Svarbiausios naujienos
- Propagandininkai lieja pyktį: V.Gerasimovas ignoravo pranešimus apie ukrainiečių puolimą.
- Pirmas kartas nuo II pasaulinio karo: netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Rusiją apvertė V.Putino kortas.
- Ar Ukraina peržengė rubikoną? Ekspertai paaiškino, kas vyksta Rusijos Kursko srityje ir ko laukti toliau.
- „Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas paaiškino, kaip R.Kadyrovo kovotojai pražiopsojo ukrainiečius.
- D.Trumpo kandidatas į viceprezidentus giriasi neatsiliepiantis į skambučius iš Ukrainos.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Operacija Kursko regione: Ukraina prašo JAV leidimo vykdyti ATACMS smūgius
23:00
Ukrainos pareigūnai prašo Jungtinių Valstijų leisti jiems naudoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas smogti aerodromams, kuriuos Rusija naudoja atakoms Ukrainos teritorijoje. Tai, Kyjivo nuomone, leistų jam išlaikyti dalį Kursko srities.
„Tai suteiks jiems svertų, reikalingų deryboms su Rusija – štai apie ką kalbama“, – laikraščiui „The Washington Post“ su anonimiškumo sąlyga sakė vienas Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina dislokavo nemažai karių ir kad jie užėmė apie 100 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos. Pasak V.Zelenskio patarėjo, per tris dienas Ukrainos kariai perėjo tūkstantinius miestus, paėmė šimtus belaisvių ir užėmė dujų matavimo stotį, kurią Rusija naudoja energetiniams sandoriams su Vengrija ir Slovakija.
„V.Zelenskio patarėjo teigimu, Ukraina dabar kontroliuoja dujų matavimo stotį, esančią maždaug už 8 km nuo sienos su Rusija. Pasak patarėjo, mažai tikėtina, kad stotis bus panaudota kaip svertas, nes dujotiekis ir taip eina per Ukrainą, o Kyjivas gali bet kada nutraukti srautus“, – rašo laikraštis.
Pastebima, kad Ukrainos puolimas buvo sėkmingesnis, nei tikėjosi net daugelis Kyjivo pareigūnų. Nors tikslus operacijos tikslas neaiškus, analitikai teigia, kad, be to, kad galimai atitrauktų Rusijos karius nuo rytinio Donecko regiono, Ukraina gali bandyti įgyti svertų būsimose derybose.
„Ukrainos pajėgos akivaizdžiai pažengė gana toli į Kursko sritį, tačiau kiek teritorijos jos kontroliuoja ar iš tikrųjų ketina kontroliuoti, lieka nežinoma“, – sakė „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Kad ir kokia būtų priežastis, Kursko puolimas dar labiau padidino spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, nes paprasti rusai buvo priversti evakuotis iš regiono, kur susidūrė su tokio paties pobūdžio apšaudymu, kuris daugiau nei dvejus metus vargino Ukrainos civilius gyventojus.
Rugpjūčio 6 d. rytą tapo žinoma apie naują Ukrainos ir Rusijos sienos proveržį. Pranešama, kad per vieną dieną Ukrainos kariai pralaužė dvi įtvirtinimų linijas Kursko srityje. Per 2,5 karo su Ukraina metų Rusijos valdžia jų statybai išleido 15 mlrd. rublių.
Ukrainos karinė vadovybė įvykių Kursko srityje oficialiai nekomentavo. Tuo tarpu „The Telegraph“ rašo, kad per 48 valandas trukusią operaciją Ukraina užėmė daugiau teritorijos nei per 2023 m. kontrpuolimą.
Pažymima, kad Ukrainos puolamosios operacijos Kursko kryptimi nemažėja. Ekspertų teigimu, šis puolimas turi tris pagrindinius tikslus. Tarp jų – atitraukti Rusijos pajėgas nuo puolamųjų operacijų Donecko srityje.
Pentagonas pakomentavo įvykius Kursko regione
00:42
Pentagonas nelaiko Ukrainos karių operacijos Rusijos Federacijos Kursko srityje eskalavimu. Tokį pareiškimą padarė JAV gynybos departamento atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh.
„Nemanome, tai jokiu būdu nėra eskalacija. Ukraina daro tai, ką turi daryti, kad pasiektų sėkmę mūšio lauke“, – jos žodžius cituoja „Voice of America“ korespondentas Ostapas Jarišas.
Ji pridūrė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau rems Ukrainą reikalingais ištekliais.
Be to, S.Singh pažymėjo, kad Ukrainos veiksmai Kursko regione „atitinka JAV politiką“ dėl suteiktų ginklų naudojimo.
Jau trečią dieną Rusijos Federacijos Kursko srityje tęsiasi kariniai veiksmai. Žiniasklaida praneša apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją, nors Generalinis štabas šių įvykių oficialiai nekomentuoja.
Prancūzijos gynybos ministerija reagavo į padėtį Kursko srityje. Jie pažymėjo, kad Ukrainos operacija sulaukė „tam tikros pradinės sėkmės“.
Neįvardytas prezidento V. Zelenskio patarėjas laikraščiui „The Washington Post“ taip pat sakė, kad Ukrainos pareigūnai prašo JAV leisti jiems naudoti tolimojo nuotolio ATACMS smūgiams į aerodromus, kuriuos Rusija naudoja atsakomosioms atakoms, o tai, Kyji
vo nuomone, leistų kariuomenei išlaikyti dalį Kursko srities.
Ukrainos generolas įspėja: mes Europai suteikiame laiko – Rusija netrukus turės 1,5 mln. žmonių armiją
23:27
Viena iš pagrindinių nors ir lėto, bet Ukrainos kariuomenės atsitraukimo priežasčių tebėra amunicijos trūkumas. Vakarų karinės pagalbos paprasčiausiai nepakanka, aiškina vienas fronte kariaujantis Ukrainos generolas leidiniui „Postimees“.
Gali susidaryti įspūdis, kad šių metų gegužės-birželio mėnesiais Ukrainos kariuomenė vėl pradėjo gauti didesnį kiekį amunicijos.
Visą žiemą ir pavasarį ukrainiečiams teko kariauti turint labai ribotas amunicijos galimybes, kai JAV įšaldė dešimčių milijardų vertės paramą ginkluotei. Visgi galiausiai parama Ukrainai buvo skirta ir JAV karinė pagalba pasiekė nuo Rusijos besiginančius ukrainiečius.
Liepos pabaigoje leidinio „Postimees“ žurnalistas lankėsi Donecko ir Charkivo sričių frontuose ir nė iš vieno Ukrainos dalinio neišgirdo, kad situacijas su amunicija ir minosvaidžio minomis būtų gera.
Visuose daliniuose kartojosi ta pati istorija kaip ir pavasarį.
Operacija Kursko regione: Ukraina prašo JAV leidimo vykdyti ATACMS smūgius
23:00
Ukrainos pareigūnai prašo Jungtinių Valstijų leisti jiems naudoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas smogti aerodromams, kuriuos Rusija naudoja atakoms Ukrainos teritorijoje. Tai, Kyjivo nuomone, leistų jam išlaikyti dalį Kursko srities.
„Tai suteiks jiems svertų, reikalingų deryboms su Rusija – štai apie ką kalbama“, – laikraščiui „The Washington Post“ su anonimiškumo sąlyga sakė vienas Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina dislokavo nemažai karių ir kad jie užėmė apie 100 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos. Pasak V.Zelenskio patarėjo, per tris dienas Ukrainos kariai perėjo tūkstantinius miestus, paėmė šimtus belaisvių ir užėmė dujų matavimo stotį, kurią Rusija naudoja energetiniams sandoriams su Vengrija ir Slovakija.
„V.Zelenskio patarėjo teigimu, Ukraina dabar kontroliuoja dujų matavimo stotį, esančią maždaug už 8 km nuo sienos su Rusija. Pasak patarėjo, mažai tikėtina, kad stotis bus panaudota kaip svertas, nes dujotiekis ir taip eina per Ukrainą, o Kyjivas gali bet kada nutraukti srautus“, – rašo laikraštis.
