Svarbiausios naujienos
- Pagaliau: po ilgo laukimo Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus F-16
- Kaina už Rusijos karius auga kaip ant mielių: žadama dvigubai daugiau pinigų
- „Foreign Policy“: kodėl JAV niekada nesieks nužudyti Vladimiro Putino
- Rusija surengė per metus masiškiausią Kyjivo puolimą
- Paskelbė vaizdo įrašą, kaip krenta numuštas „Shahed“ dronas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pagaliau: po ilgo laukimo Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus F-16
18:58
Į Ukrainą atvyko pirmieji NATO sąjungininkių naikintuvai F-16 – tai ilgai laukta naujiena, kuri gali sustiprinti karo draskomos šalies gebėjimą atremti Rusijos atakas, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, galutinis JAV pagamintų karo lėktuvų perdavimo terminas buvo šio mėnesio pabaiga ir jo buvo laikomasi. Jų teigimu, lėktuvų skaičius yra nedidelis.
Neaišku, ar ukrainiečių pilotai, kurie pastaraisiais mėnesiais treniravosi su savo sąjungininkais iš Vakarų, galės iš karto naudoti karo lėktuvus, ar šis procesas užtruks ilgiau, sakė pašnekovai.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovė spaudai Diana Davityan atsisakė komentuoti.
Naikintuvų pristatymas užtruko ilgiau nei metus. JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė nebeprieštarauti F-16 siuntimui į Ukrainą 2023 m. gegužę, po pakartotinių prezidento Volodymyro Zelenskio ir NATO sąjungininkų prašymų leisti juos perduoti.
Ar tai suteiks lemiamą pranašumą
Kartu vyko intensyvios diskusijos dėl to, ar F-16 suteiktų Ukrainai lemiamą pranašumą. Praėjusių metų gegužę pilotai veteranai agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad šie naikintuvai nepakeis situacijos taip, kaip teigia Ukraina.
Šį žingsnį apsunkino vėlavimas, klausimai dėl atsarginių dalių ir kalbos barjeras tarp Ukrainos pilotų ir jų instruktorių užsieniečių. Planuotojai taip pat nerimavo, kad šalis neturi pakankamai kilimo ir tūpimo takų, o tie, kuriuos turi, yra pažeidžiami Rusijos atakų.
Iki šiol ukrainiečių pilotai treniravosi su F-16 lėktuvais užsienyje, įskaitant JAV. Tuo tarpu mūšio laukas pasikeitė: abi pusės vis dažniau naudojasi pigiais dronais, o Rusija stiprina savo priešlėktuvinę gynybą.
Net jei iš pradžių lėktuvų bus perduota nedaug naikintuvų, ilgainiui tai leistų Kyjivui sukaupti pajėgumus, kurie galėtų sumažinti Rusijos pranašumą ore. Šis Rusijos pranašumas leido Kremliui sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl ko nuolat nutrūksta elektros energijos tiekimas, pastebi „Bloomberg“.
Ukrainos prezidentūroje prakalbo apie naikintuvų F-16 atvykimą
01:05
Ukraina oficialiai nepatvirtins, ar pirmieji naikintuvai F-16 iš tiesų buvo pristatyti. Tokį pareiškimą padarė Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas, komentuodamas „Bloomberg“ publikaciją apie lėktuvų atvykimą.
„Matau, kad tai pateikiama kaip informacinė spekuliacija. Norėčiau, kad tokių spekuliacijų būtų mažiau. Vis dėlto visada reikia atkreipti dėmesį į oficialius komentarus. Beje, mano nuomone, „Bloomberg“ publikacijoje nėra nė vienos nuorodos į kokį nors oficialų šaltinį. Iš kur jie tai gavo, nekalbu apie Ukrainos pusę, nes, žinoma, mes to nekomentuosime: nei „taip“, nei „ne“, – sakė jis teletilto eteryje.
Pasak M.Podoliako, „mums tai yra esminis išgyvenimo veiksnys“. Todėl nereikėtų tvirtai sakyti, ar Ukraina turi šių naikintuvų, ar ne.
„Bet jie net neturi nuorodos į jokius šaltinius Vakaruose. Abstrakčiai pasakykime, kad mūšio lauke jau yra F-16. Sistema veikia ne taip. Deja, tai iškreipia informacinę erdvę. Deja, tai iškreipia realius lūkesčius. Deja, tai iškreipia suvokimą, su kokiais sunkumais šiandien susiduria Ukraina, kalbant apie šio karo etapo aprūpinimą būtinomis ginkluotės rūšimis. Todėl tiesiog patariu palaukti oficialių patvirtinimų“, – tęsė jis.
M.Podoliakas pažymėjo, kad Vakarų partneriai neskelbia apie lėktuvų atvykimą į Ukrainą, kaip tai buvo daroma kitų ginkluotės rūšių atveju. Todėl ir Ukraina šiandien nedaro oficialių pareiškimų.
„Jei gausime tokių ar kitokių rūšių ginklų, tai pakomentuos arba prezidentas, arba vyriausiasis kariuomenės vadas“, – apibendrino jis.
F-16 jau atliko pirmuosius kovinius skrydžius Ukrainoje: „The Telegraph“ atskleidžia detales
23:30
Ukraina jau atliko pirmąsias kovines misijas su F-16 po to, kai į šalį atvyko ilgai laukti JAV pagaminti naikintuvai. Apie tai rašo „The Telegraph“.
Pasak leidinio, šiuolaikiniai karo lėktuvai kol kas buvo naudojami tik kaip „oro gynyba“. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas to „nepaneigė“.
Pažymima, kad Ukraina tikisi gauti 79 naikintuvus F-16 iš Belgijos, Danijos, Norvegijos ir Nyderlandų.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Oleksijus Nejžpapa sakė, kad šie naikintuvai padės mesti iššūkį Rusijos „visiškam dominavimui“ danguje virš Juodosios jūros. Tačiau Vakarų aviacijos ekspertai perspėja, kad karo lėktuvai ukrainiečiams nebus kažkas, kas užtikrintų pergalę kare.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad tik šeši ukrainiečių pilotai įgijo kvalifikaciją skraidyti su F-16, o tai reiškia, kad jie galės atlikti tik ribotą skrydžių skaičių per dieną. Taip pat yra nuomonių, kad lėktuvai atliks tik oro gynybos funkciją dėl arčiau fronto linijos esančių Rusijos raketų „žemė-oras“ sistemų keliamos grėsmės.
Žurnalas „Time“ papasakojo apie „vėsius“ K.Harris ir V.Zelenskio santykius
23:02
JAV viceprezidentė Kamala Harris 2022 m. vasarį, likus vos kelioms dienoms iki visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, atmetė Ukrainos pusės pasiūlytą prevencinių sankcijų Maskvai idėją. Tai teigiama žurnalo „Time“ publikacijoje.
