Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vašingtonas ėmėsi ryžtingų žingsnių rytiniam flangui stiprinti: tankai jau važiuoja į Lenkiją
16:03
Jungtinės Valstijos iš Vokietijos į Lenkiją pradėjo gabenti šarvuotas kovos mašinas, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, skelbia lenkų radijo stotis „ZET“.
Liubušo ir Didžiosios Lenkijos vaivadijų gyventojai pranešė pastebėję suaktyvėjusį karinės technikos srautą. Tai – amerikiečių kariuomenė iš Vokietijos į Povidzą gabena tankus ir pėstininkų kovos mašinas. Nurodoma, kad operacija truks iki rugsėjo pabaigos.
Tačiau regionų valdžios institucijos suskubo raminti – šie pervežimai nėra susiję su jokiais dabartiniais įvykiais. Kaip išsiaiškino „Radio ZET“ reporteris Krzysztofas Grządzielskis, šis perkėlimas yra JAV kariuomenės planuojamos karinės technikos perkėlimo operacijos dalis.
Vykdant šį manevrą JAV kariuomenė iš karinės bazės Manheime, Vokietijoje, į bazę Povidze, Lenkijoje, esančioje netoli Poznanės, ketina perkelti įrangą ir jai skirtą amuniciją. Pažymima, kad Povidze esantys sandėliai yra šalia oro uosto, todėl prireikus įrangą ir šaudmenis bus galima akimirksniu pergabenti oru.
Iš viso Povidze planuojama dislokuoti 87 tankus, daugiau kaip 150 pėstininkų kovos mašinų ir 18 savaeigių haubicų.
„Konvojų judėjimą tarp JAV kariuomenės ir Lenkijos regioninės valdžios institucijų šioje teritorijoje koordinuoja Lenkijos kariuomenės judėjimo koordinavimo centras“, – patikslino Gniezno apskrities valdyba.
Prieš tai paaiškėjo, kad Lenkijos Svetlošuvo mieste baigta statyti bazė, kurioje galėtų įsikurti daugiau kaip 1 tūkst. amerikiečių karių. Karinis objektas bus naudojamas greitam surinkimui, atsargų ir įrangos gavimui prieš persikeliant į taktinių operacijų rajoną, paaiškino lenkų brigados generolas Dariuszas Mendrala.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino ruoštis karui su Rusija Ukrainos pralaimėjimo atveju.
„Jei nekovosime prieš Rusijos imperializmą ir nesutrupinsime Putino žiaurių ašmenų, šis įkyrus monstras puldinės vis toliau ir toliau“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, Šiaurės Atlanto aljansas „turėtų būti toks stiprus, kad niekam nebūtų prasmės jį pulti“. Jis taip pat nurodė, kad panašios nuomonės laikosi ir kitos NATO narės.
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, prezidentas Vladimiras Putinas ilgainiui ruošiasi plataus masto karui su NATO.
Pasak analitikų, tai rodo kariuomenės telkimas, perėjimas prie karo ekonomikos ir Rusijos karinio-administracinio suskirstymo reforma.
Verta pridurti, kad Rusija atkūrė Maskvos ir Leningrado karines apygardas, kurios gali sutelkti pajėgumus Vakarų kryptimi.
Anksčiau Pentagono vadovas Lloydas Ostinas perspėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas sukels Rusijos karą su NATO, ir pabrėžė, kad V.Putinas „nesustos“ bandydamas „užgrobti suverenią kaimynų teritoriją“. Šiai nuomonei pritarė ir Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos ir Estijos kariuomenių vadai bei gynybos ministrai.
Pats V.Putinas tokius pareiškimus pavadino „nesąmone“.
„Tai tik kalbos figūra, kuria siekiama pateisinti savo klaidingą politiką Rusijos kryptimi“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Rusija neturi „jokio rezonanso, jokio intereso“ kariauti su NATO.
