Karas Ukrainoje. Ukrainos prezidentūroje prakalbo apie naikintuvų F-16 atvykimą

„Scanpix“/AP nuotr./Mychaila Podoliakas

Ukraina oficialiai nepatvirtins, ar pirmieji naikintuvai F-16 iš tiesų buvo pristatyti. Tokį pareiškimą padarė Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas, komentuodamas „Bloomberg“ publikaciją apie lėktuvų atvykimą.

„Matau, kad tai pateikiama kaip informacinė spekuliacija. Norėčiau, kad tokių spekuliacijų būtų mažiau. Vis dėlto visada reikia atkreipti dėmesį į oficialius komentarus. Beje, mano nuomone, „Bloomberg“ publikacijoje nėra nė vienos nuorodos į kokį nors oficialų šaltinį. Iš kur jie tai gavo, nekalbu apie Ukrainos pusę, nes, žinoma, mes to nekomentuosime: nei „taip“, nei „ne“, – sakė jis teletilto eteryje.

Pasak M.Podoliako, „mums tai yra esminis išgyvenimo veiksnys“. Todėl nereikėtų tvirtai sakyti, ar Ukraina turi šių naikintuvų, ar ne.

„Bet jie net neturi nuorodos į jokius šaltinius Vakaruose. Abstrakčiai pasakykime, kad mūšio lauke jau yra F-16. Sistema veikia ne taip. Deja, tai iškreipia informacinę erdvę. Deja, tai iškreipia realius lūkesčius. Deja, tai iškreipia suvokimą, su kokiais sunkumais šiandien susiduria Ukraina, kalbant apie šio karo etapo aprūpinimą būtinomis ginkluotės rūšimis. Todėl tiesiog patariu palaukti oficialių patvirtinimų“, – tęsė jis.

M.Podoliakas pažymėjo, kad Vakarų partneriai neskelbia apie lėktuvų atvykimą į Ukrainą, kaip tai buvo daroma kitų ginkluotės rūšių atveju. Todėl ir Ukraina šiandien nedaro oficialių pareiškimų.

„Jei gausime tokių ar kitokių rūšių ginklų, tai pakomentuos arba prezidentas, arba vyriausiasis kariuomenės vadas“, – apibendrino jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Naikintuvai F-16

Ukraina jau atliko pirmąsias kovines misijas su F-16 po to, kai į šalį atvyko ilgai laukti JAV pagaminti naikintuvai. Apie tai rašo „The Telegraph“.

Pasak leidinio, šiuolaikiniai karo lėktuvai kol kas buvo naudojami tik kaip „oro gynyba“. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas to „nepaneigė“.

Pažymima, kad Ukraina tikisi gauti 79 naikintuvus F-16 iš Belgijos, Danijos, Norvegijos ir Nyderlandų.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Oleksijus Nejžpapa sakė, kad šie naikintuvai padės mesti iššūkį Rusijos „visiškam dominavimui“ danguje virš Juodosios jūros. Tačiau Vakarų aviacijos ekspertai perspėja, kad karo lėktuvai ukrainiečiams nebus kažkas, kas užtikrintų pergalę kare.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad tik šeši ukrainiečių pilotai įgijo kvalifikaciją skraidyti su F-16, o tai reiškia, kad jie galės atlikti tik ribotą skrydžių skaičių per dieną. Taip pat yra nuomonių, kad lėktuvai atliks tik oro gynybos funkciją dėl arčiau fronto linijos esančių Rusijos raketų „žemė-oras“ sistemų keliamos grėsmės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris ir Volodymyras Zelenskis

JAV viceprezidentė Kamala Harris 2022 m. vasarį, likus vos kelioms dienoms iki visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, atmetė Ukrainos pusės pasiūlytą prevencinių sankcijų Maskvai idėją. Tai teigiama žurnalo „Time“ publikacijoje.

Straipsnio autorius Simonas Shusteris pasakoja apie K.Harris ir Volodymyro Zelenskio susitikimą Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose 2022 m. Abu pašnekovai tuo metu sutarė, kad labai tikėtina, jog netrukus įvyks Rusijos agresija.

