Suprasti akimirksniu
- Prancūzijos generolas prakalbo apie siaubingas problemas: ką daryti, kad kariai galėtų greitai judėti po Europą.
- Europos Parlamente – kalbos apie Vengrijos išmetimą iš Šengeno zonos dėl vizų rusams.
- Ukrainiečius žudo recidyvistas iš Jurbarko.
- Ukrainos dangų saugo nematytos oro gynybos sistemos.
- D.Medvedevas lieja tulžį: pagrasino paleistiems Rusijos politiniams kaliniams.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žiniasklaida: Ukraina planavo suduoti smūgį „Wagner“ pajėgoms Malyje
22:10
Malis nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindama Kaltinant Kyjivą remiant tuaregų sukilėlius, kurie liepos pabaigoje sudavė smūgį „Wagner“ samdiniams. Ukraina iš tiesų nuo praėjusių metų siekė bendradarbiauti su sukilėliais, rašo leidinys „The Times“.
Remiantis nutekintais JAV nacionalinio saugumo agentūros dokumentais, kuriuos cituoja „The Times“, Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas nuo praėjusių metų planavo išpuolį prieš „Wagner“ kovotojus Malyje.
Leidinys cituoja neįvardytą Rusijos „Telegram“ kanalą, kuriame teigiama, kad kai kurie tuaregų sukilėliai neva buvo atvežti iki pat Ukrainos, kad būtų apmokyti naudotis bepiločiais dronais.
„Taip pat pranešama, kad Ukrainos specialiosios pajėgos per pastaruosius metus dalyvavo operacijose prieš „Wagner“ kovotojus Sudane“, – rašo „The Times“, nepatikslindamas, kas konkrečiai turima omenyje.
Kyjive – sprogimai
23:42
Pirmadienio vakarą Kyjive – sprogimų garsai. Kariškiai perspėjo apie Rusijos smūgio grėsmę, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.
22.59 val. „Telegram“ kanale Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė pranešė apie rusų ataką Kyjivo srities kryptimi, o Kyjivo gyventojai buvo paraginti skubiai pasislėpti.
Netrukus Ukrainos sostinėje nugriaudėjo keli sprogimai.
Jau 23.07 val. kariškiai vėl perspėjo apie atakas Poltavos srityse. Netrukus sostinės gyventojai išgirdo naują sprogimų seriją.
Rusai artėja prie Torecko
23:12
Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės jau įžengė į Donecko srities Torecko apylinkes. Per pastarąsias tris dienas tai įvyko du kartus, rašo „Ukrainskaja pravda“.
„Jau įvyko mūšiai su sabotažo ir žvalgybos grupėmis užmiestyje – du kartus per pastarąsias tris dienas. Išpuolių intensyvumas padidėjo: užpraeitą savaitę jų buvo 48, praėjusią savaitę – 58. Rusai išlaiko puolimų, apšaudymų tempą“, – sakė leidinio karinis šaltinis.
Pažymima, kad rusų okupantai itin sparčiai juda Torecko kryptimi.
Nuo puolimo pradžios prieš pusantro mėnesio priešas pasistūmėjo beveik 4 km.
Žiniasklaida: Ukraina planavo suduoti smūgį „Wagner“ pajėgoms Malyje
22:10
Malis nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindama Kaltinant Kyjivą remiant tuaregų sukilėlius, kurie liepos pabaigoje sudavė smūgį „Wagner“ samdiniams. Ukraina iš tiesų nuo praėjusių metų siekė bendradarbiauti su sukilėliais, rašo leidinys „The Times“.
Remiantis nutekintais JAV nacionalinio saugumo agentūros dokumentais, kuriuos cituoja „The Times“, Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas nuo praėjusių metų planavo išpuolį prieš „Wagner“ kovotojus Malyje.
Leidinys cituoja neįvardytą Rusijos „Telegram“ kanalą, kuriame teigiama, kad kai kurie tuaregų sukilėliai neva buvo atvežti iki pat Ukrainos, kad būtų apmokyti naudotis bepiločiais dronais.
„Taip pat pranešama, kad Ukrainos specialiosios pajėgos per pastaruosius metus dalyvavo operacijose prieš „Wagner“ kovotojus Sudane“, – rašo „The Times“, nepatikslindamas, kas konkrečiai turima omenyje.
Atskleidė, kad Ukraina gavo modernios modifikacijos F-16 naikintuvus
20:49
Ukraina gavo naikintuvus F-16 su naujausia avionika ir radarais raketoms nukreipti. Tai pranešė parlamento deputatas, parlamento Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojas Jegoras Černevas.
„Ukraina gavo pirmąją F-16 lėktuvų partiją. Toliau laukiame kitų iš koalicijos šalių – Nyderlandų, Belgijos, Danijos ir Norvegijos. Dabar aktyviai dirbama, kad prie šios koalicijos prisijungtų ir kitos valstybės, ypač JAV. Taip galėsime gauti reikiamą minimalų orlaivių skaičių, kad galėtume uždaryti savo dangų ir atremti okupantų atakas raketomis, dronais ir lėktuvais. Pirmųjų F-16 perdavimas turėtų būti paskata kitiems mūsų partneriams“, – sakė jis.
J.Černevas pažymėjo, kad Ukrainos partneriai sutaria, jog būtina ieškoti naujų galimybių padidinti kovinių lėktuvų parką ir sustiprinti Ukrainą.