Rusijos kalėjimuose paslaptingai dingusių asmenų sąrašas vis ilgėja
00:37
Rusijos žmogaus teisių aktyvistai, su kuriais kalbėjosi „Amerikos balso“ Rusijos tarnyba, yra sunerimę dėl didėjančio Rusijos kalėjimuose „dingusių“ kalinių sąrašo ir oficialių paaiškinimų dėl to nebuvimo. Kartu jie viliasi, kad tai gali būti susiję su būsimais kalinių mainais į kai kuriuos Kremliaus pageidaujamus asmenis, atliekančius bausmę Vakarų šalyse.
Sekmadienį tapo žinoma apie keturis politinius kalinius, dėl nežinomų priežasčių išvežtus iš kolonijų nežinia kur. Tai buvusios Aleksejaus Navalno štabų Ufoje ir Tomske vadovės Lilija Čanyševa ir Ksenija Fadejeva, žmogaus teisių gynėjas Olegas Orlovas iš „Memorialo“ ir menininkė Saša Skočilenko. Visi jie pagal skirtingus straipsnius buvo nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis ir bausmes atliko skirtinguose regionuose. Tačiau visais atvejais apie nuteistųjų perkėlimą nebuvo pranešta iš anksto, todėl žinia apie staigų perkėlimą buvo visiška staigmena ir advokatams, ir artimiesiems.
Antradienį į šį sąrašą pateko opozicijos politikas Ilja Jašinas, gavęs aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už „klastotes“ apie Rusijos armiją (jis buvo išvežtas į nežinomą vietą iš Smolensko srities pataisos darbų kolonijos), ir devyniolikmetis Kevinas Likas, kalėjęs Archangelsko srities kolonijoje. K.Likas yra Vokietijos ir Rusijos pilietis, apie jo dingimą pranešė motina.
Septintasis politinis kalinys per pastarąsias dvi dienas, kurio buvimo vieta nežinoma, tapo Sankt Peterburgo menininkas ir aktyvistas Daniilas Krinaris, nuteistas penkerius metus kalėti pagal straipsnį dėl slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybės specialiąja tarnyba, tarptautine ar užsienio organizacija arba jų atstovais. Jis buvo išvežtas iš Kapotnios tardymo izoliatoriaus Nr. 7 nežinoma kryptimi, pranešė aktyvisto paramos grupė.
Kadangi staiga iš kolonijų „dingusių“ politinių kalinių sąraše atsiranda vis naujų pavardžių, tai vis mažiau panašu į sutapimą, „Amerikos balso“ Rusijos tarnybai sakė Ana Karetnikova, žmogaus teisių aktyvistė, anksčiau dirbusi pagrindine Federalinės kalėjimų tarnybos Maskvos departamento analitike. Jos nuomone, čia jau galima kalbėti apie tam tikrą tendenciją.
„Akivaizdu, kad tai, kas vyksta, nėra atsitiktinumas, – pridūrė ji. – Kartu neatmetu ir blogiausių variantų. Apskritai Federalinės bausmių vykdymo tarnybos sistemoje žmonės iš kolonijos perkeliami tokiais atvejais: į tardymo izoliatorių dėl kokių nors procesinių veiksmų – pavyzdžiui, norint iškelti naują baudžiamąją bylą, kaip ne taip seniai nutiko su kitu politiniu kaliniu Aleksejumi Gorinovu. Teoriškai taip pat gali išsiųsti į psichiatrijos ligoninę. Bet, kaip sakoma, visi išprotėja po vieną, tai gripu sergama kartu. Todėl labai bijau ką nors gero manyti. Pastaruoju metu valdžia tam nepateikė jokių priežasčių.“
Tačiau, tikriausiai, galima daryti prielaidą, kad kalba vis dėlto eina apie mainus, patikslino A.Karetnikova, sakydama: „Nebūnant viduje, sunku pasakyti konkrečiau. Greičiausiai dabar tai laikoma valstybės paslaptimi. Todėl sunku spręsti apie galimų mainų konfigūraciją. Galima daryti prielaidą, kad Kremliui ir V.Putinui labai reikia ko nors (iš tų, kurie atlieka bausmę Vakarų šalių kalėjimuose, – red.). Tačiau mainai nebūtinai vyks griežtai pagal sąrašą: 35 į 35, kaip keičiantis karo belaisviais. Be to, jie gali būti iškeisti net ne į kokius nors žmones, bet į kažką kitą. Jei tai iš tiesų yra speciali mainų operacija, neturėtume stebėtis, kad viskas vyksta staiga ir slaptai. Nes taip būna visada, ir tame nėra nieko neįprasto.“
NYT: mobilizacija artimiausiomis savaitėmis sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, tačiau ne visi naujokai pasirengę kovoti
20:51
Ukrainos mobilizacijos kampanija, kuria siekiama papildyti išsekusias karines pajėgas, įgauna pagreitį. Ji skirta padėti artimiausiomis savaitėmis užpildyti personalo spragas fronto linijoje, rašo „The New York Times“, remdamasis Ukrainos pareigūnų, karių ir karo analitikų žodžiais.