Pastebima, kad Ukrainos puolimas buvo sėkmingesnis, nei tikėjosi net daugelis Kyjivo pareigūnų. Nors tikslus operacijos tikslas neaiškus, analitikai teigia, kad, be to, kad galimai atitrauktų Rusijos karius nuo rytinio Donecko regiono, Ukraina gali bandyti įgyti svertų būsimose derybose.
„Ukrainos pajėgos akivaizdžiai pažengė gana toli į Kursko sritį, tačiau kiek teritorijos jos kontroliuoja ar iš tikrųjų ketina kontroliuoti, lieka nežinoma“, – sakė „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Kad ir kokia būtų priežastis, Kursko puolimas dar labiau padidino spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, nes paprasti rusai buvo priversti evakuotis iš regiono, kur susidūrė su tokio paties pobūdžio apšaudymu, kuris daugiau nei dvejus metus vargino Ukrainos civilius gyventojus.
Rugpjūčio 6 d. rytą tapo žinoma apie naują Ukrainos ir Rusijos sienos proveržį. Pranešama, kad per vieną dieną Ukrainos kariai pralaužė dvi įtvirtinimų linijas Kursko srityje. Per 2,5 karo su Ukraina metų Rusijos valdžia jų statybai išleido 15 mlrd. rublių.
Ukrainos karinė vadovybė įvykių Kursko srityje oficialiai nekomentavo. Tuo tarpu „The Telegraph“ rašo, kad per 48 valandas trukusią operaciją Ukraina užėmė daugiau teritorijos nei per 2023 m. kontrpuolimą.
Pažymima, kad Ukrainos puolamosios operacijos Kursko kryptimi nemažėja. Ekspertų teigimu, šis puolimas turi tris pagrindinius tikslus. Tarp jų – atitraukti Rusijos pajėgas nuo puolamųjų operacijų Donecko srityje.
Kursko srityje į nelaisvę paimta dešimtys Rusijos karių
21:39
Kursko srityje į nelaisvę pateko 59 Rusijos kariškiai.
Tai pranešė TSN, remdamasi savo šaltiniais. Jų teigimu, tai įvyko Sudžos kontrolės punkte. „Gynybos pajėgos Kursko srityje esančiame Sudžos kontrolės punkte paėmė dar 59 į nelaisvę patekusius okupantus“, – sakoma pranešime.
Kaip žinoma, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nekomentuoja to, kas vyksta Kursko srityje.
Rugpjūčio 6 d. rusai paskelbė apie Ukrainos kariuomenės įžengimą į Kursko srities teritoriją. Ukraina nepatvirtino tokios operacijos vykdymo.
Kremliaus valdovas V. Putinas tai pavadino „provokacija“, o Rusijos generalinio štabo viršininkas V. Gerasimovas pareiškė, kad rusai nustojo žengti gilyn į teritoriją. Nepaisant to, internete pranešama apie karių sėkmę šia kryptimi.
Rusijos prokariški „Telegram“ kanalai rašo, kad prarasta Sudžos dujų matavimo stoties ir kelių apgyvendintų vietovių kontrolė.
Taip pat žinoma, kad mainų fondą papildė daug rusų kariškių. Visų pirma kariškiai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip pasiduoda grupė rusų okupantų.
Ukraina pristatė robotus-šunis, kuriuos ketinama siųsti į fronto linijas
21:11
Ukraina netrukus gali paleisti robotus-šunis į savo fronto, kurie pakeis karius pavojingose misijose, pavyzdžiui, šnipinėjant rusų tranšėjas ar aptinkant minas.
Demonstracijos metu neskelbiamoje vietoje Ukrainoje metalinis šuns pavidalo robotas, pavadintas „BAD One“, atsistojo, pritūpė, bėgo ir šokinėjo pagal operatoriaus perduodamas komandas.
Pasak jų kūrėjų, šie robotukai gali tapti neįkainojamu sąjungininku fronto linijoje Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta gyvosios jėgos Rusijos invazijai atremti.
Žemai prie žemės esantys ir todėl sunkiai aptinkami šunys-robotai, naudodami termografinį vaizdą, gali apžiūrėti priešo tranšėjas ar pastatų vidų kovos zonose.
„Turime stebėjimo karių, kurie siunčiami į žvalgybines misijas, (jie) dažniausiai yra labai gerai apmokyti žmonės, labai patyrę žmonės (ir) visada susiduria su rizika“, – sakė Jurijumi pasivadinęs operatorius, demonstruodamas robotuką naujienų agentūros AFP žurnalistams.
Kyjivas sako apgailestaująs dėl Nigerio sprendimo nutraukti diplomatinius ryšius
21:07
Kyjivas ketvirtadienį pareiškė apgailestaująs dėl Nigerio sprendimo nutraukti diplomatinius ryšius.
Tokį sprendimą Nigeris priėmė praėjus dviem dienoms po to, kai panašų žingsnį žengė Malis. Niamėjus ir Bamakas kaltina Kyjivą remiant „teroristines grupuotes“.
Nigerį ir Malį valdo karinės vyriausybės, atėjusios į valdžią per neseniai įvykdytus perversmus. Be kita ko, ieškodamos paramos jos atsigręžė į Rusiją ir jos samdinių grupę „Wagner“.
„Gaila, kad Nigerio valdžia nusprendė nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, neatlikusi jokio incidento Malyje tyrimo ir nepateikusi jokių įrodymų dėl tokio žingsnio priežasčių“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Malis tvirtina, kad Kyjivas teikė žvalgybinę informaciją sukilėliams, kurie, kaip pranešama, ją panaudojo praėjusį mėnesį vykusiame mūšyje nužudydami dešimtis samdinių iš „Wagner“ ir Malio karių.
V.Zelenskis: Rusija atnešė karą į mūsų žemę ir turi pajusti, ką padarė
19:53
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsižvelgdamas į pranešimus apie karo veiksmus Rusijos Federacijos Kursko srityje, pareiškė, kad Rusija taip pat turi pajusti karą:
„Esu dėkingas kiekvienam kariui, kiekvienam kareiviui ir vadui, kurie užtikrina Ukrainos pozicijų apsaugą ir mūsų gynybinių užduočių vykdymą. Ukrainiečiai žino, kaip siekti savo tikslų. O mes nepasirinkome tikslų siekti karo metu. Rusija atnešė karą į mūsų žemę ir turi pajusti, ką padarė. Mes siekiame kuo greičiau pasiekti savo tikslus taikos metu – teisingos taikos sąlygomis. Ir ji bus.“
Valstybės vadovas taip pat informavo apie gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimą dėl ginklų ir technikos tiekimo Ukrainos kariuomenei.
Rugpjūčio 6 d. rusai pranešė apie Ukrainos bandymus prasiveržti į Kursko sritį. Rugpjūčio 7 d. Rusijos propagandistai ir vadinamieji „militaristai“ teigė, kad Ukrainos pajėgos įsitvirtino pasienio zonoje. O Rusijos valdovas Vladimiras Putinas situaciją pavadino „provokacija“ .
Ukrainos pusė įvykių Kursko srityje oficialiai nekomentavo.
Antrą dieną po sienos pralaužimo Rusijos Federacijos Kursko srityje buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
JAV Karo tyrimų instituto ekspertai, išanalizavę surinktus duomenis, patvirtina, kad Ukrainos kariai į Rusijos Kursko sritį žengė iki 10 kilometrų gilyn.
Ukraina kontroliuoja „Suja“ dujų stotį Kursko srityje: ko siekia Kyjivas?
19:30
Ukraina kontroliuoja Suja dujų matavimo stotį, esančią maždaug už aštuonių kilometrų Rusijos teritorijoje, praneša „The Washington Post“.
Apie tai leidiniui anonimiškumo pagrindu papasakojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Leidinio analitikai daro prielaidą, kad Kyjivas gali siekti sustabdyti rusiškų dujų tiekimą į Europą, naudodamasis šia stotimi kaip spaudimo svertu.