„Gavome modernios modifikacijos F-16 su naujausia avionika, radarais raketoms nutaikyti ir pan. Taip pat svarstome visus įmanomus variantus, kad toliau šiai technikai gautume tolimojo nuotolio ginklų, kurie gaminami Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Procesas vyksta, ir tikiuosi, kad tokias raketas pamatysime Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, svarbus klausimas išlieka Ukrainos pilotų ir techninio personalo mokymas prižiūrėti F-16. Jis pažymėjo, kad pasaulyje nėra daug bazių, kuriose būtų galima apmokyti personalą. Todėl Ukraina ieško galimybių įvairiose šalyse padidinti specialistų skaičių.
Rusija parodė per apsikeitimą kaliniais paleistų JAV piliečių suėmimo vaizdo įrašus
19:50
Rusija pirmadienį pirmą kartą paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip saugumo pajėgos suima leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną, kurie praėjusią savaitę buvo paleisti per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip saugumo pareigūnai grubiai griebia E.Gershkovichą už kaklo patalpose, kurios primena barą ar restoraną.
32 metų JAV pilietis E.Gershkovichas buvo sulaikytas 2023 metų kovą Uralo Jekaterinburgo mieste ir vėliau nuteistas 16 metų kalėti pataisos kolonijoje už šnipinėjimą.
Jis nepripažino savo kaltės, o Baltieji rūmai ir jo darbdavys bylą pasmerkė kaip sufabrikuotą.
Ketvirtadienį jis kartu su P.Whelanu ir kitais Rusijoje kalintais amerikiečiais buvo grąžintas į JAV per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais, per kurį buvo paleisti iš viso 24 kaliniai.
E.Gershkovicho vaizdo ir garso įrašą socialiniuose tinkluose paskelbė Kremliaus finansuojamas kanalas RT.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti filmuotos medžiagos autentiškumo.
RT platformoje „Telegram“ parašė, kad filmuota medžiaga yra „specialiai skirta Vakarų skeptikams“ ir kad joje esą matyti, jog „atvirai aptariamas slaptos informacijos apie Rusijos karinę gamybą perdavimas“.
E.Gershkovichas buvo parodytas susitikęs su kontaktiniu asmeniu restorane, ant stalo buvo padėta jo užrašų knygutė, rašikliai ir telefonas.
Filmuota medžiaga buvo nufilmuota iš įvairių kampų.
Garso įraše, kuris, regis, buvo sumontuotas, balsas, tariamai priklausantis E.Gershkovichui, rusiškai klausia: „Kaip mums geriausia tai padaryti?“ ir nurodo, kaip jis planuoja gauti informacijos šaltinį.
Kitas vyras sako: „Būkite labai atsargūs, nes tai slapta informacija.“
Vaizdo įraše matyti, kaip grupė vyrų veržiasi į rūsyje esantį barą.
Apsaugos pareigūnai sulaiko E.Gershkovichą, vienas iš jų grubiai griebia jį už galvos ir surakina rankas antrankiais už nugaros.
Nors neparodyta, kad jis priešinasi, jis paguldomas veidu žemyn ant grindų ir vienas vyras keliu spaudžia jo nugarą.
Tuo tarpu prokremliškas televizijos kanalas REN TV paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip P.Whelanas plaunasi rankas tualete, kuris, kaip teigiama, yra Maskvos centriniame viešbutyje „Metropol“.
Prie jo prieina vyras ir duoda jam kažką mažo, ką jis įsideda į kišenę.
REN TV teigė, kad tai esą buvo atminties kortelė su „slapta informacija apie FSB“ saugumo tarnybos personalą.
JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Airijos pilietybes turintis P.Whelanas buvo sulaikytas 2018 metais, o 2020 metais nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą.
Ko Ukrainai tikėtis po F-16?
19:10
Ukraina jau gavo modernių F-16 naikintuvų. Ateityje Ukrainos karinės oro pajėgos gali būti papildytos F-35 lėktuvais. Tokią nuomonę išsakė informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defense Express“ plėtros direktorius Valerijus Riabychas.
„Jei kalbame apie 128 reikalingus orlaivius, gali būti, kad tai bus ne tik F-16 naikintuvai. Visų pirma „Mirage-2000/5“, taip pat „Gripen“. Šiuo metu negalime nieko užtikrintai atmesti. Tačiau verta pažymėti, kad Ukraina bus nuolat perginkluojama vakarietiško tipo orlaiviais. Mes palaipsniui gausime jų kovinio ciklo palaikymo technologijas ir gaminsime jiems skirtą įrangą“, – sakė specialistas televizijos kanalo „Espresso“ eteryje.
Jis pažymėjo, kad gavusi naikintuvus F-16, Ukraina pereis prie kitų modernių orlaivių tiekimo. Ilgainiui Ukrainos karinės oro pajėgos pereis prie vieno tipo orlaivių, ir gali būti, kad tai bus 5-osios kartos F-35 naikintuvai.
Ukraina: Malio sprendimas nutraukti diplomatinius santykius yra trumparegiškas
17:48
Kyjivas pirmadienį sukritikavo Malio sprendimą nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina dėl tariamos jos paramos separatistinių pažiūrų sukilėliams šioje Afrikos šalyje – Rusijos sąjungininkėje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškime, kuriame kritikuojamas Rusijos karinis buvimas Afrikoje, teigė, kad šis sprendimas yra „trumparegiškas ir skubotas“.
Malis sekmadienį paskelbė nutraukiantis diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindamas vieną aukšto rango Ukrainos pareigūną pripažinus Kyjivo vaidmenį liepos įvykiuose, kai Malio kariai patyrė didelį pralaimėjimą.
