Svarbiausios naujienos
- Kyjivas susidūrė su neregėtu pasipriešinimu: viso to kaina – 2,7 mlrd. eurų.
- Ukraina nustebino analitikus: smūgiavo Rusijai kaip reikiant.
- Rusijos senatorius, buvęs „Transneft“ prezidentas sulaikytas užsakomosios žmogžudystės byloje.
- „Newsweek“ atskleidė, kaip apginkluoti Ukrainai perduoti naikintuvai F-16.
- Rusijos ekspertas: Vakarai džiaugiasi pergale, bet nenustebkite, jei vėl pasipils užsakomųjų žmogžudysčių banga.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kyjivas susidūrė su neregėtu pasipriešinimu: viso to kaina – 2,7 mlrd. eurų
16:31
Ukrainos vyriausybė susiduria su dideliu užsienio ir vietos verslo atstovų pasipriešinimu dėl pasiūlymo padidinti mokesčius, kad būtų galima apmokėti karo išlaidas.
Buvo ketinama 120 mlrd. grivinų (2,7 mlrd. eurų) padidinti mokesčius ir taip sunkiai besiverčiantiems gyventojams, skelbia leidinys „Politico“.
„Karas tęsiasi jau trečius metus, o vyriausybė daro viską, kad nedidintų mokesčių verslui. Šiandien jau išnaudoti visi kiti gynybos pajėgų finansavimo didinimo šaltiniai“, – trečiadienį pareiškė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Tačiau verslininkai smarkiai kritikavo anksčiau liepos mėn. Ukrainos parlamentui pateiktą mokesčių įstatymo projektą.
„Papildomų pajamų ieškojimas įvedant naujus mokesčius bus didelė našta verslui“, – teigiama pirmadienį paskelbtame Ukrainos prekybos rūmų pareiškime.
„Dėl Rusijos agresijos, infrastruktūros naikinimo, rinkų mažinimo ir personalo nutekėjimo papildomas fiskalinis spaudimas Ukrainos verslui daro ekonominį stabilumą neįmanomą“, – priduriama pareiškime.
Spaudžia ne tik Ukrainos verslininkai, bet ir užsienis
Spaudimas nedidinti mokesčių buvo daromas ir už Ukrainos ribų.
„Jungtinės Valstijos skatina Ukrainos vyriausybę didinti pajamas pirmiausia reformuojant muitines ir kovojant su šešėlinėmis rinkomis“, – pirmadienį Kyjive surengtame brifinge sakė JAV specialioji atstovė Ukrainos ekonomikos gaivinimo klausimais Penny Pritzker.
„Šešėlinėse rinkose taip pat yra didžiulis pelno šaltinis – cigaretės, alkoholis ar elektronika, kuriuos galima parduoti didelėje rinkoje. Štai kodėl raginome Ukrainos vyriausybę sutelkti į tai dėmesį“, – pridūrė P.Pritzker.
Amerikos prekybos rūmai paragino Ukrainos vyriausybę nespausti įstatymų besilaikančių įmonių papildomais mokesčiais, o stengtis mažinti didelę ir neapmokestinamą šešėlinę ekonomiką Ukrainoje.
Prašo kovoti su šešėliu, o ne didinti mokesčius
„AmCham Ukraine“ tvirtai įsitikinę, kad papildomų mokestinių pajamų šaltinis yra kova su mokesčių vengimu ir vienodų taisyklių visiems užtikrinimas, o ne mokesčių didinimas teisėtiems mokesčių mokėtojams, kuriems ir taip tenka didžiausia našta“, – teigė rūmai.
Trečiadienį Ukrainos vyriausybė susitiko su verslo atstovais, tačiau abi šalys nesugebėjo susitarti, todėl šis klausimas buvo perkeltas į kitą savaitę.
„Sutarėme, kad tai yra dialogo pradžia“, – po susitikimo rašė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Parlamento Mokesčių komiteto pirmininkas Danylo Hetmancevas sakė, kad mokesčių didinimas yra „skausmingas, bet būtinas“.