Pažymima, kad mobilizacijos postūmis kol kas reikšmingai nesustiprino Ukrainos pajėgų mūšio lauke. Daugelis naujokų vis dar baigia mokymo procesą ir į frontą dar neatvyko. O kai kurie naujokai yra fiziškai netinkami kovai. Tuo pat metu kelios brigados pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis padidėjo šauktinių skaičius. Jos tikisi, kad karių antplūdis padės Ukrainai šią vasarą stabilizuoti fronto liniją.
Ukrainos valdžios institucijos atsisakė pateikti išsamią informaciją apie šaukimą į kariuomenę. Trys kariniai ekspertai, žinantys skaičius, sakė, kad nuo gegužės per mėnesį mobilizuojama iki 30 000 vyrų. Tai yra dvigubai ar trigubai daugiau nei per pastaruosius žiemos mėnesius ir maždaug tiek pat, kiek Rusijos armija mobilizuoja kiekvieną mėnesį.
Kai kurių brigadų atstovai taip pat pažymi, kad personalo padėtis pagerėjo. Leitenantas Serhijus Skibčykas, 65-osios brigados atstovas spaudai, pažymėjo, kad dabar į jo dalinį kiekvieną savaitę plūsta nedidelės šauktinių grupės. Tačiau poreikiai vis dar nėra visiškai patenkinti.
Žurnalistų teigimu, karių trūkumas buvo viena didžiausių Ukrainos problemų mūšio lauke per pastaruosius metus. Rusijos pajėgoms pavyko pralaužti susilpnėjusias Ukrainos linijas. O Ukrainos kariuomenei trūksta karių, kurie galėtų vykdyti plataus masto kontratakas. Kritikai teigia, kad Ukrainai sunku surinkti ar pašaukti daugiau karių dėl sovietinio stiliaus biurokratijos ir korupcija apraizgytos sistemos. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma ukrainiečių taip pat mano, jog pagrindinis šauktinių mokymas yra nepakankamas, todėl jie vengia šaukimo į kariuomenę.
Siekdamas išspręsti šią problemą, Ukrainos parlamentas balandžio mėn. priėmė įstatymą, kuriuo sugriežtinamos mobilizacijos taisyklės. Dokumente numatoma derinti finansines paskatas tiems, kurie ima ginklą į rankas, ir baudas tiems, kurie bando išvengti tarnybos.
Parlamento gynybos ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojas Jehoras Černjevas leidiniui sakė, kad „mobilizacijos padėtis gerokai pagerėjo“, tačiau atsisakė pateikti tikslius skaičius. Be šauktinių, Ukraina už galimybę būti lygtinai paleistiems į laisvę išleido apie 3800 kalinių, kurie dabar tarnauja.