Liepos gale Malyje prie Alžyro sienos, Tin Zavateno karinėje stovykloje, tris dienas vyko intensyvūs mūšiai.
Ketvirtadienį tuaregų vadovaujami separatistai pranešė, kad nukovė 84 rusų samdinių grupuotės „Wagner“ narius ir 47 Malio karius.
Malio kariuomenė pripažino, kad per kovas žuvo daug žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė.
Rusijos pajėgose galimai kariaujantis lietuvis gali netekti pilietybės
17:42
Rusijos pajėgose tarnaujantis ir galimai kare Ukrainoje dalyvaujantis lietuvis Kęstutis Kvietkus gali netekti Lietuvos pilietybės. Šiuo metu prokuratūra aiškinasi, ar jurbarkietis iš tiesų atlieka karinę tarnybą Rusijos ginkluotosiose pajėgose, situaciją vertina ir Migracijos departamentas.
Apie tai, kad K.Kvietkus tarnauja Rusijos pajėgose ir kariauja kare Ukrainoje, paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, remdamasis informacija jurbarkiečio feisbuko profilyje. Pasak tinklaraštininko, vyras yra ne kartą teistas.
Kaip pirmadienį skelbė BNS, Generalinė prokuratūra šiuo metu bando išsiaiškinti, ar šis Lietuvos pilietis iš tiesų kariauja Rusijos pusėje.
Tai daroma atliekant 2022 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Maskvos vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Ukrainoje.
Plačiau skaitykite čia.
Prokuratūra tikrina informaciją dėl galimo lietuvio dalyvavimo kare Ukrainoje rusų pusėje
16:47
Lietuviui socialiniuose tinkluose dalinantis vaizdo įrašais, kuriuose jis neva kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą, teisėsauga sako tikrinanti šią informaciją.
Tai daroma tęsiant 2022 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Maskvos vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Ukrainoje.
„(...) ši informacija tikrinama ir vertinama tyrime dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje“, – pirmadienį komentare BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.
Sekmadienį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo „Youtube“ kanale pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame teigė, jog lietuvis Kęstutis Kvietkus kovoja Rusijos pusėje. Anot jo, K.Kvietkus yra „ne kartą teistas nusikaltėlis iš Jurbarko“.
„Dabar jis išvyko kovoti ir žudyti ukrainiečių, kovoti okupantų gretose“, – vaizdo įraše kalbėjo tinklaraštininkas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prancūzijos generolas prakalbo apie siaubingas problemas: ką daryti, kad kariai galėtų greitai judėti po Europą
16:31
Jei Europa nori atgrasyti galimą Rusijos agresiją, ji turi daug efektyviau gabenti tankus, karius ir šaudmenis per žemyną, leidiniui „Politico“ teigė aukščiausio rango Prancūzijos generolas.
Šaltojo karo metais šalys buvo įpratusios gabenti karinę techniką ir tai buvo labai paprasta užduotis, tačiau „palaipsniui tapo labai sudėtinga“, – sakė generolas Bertrand'as Toujouse'as, vadovaujantis naujai sukurtai Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų vadavietei Europoje.
„Labai svarbu sugrąžinti karinį mobilumą į Europos sąmonę, o tam mums reikia praktikos“, – pridūrė jis, kalbėdamas iš savo biuro Lilyje.
Jei Rusija užpultų NATO šalį, Europos ir Amerikos kariai turėtų kuo greičiau pasiekti rytinį aljanso flangą.
Kas trukdo
Tačiau šiuo metu greitam judėjimui trukdo ilgai trunkantys ir fragmentiški administraciniai procesai, susiję su karinės technikos gabenimu per sienas; netinkama infrastruktūra šarvuotosioms transporto priemonėms gabenti, įskaitant tiltus ir tunelius; ir transporto priemonių, pavyzdžiui, geležinkelio vagonų, trūkumas.
Gegužės mėn. ES užsienio reikalų ministrai paragino sostines įgyvendinti bloko karinio mobilumo įsipareigojimą, kuriame numatyti įsipareigojimai investuoti į infrastruktūrą ir užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos galėtų naudotis keliais, geležinkeliais ir kitais transporto būdais.
Birželio mėn. Prancūzija paskelbė, kad prisijungs prie Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų jau pasirašyto susitarimo sukurti karinio tranzito koridorių. Liepos mėn. Graikija, Bulgarija ir Rumunija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinio karinio mobilumo srityje.
Prancūzijos kariuomenė skaudžiai pajuto, kaip sunku kirsti Europą 2022 m. pavasarį, kai, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, dislokavo batalioną Rumunijoje.
Siaubinga biurokratija
„Sužinojome, kokio masto yra administracinė biurokratija. Ukrainoje vyksta karas, bet muitinės pareigūnai aiškina, kad jūsų tonažas vienai ašiai yra netinkamas ir kad jūsų tankams neleidžiama kirsti Vokietijos, – prisiminė B.Toujouse‘as. – Tai tiesiog neįtikėtina.“
Be administracinės naštos, kariams trūko svarbiausių įgūdžių.
Prancūzijos kariuomenė, kuri pastaruosius dešimtmečius kovojo Afganistane ir Vakarų Afrikos Sahelio regione, jau apie 20 metų nekrauna karinės įrangos į traukinius, sakė prancūzų generolas.
