Suprasti akimirksniu
- Šnipai papasakojo, kaip atskleidė tapatybę savo vaikams.
- Ukraina pasisakė apie planus nužudyti V.Putiną parado metu.
- Kaip Ukraina prarado retą šansą sunaikinti dešimtis rusų naikintuvų Su-34.
- Ekspertas atskleidė svarbias Ukrainai perduotų naikintuvų F-16 savybes.
- Prancūzijos generolas prakalbo apie siaubingas problemas: ką daryti, kad kariai galėtų greitai judėti po Europą.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusų šnipai papasakojo, kaip atskleidė savo tapatybę vaikams
16:03
Kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad jūsų tėvai yra užsienio šnipai iš šalies, kurios net nemokate kalbos, klausia leidinys „Politico“.
Praėjusią savaitę įvykęs apsikeitimas kaliniais, kuris užtikrino žurnalistų Evano Gershkovicho ir Alsu Kurmashevos, taip pat buvusio jūrų pėstininko Paulo Whelano ir dar daugiau nei dešimties žmonių išlaisvinimą iš Rusijos kalėjimų, priminė sovietmečio šnipų romano istoriją.
Tarp išmainytų asmenų buvo Ana Dulceva ir Artiomas Dulcevas, Rusijos šnipai, kurie Slovėnijoje apsimetinėjo argentiniečių pora. Net jų mokyklinio amžiaus vaikai, kurie su tėvais kalbėjo ispaniškai, nežinojo tikrosios jų kilmės. Tėvai atskleidė savo tapatybę tik tuomet, kai pakilo lėktuvu grįžti atgal į Rusiją.
Pirmadienį per Rusijos valstybinę televiziją „Rossija-24“ parodytame televizijos reportaže šeima patvirtino dabar plačiai pasklidusius pranešimus, kad vaikai buvo auklėjami kaip ispaniškai kalbantys katalikai, ir papasakojo, kaip vaikai priėmė šią žinią.
A.Dulcevas sakė, kad jų dukra „šiek tiek verkė“. Jų sūnus buvo ramesnis ir naujieną priėmė „labai teigiamai“.
A.Dulceva pripažino, kad po jų suėmimo 2022 m. Argentina esą norėjo atimti jų vaikus, tačiau Slovėnija padarė viską, kad jie liktų šalyje, „kad mes būtume kartu“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:30
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kovos Kursko srityje: žiniasklaida papasakojo apie pirmąsias „proveržio“ minutes ir „Achmat“ nuostolius
23:35
Mažiausiai 15 specialiojo čečėnų dalinio „Achmat“ kovotojų buvo sužeista vien tik Kursko srities Korenevo rajone, praneša Rusijos projektas „VČK-OGPU“.
Žurnalistai, remdamiesi šaltiniu, rašo, kad kartu su „achmatovcais“ Rusijos sieną saugojo šauktiniai. „Operatyviniais kanalais gauta informacijos, kad sužeistųjų yra ir daugiau. Jie visi „išsisklaidė“ (išsibėgiojo) per pirmuosius smūgius, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė gilyn į rajoną“, – sakoma pranešime.
Puolimo pradžioje vietos pokalbių svetainėse buvo rašoma, kad ukrainiečių tankai jau važinėja gatvėmis, kilo panika. Vietos gyventojai kaltino rajonų vadovus melu, taip pat reiškė nepasitenkinimą, kad jie neužtikrino savalaikės evakuacijos.
Kursko srities valdžios atstovai teigia, kad žmonės esą patys nenorėjo palikti pasienio rajonų. Netoli sienos labiausiai nukentėjo pasieniečių pastatai ir kaimyniniai namai. Pranešama, kad žuvo vyras ir 24 metų mergina, vienas pasienietis evakuotas sunkios būklės – jam pavyko nušliaužti iki tolimiausio namo Obuchovkos kaime.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas įsiveržimo į Kursko sritį kol kas nekomentuoja. Rusijos gynybos ministerija pirmoje dienos pusėje tvirtino, kad Ukrainos „diversantų grupuotės“ patyrė didelių nuostolių ir atsitraukė į Ukrainos teritoriją, tačiau vakare šis oficialus pranešimas buvo paredaguotas. Iš jo prapuolė teiginys apie ukrainiečių atsitraukimą ir buvo pridėta, kad į kovų teritoriją siunčiamas pastiprinimas.
NATO pademonstravo Ukrainos pilotų mokymus su naikintuvais F-16
23:20
NATO parodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Ukrainos lakūnai treniruojasi valdyti lėktuvus F-16. Vaizdo įrašą Aljanso spaudos tarnyba paskelbė socialiniame tinkle „X“.
„F-16 lėktuvai atvyko į Ukrainą. Pažiūrėkite, kaip danų instruktoriai moko ukrainiečių pilotus, technikus ir antžeminį personalą valdyti ir prižiūrėti naikintuvus“, – sakoma vaizdo įrašo prieraše.
Vienas iš ukrainiečių pilotų sakė, kad skraidyti su F-16 labai įdomu. Kartu jis pažymėjo, kad sovietinių MiG'ų, kurie yra Ukrainos lėktuvų parke, taip pat negalima laikyti labai nuobodžiais. Kariškis pridūrė, kad F-16 yra lengvai valdomas ir lengvai juda.