Ukrainos vyriausybė teigia, kad jai reikia padidinti pajamas 500 mlrd. grivinų, iš kurių tris ketvirtadalius sudaro naujos paskolos, o likusią dalį – didesni mokesčiai. Surinkus pajamas, 60 proc. pinigų bus skirta kariuomenės atlyginimams mokėti, o likusieji 40 proc. bus išleisti ginklams.
Gyventojai moka karo mokestį
Mokesčių įstatymo projekte numatoma padidinti karo mokestį, kurį moka Ukrainos gyventojai, taip pat padidinti muitus ir akcizus tokioms prekėms kaip degalai ir tabakas.
Papildomų pinigų labai reikia.
Ukraina gynybai skiria apie 37 proc. bendrojo vidaus produkto, arba beveik 40 mlrd. JAV dolerių, kurie šiais metais beveik visi buvo padengti iš mokesčių.
Praėjusiais metais valstybės finansai buvo įtempti, nes Kyjivas buvo priverstas naudoti savo lėšas ginklams pirkti, kadangi JAV Kongresas kelis mėnesius delsė priimti 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos įstatymą, kuris galiausiai buvo patvirtintas balandžio mėn.
„Ginklų iš tarptautinių partnerių 2024 m. pradžioje buvo pateikta gerokai mažiau, nei reikėjo ir buvo žadėta“, – sakė Kyjivo ekonominių tyrimų ir politikos konsultacijų instituto mokslinė bendradarbė Oleksandra Betlij.
Finansų ministras S.Marčenka teigė, kad sprendimas dėl mokesčių didinimo turėtų būti priimtas iki rugsėjo mėn.
„Šių lėšų skyrimo klausimas yra absoliuti būtinybė. Nuo to priklauso valstybės gynybinis pajėgumas“, – tvirtino S.Marčenka.
Išlaisvinti Rusijos opozicijos aktyvistai paragino Vakarus sušvelninti Rusijai taikomas sankcijas
23:29
Rusijos opozicijos aktyvistas Vladimiras Kara-Murza sukritikavo Vakarų sankcijas Rusijai. Savo pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją Bonoje.
„Dažnai sankcijos nukreiptos ne prieš Putino režimą ir jo aplinkos nusikaltėlius, o prieš visą šalį. Tai nesąžininga ir duoda priešingą rezultatą“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad tiek pačioje Rusijoje, tiek Vakaruose painiojamos sąvokos „Tėvynė“ ir „Jūsų prakilnybė“.
„Argi [Rusijoje] nėra dešimčių milijonų žmonių, kurie, net pagal VCIOM (Valstybinė organizacija – Visos Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centras, – red.), yra prieš karą? Taigi pagrindiniu savo darbo akcentu laikau priminimą laisvojo pasaulio žmonėms, kad Rusija ir Putinas nėra tas pats. Sankcijos turėtų būti kalibruojamos taip, kad būtų nukreiptos į Putiną, o ne tiesiog į Rusijos piliečius“, – sakė V.Kara-Murza.
Sankcijos prieš valdininkus turi būti asmeninės, akcentavo V.Kara-Murza ir priminė nužudyto opozicionieriaus Boriso Nemcovo žodžius: „Šalies nelieskite – bauskite niekšus.“
Opozicionierius taip pat išreiškė nuomonę, kad Europoje negali būti taikos ir stabilumo be Rusijos, kaip didžiausios žemyno valstybės, dalyvavimo.
Kitas opozicionierius – Andrejus Pivovarovas – pritarė idėjai sušvelninti sankcijas Rusijai. Jo nuomone, tai būtina, norint sugriauti mitą, kad užsienyje „rusai nekenčiami“.
„Prašau Vakarų šalių ištiesti ranką rusams: jei sankcijos bus sušvelnintos paprastiems žmonėms, jie supras, kad blogai gyvena ne todėl, kad Vakarai sugadino jų gyvenimą“, – sakė jis.