Prancūzijos nacionalinės geležinkelių bendrovės SNCF traukinių stočių vadovai taip pat buvo nežinioje.
„Grįžtame prie to, ką mokėjome daryti ir buvome visiškai pamiršę“, – sakė B.Toujouse‘as.
Prancūzija dislokavo savo karius Rumunijoje kaip dalį platesnių NATO pastangų sustiprinti savo rytinę gynybą ir tikisi, kad pasinaudodama reguliaria karių ir įrangos rotacija iš naujo išmoks karinio transporto meno.
Kodėl sunku pagerinti karinį mobilumą
B.Toujouse‘as pripažino, kad pagerinti karinį mobilumą nebus lengva, nes transporto ir muitinės taisyklės iš esmės yra nacionalinė prerogatyva.
„Jūs atvirai kėsinatės į valstybės suverenitetą“, kai sprendžiami „gana opūs“ klausimai, pavyzdžiui, kas gali vykti per šalį tranzitu, kokie muitai ir kokie ginklai gali būti laive“, – sakė jis.
Jis nori, kad politikos formuotojai pirmiausia sutelktų dėmesį į geležinkelių transportą. Generolas paaiškino, kad „geležinkeliai vis dar yra praktiškiausias“ tankų gabenimo būdas. „Būtent į tai turime sutelkti dėmesį“, – sakė jis.
Kainuoja 30 mln. eurų per metus
Viena iš idėjų – sumažinti prieigos mokesčius. B.Toujouse'as sakė, kad šiuo metu Prancūzijos kariuomenė turi mokėti 30 mln. eurų per metus, kad užtikrintų galimybę visą parą naudotis tarpžemyniniais traukiniais. „Tikimės, kad ... mums pavyks užtikrinti prieigą prie traukinio, už kurią nereikės mokėti“, – sakė jis.
Prancūzija taip pat turi pagerinti savo transporto infrastruktūros būklę.
„Kai Ispanijos ar Portugalijos brigada norės vykti tranzitu į Slovakiją, didelė tikimybė, kad ji vyks per Prancūziją“, – sakė B.Toujouse‘as. Amerikiečių kariai taip pat reguliariai treniruojasi perkelti karius ir transporto priemones po Europą ir dažnai išbando Prancūzijos uostus.
Į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas – buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas – sakė leidiniui „Politico“, kad 2014 m. Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija buvo „skambutis“ dėl būtinybės gerinti karinį mobilumą.
Jis pridūrė, kad nuo to laiko padėtis pagerėjo, tačiau dažniausiai pripažįstama, kad tai yra problema.
Tiriant sukčiavimą sulaikyti du su Rusijos gynybos ministerija susiję pareigūnai
16:00
Rusija pirmadienį pranešė, kad atlikdami tyrimą dėl sukčiavimo sulaikė du su Gynybos ministerija susijusius pareigūnus.
Tai naujausias iš daugelio tyrimų, pradėtų po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužę pakeitė gynybos ministrą.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad sulaikė Gynybos ministerijos inovacijų departamento vadovo pavaduotoją ir karinio parko, kuriame įrengtos pramogų ir mokymo įstaigos, direktorių.
Europos Parlamente – kalbos apie Vengrijos išmetimą iš Šengeno zonos dėl vizų rusams
14:50
Grupė Europos Parlamento įstatymų leidėjų paragino imtis veiksmų prieš Budapeštą dėl jo sprendimo sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Įstatymų leidėjai leidžia manyti, kad Vengrijos narystė Šengeno zonoje gali būti sustabdyta.
Apie tai praneša leidinys „Politico“.
Tarp iniciatorių – P.Auštrevičius
Laiške, kurį inicijavo parlamento narė iš Čekijos Danuše Nerudová ir Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius, Europos Komisija raginama imtis skubių veiksmų ir ištirti Vengrijos sprendimą.
Parlamento nariai mano, kad tai gali būti spraga ir kelti grėsmę Šengeno erdvės, kaip saugios erdvės piliečiams, veikimui.
„Jei Vengrijos vyriausybė atsisakys keisti savo politiką, Europos Komisija ir visi ES atstovai turėtų suabejoti šalies buvimu Šengeno erdvėje, nustatydami naujas Europos piliečių apsaugos priemones, įskaitant naujas Vengrijos sienų kontrolės priemones“, – sakė parlamento nariai.
Kalbama apie Vengrijos vizų nepripažinimą ir galimą pasienio su Vengrija kontrolę
Laiške taip pat teigiama, kad kitos ES šalys gali nepripažinti Vengrijos vizų ir įvesti pasienio su Vengrija kontrolę.
Rugpjūčio 4 d. vakare laišką pasirašė beveik 70 Europos Parlamento narių, pranešė „Politico“.
Anksčiau tapo žinoma, kad Vengrija supaprastina atvykimo sąlygas rusams ir baltarusiams po ministro pirmininko Viktoro Orbano vizito į Maskvą.
Budapeštas įtraukė juos į Nacionalinės kortelės programą, pagal kurią jie gali dirbti Vengrijoje dvejus metus su galimybe ją pratęsti.
ES prašo Vengrijos paaiškinti sprendimą sušvelninti vizų režimą rusams ir baltarusiams
Europos Sąjunga praėjusią savaitę pareikalavo Vengrijos reaguoti į tvyrančius nuogąstavimus, kad jos sprendimas sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams didina šnipinėjimo pavojų bloke.
Liepos pradžioje Vengrija išplėtė šalių, iš kurių darbo jėgą galima atsivežti supaprastinta tvarka, sąrašą. Tarp jų – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.
