Svarbiausios naujienos
- Analitikai paaiškina, ką Kamala Harris ruošia Ukrainai
- Turkų televizija: JAV ir Rusijos mainai kaliniais įvyko Ankaros oro uoste
- Rusija paleidžia du amerikiečius: ką apie juos žinome ir kuo jie neįtiko Kremliui?
- „Die Welt“: Vakarai netiki Ukrainos pergale, bet bijo apie tai kalbėti
- Pirmą kartą pigus ukrainiečių dronas numušė Rusijos sraigtasparnį: papasakojo, kaip tai pavyko
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai paaiškina, ką Kamala Harris ruošia Ukrainai
18:42
Ukrainiečių leidinys NV aiškinosi, ko JAV politikos analitikai ir Ukrainos pareigūnai tikisi iš Donaldo Trumpo varžovės dėl vietos Baltuosiuose rūmuose, demokratės Kamalos Harris.
Demokratų partijos viceprezidentė ir kandidatė į JAV prezidento postą Kamala Harris Ukrainos atžvilgiu vykdys iš esmės tokią pačią politiką kaip ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Joe Bidenas.
Tokią nuomonę pokalbyje su NV išsakė „Razom“ analitikas iš Vašingtono Scottas Cullinane‘as.
„Ji tikriausiai tvirtai palaikytų Ukrainos teisę į savigyną, bet taip pat būtų atsargi tokiais klausimais kaip narystė NATO ar JAV ginklų naudojimas smūgiams Rusijos teritorijoje“, – mano jis.
Tačiau, pažymi S.Cullineine‘as, K.Harris gali tapti agresyvesne Ukrainos rėmėja nei jos dabartinis viršininkas J.Bidenas ir dėl vidinių politinių nesutarimų.
Pasak NV šaltinių tarp JAV politikų ir ekspertų, demokratai apskritai neturi suformuoto plano dėl Ukrainos artimiausiems mėnesiams. Tačiau jie neabejotinai pasiryžę tęsti „ne eskalacijos“ politiką Rusijos atžvilgiu, kuriai pritaria ir Pentagonas, taip pat neleisti Ukrainos pajėgoms smogti gilyn į Rusiją. Be to, demokratai nenori plėsti F-16 mokymo programos Ukrainos pilotams.
Kaip sužinojo NV, dabartinei administracijai artimi analitiniai centrai (angl. think tanks) turi pasiūlymų artimiausiu metu įšaldyti karą Ukrainoje.
„Paprastai derybų tema daug fantazuoja tie analizės centrai, kurie pasirašė laiškus apie „Ukrainos nepriėmimą į NATO“, o anksčiau rašė apie Korėjos scenarijų kaip alternatyvą“, – sakė redakcijos pašnekovas Ukrainos diplomatiniuose sluoksniuose.
J.Bideno administracija dabar aiškiai supranta, kad Rusija nėra suinteresuota derybomis, o jei Maskva ir ima kalbėti apie derybas, tai tik tam, kad sumažintų Vakarų paramą. „Šiuo metu Rusijai nėra jokių paskatų vesti derybas. Šią vasarą jie nepasiekė savo tikslų, bet jie dar nėra tokioje padėtyje, kad galėtų prarasti teritoriją. O Ukraina aiškiai signalizuoja, kad derybos Rusijos sąlygomis yra neįmanomos. Taip, ir dabar tikrai nėra jokios kalbos apie derybas“, – sakė NV pašnekovas iš Ukrainos.
Neviešai pašnekovai pažymi, kad jie nesitiki radikalių pokyčių Baltųjų rūmų politikoje, jei K.Harris ten pateks. „Ukraina nėra vienas iš jos prioritetų. Be to, būtent ji ragino mus nesmogti į naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje“, – sakė šaltinis.
Tačiau kitas pašnekovas iš Ukrainos prezidento rūmų pridūrė, kad nuo pirmojo susitikimo su prezidentu Volodymiru Zelenskiu viceprezidentė tapo palankesnė Ukrainai.