V.Kara-Murza: per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais išgelbėta 16 gyvybių
21:10
Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza, šią savaitę išlaisvintas per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais, penktadienį pareiškė, kad šiais istoriniais mainais buvo išgelbėta „16 žmonių gyvybių“.
V.Kara-Murza, pasisakęs prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Sibire atliko 25 metų bausmę už išdavystę ir kitus kaltinimus. Jis serga nervų liga ir praėjusį mėnesį buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę medicininiams patikrinimams.
Žurnalistams Vokietijoje jis taip pat pareiškė, kad daugelis rusų „nepritaria [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karui Ukrainoje“.
V.Kara-Murza sakė, kad iki ketvirtadienio buvo įsitikinęs, jog mirs Rusijos kalėjime.
„Netikėjau, kad dar kada nors pamatysiu savo žmoną. Netikėjau, kad dar kada nors pamatysiu savo šeimą, ir tai tikrai nerealus jausmas, jausmas kaip filme“, – kalbėjo jis.
V.Kara-Murza pridūrė, kad šis apsikeitimas kaliniais yra „lašas jūroje, nes Rusijoje kankinančiomis sąlygomis laikoma tiek daug nekaltų žmonių, kurie niekada gyvenime nepadarė jokio nusikaltimo“.
I.Jašinas teigia buvęs iškeistas prieš jo valią
20:18
Ilja Jašinas, Vladimiras Kara-Murza ir Andrejus Pivovarovas davė savo pirmąją spaudos konferenciją po ketvirtadienį įvykusių įkaitų mainų su Rusija.
Opozicionieriai ragino pasaulio lyderius nelaikyti visų rusų vienodais ir tikino, kad daugybė šalies piliečių nepalaiko karo Ukrainoje. Vienas ryškiausių Kremliaus kritikų V.Kara-Murza atskleidė, kad nors pagal Rusijos konstituciją, norint dalyvauti kalinių mainuose, privaloma rašyti prašymą Vladimiro Putino vardu, tačiau, pasak jo, tiek jis, tiek I.Jašinas atsisakė tą daryti. Nepaisant to, jie buvo išmainyti.
I.Jašinas kalbėjo daugelį pastaruoju metu jaudinančia tema – apie tai, kad tokie Rusijai sėkmingi kalinių mainai greičiausiai paskatins V.Putiną imti dar daugiau įkaitų.
„Tačiau jis būtų tą daręs bet kokiu atveju“, – pridūrė I.Jašinas.
Jis taip pat užsiminė apie tai, kad Vokietija buvo priversta sutikti paleisti į laisvę „Putino smogiką“ Vadimą Krasikovą.
„Tai emociškai labai sunku – suvokti, kad aš išėjau į laisvę, nes iš kalėjimo buvo paleistas žudikas. Tai morališkai labai sunku. Taip pat man sunku suvokiant, kad šiuo metu Rusijoje lieka per 1000 politinių kalinių, kurie galėtų šiandien būti čia, vietoje manęs“, – kalbėjo opozicionierius.
I.Jašinas pridūrė, kad nuo pat pirmos dienos jis laikėsi pozicijos, kad nenori būti išmainytas. Likus vos kelioms dienoms iki mainų, pas I.Jašiną ėmė lankytis aukšti kalėjimo sistemos valdininkai ir įkalbinėti jį pasirašyti V.Putinui adresuotą malonės prašymą, tačiau jis nesutiko. Tuomet opozicionierius į Maskvą mainams buvo išgabentas jėga.
„Kai supratau, kad jau vyksta mainai, aš parašiau raštišką pareiškimą, kad nebūčiau išsiųstas iš Rusijos, kad nebūtų vykdomi mainai. Aš parašiau, kad neduodu sutikimo išsiųsti mane iš Rusijos“, – akcentavo I.Jašinas.
„Pirma mintis, jau atsidūrus Ankaroje, buvo dabar pat nusipirkti bilietą ir grįžti atgal į Tėvynę“, – sakė I.Jašinas.