Ši schema leidžia jiems atvykti į Vengriją net ir su šeimomis ir įsidarbinti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.
Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią programą statys atominę elektrinę.
Tačiau ekspertai tvirtina, kad neriboto skaičiaus užsienio darbuotojų įvežimo principas yra neproporcingas ir įtartinas.
Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson sakė sutinkanti, kad ši situacija kelia susirūpinimą, ir išsiuntė laišką į Budapeštą, prašydama iki rugpjūčio 19 dienos atsakyti į pateiktus klausimus.
„Rusija kelia grėsmę saugumui. Mums reikia daugiau, o ne mažiau budrumo. Suteikus galimiems Rusijos šnipams ir diversantams lengvą prieigą prie ES, tai pakenktų mūsų visų saugumui“, – rašė Y.Johansson socialiniame tinkle „X“.
ES Taryba patvirtino naujas sankcijas Baltarusijai
14:48
Europos Sąjungos Taryba patvirtino naujas sankcijas dar 28 asmenims dėl jų vaidmens vykdant represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, pirmadienį skelbia Briuselis.
Sankcijos pritaikytos dviem Vidaus reikalų ministerijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos (GUBOPiK) vadovo pavaduotojams.
GUBOPiK yra viena iš pagrindinių įstaigų, atsakingų už politinį persekiojimą Baltarusijoje, įskaitant savavališką ir neteisėtą aktyvistų ir ir pilietinės visuomenės narių sulaikymą ir netinkamą elgesį su jais, įskaitant kankinimą.
Be to, apribojimai bus taikomi teismų sistemos pareigūnams, įskaitant prokurorus ir teisėjus, paskelbusius politiškai motyvuotų nuosprendžių Baltarusijos piliečiams, kurie protestavo prieš nesąžiningus 2020 metų prezidento rinkimus arba tiesiog kritikavo autoritarinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimą.
Sankcijos taip pat bus nukreiptos į įvairias pataisos įstaigas – kalėjimus ir ikiteisminio sulaikymo centrus – ir jų vadovus.
Į sąrašą įtraukti 28 nauji subjektai, kuriems A. Lukašenkos režimas buvo naudingas, įskaitant Baltarusijos naujienų agentūros BelTA generalinę direktorę Iriną Akulovič, STV kanalo televizijos laidos „Senatas“ vedėją ir Baltarusijos Nacionalinio Susirinkimo Jaunimo reikalų tarybos pirmininką Mikitą Rachylouskį bei buvusį A. Lukašenkos spaudos tarnybos vadovą ir ilgametį BelTA generalinį direktorių Dmitrijų Žuką.
„Šie režimo propagandistai noriai teikė Baltarusijos visuomenei melagingą informaciją apie valstybės institucijų vykdomas represijas, skleidė Baltarusijos ir Rusijos pareigūnų parengtą dezinformaciją ir skatino neapykantą demokratinei opozicijai bei pilietinei visuomenei“, – sakoma pranešime.
ES sankcijos Baltarusijai dabar taikomos iš viso 261 asmeniui ir 37 subjektams.
Šiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama pervesti jiems lėšas.
Be to, fiziniams asmenims taikomas draudimas keliauti, todėl jie negali atvykti į ES teritoriją ar vykti per ją tranzitu.
Sankcijos patvirtintos prieš ketvirtąsias suklastotais laikomų Baltarusijos prezidento rinkimų metines.
Atskleista: Rusijos vicepremjeras D.Patruševas iš verslininko gavo namą
14:30
Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Patruševas, prezidento patarėjo ir buvusio FSB vadovo Nikolajaus Patruševo sūnus, iš agrofirmos „Agropromkomplektacija“ savininko Sergejaus Novikovo gavo sodybą, rašo tiriamasis projektas „Sistemos“.
Tyrimas skelbia, kad sodybą gavo iš verslininko, kuriam padėjo gauti pinigų iš valstybinio banko.
Anksčiau S.Novikovas pripažino, kad jo agroholdingas Dmitrijaus Patruševo dėka tapo „vienu didžiausių žaidėjų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo naujų detalių apie slaptą Rusijos lazerinio ginklo sistemą
13:21
Neseniai paskelbtoje publikacijoje Rusija atskleidė naujos informacijos apie savo paslaptingą antžeminio lazerinio ginklo sistemą „Peresvet“, rašo defence-blog.com.
Naujausiame žurnalo „Army Digest“ numeryje aprašyta sistema skirta apsaugoti strategiškai svarbias teritorijas ir turtą, įskaitant raketines divizijas – nuo priešo optinės ir elektroninės žvalgybos palydovų.
Sistema „Peresvet“ veikia autonomiškai ir neutralizuoja priešo žvalgybinius palydovus skleisdama galingus lazerio spindulius. Lazerinė sistema gali paveikti palydovus, esančius nuo 200 iki 1100 kilometrų aukštyje, o sistemos aprėpties skersmuo – nuo 130 iki 180 kilometrų. Ji užtikrina 360 laipsnių azimuto aprėptį ir gali paveikti taikinius 21–155 laipsnių kampu.