Propagandininkai lieja pyktį: V.Gerasimovas ignoravo pranešimus apie ukrainiečių puolimą
19:07
Rusijos gynybos ministerijai artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ rašo, kad karinė vadovybė nekreipė dėmesio į pranešimus iš karo lauko apie būsimą Ukrainos karių smūgį. „Telegram“ kanalo VČK-OGPU duomenimis, Leningrado karinės apygardos vado pavaduotojas Jesedulla Abačiovas pranešė Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo rengimą.
Apie nepakankamą vadovybės reakciją „Rybar“ rašė socialinio tinklo žinutėje „Kursko kryptis: kas kaltas ir ką daryti“.
„Į pranešimus iš Kursko taktinės krypties ir kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ apie problemas, kad priešas telkia pajėgas ir ruošiasi smūgiui, kad atkirstų Belgorodą nuo šiaurės, euforijos fone nekreipė dėmesio“, – rašo kanalas.
„Rybar“ skelbia, kad taktinei krypčiai „Kurskas“ vadovauja Leningrado karinės apygardos vado pavaduotojas Jesedulla Abačiovas.
Kanalas neįvardija, kas konkrečiai ignoravo pranešimus apie būsimą reidą. Tačiau žinoma, kad V.Gerasimovas nuo 2023 m. sausio mėn. vadovauja Rusijos kariuomenės grupuotei Ukrainoje.
Ragino nekelti panikos
„Rybar“ informacija sutampa su „Telegram“ kanalo VČK-OGPU ryte paskelbtais duomenimis. Pasak kanalo, prieš dvi savaites J.Abačiovas pranešė V.Gerasimovui, kad Ukraina ruošiasi įžengti į Kursko sritį. Kanalo teigimu, V.Gerasimovas į tai reagavo ragindamas „nekelti panikos“ ir „nepasiduoti priešo dezinformacijai“. Be to, pasak kanalo, prieš pat Ukrainos puolimą Generalinis štabas iš Kursko srities išvedė kai kurias pajėgas ir perkėlė pajėgumus.
2024 m. J.Abačiovas tapo Kursko krypties vadovu, rašo „Rybar“. Tais pačiais metais jis tapo Leningrado karinės apygardos vado pavaduotoju. Prieš karą Ukrainoje J.Abačiovas dalyvavo operacijoje Sirijoje, 2008 m. kare Sakartvele, antrajame Čečėnijos kare ir Karabacho konflikte.
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas: susigrąžinti šnipai „pailsės ir tęs savo darbą“
18:14
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad šnipai, grįžę į šalį po apsikeitimo kaliniais, „šiek tiek pailsės ir tęs savo darbą“, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Mes susitikome su savo kolegomis, jie yra savo gimtinėje. Jiems reikės šiek tiek pailsėti ir tęsti savo darbą“, – sakė jis.
Po rugpjūčio pirmąją įvykusių mainų į Rusiją grįžo už nužudymą nuteistas buvęs FSB specialiųjų pajėgų karininkas Vadimas Krasikovas, šnipai sutuoktiniai Artiomas ir Ana Dulcevai, GRU agentai Pavelas Rubcovas ir Michailas Mikušinas, FSB karininkas Vadimas Konoščionokas ir du programišiai – Vladislavas Klušinas ir Romanas Selezniovas.
Rusijos susigrąžinti šnipai parskrido į Maskvos Vnukovo oro uostą, kur juos pasitiko šalies prezidentas Vladimiras Putinas. Jis pažadėjo buvusiems kaliniams įteikti valstybinius apdovanojimus.
Ar Ukraina peržengė rubikoną? Ekspertai paaiškino, kas vyksta Rusijos Kursko srityje ir ko laukti toliau
17:51
Iš pradžių buvo bepilotis orlaivis virš Maskvos Kremliaus. Paskui sekė smūgiai rusų naftos pramonės objektams ir Ukrainos pusėje kovojančių Rusijos savanorių reidai į Rusiją. Antradienį ryte pasirodė pranešimai, kad Ukrainos kariai pirmą kartą nuo karo pradžios peržengė sieną į Kursko sritį ir veržiasi į priekį nuo vieno kaimo prie kito. Karybos ekspertai sako, kad tai – galima preliudija į kitus veiksmus.
Ukrainos kariškiams pavyko prasistūmėti bent 10 kilometrų į Rusijos teritorijos gilumą.
Ukrainiečiai pasiekė logistikos centrą Sudžą - tai maždaug 5 tūkst. gyventojų turintis miestas už 8 km nuo Ukrainos sienos.
Nors įvykiai Rusijos ir Ukrainos pasienyje prikaustė Kyjivo sąjungininkų ir žiniasklaidos priemonių dėmesį, Ukraina laikosi neįprastos tylos.
Aukščiausio rango šalies pareigūnai atsisako žurnalistams ką nors komentuoti net ir anonimiškai.
Rusijos propagandinė žiniasklaida skelbia, kad Ukraina operacijoje naudojo apie tūkstantį karių ir daugiau nei dvi dešimtis šarvuotosios technikos.
Kursko regione buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, Rusija ir Ukraina evakuoja civilius abiejose pusėse.
Kaip agentūrai AFP sakė Ukrainos karybos ekspertas Serhijus Zgurecas, Rusijos ir Ukrainos įrangos, sraigtasparnių, aviacijos, artilerijos sunaikinimo nuotraukos atskleidžia, kad vykdoma svarbi karinė operacija.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys teigė, kad Rusija „eilinį kartą prasileido“ ir sulaukė rimto smūgio savo teritorijoje.
„Kad kažkam ruošiamasi rusai matė, tačiau neįvertino įžūlios ukrainiečių drąsos. Reikia pasidžiaugti, kad karinis išpuolis (puolimu pavadinti būtų neteisinga) iš tiesų pavyko – agresorius prarado kontrolę pasienyje ir priverstas veikti pagal ukrainiečių primestą scenarijų, bepilotis numušė sraigtasparnį, o į nelaisvę pateko gražus būrelis rusų karių“, – tradicinėje feisbuko apžvalgoje rašė E.Papečkys.
E.Papečkys vertina, kad išties Kremlius neturi kuo ginti savo pasienio: jį dengia tik negausūs, prastai parengti ir silpnai ginkluoti pasieniečiai, vietomis sustiprinti tokiais pačiais iš šauktinių sudarytais negausiais Rusijos armijos padaliniais.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas paaiškino, kaip R.Kadyrovo kovotojai pražiopsojo ukrainiečius
17:18
Rusijos ir Ukrainos sieną Kursko srityje ginantys čečėnų daliniai nesugebėjo sutrukdyti Ukrainos pajėgų žygiui, nes Ukrainos kariuomenė apvažiavo punktus, kur buvo įsitvirtinę čečėnai, sakė specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas.
Kitokį vaizdą nupiešė „Telegram“ kanalas VČK-OGPU ir karinis tinklaraštininkas Jurijus Kotionokas. Pasak jų, čečėnų formuotės nesipriešino.
Kaip savo „Telegram“ kanale paaiškino A.Alaudinovas, „Achmat“ kovotojai saugojo sieną ir Ukrainos kariuomenės operacijos metu buvo savo pozicijose, tačiau Ukrainos pajėgos juos aplenkė. „Iš pradžių jis (priešas) praėjo per tas vietoves, kur buvo didelis atstumas nuo mūsų įtvirtinimų, paskui su technika, kaip sakoma, tiesiai iššoko ir tankais atakavo (daugiašalį kelių kontrolės punktą, – red.past.) ir prasibrovė“, – aiškino jis.
Nuo balandžio pradžios Ukrainos šaltiniai pranešė apie Ramzano Kadyrovo dalinių kovotojų perkėlimą į Kursko sritį. Leidinys „Fokus“ citavo šaltinį saugumo tarnybose, kuris teigė, kad regione dislokuotas 1434-asis „Achmat-Rusija“ pulkas ir trys 42-osios motorizuotosios šaulių divizijos, į kurią įeina 71-asis motorizuotasis šaulių pulkas iš Čečėnijos, batalionai.