Neseniai iš Ukrainos grįžęs Vienoje dirbantis karo analitikas Franzas-Stephanas Gady teigė, kad artimiausiomis savaitėmis į mūšio lauką atvyks daug šauktinių. Jis spėja, kad iki to laiko Rusijos pajėgos „padarys dar vieną didelį postūmį“ ir bandys pralaužti Ukrainos gynybos linijas.
Mobilizacija yra tik dalis Ukrainos sėkmės. Ne mažiau svarbu yra tinkamai apmokyta kariuomenė ir pakankamas kiekis ginklų bei šaudmenų. Šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad nepakanka patalpų šauktiniams mokyti, ir skundėsi, kad daugiau kaip dešimt brigadų buvo nepakankamai apginkluotos, nes vėluojama pristatyti vakarietiškus ginklus. Kai kurie kariškiai pažymėjo, kad šauktiniai nėra pasirengę kovoti net po bazinių mokymų.
Rusijoje už teroro išpuolį nuteistas iš Lietuvos, anot teismo, kilęs Rusijos pilietis
20:09
Rusijos teismas iš Lietuvos, anot teismo, kilusį Rusijos pilietį Nikitą Semaką pripažino kaltu dėl vėdinimo šachtos susprogdinimo Sankt Peterburge, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Sankt Peterburgo teismų jungtinė spaudos tarnyba.
Teismas N.Semaką pripažino kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant teroro aktą ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime, o likusius – griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
N.Semakui taip pat skirta 300 tūkst. rublių (3234 eurų) bauda, sakoma pareiškime.
2023 metų rugsėjį kaltinamasis padėjo savadarbį sprogstamąjį įtaisą vėdinimo šachtoje, vedančioje į apleistą bombų slėptuvę Nevskio rajone, netoli verbavimo biuro. Sužeistųjų nebuvo.
Teismas nusprendė, kad kaltinamasis taip elgėsi siekdamas „destabilizuoti pareigūnų darbą ir daryti įtaką jų sprendimų priėmimui“, sakoma pareiškime.
Ukrainiečių smūgis šiaurėje: apgadintų bombonešių Tu-22M3 pasirodė esą daugiau
18:52
Per sprogimą Rusijos Murmansko srityje esančiame kariniame aerodrome „Olenja“ buvo apgadinti iš karto du strateginiai bombonešiai Tu-22M3. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas.
„Kalbame apie sprogimą virš lėktuvų buvimo vietos. Be to, galiu pranešti, kad kalbama apie dviejų bombonešių Tu-22M3 apgadinimą. Ir yra atitinkami borto numeriai – borto Nr. 33 ir borto Nr. 31. Bortas Nr. 33 – tai fiuzeliažo viršutinės dalies pramušimai. O bortas Nr. 31 – tai taip pat tam tikri pažeidimai“, – sakė jis „Laisvės“ radijui skirtame komentare.
A.Jusovas pažymėjo, kad per ataką aerodrome nesuveikė jokia oro pavojaus sistema. Be to, GUR atstovas patikslino smūgio datą ir laiką.
„Pagal datas galime pasakyti, kad kalbame apie liepos 25 d. Informacija buvo pateikta vėliau, iš tikrųjų po papildomo patikrinimo. Ir iš tiesų, liepos 25 d., preliminariai 15.47 val. buvo užfiksuotas atitinkamas smūgis“, – sakė jis.
Pasak A.Jusovo, nukentėjusių orlaivių atstatymas Rusijai gali užtrukti kelis mėnesius.
Anksčiau buvo pranešta, kad ataka Rusijos aerodrome „Olenja“ buvo įvykdyta liepos 27 d. naktį ir tos pačios dienos rytą. Buvo pažymėta, kad vykdydama operaciją GUR atakavo priešo karinį aerodromą Engelso mieste Saratovo srityje, o taip pat karinius aerodromus „Diagilev“ Riazanės srityje ir „Olenja“ Murmansko srityje. Taip pat dronais kamikadzėmis buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Riazanėje.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad buvo numušta mažiausiai 12 bepiločių orlaivių kamikadzių: Kursko, Belgorodo, Rostovo, Briansko ir Lipecko srityse.
