Svarbiausios naujienos
- Analitikai paaiškina, ką Kamala Harris ruošia Ukrainai
- Turkų televizija: JAV ir Rusijos mainai kaliniais įvyko Ankaros oro uoste
- Rusija paleidžia du amerikiečius: ką apie juos žinome ir kuo jie neįtiko Kremliui?
- „Die Welt“: Vakarai netiki Ukrainos pergale, bet bijo apie tai kalbėti
- Pirmą kartą pigus ukrainiečių dronas numušė Rusijos sraigtasparnį: papasakojo, kaip tai pavyko
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai paaiškina, ką Kamala Harris ruošia Ukrainai
18:42
Ukrainiečių leidinys NV aiškinosi, ko JAV politikos analitikai ir Ukrainos pareigūnai tikisi iš Donaldo Trumpo varžovės dėl vietos Baltuosiuose rūmuose, demokratės Kamalos Harris.
Demokratų partijos viceprezidentė ir kandidatė į JAV prezidento postą Kamala Harris Ukrainos atžvilgiu vykdys iš esmės tokią pačią politiką kaip ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Joe Bidenas.
Tokią nuomonę pokalbyje su NV išsakė „Razom“ analitikas iš Vašingtono Scottas Cullinane‘as.
„Ji tikriausiai tvirtai palaikytų Ukrainos teisę į savigyną, bet taip pat būtų atsargi tokiais klausimais kaip narystė NATO ar JAV ginklų naudojimas smūgiams Rusijos teritorijoje“, – mano jis.
Tačiau, pažymi S.Cullineine‘as, K.Harris gali tapti agresyvesne Ukrainos rėmėja nei jos dabartinis viršininkas J.Bidenas ir dėl vidinių politinių nesutarimų.
Pasak NV šaltinių tarp JAV politikų ir ekspertų, demokratai apskritai neturi suformuoto plano dėl Ukrainos artimiausiems mėnesiams. Tačiau jie neabejotinai pasiryžę tęsti „ne eskalacijos“ politiką Rusijos atžvilgiu, kuriai pritaria ir Pentagonas, taip pat neleisti Ukrainos pajėgoms smogti gilyn į Rusiją. Be to, demokratai nenori plėsti F-16 mokymo programos Ukrainos pilotams.
Kaip sužinojo NV, dabartinei administracijai artimi analitiniai centrai (angl. think tanks) turi pasiūlymų artimiausiu metu įšaldyti karą Ukrainoje.
„Paprastai derybų tema daug fantazuoja tie analizės centrai, kurie pasirašė laiškus apie „Ukrainos nepriėmimą į NATO“, o anksčiau rašė apie Korėjos scenarijų kaip alternatyvą“, – sakė redakcijos pašnekovas Ukrainos diplomatiniuose sluoksniuose.
J.Bideno administracija dabar aiškiai supranta, kad Rusija nėra suinteresuota derybomis, o jei Maskva ir ima kalbėti apie derybas, tai tik tam, kad sumažintų Vakarų paramą. „Šiuo metu Rusijai nėra jokių paskatų vesti derybas. Šią vasarą jie nepasiekė savo tikslų, bet jie dar nėra tokioje padėtyje, kad galėtų prarasti teritoriją. O Ukraina aiškiai signalizuoja, kad derybos Rusijos sąlygomis yra neįmanomos. Taip, ir dabar tikrai nėra jokios kalbos apie derybas“, – sakė NV pašnekovas iš Ukrainos.
Neviešai pašnekovai pažymi, kad jie nesitiki radikalių pokyčių Baltųjų rūmų politikoje, jei K.Harris ten pateks. „Ukraina nėra vienas iš jos prioritetų. Be to, būtent ji ragino mus nesmogti į naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje“, – sakė šaltinis.
Tačiau kitas pašnekovas iš Ukrainos prezidento rūmų pridūrė, kad nuo pirmojo susitikimo su prezidentu Volodymiru Zelenskiu viceprezidentė tapo palankesnė Ukrainai.
Analitikai patikina, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip bus „užpildyta“ galimos prezidentės K.Harris administracija.
Jos patarėju nacionalinio saugumo klausimais galėtų būti Phillipas Gordonas, kuris dabar šias pareigas eina kartu su viceprezidente ir, NV šaltinių teigimu, yra ryžtingesnis dėl pagalbos Ukrainai nei J.Bideno patarėjas Jake‘as Sullivanas.
„Bild“ paaiškino, kodėl V.Putinas taip troško iškeisti žudiką V.Krasikovą: juos sieja glaudus ryšys
01:42
Ketvirtadienį Rusija ir kelios Vakarų šalys apsikeitė kaliniais, per kuriuos buvo paleistas žudikas ir buvęs FSB pareigūnas Vadimas Krasikovas. Vakarų žvalgybos agentūros teigia, kad praeityje tarp jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino buvo glaudus ryšys.
Apie tai rašo „Bild“. Pažymima, kad V.Krasikovas galėjo dalyvauti Anatolijaus Sobčako nužudyme. Be to. žudikas gali turėti „Kremliui pavojingų žinių“.
„V.Putinas galėjo baimintis, kad V.Krasikovas atskleis svarbią informaciją, jei liks Vokietijos kalėjime – iš keršto Rusijos režimui, kuris ne viską daro dėl jo paleidimo, arba siekdamas susitarti su Vokietijos valdžia. Įtariama, kad V.Krasikovas galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį V.Putinui ateinant į valdžią. Manoma, kad dešimtajame dešimtmetyje jis dirbo Sankt Peterburgo merui A.Sobčakui ir jo pavaduotojui bei ėmėsi veiksmų prieš jų politinius oponentus. Tačiau 2000 m. vasarį, praėjus kelioms savaitėms po V.Putino tapimo prezidentu, A.Sobčakas staiga mirė“, – teigiama publikacijoje.
Oficialiais duomenimis, A.Sobčako mirties priežastis – širdies smūgis. Tačiau artimieji darė prielaidą, kad A.Sobčakas buvo nužudytas.
„Ar V.Krasikovas yra kaip nors susijęs su tariamu V.Putino politinio mentoriaus nužudymu? Ir ar pėdsakai veda prie paties V.Putino? Būtent tai įtaria Vakarų žvalgyba ir daro prielaidą, kad būtent dėl to V.Putinas taip atkakliai kovojo už V.Krasikovo paleidimą“, – aiškina „Bild“.
Pažymima, kad Kremliaus šeimininkas teikia didelę reikšmę viskam, kas žinoma apie jo praeitį.
„Jei specialiųjų tarnybų įtarimai dėl jo dalyvavimo A.Sobčako nužudyme yra teisingi, tai sukeltų abejonių dėl mėgstamiausio V.Putino charakterio bruožo – lojalumo, kurį jis neva taip vertina“, – daro išvadą žurnalistai.
V.Putinas oro uoste pasitiko per mainus susigrąžintus rusus
23:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą asmeniškai atvyko į Maskvos Vnukovo oro uostą, kuriame nusileido lėktuvas su per mainus iškeistais rusais.
Prie trapo su didžiule gėlių puokšte pasitikęs parvykusiuosius, V.Putinas, kaip praneša Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, „padėkojo jiems už ištikimybę priesaikai“ ir patikino, kad „Tėvynė jų nepamiršo nė minutei“.
Gėlių puokštę jis įteikė Slovėnijoje už šnipinėjimą Rusijai nuteistai Anai Dulcevai.
Jis taip pat užsiminė, kad tie, kas iš išmainytųjų buvo susiję su karine tarnyba, bus apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.
„Padėtis kritinė ir toliau blogėja“: „DeepState“ pareiškė apie Veselės okupaciją
22:53
Rusų okupantai užėmė Veselės gyvenvietę Donecko srityje. Ji yra į rytus nuo Hrodivkos, Pokrovsko rajone.
Apie tai pranešė projektas „DeepState“. Pažymima, kad padėtis yra „kritinė ir toliau blogėja“. Rusijos užpuolikai spaudžia ir toliau pasiekia taktinių laimėjimų.
Pranešama, kad šioje fronto zonoje pastarosiomis dienomis rusai intensyviai naudojo sklendžiančiąsias bombas ir motociklininkų būrius.
Oficialių patvirtinimų dėl minėtos informacijos kol kas nėra.
JK labai džiaugiasi dviejų savo piliečių paleidimu pagal mainų susitarimą su Rusija
21:24
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad „labai palankiai vertina“ savo piliečių Paulo Whelano ir Vladimiro Kara-Murzos paleidimą pagal mainų susitarimą su Rusija.
„Ypač džiaugiuosi, kad Britanijos piliečiai Vladimiras Kara-Murza ir Paulas Whelanas netrukus susijungs su savo šeimomis“, – sakoma britų užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy pareiškime.
Apsikeitime dalyvavo kaliniai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos, o mainai įvyko tarpininkaujant Turkijos žvalgybos tarnybai MIT, pranešė pati agentūra.
Baltieji rūmai: JAV rengė susitarimą dėl A.Navalno išlaisvinimo
21:18
Jungtinės Valstijos rengė susitarimą, pagal kurį nuteistas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas būtų buvęs išlaisvintas, jei nebūtų miręs Sibiro šiaurėje esančioje griežtojo režimo kolonijoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Kartu su partneriais rengėme susitarimą, į kurį būtų buvęs įtrauktas Aleksejus Navalnas, deja, jis mirė“, – žurnalistams sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
A.Navalnas, vienas aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo valdžios aparato kritikų, mirė vasarį paslaptingomis aplinkybėmis Arkties kalėjime.