Straipsnio autorius Simonas Shusteris pasakoja apie K.Harris ir Volodymyro Zelenskio susitikimą Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose 2022 m. Abu pašnekovai tuo metu sutarė, kad labai tikėtina, jog netrukus įvyks Rusijos agresija.
V.Zelenskis paragino Jungtines Valstijas įvesti prevencines sankcijas Rusijai, teigdamas, kad tai priverstų Vladimirą Putiną persvarstyti savo sprendimą įsiveržti, ir aprūpinti Ukrainą visais reikalingais ginklais – visų pirma priešlėktuvinėmis sistemomis, naikintuvais ir artilerija.
Pasak posėdyje dalyvavusių Ukrainos pareigūnų, K.Harris atmetė abu pasiūlymus.
Kaip paaiškino „Time“ pašnekovas Baltuosiuose rūmuose, JAV manė, kad grasinimas sankcijomis yra veiksmingesnė atgrasymo priemonė nei jų įvedimas, o ginklų suteikimas Ukrainai galėjo sustiprinti V.Putino įsitikinimą, kad Ukraina yra „NATO šalis klientė“.
„Viceprezidentė K.Harris tvirtai pasisakė už ilgalaikę JAV paramą Ukrainai ir ne kartą išreiškė nepalaužiamą įsipareigojimą remti Ukrainos žmones, kurie ginasi nuo brutalios Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.
Straipsnyje „Time“ teigiama, kad būtent 2022 m. susitikimas „davė toną“ V.Zelenskio ir K.Haris santykiams, „kurie niekada nebuvo itin šilti“ (nors tiksliai nepaaiškinama, kodėl).
Užsimenama, kad viceprezidentė niekada nebuvo apsilankiusi Ukrainoje, taip pat ir po plataus masto invazijos, nors su Ukrainos prezidentu ji buvo susitikusi šešis kartus, paskutinį kartą birželį pasaulinio taikos viršūnių susitikimo Šveicarijoje metu.
„Susitikimuose su Ukrainos atstovais pastaraisiais metais ji iš tiesų rodė užuojautą jų sunkiai padėčiai, kaip sakė vienas iš jų, ‚bet pagal protokolą tai pavadinčiau formalia užuojauta“, – rašo S.Shusteris.
A.Pranckevičius: Vengrijos sprendimas dėl vizų rusams – „skylė“ patekti į Šengeno erdvę
22:30
Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra didžiulė galimybė ir „skylė“ patekti į Šengeno erdvę, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.
„Europos Komisija gavo mūsų kreipimąsi (...) visų trijų Baltijos šalių vardu ir pažadėjo kuo greičiau išspręsti šį klausimą, atsakyti mums, atlikti teisinę analizę, ar tai (Vengrijos sprendimas – BNS) atitinka Šengeno kodekso taisykles, ar tai nekelia grėsmės vidinei Europos Sąjungos saugumo situacijai. Mes, be jokios abejonės, keliame būtent klausimą dėl kinetinių, hibridinių, sabotažo, diversijos grėsmių“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė A.Pranckevičius.
„Matome, kad Rusijos piliečiai, ir ne tik Rusijos piliečiai, bet su Rusijos pagalba tą daro Europos Sąjungos teritorijoje. Todėl, mūsų manymu, tai yra didžiulė galimybė, skylė, per kurią galima patekti į Šengeno erdvę. Tad to atsakymo lauksime“, – pridūrė jis.
„Komisija čia turi labai svarbų vaidmenį, ji turi užtikrinti Šengeno erdvės funkcionavimą, tačiau taip pat ir saugumą, jeigu kalbame apie išorės sienas, bet ir vidines sienas bei kontrolę“, - kalbėjo Lietuvos ambasadorius ES.
Pasak A.Pranckevičiaus, Vengrijos elgesys jau tampa „sisteminiu“, todėl jos atžvilgiu reikėtų taikyti 7-ojo Europos Sąjungos (ES) sutarčių straipsnio procedūrą, kurios baigtis būtų balsavimo teisės iš Budapešto atėmimas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Eksperto nuomonė, kaip bus naudojami pirmieji F-16 Ukrainoje
21:13
Ukrainos gynybos pajėgos panaudos pirmuosius į Ukrainą jau atvykusius daugiafunkcinius naikintuvus F-16 oro gynybai stiprinti. Tai „Telegram“ tinkle sakė karo analitikas, politikos konsultantas, Karinių-teisinių tyrimų centro vadovas, teisininkas Oleksandras Musijenka.
Ekspertas pakomentavo pranešimus apie pirmųjų F-16 lėktuvų atvykimą į Ukrainą ir jų vykdomas kovines užduotis.
„Kol kas jų skaičius neskelbiamas, bet galiu pasakyti, kad, greičiausiai, pirmuoju etapu šie lėktuvai bus naudojami būtent oro gynybai, jos stiprinimui virš mūsų valstybės vakarų ir centro. Tai labai aktualu, nes šie orlaiviai gali nutupdyti daug potencialių priešo taikinių“, – sakė O.Musijenka.
Antruoju etapu jis pavadino naikintuvų F-16 smūgius antžeminiams taikiniams tokiomis valdomomis bombomis, kaip, pavyzdžiui, JDAM, ir kitomis priemonėmis.
„Kol kas nėra informacijos apie JASSM (didelio tikslumo sparnuotoji raketa – red.), kurios labai laukiame, – raketą, kurios veikimo nuotolis siekia 500 kilometrų. Tačiau tikiuosi, kad ir šis klausimas bus išspręstas“, – pabrėžė O.Musijenka.
V.Zelenskis: artėjantys JAV prezidento rinkimai yra iššūkis Ukrainai
19:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, įskaitant ir naujienų agentūrą AFP, trečiadienį pareiškė, kad artėjantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai yra iššūkis Kyjivui.
Nuo to laiko, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos, gyvybiškai svarbi sąjungininkė, Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos.
Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo, kuris tvirtina, kad gali priversti Rusiją ir Ukrainą pradėti derybas, pergalė keltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.
„Mes negalime daryti įtakos jokiems rinkimams. Žinoma, Jungtinės Valstijos šiandien yra iššūkis. Ir yra rizikos, kurios tikriausiai niekas iš mūsų negali numatyti“, – sakė jis antradienį žurnalistams Vakarų Ukrainoje.
Tuo metu JAV viceprezidentė Kamala Harris, tikėtina demokratų kandidatė Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose, pakartojo prezidento Joe Bideno proukrainietišką poziciją.
V.Zelenskis teigė, kad jo komanda palaiko ryšius ir su K.Harris padėjėjais, ir su D.Trumpo kampanija.