Pagrindinė „Peresvet“ misija – paslėpti mobilių antžeminių raketų kompleksų manevravimą, sukuriant netikrumą dėl jų tikrųjų pozicijų ir sutrikdant priešiškos žvalgybos pastangas. Ši technologija stiprina Rusijos strateginės gynybos pajėgumus, nes užtikrina svarbiausių karinių judėjimų ir objektų paslėpimą ir apsaugą, rašo leidinys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečius žudo recidyvistas iš Jurbarko
12:52
Tarp Ukrainą puolančių ir tūkstančius mirčių sėjančių Rusijos karių yra ir jurbarkietis. Ukrainiečius jų tėvynėje žudo už įvairiausius nusikaltimus Lietuvoje ir užsienyje teistas recidyvistas Kęstutis Kvietkus, kuris dar žinomas Kyzelio pravarde.
Apie šį nusikaltėlį viešai paskelbė youtuberis Skirmantas Malinauskas savo naujausiame video „Ukrainiečius žudantys ir okupantus remiantys lietuviai“. Savo profilyje „Facebook“ tinkle K.Kvietkus yra sukėlęs akivaizdžius įrodymus, kaip jis kariauja Rusijos pusėje. Tai ir vaizdai iš kovos lauko, ir įvairūs video bei nuotraukos iš Rusijos.
Paskutinis K.Kvietkaus video į „Facebook“ buvo įkeltas liepos 1 d., šiame įraše recidivistas šaudo iš automatinio granatsvaidžio. Jis vilki Rusijos kariuomenės spalvų uniformą. Prieš pradėdamas šaudyti K.Kvietkus rusiškai sušunka „Šlovė Rusijai, sveikinimai Baidenui…“. Granatoms sprogus dar patikslina, kad viena jų skirta Amerikai, kita – Anglijai.
Šį video „Facebook” yra pakomentavę ir paspaudę „patinka“ pusšimtis žmonių, tarp jų – daug jurbarkiečių. Taip pat – ir Jurbarko r. policijos komisariate tarnaujantis policininkas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paskelbė palydovines nuotraukas: sunaikino rusų naikintuvą-bombonešį Su-34
12:19
Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuoti karinio aerodromo Morozovske, Rostovo srityje, smūgių padariniai.
Ukrainos karinės žvalgybos pranešime teigiama, kad iš kosminės žvalgybos duomenų matyti, jog dėl 2024 m. rugpjūčio 3 d. surengtos ugnies atakos prieš karinį aerodromą buvo sunaikintas rusų naikintuvas-bombonešis Su-34.
Dar du to paties tipo Rusijos orlaiviai tikriausiai buvo apgadinti nuolaužomis – šalia orlaivių užfiksuoti sprogimų krateriai.
Aviacijos ginkluotės sandėlis ir jame buvusi orlaivių ginkluotė buvo visiškai sunaikinta – aerodrome ir aplink jį matomi dideli išdegintos žemės plotai nuo antrinių rusiškos amunicijos sprogimų.
Keturiems techniniams pastatams ir dviem angarams oro bazėje, esančioje už 265 km nuo fronto linijos, taip pat buvo padaryta žala, aiškiai matoma iš kosmoso.
Ukrainos pajėgos numušė 24 rusų dronus
11:46
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 24 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad atakos dronai sunaikinti Kyjivo, Vinycios, Kirovohrado, Charkivo, Sumų, Poltavos ir Dnipropetrovsko srityse.
Ukrainos dangų saugo nematytos oro gynybos sistemos
10:33
Vokietijos oro gynybos sistemos „Skynex“ pradėjo saugoti dangų virš Ukrainos, pranešė portalas „Militarnyj“.
Šios sistemos vaizdai buvo rodomi oficialiame Ukrainos karinių oro pajėgų dienai skirtame vaizdo įraše.
Pažymima, kad kompleksą sukūrė Vokietijos bendrovė „Rheinmetall Air Defence“. Pagrindinė „Skynex“ užduotis – objektinė oro gynyba. Kadangi patrankų sistemos nėra savaeigės, jos naudojamos kritinei infrastruktūrai apsaugoti.
„Militarnyj“ rašo, kad šios priešlėktuvinės gynybos sistemos bateriją sudaro keturių 35 mm kalibro patrankų paleidimo įrengimai, valdymo postas ir radiolokacinė stotis, kuri aptinka taikinį ir nukreipia į jį patrankas.
Taip pat patrankų paleidimo įrenginiai turi savo radiolokacinę stotį, kuri yra sujungta su optine sistema.
Pasak portalo, patrankų paleidimo įrenginiai naudojami oro taikiniams fiksuoti, o optinės sistemos naudojimas užtikrina didelį tikslumą prieš nedidelio dydžio taikinius.
2022 m. gruodį Vokietijos žiniasklaida pirmą kartą pranešė, kad Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ pagal Vokietijos vyriausybės užsakymą Ukrainai pagamins dvi savaeiges priešlėktuvines sistemas „Skynex“. Jų kaina – apie 180 mln. eurų.
Pirmąją sistemą Ukraina gavo 2023 m., o apie antrosios sistemos perdavimą Vokietijos vyriausybė pranešė 2024 m. balandžio 29 d.
„Žalieji žmogeliukai“ vietoj kariuomenės: diplomatas paaiškino, kodėl V.Putinas nepuolė atvirai 2014 m.
09:26
2014 m. Vladimiras Putinas neįvedė kariuomenės į Ukrainą, o pasitelkė separatistus ir „žaliuosius žmogeliukus“, nes bijojo Vakarų reakcijos. Tai interviu laikraščiui „Kyiv Post“ sakė buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Ukrainoje Jose Manuelis Teixeira.
Jis pažymėjo, kad „separatizmas“ Kryme ir Donbase prasidėjo 2014 m., kai Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies.