Kartu Danijos karinių oro pajėgų vadas, generolas majoras Janas Damas sakė, kad F-16 buvo kelis kartus atnaujintas.
„Dabar tai labai modernus orlaivis, prilygstantis geriausiems Vakarų naikintuvams. Esu įsitikinęs, kad Ukrainos karinėms oro pajėgoms tai bus naudinga“, – pabrėžė jis.
Rugpjūčio 4-ąją Ukrainos karinių oro pajėgų dieną, Ukrainos valdžios institucijos oficialiai patvirtino gavusios pirmuosius F-16 naikintuvus, parodė lėktuvų nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Tikslus Ukrainai perduotų orlaivių skaičius kol kas nežinomas – žiniasklaida įvardijo skirtingus skaičius, nuo 6 iki 10 vienetų. Leidinys „The Economist“ rašė, kad Ukraina iš sąjungininkų iš viso turėtų gauti 79 F-16 lėktuvus. Konkrečiai 20 iš jų Ukrainai turėtų būti pristatyta iki 2024 m. pabaigos.
Tuo pat metu Aukščiausiosios Rados deputatas, parlamento nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojas, Ukrainos nuolatinės delegacijos NATO Parlamentinėje asamblėjoje vadovas Jehoras Černjevas teigė, kad Ukraina gavo F-16 naikintuvus su naujausia avionika ir radarais raketoms nutaikyti.
Ukrainiečiai numušė okupantų sraigtasparnį: rusai skundžiasi praradę Ka-52
23:10
Antradienį ukrainiečiai danguje virš Sumų srities numušė Rusijos okupacinių pajėgų sraigtasparnį.
Apie tai pranešė Sumų srities karinė administracija. Taip pat buvo sunaikinta priešo balistinė raketa ir 2 priešo bepiločiai orlaiviai.
Tuo metu Rusijos „Telegram“ kanalai skundžiasi dėl sraigtasparnio Ka-52 praradimo. Tinkle rašoma, kad vienas pilotas esą žuvo, kitas – sužeistas. Šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
Rusijos kovos su mobilizacija aktyvistė po Kremliaus spaudimo nutraukia kampaniją
19:05
Viena pagrindinių Rusijos kovos su mobilizacija aktyvisčių antradienį pareiškė, kad, sulaukusi Kremliaus spaudimo, nutraukė savo kampaniją, kuria siekė, kad mobilizuoti vyrai grįžtų iš fronto linijų Ukrainoje.
Grupę žmonų ir motinų, kurios Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną viešai ragino paleisti vyrus, kurie prieš beveik dvejus metus buvo pašaukti į kariuomenę kovoti Ukrainoje, Maskva iš pradžių toleravo ir ignoravo, tačiau po to ėmė vis didinti spaudimą.
Marija Andrejeva, viena iš grupės „Put Domoj“ („Kelias namo“) lyderių, naujienų agentūrai AFP antradienį sakė, kad nutrauks savo viešą kampaniją, praėjus dienai po to, kai, anot jos, ji buvo atleista iš darbo.
„Deja, turiu pasitraukti į šešėlį“, – telefonu agentūrai AFP sakė M.Andrejeva.
Anksčiau ji buvo paskelbta vadinamąja užsienio agente – šią etiketę, primenančią sovietinių laikų terminą „liaudies priešas“, Maskva naudoja Kremliaus kritikams tildyti.
„Užsienio agentai ne tik netenka teisių, bet ir pragyvenimo šaltinio“, – pirmadienį parašė M.Andrejeva platformoje „Telegram“. Toje žinutėje ji taip pat atskleidė, kad buvo atleista iš darbo.
„Put Domoj“ stengėsi nekritikuoti Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, nes tai pagal griežtus cenzūros įstatymus yra neteisėta.
Vietoj to grupė tiesiogiai ragino V.Putiną, kad šis leistų, kad vyrai, pašaukti per priverstinę mobilizaciją 2022 metų rudenį, būtų paleisti iš kariuomenės ir grąžinti iš fronto.
Rusija 2022 metų rudenį pašaukė daugiau kaip 300 tūkst. vyrų, kad papildytų savo ginkluotųjų pajėgų gretas, nes per pirmuosius septynis mėnesius kampanijos, kurią tikėjosi užbaigti per kelias savaites, patyrė didelių nuostolių.
Žiniasklaida: ukrainiečiai plečia proveržį Kursko srityje, „kadyrovcai“ bėga
18:42
Ukrainos kariai priartėjo prie Sudžos miesto Rusijos Kursko srityje. Rajone tebevyksta intensyvūs mūšiai.
Rusijos projekto „VČK-OGPU“ duomenimis su nuoroda į savo šaltinius, Ukrainos kariuomenė jau yra Sudžos miesto prieigose. Pozicijas turėjo ginti „kadyrovcai“, tačiau kažkas nutiko ne taip.
„Išgirtasis „Achmat“ atsitraukė. Sudžos gyventojai mėgina išvykti į Kurską. Kursko sritis smarkiai apšaudoma“, – rašoma projekte, pridedant vaizdo įrašą, kuriame matyti apšaudymo momentas.
Antradienį Rusija pareiškė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymus pralaužti sieną Kursko srityje. Vietos gubernatorius tvirtina, kad Ukrainos pajėgos puola Sudžos ir Korenevo rajonų teritoriją.