Jo judėjimas pripažintas ekstremistiniu, todėl jo darbuotojams ir rėmėjams gresia baudžiamasis persekiojimas.
Dauguma A.Navalno sąjungininkų gyvena tremtyje arba atlieka ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valdžia padidino spaudimą nepriklausomai ir užsienio žiniasklaidai, siekdama nutildyti kritiškus balsus po puolimo prieš Ukrainą.
Turkų saugumo šaltiniai: Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais baigėsi
21:16
Plataus masto Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas 24 kaliniais baigėsi, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Ankaroje operaciją koordinavę Turkijos saugumo tarnybos šaltiniai.
Per Ankaros oro uostą, kuriame įvyko JAV bei kelių Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais, skrido septyni lėktuvai su 24 kaliniais ir dviem nepilnamečiais, anksčiau pranešė Turkijos prezidentūra.
Apsikeitime dalyvavo kaliniai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos, o mainai įvyko tarpininkaujant Turkijos žvalgybos tarnybai MIT, pranešė pati agentūra.
Turkija, be kita ko, patvirtino, kad Rusija paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
Be E.Gershkovicho ir P.Whelano, minimos Vokietijos piliečio Rico Kriegerio, kuris buvo nuteistas mirties bausme Baltarusijoje, rusų disidento Iljos Jašino bei FSB pareigūno Vadimo Krasikovo, nuteisto už 2019 metais Vokietijoje įvykdytą žmogžudystę, kurią, pasak teisėjų, užsakė Rusijos federalinė valdžia, pavardės.
Apsikeitimo kaliniais ženklų atsirado ketvirtadienį, kai buvo pranešta, kad vienas lėktuvas, naudotas per ankstesnius mainus, nusileido Kaliningrade.
Viltys pastarosiomis dienomis taip pat stiprėjo, mat daugybė garsių kalinių Rusijoje, įskaitant P.Whelaną, dingo iš kalėjimų, kuriuose jie laikyti ilgą laiką. Tai paskatino spėliones, kad jie buvo iškelti prieš apsikeitimą.
Paprastai apsikeitimas gali įvykti tik po apkaltinamojo nuosprendžio Rusijoje, o kelių garsių politinių kalinių dingimas vienu metu yra labai retas.
D.Medvedevas džiaugiasi rusų, jo teigimu, „dirbusių Tėvynei“, išlaisvinimu
21:14
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pasveikino rusų, kurie, jo teigimu, „dirbo Tėvynei“, išlaisvinimą per didžiausią JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
„Aš, žinoma, norėčiau, kad Rusijos išdavikai pūtų požemiuose arba mirtų kalėjime (...) bet naudingiau yra ištraukti savus, kurie dirbo šaliai, Tėvynei, mums visiems“, – rašė D.Medvedevas, šiuo metu einantis Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, socialinio tinklo „Telegram“ žinutėje.
Tuo metu Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį patvirtino, kad aštuoni užsienyje įkalinti jos piliečiai buvo išlaisvinti vykdant plataus masto apsikeitimą kaliniais su Vakarais, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Aštuoni Rusijos piliečiai, kurie buvo sulaikyti ir įkalinti keliose NATO šalyse, buvo grąžinti namo“, – valstybinės naujienų agentūros citavo FSB pareiškimą.
„Rusai buvo išmainyti į grupę asmenų, kurie veikė užsienio valstybių interesais ir kenkė Rusijos Federacijos saugumui“, – priduriama šiame pareiškime.
Kremlius savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime taip pat teigė esąs „dėkingas visų šalių vadovams, kurie padėjo rengti mainus“, tačiau nė vieno iš jų neįvardijo.
Vokietija: buvo sunku priimti sprendimą paleisti nuteistą žudiką per apsikeitimą kaliniais
19:46 Atnaujinta 21:09
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad paleisti nuteistą žudiką per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo „nelengvas sprendimas“, ir paragino Rusiją bei Baltarusiją paleisti visus politinius kalinius.
Rusijos pilietis Vadimas Krasikovas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už čečėnų sukilėlių lyderio Zelimchano Changošvilio nužudymą centriniame Berlyno parke 2019 metais.
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas sakė, kad sprendimą grąžinti į Rusiją V.Krasikovą, kuris buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už buvusio čečėnų vado nužudymą, lėmė Berlyno pareiga Vokietijos piliečiams ir solidarumas su Jungtinėmis Valstijomis.
„Tai nebuvo lengvas sprendimas“, – teigiama jo pareiškime.
Jis pripažino, kad „nuteistam nusikaltėliui skirti laisvės atėmimo bausmę yra viešasis interesas“.
Tačiau tai reikia vertinti atsižvelgiant į „Rusijoje sulaikytų nekaltų žmonių laisvę, gerovę, o kai kuriais atvejais ir gyvybes“, pabrėžė jis.
„Tikimės, kad visi šiandien išlaisvinti asmenys, padedami savo draugų ir šeimos narių, atsigaus po fizinių ir dvasinių išbandymų“, – teigė S.Hebestreitas.
Jis pridūrė, kad vienas iš išlaisvintų asmenų buvo Baltarusijoje mirties bausme nuteistas Vokietijos pilietis.
„Mūsų mintys yra su visais tais, kurie vis dar įkalinti Rusijoje už tai, kad išreiškė savo nuomonę ir pasakė tiesą apie Putino agresijos karą Ukrainoje“, – pažymėjo S.Hebestreitas.
S.Hebestreitas taip pat paragino „Rusijos ir Baltarusijos vadovus paleisti visus neteisėtai įkalintus politinius kalinius“.
„The Wall Street Journal“ džiaugiasi dėl JAV žurnalisto paleidimo
19:45
Leidinio „Wall Street Journal“ vadovybė ketvirtadienį teigė, kad jiems labai palengvėjo, sužinojus, kad nuo 2023 metų kovo Rusijoje kalintas žurnalistas Evanas Gershkovichas buvo išlaisvintas per didžiausią JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
„Mums labai palengvėjo ir mes džiaugiamės kartu su Evanu ir jo šeima“, – teigiama leidinio vyriausiosios redaktorės Emmos Tuckerir leidėjo Almaro Latouro išplatiname pareiškime.
„Deja, Rusijoje ir visame pasaulyje vis dar neteisėtai kalinama daug žurnalistų“, – priduriama jame.
32 metų leidinio „Wall Street Journal“ žurnalistas E.Gershkovichas daugiau nei metus buvo laikomas Maskvos Lefortovo kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis, po to, kai buvo suimtas Rusijoje komandiruotės metu.
Jis buvo pirmasis nuo sovietmečio laikų Vakarų žurnalistas, apkaltintas šnipinėjimu, bet šį kaltinimą jis, „Wall Street Journal“ ir JAV vyriausybė griežtai neigia.
Rusijos teismas jam skyrė 16 metų kalėjimo.
J.Bidenas JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais pavadino „diplomatijos žygdarbiu“
19:16 Atnaujinta 21:06
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasveikino apsikeitimą kaliniais su Rusija, kai ketvirtadienį buvo patvirtinta, kad Maskva paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
J.Bidenas pasakojo, kad kartu su giminaičiais paskambino trims Amerikos piliečiams ir vienam žaliosios kortelės turėtojui, paleistiems per apsikeitimą kaliniais su Rusija.
„Prieš kelias akimirkas šeimoms ir man pavyko su jais pasikalbėti telefonu iš Ovalinio kabineto“, – sakė J.Bidenas ir pridūrė, kad jie iš Rusijos nuskraidinti į Turkiją ir netrukus bus pakeliui į Jungtines Valstijas.
JAV lyderis įvykusį apsikeitimą pavadino „diplomatijos žygdarbiu“, užbaigusį Rusijoje kalintų žmonių agoniją.
„Susitarimas, kuris užtikrino jų laisvę, buvo diplomatijos žygdarbis“, – pareiškė J.Bidenas, patvirtindamas, kad trys JAV piliečiai ir vienas nuolatinis gyventojas buvo tarp 16 Rusijos išlaisvintų asmenų, tarp kurių taip pat buvo penki vokiečiai ir septyni rusai.
„Kai kurie iš šių moterų ir vyrų buvo neteisėtai kalinami daugelį metų. Visi jie patyrė neįsivaizduojamas kančias ir nežinomybę. Šiandien jų kančios baigėsi“, – sakoma jo pareiškime.
J.Bidenas pasmerkė Rusijos parodomuosius teismus, dėl kurių buvo įkalintas E.Gershkovichas ir kiti asmenys, paleisti per didelio masto apsikeitimą kaliniais su Vakarais.
„Rusų pareigūnai juos suėmė, nuteisė parodomuosiuose teismuose ir skyrė ilgas įkalinimo bausmes visiškai be jokios teisėtos priežasties“, – pažymėjo JAV lyderis.
Jis taip pat pagyrė JAV sąjungininkus, dalyvavusius apsikeitime kaliniais, sakydamas, kad jie priėmė „drąsius ir ryžtingus sprendimus“, susijusius su kalinių perdavimu Rusijai.
Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Norvegija, Turkija ir Lenkija „mus palaikė“, tvirtino J.Bidenas.
„Jie priėmė drąsius ir ryžtingus sprendimus, paleido savo šalyse teisėtai laikomus kalinius ir suteikė logistinę paramą, kad amerikiečiai grįžtų namo“, – pabrėžė jis.
Dar J.Bidenas sakė, kad po plataus masto apsikeitimo kaliniais nėra būtinybės kalbėtis su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu.