„Kaip Ukrainos prezidentas, aš, žinoma, turiu palaikyti dialogą tarp savo komandos ir J.Bideno, D.Trumpo, o šiandien ir K.Harris komandų“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Turime užmegzti visus šiuos ryšius ir kalbėtis apie tai, kokia galėtų būti mūsų ateitis, jei rinkimus laimėtų viena ar kita pusė“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis kritikuoja olimpinių žaidynių sankcijas Rusijai kaip fragmentiškas
19:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą leisti kai kuriems Rusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip „fragmentiškas“ sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį Vakarų šalys įvedė precedento neturintį ekonominių sankcijų paketą Maskvai, tačiau Ukraina paragino savo sąjungininkes sugriežtinti sankcijas, kad būtų apribotos Rusijos pajamos, kuriomis finansuojamos jos karo pastangos.
Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, TOK uždraudė Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos nacionalinėms komandoms dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Olimpinėse žaidynėse leista dalyvauti keliems individualiems ir neutraliems rusų bei baltarusių sportininkams.
Tačiau 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jokioje oficialioje vietoje ar oficialioje veikloje nebus rodoma jokia Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, nebus giedamas himnas.
„Bet kuri pasaulio šalis gali matyti, kad jei šiandien su neutralia vėliava varžosi sportininkai, tai yra sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos“, – pažymėjo V.Zelenskis.
„Manau, kad tai yra fragmeniškos sankcijos“, – antradienį duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai pabrėžė jis.
Jis taip pat sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė jį į olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją ir apgailestavo, kad dėl įtemptų kovų Rytų Ukrainoje negalėjo dalyvauti.
„Būčiau mielai atvykęs, jei ne toks sunkus metas mano šalyje“, – tvirtino jis.
„Tai įtempta akimirka mūsų šalies rytuose. Esame sunkioje padėtyje“, – pridūrė jis.
Rusijos pajėgos vis labiau įsitvirtina Rytų Ukrainoje, kur ne tokios gausios ir prasčiau aprūpintos Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti puolimą.
Pagaliau: po ilgo laukimo Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus F-16
18:58
Į Ukrainą atvyko pirmieji NATO sąjungininkių naikintuvai F-16 – tai ilgai laukta naujiena, kuri gali sustiprinti karo draskomos šalies gebėjimą atremti Rusijos atakas, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, galutinis JAV pagamintų karo lėktuvų perdavimo terminas buvo šio mėnesio pabaiga ir jo buvo laikomasi. Jų teigimu, lėktuvų skaičius yra nedidelis.
Neaišku, ar ukrainiečių pilotai, kurie pastaraisiais mėnesiais treniravosi su savo sąjungininkais iš Vakarų, galės iš karto naudoti karo lėktuvus, ar šis procesas užtruks ilgiau, sakė pašnekovai.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovė spaudai Diana Davityan atsisakė komentuoti.
Naikintuvų pristatymas užtruko ilgiau nei metus. JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė nebeprieštarauti F-16 siuntimui į Ukrainą 2023 m. gegužę, po pakartotinių prezidento Volodymyro Zelenskio ir NATO sąjungininkų prašymų leisti juos perduoti.
Ar tai suteiks lemiamą pranašumą
Kartu vyko intensyvios diskusijos dėl to, ar F-16 suteiktų Ukrainai lemiamą pranašumą. Praėjusių metų gegužę pilotai veteranai agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad šie naikintuvai nepakeis situacijos taip, kaip teigia Ukraina.
Šį žingsnį apsunkino vėlavimas, klausimai dėl atsarginių dalių ir kalbos barjeras tarp Ukrainos pilotų ir jų instruktorių užsieniečių. Planuotojai taip pat nerimavo, kad šalis neturi pakankamai kilimo ir tūpimo takų, o tie, kuriuos turi, yra pažeidžiami Rusijos atakų.
Iki šiol ukrainiečių pilotai treniravosi su F-16 lėktuvais užsienyje, įskaitant JAV. Tuo tarpu mūšio laukas pasikeitė: abi pusės vis dažniau naudojasi pigiais dronais, o Rusija stiprina savo priešlėktuvinę gynybą.
Net jei iš pradžių lėktuvų bus perduota nedaug naikintuvų, ilgainiui tai leistų Kyjivui sukaupti pajėgumus, kurie galėtų sumažinti Rusijos pranašumą ore. Šis Rusijos pranašumas leido Kremliui sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl ko nuolat nutrūksta elektros energijos tiekimas, pastebi „Bloomberg“.
AFP analizė: Rusija liepą užgrobė 200 kv. km Ukrainos teritorijos
17:22
Remiantis trečiadienį naujienų agentūros AFP atlikta analize, Rusijai liepą pavyko įtvirtinti kai kuriuos savo teritorinius laimėjimus Rytų Ukrainoje ir užimti beveik 200 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Analizė, atlikta remiantis JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, rodo, kad, palyginti su ankstesniu mėnesiu, teritorinių laimėjimų padaugėjo, tačiau, palyginti su gegužės mėnesiu, kai rusų pajėgos pradėjo sausumos puolimą rytinėje Charkivo srityje, pažanga sulėtėjo.
Tą mėnesį rusų pajėgos užgrobė 449 kv. km Ukrainos žemės, vidutiniškai po 14,5 kv. km per dieną – tai didžiausias teritorinis laimėjimas per vieną mėnesį nuo 2022 metų kovo.
Nuo 2024 metų pradžios Rusija užgrobė 1 246 kv. km Ukrainos žemės, gerokai daugiau per visus 2023-iuosius, kai Rusijai pavyko užimti 584 kv. km ukrainiečių teritorijos.
Nuo liepos 1 iki 30 dienos Kremliaus pajėgos užėmė 198 kv. km Ukrainos žemės, vidutiniškai 6,6 kv. km per dieną.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai, šių teritorijų yra rytinėje Donecko srityje, kurios dalį nuo 2014 metų kontroliavo Kremliaus remiami separatistai.
Ši sritis yra tarsi tramplinas Rusijai, siekiančiai užimti Pokrovską, Torecką ir Časiv Jarą ir besiruošiančiai pulti Slovjanską ir Kramatorską.
Birželį Rusija užgrobė 129 kv. km, Ukrainos teritorijos.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną Rusija užgrobė 65 776 kv. km Ukrainos žemės.
Jei įskaičiuotume Rusijos jau aneksuotas teritorijas, pavyzdžiui, Krymo pusiasalį ir rytines zonas, kurias Rusija kontroliavo dar prieš invaziją, pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas Rusija šiuo metu yra okupavusi 107 956 kv. km arba 18 proc. Ukrainos teritorijos.
AFP skaičiavimai grindžiami informacija, pateikiama kasdienėse ISW ataskaitose, paremtose abiejų kariaujančių pusių skelbiama vieša informacija ir palydovinėmis nuotraukomis.
Slovėnijos teismas nuteisė du rusus dėl šnipinėjimo Maskvai, išsiųs juos iš šalies
16:56
Slovėnijos teismas trečiadienį nuteisė du rusus, įtariamus šnipinėjimu Maskvai, kalėti daugiau kaip pusantrų metų, tačiau nurodė išsiųsti juos iš šalies.