OSINT projektas „DeepState“ savo žemėlapyje atspindėjo 71-ojo pulko pasirodymą netoli Sudžos. Sumos rajono tarybos pirmininko pavaduotojas Volodymyras Bicakas patvirtino informaciją apie keturių čečėnų kovotojų batalionų perkėlimą į Kursko sritį. Remdamasi šiais gegužės mėn. pranešimais, Ukrainos valdžia manė, kad po Charkivo srities bus užpulta Sumų sritis.
Pats Ramzanas Kadyrovas patvirtino, kad jo kovotojai yra Kursko srities pasienyje. Balandžio pradžioje tuometinis Čečėnijos parlamento pirmininkas Magomedas Daudovas įteikė R.Kadyrovui Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių, kuriose čečėnų kariai „sėkmingai gina pasienio teritorijas nuo Ukrainos diversinių ir teroristinių grupuočių išpuolių“, vadovų padėkos raštą. Birželį R.Kadyrovas pranešė apie sėkmingą „Achmat-Čečėnijos“ dalinio reidą iš Kursko srities į Ukrainą ir Ryževkos kaimo užėmimą, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo klastotė – kaimas nuo karo pradžios yra pilkojoje zonoje.
Čečėnai išsilakstė
Karinis korespondentas Jurijus Kotionokas Ukrainos karių proveržį aiškino tuo, kad iš tikrųjų Kursko srities pasienį saugojo tik rusų pasieniečiai ir teritorinė gynyba. „Per visą kovinių veiksmų dieną suvestinės man neteko matyti nė vieno „Tik-tok karių“ paminėjimo. Prieš savaitę „Achmat“ Sužnoje (tikriausiai jis turėjo omenyje Sudžą) šoko lezginką, šaudė į orą. Kur šie žmonės yra dabar, aš asmeniškai nežinau“, – rašė jis.
„Telegram“ kanalas VČK-OGPU pranešė, kad „Achmat“ kovotojai dalyvavo mūšiuose Kursko srityje, bet vėliau „išsilakstė“. „Vien Kursko srities Korenevo rajone buvo sužeista mažiausiai 15 „Achmat“ padalinio kovotojų. Operatyviniais kanalais gauta informacijos, kad sužeistųjų yra ir daugiau. Visi jie „išsisklaidė“ (išsibėgiojo) per pirmuosius smūgius, o Ukrainos pajėgų daliniai žygiavo gilyn į rajoną“, – rašoma tinklaraštyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį: kas vyksta ir kodėl šis įvykis ypatingas?
17:13
Įsiveržimas į Rusiją, kuris tęsiasi jau trečią dieną, atrodo kaip precedento neturintis puolimas, kuriuo, ekspertų teigimu, gali būti siekiama rusų išteklių atitraukimo iš kitų teritorijų arba pakelti ukrainiečių kovinę dvasią.
Ukraina laikosi neįprastos tylos, niekas oficialiai nepripažįsta, kad operacija apskritai vyksta. Aukščiausio rango pareigūnai atsisako komentuoti šį reikalą net ir su anonimiškumo sąlyga.
Rusija, siekdama išbalansuoti tarp eskalacijos pasmerkimo ir panikos vengimo, skelbia tik pavienius pranešimus.
Toliau apžvelgiame keletą svarbiausių su įsiveržimu į Rusijos Kursko sritį susijusių klausimų.
Kas nutiko?
Pasak Rusijos kariuomenės, antradienį apie 8 val. (9 val. Lietuvos) laiku Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą Rusijos pietvakarinėje Kursko srityje.
Rusija teigia, kad Ukraina dislokavo apie 1 tūkst. karių ir daugiau kaip dvi dešimtis šarvuočių bei tankų.
Rusija apkaltino Ukrainos pajėgas beatodairiškai puolant civilinius pastatus ir skubiai pasitelkė pastiprinimą, aviaciją ir artilerijos ugnį, kad atremtų puolimą. Regione paskelbta nepaprastoji padėtis.
Nuo antradienio žuvo mažiausiai penki civiliai gyventojai ir 31 buvo sužeistas, trečiadienį pranešė Rusijos pareigūnai.
Rusija iš apšaudomų zonų evakavo kelis tūkstančius žmonių, o Ukraina paskelbė apie privalomą maždaug 6 tūkst. žmonių evakuaciją Sumų regione, besiribojančiame su Kursko sritimi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje per rusų apšaudymą žuvo penki žmonės
16:22
Ukrainoje per rusų apšaudymą ketvirtadienį žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė pareigūnai.
Ukrainos pajėgoms, kaip pranešama, tęsiant didelį puolimą Rusijos teritorijoje Kursko srityje, per rusų ataką su juo besiribojančiame Sumų regione žuvo du žmonės, pranešė administracijos vadovas.
Valdomos aviacinės bombos mokyklos kieme Mohrycioje užmušė 22 metų vaikiną ir jo šešerių metų broliuką, per nacionalinę televiziją sakė Volodymyras Artiuchas.
Rytinėje Donecko srityje du žmonės žuvo per apšaudymą Kostiantynivkoje, netoli mūšio centre esančio Časiv Jaro, sakė srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jis nurodė, kad per atakas smogta nuosaviems namams, ir paskelbė nuotrauką, kurioje matyti šrapnelio padarytos skylės tvoroje.
Pietrytiniame Nikopolio mieste, esančiame prie Dnipro upės, priešais Rusijos kontroliuojamas teritorijas, rusai „nukreipė artilerijos ugnį į ligoninę“ ir pražudė 50 metų vyrą, sakė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos viršininkas Serhijus Lysakas.
Ukrainos policija sakė, kad evakuoja vaikus iš pavojingiausių Donecko srities rajonų ir per tris dienas išvežė daugiau kaip 1 tūkst. vaikų. Dar 3 723 vaikus reikia evakuoti.
Donecko srities policijos komunikacijos vadovas Pavlo Djačenka sakė, kad buvo evakuotos 756 šeimos su 1 010 vaikų.
Policijos išplatintame vaizdo įraše vienas pareigūnas, važiuodamas evakuacijos automobiliu su įskilusiu priekiniu stiklu pro apšaudytą namą, sakė: „Vakar išvežėme žmones. Šiandien jų namų nebėra, jie sudegė.“
Remiantis tuo vaizdo įrašu, turėjo būti evakuoti vaikai iš 28 gyvenviečių įvairiuose rajonuose.
Jame matyti, kaip vaikai, prieš sėsdami į mašinas, aprengiami neperšaunamomis liemenėmis ir šalmais.
Rusijos gynybos ministerija pirmą kartą patvirtino rusų karių žūtį Kursko srityje ir ukrainiečių įsiveržimą
16:18
Rusijos gynybos ministerijos pagrindinės karinės-politinės valdybos viršininko pavaduotojas ir Čečėnijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas patvirtino, kad per mūšius Kursko srityje žuvo Rusijos kariai.
„Nėra jokio negrįžtamo proceso, neįvyko nieko antgamtiško. <...> Taip, vaikinai žuvo, yra toks dalykas. Kelios gyvenvietės, ten įėjo priešas“, – sakė jis.
A.Alaudinovas taip pat pripažino, kad Ukrainos kariškiai „gerokai įžengė į mūsų teritoriją“ – jo skaičiavimais, rugpjūčio 7 d. jie buvo įžengę gilyn 10 km.
Pasak jo, Ukrainos kariškiai užėmė apgyvendintas teritorijas, nes Rusija jose „neturėjo nei pajėgų, nei priemonių, nei išteklių“.
Kursko sričiai ginti Rusija siunčia „Wagner“ kovotojus
15:02
Rusijos vadovybė privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojus perkelia į Kursko sritį, kad šie pasipriešintų per sieną įsiveržusioms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, skelbia naujienų agentūra „Unian“, remdamasi pranešimais socialiniuose tinkluose.