Žurnalistai, laukdami grįžtančių išlaisvintų kalinių, paklausė J.Bideno, ar jis norėtų tiesiogiai pasikalbėti su V.Putinu.
„Man nereikia kalbėtis su Putinu“, – pareiškė J.Bidenas.
Po masinės Kyjivo atakos atkreipė dėmesį į Rusijos užmojus: labai giriasi, bet kiek tame tiesos?
18:46
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos surengė vieną masiškiausių šiais metais atakų bepiločiais orlaiviais prieš Ukrainos sostinė – Kyjivą. Miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko nurodė, kad į Kyjivą buvo pasiųsta dešimtys dronų.
Oro pavojus truko daugiau nei 7 valandas, o rusų dronai Ukrainos sostinę puolė bangomis ir beveik iš visų įmanomų krypčių.
Po oro pavojaus atšaukimo, pasak S.Popko, paaiškėjo, kad netoli sostinės buvo numušta daugiau kaip 40 rusų bepiločių orlaivių.
Praėjusio mėnesio pabaigoje S.Popko nurodė, kad Rusijos pajėgos bando naujus Ukrainos sostinės puolimo būdus.
Estijos leidinio „Postimees“ paskelbtame saugumo eksperto Rainerio Sakso komentare teigiama, kad pastaroji masinė rusų dronų ataka gali būti įžanga į didesnį puolimą. Savo komentare analitikas ne tik atkreipė dėmesį, kuo pastaruoju metu giriasi Kremliaus žiniasklaida, bet ir įvertino situaciją karščiausiuose fronto taškuose.
„Atrodo, kad ši ataka yra pasirengimas didesnei raketų atakai“, – mano saugumo ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai paaiškina, ką Kamala Harris ruošia Ukrainai
18:42
Ukrainiečių leidinys NV aiškinosi, ko JAV politikos analitikai ir Ukrainos pareigūnai tikisi iš Donaldo Trumpo varžovės dėl vietos Baltuosiuose rūmuose, demokratės Kamalos Harris.
Demokratų partijos viceprezidentė ir kandidatė į JAV prezidento postą Kamala Harris Ukrainos atžvilgiu vykdys iš esmės tokią pačią politiką kaip ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Joe Bidenas.
Tokią nuomonę pokalbyje su NV išsakė „Razom“ analitikas iš Vašingtono Scottas Cullinane‘as.
„Ji tikriausiai tvirtai palaikytų Ukrainos teisę į savigyną, bet taip pat būtų atsargi tokiais klausimais kaip narystė NATO ar JAV ginklų naudojimas smūgiams Rusijos teritorijoje“, – mano jis.
Tačiau, pažymi S.Cullineine‘as, K.Harris gali tapti agresyvesne Ukrainos rėmėja nei jos dabartinis viršininkas J.Bidenas ir dėl vidinių politinių nesutarimų.
Pasak NV šaltinių tarp JAV politikų ir ekspertų, demokratai apskritai neturi suformuoto plano dėl Ukrainos artimiausiems mėnesiams. Tačiau jie neabejotinai pasiryžę tęsti „ne eskalacijos“ politiką Rusijos atžvilgiu, kuriai pritaria ir Pentagonas, taip pat neleisti Ukrainos pajėgoms smogti gilyn į Rusiją. Be to, demokratai nenori plėsti F-16 mokymo programos Ukrainos pilotams.
Kaip sužinojo NV, dabartinei administracijai artimi analitiniai centrai (angl. think tanks) turi pasiūlymų artimiausiu metu įšaldyti karą Ukrainoje.
„Paprastai derybų tema daug fantazuoja tie analizės centrai, kurie pasirašė laiškus apie „Ukrainos nepriėmimą į NATO“, o anksčiau rašė apie Korėjos scenarijų kaip alternatyvą“, – sakė redakcijos pašnekovas Ukrainos diplomatiniuose sluoksniuose.
J.Bideno administracija dabar aiškiai supranta, kad Rusija nėra suinteresuota derybomis, o jei Maskva ir ima kalbėti apie derybas, tai tik tam, kad sumažintų Vakarų paramą. „Šiuo metu Rusijai nėra jokių paskatų vesti derybas. Šią vasarą jie nepasiekė savo tikslų, bet jie dar nėra tokioje padėtyje, kad galėtų prarasti teritoriją. O Ukraina aiškiai signalizuoja, kad derybos Rusijos sąlygomis yra neįmanomos. Taip, ir dabar tikrai nėra jokios kalbos apie derybas“, – sakė NV pašnekovas iš Ukrainos.
Neviešai pašnekovai pažymi, kad jie nesitiki radikalių pokyčių Baltųjų rūmų politikoje, jei K.Harris ten pateks. „Ukraina nėra vienas iš jos prioritetų. Be to, būtent ji ragino mus nesmogti į naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje“, – sakė šaltinis.
Tačiau kitas pašnekovas iš Ukrainos prezidento rūmų pridūrė, kad nuo pirmojo susitikimo su prezidentu Volodymiru Zelenskiu viceprezidentė tapo palankesnė Ukrainai.
Analitikai patikina, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip bus „užpildyta“ galimos prezidentės K.Harris administracija.
Jos patarėju nacionalinio saugumo klausimais galėtų būti Phillipas Gordonas, kuris dabar šias pareigas eina kartu su viceprezidente ir, NV šaltinių teigimu, yra ryžtingesnis dėl pagalbos Ukrainai nei J.Bideno patarėjas Jake‘as Sullivanas.
Vokietijos kancleris susitiks su išlaisvintais kaliniais
18:22
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį vakare susitiks su išlaisvintais Rusijos politiniais kaliniais, pranešė Vokietijos bulvarinis laikraštis „Bild“.
Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ praneša, kad Vokietijos vyriausybės vadovas vakare padarys pareiškimą dėl apsikeitimo. Pranešama, kad Vokietija, vykdydama mainus, išlaisvino už žmogžudystę Berlyne nuteistą rusą Vadimą Krasikovą. Jis Berlyne nušovė buvusį čečėnų lauko vadą Zelimchaną Changošvilį.
Prokuratūra teigė, kad V.Krasikovas nusikaltimą įvykdė Rusijos valstybės nurodymu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau pavadino jį „tikru patriotu“. Jis teigė, kad Z.Changošvilis neva buvo susijęs su teroristiniu išpuoliu Maskvoje. Rusija niekada nekomentavo V.Krasikovo ryšių su specialiosiomis tarnybomis.
JAV ir Rusijos kalinių mainai – pergalė J.Bidenui
17:00 Atnaujinta 17:53
Turkija ketvirtadienį pranešė, kad Ankaros oro uoste įvyko JAV bei kelių Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais.
Nurodoma, kad mainuose dalyvavo 26 žmonės.
Turkų televizijos kanalas NTV pasidalijo vaizdais iš įvykio vietos.
Turkija, be kita ko, patvirtino, kad Rusija paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
Šie du vyrai buvo įkalinti Rusijoje 16 metų dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jie patys ir JAV neigė.
Apsikeitime dalyvavo kaliniai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos, o mainai įvyko tarpininkaujant Turkijos žvalgybos tarnybai MIT, pranešė pati agentūra.
„MIT Ankaroje atliko didžiausią pastarojo meto mainų kaliniais operaciją“, – sakoma jos pranešime.
Pranešama, kad 10 kalinių, paleistų per mainus Ankaroje, siunčiami į Rusiją, 13 – į Vokietiją ir trys – į JAV.
Be E.Gershkovicho ir P Whelano, minimos Vokietijos piliečio Rico Kriegerio, kuris buvo nuteistas mirties bausme Baltarusijoje, rusų disidento Iljos Jašino bei FSB pareigūno Vadimo Krasikovo, nuteisto už 2019 metais Vokietijoje įvykdytą žmogžudystę, kurią, pasak teisėjų, užsakė Rusijos federalinė valdžia, pavardės.
Nei Kremlius, nei JAV pareigūnai oficialiai mainų dar nepakomentavo. Vis dėlto JAV žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, plačiai skelbė apie mainus.
Apsikeitimo kaliniais ženklų atsirado ketvirtadienį, kai buvo pranešta, kad vienas lėktuvas, naudotas per ankstesnius mainus, nusileido Kaliningrade.
Viltys pastarosiomis dienomis taip pat stiprėjo, mat daugybė garsių kalinių Rusijoje, įskaitant P.Whelaną, dingo iš kalėjimų, kuriuose jie laikyti ilgą laiką. Tai paskatino spėliones, kad jie buvo iškelti prieš apsikeitimą.
Paprastai apsikeitimas gali įvykti tik po apkaltinamojo nuosprendžio Rusijoje, o kelių garsių politinių kalinių dingimas vienu metu yra labai retas.
Pergalė J.Bidenui
Mainai turėtų būti didelė pergalė JAV prezidentui Joe Bidenui, kurio viceprezidentė Kamala Harris lapkritį vyksiančiuose rinkimuose greičiausiai susikaus su respublikonu Donaldu Trumpu.
Tai pirmasis apsikeitimas kaliniais tarp Rusijos ir Vakarų po to, kai 2022 metų gruodį JAV krepšininkė Brittney Griner buvo paleista mainais į nuteistą Rusijos ginklų pardavėją Viktorą Butą.
Tai taip pat didžiausias apsikeitimas nuo 2010 metų, kai Rusija ir Vakarai apsikeitė 14 įtariamų šnipų. Tarp jų buvo dvigubas agentas Sergejus Skripalis, kurį Maskva išsiuntė į Britaniją, ir slaptoji rusų agentė Ana Čapman, Vašingtono perduota Rusijai.