Rusijos „Telegram“ kanalai praneša apie daugybę sugriovimų Sudžos gyvenvietėje. Teigiama, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko prasiveržti su keliais šarvuotosios technikos vienetais. Ten pat priduriama, kad Ukrainos kariuomenė toliau telkia pajėgas Sumų kryptyje. Pažymima, kad technikos yra netoliese esančiose miškingose vietovėse.
Legionas „Rusijos laisvė“ rašo apie mūšius ne tik prie Sudžos gyvenvietės, bet ir prie Kurilovkos, Kursko srityje.
Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad ukrainiečiai pralaužė sieną Kursko srityje. Dabar šiame rajone tęsiasi intensyvios kovos. Ten siunčiami rezervai.
Čekijos karys už plėšikavimą Ukrainoje nuteistas kalėti 7 metus
18:02
Prahos teismas antradienį septynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė čekų savanorį už plėšikavimą Ukrainoje.
Karys, kurį Čekijos žiniasklaida įvardijo kaip 27-erių Filipą Simaną, 2022 metų kovą išvyko į Ukrainą ir, prieš prisijungdamas prie Ukrainos kariuomenės, dalyvavo apmokymuose.
Išsiųstas į nuniokotus Irpinės ir Bučos miestus, jis vogė iš civilių gyventojų ir žuvusių kareivių, pranešė Čekijos žiniasklaida.
„Kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl plėšikavimo karinių operacijų teritorijoje (...) už tai jam skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Prahos miesto teismo atstovas spaudai Adamas Wenigas.
F.Simanas buvo nuteistas remiantis jo paties nufilmuotais vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip jis vogė vertingus daiktus, pinigus, elektroniką ir ginklus, pranešė Čekijos radijas.
2022 metų balandį, kai jis paskelbė vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, jį sulaikė Ukrainos kariuomenė ir išsiuntė namo.
Čekijos policija jį apkaltino plėšikavimu ir neteisėta tarnyba svetimoje kariuomenėje. Jis buvo išteisintas dėl neteisėtos tarnybos, nors neturėjo atitinkamo Čekijos prezidento sutikimo.
Rusų šnipai papasakojo, kaip atskleidė savo tapatybę vaikams
16:03
Kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad jūsų tėvai yra užsienio šnipai iš šalies, kurios net nemokate kalbos, klausia leidinys „Politico“.
Praėjusią savaitę įvykęs apsikeitimas kaliniais, kuris užtikrino žurnalistų Evano Gershkovicho ir Alsu Kurmashevos, taip pat buvusio jūrų pėstininko Paulo Whelano ir dar daugiau nei dešimties žmonių išlaisvinimą iš Rusijos kalėjimų, priminė sovietmečio šnipų romano istoriją.
Tarp išmainytų asmenų buvo Ana Dulceva ir Artiomas Dulcevas, Rusijos šnipai, kurie Slovėnijoje apsimetinėjo argentiniečių pora. Net jų mokyklinio amžiaus vaikai, kurie su tėvais kalbėjo ispaniškai, nežinojo tikrosios jų kilmės. Tėvai atskleidė savo tapatybę tik tuomet, kai pakilo lėktuvu grįžti atgal į Rusiją.
Pirmadienį per Rusijos valstybinę televiziją „Rossija-24“ parodytame televizijos reportaže šeima patvirtino dabar plačiai pasklidusius pranešimus, kad vaikai buvo auklėjami kaip ispaniškai kalbantys katalikai, ir papasakojo, kaip vaikai priėmė šią žinią.
A.Dulcevas sakė, kad jų dukra „šiek tiek verkė“. Jų sūnus buvo ramesnis ir naujieną priėmė „labai teigiamai“.
A.Dulceva pripažino, kad po jų suėmimo 2022 m. Argentina esą norėjo atimti jų vaikus, tačiau Slovėnija padarė viską, kad jie liktų šalyje, „kad mes būtume kartu“.
ES Taryba patvirtino 4,2 mlrd. eurų išmoką Kyjivui
15:53
Europos Sąjungos Taryba antradienį patvirtino pirmąją kone 4,2 mlrd. eurų išmoką Kyjivui pagal Ukrainos priemonės mechanizmą, pranešė blokui pirmininkaujanti Vengrija.
„Pasibaigus rašytinei procedūrai, Taryba šiandien priėmė sprendimą, leidžiantį atlikti pirmąjį beveik 4,2 mlrd. eurų mokėjimą pagal Ukrainos priemonę. Šiuo sprendimu remiamas Ukrainos makrofinansinis stabilumas ir jos viešojo administravimo veikimas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė ES šį pusmetį pirmininkaujanti Vengrija.
Briuselis savo ruožtu pranešė, jog Ukraina įvykdė būtinas sąlygas ir reformas, kad gautų šias lėšas.
Pažymima, kad šios reformos apima viešųjų finansų valdymą, valstybės valdomų bendrovių valdymą, verslo aplinką, energetiką ir išminavimą.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis per vyriausybės posėdį paskelbė, kad artimiausiu metu tikimasi dar vienos 4,2 mlrd. eurų išmokos pagal ES Ukrainos priemonės programą. Šiais metais Ukraina pagal šią programą iš ES turėtų gauti 16 mlrd. eurų.
„Atidžiai laikomės grafiko dėl visų rodiklių. Vykdome visas reformas. Imamės visų būtinų pokyčių“, – pabrėžė premjeras.