Apie „Wagner“ dalinių dislokavimą pranešė pajėgų vadas Jegoras Guzenko. Pažymima, kad jis paviešino vaizdo įrašą su samdiniais, prie kurio prisegė žinutę: „Ar aš sakiau, kad bus gerų naujienų? Na, štai jų yra. „Wagner" kovotojai grįžta į Rusiją... Netrukus papasakosiu apie tolesnes staigmenas“.
Vaizdo įraše privačios karinės bendrovės atstovai esą patvirtina, kad grįžta į Rusiją – į Kursko sritį.
„Mes netrukus ten būsime. Bus karšta, bet mes turime gesintuvų“, – ironizavo vienas iš samdinių.
Tuo tarpu kanalas „Baza" cituoja kitus Rusijos „Wagner“ grupuotės vadeivas, kurie tvirtina, jog Sužos dalis, kurioje vyksta mūšiai, šiuo metu yra kontroliuojama Ukrainos.
„Ukrainiečių formuotės užėmė vakarinę Sudžos pusę. Dabar kontakto linija yra užtvankos rajone – tai žemuma, per kurią teka gana nedidelė upė Sūda“, – rašė vienas iš vadeivų Michailas Zinčenka.
Jis paaiškino, kad šią teritoriją kartu su Rusijos kariškiais gina ir „vietinė milicija“.
Kiti „Wagner“ kovotojai aiškino, kad Kyjivo pajėgos perėmė didžiąją dalį Sudžos, o į miestelį atvarė tankų.
„Sudžą apskritai esame praradę. O tai yra svarbiausias logistikos mazgas. Ir priešas bando pasinaudoti šiuo pranašumu. Kelias į šiaurę, į L'govą, eina iš Sudžos, ir jis taip pat bando juo žengti į priekį“, – rašė rusų tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka.
Kai kuriais duomenimis, rusams pavyko sustabdyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas prie darbininkų kaimo Korenevo, o intensyvios kovos vyksta Loknios – Mykilskio – Viktorivkos – Kruhljankos ribose.
„Naktį ir ryte Kursko srityje oro gynybos pajėgos numušė šešis Ukrainos bepiločius orlaivius ir penkias raketas. Nuo rugpjūčio 7 d. Kursko srityje galioja nepaprastoji padėtis“, – skelbia Rusijos žiniasklaida.
Ministerija teigia, kad Ukrainos pusė per pastarąją parą neteko iki 400 karių ir 32 vienetų šarvuotos technikos – tanko, keturių šarvuočių, trijų pėstininkų kovos mašinų ir 24 šarvuotų kovos mašinų „Kozak“.
„Iš viso nuo karo veiksmų pradžios Kursko sektoriuje priešo nuostoliai siekia 660 kariškių ir 82 šarvuotos technikos vienetus, įskaitant aštuonis tankus, 12 šarvuočių transporterių, šešias pėstininkų kovos mašinas, 55 šarvuotas kovos mašinas ir inžinerinį užnugarį“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
Ukrainos pusė iki šiol karinių veiksmų Kursko srityje tiesiogiai nekomentavo.
Baltijos šalyse viešėjęs JAV kongresmenas: jei kris Ukraina, pavojus kils mūsų NATO sąjungininkėms
14:16
Parama Ukrainai, taip pat NATO sąjungininkėms rytiniame aljanso sparne atitinka Jungtinių Valstijų saugumo interesus, o Ukrainos praradimas turėtų įtakos toli už Ukrainos sienų, sako JAV Atstovų Rūmų narys respublikonas Donaldas Baconas, kuris viešėjo Baltijos šalyse. Interviu leidiniui „Postimees“ jis išdėstė pagrindinius akcentus, kurie svarbūs šalims, gyvenančioms Rusijos kaimynystėje.
1963 m. gimęs Donaldas Johnas Baconas yra Respublikonų partijos Nebraskos 2-osios apygardos kongresmenas. Šias pareigas jis eina nuo 2017 m.
Jis tarnavo Jungtinių Valstijų karinėse oro pajėgose, turi brigados generolo laipsnį.
JAV politikas yra Kongreso Ginkluotųjų pajėgų ir Žemės ūkio komitetų narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Baltijos šalių darbo grupės pirmininkas.
Jis laikomas labiausiai dvipartiniu Kongreso nariu ir jau ne pirmą kartą lankosi Baltijos šalyse.
Interviu „Postimees“ jis atskleidė savo vizito tikslą ir paaiškino, kaip reikia suprasti dviprasmiškas kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo kalbas apie NATO.
– Baigiate vizitą Baltijos šalyse ir čia lankotės jau ne pirmą kartą. Koks buvo dabartinio vizito tikslas?
Plačiau skaitykite ČIA.
Pirmas kartas nuo II pasaulinio karo: netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Rusiją apvertė V.Putino kortas
13:41
Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaiminta karių invazija į Ukrainą netikėtai sulaukė pasipriešinimo ir Ukrainos karių įsiveržimo per sieną į Rusiją, o tai akivaizdžiai sutrikdė Kremliaus vadovą.
Net 1 000 Ukrainos karių reidas į Kursko sritį, kuris tęsiasi jau trečią dieną, pribloškė Rusijos kariuomenę. Tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai kitos šalies kariuomenė įsiveržė į Rusiją, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Nusiminęs V.Putinas trečiadienį išsikvietė savo kariuomenės ir saugumo tarnybų vadovus pasiaiškinti. Įsiutę Rusijos kariuomenės tinklaraštininkai kaltino aukščiausius pareigūnus stulbinančia nekompetencija.
Dujų kainos Europoje pakilo pasirodžius pranešimams apie kovas netoli pagrindinės Rusijos stoties, esančios paskutiniame likusiame dujotiekio maršrute į Europą per Ukrainą. Kol kas dujos ir toliau teka.
Ukraina nieko nepranešė apie misiją ar jos tikslus. Teorijų yra daug: nuo bandymo užgrobti teritoriją kaip galimą derybų kortą būsimose ginčuose su Maskva iki diversijos taktikos, kuria siekiama sumažinti spaudimą Ukrainos gynybai, atitraukiant Rusijos pajėgas nuo fronto linijos.
Baltieji rūmai sakė, kad sieks geriau suprasti, kas lėmė Kyjivo veiksmus, ir pridūrė, kad Ukraina nepažeidė JAV taisyklių dėl Amerikos tiekiamų ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje.
Šis epizodas atskleidė Rusijos pasienio gynybos trapumą, kai Ukrainoje kariauja vis daugiau jos karių. Tai pakėlė Ukrainos kovinę dvasią.
„Be to, tai taip pat pažeidė Kremliaus kruopščiai kuriamą V.Putino, kaip paprastų rusų gynėjo, įvaizdį. Vietoj to jo pradėtas karas Ukrainoje dabar vis labiau plinta į Rusiją, kur pasienio regionuose žmonės gyvena nuolatinėje apšaudymo grėsmėje, o bepiločiai lėktuvai atakuoja svarbiausius pramonės objektus“, – teigia „Bloomberg“ žurnalistas Anthony Halpinas.
Tikėtina, kad tai sustiprins Kyjivo argumentus, jog JAV ir Europos sąjungininkai neturėtų baimintis Kremliaus grasinimų eskaluoti karą ir kad jai turėtų būti leista kovoti su V.Putinu bet kokiu, jos manymu, tinkamu būdu, siekiant paspartinti karo pabaigą.
Estijoje prie rytinės sienos pradėta visiška muitinės kontrolė
13:40
Estijos Narvos, Koidulos ir Luhamos pasienio kontrolės punktuose ketvirtadienį pradėta visiška į Rusiją vykstančių žmonių ir prekių muitinės kontrolė.
„Sankcijų įgyvendinimas yra svarbiausias muitų srities prioritetas, todėl į Rusijos Federaciją gabenamos prekės, kurios gali būti panaudotos karo veiksmams, yra ypač griežtai tikrinamos“, – sakė Mokesčių ir muitų valdybos Muitinės kontrolės departamento vadovas Voldemaras Linno.