Opozicionieriaus tvirtinimu, jam „leido suprasti“, kad jei jis grįžtų į Rusiją, jokie tolesni kalinių mainai su Rusija taptų neįmanomi.
Elektros tiekimo nutrūkimai privers daugiau žmonių palikti Ukrainą
20:09
Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad emigracijos lygis šiemet bus daug didesnis nei manyta anksčiau, daugiausia dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų dėl Rusijos atakų prieš energetikos objektus.
„Dėl prastėjančios energetikos padėties ir lėto ekonominių sąlygų normalizavimosi emigrantų srautas į užsienį 2024 ir 2025 metais bus didesnis negu buvo manyta anksčiau“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Ukrainos nacionalinio banko ataskaitoje.
Bankas prognozuoja, kad grynoji emigracija šiemet sudarys 400 tūkst. žmonių, o 2025-aisiais – 300 tūkst. žmonių.
Balandį centrinis bankas prognozavo, kad šiais metais grynoji emigracija sieks 200 tūkst. žmonių, bet kitąmet tikėjosi grynosios imigracijos ir teigė, kad iš užsienio grįšiančių ukrainiečių bus 400 tūkst. daugiau nei išvyksiančiųjų.
Didesnę emigraciją lemia „didelis Ukrainos energetikos sistemos apgadinimas, kurį lydi ilgi elektros energijos tiekimo sutrikimai ir padidėjusi rizika (žiemos) šildymo sezonui“, teigė centrinis bankas.
Be to, kad negalima šildyti namų, dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų mažėja ekonominis aktyvumas ir darbuotojų paklausa, o tai dar labiau skatina migraciją, aiškino centrinis bankas.
Ekonomikai taip pat smogė milijonų jaunų vyrų išvykimas iš šalies – kai kurie tai daro nelegaliai, kad išvengtų mobilizacijos, – nors tikslų jų skaičių sunku apskaičiuoti.
Dabar bankas prognozuoja, kad 2026 metais sugrįšiančiųjų bus 400 tūkst. daugiau nei išvyksiančiųjų, tačiau šis procesas bus „laipsniškas“, nes ukrainiečiai vis labiau pripranta prie gyvenimo užsienyje, o namuose sąlygos bus sunkesnės negu manyta anksčiau.
Ataskaitoje minimi Jungtinių Tautų šių metų liepos duomenys, pagal kuriuos užsienyje šiuo metu gyvena 6,6 mln. ukrainiečių, t. y. beveik 240 tūkst. daugiau nei metų pradžioje.
Dėl bendro Ukrainos gyventojų skaičiaus vyksta diskusijos, nes gyventojų surašymas paskutinį kartą buvo atliktas 2001 metais ir tuomet gyventojų šalyje buvo daugiau kaip 48 milijonai.
Nuo to laiko gimstamumas buvo mažas, o mirtingumas – didelis, be to, nuo 2014 metų šalis dėl Rusijos aneksijos ir okupacijos neteko didelės dalies teritorijos.
Apytikriais skaičiavimais, 2023 metais gyventojų skaičius svyravo nuo 28 iki 34 mln., o prieš prasidedant karui jų buvo 41 milijonas.
WP: Kremlius patikino, kad kalinių mainai nesustabdys karo Ukrainoje
20:06
Kremlius džiūgauja dėl šnipų ir žudikų, kurie buvo iškeisti į amerikiečių įkaitus ir jo paties disidentus, grįžimo namo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad artėja taika Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.
Iš tiesų Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas suskubo paneigti bet kokias prielaidas, kad šis apsikeitimas žymi bet kokį santykių su Vakarais atšilimą, kuris galėtų atverti kelią taikos deryboms dėl karo su Ukraina.
„Jei kalbame apie Ukrainą ir sudėtingesnes tarptautines problemas, tai visiškai kitas klausimas. Ten principai yra visiškai kitokie. Tai mūsų šalies nacionalinių interesų, nacionalinio saugumo interesų principai, ir ten darbas vyksta kitu režimu ir pagal kitus principus“, – sakė D.Peskovas, kai laikraštis „The Washington Post“ jo paklausė, ar šis apsikeitimas yra ženklas, kad Rusija pasirengusi eiti į kompromisą ir nutraukti invaziją į savo kaimynę.