Analitikai patikina, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip bus „užpildyta“ galimos prezidentės K.Harris administracija.
Jos patarėju nacionalinio saugumo klausimais galėtų būti Phillipas Gordonas, kuris dabar šias pareigas eina kartu su viceprezidente ir, NV šaltinių teigimu, yra ryžtingesnis dėl pagalbos Ukrainai nei J.Bideno patarėjas Jake‘as Sullivanas.
„Bild“ paaiškino, kodėl V.Putinas taip troško iškeisti žudiką V.Krasikovą: juos sieja glaudus ryšys
01:42
Ketvirtadienį Rusija ir kelios Vakarų šalys apsikeitė kaliniais, per kuriuos buvo paleistas žudikas ir buvęs FSB pareigūnas Vadimas Krasikovas. Vakarų žvalgybos agentūros teigia, kad praeityje tarp jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino buvo glaudus ryšys.
Apie tai rašo „Bild“. Pažymima, kad V.Krasikovas galėjo dalyvauti Anatolijaus Sobčako nužudyme. Be to. žudikas gali turėti „Kremliui pavojingų žinių“.
„V.Putinas galėjo baimintis, kad V.Krasikovas atskleis svarbią informaciją, jei liks Vokietijos kalėjime – iš keršto Rusijos režimui, kuris ne viską daro dėl jo paleidimo, arba siekdamas susitarti su Vokietijos valdžia. Įtariama, kad V.Krasikovas galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį V.Putinui ateinant į valdžią. Manoma, kad dešimtajame dešimtmetyje jis dirbo Sankt Peterburgo merui A.Sobčakui ir jo pavaduotojui bei ėmėsi veiksmų prieš jų politinius oponentus. Tačiau 2000 m. vasarį, praėjus kelioms savaitėms po V.Putino tapimo prezidentu, A.Sobčakas staiga mirė“, – teigiama publikacijoje.
Oficialiais duomenimis, A.Sobčako mirties priežastis – širdies smūgis. Tačiau artimieji darė prielaidą, kad A.Sobčakas buvo nužudytas.
„Ar V.Krasikovas yra kaip nors susijęs su tariamu V.Putino politinio mentoriaus nužudymu? Ir ar pėdsakai veda prie paties V.Putino? Būtent tai įtaria Vakarų žvalgyba ir daro prielaidą, kad būtent dėl to V.Putinas taip atkakliai kovojo už V.Krasikovo paleidimą“, – aiškina „Bild“.
Pažymima, kad Kremliaus šeimininkas teikia didelę reikšmę viskam, kas žinoma apie jo praeitį.
„Jei specialiųjų tarnybų įtarimai dėl jo dalyvavimo A.Sobčako nužudyme yra teisingi, tai sukeltų abejonių dėl mėgstamiausio V.Putino charakterio bruožo – lojalumo, kurį jis neva taip vertina“, – daro išvadą žurnalistai.
V.Putinas oro uoste pasitiko per mainus susigrąžintus rusus
23:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą asmeniškai atvyko į Maskvos Vnukovo oro uostą, kuriame nusileido lėktuvas su per mainus iškeistais rusais.
Prie trapo su didžiule gėlių puokšte pasitikęs parvykusiuosius, V.Putinas, kaip praneša Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, „padėkojo jiems už ištikimybę priesaikai“ ir patikino, kad „Tėvynė jų nepamiršo nė minutei“.
Gėlių puokštę jis įteikė Slovėnijoje už šnipinėjimą Rusijai nuteistai Anai Dulcevai.
Jis taip pat užsiminė, kad tie, kas iš išmainytųjų buvo susiję su karine tarnyba, bus apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.
„Padėtis kritinė ir toliau blogėja“: „DeepState“ pareiškė apie Veselės okupaciją
22:53
Rusų okupantai užėmė Veselės gyvenvietę Donecko srityje. Ji yra į rytus nuo Hrodivkos, Pokrovsko rajone.