Pora, pasivadinusi „Ludwigo Gischo ir Marios Rosos Mayer Munos vardais, trečiadienį vykusiame posėdyje pripažino savo kaltę“ dėl kaltinimų „šnipinėjimu ir dokumentų klastojimu“, sakoma Liublianos teismo pranešime.
Teismo procesas vyko sklandant gandams, kad Maskva ruošiasi plataus masto apsikeitimui kaliniais, nes buvo pranešta, kad pastarosiomis dienomis Rusijoje laikomi kaliniai buvo išvežti iš savo kalėjimų.
Viename Slovėnijos naujienų svetainės „N1 Info“ pranešime, kuriame cituojami anoniminiai šaltiniai, teigiama, kad Liublianoje nuteista pora yra didesnio apsikeitimo kaliniais dalis.
Pora, kuriai abiem yra apie 40 metų ir kuri turi Argentinos pasus, buvo sulaikyta 2022 metų gruodžio pradžioje dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai, pranešė žiniasklaida.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, jie kaip priedanga naudojosi verslu ir meno galerija Liublianoje ir naudojosi suklastotomis tapatybėmis.
Kaina už Rusijos karius auga kaip ant mielių: žadama dvigubai daugiau pinigų
16:43
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas smarkiai padidino vienkartinę išmoką rusams ir užsieniečiams už sutarties su Rusijos gynybos ministerija pasirašymą ir jų siuntimą karui į Ukrainą, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Valstybės vadovo įsaku, premiją nuodyta padidinti iki 400 tūkst. rublių (4279 eurus). Iki šiol norintieji vykti į karo zoną, taip pat kariškiai ir mobilizuotieji, pasirašę sutartį po 2022 m. rugsėjo 21 d., turėjo teisę į 195 tūkst. rublių (2086 eurus) vienkartinę išmoką.
Panašu, kad padidintos išmokos galės tikėtis tik tie, kurie sutartį pasirašys nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. Negana to, V.Putinas nurodė regionuose išmokėti išmokas bent 400 tūkst. piliečių, nusprendusių eiti į karą.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios daugiau kaip 50 Rusijos regionų įvedė premijų išmokas už stojimą į kontraktinę tarnybą, kad papildytų kariuomenės, kuri, Vakarų žvalgybos duomenimis, Ukrainoje patyrė didesnį kaip 500 tūkst. žuvusių ir sužeistų vyrų, netektį.
Anksčiau leidinys „Novaja Gazeta. Europa“ pažymėjo, kad vidutinis kariškių atlygis per dvejus metus išaugo 15 kartų. Pažymėtina, kad Maskvos vyriausybė taip pat skyrė 1,9 mln. rublių (20,3 tūkst. eurų) kaip „socialinės paramos priemones“ tiems, kurie nuo liepos 23 d. išeis į karą Ukrainoje.
Tuo tarpu Tatarstano Respublikoje vienkartinė išmoka buvo padidinta puse milijono – iki 1,5 mln. rublių (16 tūkst. eurų). Tokių premijų gali tikėtis piliečiai, pasirašę sutartį iki liepos 31 d.
Regionų valdžios institucijos taip pat pradėjo žadėti piniginį atlygį tiems, kurie atves bičiulį ar giminaitį į karinės mobilizacijos punktą ir šiam užsirašius į kariuomenę, Tatarstane už tai papildomai mokama 100 tūkst. rublių (1069 eurus).
Panašių „akcijų“ taktiką perėmė karinio verbavimo centrai Jakutijoje, Mordovijoje, Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje, Archangelsko, Kalugos, Ivanovo, Voronežo ir Jaroslavlio srityse.
„Akivaizdžiai trūksta norinčiųjų pasirašyti sutartis tokiais kiekiais, kokių reikia kariuomenei, atsižvelgiant į dabartinį Rusijos kariuomenės nuostolių lygį ir kovinių operacijų intensyvumą“, – „The Moscow Times“ aiškino karybos ekspertas Pavelas Luzinas.
Skaičiuojama, kad vien per praėjusius metus – nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. birželio – išmokos kare dalyvaujantiems kovotojams, taip pat sužeistiesiems ir žuvusiųjų artimiesiems siekė 3 trilijonus rublių.
Tai beveik trečdalis rekordinio nuo sovietmečio laikų Rusijos karinio biudžeto, kuris siekia 10,8 trilijono rublių, taip pat apie 8 proc. federalinio biudžeto ir apie 1,5 proc. šalies BVP.
Praėjusių metų pabaigoje pusė milijono rusų įstojo į kariuomenę kaip „savanoriai“ ir „sutartininkai“, anksčiau pranešė Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Šiemet, britų žvalgybos duomenimis, Rusijos valdžia užsibrėžė užduotį pinigais į frontą privilioti dar 400 tūkst. žmonių. Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, 2024 m. sausio-liepos mėn. sutartis su kariniu departamentu pasirašė apie 190 tūkst. rusų.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad V.Putino įsakas padidinti išmokas visuose regionuose yra „tęstiniai žingsniai ir priemonės“ karo veteranams ir jų šeimoms paremti.
Tačiau, pasak naujienų svetainės „Agenstvo“, iš tikrųjų dekretas galėjo būti reikalingas siekiant išlaikyti norinčiųjų kariauti skaičių tokiame lygyje, kuris leistų valdžiai neskelbti naujos masinės mobilizacijos bangos.
„Net oficiali statistika rodo, kad norinčiųjų kariauti skaičius mažėja“, – pažymėjo „Agenstvo“.
Rusijoje kalinamo politinio aktyvisto V.Kara-Murzos advokatui su juo neleidžia susitikti jau dvi dienas
16:26
Politiko, žurnalisto Vladimiro Kara-Murzos advokatui jau antrą dieną iš eilės nebuvo leista pasimatyti su savo klientu Omsko kolonijoje, rašo naujienų svetainė „Agenstvo“.
Pasak straipsnio, antradienį advokatas norėjo aplankyti savo klientą, tačiau kolonijos pareigūnai neleido jam susitikti su V.Kara-Murza, paaiškindami, kad kaliniui atliekama ekspertizė.
Teisininkui buvo pasiūlyta atvykti kitą dieną.
Pasak advokato, tai jau ne pirmas toks atvejis. Tačiau trečiadienį, kai advokatas vėl atvyko į koloniją, jam buvo atsisakyta leisti susitikti su opozicijos politiku ta pačia dingstimi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Aukšto rango JAV pareigūnas: į karą Ukrainoje aktyviai įsitraukti planuoja dar viena šalis
15:40
Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas, komentuodamas liepos pradžioje įvykusį Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizitą į Maskvą, pareiškė, kad tai rodo šios šalies planus aktyviau įsitraukti į karą Ukrainoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi politio pareiškimais per posėdžius Senate.