Tatjana Stanovaja, Rusijos analitikė ir politinių konsultacijų bendrovės „R. Politik“ įkūrėja, šiuo metu esanti Prancūzijoje, teigė, kad niekas neturėtų tikėtis proveržio JAV ir Rusijos santykiuose po mainų, per kuriuos Rusija paleido 16 kalinių, tarp kurių buvo ir keletas žymių Rusijos opozicijos veikėjų.
„Nėra jokių požymių, kad dabartiniai mainai prisidės prie taikos derybų dėl Ukrainos, – sakė T.Stanovaja. – Tačiau tai atspindi dabartinę situaciją, kai kiekviena pusė mokosi gyventi su abipusiu nesitaikstymu.“
Kaip rašo „The Washington Post“, paskutinį kartą Maskva ir Vakarai tokį laikomų asmenų apsikeitimą įvykdė 1985 m., kai Sovietų Sąjunga iškeitė 25 Vakarų šnipus į keturis Varšuvos pakto agentus ant Glinikės tilto tarp Vakarų Berlyno ir Potsdamo. Tačiau tuo metu nuotaikos buvo kitokios: į valdžią ką tik buvo atėjęs sovietų lyderis reformatorius Michailas Gorbačiovas, kuris parodė, kad yra pasirengęs atviresniems santykiams, ir ruošė dirvą susitikimui su prezidentu Ronaldu Reaganu Ženevoje vėliau tais pačiais metais.
„Tačiau dabar nėra jokių JAV ir Rusijos santykių atšilimo ženklų, nes Kremlius apsikeitimą kaliniais laiko pragmatišku sandoriu, atitinkančiu trumpalaikius Rusijos interesus“, – pažymima leidinyje.
D.Trumpas istorinį JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais vadina V.Putino pergale
19:09
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad istorinis Jungtinių Valstijų ir Rusijos apsikeitimas kaliniais prezidentui Vladimirui Putinui yra esą laimėjimas.
Kalintas JAV žurnalistas Evanas Gershkovichas ir Rusijos žvalgybos karininkas, kalėjęs už žmogžudystę Berlyne, buvo vieni iš 24 kalinių, ketvirtadienį išlaisvintų per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų apsikeitimą kaliniais tarp Rusijos ir Vakarų.
Pagal sudėtingą susitarimą kaliniai į Turkijos sostinę buvo atskraidinti iš Rusijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos ir Baltarusijos.
Iš viso 10 rusų, įskaitant du nepilnamečius, buvo iškeisti į 16 Rusijoje kalintų Vakarų šalių piliečių ir rusų.
D.Trumpas – respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – interviu televizijai „Fox Business“ išdėstė, kodėl šie mainai yra bloga žinia Amerikai, ir siekė sumenkinti prezidento Joe Bideno sėkmę užtikrinant susitarimą.
„Rusai sudarė puikų sandorį. Neketinu jo kritikuoti, nes gerai, kad jie grįžo namo, bet jie sudarė fenomenalų sandorį, o tai sukuria labai blogą precedentą“, – sakė jis, pavadinęs apsikeitimą kaliniais „laimėjimu V.Putinui“.
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad mainams palengvinti nebuvo panaudoti jokie pinigai ar sankcijos.
Vis dėlto D.Trumpas sakė, kad nors ir „nuostabu“, jog E.Gershkovichas grįžta namo, „šie sandoriai yra tokie blogi, dėl šių sandorių vyks didžiuliai pagrobimai“.
D.Trumpas ne kartą gyrėsi, kad tik jis sugebės užtikrinti E.Gershkovicho paleidimą, ir tik tada, kai grįš į Baltuosius rūmus, pasinaudojęs neteisėtu žurnalisto sulaikymu, kad sukritikuotų J.Bideną.