Rusijoje užsidegė svarbi gynybos pramonės gamykla
18:35
Rusijos mieste Jekaterinburge dega N.A.Semichatovo vardu pavadinta ir gynybos pramonei priklausanti automatikos gamykla. Rusijos „Telegram“ kanaluose skelbiami didelio masto gaisro vaizdo įrašai.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, dega cecho su chemijos produktais stogas. Gaisro plotas – 800 kvadratinių metrų. Teigiama, kad informacijos apie nukentėjusiuosius nėra.
Žinoma, kad ši gamykla – viena didžiausių Rusijos įmonių, kuriančių ir gaminančių valdymo sistemas ir radioelektroninę įrangą kosminėms technologijoms.
Kaip pažymėjo karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, ši gamykla specializuojasi valdymo sistemų ir automatikos įrangos kūrime ir gamyboje, o pagrindiniai jos produktai yra valdymo sistemos tarpžemyninėms balistinėms raketoms.
„The Wall Street Journal“: Kyjivo naikintuvai neliks be galingų ginklų
17:39
Jungtinės Valstijos aprūpins Ukrainai tiekiamus naikintuvus F-16 modernia ginkluote, įskaitant raketas „oras-oras“, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis aukšto rango JAV pareigūnu.
Pažymima, kad šią vasarą Danija ir Nyderlandai ruošiasi į Ukrainą išsiųsti pirmuosius amerikietiškus F-16 naikintuvus, vėliau papildomų olaivių perduos Belgija ir Norvegija.
Tačiau svarbiausių ginklų karo lėktuvams tiekėjas iki šiol buvo neaiškus.
„Nors Pentagonas turi ribotas atsargas ir gamybos pajėgumus, jis tieks F-16 lėktuvams amuniciją „oras-žemė“, tiksliai valdomas bombas ir pažangias raketas „oras-oras“ pakankamais kiekiais, kad patenkintų neatidėliotinus Ukrainos poreikius“, – rašoma straipsnyje.
Norvegijos karališkųjų oro pajėgų vado generolo majoro Rolfo Follando teigimu, pats lėktuvas be ginklų yra nenaudingas.
Pranešama, kad JAV ginkluotę F-16 naikintuvams sudaro AGM-88 HARM raketos „oras-žemė“, padidinto nuotolio „Joint Direct Attack Munitions“ (liet. Jungtinė tiesioginio puolimo amunicija) versijos, kurios nevaldomas bombas paverčia išmaniais ginklais, ir vadinamosios mažo skersmens bombos.
Be to, Jungtinės Valstijos lėktuvams tieks pažangias vidutinio nuotolio raketas „oras-oras“, vadinamas AMRAAM, ir trumpojo nuotolio raketas „oras-oras“ AIM-9X.
Pasak JAV pareigūno, daugelis Europos šalių nenorėjo siųsti Kyjivui didelio kiekio iš oro paleidžiamos amunicijos dėl ir taip turimų skurdžių jų atsargų rezervuose. Tuomet Vakarų sąjungininkai pasiūlė sprendimą: Europos šalys galėtų sutelkti savo lėšas ir nupirkti iš Jungtinių Valstijų atitinkamų ginklų, kuriuos būtų galima siųsti Ukrainai.
Anksčiau „The New York Times“ rašė, kad Ukraina yra per žingsnį nuo pirmųjų amerikietiškų naikintuvų F-16 dislokavimo, tačiau vis dar susiduria su rimtomis problemomis, kurios gali dar labiau paaštrėti. Tarp jų – padažnėjusios Rusijos atakos prieš Ukrainos aerodromus, taip pat apmokytų pilotų ir pagalbinio personalo trūkumas.
Suomijos prezidentas paaiškino, kaip reikia derėtis su Rusija
17:29
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Ukraina neturėtų reikalauti Rusijos karių išvedimo iš savo teritorijos kaip sąlygos deryboms su Maskva pradėti.