„Tai rodo, kad tai sukūrė V.Putinas, kuris prarado viltį įtvirtinti Ukrainą kaip Rusijos dalį su V.Janukovyčiaus pagalba, kad padidintų nestabilumą Ukrainoje“, – sako jis.
Jis pabrėžia, kad Donbase „separatistų sukilimas“ prasidėjo ne Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo metu, o tik 2014 m., kaip ir Kryme.
„Jei šie regionai iš tiesų jaustųsi „rusiškojo pasaulio“ dalimi, jie būtų bandę iš Ukrainos persikelti į Rusiją, kai žlugo SSRS – kaip ir kiti buvę sovietiniai regionai“, – pažymėjo J.M.Teixeira.
Jis paaiškino, kad tuo metu V.Putinas nedrįso pradėti atviro karo, nes bijojo Vakarų.
„2014 m. Putinas naudojo „sukilėlius“ ir „žaliuosius žmogeliukus“, nes vis dar bijojo Vakarų reakcijos. Iki 2022 m. V.Putinas buvo įsitikinęs, kad Vakarai nereaguos į jo invaziją į Ukrainą, nes 2014 m. jis nesusidūrė su pasekmėmis ir nusprendė, kad gali išsisukti“, – aiškina buvęs ambasadorius, pažymėdamas, kad tik invazija į Ukrainą 2022 m. pažadino europiečius suvokti tikrąją Rusijos keliamą grėsmę.
V.Zelenskis patvirtino: pirmieji naikintuvai F-16 jau Ukrainoje
08:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad jo šalis gavo pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-16 partiją, ir parodė žurnalistams orlaivius, kurie, kaip tikisi Kyjivas, padės atremti Rusijos pajėgų puolimą.
„Mes dažnai girdėjome žodį „neįmanoma“ (...) Dabar tai jau realybė. Realybė mūsų danguje. F-16 lėktuvai Ukrainoje. Mes tai padarėme“, – sakė V. Zelenskis, tačiau pridūrė, kad „F-16, kuriuos turime Ukrainoje, ir pilotų, kurie jau buvo apmokyti, nepakanka“.
„Gera žinia ta, kad laukiame papildomų F-16“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis stovėjo priešais du pilkus, iš dalies uždengtus F-16 lėktuvus, pažymėtus Ukrainos trišakiu, vietoje, kurios žurnalistai buvo paprašyti neatskleisti saugumo sumetimais.
„Didžiuojuosi visais mūsų vaikinais, kurie įvaldė šiuos lėktuvus ir jau pradėjo juos naudoti mūsų šalies labui“, – sakė prezidentas.
Jis nepasakė, kiek naikintuvų buvo pristatyta, ir atsisakė komentuoti konkrečias jų užduotis, tačiau naujienų agentūros AFP žurnalistai vietoje matė mažiausiai du F-16.
Vakarų pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė, kad Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus F-16, kurių ji ištisus mėnesius siekė.
Tuo metu Kremlius pareiškė, esą visi Ukrainai pristatyti naikintuvai bus numušti ir neturės įtakos mūšio lauke.
Jau daugiau nei dvejus metus su įsiveržusiomis rusų pajėgomis kovojanti Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų sąjungininkų JAV pagamintų naikintuvų.
F-16 giriami dėl savo tikslumo, greičio ir nuotolio.
Kyjivas tikisi, kad naikintuvai leis jam geriau apsisaugoti nuo Rusijos atakų.
Kelios NATO šalys įsipareigojo parūpinti Ukrainai šių naikintuvų ir jau kelis mėnesius moko ukrainiečių pilotus juos valdyti.
„Mūsų vaikinai daug treniruojasi“, – sakė V.Zelenskis, dėkodamas Danijai, Nyderlandams, JAV ir kitiems sąjungininkams.
Pastaraisiais mėnesiais prezidentas V. Zelenskis susitikimuose su sąjungininkais Ukrainos poreikį tobulinti oro gynybą kelia kaip vieną iš svarbiausių klausimų.
Gegužę per interviu AFP V.Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia maždaug 130 naikintuvų F-16.
Tačiau Kyjivo partneriai iki šiol pažadėjo mažiau nei 100 F-16, o dauguma orlaivių greičiausiai pasieks Ukrainą po kelerių metų.
Neseniai rusų suduoti smūgiai Ukrainos aerodromams taip pat sukėlė abejonių dėl Kyjivo gebėjimo apsaugoti milijonus dolerių kainuojančius lėktuvus nuo Rusijos atakų.
Liepos pradžioje Rusija pareiškė, kad aviacijos bazėje centrinėje Ukrainoje sunaikino penkis karinius lėktuvus.
Po bombardavimo Ukrainos kariniai korespondentai peikė oro pajėgų vadovybę, sakydami, kad lėktuvai aerodrome stovėjo atviroje vietoje be pakankamos apsaugos.
Ukrainos karinės oro pajėgos ilgą laiką kliaujasi senstančių sovietinių laikų lėktuvų MIG-29 ir „Sukhoi“ parku.
D.Medvedevas lieja tulžį: pagrasino paleistiems Rusijos politiniams kaliniams
08:33
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale „išdavikais“ pavadino politinius kalinius, kurie šią savaitę buvo iškeisti į užsienyje suimtus Rusijos žvalgybos agentus.
Jo nuomone, jie yra „egzistencinė grėsmė dabartinės Rusijos egzistavimui ir jos priešų tarnai“.