Iki tol tokie dideli apsikeitimai vyko tik Šaltojo karo metu.
Žiniasklaidos teisių grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ketvirtadienį sakė pajutusi „didžiulį palengvėjimą“, kai buvo pranešta, kad Rusija ketina paleisti JAV žurnalistą E.Gershkovichą.
„Toliau Rusijos vyriausybės vykdoma valstybės įkaitų ėmimo politika kelia pasipiktinimą. Žurnalistai nėra šnipai, ir į juos niekada neturi būti taikomasi politiniais tikslais“, – pabrėžė grupė.
Tarp dingusiųjų iš Rusijos kalėjimų taip pat buvo žurnalistas ir aktyvistas Vladimiras Kara-Murza, 42 metų Rusijos ir Britanijos pilietis. Jo advokatai trečiadienį sakė, kad nežino jo buvimo vietos.
JAV žiniasklaida minėjo jį tarp mainų figūrantų.
V.Kara-Murza, pasisakęs prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Sibire atliko 25 metų bausmę už išdavystę ir kitus kaltinimus. Jis serga nervų liga ir praėjusį mėnesį buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę medicininiams patikrinimams.
Intrigą padidino ir atvejis Slovėnijoje, kur teismas nuteisė du rusus, kaltintus šnipinėjimu Maskvos naudai, kalėti daugiau nei pusantrų metų, bet vėliau nurodė juos išsiųsti iš šalies.
Pastaraisiais metais Rusijoje padaugėjo JAV piliečių sulaikymų, o Vašingtonas tai laiko Kremliaus bandymu užsitikrinti užsienyje nuteistų rusų paleidimą.
Kalinių mainai: į JAV grįžta žurnalistas ir jūrų pėstininkas, Rusija turėtų atgauti V.Putinui svarbų žudiką
16:35
Rusija per didelius mainus kaliniais su Vakarų šalimis paleidžia „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną, ketvirtadienį pranešė amerikiečių žiniasklaida, remdamasi šaltiniais. Į Rusiją turėtų sugrįžti Vladimirui Putinui svarbus žudikas Vadimas Krasikovas, kurį anksčiau buvo bandoma išmainyti į Aleksejų Navalną.
Mainai oficialiai dar neįvyko, bet amerikiečiai, įkalinti Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jie patys ir JAV neigia, yra pakeliui į tam tikrą vietą už Rusijos ribų, teigė „Bloomberg“.
32-ejų E.Gershkovichas praėjusį mėnesį pagreitinto proceso metu buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą byloje, kurią jo darbdavys ir Baltieji rūmai atmetė kaip sufabrikuotą.
P.Whelanas, kuris buvo sulaikytas 2018 metais, 2020-aisiais buvo nuteistas kalėti 16 metų dėl kaltinimų šnipinėjimu. Juos jis irgi neigia.
Įtrauktas ir V.Kara-Murza
Anot „Bloomberg“, į mainus taip pat įtrauktas rusų disidentas Vladimiras Kara-Murza.
42 metų Britanijos ir Rusijos pilietybes turintis V.Kara-Murza, vienas žymiausių prezidento Vladimiro Putino oponentų, pernai buvo nuteistas kalėti 25 metus pataisos kolonijoje dėl kaltinimų išdavyste.
Mainuose dalyvauja JAV, Rusija, Vokietija ir trys kitos Vakarų šalys
Televizija CBS sakė, kad iš viso kalbama apie 24 žmones, o mainuose dalyvauja JAV, Rusija, Vokietija ir trys kitos Vakarų šalys.
Anot CBS, į Ameriką turėtų grįžti ir JAV ir Rusijos pilietybes turinti žurnalistė Alsu Kurmasheva, nuteista Rusijoje kalėti pusseptintų metų už tai, kad pažeidė griežtus karinės cenzūros įstatymus.
Tikimasi, kad pagal susitarimą mažiausiai 12 politinių kalinių, laikomų Rusijoje, bus paleisti ir pasieks Vokietiją.
Oficialiai nekomentuoja
JAV ir jų sąjungininkės savo ruožtu grąžins Rusijai kelis jų kalėjimuose laikomus kalinius, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai.
Nepriklausomas rusų portalas „Meduza“ teigė, kad iš JAV kalėjimų duomenų bazės dingo informacija apie Aleksandrą Viniką, Jungtinėse Valstijose kaltinamą milijardų dolerių išplovimu per kriptovaliutų biržą, ir keletą kitų rusų kalinių.
Mainuose turėtų dalyvauti už žmogžudystę Berlyne nuteistas V.Krasikovas
Tarp Rusijos piliečių, kurie, kaip manoma, bus įtraukti į apsikeitimą, yra Vadimas Krasikovas, atliekantis bausmę iki gyvos galvos už 2019 metais Vokietijoje įvykdytą žmogžudystę, kurią, pasak teisėjų, užsakė Rusijos federalinė valdžia.
Daugiau detalių kol kas neskelbiama.
Jungtinės Valstijos ir Maskva anksčiau yra sakiusios, kad aktyviai tariasi dėl naujo apsikeitimo kaliniais, kurio metu būtų išlaisvintas E.Gershkovichas.
Kremlius anksčiau ketvirtadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Rusija ir Vakarai ruošiasi galbūt didžiausiems kalinių mainams nuo Šaltojo karo laikų.
„Vis dar neturiu komentarų šia tema“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pasigirdus pranešimams, kad pastarosiomis dienomis keli Rusijoje laikomi kaliniai buvo išvežti iš įkalinimo įstaigų.
Pranešta, kad tarp jų yra opozicijos veikėjai V.Kara-Murza ir Ilja Jašinas.
I.Jašinas 2022-ųjų gruodį buvo įkalintas aštuoneriems su puse metų už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal teisės aktus, kuriais kriminalizuojama Maskvos karo Ukrainoje kritika.
Anksčiau šiais metais Rusija tvirtino buvusi arti susitarimo dėl mainų, į kuriuos būtų įtrauktas E.Gershkovichas, P.Whelanas ir Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Taip skelbta prieš pastarojo mirtį vasarį Arkties pataisos darbų kolonijoje.
Vienas Vakarų pareigūnas praėjus kelioms savaitėms po žymiausio Vladimiro Putino kritiko mirties patvirtino, kad tokios derybos išties vyko, bet neigė, kad susitarimas buvo arti.
2022 metais Rusija iškeitė amerikiečių krepšininkę Brittney Griner į liūdnai pagarsėjusį ginklų prekeivį Viktorą Butą.
Rusija paleidžia du amerikiečius: ką apie juos žinome ir kuo jie neįtiko Kremliui?
15:36
Rusija paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną per didelius mainus kaliniais su Vakarų šalimis, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais. Dar birželio pabaigoje Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV toliau daro viską, kad Rusijoje teisiamas amerikiečių žurnalistas ir ten kalinamas amerikietis Paulas Whelanas grįžtų namo.
Praėjusių metų pabaigoje Jungtinės Valstijos pranešė, kad Rusija atmetė naują pasiūlymą paleisti du sulaikytus amerikiečius – „The Wall Street Journal“ korespondentą Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
15min primena esminius faktus, kodėl Kremlius įkalino šiuos du amerikiečius.
32 metų leidinio „Wall Street Journal“ žurnalistas E.Gershkovichas buvo daugiau nei metus laikomas Maskvos Lefortovo kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis, po to, kai buvo suimtas Rusijoje komandiruotės metu.
Jis yra pirmasis nuo sovietmečio laikų Vakarų žurnalistas, apkaltintas šnipinėjimu, bet šį kaltinimą jis, „Wall Street Journal“ ir JAV vyriausybė griežtai neigia.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estija įveda visišką muitinės kontrolę prie savo rytinės sienos
15:24
Estija po savaitės planuoja pradėti visišką muitinės kontrolę prie savo rytinės sienos.
Ministras pirmininkas Kristenas Michalas ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją pareiškė, kad padaugėjo siuntų į Rusiją.
„Mes skelbiame, kad sankcionuotos prekės ten nepatenka, tačiau, tai reiškia, kad jos vis tik vežamos“, – pabrėžė jis.
K.Michalas teigė, kad Estija tvirtai laikosi Europos pozicijos, siekdama užtikrinti, kad prekės, naudojamos kare prieš Ukrainą ir keliančios grėsmę saugumui, nepasiektų Rusijos.
„Tai reiškia, kad nuo rugpjūčio 8 dienos Narvos, Koidulos ir Luhamos kelių ir geležinkelių pasienio punktuose bus palaipsniui įvedamas pilnas iš Estijos išvykstančiųjų muitinės patikrinimas“, – aiškino K.Michalas.
Finansų ministras Jurgenas Ligi pažymėjo, kad nuo šiol kiekvieną sieną kertantį asmenį patikrins valstybės pareigūnai. Toks tikrinimas bus naudingas Europos Sąjungai, siekiančiai užtikrinti, kad būtų vykdomos Rusijai taikomos sankcijos.
„Ir tam yra pagrindo, nes per pastaruosius kelerius metus dėl nežinomų priežasčių sankcionuotų prekių srautas per mūsų teritoriją padidėjo“, – nurodė jis.
Finansų ministras pažymėjo, kad prekių, kaip skirtų trečiosiomis šalis, deklaravimas nėra patikimas.
„Mūsų patirtis rodo, kad šios prekės nepasiekia deklaruotos paskirties vietos, o sustoja kur nors Rusijoje pakeliui į Aziją“, – sakė J.Ligi ir pridūrė, kad tarp šių prekių taip pat yra karinės paskirties daiktų, mišrios paskirties produktų ir grynųjų pinigų.