„Manau, kad greičiausiai išgirsime naujienų apie tai, kad Indija labiau tiesiogiai įsitrauks į Ukrainos reikalus. Esu už tai dėkingas. Manau, kad Indija nori vaidinti atsakingą vaidmenį pasauliniu lygmeniu“, – pažymėjo jis Užsienio reikalų komitetui.
Kaip rašo „Reuters“, Indijos ambasada Vašingtone, komentuodama K.Campbello pareiškimą, rėmėsi Indijos užsienio reikalų ministro Subrahmanyamo Jaishankaro spaudos konferencija, kurios metu jis sakė, kad reikia daugiau nuveikti skatinant derybas dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo ir kad Indija yra viena iš nedaugelio šalių, palaikančių ryšius su abiem pusėmis.
„Manome, kad turėtume būti aktyvesni“, – pažymėjo S.Jaishankaras ir pridūrė, kad prieš vizitą į Maskvą N.Modi susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje kuluaruose.
„Galiu pagrįstai tikėtis, kad tarp mūsų ir Ukrainos, taip pat tarp mūsų ir Rusijos bus daugiau kontaktų“, – pridūrė ministras.
Birželio mėn. per G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą Italijoje Indijos premjeras susitiko su Ukrainos vadovu ir aptarė dabartinę padėtį Ukrainoje, o N.Modi pabrėžė „dialogo ir diplomatijos“ svarbą.
Liepos mėnesį N.Modi lankėsi Maskvoje. Tą dieną Rusijos raketa smogė Kyjivo "Ochmatdyt" vaikų ligoninei. Ukrainos prezidentas sukritikavo šį vizitą, pavadindamas jį „didžiuliu nusivylimu“.
Kiek anksčiau paaiškėjo, kad Indijos ministras planuoja vykti į Kyjivą rugpjūčio mėn. Tai bus pirmasis jo vizitas į Ukrainą nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Rusijoje ne vienerius metus kalinto amerikiečio P.Whelano advokatai nežino, kur jis
14:37
Rusijoje už šnipinėjimą nuteisto amerikiečio, JAV karinio jūrų laivyno pėstininko Paulo Whelano advokatai nežino, kur jis šiuo metu yra, skelbia naujienų agentūros „Interfax“ Rusijos tarnyba.
„Iš įvairių tarptautinių agentūrų gaunu žurnalistų prašymų pasakyti, ar žinau, kur yra Paulas Whelanas, nes sklando gandai apie galimus mainus. Išsiunčiau prašymą kolonijos administracijai, tačiau ji man neatsako“, - agentūrai tvirtino jo advokatė Olga Karlova.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinė žvalgyba smogė Rusijos oro pajėgų bazei kitoje šalyje
14:18
Liepos pabaigoje Ukrainos karinės žvalgybos grupė „Chimik“ sudavė kompleksinį smūgį Rusijos karių pozicijoms Sirijoje, skelbia naujienų svetainė „Kyiv Post“, paskelbęs išskirtinių vaizdo įrašų ir nuotraukų.
Ukrainos žvalgybos šaltinis patvirtino, kad toks smūgis iš tiesų buvo suduotas.
„Galime patvirtinti informaciją, ji teisinga“, – nurodė šaltinis.
Pažymima, kad atakos taikinys buvo Rusijos karinė įranga Kuveireso oro bazėje, kuri yra į rytus nuo Alepo. Bazę yra užėmę Rusijos kariai.
Taip pat pranešama, kad smūgis, per kurį buvo sunaikinta rusiška įranga, buvo surengtas praėjus dienai po liepos 24 d. įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Sirijos prezidento Basharo al-Assado susitikimo Maskvoje.
Pasak naujenų agentūros „Unian“, rusai, Irano gamybos bepiločių orlaivių operatoriai, yra rengiami būtent Sirijoje ir paskui savo žinias pritaiko karui Ukainoje.
Šių metų vasarį Ukrainos karinė žvalgyba pažymėjo, kad jie rengiami Sirijos Shayrato aerodrome.
Paskelbtame pranešime buvo teigiama, kad mokymus Sirijos karinio aerodromo „Shayrat“ teritorijoje vykdo Libano „Hezbollah“ grupuotė ir Irano revoliucinė gvardija.
Karinė žvalgyba taip pat nurodė, kad Libano, Irano ir Rusijos mokymo kursas apima bepiločių orlaivių „Shahed-136“ ir „Ababil-3“, taip pat nuotoliniu būdu valdomų orlaivių „Raad“ įvaldymą.
Kartu su rusais mokosi samdiniai iš Sirijos, kuriuos Maskva planuoja panaudoti kare prieš Ukrainą kaip bepiločių orlaivių operatorius.
„Galingiausias kibernetinis smūgis istorijoje“: jį pajuto milijonai rusų
13:55
Antradienio vakarą Ukrainos karinės žvalgybos kibernetiniai specialistai užbaigė vieną didžiausių kada nors įvykdytų DDOS atakų prieš Rusijos valstybės interneto infrastruktūrą, smogdami kritiniams ištekliams ir gaudami prieigą prie didelio kiekio konfidencialių duomenų, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Šaltiniai žurnalistams pranešė, kad ataka truko savaitę ir paveikė visų didžiųjų Rusijos bankų, įskaitant centrinį banką, telekomunikacijų paslaugų teikėjų, nacionalinių mokėjimo sistemų, socialinių tinklų ir žinučių siuntimo tarnybų, vyriausybinių išteklių ir dešimčių kitų tarnybų internetines paslaugas.
Visi atakuoti ištekliai buvo vienaip ar kitaip susiję su ginkluotos agresijos prieš Ukrainą rėmimu ar finansavimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje sunaikinta dar viena reta rusiška pėstininkų kovos mašina
12:12
Ukrainos karinės pajėgos paskelbė sunaikintos rusiškos pėstininkų kovos mašinos „BMP-3“ su sprogstamaisiais reaktyviniais šarvais (ERA) „4S24“, dar vadinamais „Kaktus“, nuotraukas, rašo defence-blog.com.
Šių metų pradžioje fronto linijoje buvo pastebėtas pirmasis „BMP-3“, aprūpintas ERA, o tai leidžia manyti, kad taip siekiama padidinti transporto priemonės išlikimo galimybes prieš tokias grėsmes kaip bepiločius, rankinius prieštankinius ginklus ir prieštankines valdomas raketas (ATGM).
Anot leidinio, „4S24 ERA“ komplektai buvo sukurti pagal programą „Karkas-2“, siekiant pašalinti lengvųjų transporto priemonių pažeidžiamumą. Jie užtikrina apsaugą nuo kumuliacijos, panašiai į „4S20 Kontakt ERA“, tačiau turi perpus mažiau sprogstamosios medžiagos.