Buvęs Rusijos premjeras ir prezidentas paragino išlaisvintus politinius kalinius „nepamiršti savo egzistencijos šiame pasaulyje pražūtingumo“.
„Trumpai tariant, apsižvalgykite aplinkui. Bet apskritai, tegul jie dega pragare!“ – užbaigė D.Medvedevas.
Tuo tarpu susigrąžintus šnipus ir žudikus jis vadino ištikimais Rusijos patriotais.
„Tai žmonės, kurie ištikimai dirbo Tėvynei, priklausė specialiosioms tarnyboms arba vienaip ar kitaip prisidėjo prie Rusijos interesų. Tai buvo darbas rizikuojant gyvybe, vardan mūsų šalies klestėjimo. Kai kam jų darbas gali patikti arba nepatikti, bet jis būtinas, ir tai daroma visose pasaulio šalyse. Nėra abejonių, kad grįžę piliečiai yra mūsų Tėvynės patriotai, atlikę žygdarbį. Ir todėl jie verti Vladimiro Putino paminėtų valstybinių apdovanojimų“, – tvirtino D.Medvedevas.
Opozicionieriai Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas buvo tarp 24 kalinių, ketvirtadienį išlaisvintų per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų apsikeitimą kaliniais tarp Rusijos ir Vakarų.
Malis nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina: kaltina terorizmu ir neonacizmu
07:26 Atnaujinta 08:04
Pereinamojo laikotarpio Malio vyriausybė nutraukia diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindama, kaltindama aukšto rango Ukrainos pareigūną, pripažinus Kyjivo vaidmenį liepos įvykiuose, kai Malio kariai patyrė didelį pralaimėjimą.
Per liepos pabaigoje šalies šiaurėje įvykusį pralaimėjimą, dėl kurio Malio kariuomenė kaltina „separatistus ir džihadistus“, nukentėjo ir Rusijos samdinių grupės „Wagner“ nariai.
Vyriausybės atstovas pulkininkas Abdoulaye Maïga pareiškė, kad Malis „nedelsiant nutrauks santykius“.
Malio vyriausybę sukrėtė Ukrainos karinės žvalgybos agentūros atstovo Andrijaus Jusovo pastabos, pridūrė A.Maïga.
A.Jusovas „pripažino, kad Ukraina buvo susijusi su bailia, klastinga ir barbariška ginkluotų teroristinių grupuočių ataka“, per kurią žuvo Malio kariai, priduriama A.Maïgos pareiškime.
A.Jusovas, kalbėdamas per Ukrainos televiziją, pareiškė, kad visas pasaulis žino, jog sukilėliai „gavo reikiamus duomenis, kurie leido jiems vykdyti operaciją prieš Rusijos karo nusikaltėlius“.
Senegalas šeštadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių Jurijų Pyvovarovą už tai, kad jis paskelbė vaizdo įrašą, išreiškiantį paramą neseniai įvykdytiems mirtiniems išpuoliams prieš Malio kariuomenę ir jos sąjungininkus iš Rusijos.
„Šie itin rimti [Ukrainos ambasadoriaus] pareiškimai, kurių Ukrainos valdžios institucijos nepaneigė ir nepasmerkė, įrodo aiškią oficialią Ukrainos vyriausybės paramą terorizmui Afrikoje, Sahelyje ir konkrečiai Malyje. Ukrainos valdžios institucijų veiksmai pažeidžia Malio suverenitetą, peržengia išorinio kišimosi ribas, yra akivaizdi agresija prieš Malį ir parama tarptautiniam terorizmui, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę“, – sakoma pareiškime.
Malis nusprendė nutraukti šalių diplomatinius santykius, kreiptis į „kompetentingas teismines institucijas“ ir imtis priemonių, kad Ukrainos ambasados subregione nedestabilizuotų Malio padėties. Pareiškime jos pavadintos „diplomatais persirengusiais teroristais“.
„Malio Respublikos pereinamojo laikotarpio vyriausybė visiškai pritaria Rusijos Federacijos, jau daugelį metų įspėjančios pasaulį apie neonacistinį ir piktadarišką Ukrainos valdžios institucijų, kurios šiuo metu yra tarptautinio terorizmo sąjungininkės ir yra toli nuo Ukrainos žmonių taikos ir stabilumo siekių, diagnozę“, – pridūrė A.Maïga.
Liepos 25 dieną prie Alžyro sienos, Tin Zavateno karinėje stovykloje, tris dienas vyko intensyvūs mūšiai.
Ketvirtadienį tuaregų vadovaujami separatistai pranešė, kad nukovė 84 „Wagner“ narius ir 47 Malio karius.
Malio ministras pirmininkas Choguelis Kokalla Maïga penktadienį išleistame vaizdo įraše, kurį matė naujienų agentūra AFP, pripažino, kad jie pralaimėjo mūšį Tin Zavatene.
Malio kariuomenė pripažino, kad per kovas žuvo daug žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė.
Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su Malio kolega Abdoulaye Diopu dar kartą patvirtino savo paramą Bamakui.
Po 2020 metų įvykusio perversmo į valdžią šioje Vakarų Afrikos šalyje atėjo karinė chunta, norinti atkovoti visą šalį iš separatistų ir džihadistų pajėgų, susijusių su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ (IS) grupuotėmis.
Vadovaujanti pulkininkui Assimi Goitai chunta nutraukė tradicinę sąjungą su buvusia kolonijine valdove Prancūzija ir atsigręžė į Rusiją.