„Ar mes taip pat mokame jiems grynaisiais... Ar paleidžiame žmogžudžius, žudikus ar banditus?“ – ketvirtadienį parašė jis savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“.
„Tiesiog smalsu, nes mes niekada nesudarinėjame gerų sandorių, dėl nieko, o ypač dėl įkaitų mainų. Mūsų „derybininkai“ visada daro mums gėdą!“ – parašė jis.
D.Trumpas pridūrė, kad buvo užtikrinęs „daugelio įkaitų paleidimą, o priešingai šaliai nedavė NIEKO“.
D.Trumpas vadovavo šimtų kalinių paleidimui pagal tarptautinius mainų sandorius, įskaitant Irano medicinos mokslininką, Irano ir JAV gydytoją, tris aukšto rango Talibano kalinius ir daugiau kaip 200 husių kovotojų, kurie buvo laikomi Omano kalėjimuose.
Demokratų senatorius iš Konektikuto Chrisas Murphy socialiniame tinkle „X“ paminėjo kai kuriuos iš tų mainų, pavadinęs D.Trumpą „patologiniu melagiu“.
Žurnalistų paklaustas apie D.Trumpo teiginį, kad jis galėjo užtikrinti kalinių laisvę be nuolaidų, J.Bidenas atsakė: „Kodėl gi jis to nepadarė, kai buvo prezidentas?“
Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas – vienas iš paleistųjų Rusijos per apsikeitimą kaliniais – buvo suimtas 2018 metais, kai D.Trumpas dar ėjo prezidento pareigas. Tačiau respublikonas per savo kadenciją viešai nebuvo paminėjęs jo vardo.
Kyjivas susidūrė su neregėtu pasipriešinimu: viso to kaina – 2,7 mlrd. eurų
16:31
Ukrainos vyriausybė susiduria su dideliu užsienio ir vietos verslo atstovų pasipriešinimu dėl pasiūlymo padidinti mokesčius, kad būtų galima apmokėti karo išlaidas.
Buvo ketinama 120 mlrd. grivinų (2,7 mlrd. eurų) padidinti mokesčius ir taip sunkiai besiverčiantiems gyventojams, skelbia leidinys „Politico“.
„Karas tęsiasi jau trečius metus, o vyriausybė daro viską, kad nedidintų mokesčių verslui. Šiandien jau išnaudoti visi kiti gynybos pajėgų finansavimo didinimo šaltiniai“, – trečiadienį pareiškė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Tačiau verslininkai smarkiai kritikavo anksčiau liepos mėn. Ukrainos parlamentui pateiktą mokesčių įstatymo projektą.
„Papildomų pajamų ieškojimas įvedant naujus mokesčius bus didelė našta verslui“, – teigiama pirmadienį paskelbtame Ukrainos prekybos rūmų pareiškime.
„Dėl Rusijos agresijos, infrastruktūros naikinimo, rinkų mažinimo ir personalo nutekėjimo papildomas fiskalinis spaudimas Ukrainos verslui daro ekonominį stabilumą neįmanomą“, – priduriama pareiškime.
Spaudžia ne tik Ukrainos verslininkai, bet ir užsienis
Spaudimas nedidinti mokesčių buvo daromas ir už Ukrainos ribų.
„Jungtinės Valstijos skatina Ukrainos vyriausybę didinti pajamas pirmiausia reformuojant muitines ir kovojant su šešėlinėmis rinkomis“, – pirmadienį Kyjive surengtame brifinge sakė JAV specialioji atstovė Ukrainos ekonomikos gaivinimo klausimais Penny Pritzker.
„Šešėlinėse rinkose taip pat yra didžiulis pelno šaltinis – cigaretės, alkoholis ar elektronika, kuriuos galima parduoti didelėje rinkoje. Štai kodėl raginome Ukrainos vyriausybę sutelkti į tai dėmesį“, – pridūrė P.Pritzker.
Amerikos prekybos rūmai paragino Ukrainos vyriausybę nespausti įstatymų besilaikančių įmonių papildomais mokesčiais, o stengtis mažinti didelę ir neapmokestinamą šešėlinę ekonomiką Ukrainoje.