ES pažymi, kad pagal Ukrainos priemonę 2024–2027 metais Kyjivui galės suteikti iki 50 mlrd. eurų stabilią ir nuspėjamą finansinę paramą, siekdama paremti Ukrainos dedamas atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo pastangas.
Rusija tvirtina užkirtusi kelią bandymui įsiveržti į šalį iš Ukrainos teritorijos
14:17
Rusijos gubernatorius antradienį pareiškė, esą Ukrainos pajėgos bandė įsiveržti į pietinę Kursko sritį.
„Šiandien iš Sudžos ir Korenevo rajonų gauname informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymus įsiveržti į Kursko sritį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė gubernatorius Aleksejus Smirnovas.
Jis nurodė, kad pasieniečiai ir Rusijos kariai „neleido pažeisti sienos“.
Sudža ir Korenevas yra netoli Ukrainos Sumų srities.
Ukraina šių pranešimų kol kas nekomentavo.
Ginkluoti kovotojai iš Ukrainos teritorijos kelis kartus buvo trumpam įsiveržę į Rusiją.
Juose dalyvavo Ukrainos pusėje kovojanti rusų savanorių pajėgų grupė, sudaryta iš „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso.
Rusija atrėmė tas atakas, tačiau kartais jai tekdavo pasitelkti artileriją ir aviaciją.
Gegužę Rusijos pajėgos pradėjo naują sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur pasiekė nemažai teritorinių laimėjimų.
„Telegram“ naujienų kanalas „Mash“, kuris yra artimas rusų saugumo pajėgoms, paskelbė, kad naujausias įsiveržimas prasidėjo ankstyvosiomis antradienio valandomis. Jame esą dalyvavo nedidelės ukrainiečių karių ir Rusijos savanorių korpuso kovotojų grupės.
Rusija savo ruožtu pasitelkė aviaciją ir artileriją, rašė „Mash“.
Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas apsilankė kariuomenės pozicijose laikinai okupuotose rytinės Donecko srities dalyse, antradienį pranešė gynybos ministerija.
V.Gerasimovas „išklausė dalinių vadų ataskaitas (...) apibendrino savo išvadas ir nustatė užduotis būsimiems veiksmams“, nurodė ministerija, paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis susitinka su kariais.
Rusų kareiviai Ukrainos frontuose naudojasi „Discord“ platforma
14:15
Kaip rodo neseniai paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti dronų operatorių valdymo centrai, iš kurių vadovaujama atakoms prieš Ukrainos pozicijas, Rusijos kariškiai mūšių valdymui naudoja „Discord“, rašo „Defence Blog“.
Vaizdo įrašuose matyti, kad daug bendraujama naudojant civilinius prietaisus, tiesiogines dronų transliacijas ir pokalbių kanalus per populiarią žinučių programą „Discord“.
Iš pradžių sukurta žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus, „Discord“ turi daugiau nei 350 mln. registruotų vartotojų ir siūlo tekstinių žinučių siuntimą, dalijimąsi dokumentais, vaizdo konferencijas ir balso skambučius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pasisakė apie planus nužudyti V.Putiną parado metu
13:56
Šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje (GUR) visišku melu pavadino Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą, kad Ukrainos specialiosios tarnybos neva ketino nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos gynybos ministrą Andrejų Belousovą šių metų liepos 28 d.
„Šiame pranešime nėra nė krislo tiesos“, – leidiniui NV sakė Ukrainos karinės žvalgybos šaltinis.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas propagandinei žiniasklaidai sakė, kad pasikėsinimas į V.Putiną ir A.Belousovą turėjo įvykti per karinį paradą Sankt Peterburge. Tačiau pareigūnas nepasakė, kaip tai turėjo būti padaryta.
Rusija taip pat tvirtina, kad V.Putiną ir A.Belousovą neva išgelbėjo Pentagono vadovas Lloydas Austinas, kuriam Rusijos ministras skundėsi dėl galimų Ukrainos pusės planų. „Prieš kelias dienas Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas paskambino Pentagono vadovui Lloydui Austinui ir paragino savo amerikiečių kolegą įtikinti Kyjivą atsisakyti savo planų“, – sakoma Rusijos propagandininkų pranešime.
Pasak NV šaltinių, A.Belousovo skambutis A.Lloydui iš tiesų įvyko, tačiau šalies karinė žvalgyba nepatikslino, apie ką konkrečiai buvo kalbėta.
Rusai skelbia užėmę dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
13:49
Rusija antradienį pareiškė, kad jos kariai užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad užimtas Tymofyjivkos kaimas.
Maskva pastarosiomis savaitėmis teigia užėmusi virtinę kaimų ir gyvenviečių, kur daugiausiai tėra tik kelios gatvės ir keletas apleistų pastatų.
Nė vienai pusei nepavyksta pasiekti didesnio proveržio, o tiek Maskva, tiek Kyjivas kalba apie kitos pusės patiriamus didelius nuostolius.
Rusija siunčia Iranui priešlėktuvinę gynybą
12:03
Rusija tiekia Iranui pažangias priešlėktuvinės gynybos sistemas ir radiolokacinę įrangą, ruošiantis didelei eskalacijai su Izraeliu, skelbia laikraštis „The Telegraph“.