Siekiant sumažinti transporto priemonės lengvojo šarvo pažeidimus, apsaugos elementai talpinami į talpyklą su putų polimero medžiagos sluoksniais. Tokia konstrukcija užtikrina kontroliuojamą detonuojamų metalinių plokštelių lėtėjimą, suardant kumuliatyvinę srovę ir kartu sumažinant užtaiso prasiskverbimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paskelbė vaizdo įrašą, kaip krenta numuštas „Shahed“ dronas
11:13
Pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip buvo numuštas vienas iš iranietiškų dronų „Shahed“, kuriuos naudoja rusai kare Ukrainoje.
Vaizdo įrašą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas, pažymėdamas, kad tai buvo 2024 m. liepos 31 d. rytą rytų kryptimi numuštas dronas.
„Foreign Policy“: kodėl JAV niekada nesieks nužudyti Vladimiro Putino
11:03
Jungtinių Valstijų Georgeotown'o universiteto Žvalgybos studijų profesorius Douglasas Londonas įtakingame žurnale „Foreign Policy“ publikuotame komentare iškėlė klausimą, kuris, ko gero, ne retai šmėsteli daugelio galvose – ar Vašingtonas ir Vakarų šalys galėtų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ar įvykdyti anti-putinišką perversmą Rusijoje?
Eksperto nuomone, atsakymas priklauso nuo rizikos ir naudos pusiausvyros.
Pasak jo, pirma, reikia atsakyti į keletą klausimų, kokių pasekmių turėtų V.Putino pašalinimas: ar sumažės Rusijos keliama grėsmė Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms? Ar Rusija išves savo karius iš Ukrainos? Ar Rusija netaps dar priešiškesnė ir mažiau nuspėjama?
D.Londonas, pažymėjo, kad nepaisant V.Putino polinkio į intrigas, melą ir gąsdinimus – iš tikrųjų yra ganėtinai nuspėjamas.
Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, kad Jungtinės Valstijos turi sėkmingų ir nesėkmingų įsitraukimų į bandymus nužudyti aukščiausius užsienio šalių pareigūnus patirties – Irane, Čilėje ir Kuboje. Ekspertas nurodė, kad vis tik operacijas, kuriomis buvo siekiama pašalinti Mohammadą Mosaddiqą Irane, Salvadorą Allende Čilėje ir Fidelį Castro Kuboje, vykdė šių šalių vidaus opozicija, o Jungtinės Valstijos tik iš dalies jiems padėjo.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos paprastai linkusios išlaikyti esamą status quo su savo priešininku. Šio požiūrio logiką iliustruoja Saddamo Husseino nuvertimas Irake, po kurio Artimuosiuose Rytuose kilo chaosas ir atsirado nauji galingi teroristiniai judėjimai, tokie kaip „Islamo valstybė“. Netgi Arabų pavasaris laikomas tiesiogine JAV invazijos į Iraką pasekme, pastebėjo D.Londonas.
Bandymas jėga įtvirtinti provakarietišką režimą Afganistane taip pat visiškai žlugo. Po 20 metų milžiniškų karinių išlaidų ir daugybės kraujo praliejimo Afganistanas galiausiai vėl tapo visiškai kontroliuojamas Talibano.
„Polinkis priimti žinomą status quo yra dar stipresnis, kai ta šalis yra ginkluota branduoliniais ginklais. Kalbant apie Rusiją, net pačiomis idealiausiomis aplinkybėmis, kai JAV vyriausybė galėtų pašalinti V.Putiną ir nuslėpti savo dalyvavimą, kiek Vašingtonas įsitikinęs, kad jį pakeis stabilus ir ne toks priešiškas vadovas?“ – rašo analitikas.
D.Londonas taip pat pabrėžė, kad Rusijos valdančiąją klasę griežtai kontroliuoja žvalgybos tarnybos ir kitos saugumo pajėgos, o visus svarbiausius vadovaujančius postus valstybėje užima seni V.Putino bičiuliai, kurie yra jam asmeniškai lojalūs ir už šį lojalumą dosniai atlyginami. Be to, ideologiškai jie yra visiški Rusijos vadovo bendraminčiai – priešiški Vakarams ir svajoja atkurti imperiją.
Tuo pat metu už V.Putiino asmeninę apsaugą atsako atskira slaptoji tarnyba, kurioje dirba apie 50 tūkst. darbuotojų. Negana to, pats V.Putinas garsėja polinkiu į paranoją ir pernelyg dideliu susirūpinimu savo saugumu.
Ekspertas nurodė, kad Izraelio ir JAV operacijų patirtis rodo, kad net ir žemesnių už valstybės vadovą asmenų likvidavimas yra labai rizikingas ir beveik visada baigiasi bent dalies su tuo susijusių operatyvininkų ir žvalgybos pareigūnų aukomis.
„Jei V.Putinas būtų nužudytas užsienyje, nepriklausomai nuo įrodymų, senoji gvardija greičiausiai dėl to apkaltintų Jungtines Valstijas ir panaudotų tai kaip žaibolaidį valdžiai įtvirtinti ir visuomenei sutelkti. Ir, dalijantis V.Putino paranoja dėl egzistencinės Vakarų grėsmės, yra pagrįsta rizika, kad jie atkeršytų karine forma, tiesiogiai ar su neaiškiu suvaržymu“, – aiškino profesorius.
Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas prabilo apie buvusius pasikėsinimus nužudyti autoritarinį Rusijos prezidentą ir pažymėjo, kad jie visi buvo nesėkmingi.
Jis neįvardijo, kas konkrečiai bandė tai padaryti, tačiau pažymėjo, kad tokie bandymai rodo, jog kai kurie Rusijos elito atstovai yra nepatenkinti dabartine padėtimi.
Buvusio Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininko Ivano Stupako teigimu, V.Putino apsauga yra labai akyla. Kartu jo asmens sargybiniai nuolat tikrinami, kad jų neužverbuotų priešo specialiosios tarnybos.
Rusija paskelbė apie trečiojo branduolinių ginklų pratybų etapo pradžią
10:16
Rusija trečiadienį paskelbė pradėjusi trečiąjį taktinių branduolinių ginklų pratybų etapą, į kurį įtrauktos kare Ukrainoje dalyvaujančios pajėgos.
Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šiame pratybų etape treniruojamasi naudotis balistinių raketų sistemomis „Iskander-M“ ir įvairiais orlaiviais.
Ukrainos oro pajėgos skelbia numušusios rusų raketą ir 89 dronus
10:12
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė numušusios vieną rusų raketą Ch-59 ir 89 atakos dronus.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivo regionas.
Tai viena didžiausių rusų atakų panaudojant atakos dronus. Tiek pat „Shahed“ dronų buvo paleista Naujųjų metų naktį.
Pranešime pažymima, kad pavyko numušti visus 89 dronus.
Taip pat sunaikinta raketa, paleista į Mykolajivo sritį.
Rusijos aerodromams – košmaras: išskyrė pagrindinius akcentus apie Ukrainos taktiką
09:51
Praėjusį savaitgalį Ukrainos karinė žvalgyba įvykdė operaciją, kurios metu buvo atakuoti Rusijos kariniai aerodromai Engelse, Saratovo srityje, Diagileve, Riazanės srityje ir Olenijoje. Estijos leidinio „Postimees“ kalbintas atsargos generolas majoras Neeme'as Valis įvertino pasikeitusią ukrainiečių taktiką.