Prašo kovoti su šešėliu, o ne didinti mokesčius
„AmCham Ukraine“ tvirtai įsitikinę, kad papildomų mokestinių pajamų šaltinis yra kova su mokesčių vengimu ir vienodų taisyklių visiems užtikrinimas, o ne mokesčių didinimas teisėtiems mokesčių mokėtojams, kuriems ir taip tenka didžiausia našta“, – teigė rūmai.
Trečiadienį Ukrainos vyriausybė susitiko su verslo atstovais, tačiau abi šalys nesugebėjo susitarti, todėl šis klausimas buvo perkeltas į kitą savaitę.
„Sutarėme, kad tai yra dialogo pradžia“, – po susitikimo rašė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Parlamento Mokesčių komiteto pirmininkas Danylo Hetmancevas sakė, kad mokesčių didinimas yra „skausmingas, bet būtinas“.
Ukrainos vyriausybė teigia, kad jai reikia padidinti pajamas 500 mlrd. grivinų, iš kurių tris ketvirtadalius sudaro naujos paskolos, o likusią dalį – didesni mokesčiai. Surinkus pajamas, 60 proc. pinigų bus skirta kariuomenės atlyginimams mokėti, o likusieji 40 proc. bus išleisti ginklams.
Gyventojai moka karo mokestį
Mokesčių įstatymo projekte numatoma padidinti karo mokestį, kurį moka Ukrainos gyventojai, taip pat padidinti muitus ir akcizus tokioms prekėms kaip degalai ir tabakas.
Papildomų pinigų labai reikia.
Ukraina gynybai skiria apie 37 proc. bendrojo vidaus produkto, arba beveik 40 mlrd. JAV dolerių, kurie šiais metais beveik visi buvo padengti iš mokesčių.
Praėjusiais metais valstybės finansai buvo įtempti, nes Kyjivas buvo priverstas naudoti savo lėšas ginklams pirkti, kadangi JAV Kongresas kelis mėnesius delsė priimti 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos įstatymą, kuris galiausiai buvo patvirtintas balandžio mėn.
„Ginklų iš tarptautinių partnerių 2024 m. pradžioje buvo pateikta gerokai mažiau, nei reikėjo ir buvo žadėta“, – sakė Kyjivo ekonominių tyrimų ir politikos konsultacijų instituto mokslinė bendradarbė Oleksandra Betlij.
Finansų ministras S.Marčenka teigė, kad sprendimas dėl mokesčių didinimo turėtų būti priimtas iki rugsėjo mėn.
„Šių lėšų skyrimo klausimas yra absoliuti būtinybė. Nuo to priklauso valstybės gynybinis pajėgumas“, – tvirtino S.Marčenka.
Į Ukrainą grąžinti dar 250 karių palaikai
15:55
Kyjivas pargabeno dar 250 mūšio lauke Rytų ir Pietų Ukrainoje kritusių karių kūnus, penktadienį pranešė Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.
Pirmiausiai bus nustatyta žuvusių Ukrainos karių tapatybė ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, po to jų palaikai bus perduoti artimiesiems palaidoti, informavo štabas.
Palaikų grąžinimo procese dalyvavo Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), ginkluotosios pajėgos ir kitos institucijos.
„Mums pavyko sugrąžinti į gimtinę žuvusių gynėjų palaikus iš Luhansko, Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos, Chersono ir Zaporižios sektorių, taip pat iš Mariupolio, Horlivkos ir (Rusijos) teritorijos“, – sakoma štabo pranešime.
Ženevos konvencijose nurodoma, kad karo metu žuvę žmonės turi teisę į orų palaidojimą. Iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo sugrąžinta daugiau kaip 3 tūkst. per visą plataus masto karą žuvusių Ukrainos karių palaikų.
Birželio 14 dieną į Ukrainą iš Rusijos grąžinti 254 karių palaikai.
Vasario pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių.