Apie tai pranešė projektas „DeepState“. Pažymima, kad padėtis yra „kritinė ir toliau blogėja“. Rusijos užpuolikai spaudžia ir toliau pasiekia taktinių laimėjimų.
Pranešama, kad šioje fronto zonoje pastarosiomis dienomis rusai intensyviai naudojo sklendžiančiąsias bombas ir motociklininkų būrius.
Oficialių patvirtinimų dėl minėtos informacijos kol kas nėra.
JK labai džiaugiasi dviejų savo piliečių paleidimu pagal mainų susitarimą su Rusija
21:24
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad „labai palankiai vertina“ savo piliečių Paulo Whelano ir Vladimiro Kara-Murzos paleidimą pagal mainų susitarimą su Rusija.
„Ypač džiaugiuosi, kad Britanijos piliečiai Vladimiras Kara-Murza ir Paulas Whelanas netrukus susijungs su savo šeimomis“, – sakoma britų užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy pareiškime.
Apsikeitime dalyvavo kaliniai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos, o mainai įvyko tarpininkaujant Turkijos žvalgybos tarnybai MIT, pranešė pati agentūra.
Baltieji rūmai: JAV rengė susitarimą dėl A.Navalno išlaisvinimo
21:18
Jungtinės Valstijos rengė susitarimą, pagal kurį nuteistas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas būtų buvęs išlaisvintas, jei nebūtų miręs Sibiro šiaurėje esančioje griežtojo režimo kolonijoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Kartu su partneriais rengėme susitarimą, į kurį būtų buvęs įtrauktas Aleksejus Navalnas, deja, jis mirė“, – žurnalistams sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
A.Navalnas, vienas aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo valdžios aparato kritikų, mirė vasarį paslaptingomis aplinkybėmis Arkties kalėjime.
Jo judėjimas pripažintas ekstremistiniu, todėl jo darbuotojams ir rėmėjams gresia baudžiamasis persekiojimas.
Dauguma A.Navalno sąjungininkų gyvena tremtyje arba atlieka ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valdžia padidino spaudimą nepriklausomai ir užsienio žiniasklaidai, siekdama nutildyti kritiškus balsus po puolimo prieš Ukrainą.
Turkų saugumo šaltiniai: Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais baigėsi
21:16
Plataus masto Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas 24 kaliniais baigėsi, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Ankaroje operaciją koordinavę Turkijos saugumo tarnybos šaltiniai.
Per Ankaros oro uostą, kuriame įvyko JAV bei kelių Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais, skrido septyni lėktuvai su 24 kaliniais ir dviem nepilnamečiais, anksčiau pranešė Turkijos prezidentūra.
Apsikeitime dalyvavo kaliniai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos, o mainai įvyko tarpininkaujant Turkijos žvalgybos tarnybai MIT, pranešė pati agentūra.
Turkija, be kita ko, patvirtino, kad Rusija paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
Be E.Gershkovicho ir P.Whelano, minimos Vokietijos piliečio Rico Kriegerio, kuris buvo nuteistas mirties bausme Baltarusijoje, rusų disidento Iljos Jašino bei FSB pareigūno Vadimo Krasikovo, nuteisto už 2019 metais Vokietijoje įvykdytą žmogžudystę, kurią, pasak teisėjų, užsakė Rusijos federalinė valdžia, pavardės.
Apsikeitimo kaliniais ženklų atsirado ketvirtadienį, kai buvo pranešta, kad vienas lėktuvas, naudotas per ankstesnius mainus, nusileido Kaliningrade.
Viltys pastarosiomis dienomis taip pat stiprėjo, mat daugybė garsių kalinių Rusijoje, įskaitant P.Whelaną, dingo iš kalėjimų, kuriuose jie laikyti ilgą laiką. Tai paskatino spėliones, kad jie buvo iškelti prieš apsikeitimą.