Šis žingsnis žengtas po to, kai Teheranas paprašė daugiau ginklų iš savo sąjungininkės, pranešė Irano pareigūnai laikraščiui „The New York Times“ po pirmadienį įvykusio aukšto rango Vladimiro Putino sąjungininko vizito.
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu susitiko su Irano prezidentu ir aukščiausio rango saugumo pareigūnais, Islamo Respublikai svarstant savo atsaką į „Hamas“ lyderio nužudymą.
„Esame pasirengę visapusiškai bendradarbiauti su Iranu įvairiose srityse“, – sakė S.Šoigu. Po karo Ukrainoje Maskva suartėjo su Teheranu.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Kadyrovas į Čečėnijos kultūros ministro postą paskyrė savo 32 metų giminaitį
11:44
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskyrė savo 32 metų giminaitį Isą Ibragimovą respublikos kultūros ministru, praneša „Kavkaz.Realii“.
Prieš jį ministerijai vadovavo Ramzano Kadyrovo vyresnioji duktė Aišat. Ji šį postą paliko dėl paskyrimo respublikos ministro pirmininko pavaduotoja.
I.Ibragimovas pradėjo administracinę karjerą Čečėnijoje būdamas 18 metų, kai Ramzanas Kadyrovas paskyrė jį ministro pirmininko pavaduotojo padėjėju. Vėliau I.Ibragimovas buvo jaunimo reikalų ministras, kūno kultūros ir sporto ministras, o šių metų gegužę paskirtas Čečėnijos vadovo ir vyriausybės administracijos vadovo pavaduotoju, nes R.Kadyrovas savo sūnų Adamą paskyrė vadovauti kūno kultūrai ir sportui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl Rusijos smūgio nukentėjo poliklinika Charkive, po griuvėsiais gali būti žmonių
11:03
Rusijos pajėgos antradienį Charkive surengė raketų ataką, pranešė vietos valdžia.
Anot miesto mero Ihorio Terechovo, Rusijos kariškiai smogė miesto centre esančiam gyvenamajam rajonui, sukėlė gaisrą ir apgadino polikliniką.
Žmonės gali būti įstrigę po griuvėsiais, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Informacija apie galimus nuostolius ir nukentėjusiuosius nustatinėjama.
Rusija Kyjivą atakavo tiek raketomis, tiek dronais
10:08
Ukrainos sostinę Kyjivą ir jo apylinkes pirmadienio vakarą atakavo kelios Rusijos raketos ir dronai, jiems numušti pasitelkta oro gynyba, pranešė pareigūnai.
Sprogimai prasidėjo šiek tiek po 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, vėliau virš miesto panoramos buvo matomos šviesos, kurios, atrodo, buvo oro gynybos raketa.
„Priešas surengė raketų ataką Kyjivo ir jo apylinkių kryptimi“, – platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
„Oro gynybos pajėgos ir įranga veikė sostinėje ir miesto pakraščiuose. Preliminariais duomenimis, priešo raketos buvo numuštos“, – sakė jis.
„Kol kas Kyjive neužfiksuota jokios žalos ar aukų“, – pridūrė jis.
Ukrainos oro pajėgos antradienio rytą pranešė, kad rusai paleido keturias raketas „Iskander-M/KN--23“, dvi valdomas aviacines raketas Ch-59 ir 16 „Shahed“ tipo atakos dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad numuštos dvi raketos „Iskander-M/KN--23“, dvi Ch-59 ir 15 dronų. Taikiniai sunaikinti Kyjivo, Chersono, Mykolajivo ir Chmelnyckio srityse.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo garsių sprogimų rytinėje ir centrinėje sostinės dalyse.
Vėliau oro gynyba buvo panaudota siekiant perimti dronus visame Kyjivo regione, sakė meras Vitalijus Klyčko.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas pranešė apie kelias intensyvias oro atakas, įskaitant Rusijos raketų ataką, per kurią liepą buvo sunaikinta dalis vaikų ligoninės.
Praėjusį trečiadienį Rusija į Ukrainą paleido 89 dronus, iš kurių daugiau kaip 40 buvo numušta virš sostinės Kyjivo ir jo apylinkių. Tai buvo vienas didžiausių antskrydžių per pastaruosius mėnesius.
Kaip Ukraina prarado retą šansą sunaikinti dešimtis rusų naikintuvų Su-34
08:40
Jau kelis mėnesius Ukrainos pareigūnai maldauja savo užsienio sąjungininkų leidimo naudoti geriausią dovanotą ginkluotę, ypač galingas balistines raketas, kad galėtų smogti Rusijos karo lėktuvams, kurie stovi atvirai Rusijos aerodromuose, esančiuose netoli Ukrainos miestų, skelbia leidinys „Forbes“.
Ilgus mėnesius šios sąjungininkės nesutiko, nurodydamos eskalacijos riziką, tuo tarpu Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau 29-ą mėnesį.
Akivaizdu, kad Ukrainos pajėgos vis labiau nekantrauja, todėl suintensyvino atakas prieš pažeidžiamiausius Rusijos aerodromus, griežtai naudodamos Ukrainoje pagamintą amuniciją. Šeštadienį Ukrainos bepiločiai lėktuvai taikėsi į Morozovsko oro pajėgų bazę pietų Rusijoje, esančią už 320 km nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) duomenimis, per dronų reidą buvo sunaikintas Rusijos oro pajėgų naikintuvas bombonešis Su-34, apgadinti dar du Su-34 ir supleškintas šaudmenų sandėlis.