V.Zelenskis paragino Jungtines Valstijas įvesti prevencines sankcijas Rusijai, teigdamas, kad tai priverstų Vladimirą Putiną persvarstyti savo sprendimą įsiveržti, ir aprūpinti Ukrainą visais reikalingais ginklais – visų pirma priešlėktuvinėmis sistemomis, naikintuvais ir artilerija.

Pasak posėdyje dalyvavusių Ukrainos pareigūnų, K.Harris atmetė abu pasiūlymus.

Kaip paaiškino „Time“ pašnekovas Baltuosiuose rūmuose, JAV manė, kad grasinimas sankcijomis yra veiksmingesnė atgrasymo priemonė nei jų įvedimas, o ginklų suteikimas Ukrainai galėjo sustiprinti V.Putino įsitikinimą, kad Ukraina yra „NATO šalis klientė“.

„Viceprezidentė K.Harris tvirtai pasisakė už ilgalaikę JAV paramą Ukrainai ir ne kartą išreiškė nepalaužiamą įsipareigojimą remti Ukrainos žmones, kurie ginasi nuo brutalios Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.

Straipsnyje „Time“ teigiama, kad būtent 2022 m. susitikimas „davė toną“ V.Zelenskio ir K.Haris santykiams, „kurie niekada nebuvo itin šilti“ (nors tiksliai nepaaiškinama, kodėl).

Užsimenama, kad viceprezidentė niekada nebuvo apsilankiusi Ukrainoje, taip pat ir po plataus masto invazijos, nors su Ukrainos prezidentu ji buvo susitikusi šešis kartus, paskutinį kartą birželį pasaulinio taikos viršūnių susitikimo Šveicarijoje metu.

„Susitikimuose su Ukrainos atstovais pastaraisiais metais ji iš tiesų rodė užuojautą jų sunkiai padėčiai, kaip sakė vienas iš jų, ‚bet pagal protokolą tai pavadinčiau formalia užuojauta“, – rašo S.Shusteris.

URM nuotr./Arnoldas Pranckevičius

Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra didžiulė galimybė ir „skylė“ patekti į Šengeno erdvę, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.

„Europos Komisija gavo mūsų kreipimąsi (...) visų trijų Baltijos šalių vardu ir pažadėjo kuo greičiau išspręsti šį klausimą, atsakyti mums, atlikti teisinę analizę, ar tai (Vengrijos sprendimas – BNS) atitinka Šengeno kodekso taisykles, ar tai nekelia grėsmės vidinei Europos Sąjungos saugumo situacijai. Mes, be jokios abejonės, keliame būtent klausimą dėl kinetinių, hibridinių, sabotažo, diversijos grėsmių“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė A.Pranckevičius.

„Matome, kad Rusijos piliečiai, ir ne tik Rusijos piliečiai, bet su Rusijos pagalba tą daro Europos Sąjungos teritorijoje. Todėl, mūsų manymu, tai yra didžiulė galimybė, skylė, per kurią galima patekti į Šengeno erdvę. Tad to atsakymo lauksime“, – pridūrė jis.

„Komisija čia turi labai svarbų vaidmenį, ji turi užtikrinti Šengeno erdvės funkcionavimą, tačiau taip pat ir saugumą, jeigu kalbame apie išorės sienas, bet ir vidines sienas bei kontrolę“, - kalbėjo Lietuvos ambasadorius ES. 

Pasak A.Pranckevičiaus, Vengrijos elgesys jau tampa „sisteminiu“, todėl jos atžvilgiu reikėtų taikyti 7-ojo Europos Sąjungos (ES) sutarčių straipsnio procedūrą, kurios baigtis būtų balsavimo teisės iš Budapešto atėmimas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Naikintuvas F-16

Ukrainos gynybos pajėgos panaudos pirmuosius į Ukrainą jau atvykusius daugiafunkcinius naikintuvus F-16 oro gynybai stiprinti. Tai „Telegram“ tinkle sakė karo analitikas, politikos konsultantas, Karinių-teisinių tyrimų centro vadovas, teisininkas Oleksandras Musijenka.