Paprastai apsikeitimas gali įvykti tik po apkaltinamojo nuosprendžio Rusijoje, o kelių garsių politinių kalinių dingimas vienu metu yra labai retas.
D.Medvedevas džiaugiasi rusų, jo teigimu, „dirbusių Tėvynei“, išlaisvinimu
21:14
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pasveikino rusų, kurie, jo teigimu, „dirbo Tėvynei“, išlaisvinimą per didžiausią JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
„Aš, žinoma, norėčiau, kad Rusijos išdavikai pūtų požemiuose arba mirtų kalėjime (...) bet naudingiau yra ištraukti savus, kurie dirbo šaliai, Tėvynei, mums visiems“, – rašė D.Medvedevas, šiuo metu einantis Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, socialinio tinklo „Telegram“ žinutėje.
Tuo metu Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį patvirtino, kad aštuoni užsienyje įkalinti jos piliečiai buvo išlaisvinti vykdant plataus masto apsikeitimą kaliniais su Vakarais, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Aštuoni Rusijos piliečiai, kurie buvo sulaikyti ir įkalinti keliose NATO šalyse, buvo grąžinti namo“, – valstybinės naujienų agentūros citavo FSB pareiškimą.
„Rusai buvo išmainyti į grupę asmenų, kurie veikė užsienio valstybių interesais ir kenkė Rusijos Federacijos saugumui“, – priduriama šiame pareiškime.
Kremlius savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime taip pat teigė esąs „dėkingas visų šalių vadovams, kurie padėjo rengti mainus“, tačiau nė vieno iš jų neįvardijo.
Vokietija: buvo sunku priimti sprendimą paleisti nuteistą žudiką per apsikeitimą kaliniais
19:46 Atnaujinta 21:09
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad paleisti nuteistą žudiką per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo „nelengvas sprendimas“, ir paragino Rusiją bei Baltarusiją paleisti visus politinius kalinius.
Rusijos pilietis Vadimas Krasikovas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už čečėnų sukilėlių lyderio Zelimchano Changošvilio nužudymą centriniame Berlyno parke 2019 metais.
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas sakė, kad sprendimą grąžinti į Rusiją V.Krasikovą, kuris buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už buvusio čečėnų vado nužudymą, lėmė Berlyno pareiga Vokietijos piliečiams ir solidarumas su Jungtinėmis Valstijomis.
„Tai nebuvo lengvas sprendimas“, – teigiama jo pareiškime.
Jis pripažino, kad „nuteistam nusikaltėliui skirti laisvės atėmimo bausmę yra viešasis interesas“.
Tačiau tai reikia vertinti atsižvelgiant į „Rusijoje sulaikytų nekaltų žmonių laisvę, gerovę, o kai kuriais atvejais ir gyvybes“, pabrėžė jis.
„Tikimės, kad visi šiandien išlaisvinti asmenys, padedami savo draugų ir šeimos narių, atsigaus po fizinių ir dvasinių išbandymų“, – teigė S.Hebestreitas.
Jis pridūrė, kad vienas iš išlaisvintų asmenų buvo Baltarusijoje mirties bausme nuteistas Vokietijos pilietis.
„Mūsų mintys yra su visais tais, kurie vis dar įkalinti Rusijoje už tai, kad išreiškė savo nuomonę ir pasakė tiesą apie Putino agresijos karą Ukrainoje“, – pažymėjo S.Hebestreitas.
S.Hebestreitas taip pat paragino „Rusijos ir Baltarusijos vadovus paleisti visus neteisėtai įkalintus politinius kalinius“.
„The Wall Street Journal“ džiaugiasi dėl JAV žurnalisto paleidimo
19:45
Leidinio „Wall Street Journal“ vadovybė ketvirtadienį teigė, kad jiems labai palengvėjo, sužinojus, kad nuo 2023 metų kovo Rusijoje kalintas žurnalistas Evanas Gershkovichas buvo išlaisvintas per didžiausią JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
„Mums labai palengvėjo ir mes džiaugiamės kartu su Evanu ir jo šeima“, – teigiama leidinio vyriausiosios redaktorės Emmos Tuckerir leidėjo Almaro Latouro išplatiname pareiškime.