Dėl bepiločio drono smūgių Olenijos aerodromui preliminariai buvo apgadintas tolimojo nuotolio viršgarsinis bombonešis-raketų nešėjas TU-22M3. Pažymima, kad Olenijos aerodromas yra maždaug už 1800 km nuo Ukrainos sienos.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad tuomet buvo numušta mažiausiai 12 bepiločių orlaivių kamikadzių: Kursko, Belgorodo, Rostovo, Briansko ir Lipecko srityse.
Estijos atsargos generolas majoras akcentuoja, kad tokia ukrainiečių ataka atskleidžia pasikeitusią Kyjivo taktiką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žiauraus mūšio pradžia dėl dar vieno strategiškais svarbaus Ukrainos miesto – tik laiko klausimas
09:00
Jau ilgiau nei mėnesį rusai labai aktyviai puola ukrainiečių pozicijas Torecko kryptimi. Pasak su Ukrainos gynybos ministerija siejamo „DeepState“ analizės projekto, šiuo metu kovos verda Zaliznėje ir Pivdenėje, apie kurios užėmimą antradienį paskelbė Rusija. Ekspertų nuomone, mūšis dėl šio daugiau nei 30 tūkst. gyventojų turėjusio miesto užvirs netrukus.
„Rusai toliau užima privačius ir daugiabučius namus šiose gyvenvietėse. Artimiausiu metu priešas sutelks pagrindines pajėgas, kad užgrobtų Artemo kasyklos ir Pivnično kasyklos griuvėsių krūvas. Ateityje jie bandys patekti į patį miestą, o sąvartynų kontrolė suteiks jiems didelį pranašumą“, – tegė „DeepState“ analitikai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:29 Atnaujinta 08:57
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1060 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 578,1 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 20 šarvuotųjų kovos mašinų, 30 artlerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 52 automobilių įrangos, autocistenų, degalų talpų vienetų ir vienas specialiosios įrangos vienetas.
Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos iš viso neteko 8 390 tankų, 16 161 šarvuotos kovos mašinos, 21 739 transporto priemonių ir degalų cisternų, 16 086 artilerijos sistemų, 1 131 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 907 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 363 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 12 853 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Vladimiras Laučius: Vakarų sankcijos Rusijai – kukliai pamirštamas fiasko
08:09
Kai pavasarį Tarptautinis valiutos fondas paskelbė, jog Rusijos ekonomika šįmet augs 3,2 proc. ir kad tas augimas – didesnis už visų išsivysčiusių Vakarų valstybių (1), ši žinia prasprūdo kone nepastebėta. Visiems tuo metu svarbiausi buvo Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų užtrukę sąrėmiai skiriant pavėluotą pagalbą kovojančiai Ukrainai.
Ir apskritai ekonominių sankcijų Rusijai tema, regis, kuo toliau, tuo nepopuliaresnė. Gero tono požymis – į ją perdėm nesigilinti. Kodėl? Todėl, kad, kaip ir po 2014 metų, iš visų politinės propagandos tribūnų kartojama: „sankcijos veikia”. O jos neveikia. Ir kuo didesnis atotrūkis tarp tikrovės ir „sankcijos veikia” mantros, tuo didesnio patriotizmo požymis – šios temos apskritai nekelti ir negvildenti.
Čia reikėtų patikslinti – kas turima galvoje, kai kalbama apie veikiančias ir neveikiančias sankcijas. Teigiantys, kad jos veikia, argumentuoja tuo, kad Vakarų sankcijos, net jei nestabdo Putino agresijos, tai bent jau kažkiek apsunkina Rusijos galimybes skirti resursus karui.
Ar tam apsunkinimui nusakyti tinka žodžiai „sankcijos veikia”? Pažvelkime, kaip sankcijų prasmę aiškina Vakarų informacinis autoritetas – BBC. „Sankcijos – tai bausmės, kurias viena šalis taiko kitai šaliai, idant sustabdytų jos agresiją arba jos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus” (2).
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija surengė per metus masiškiausią Kyjivo puolimą: į sostinę pasiųsta dešimtys bepiločių orlaivių
07:31 Atnaujinta 09:53
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos surengė vieną masiškiausių šiais metais atakų bepiločiais orlaiviais prieš Ukrainos sostinė – Kyjivą.
Miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko nurodė, kad į Kyjivą buvo pasiųsta dešimtys dronų.
„Priešas į Ukrainos sostinę, taikų miestą, pasiuntė daugybę dešimčių savo bepiločių orlaivių. Tai buvo jau septintasis priešo bepiločių išpuolis prieš Kyjivą liepos mėnesį! Pagal panaudotų bepiločių orlaivių skaičių tai buvo pats masiškiausias sostinės puolimas 2024 metais“.
Administracijos vadovas pridūrė, kad oro pavojus truko daugiau nei 7 valandas, o rusų dronai sostinę puolė bangomis ir beveik iš visų įmanomų krypčių.
Po oro pavojaus atšaukimo, pasak S.Popko, paaiškėjo, kad netoli sostinės buvo numušta daugiau kaip 40 rusų bepiločių orlaivių.
„Ryte, per antrąją smūgių bangą, priešo dronai toliau bangomis atakavo Kyjivą iš tam tikrų krypčių. Tačiau nė vienas dronas nepasiekė savo tikslo. Oro gynybos pajėgos ir technika sunaikino dar kelis priešo atakos dronus. Iš viso per šias dvi bangas Kyjivo oro erdvėje ir sostinės pakraščiuose buvo numušta daugiau kaip keturios dešimtys priešo bepiločių orlaivių.“
Jis pridūrė, kad oro pajėgos pateiks tikslius skaičius, ir padėkojo gynėjams už puikų darbą.
„Mūsų oro erdvės gynybos pajėgos ir priemonės atliko puikų darbą! Šiuo metu Kyjive nėra jokių aukų ar nuostolių“, – reziumavo S.Popko.
Praėjusio mėnesio pabaigoje S.Popko nurodė, kad Rusijos pajėgos bando naujus Ukrainos sostinės puolimo būdus.
„Agresorius bando naują taktiką – ieško tinkamo laiko, metodų ir priemonių smogti Kyjivui“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.
Australija: Pchenjano ir Maskvos strateginis susitarimas yra destabilizuojantis
07:20
Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong antradienį pareiškė, kad neseniai Šiaurės Korėjos ir Rusijos sudarytas strateginės partnerystės susitarimas yra destabilizuojantis ir rizikingas pasauliui.
Birželį per Rusijos prezidento vizitą Pchenjane Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė strateginės partnerystės susitarimą. Jis numato abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šalių susidurtų su agresija.