Muitinė turės teisę atlikti keliautojų vizualinį patikrinimą ir rizikos vertinimą, todėl bus papildomai tikrinami asmeniniai daiktai, o prireikus – atliekami išsamūs patikrinimai.
Transporto priemonės patikros metu bus apklausiamas vairuotojas ir apžiūrima bagažinė. Kilus įtarimams gali būti atliekami išsamūs patikrinimai, pavyzdžiui, naudojant rentgeno prietaisus.
Taip pat bus tikrinami prekių dokumentai ir prekės, prireikus atliekami rentgeno tyrimai, o jei kils abejonių, prekės bus iškraunamos, atidaromos ir suskaičiuojamos, paaiškino J.Ligi.
Rusija paleido JAV reporterį ir buvusį jūrų pėstininką per apsikeitimą kaliniais
15:04 Atnaujinta 15:49
Rusija paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną per didelius mainus kaliniais su Vakarų šalimis, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais.
Vyrai, įkalinti Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jie patys ir JAV neigia, yra pakeliui į tam tikrą vietą už Rusijos ribų, teigė portalas.
JAV ir jų sąjungininkės savo ruožtu grąžins Rusijai kelis jų kalėjimuose laikomus kalinius, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai.
Anot „Bloomberg“, į mainus taip pat įtrauktas rusų disidentas Vladimiras Kara-Murza.
Amerikiečių televizija CNN savo ruožtu skelbia, kad keli amerikiečiai bus greitai perduoti JAV.
Paleidžiamas ir V.Kara-Murza
Kremlius taip pat paleidžia disidentą Vladimirą Karą-Murzą, kaip susitarimo dalį, sakė vienas Europos pareigūnas, kuriam buvo suteikta anonimiškumo sąlyga.
Dvigubą Rusijos ir Didžiosios Britanijos pilietybę turintis 42 metų aktyvistas V.Kara-Murza atkakliai kovojo prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą ir praėjusių metų balandžio mėn. buvo nuteistas rekordine 25 metų laisvės atėmimo bausme už išdavystę ir kitus kaltinimus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kritikos.
Dingo informacija apie A.Viniką
Tuo metu nepriklausomas rusų portalas „Meduza“ teigė, kad iš JAV kalėjimų duomenų bazės dingo informacija apie Aleksandrą Viniką, Jungtinėse Valstijose kaltinamą milijardų dolerių išplovimu per kriptovaliutų biržą, ir keletą kitų rusų kalinių.
Daugiau detalių kol kas neskelbiama.
Jungtinės Valstijos ir Maskva yra sakiusios, kad aktyviai tariasi dėl naujo apsikeitimo kaliniais, kurio metu būtų išlaisvintas E.Gershkovichas.
32-ejų E.Gershkovichas praėjusį mėnesį pagreitinto proceso metu buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą byloje, kurią jo darbdavys ir Baltieji rūmai atmetė kaip sufabrikuotą.
P.Whelanas, kuris buvo sulaikytas 2018 metais, 2020-aisiais buvo nuteistas kalėti 16 metų dėl kaltinimų šnipinėjimu. Juos jis neigia.
Kremlius nekomentuoja
Kremlius anksčiau ketvirtadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Rusija ir Vakarai ruošiasi galbūt didžiausiems kalinių mainams nuo Šaltojo karo laikų.
„Vis dar neturiu komentarų šia tema“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pasigirdus pranešimams, kad pastarosiomis dienomis keli Rusijoje laikomi kaliniai buvo išvežti iš įkalinimo įstaigų.
Pranešta, kad tarp jų yra opozicijos veikėjai V.Kara-Murza ir Ilja Jašinas.
42 metų Britanijos ir Rusijos pilietybes turintis V.Kara-Murza, vienas žymiausių prezidento Vladimiro Putino oponentų, pernai buvo nuteistas kalėti 25 metus pataisos kolonijoje dėl kaltinimų išdavyste.
I.Jašinas 2022-ųjų gruodį buvo įkalintas aštuoneriems su puse metų už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal teisės aktus, kuriais kriminalizuojama Maskvos karo Ukrainoje kritika.
Rusijoje kalinių perkėlimas iš vienos kalinimo vietos į kitą yra vienas sunkiausių laikotarpių nuteistiesiems ir jų artimiesiems. Jų šeimos ir advokatai nežino, kur asmuo vežamas, kur jis tiksliai yra ir kas su juo vyksta. Kaliniai neretai praranda ryšį su išoriniu pasauliu ištisoms savaitėms.
Paprastai apsikeitimas gali įvykti tik esant apkaltinamajam nuosprendžiui, o kelių garsių politinių kalinių dingimas vienu metu yra itin retas.
Moldova išsiunčia iš šalies vieną Rusijos ambasados darbuotoją
14:14
Moldova ketvirtadienį paskelbė vieną Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją nepageidaujamu asmeniu.
Apie sprendimą išsiųsti šį rusų diplomatą pranešta po to, kai trečiadienį prokurorai paskelbė apie dviejų pareigūnų, įtariamų valstybės išdavyste ir sąmokslu, sulaikymą.
Šių dviejų pareigūnų tapatybė nenurodoma, tačiau žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad vienas iš jų yra parlamento teisės departamento vadovas, o kitas priklauso šalies pasienio policijai.
Pasak Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūros, nuo 2023 metų jie bendravo su vienos ambasados Kišiniove darbuotoju, bet kurios šalies tai atstovybė – neįvardijo.
Ji pridūrė, kad vienas iš dviejų sulaikytų Moldovos pareigūnų tariamai rinko ir perdavė ambasados darbuotojui „informaciją, kuri būtų panaudota prieš Moldovos Respublikos interesus“.
Moldovos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienio rytą išsikvietė Rusijos ambasadorių Olegą Vasnecovą, norėdama jį informuoti, kad vienas jo darbuotojas išsiunčiamas „dėl konkrečios veiklos (...) nesuderinamos su diplomatiniu statusu“.
O.Vasnecovas vietos žiniasklaidai teigė, kad dėl „labai nedraugiškų“ veiksmų buvo dar labiau sumažintas ambasados darbuotojų skaičius ir „liko nedaug diplomatų“.
Anksčiau Rusijos ambasada pasmerkė, anot jos, „dirbtinai kurstomą antirusišką įtampą“.
„Dabar svarbiausia garantuoti, kad šis išdavystės pavyzdys būtų sankcionuotas pačiu griežčiausiu būdu, kaip numatyta įstatyme“, – trečiadienį vietos televizijai apie bylą sakė Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Tai antras pastarosiomis savaitėmis išaiškintas šnipinėjimo atvejis, siejamas su Rusija.
Birželį viena tiriamosios žurnalistikos svetainė rašė, kad buvęs Moldovos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Igoris Gorganas daugelį metų buvo Rusijos informatorius, todėl M.Sandu iš jo atėmė valstybinius apdovanojimus.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Moldova išsiuntė dešimtis diplomatų ir Rusijos ambasados darbuotojų, dažnai kaltindama Maskvą kišimusi į jos interesus.
Moldova taip pat yra pateikusi paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, o birželį pradėtas derybų procesas.
Šių metų spalio 20 dieną Moldovoje drauge su prezidento rinkimais įvyks referendumas dėl stojimo į ES.
Kremlius: visi Ukrainai pristatyti naikintuvai F-16 bus numušti
14:11
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, esą visi Ukrainai pristatyti naikintuvai F-16 bus numušti ir neturės įtakos mūšio lauke.
Taip jis sureagavo į pranešimus, kad Kyjivui pristatyti pirmieji vakarietiški naikintuvai.
„Jų skaičius palaipsniui mažės, jie bus numušti (...) Bet, žinoma, šie pristatymai neturės jokios reikšmingos įtakos įvykių raidai fronte“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jau daugiau nei dvejus metus su įsiveržusiomis rusų pajėgomis kovojanti Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų sąjungininkų JAV pagamintų naikintuvų.
F-16 giriami dėl savo tikslumo, greičio ir nuotolio.
Kyjivas tikisi, kad naikintuvai leis jam geriau apsisaugoti nuo Rusijos atakų.
Kelios NATO šalys įsipareigojo parūpinti Ukrainai šių naikintuvų ir jau kelis mėnesius moko ukrainiečių pilotus juos valdyti.
Pastaraisiais mėnesiais prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikimuose su sąjungininkais Ukrainos poreikį tobulinti oro gynybą kelia kaip vieną iš svarbiausių klausimų.
Gegužę per interviu naujienų agentūrai AFP V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia maždaug 130 naikintuvų F-16.
Tačiau Kyjivo partneriai iki šiol pažadėjo mažiau nei 100 F-16, o dauguma orlaivių greičiausiai pasieks Ukrainą po kelerių metų.
„Die Welt“: Vakarai netiki Ukrainos pergale, bet bijo apie tai kalbėti
14:01
Mažai kas Briuselyje tiki, kad Ukrainai pavyks atgauti prarastas teritorijas, tačiau niekas nenori apie tai kalbėti – bent jau oficialiai, rašo vokiečių leidinys „Die Welt“.
Žurnalistai kalbėjosi su keliais Vakarų diplomatais, kurie paaiškino tokių niūrių pareiškimų priežastis ir tai, kaip jie įsivaizduoja karo pabaigą.
Pasak pašnekovų, padėtis Ukrainos kovos zonoje yra „daug blogesnė“, nei dažnai pristatoma viešajame diskurse, ir, jų nuomone, „tik laiko klausimas“, kada Rusijos kariai pralauš antrąją Ukrainos gynybos liniją.