Žvalgyba paskelbė bazės palydovines nuotraukas, kuriose matyti, jo teigimu, „dideli išdegintos žemės plotai“, susidarę dėl po atakos sprogusios amunicijos.
Tai ne pirmas Morozovsko užpuolimas, tačiau vienas iš destruktyviausių. Vis dėlto ukrainiečiams tai saldžiai saldi pergalė. Panašius reidus vis sunkiau įvykdyti, nes rusai perkelia savo karo lėktuvus į mažiau pažeidžiamas bazes.
Ukraina siekia sunaikinti sklandančias bombas gabenančius karo lėktuvus
Akivaizdu, ko siekia Ukrainos karinė žvalgyba. Taikydamasi į Morozovską ir kitus aerodromus netoli Rusijos ir Ukrainos sienos, GUR tikisi sunaikinti pagrindinius Rusijos bombardavimo sklandančiomis bombomis kampanijos vykdytojus – bombas gabenančius karo lėktuvus ir pačias bombas.
Nuo tada, kai pernai numetė pirmąsias sklandančias bombas Ukrainoje, Rusijos karinės oro pajėgos iš tikrųjų ėmė naudoti iš palydovų valdomą amuniciją. Dėl iššokančių sparnų paskubomis pagamintos KAB sklandančios bombos gali sklęsti pakankamai toli – 40 km ar daugiau, priklausomai nuo modelio, kad naikintuvai bombonešiai Su-34 galėtų smogti Ukrainos kariams ir civiliams gyventojams už geriausios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos zonos.
Kasdien rusai numeta iki 100 KAB bombų, kai kurios iš jų sveria daugiau nei tris tonas. „Deja, miestų aplinkoje didelis ir dažnas jų naudojimas yra labai veiksmingas“, – pranešė Ukrainos analizės grupė „Frontelligence Insight“.
„Nors jie dažnai būna netikslūs, vien tik masės pakanka, kad būtų sugriauti arba smarkiai apgadinti pastatai, net jei KAB nepataiko tiesiai į taikinį, – tęsė „Frontelligence Insight“. – Sugriuvus pastatams, požeminiai rūsiai įkalina juose esančius žmones, todėl gelbėjimo operacijos tampa neįmanomos, ypač kai rusai vykdo dvigubas ir trigubas atakas.“
KAB, kaip miestų griovimo ginklai, buvo lemiamas veiksnys praktiškai visose pastarojo meto Rusijos pergalėse visoje 1100 km ilgio fronto linijoje. „Anksčiau, pavyzdžiui, mūšyje dėl Bachmuto [pernai], kartais prireikdavo kelių dienų, kad rusų artilerija apgadintų pastatus tiek, kad gynėjai būtų priversti atsitraukti, – aiškino „Frontelligence Insight“. – Dabar ištisi pastatai gali sugriūti per kelias sekundes, todėl jie tampa nenaudingi gynybai.“
Buvo pasitaikiusi gera proga smogti Rusijos aviacijos bazei
Kyjivo vyriausybės svarbiausias prioritetas – sutrukdyti bombardavimo kampanijai sunaikinant bombonešius, bombas – arba ir viena, ir kita.
Šią vasarą buvo reta galimybė suduoti didelį smūgį KAB infrastruktūrai, kai Rusijos karinių oro pajėgų 47-asis gvardijos bombonešių aviacijos pulkas pasistatė dešimtis Su-34 iš maždaug 100 eksploatuojamų lėktuvų Voronežo Malševo aviacijos bazėje Rusijos pietuose, už 160 km nuo sienos su Ukraina.
Voronežo Malševo bazė yra pakankamai gerai apsaugota, todėl ukrainiečiai prašė leidimo apšaudyti bazę geriausiomis amerikiečių gamybos taktinės raketų sistemos raketomis. ATACMS raketų beveik neįmanoma perimti.
Tačiau JAV prezidento Joe Bideno administracija pasakė „ne“. „Mūsų politika nepasikeitė“, – praėjusį mėnesį žurnalistams sakė J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Kaip ir anksčiau, Ukrainai būtų leista šaudyti ATACMS tik į taikinius Rusijos okupuotoje Ukrainoje.
Rusai stebėjo karštą diplomatiją dėl ATACMS ir priėmė retą aktyvų sprendimą atitraukti Su-34 iš Voronežo Malševo ir kitų pasienio aerodromų.
„Nuo birželio antrosios pusės iki liepos vidurio Rusijos pajėgos perkėlė liūto dalį vertingos karinės technikos iš pasienio su Ukraina zonos“, – pažymėjo „Frontelligence Insight“. Tarp labiausiai pastebimų perkėlimų buvo naikintuvų Su-34 išvykimas iš Voronežo Malševo.
Šiuo metu daugelis Su-34 yra bazėse, esančiose už šimtų kilometrų nuo sienos. Jie nėra neįveikiami ukrainiečių bepiločių lėktuvų – toliausiai skrendantys modeliai nuskrenda daugiau nei už 1 600 km.