„Mūsų požiūriu, kelias į taiką yra aiškus: Rusija turi pasitraukti. Tačiau negalima šio išvedimo laikyti išankstine sąlyga. Turime įtikinti globaliuosius pietus, kad tai, ką daro Rusija, yra imperializmas“, – aiškino prezidentas prancūzų leidinio „Le Monde“ žurnalistams.
Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad pirmasis derybų etapas turėjo vykti be agresoriaus, tačiau dabar atėjo laikas pradėti derybų procesą dalyvaujant Rusijai.
A.Stubbas paaiškino, kad šiuo metu Ukrainos padėtis yra stipresnė nei prieš du mėnesius, nes Ukrainos kariuomenė sulaukė Vakarų ginkluotės.
„Rusijos proveržio taip pat nėra. Rusija, mūsų duomenimis, nejuda į priekį, o jos nuostoliai yra dar didesni nei anksčiau“, – pažymėjo Suomijos vadovas.
Kartu į diskusijas dėl taikos Ukrainoje turėtų būti įtraukta Kinija ir kitos globaliųjų pietų šalys, pabrėžė A.Stubbas. Jo nuomone, daug ką, kad karas baigtųsi, gali padaryti Kinija, „nes ji turi tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu“.
„Jei Xi Jinpingas norėtų sustabdyti karą, jis galėtų paskambinti Vladimirui Putinui ir pasakyti „Užteks!“.
Kartu Suomijos prezidentas pripažino, kad nežino, kaip Rusija elgsis, jei prasidės derybos.
„Aš nustojau bandyti suprasti, ką Rusija ketina daryti, nes daugeliu atvejų mūsų prognozės būna klaidingos“, – pažymėjo jis.
Pirmasis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos įvyko birželio 15-16 d. Šveicarijoje. Jame dalyvavo daugiau kaip 90 šalių ir organizacijų, tačiau Rusija į jį nebuvo pakviesta.
Aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimtas komunikatas, kurį pasirašė dauguma dalyvių.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Ukraina planuoja surengti prieš JAV prezidento rinkimus, kurie vyks šių metų lapkričio pradžioje. Planuojama, kad į šį renginį bus pakviesta Rusija. Kremlius pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti taikos planą su Ukraina, tačiau būtina suprasti, apie ką bus kalbama aukščiausiojo lygio susitikime.
„Jei norime užbaigti karą ir turime tam visas jėgas, jei pasaulis susivienys aplink Ukrainą – kalbėsimės su tais, kurie Rusijoje viską sprendžia“, – anksčiau pabrėžė V.Zelenskis.
Žinomų politinių kalinių „dingimas“ iš Rusijos įkalinimo įstaigų sufleruoja apie galimus mainus
17:19
Pirmadienį ir antradienį paskelbta, kad mažiausiai žinomi penki Rusijos politiniai kaliniai pastarosiomis dienomis buvo išvežti iš kalėjimų ir įkalinimo centrų, pranešė jų bendražygiai ir advokatai.
Šie, panašu, koordinuoti veiksmai sukėlė spėlionių apie galimą apsikeitimą kaliniais.
Rusija dešimtims žmonių yra skyrusi ilgas įkalinimo bausmes už pasipriešinimą Kremliui ir Maskvos karo Ukrainoje kritiką.
„Matyt, esame ant labai plataus masto mainų slenksčio“, – antradienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ įvertino Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vašingtonas ėmėsi ryžtingų žingsnių rytiniam flangui stiprinti: tankai jau važiuoja į Lenkiją
16:03
Jungtinės Valstijos iš Vokietijos į Lenkiją pradėjo gabenti šarvuotas kovos mašinas, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, skelbia lenkų radijo stotis „ZET“.
Liubušo ir Didžiosios Lenkijos vaivadijų gyventojai pranešė pastebėję suaktyvėjusį karinės technikos srautą. Tai – amerikiečių kariuomenė iš Vokietijos į Povidzą gabena tankus ir pėstininkų kovos mašinas. Nurodoma, kad operacija truks iki rugsėjo pabaigos.