Todėl Vakarų kariškiai ir diplomatai prognozuoja, kad ugnis konflikto zonoje bus nutraukta per artimiausius šešis-devynis mėnesius, nepriklausomai nuo to, kas laimės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
„Atsižvelgdamas į dabartines aplinkybes, nematau kitos išeities, kaip tik išankstines paliaubas. Ši situacija gali tęstis ne vienerius metus, o lokalūs paliaubų pažeidimai gali kartotis“, – įvertino vienas iš diplomatų.
Šaltinis pabrėžė, kad Vakarai turėtų pasinaudoti pertrauka, kad pagerintų savo gynybos pajėgumus, ir tada galės bandyti atgrasyti Vladimirą Putiną nuo naujo puolimo.
Sumažėjęs tikėjimas Ukrainos pergale aiškinamas tuo, kad Vakarai vargu ar ateityje padidins savo karinę paramą Kyjivui iki tokio lygio, kuris leistų pradėti sėkmingą didelio masto kontrpuolimą.
Be to, anot „Die Welt“, Vakarai pernelyg bijo konflikto eskalavimo ir V.Putino nenuspėjamumo.
Pasak karinių ekspertų, JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas baiminasi, kad, esant pernelyg dideliam spaudimui, Rusijos prezidentas gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu prancūzų leidiniui „Le Monde“ pabrėžė, kad Ukrainos teritorijų atidavimo mainais į taiką su Rusija klausimas negali būti sprendžiamas be Ukrainos žmonių. Jis taip pat pridūrė, kad kol kas niekas oficialiai tokio pasiūlymo nepateikė.
Prezidentas taip pat nurodė, kad Ukrainos teritorijų atsisakymas bet kuriuo atveju „nėra geriausias variantas“ ir iš tikrųjų reikštų V.Putino pergalę. V.Zelenskis taip pat nėra entuziastingai nusiteikęs dėl idėjos paprasčiausiai įšaldyti konfliktą, nes vėliau Rusija gali vėl bandyti užgrobti Ukrainos teritorijas.
Verda kalbos apie būsimus kalinių mainus: Kremlius atsisako komentuoti
13:38
Kremlius ketvirtadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Rusija ir Vakarai galimai ruošiasi didžiausiems kalinių mainams nuo Šaltojo karo laikų.
„Vis dar neturiu komentarų šia tema“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pasigirdus pranešimams, kad šią savaitę daugiau nei dešimt Rusijoje laikomų kalinių buvo išvežti iš įkalinimo įstaigų.
Tarp tų, kurių pavardės galėtų būti minimos potencialiame susitarime, yra JAV žurnalistas Evanas Gershkovichas, liepą Rusijoje nuteistas dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos Baltieji rūmai laiko melagingais.
Plačiau skaitykite ČIA.
„DeepState“: Rusija priartėjo prie Pokrovsko dar per vieną kaimą
13:17
Su Ukrainos gynybos ministerija siejamas analitinis centras „DeepState“ pažymėjo, kad Rusijos pajėgos užėmė Tymofijevkos vietovę Pakrovsko kryptimi ir pasistūmėjo kitų Donecko srities gyvenviečių link.
„Priešas užėmė Tymofiivką ir pasistūmėjo į priekį netoli Krasnohorivkos, Panteleimonivkos, Ivanivkos, Želanės, Veselio ir prie Niujorko“.
Trečiadienio vakarą paskelbtoje ataskaitoje Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Pokrovsko sektoriuje nuo dienos pradžios įvyko 43 mūšiai prie Panteleymonivkos, Vozdvyženkos, Archangelsko, Novooleksandrivkos, Ivanivkos, Tymofiivkos, Lysičnės, Ivanivkos, Želanės, Serhiivkos ir Karlivkos gyvenviečių.
Naktis su ataką vykdžiusiu ukrainiečių dronų pilotu: štai kaip „Baba Jaga“ varo baimę rusams
13:12
Vadinamieji mašinų mūšiai, kurie garsiojo filmo „Terminatorius“ trečiojoje dalyje „Mašinų maištas“ atrodė kaip mokslinė fantastika, tampa karo Ukrainoje realybe. Tai puikiai iliustravo naktinė kovinė misija su ukrainiečių desantininkų bepiločių dronų daliniu, kurio darbą iš arti stebėjo Estijos leidinio „Posimees“ žurnalistas.
Tą naktį Rusijos kariuomenės pozicijas bombardavusį ukrainiečių droną valdė pilotas, kuris sėdėjo bunkeryje už 20 kilometrų nuo fronto linijos.
Drono valdymo procesas vyko per palydovinį ryšį. Kaip vėliau pasakojo drono pilotas Oleksandras, Ukrainos 81-osios oro desantininkų brigados dronų padalinio vadas, iš esmės dronas galėjo būti valdomas iš bet kurios vietos, net iš kokio nors gražaus kurorto prie Viduržemio jūros.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos dronai smogė į žinomo rusų opozicionieriaus namus prie Kyjivo
12:19
Praėjusią naktį Rusijos pajėgų paleistam dronui nukritus netoli buvusio Rusijos Valstybės Dūmos deputato Iljos Ponomariovo namo Kyjivo pakraštyje, jis buvo sužeistas, rašo naujienų ir analizės svetainė „Oboz“, remdamasi šaltiniais.
Teigiama, kad bepilotis orlaivis „Shahed“ sprogo už penkių metrų nuo lauko durų, o namas buvo apgadintas. Pasak šaltinių, I.Ponomariovas „gavo daugybę žaizdų nuo skeveldrų, tačiau jo gyvybei pavojus negresia“.
Paskelbtoje nuotraukoje jis matomas su kraujo pėdsakais ant veido ir krūtinės. Šiuo metu I.Ponomariovas yra saugomas.
Kyjivo srities administracija pranešė, kad dar du žmonės buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę dėl krintančių regiono oro gynybos pajėgų numuštų dronų nuolaužų. Buvo apgadinti du privatūs namai vienoje iš regiono gyvenviečių.
Ukrainos nacionalinė policija pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuotas Kyjivo regione per dronų ataką apgadintas gyvenamasis namas. „Oboz" tikina, kad nuotraukose matyti smūgio į I.Ponomariovo namą padariniai.
Pats buvęs rusų politikas socialiniame tinkle „X" pranešė, kad išgyveno „penktą bandymą atakuoti“.
„Atrodo, kad šiandien yra mano antrasis gimtadienis. Penktasis bandymas įvykdyti išpuolį buvo labiausiai netradicinis ir sėkmingiausias, nuo kurio buvo sunku apsiginti. Bet velniop jį! Išsamesnę informaciją parašysiu vėliau“, – pažymėjo jis.
Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad praėjusią naktį Rusija atakavo Ukrainą balistinėmis raketomis ir dronais. Oro gynybos pajėgos numušė visus septynis dronus virš Kyjivo, Poltavos, Chersono ir Dnipropetrovsko sričių.
I.Ponomariovas buvo Valstybės Dūmos deputatas iš „Teisingosios Rusijos“ frakcijos. 2014 m. jis tapo vieninteliu Rusijos parlamento nariu, balsavusiu prieš Krymo aneksiją, ir netrukus išvyko iš šalies. 2019 m. I.Ponomariovas pranešė gavęs Ukrainos pilietybę. Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, I.Ponomariovas paskelbė apie „Rusijos ginkluotos opozicijos“ centro sukūrimą.
Anot Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“, I.Ponomariovui Rusijoje iškeltos bylos dėl valstybės išdavystės, dalyvavimo teroristinės organizacijos veikloje ir viešų raginimų vykdyti terorą. Jis taip pat tiriamas dėl „klastočių“ apie Rusijos kariuomenę skleidimo.
2022 m. rugsėjį keliuose Rusijos regionuose buvo atliktos žurnalistų kratos, susijusios su I.Ponomariovo byla. Remiantis Rusijos teisėsaugos institucijų versija, jis konsultavo „Rusijos laisvės“ legioną – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinį, kurį sudaro savanoriai iš Rusijos.
Rumunijos teritorijoje vėl aptiktos rusų dronų nuolaužos
11:46
Rumunijos gynybos ministerija trečiadienį patvirtino, kad netoli sienos su Ukraina esančioje gyvenvietėje rado daugiau Rusijos dronų fragmentų.
Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Trečiadienį Bukareštas nurodė, kad Četalkiojo gyvenvietės teritorijoje vėl buvo rastos rusų dronų nuolaužos. Priduriama, kad nuolaužų paieškos taip pat buvo vykdomos Nikulicelio ir Čilia Večės gyvenviečių apylinkėse, tačiau ten jokių dronų fragmentų neaptikta.
Praėjusį ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad buvo numušti 25 iš 38 rusiškų dronų, o dar trys dronai nukrito praskrieję sieną su Rumunija.
Vėliau Bukareštas patvirtino, kad Plauru kaime, esančiame šalia sienos su Ukraina, buvo surastos rusų drono kamikadzės nuolaužos.
Rumunijos gynybos ministerija pridūrė, kad drono nuolaužos nukrito už gyvenviečių ribų ir žmonės ar infrastruktūra nenukentėjo.
R.Kadyrovas pažadėjo nedelsiant nušauti kiekvieną, kuris lieps jo dukrai nusiimti hidžabą
11:37
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas yra sakęs, kad nepritaria veidą dengiančių drabužių dėvėjimui. Tačiau, jo nuomone, tie, kurie priešinasi hidžabo dėvėjimui, yra islamo priešai. Tai jis pasakė Čečėnijos vyriausybės posėdyje, liepos 31 d. savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.