Ekspertas pakomentavo pranešimus apie pirmųjų F-16 lėktuvų atvykimą į Ukrainą ir jų vykdomas kovines užduotis.

„Kol kas jų skaičius neskelbiamas, bet galiu pasakyti, kad, greičiausiai, pirmuoju etapu šie lėktuvai bus naudojami būtent oro gynybai, jos stiprinimui virš mūsų valstybės vakarų ir centro. Tai labai aktualu, nes šie orlaiviai gali nutupdyti daug potencialių priešo taikinių“, – sakė O.Musijenka.

Antruoju etapu jis pavadino naikintuvų F-16 smūgius antžeminiams taikiniams tokiomis valdomomis bombomis, kaip, pavyzdžiui, JDAM, ir kitomis priemonėmis.

„Kol kas nėra informacijos apie JASSM (didelio tikslumo sparnuotoji raketa – red.), kurios labai laukiame, – raketą, kurios veikimo nuotolis siekia 500 kilometrų. Tačiau tikiuosi, kad ir šis klausimas bus išspręstas“, – pabrėžė O.Musijenka.

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Kamala Harris

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, įskaitant ir naujienų agentūrą AFP, trečiadienį pareiškė, kad artėjantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai yra iššūkis Kyjivui. 

Nuo to laiko, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos, gyvybiškai svarbi sąjungininkė, Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos.

Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo, kuris tvirtina, kad gali priversti Rusiją ir Ukrainą pradėti derybas, pergalė keltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.

„Mes negalime daryti įtakos jokiems rinkimams. Žinoma, Jungtinės Valstijos šiandien yra iššūkis. Ir yra rizikos, kurios tikriausiai niekas iš mūsų negali numatyti“, – sakė jis antradienį žurnalistams Vakarų Ukrainoje.

Tuo metu JAV viceprezidentė Kamala Harris, tikėtina demokratų kandidatė Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose, pakartojo prezidento Joe Bideno proukrainietišką poziciją.

V.Zelenskis teigė, kad jo komanda palaiko ryšius ir su K.Harris padėjėjais, ir su D.Trumpo kampanija.

„Kaip Ukrainos prezidentas, aš, žinoma, turiu palaikyti dialogą tarp savo komandos ir J.Bideno, D.Trumpo, o šiandien ir K.Harris komandų“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Turime užmegzti visus šiuos ryšius ir kalbėtis apie tai, kokia galėtų būti mūsų ateitis, jei rinkimus laimėtų viena ar kita pusė“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą leisti kai kuriems Rusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip „fragmentiškas“ sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį Vakarų šalys įvedė precedento neturintį ekonominių sankcijų paketą Maskvai, tačiau Ukraina paragino savo sąjungininkes sugriežtinti sankcijas, kad būtų apribotos Rusijos pajamos, kuriomis finansuojamos jos karo pastangos.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, TOK uždraudė Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos nacionalinėms komandoms dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. 

Olimpinėse žaidynėse leista dalyvauti keliems individualiems ir neutraliems rusų bei baltarusių sportininkams.

Tačiau 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jokioje oficialioje vietoje ar oficialioje veikloje nebus rodoma jokia Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, nebus giedamas himnas.

„Bet kuri pasaulio šalis gali matyti, kad jei šiandien su neutralia vėliava varžosi sportininkai, tai yra sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos“, – pažymėjo V.Zelenskis.

„Manau, kad tai yra fragmeniškos sankcijos“, – antradienį duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai pabrėžė jis.

Jis taip pat sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė jį į olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją ir apgailestavo, kad dėl įtemptų kovų Rytų Ukrainoje negalėjo dalyvauti. 

„Būčiau mielai atvykęs, jei ne toks sunkus metas mano šalyje“, – tvirtino jis.

„Tai įtempta akimirka mūsų šalies rytuose. Esame sunkioje padėtyje“, – pridūrė jis. 