Atliekant išsamius muitinės patikrinimus, o ne rizikos vertinimu pagrįstus patikrinimus, sugaištama gerokai daugiau laiko, todėl sienos perėjimo punktų pralaidumas Rusijos kryptimi gali sumažėti perpus.
Muitinė turės teisę atlikti keliautojų vizualinį patikrinimą ir rizikos vertinimą, todėl bus papildomai tikrinami asmeniniai daiktai, o prireikus – atliekami išsamūs patikrinimai.
Transporto priemonės patikros metu bus apklausiamas vairuotojas ir apžiūrima bagažinė. Kilus įtarimams gali būti atliekami išsamūs patikrinimai, pavyzdžiui, naudojant rentgeno prietaisus.
Taip pat bus tikrinami prekių dokumentai ir prekės, prireikus atliekami rentgeno tyrimai, o jei kils abejonių, prekės bus iškraunamos, atidaromos ir suskaičiuojamos.
Reguliariaisiais autobusais važiuojantys keleiviai bus paprašyti išlipti iš autobuso su bagažu ir praeiti patikrinimą, panašų į tą, kuris taikomas atvykstantiems pėsčiomis.
„Raginame visus, kertančius sieną, įsitikinti, kad jie nesiveža draudžiamų daiktų, ir pasilikti daugiau laiko sienos kirtimo procedūroms. Apie pasikeitimus taip pat informavome muitinės partnerius“, – teigė V.Linno.
„Vežėjai sako, kad Estijos muitinės kontrolė, kuri iki šiol buvo grindžiama rizikos vertinimu, jau dabar yra viena griežčiausių, tačiau įsigaliojus naujiems sankcijų paketams, vis dažniau bandoma apeiti sankcijas. Praėjusiais metais muitinė nustatė daugiau kaip 5 tūkst. pažeidimų. Be to, pavyzdžiui, Narvos muitinės punkte kas valandą grąžiname atgal kelis asmenis, kurie buvo įspėti dėl sankcijų pažeidimo“, – pridūrė V. Linno.
„Tyčinis sankcijų pažeidimas yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį baudžiamąjį persekiojimą vykdys Vidaus saugumo tarnyba“, – teigė jis.
Visiška muitinės kontrolė išvykimo kryptimi pradėta taikyti dėl liepos 4-ąją priimto vyriausybės sprendimo, kurį lėmė padažnėję bandymai išvengti sankcijų ir Mokesčių ir muitų valdybos atliktas grėsmės įvertinimas.
V.Zelenskio patarėjas: dėl įsiveržimo į Kursko sritį kalta Rusijos agresija
12:37
Ukrainos prezidento patarėjas ketvirtadienį apkaltino Maskvą dėl šios savaitės ukrainiečių įsiveržimo į Rusiją.
Visgi Kyjivas neprisiėmė tiesioginės atsakomybės už rimčiausią per pastaruosius mėnesius išpuolį Rusijos teritorijoje.
„Pagrindinė bet kokio eskalavimo, apšaudymo, karinių veiksmų, priverstinės evakuacijos ir normalių gyvenimo formų naikinimo priežastis – taip pat ir Rusijos Federacijai priklausančiose teritorijose, pavyzdžiui, Kursko ir Belgorodo srityse, – yra vien tik nedviprasmiška Rusijos agresija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija sakė, kad praėjus daugiau kaip 48 valandoms nuo įsiveržimo rusų kariai vis dar kovoja Kursko regione.
Ji teigė, kad kariai „toliau naikina ginkluotus Ukrainos kariuomenės dalinius“, oro smūgiais, raketomis ir artilerijos ugnimi apšaudydami į du pasienio rajonus įžengusius karius.
ISW: Ukrainos kariai pasistūmėjo iki 10 km į Rusiją
12:29
Ukrainos ginkluotosios pajėgos per vieną rimčiausių nuo plataus masto karo pradžios įsiveržimų per sieną, pasistūmėjo iki 10 km gilyn į Rusiją, ketvirtadienį pranešė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Pasak rusų kariuomenės, antradienio paryčiais į Rusijos pietvakarinę Kursko sritį įsiveržė Kyjivą remiančios pajėgos, pasitelkusios apie 1 tūkst. karių ir daugiau kaip dvi dešimtis šarvuočių bei tankų.
Kyjivas oficialiai nepatvirtino šios operacijos Rusijos teritorijoje.
Vyriausiasis Rusijos generolas trečiadienį pažadėjo sutriuškinti įsiveržusias pajėgas ir nustumti Kyjivą remiančius kovotojus atgal.
„Ukrainos pajėgos, tęsdamos (...) puolamąsias operacijas Rusijos teritorijoje, įžengė iki 10 km į Rusijos Kursko sritį“, – teigiama naujausioje ISW ataskaitoje.
„Dabartinis patvirtintas ukrainiečių pasiekimų Kursko srityje mastas ir vieta rodo, kad Ukrainos pajėgos prasiskverbė bent į dvi Rusijos gynybos linijas ir tvirtovę“, – priduriama pranešime.
Ukrainos pajėgos mėgino prasiveržti į logistikos centrą Sudžą – maždaug 5 tūkst. gyventojų turintį miestą, esantį už 8 km nuo Ukrainos sienos.
Maskva pateikia nedaug informacijos apie situaciją regione.
Tačiau su kariuomene susiję Rusijos kariniai tinklaraštininkai taip pat pranešė, kad Kyjivas gerokai pasistūmėjo į priekį, ir apgailestavo dėl blogėjančių aplinkybių.
„Padėtis sudėtinga ir toliau blogėja“, – platformoje „Telegram“ rašė tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka.
Jis nurodė, kad Sudža „pilna ukrainiečių karių“.
„Sudžą visiškai praradome“, – tvirtino jis.
„Priešas įsitvirtina, o tai rodo, kad kovos gali būti ilgalaikės“, – rašoma „Telegram“ kanale „Dva Mayora“.
Keletas karinių tinklaraštininkų pranešė, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo link Korenevo, esančio už daugiau nei 25 km nuo Ukrainos sienos.
„Gazprom“ toliau tieks dujas per Ukrainą
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį pareiškė, kad toliau tieks dujas per Sudžą, kuri yra paskutinis rusiškų dujų, per Ukrainą gabenamų į Europą, tranzito punktas.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad rusų pajėgos sunaikino ukrainiečių įsiveržimo metu naudotą JAV pagamintą pėstininkų kovos mašiną „Bradley“ ir pridūrė, kad virš srities numušė Ukrainos dronų.
Trečiadienio vakarą Kursko srities gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį, suteikiančią pareigūnams teisę apriboti judėjimą, kad suvaldytų padėtį.
Abiejose sienos pusėse evakuota keli tūkstančiai žmonių.
Už 25 kilometrų nuo sienos: kas žinoma apie Korenevą Kursko srityje ir kas ten vyksta
12:23
Po skelbiamo sienos pralaužimo Rusijos Kursko srityje jau trečią dieną tęsiasi kovos. Socialiniai tinklai praneša, kad kovos pasiekė Kursko srities Korenevo kaimą.
Kas žinoma apie šią gyvenvietę ir kas joje vyksta, pasakoja naujienų agentūra „RBK-Ukraina“.
Kur yra Korenevas?
Korenevas yra nedidelė darbininkų gyvenvietė ir rajono centras Kursko srities vakaruose. Jis yra maždaug už 25 km nuo Sumų srities ir beveik 130 km nuo Kursko.
Naujausiais duomenimis, gyvenvietėje gyvena apie 5,5 tūkst. žmonių.
Gyvenvietėje yra keletas pramonės objektų ir geležinkelio stotis. Visų pirma Korenevo gyvenvietėje yra elektros aparatūros ir komponentų gamybos gamykla, grūdų saugykla, dujų tinklo statybos įmonė, energetikos įmonės, kitos mažos įmonės ir naftos bazė. Preliminariais duomenimis, šiuo metu ji nebeveikia.