„Deja, Rusijoje ir visame pasaulyje vis dar neteisėtai kalinama daug žurnalistų“, – priduriama jame.
32 metų leidinio „Wall Street Journal“ žurnalistas E.Gershkovichas daugiau nei metus buvo laikomas Maskvos Lefortovo kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis, po to, kai buvo suimtas Rusijoje komandiruotės metu.
Jis buvo pirmasis nuo sovietmečio laikų Vakarų žurnalistas, apkaltintas šnipinėjimu, bet šį kaltinimą jis, „Wall Street Journal“ ir JAV vyriausybė griežtai neigia.
Rusijos teismas jam skyrė 16 metų kalėjimo.
J.Bidenas JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais pavadino „diplomatijos žygdarbiu“
19:16 Atnaujinta 21:06
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasveikino apsikeitimą kaliniais su Rusija, kai ketvirtadienį buvo patvirtinta, kad Maskva paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
J.Bidenas pasakojo, kad kartu su giminaičiais paskambino trims Amerikos piliečiams ir vienam žaliosios kortelės turėtojui, paleistiems per apsikeitimą kaliniais su Rusija.
„Prieš kelias akimirkas šeimoms ir man pavyko su jais pasikalbėti telefonu iš Ovalinio kabineto“, – sakė J.Bidenas ir pridūrė, kad jie iš Rusijos nuskraidinti į Turkiją ir netrukus bus pakeliui į Jungtines Valstijas.
JAV lyderis įvykusį apsikeitimą pavadino „diplomatijos žygdarbiu“, užbaigusį Rusijoje kalintų žmonių agoniją.
„Susitarimas, kuris užtikrino jų laisvę, buvo diplomatijos žygdarbis“, – pareiškė J.Bidenas, patvirtindamas, kad trys JAV piliečiai ir vienas nuolatinis gyventojas buvo tarp 16 Rusijos išlaisvintų asmenų, tarp kurių taip pat buvo penki vokiečiai ir septyni rusai.
„Kai kurie iš šių moterų ir vyrų buvo neteisėtai kalinami daugelį metų. Visi jie patyrė neįsivaizduojamas kančias ir nežinomybę. Šiandien jų kančios baigėsi“, – sakoma jo pareiškime.
J.Bidenas pasmerkė Rusijos parodomuosius teismus, dėl kurių buvo įkalintas E.Gershkovichas ir kiti asmenys, paleisti per didelio masto apsikeitimą kaliniais su Vakarais.
„Rusų pareigūnai juos suėmė, nuteisė parodomuosiuose teismuose ir skyrė ilgas įkalinimo bausmes visiškai be jokios teisėtos priežasties“, – pažymėjo JAV lyderis.
Jis taip pat pagyrė JAV sąjungininkus, dalyvavusius apsikeitime kaliniais, sakydamas, kad jie priėmė „drąsius ir ryžtingus sprendimus“, susijusius su kalinių perdavimu Rusijai.
Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Norvegija, Turkija ir Lenkija „mus palaikė“, tvirtino J.Bidenas.
„Jie priėmė drąsius ir ryžtingus sprendimus, paleido savo šalyse teisėtai laikomus kalinius ir suteikė logistinę paramą, kad amerikiečiai grįžtų namo“, – pabrėžė jis.
Dar J.Bidenas sakė, kad po plataus masto apsikeitimo kaliniais nėra būtinybės kalbėtis su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu.
Žurnalistai, laukdami grįžtančių išlaisvintų kalinių, paklausė J.Bideno, ar jis norėtų tiesiogiai pasikalbėti su V.Putinu.
„Man nereikia kalbėtis su Putinu“, – pareiškė J.Bidenas.