Susitarimas dar labiau padidino nuogąstavimus dėl stiprėjančių dvišalių ryšių. JAV ir jų partnerės kaltina Pchenjaną, kad mainais į karinę ir ekonominę pagalbą šis tiekia Rusijai labai reikalingą ginkluotę karui jos Ukrainoje.
„Taip pat noriu kai ką pasakyti apie Šiaurės Korėjos ir Rusijos saugumo paktą. Dar kartą kartoju, kad jis destabilizuoja padėtį. Jis rizikingas pasauliui, ir mes dar kartą sakome, kad Rusija renkasi ne taikai palankų, o eskaluojantį elgesį“, – žurnalistams Panmundžomo pasienio kaimo Pietų Korėjos pusėje sakė P.Wong.
Ji taip pat pasmerkė Šiaurės Korėjos raketų bandymus, kurie, pasak jos, kelia grėsmę regiono saugumui.
„Esame labai susirūpinę dėl KLDR eskaluojančių reakcijų ir destabilizuojančių veiksmų“, – pridūrė P.Wong, pavartodama oficialaus šalies pavadinimo santrumpą.
Antradienį Seule P.Wong su kolega iš Pietų Korėjos Cho Tae-yulu surengė derybas ir susitarė bendradarbiauti su tarptautine bendruomene siekiant pasipriešinti Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinei partnerystei, nurodė korėjiečių užsienio reikalų ministerija.
Ji taip pat kalbėjosi su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu ir aptarė, kaip pagerinti dvišalius santykius, sakoma šalies vadovo biuro išplatintame pranešime.
Pastaraisiais mėnesiais Korėjos pusiasalyje tvyro didelė įtampa: Šiaurės Korėja skraidina šiukšles balionais į Pietų Korėją ir tęsia raketų bandymus.
Analitikai: Rusija dėl ribotų pajėgumų periodiškai rengia impulsyvias atakas
07:07 Atnaujinta 08:52
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, dėl plataus masto puolimo Ukrainoje pajėgumų stokos Rusijos vadovybė periodiškai griebiasi impulsyvių mechanizuotų puolimų, kurie brangiai kainuoja tiek patiems rusams, tiek gynybos pajėgoms.
Liepos 29 ir 30 d. Rusijos kariai vakarinėje Donecko srityje surengė penkias nuo būrio iki bataliono dydžio mechanizuotas atakas.
Analitikai teigia, kad tokie lokalizuoti mechanizuoti puolimai greičiausiai yra Rusijos planuojamo vasaros puolimo apraiška – Rusijos pajėgoms greičiausiai trūksta platesnių operatyvinių pajėgumų, kad šią vasarą galėtų surengti atskirą atnaujintą puolimą Donecko srityje ar kitur fronte.
ISW vertinimu, Rusijos pajėgos greičiausiai bando užimti Konstiantynivką ir atkirsti magistralę T-0524 Vuhledaras-Konstiantynivka, taip priversdamos Ukrainos karius trauktis iš šio rajono.
Ekspertai pažymi, kad impulsyvios Rusijos mechanizuotos atakos greičiausiai atspindi dabartinių Rusijos puolamųjų pajėgumų mastą, ir mažai tikėtina, kad Rusija surengs dar vieną atskirą vasaros puolamąją operaciją dėl materialinių ir žmogiškųjų išteklių ribotumo.
Rusijos karinės vadovybės noras pasiekti ribotų taktinių laimėjimų mainais į didelius šarvuočių nuostolius vis brangiau kainuos, kai rusai ateinančiais metais išeikvos ribotas sovietinių laikų ginklų ir įrangos atsargas, pažymi analitikai.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Rusijos karinės vadovybės ryžtas susitaikyti su brangiai kainuojančiais šarvuotosios technikos nuostoliais, nevykdant plataus masto daugiakryptės puolamosios operacijos ar nepadarant operatyviniu požiūriu reikšmingos pažangos vakarinėje Donecko srityje, greičiausiai ilgainiui taps našta Rusijos kariuomenei. Vykdomos Rusijos puolamosios operacijos taip pat brangiai kainuoja Ukrainos gynėjams ir greičiausiai yra skirtos Ukrainos pajėgumams mažinti, nesvarbu, ar jie įgijo daug pozicijų, ar ne.
- Šiaurės Korėja gali didinti Rusijai tiekiamų ginklų kiekį ir įvairovę.
- Kremlius tikriausiai bando sutelkti Rusijos informacinės erdvės dalyvius į socialinės žiniasklaidos svetaines, kurioms Kremlius gali daryti tiesioginę įtaką, kad galėtų tiesiogiai kontroliuoti jų retoriką, o tai sukėlė tam tikrą Rusijos ultranacionalistų karinių tinklaraštininkų ir opozicijos žurnalistų pasipriešinimą.
- Naktį iš liepos 29 d. į 30 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos saugyklai Vozyje, Kursko srityje.
- Rusijos vyriausybė toliau remia „informacinio ir hibridinio karo“ švietimo programas, kuriomis siekiama apmokyti rusus vykdyti informacines operacijas ir kovoti su jomis, naudoti atvirųjų šaltinių tyrimų metodiką ir veiksmingai analizuoti hibridines grėsmes bei kovoti su jomis Kremliaus naudai.
- Rusijos pareigūnai ir Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai pasisako už tai, kad Kremlius Rusijos federalinėje teisėje kodifikuotų valstybinę ideologiją, grindžiamą idėja, kad suverenios Ukrainos valstybės neturėtų būti.
- Rusijos pajėgos neseniai pasistūmėjo į priekį netoli Časiv Jaro ir į pietvakarius nuo Donecko miesto.
- Sankt Peterburgo valdžia prisijungė prie kitų Rusijos regioninių valdžios institucijų ir padidino finansines paskatas naujokams pasirašyti karinės tarnybos sutartis.
- Jungtinės Karalystės leidinys „The Times“ liepos 29 d. paskelbė istoriją, kurioje išsamiai aprašoma, kaip Rusijos valdžios institucijos indoktrinuoja deportuotus ukrainiečių vaikus per karinio-patriotinio ugdymo programas.
Rusija masiškai puola Ukrainą: užfiksuota daugybė bepiločių orlaivių
06:20
Antradienio vakarą, Ukrainą užpuolė Rusijos karinės pajėgos.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietė „Telegram“ pranešė apie „Shahed“ tipo dronus keliuose regionuose, raketą Mykolajivo srityje ir valdomų aviacinių bombų paleidimą Donecko srityje. Šiuo metu parengtis paskelbta Černihivo, Sumų, Charkivo, Donecko, Zaporižios, Dniepropetrovsko, Poltavos, Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Mykolajivo ir Chersono srityse.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad regione veikia priešlėktuvinė gynyba. Prieš tai Kyjivo gyventojai rašė apie sprogimo garsą sostinėje. „Suspilne“ rašoma, kad sprogimai girdėjosi ir Poltavos bendruomenėje.