Tačiau regionų valdžios institucijos suskubo raminti – šie pervežimai nėra susiję su jokiais dabartiniais įvykiais. Kaip išsiaiškino „Radio ZET“ reporteris Krzysztofas Grządzielskis, šis perkėlimas yra JAV kariuomenės planuojamos karinės technikos perkėlimo operacijos dalis.
Vykdant šį manevrą JAV kariuomenė iš karinės bazės Manheime, Vokietijoje, į bazę Povidze, Lenkijoje, esančioje netoli Poznanės, ketina perkelti įrangą ir jai skirtą amuniciją. Pažymima, kad Povidze esantys sandėliai yra šalia oro uosto, todėl prireikus įrangą ir šaudmenis bus galima akimirksniu pergabenti oru.
Iš viso Povidze planuojama dislokuoti 87 tankus, daugiau kaip 150 pėstininkų kovos mašinų ir 18 savaeigių haubicų.
„Konvojų judėjimą tarp JAV kariuomenės ir Lenkijos regioninės valdžios institucijų šioje teritorijoje koordinuoja Lenkijos kariuomenės judėjimo koordinavimo centras“, – patikslino Gniezno apskrities valdyba.
Prieš tai paaiškėjo, kad Lenkijos Svetlošuvo mieste baigta statyti bazė, kurioje galėtų įsikurti daugiau kaip 1 tūkst. amerikiečių karių. Karinis objektas bus naudojamas greitam surinkimui, atsargų ir įrangos gavimui prieš persikeliant į taktinių operacijų rajoną, paaiškino lenkų brigados generolas Dariuszas Mendrala.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino ruoštis karui su Rusija Ukrainos pralaimėjimo atveju.
„Jei nekovosime prieš Rusijos imperializmą ir nesutrupinsime Putino žiaurių ašmenų, šis įkyrus monstras puldinės vis toliau ir toliau“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, Šiaurės Atlanto aljansas „turėtų būti toks stiprus, kad niekam nebūtų prasmės jį pulti“. Jis taip pat nurodė, kad panašios nuomonės laikosi ir kitos NATO narės.
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, prezidentas Vladimiras Putinas ilgainiui ruošiasi plataus masto karui su NATO.
Pasak analitikų, tai rodo kariuomenės telkimas, perėjimas prie karo ekonomikos ir Rusijos karinio-administracinio suskirstymo reforma.
Verta pridurti, kad Rusija atkūrė Maskvos ir Leningrado karines apygardas, kurios gali sutelkti pajėgumus Vakarų kryptimi.
Anksčiau Pentagono vadovas Lloydas Ostinas perspėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas sukels Rusijos karą su NATO, ir pabrėžė, kad V.Putinas „nesustos“ bandydamas „užgrobti suverenią kaimynų teritoriją“. Šiai nuomonei pritarė ir Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos ir Estijos kariuomenių vadai bei gynybos ministrai.
Pats V.Putinas tokius pareiškimus pavadino „nesąmone“.
„Tai tik kalbos figūra, kuria siekiama pateisinti savo klaidingą politiką Rusijos kryptimi“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Rusija neturi „jokio rezonanso, jokio intereso“ kariauti su NATO.
Rusams kliuvo kaip reikiant: liko kalnas žuvusiųjų ir sunaikintos technikos
15:43
Antradienį Ukrainos 79-oji Tavrijos oro desanto brigada sustabdė dar vieną plataus masto Rusijos pajėgų bandymą prasiveržti netoli Kurachovės Donecko srityje, pranešė Ukrainos oro desanto pajėgų vadavietė.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva didina pastangas veržtis į priekį Kurachovės ir Pokrovsko sektoriuose Ukrainos rytuose, o Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad padėtis yra „įtempta ir sudėtinga“.
Plačiau skaitykite ČIA.