Tačiau jie yra saugūs nuo daugumos ukrainiečių dronų, taip pat nuo ATACMS, kurių galingiausi nuskrieja vos 300 km. Jei Baltieji rūmai kada nors suteiks leidimą ATACMS reidams į Rusijos bazes, gali būti per vėlu. Vertingiausi taikiniai gali būti per toli, skelbia „Forbes“.
„Akivaizdu, kad pasienio aerodromuose, tokiuose kaip Morozovskas, liko keletas Su-34 ir tam tikros KAB bombų atsargos – Ukraina ką tik smogė trims lėktuvams ir jų amunicijai.
Tačiau norėdama nutraukti bombardavimo kampaniją, Ukraina turi sunaikinti daugybę Su-34, o ne vieną ar kelis. O dėl išmanesnio Rusijos dislokavimo tai padaryti tampa vis sunkiau“, – pastebi „Forbes“ žurnalistas.
Prancūzijos generolas prakalbo apie siaubingas problemas: ką daryti, kad kariai galėtų greitai judėti po Europą
08:38
Jei Europa nori atgrasyti galimą Rusijos agresiją, ji turi daug efektyviau gabenti tankus, karius ir šaudmenis per žemyną, leidiniui „Politico“ teigė aukščiausio rango Prancūzijos generolas.
Šaltojo karo metais šalys buvo įpratusios gabenti karinę techniką ir tai buvo labai paprasta užduotis, tačiau „palaipsniui tapo labai sudėtinga“, – sakė generolas Bertrand'as Toujouse'as, vadovaujantis naujai sukurtai Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų vadavietei Europoje.
„Labai svarbu sugrąžinti karinį mobilumą į Europos sąmonę, o tam mums reikia praktikos“, – pridūrė jis, kalbėdamas iš savo biuro Lilyje.
Jei Rusija užpultų NATO šalį, Europos ir Amerikos kariai turėtų kuo greičiau pasiekti rytinį aljanso flangą.
Kas trukdo
Tačiau šiuo metu greitam judėjimui trukdo ilgai trunkantys ir fragmentiški administraciniai procesai, susiję su karinės technikos gabenimu per sienas; netinkama infrastruktūra šarvuotosioms transporto priemonėms gabenti, įskaitant tiltus ir tunelius; ir transporto priemonių, pavyzdžiui, geležinkelio vagonų, trūkumas.
Gegužės mėn. ES užsienio reikalų ministrai paragino sostines įgyvendinti bloko karinio mobilumo įsipareigojimą, kuriame numatyti įsipareigojimai investuoti į infrastruktūrą ir užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos galėtų naudotis keliais, geležinkeliais ir kitais transporto būdais.
Birželio mėn. Prancūzija paskelbė, kad prisijungs prie Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų jau pasirašyto susitarimo sukurti karinio tranzito koridorių. Liepos mėn. Graikija, Bulgarija ir Rumunija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinio karinio mobilumo srityje.
Prancūzijos kariuomenė skaudžiai pajuto, kaip sunku kirsti Europą 2022 m. pavasarį, kai, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, dislokavo batalioną Rumunijoje.
Siaubinga biurokratija
„Sužinojome, kokio masto yra administracinė biurokratija. Ukrainoje vyksta karas, bet muitinės pareigūnai aiškina, kad jūsų tonažas vienai ašiai yra netinkamas ir kad jūsų tankams neleidžiama kirsti Vokietijos, – prisiminė B.Toujouse‘as. – Tai tiesiog neįtikėtina.“
Be administracinės naštos, kariams trūko svarbiausių įgūdžių.
Prancūzijos kariuomenė, kuri pastaruosius dešimtmečius kovojo Afganistane ir Vakarų Afrikos Sahelio regione, jau apie 20 metų nekrauna karinės įrangos į traukinius, sakė prancūzų generolas.
Prancūzijos nacionalinės geležinkelių bendrovės SNCF traukinių stočių vadovai taip pat buvo nežinioje.
„Grįžtame prie to, ką mokėjome daryti ir buvome visiškai pamiršę“, – sakė B.Toujouse‘as.
Prancūzija dislokavo savo karius Rumunijoje kaip dalį platesnių NATO pastangų sustiprinti savo rytinę gynybą ir tikisi, kad pasinaudodama reguliaria karių ir įrangos rotacija iš naujo išmoks karinio transporto meno.
Kodėl sunku pagerinti karinį mobilumą
B.Toujouse‘as pripažino, kad pagerinti karinį mobilumą nebus lengva, nes transporto ir muitinės taisyklės iš esmės yra nacionalinė prerogatyva.
„Jūs atvirai kėsinatės į valstybės suverenitetą“, kai sprendžiami „gana opūs“ klausimai, pavyzdžiui, kas gali vykti per šalį tranzitu, kokie muitai ir kokie ginklai gali būti laive“, – sakė jis.
Jis nori, kad politikos formuotojai pirmiausia sutelktų dėmesį į geležinkelių transportą. Generolas paaiškino, kad „geležinkeliai vis dar yra praktiškiausias“ tankų gabenimo būdas. „Būtent į tai turime sutelkti dėmesį“, – sakė jis.
Kainuoja 30 mln. eurų per metus
Viena iš idėjų – sumažinti prieigos mokesčius. B.Toujouse'as sakė, kad šiuo metu Prancūzijos kariuomenė turi mokėti 30 mln. eurų per metus, kad užtikrintų galimybę visą parą naudotis tarpžemyniniais traukiniais. „Tikimės, kad ... mums pavyks užtikrinti prieigą prie traukinio, už kurią nereikės mokėti“, – sakė jis.