Rusijos senatorius, buvęs „Transneft“ prezidentas sulaikytas užsakomosios žmogžudystės byloje
15:47
Rusijos senatorius iš Tulos ir partijos „Vieningoji Rusija“ narys Dmitrijus Saveljevas buvo sulaikytas pakeliui iš Federacijos Tarybos. Jis įtariamas esantis susijęs su užsakomąja žmogžudyste, skelbia Laisvės radijas.
Rusijos generalinio prokuroro Igorio Krasnovo prašymu iš jo buvo atimta neliečiamybė.
55 metų D.Saveljevas yra buvęs „Transneft“ prezidentas ir buvęs Valstybės Dūmos deputatas. Jis buvo liberalios partijos „Dešiniųjų jėgų sąjunga“ parlamentinės frakcijos narys ir vienas iš Žmogaus teisių partijos įkūrėjų.
Laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad D.Saveljevas yra artimas prezidento administracijos vadovo pavaduotojui Sergejui Kirijenkai. Jie kartu dirbo Žemutinio Naugardo srityje, kur pradėjo savo karjerą.
„Tyrimo duomenimis, 2023 m. rugpjūtį Maskvoje Dmitrijus Saveljevas, vedamas asmeninio priešiškumo verslininkui, nurodė savo pažįstamam organizuoti jo nužudymą už piniginį atlygį. Šis bandė surasti nužudymo vykdytoją“, – sakė Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
Pasak jos, D.Saveljevui iškelta byla pagal straipsnį dėl rengimosi nužudyti organizavimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Užkulisiai: kaip įvyko istorinis Rusijos ir Vakarų apsikeitimas kaliniais
14:52
„Planuojami mainai bus istoriniai. Kiek mums žinoma, dar nė viename apsikeitime kaliniais nėra dalyvavę tiek daug šalių, bendradarbiaujant tiek daug JAV partnerių ir sąjungininkų“, – ketvirtadienio rytą žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Po mažiausiai kelis mėnesius trukusių sudėtingų derybų, Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų šalių susitarimu Turkijos sostinėje pavyko apsikeisti 26 kaliniais.
Vėlyvą ketvirtadienio popietę Ankaros oro uoste 16 Rusijoje dėl politinių priežasčių sulaikytų ir įkalintų asmenų vėl pajuto laisvės kvapą.
Tačiau tam, kad tai įvyktų, Vakarų šalys turėjo būti pasirengusios grąžinti Rusijai ir už žmogžudystes bei kitus sunkius nusikaltimus nuteistus Rusijos piliečius, įskaitant kariškį, kuris dabar galimai galėtų veikti Ukrainoje.
Įtarimai dėl apsikeitimo kaliniais ėmė kirbėti jau tada, kai politinių kalinių giminaičiai ir bendrininkai sukėlė nerimą dėl negalėjimo su jais bendrauti.
Taip pat buvo susirūpinta, kad kaliniai perkeliami į kitą kalėjimą.
Savaitės viduryje Rusijos žiniasklaida pranešė, kad antradienį V.Putinas pasirašė septynis slaptus įsakus, ir ėmė sklisti gandai apie Kremliaus lyderio suteiktą malonę.
Iš JAV pusės susitarimą dėl apsikeitimo kaliniais koordinavo Valstybės departamento arba Užsienio reikalų ministerijos specialiojo pasiuntinio kaliniams biuras.
Šis biuras ilgą laiką siekė, kad iš Rusijos būtų paleisti JAV piliečiai, įskaitant Evaną Gershkovichą ir Paulą Whelaną, tačiau to buvo galima pasiekti tik bendradarbiaujant su sąjungininkais, kurie turėjo kitų Rusijai vertingų kalinių.
Vienas iš svarbiausių klausimų, kurį reikėjo išspręsti, kad būtų įvykdyti mainai, buvo Vokietijoje įkalinto aukšto rango Rusijos pulkininko Vadimo Krasikovo, nuteisto iki gyvos galvos už 2019 m. įvykdytą čečėnų sukilėlių vado nužudymą, klausimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