R.Kadyrovas pažymėjo, kad į Čečėniją atvyksta daug įvairių tikėjimų svečių, o jų aprangos forma valdžiai „nekelia rūpesčių“. „Mums rūpi mūsų [gyventojų] aprangos forma. Mes skatiname, o ne baudžiame už galvos apdangalų dėvėjimą. O tie, kurie sako nedėvėti hidžabo, yra islamo priešai. Mes esame prieš burkas, kurios dengia veidą“, – sakė R.Kadyrovas.
Jis taip pat pažadėjo nužudyti tuos, kurie lieps jo dukrai nusiimti hidžabą.
„Kas lieps mano dukrai nusivilkti hidžabą, aš jį iš karto nužudysiu, iš karto nušausiu, kad ir kas tai būtų. Tai yra priešas, mano asmeninis priešas, islamo priešas“, – sakė Čečėnijos vadovas. Tuo metu vaizdo įraše rodoma R.Kadyrovo dukra Aišat Kadyrova, respublikos vyriausybės pirmininko pavaduotoja.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis įvardijo pagrindines priežastis, leidžiančias rusams žengti į priekį
10:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu prancūzų leidiniui „Le Monde" įvardijo pagrindines priežastis, leidžiančias Rusijos pajėgoms toliau žengti į rytus ir stiprėti.
„Tai lemia kelios priežastys, – kalbėjo Ukrainos vadovas. – Esame parengę 14 brigadų, tai nebėra paslaptis. Brigadas, kurias norėjome apginkluoti, ginti savo teritoriją ir organizuoti rotaciją, suteikdami kariams galimybę pailsėti ir atsigaivinti. Jei iš 14 brigadų bus sukomplektuotos tik trys, ar sugebėsime sustabdyti rusus?“
Antroji prezidento nurodyta priežastis buvo ta, kad rusai bijo atsitraukti.
„Jei jie atsitrauks, bus nužudyti. Tai absoliuti tiesa. Mes niekada negalime sau to leisti, niekada. Nelogiška kovoti už žmogaus gyvybę jos negelbstint. Rusai nenori apie tai galvoti. Vladimiras Putinas abejingas, jis neskaičiuoja žuvusiųjų“.
Trečioji priežastis, kurią įvardijo V.Zelenskis, yra negalėjimas panaudoti vakarietiškų ginklų taip, kaip Ukrainai atrodo tinkama.
„Negalėjimas panaudoti visų mūsų ginklų, kad sustabdytume priešą, yra rimta problema“.
Pasak jo, Rusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu pasitelkė dideles pajėgas, kad užimtų visą Donecko sritį.
„Sunku visame Rytų fronte. Nuo tada, kai rusams nepavyko užimti Charkivo – o mes suprantame, kad nepavyks, – jų pagrindinis tikslas pasikeitė. Frontas, kuriame jie sutelkia savo pastangas, žinoma, yra apskritai Rytai, Slovjanskas, taip pat Pokrovsko miestas. Jie taip pat nori Kostiantynivkos ir Torecko, bet kol kas tai tik planai“.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad rudens sezonas turėtų būti rezultatų metas, o rugpjūtį įvardijo kaip pasirengimu skirtą laiką.
Ukrainos žvalgyba: rusai moka didžiulius kyšius, kad išvengtų kariuomenės
10:23
Rusijos kariuomenė susiduria su vis didesnėmis personalo problemomis, o žmonių, norinčių palikti tarnybą ir išvengti žūties brutaliame karo lauke, vis daugėja, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, tai visų pirma rodo smarkiai išaugęs užregistruotų baudžiamųjų bylų dėl kyšininkavimo Rusijos kariuomenėje skaičius.
Kaip pavyzdį žvalgybos tarnyba pateikė tai, kad Rusijos kariuomenės pietinėje karinėje apygardoje per pirmuosius penkis šių metų mėnesius trigubai padaugėjo iškeltų baudžiamųjų bylų dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos dėl sveikatos būklės ir neteisėtų atostogų.
„Beveik pusė šių bylų tiriama prieš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 8-osios jungtinės armijos okupantus. Dar 36 proc. yra susiję su 58-ąja kombinuotąja ginkluotųjų pajėgų armija, kurios vadas šį pavasarį buvo suimtas įtariant korupcija“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad daugiau nei šimtas bylų, pradėtų prieš Rusijos ginkluotųjų pajėgų Pietų karinės apygardos karinių dalinių pareigūnus, yra susijusios su kyšininkavimu už atostogų suteikimą iš kovos veiksmų zonos.
„Dar 43 bylose tiriami kyšininkavimo už rusų okupantų pripažinimą ribotai pakaltinamais faktai. Ukrainos karinė žvalgyba pabrėžia, kad korupcijos lygis Rusijos kariuomenėje visada buvo aukštas, tačiau tokių kyšininkavimo atvejų anksčiau nebuvo pastebėta. Atitinkamų epizodų užfiksavimas baudžiamųjų bylų pavidalu gali rodyti okupacinių pajėgų personalo demoralizacijos lygio padidėjimą ir grėsmingą Maskvai tendenciją bet kokiomis priemonėmis išsisukti nuo Rusijos kariuomenės“, – aiškinama žvalgybos pranešime.
Pirmą kartą pigus ukrainiečių dronas numušė Rusijos sraigtasparnį: papasakojo, kaip tai pavyko
10:16
Du kilogramus sveriantis ukrainiečių dronas trečiadienį „nutupdė“ 12 tonų sveriantį Rusijos sraigtasparnį Mi-8, skelbia naujienų svetainė „Forbes“.
Bepiločiai orlaiviai seniai ne naujiena Ukrainos fronto linijoje. Skaičiuojama, kad per mėnesį šalies gynėjai jų paleidžia apie 100 tūkst. Dronai smūgiuoja šarvuočams, persekioja pėstininkams ir artilerijos ugnimi besispjaudančioms haubicoms.
Tačiau tai – pirmas kartas, kai dronas sėkmingai smogė kariniam sraigtasparniui.
Pasak „Forbes“, trečiadienį vienas iš ukrainiečių dronų, nuotoliniu būdu valdomas operatoriaus, numušė rusų sraigtasparnį. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip netoli Donecko, Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje, dega rusų sraigtasparnis Mi-8.
Skelbiama, kad Ukrainos bepiločių orlaivių operatoriai pirmą kartą bandė taranuoti skrendančius Rusijos sraigtasparnius dar rugsėjo mėnesį. Dronų keliama grėsmė palei fronto liniją tapo tokia rimta, kad Rusijos karinės oro pajėgos ėmė skirti vienus sraigtasparnius kitiems lydėti.
„Tikriausiai prireikė mažiausiai 10 mėnesių bandymų, kol Ukrainos bepiločio orlaivio operatorius pagaliau pataikė į Rusijos sraigtasparnį. Mėnesius trunkantys praleidimai yra suprantami. Sraigtasparnis gali skristi didesniu nei 240 km per valandą greičiu tūkstančius metrų viršijančiame aukštyje – tai per greita ir per aukštai, kad dviejų kilogramų dronas galėtų pataikyti be didžiulių operatoriaus įgūdžių ar sėkmės“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad Ukrainos drono operatoriui, numušusiam Rusijos sraigtasparnį, arba labai pasisekė, arba jis buvo labai įgudęs, arba ir viena, ir kita. Ukrainiečiai 12 tonų sveriantį rusų sraigtasparnį su trimis įgulos nariais, kuris vykdė smogiamąsias, transporto ir medicininės evakuacijos misijas, pastebėjo jam dar esant žemai.
„Jie jį užfiksavo pakilimo akimirką“, – pranešė vienas rusų karinis tinklaraštininkas.
Bepilotė skraidyklė įprastai gabena tik kelis kilogramus sprogmenų. Tačiau sraigtasparniui numušti nereikia didelės ugnies galios, jei pataikoma į sraigtus.
Ukrainos dronų operatoriai per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą tapo itin įgudę taikytis į pažeidžiamiausias rusų taikinių vietas: atvirus šarvuočių liukus, po papildomais vadinamųjų „vėžlių“ tankų šarvais ir pro sustiprintų pėstininkų bunkerių duris.
Lyginant su 57 cm pločio liuku, 3,6 m skersmens Mi-8 rotoriaus diskas yra lengvas taikinys, atkreipė dėmesį „Forbes“.
Straipsnio autorius nustebino, kaip toli nuo fronto linijos galėjo būti rusų sraigtasparnis. Vakarinis Donecko pakraštys nuo fronto linijos nutolęs tik 5 km, t.y. visai netoli pirmojo asmens (FPV) dronų veikimo zonos.
Tačiau rytiniai miesto pakraščiai nuo fronto linijos nutolę net 16 km. Matyt, būtent čia ir buvo įvykdytas išpuolis.
„Atstumas labai didelis“, – socialiniuose tinkluose pažymėjo antrasis Rusijos karinis tinklaraštininkas.
„Norint įveikti 16 km atstumą, FPV gali prireikti pagalbos iš antrojo drono, kuris seka už kelių kilometrų, fiksuoja ir perduoda savo trumpojo nuotolio komandinį signalą. Tai sudėtinga operacija, reikalaujanti kruopštaus koordinavimo“, – įvertino „Forbes“.