Rusijos pajėgos vis labiau įsitvirtina Rytų Ukrainoje, kur ne tokios gausios ir prasčiau aprūpintos Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti puolimą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Charkivas ir jo apylinkės po Rusijos apšaudymų

Remiantis trečiadienį naujienų agentūros AFP atlikta analize, Rusijai liepą pavyko įtvirtinti kai kuriuos savo teritorinius laimėjimus Rytų Ukrainoje ir užimti beveik 200 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.

Analizė, atlikta remiantis JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, rodo, kad, palyginti su ankstesniu mėnesiu, teritorinių laimėjimų padaugėjo, tačiau, palyginti su gegužės mėnesiu, kai rusų pajėgos pradėjo sausumos puolimą rytinėje Charkivo srityje, pažanga sulėtėjo. 

Tą mėnesį rusų pajėgos užgrobė 449 kv. km Ukrainos žemės, vidutiniškai po 14,5 kv. km per dieną – tai didžiausias teritorinis laimėjimas per vieną mėnesį nuo 2022 metų kovo.

Nuo 2024 metų pradžios Rusija užgrobė 1 246 kv. km Ukrainos žemės, gerokai daugiau per visus 2023-iuosius, kai Rusijai pavyko užimti 584 kv. km ukrainiečių teritorijos.

Nuo liepos 1 iki 30 dienos Kremliaus pajėgos užėmė 198 kv. km Ukrainos žemės, vidutiniškai 6,6 kv. km per dieną.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai, šių teritorijų yra rytinėje Donecko srityje, kurios dalį nuo 2014 metų kontroliavo Kremliaus remiami separatistai.

Ši sritis yra tarsi tramplinas Rusijai, siekiančiai užimti Pokrovską, Torecką ir Časiv Jarą ir besiruošiančiai pulti Slovjanską ir Kramatorską.

Birželį Rusija užgrobė 129 kv. km, Ukrainos teritorijos.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną Rusija užgrobė 65 776 kv. km Ukrainos žemės. 

Jei įskaičiuotume Rusijos jau aneksuotas teritorijas, pavyzdžiui, Krymo pusiasalį ir rytines zonas, kurias Rusija kontroliavo dar prieš invaziją, pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas Rusija šiuo metu yra okupavusi 107 956 kv. km arba 18 proc. Ukrainos teritorijos.

AFP skaičiavimai grindžiami informacija, pateikiama kasdienėse ISW ataskaitose, paremtose abiejų kariaujančių pusių skelbiama vieša informacija ir palydovinėmis nuotraukomis.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovėnijos vėliava

Slovėnijos teismas trečiadienį nuteisė du rusus, įtariamus šnipinėjimu Maskvai, kalėti daugiau kaip pusantrų metų, tačiau nurodė išsiųsti juos iš šalies.

Pora, pasivadinusi „Ludwigo Gischo ir Marios Rosos Mayer Munos vardais, trečiadienį vykusiame posėdyje pripažino savo kaltę“ dėl kaltinimų „šnipinėjimu ir dokumentų klastojimu“, sakoma Liublianos teismo pranešime.

Teismo procesas vyko sklandant gandams, kad Maskva ruošiasi plataus masto apsikeitimui kaliniais, nes buvo pranešta, kad pastarosiomis dienomis Rusijoje laikomi kaliniai buvo išvežti iš savo kalėjimų.

Viename Slovėnijos naujienų svetainės „N1 Info“ pranešime, kuriame cituojami anoniminiai šaltiniai, teigiama, kad Liublianoje nuteista pora yra didesnio apsikeitimo kaliniais dalis.

Pora, kuriai abiem yra apie 40 metų ir kuri turi Argentinos pasus, buvo sulaikyta 2022 metų gruodžio pradžioje dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai, pranešė žiniasklaida.

Vietos žiniasklaidos duomenimis, jie kaip priedanga naudojosi verslu ir meno galerija Liublianoje ir naudojosi suklastotomis tapatybėmis.