Prancūzija taip pat turi pagerinti savo transporto infrastruktūros būklę.
„Kai Ispanijos ar Portugalijos brigada norės vykti tranzitu į Slovakiją, didelė tikimybė, kad ji vyks per Prancūziją“, – sakė B.Toujouse‘as. Amerikiečių kariai taip pat reguliariai treniruojasi perkelti karius ir transporto priemones po Europą ir dažnai išbando Prancūzijos uostus.
Į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas – buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas – sakė leidiniui „Politico“, kad 2014 m. Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija buvo „skambutis“ dėl būtinybės gerinti karinį mobilumą.
Jis pridūrė, kad nuo to laiko padėtis pagerėjo, tačiau dažniausiai pripažįstama, kad tai yra problema.
Rusijos karinėje gamykloje įvyko sprogimas, per kurį žuvo 3 žmonės
07:41
Pirmadienį per sprogimą „Avangard“ gamykloje Baškortostane (Rusija) žuvo trys žmonės.
Gamykla priklauso Rusijos valstybinei ginklų gamintojai „Rostec“.
Remiantis pranešimais, sprogimas įvyko po to, kai remonto brigada viename iš cechų išmontavo vamzdyną. Visi trys įgulos nariai žuvo.
Rusijos tyrimų komitetas teigė, kad pjaustydami vamzdžius darbininkai galėjo pažeisti saugos instrukcijas.
Incidento priežastis vis dar tiriama.
Beveik 30 dronų atakavo Kursko sritį
07:39
Šiąnakt Rusijos Kursko srityje keliose gyvenvietėse nugriaudėjo galingi sprogimai, paskelbė ukrainiečių leidinys „Unian“.Regione dirbo priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės.
Vietos valdžia iš pradžių du kartus paskelbė apie raketų pavojų, paskui apie dronų ataką ir apie priešlėktuvinės gynybos darbą. Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas sakė, kad buvo numušti 26 ukrainiečių atakos dronai.
Ekspertas atskleidė svarbias Ukrainai perduotų naikintuvų F-16 savybes
07:19
Ukrainai pristatyti F-16 naikintuvai turi techninių savybių, leidžiančių veiksmingai kovoti su beveik visomis grėsmėmis. Apie tai „KYIV24“ eteryje pranešė aviacijos rinkos plėtros ekspertas Bohdanas Dolynce.
„Tose nuotraukose, kurios buvo paviešintos, matėsi, kad lėktuvo gale, ant sparnų, yra tam tikri jutikliai, jie kaip tik skirti priešo raketų paleidimui ir raketų priartėjimui aptikti. Tai reiškia, kad jie aptinka ir optiniu kanalu, ir infraraudonųjų spindulių kanalu“, – sako aviacijos ekspertas.
Prireikus F-16 galėtų įjungti automatiką, kuri iššautų šilumines gaudykles arba reflektorines gaudykles, kurios suklaidintų Rusijos raketas.
Kita svarbi ypatybė, į kurią atkreipė dėmesį ekspertas, yra specialūs šalmai, leidžiantys pilotams akimis nustatyti taikinį, į kurį reikia nukreipti raketas. Pasak eksperto, tai gana modernus sprendimas.
Ukrainos karinių oro pajėgų dieną buvo parodyti pirmieji naikintuvai F-16, kuriuos Kyjivui perdavė Vakarų partneriai.
Per ceremoniją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatskleidė, kokias užduotis atliks ilgai lauktieji orlaiviai. Pasak kariškių, F-16 jau dirba prieš rusus.
Rusija raketomis ir dronais atakavo Kyjivą, dislokuota oro gynyba
06:48
Ukrainos sostinę Kyjivą ir jo apylinkes pirmadienio vakarą atakavo kelios Rusijos raketos ir dronai, o valdžia, reaguodama į tai, dislokavo oro gynybą, pranešė pareigūnai.
Sprogimai prasidėjo šiek tiek po 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, vėliau virš miesto panoramos buvo matomos šviesos, kurios, atrodo, buvo oro gynybos raketa.
„Priešas surengė raketų ataką Kyjivo ir jo apylinkių kryptimi“, – platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
„Oro gynybos pajėgos ir įranga veikė sostinėje ir miesto pakraščiuose. Preliminariais duomenimis, priešo raketos buvo numuštos“, – sakė jis.
„Kol kas Kyjive neužfiksuota jokios žalos ar aukų“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo garsių sprogimų rytinėje ir centrinėje sostinės dalyse.
AFP žurnalistai girdėjo garsių sprogimų rytinėje ir centrinėje sostinės dalyse.
Vėliau oro gynyba buvo panaudota siekiant perimti dronus platesniame Kyjivo regione, sakė meras Vitalijus Klyčko.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas pranešė apie kelias intensyvias oro atakas, įskaitant Rusijos raketų ataką, per kurią liepą buvo sunaikinta dalis vaikų ligoninės.
Praėjusį trečiadienį Rusija į Ukrainą paleido 89 dronus, iš kurių daugiau kaip 40 buvo numušta virš sostinės Kyjivo ir jo apylinkių. Tai buvo vienas didžiausių antskrydžių per pastaruosius mėnesius.