Dabartinė situacija
Trečiadienį, rugpjūčio 7 d., internete pasirodė pranešimų, kad mūšiai neva pasiekė Korenevą Kursko srityje. Tai reiškia, kad pasienio proveržio „gylis“ padidėjo iki 25-30 kilometrų.
Rusijos gynybos ministeriją kritikuojančiame „Telegram“ kanale „Du majorai“ teigiama, kad Ukrainos pajėgos neva priartėjo prie Korenevo, kur buvo „sustabdytos koviniu veiksmu“.
Rusijos gynybos ministerijai artimi propagandininkų kanalai taip pat pranešė, kad Korenevo prieigose vyksta mūšiai. Rusai taip pat teigia, kad Ukrainos pajėgos esą pasiuntė savo rezervus į Korenevą.
Rugpjūčio 7 d. Korenevo rajono vadovė Maryna Degtiariova paragino gyventojus apriboti judėjimą gyvenvietės apylinkėse dėl paaštrėjusios padėties pasienio zonose.
„Gerbiami Korenovo rajono gyventojai! Prašome apriboti judėjimą po gyvenvietę dėl jūsų saugumo“, – sakė ji.
Kita kovos kryptis
Pažymėtina, kad per pirmąsias dvi dienas pagrindinis kovos centras Kursko srityje buvo Sudžos miestas. Jis yra už kelių kilometrų nuo sienos su Ukraina, į rytus nuo Korenevo. Atstumas tarp šių gyvenviečių yra apie 40 kilometrų.
Remiantis nauja JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, Ukrainos pajėgos Kursko srityje galėjo pasistūmėti dešimt kilometrų į priekį.
Socialiniuose tinkluose buvo skelbiama, kad Sudža esą kontroliuojama Ukrainos pajėgų, kituose tinklaraščiuose rašoma, kad kovos ten tęsiasi. Korenevas tapo dar viena proveržio kryptimi, kuri gerokai išplečia vadinamąją „pilkąją zoną“, kurioje potencialiai gali vykti kovos.
Rusijos pasienyje nebuvo jokių įtvirtinimų, nors tam skyrė dešimtis milijonų
11:02
Kursko srities pasienio rajonuose tikriausiai nebuvo jokių įtvirtinimų, nors jiems buvo skirta daugiau kaip 3 mlrd. rublių (apie 34 mln. eurų), skelbia leidinys „Viorstka“.
Kursko srities Kapitalinės statybos departamentas anksčiau buvo sudaręs dvi sutartis dėl 3,2 mlrd. rublių vertės įtvirtinimų statybos, kurių galutinis terminas – 2023 m. liepos 5 d. Viešuosius pirkimus laimėjo Kursko srities plėtros korporacija, kuri, remiantis dokumentais, galėjo sudaryti subrangos sutartis su kitomis įmonėmis.
Viena iš tokių subrangovių buvo bendrovė „KTK Service“. Kaip išsiaiškino „Viorstka“, 2024 m. gegužę devyni Kursko srities gynybinės linijos statytojai, palaikomi prokuratūros, pateikė ieškinius „KTK Service“ dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo.
Iš teismo sprendimų matyti, kad darbininkai statė įtvirtinimus 100 km į vakarus nuo tos vietos, kur rugpjūčio 6 d. prasiveržė Ukrainos pajėgos. Statybininkai gaudavo po 5 000 rublių (53 eurus) per dieną, tačiau kažkuriuo metu „KTK Service“ nustojo mokėti atlyginimus, todėl statybininkai pateikė kolektyvinį prašymą prokuratūrai, o vėliau ir teismui.
Teisme darbininkai teigė, kad jie statė pirmosios gynybos linijos įtvirtinimus „prie pat Ukrainos sienos“ ir buvo „nuolat veikiami apšaudymo“. Visi devyni ieškiniai buvo patenkinti, o teismas įpareigojo „KTK Service“ išmokėti statybininkams darbo užmokesčio įsiskolinimą ir darbo knygelėse padaryti įrašą apie jų įdarbinimą ir atleidimą.
Iš teismo sprendimų matyti, kad bendrovė turėjo baigti darbus 2023 m. vasario mėn., tačiau to nepadarė. 2023 m. rugsėjį Rusijos vidaus reikalų ministerijos tyrimų skyrius Kurske iškėlė baudžiamąją bylą „KTC Service“ dėl turto pasisavinimo ir pinigų plovimo.
Atspariųjų ugniaviečių (specialių fortifikacinių statinių ilgalaikei gynybai) ir įtvirtinimų pasienyje su Sumų sritimi dar nebuvo 2024 m. kovo-gegužės mėnesiais, leidiniui „Viorstka“ pasakojo tuo metu Kursko srityje buvęs kontraktininkas. Pasak jo, įtvirtinimai yra gerokai toliau į rytus – nuo Krasnaja Jarugos kaimo Belgorodo srityje.
Vietos gyventoja Ana (vardas pakeistas), kuri rugpjūčio 6 d. per apšaudymą išvyko iš Sudžos, pasakojo, kad iš gynybinių priemonių iš esmės matė tik prieštankinius „ežius“.
Rusija prarado kontrolę 350 kv. km teritorijoje Kursko srityje
10:45
Iki trečiadienio vakaro bendras teritorijos plotas Kursko srityje, iš kurios atėjo pranešimai apie pasirodžiusius Ukrainos kariškius, siekė 350 kvadratinių kilometrų, rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ analizė.
Rusijos gynybos ministerijai artimo televizijos kanalo „Rybar“ duomenimis, iki 18 val. Ukrainos kariai įžengė į vakarinius Sudžos priemiesčius ir užėmė pietines Gornalo, Guevo ir Kurilovkos dalis. Be to, Ukrainos kariai užėmė Leonidovo ir Liubimovkos miestus šiaurės vakaruose ir pasiekė Korenevo darbininkų gyvenvietės pakraščius. Ukrainos kariškių nepavyko išstumti iš ūkio „Zelionyj šliach“, teigė kanalas.
Prokariškas tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka taip pat rašė, kad Ukrainos kariai priartėjo prie Korenevo.
Ukrainos OSINT projektas „DeepState“, kuris paprastai geolokalizuoja vaizdo įrašus iš fronto linijos, laikinai sustabdė duomenų atnaujinimą pasienio regionuose.
Krymas ar Donbasas? Ukrainos karinės žvalgybos vadas įvertino, ką išlaisvinti lengviau
09:53
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad kariniu požiūriu Krymą iš rusų okupacijos būtų išlaisvinti paprasčiau nei Rytų Ukrainoje esantį Donbasą.
Jį cituoja leidinio „Forbes“ ukrainiečių redakcija.
Rusija okupavo Krymą ir dalį Donecko ir Luhansko regionų, dar vadinamų Donbasu, 2014 metais.
„Iš karinės perspektyvos daug paprasčiau atsiimti Krymą negu Donbasą, kur fronto linija viršija 1 tūkst. km, o gylis – daugiau nei 200 kilometrų“, – sakydamas kalbą Kyjivo ekonomikos mokykloje teigė K.Budanovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino dvi rusų raketas ir keturis dronus
09:52
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino dvi rusų raketas ir keturis dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į Ukrainą dvi balistines raketas „Iskander-M“, dvi valdomas aviacines raketas Ch-59 bei keturis „Shahed“ tipo atakos dronus.
Ukrainos oro pajėgoms pavyko numušti dvi raketas Ch-59 ir keturis dronus. Šie oro taikiniai sunaikinti Odesos, Chersono ir Kirovohrado srityse.
D.Medvedevas siūlo imti jautį už ragų: reikalauja pradėti atsakomąjį puolimą prieš Kyjivą
09:46
Rusija turi pradėti puolimą prieš Kyjivą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus, atsakydama į jos pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį, susirašinėjmo platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
„Nuo šio momento „specialioji karinė operacija“ turėtų įgyti atvirai eksteritorinį pobūdį. <...> Galima ir būtina eiti į vis dar egzistuojančios Ukrainos žemes. Į Odesą, Charkivą, Dnipropetrovską, Nikolajevą. Į Kyjivą ir už jo ribų“, – pktinosi buvęs Rusijos prezidentas.