Rusijos kariuomenė turi šimtus sraigtasparnių ir iki šiol dėl Ukrainos veiksmų prarado tik šimtą. Vienas kitas praradimas rusams nėra katastrofiškas. Tačiau dabar, kai ukrainiečiai dronu „nutupdė" pirmąjį sraigtasparnį, jie gali padvigubinti savo pastangas.
„Turint omenyje, kiek bepiločių orlaivių ukrainiečiai kiekvieną mėnesį dislokuoja, grėsmė rusų sraigtasparniams gali padidėti – labai“, – daro išvadą leidinys.
Žiniasklaida prognozuoja didžiausią apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų
09:00
Per šią savaitę iš kalėjimų ir sulaikymo centrų Rusijoje dingo apie 10 žinomų politinių kalinių, pranešė Rusijos žiniasklaidos priemonės.
„Žinau daugiau žmonių nei tie, kurie jau viešai įvardyti, – pažymėjo šaltinis leidiniui „The Moscow Times“. – Mano skaičiavimais, Maskva išduos Vakarams apie 20-30 žmonių“.
Spėjama, kad apsikeitime, kuris gali būti didžiausias nuo Šaltojo karo laikų, dalyvaus JAV ir Vokietija.
Kremlius, Federalinė kalėjimų tarnyba ir saugumo tarnybos deda daug pastangų, kad informacija Rusijos viduje būtų kuo labiau įslaptinta iki paskutinės akimirkos.
Tačiau trečiadienį paaiškėjo, kad Kremlių ir vyriausybę aptarnaujančio specialiojo padalinio „Rossija“ lėktuvai skraido į regionus, kuriuose laikomi kai kurie politiniai kaliniai, ir tada grįžta į Maskvą.
Jais ir anksčiau buvo skraidinami politiniai kaliniai iš atokių Rusijos regionų, kad būtų išvengta jų vežimo įprastais skrydžiais ir palaikoma konspiracija. Arčiau Maskvos sėdinčius kalinius buvo galima lengvai pervežti automobiliais, pažymėjo „The Moscow Times“.
Nepriklausoma naujienų svetainė „Agenstvo“ ketvirtadienį ryte pranešė užfiksavusi, kad iš Maskvos Vnukovo oro uosto išskrido lėktuvas An-148, kurio uodegos numeris RA-61727. Tokio tipo lėktuvas anksčiau buvo panaudotas keičiantis kaliniais: Rusija atgavo Viktorą Butą ir Konstantiną Jarošenką.
„Flightradar24“ duomenimis, Rusijos prezidento reikalų valdybai pavaldaus specialiojo skrydžių padalinio „Rossija“ lėktuvas RA-61727 išskrido 6.11 val. naujienos paskelbimo metu (8.15 val.) jis artėjo prie Kaliningrado.
„Meduza“ pažymėjo, kad 2022 m. gruodį lėktuvas RA-61727 buvo naudojamas Viktoro Buto mainams į amerikiečių krepšinio žvaigždę Brittney Griner.
Lėktuvas An-148 taip pat buvo naudojamas 2022 m. balandį keičiant rusų pilotą K.Jarošenką į amerikiečių studentą Trevorą Reedą.
Manoma, kad orlaiviai RA-61727 ir RA-61712 pavaldūs Rusijos saugumo tarrnybai (FSB).
Trečiadienį N1 televizija, CNN partnerė Slovėnijoje, pranešė, kad artimiausiomis valandomis gali įvykti Rusijos, JAV, Vokietijos ir Baltarusijos apsikeitimas kaliniais.
Tarpininkavimo raštai įdarbinant užsieniečius kainuos 50 eurų
08:07
Nuo ketvirtadienio užsieniečius įdarbinantys darbdaviai turės mokėti 50 eurų rinkliavą už kiekvieną tarpininkavimo raštą, teikiamą leidimui laikinai gyventi, jo keitimui arba vizos išdavimui.
Anot Migracijos departamento, rinkliava taip pat bus renkama už prašymą pakeisti darbdavį.
Iki šiol už tokius raštus rinkliava nebuvo imama.
Pasak institucijos, rinkliava galios visais atvejais, kai užsienietis kviečiamas atvykti į Lietuvą dirbti.
Rinkliava nebus imama išimtiniais atvejais, kai užsieniečiai į Lietuvą atvyksta dirbti dėstytojais arba tyrėjais, taip pat studentams, aukšto meistriškumo sportininkams, atlikėjams, žurnalistams, religine veikla užsiimantiems arba pagal vyriausybines ar savanoriškos veiklos programas atvykstantiems žmonėms.
Rinkliavą darbdaviai turės mokėti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS.
V.Zelenskis ragina Kiniją daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą
07:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas tikisi, jog Kinija spaus Rusiją nutraukti 29 mėnesius trunkantį karą, o ne tarpininkaus. „Jei Kinija nori, ji gali priversti Rusiją nutraukti šį karą.
Nenoriu, kad (Kinija) veiktų kaip tarpininkė. Norėčiau, kad ji darytų spaudimą Rusijai ir priverstų ją nutraukti šį karą“, – žurnalistams Prancūzijoje sakė V.Zelenskis.
„Lygiai taip pat, kaip Jungtinės Valstijos daro spaudimą, lygiai taip pat, kaip Europos Sąjunga daro spaudimą. Kuo didesnę įtaką turi šalis, tuo didesnis turėtų būti jos spaudimas Rusijai“, – pridūrė jis.
Kinija, kuri su Rusija palaiko „neribotą“ partnerystę, pateikė savo taikos planą karui užbaigti, grindžiamą neeskalavimu, tiesioginėmis derybomis ir humanitarine pagalba.
Ukraina nuo šiandien laikinai sustabdo užsienio skolos mokėjimus
07:16
Pagal trečiadienį patvirtintą rezoliuciją Ukraina nuo šiandien (rugpjūčio 1 d.) laikinai sustabdys tarptautinius skolos mokėjimus, todėl šalis, tikėtina, trumpam taps nemokia.
Pirmasis atkarpos mokėjimas turėjo būti atliktas ketvirtadienį. Trečiadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė atitinkamą įstatymą, kuriuo leidžiama sustabdyti tokius mokėjimus iki spalio 1 d.
Anksčiau šį mėnesį Ukraina paskelbė apie preliminarų susitarimą su pagrindinių obligacijų turėtojų komitetu dėl beveik 20 mlrd. dolerių vertės tarptautinės skolos restruktūrizavimo.
5 svarbiausi dalykai: kas žinoma apie galimus mainus kaliniais tarp Rusijos, JAV ir Europos
06:28
Prieš kelias dienas tapo žinoma, kad Rusijoje iš ikiteisminio sulaikymo centrų ir kolonijų nežinoma kryptimi pradėti vežti vežti politiniai kaliniai.
Nors iš pradžių buvo svarstoma, kad tai galėtų būti represinio režimo priemonė pakankinti politinius oponentus, dabar vis daugiau detalių rodo, kad tarp Rusijos, Baltarusijos, JAV ir kai kurių Europos šalių galimai vyks pasikeitimas kaliniais. Apie galimai rengiamus mainus prabilo ir Kremliaus kontroliuojamos Rusijos žiniasklaidos priemonės.
1. Paslaptingų dingimų virtinė
Liepos 29 dieną užsienyje veikiančios rusų opozicinės žiniasklaidos priemonės ėmė skelbti, kad kai kurių politinių kalinių advokatai prarado ryšį su ginamaisiais, jų negali aptikti įkalinimo vietose.
Vos per parą „dingo“ vienas iš organizacijos „Memorial“ įkūrėjų, žmogaus teisių gynėjas Olegas Orlovas, menininkė Aleksandra Skočilenko ir buvusios Aleksejaus Navalno štabų Ufoje ir Tomske vadovės Lilija Čanyševa ir Ksenija Fadejeva.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Nėra pagrindo abejoti“: Baltieji rūmai atsakė, ar Ukraina gavo F-16 naikintuvus
06:26 Atnaujinta 08:34
Kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės teigė, kad Ukraina iš Nyderlandų jau gavo šešis naikintuvus F-16. Tuo pat metu Jungtinės Amerikos Valstijos nei patvirtino, nei paneigė pirmųjų F-16 naikintuvų perdavimo fakto.
Tai liepos 31 d. brifinge pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby. Atsakydamas į klausimą, ar gandai apie pirmosios F-16 naikintuvų partijos perdavimą Ukrainai yra teisingi, pareigūnas atsakė“
„Jums reikia pasikalbėti su ukrainiečiais. Aš tikrai neketinu kalbėti apie ginkluotės pajėgumus“.
J.Kirby taip pat priminė, kad Vakarų naikintuvų perdavimo Ukrainai procesas vyksta toliau, kaip buvo sutarta NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone.
„Mes pareiškėme, kad jie bus pradėti naudoti iki vasaros pabaigos. Neturime pagrindo tuo abejoti“, – pridūrė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį publikuotame įraše socialiniame tinkle „X“ patvirtino, kad į Ukrainą atvyko pirmoji Vakarų naikintuvų F-16 partija.
Trečiadienio popietę „Bloomberg“ naujienų tarnyba pranešė, kad pirmieji F-16 naikintuvai jau atvyko į Ukrainą. Tačiau nėra tiksliai žinoma, kiek orlaivių sulaukta.
Tuo pat metu britų „The Telegraph“ skelbia, kad F-16 jau atliko pirmuosius kovinius skrydžius Ukrainoje. Anot leidinio, šie kariniai orlaiviai kol kas buvo naudojami tik kaip „oro gynyba“.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pažymėjo, kad Ukraina oficialiai nepatvirtins, ar pirmieji F-16 iš tikrųjų buvo pristatyti.