Jis ragino atmesti „kažkieno pripažintas Ukrainos reicho sienas“ ir kalbėti apie tai „atvirai, be drovumo ir diplomatinių kurpalių“.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis ragina daryti didesnį spaudimą Rusijai
09:22
Kuo didesnis spaudimas bus daromas Rusijai, kuri vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą, tuo labiau priartės taika, vakariniame krreipimesi į ukrainiečius pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pirmiausia valstybės vadovas padėkojo visiems Ukrainos kariams ir kiekvienam koviniam daliniui už jų drąsą.
„Visiems tiems, kurie tikrai tarnauja Ukrainai. Tai pasakytina ir apie fronto liniją – Pokrovsko kryptį, Torecką, Lymaną, Charkivo sritį. Ir visur, kur tik tęsiasi mūsų gynyba nuo okupantų puolamųjų operacijų. Svarbu ir toliau naikinti priešą – taip tiksliai, kaip tik gali mūsų kariai, ir taip stabiliai, kaip tai padeda visai mūsų šalies gynybai, ir taip veiksmingai, kaip tai duoda rezultatų. Ir kuo didesnį spaudimą darysime Rusijai, agresorei, atnešusiai karą Ukrainoje, tuo arčiau taikos būsime. Teisingą taiką kuria teisinga jėga. Esu dėkingas visiems, kurie tai užtikrina“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat sakė, kad trečiadienį apie Ukrainos veiksmus ir žingsnius kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu.
„Detalės bus pateiktos vėliau. Taip pat surengiau susitikimą su gynybos ministru Rustemu Umerovu dėl mūsų raketų programos – jos praktinio įgyvendinimo. Būtent šioje srityje tampame stipresni“, – pridūrė prezidentas.
Ukraina pirmą kartą panaudojo savo reguliariąją kariuomenę operacijoje Rusijoje. Kaip rašo „The New York Times“, Ukrainos pajėgų sausumos operacija už sienos Rusijos Kursko srityje buvo ne tik didžiausia tokio pobūdžio operacija per visą karą, bet ir pirmoji, kurioje dalyvavo reguliarūs ginkluotųjų pajėgų daliniai, o ne tik Rusijos savanoriai, kariaujantys Ukrainos pusėje.
Atvirųjų žvalgybos šaltinių analitikas Pasi Paroinenas įvertino, kad sieną greičiausiai kirto keli šimtai Ukrainos karių, kuriuos palaikė šarvuočiai.
Pamatykite patys: Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę kelias dešimtis Rusijos karių
09:12
Trečiadienio vakarą Ukrainos „Telegram“ kanalai išplatino kelis vaizdo įrašus ir nuotraukas iš dronų, kuriuose matyti, kaip keliasdešimties žmonių grupė vedama pakeltomis rankomis ir paguldyta veidu žemyn ant kelio, skelbia nepriklausoma rusų žiniasklaidos priemonė „Agentstvo“.
Šiais vaizdo įrašais dalijosi ir ukrainiečių žiniasklaidos portalai. Skelbiama, kad medžiagoje matyti į belaisvę paimti rusų kariai arba tarptautinį automobilių kontrolės punktą saugoję kariškiai. Tačiau šios versijos oficialiai dar nebuvo patvirtintos.
Pasak „Agentstvo“, karinis analitikas geolokalizavo šaudymo vietą – tai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamas Sudžos kontrolės punktas Kursko ir Sumų sričių pasienyje.
Ukrainos karinis tinklaraštininkas Serhijus Sternenko pranešė apie 22 pasidavusius rusų karius ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kelios dešimtys žmonių iš pradžių eina keliu iškėlę rankas į viršų, o paskui guli veidu žemyn ant asfalto.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Washington Post“: D.Trumpo kandidatas į viceprezidentus giriasi neatsiliepiantis į skambučius iš Ukrainos
09:08
Amerikiečių leidinys „The Washington Post“ paskelbė straipsnį, kuriame analizuojamas tinklaraštininko ir sąmokslo teorijų kūrėjo Charleso Johnsono pateiktas 20 mėnesių trukęs susirašinėjimas su Respublikonų partijos kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pasirinktu viceprezidentu J.D.Vance'u.
Pasak straipsnio, 2023 m. spalį, praėjus maždaug trims savaitėms po to, kai Atstovų Rūmų respublikonai užblokavo karinės pagalbos Ukrainai paketą, JAV respublikonų kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as Ch.Johnsonui parašė, kad jam skambino Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas ir karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.
„Kolega, aš net nesiruošiu priimti skambučių iš Ukrainos. Su manimi susisiekė du labai rimti vyrukai. Jų žvalgybos tarnybos vadovas. Karinių oro pajėgų vadovas. Kad paverkšlentų dėl F-16“, – šaipėsi J.D.Vance'as.
Kyjivas užtiko Maskvą nepasiruošusią: analitikai įvertino, ar jis galėtų atidaryti naują frontą
08:30
Antradienį Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą silpnai ginamame Rusijos Kursko regione, kuris sukėlė paniką tarp civilių gyventojų ir privertė Maskvą skubiai įvesti papildomas pajėgas.
Netoli Rusijos sienos esantys kaimai buvo evakuoti, kai šimtai ukrainiečių karių pajudėjo į priekį greitai judančiais šarvuočiais, rašo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Rusija dislokavo kariuomenės dalinius, pasieniečius ir karo lėktuvus, kad pasipriešintų Ukrainos daliniams, o trečiadienį pareiškė, kad sustabdė Ukrainos pajėgas. Rusijos kariuomenei artimi tinklaraštininkai pranešė, kad Ukraina užėmė kelis kaimus ir dviem kryptimis pasistūmėjo po kelis kilometrus į priekį.
Ukrainos pareigūnai iki šiol nieko nekomentavo, tačiau analitikai pažymėjo, kad šis žingsnis atrodė kaip rimtesnis įsiveržimas nei ankstesni tarpvalstybiniai reidai kitose teritorijose, kuriuos vykdė lengvai ginkluoti būriai, pasitraukę po kelių dienų.
„Akivaizdu, kad tai visiškai nauja. Tai plataus masto kariuomenės operacija“, – įvertino Maskvoje įsikūrusio gynybos analitinio centro CAST direktorius Ruslanas Puchovas.
Anot Rusijos pareigūnų, Ukrainos pajėgas sudaro keli šimtai karių, naudojančių Vakarų šalyse pagamintas šarvuotas kovos mašinas „Stryker“ ir tankus, kuriems padeda bepiločiai orlaiviai, oro gynybos sistemos ir elektroninės kovos įranga.
Šio puolimo tikslas nebuvo iš karto aiškus. Ukrainos gynybinės linijos fronto linijoje yra nestabilios prieš gausesnį ir geriau ginkluotą priešą.
Rusija artėja prie svarbiausio Ukrainos logistikos centro Pokrovsko ir puola netoliese esantį Časiv Jaro miestą, įsikūrusį strateginėse aukštumose Donbaso rytuose, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
„Ukraina negali atidaryti antrojo fronto. Jai reikia stabilizuoti fronto liniją Donbase“, – sakė Karališkojo jungtinių ginkluotųjų pajėgų instituto Londone sausumos karybos tyrėjas Nickas Reynoldsas.
Panašu, kad Ukrainos operacijos greitis ir staigumas nustebino Rusijos karius. Galbūt Ukraina tikisi, kad Rusija atitrauks pajėgas nuo fronto Rytų Ukrainoje ir sumažins spaudimą Ukrainos kariuomenei.
„Neaišku, ar ši operacija privers Rusiją perkelti dalinius iš Donbaso į Rusijos pasienį“, – pažymėjo Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis. Jis pridūrė, kad rusai jau turi pajėgų ir technikos, dislokuotos netoliese, palei Charkivo srities sieną, kurias galėtų perskirstyti, užuot atitraukę karius iš Donbaso.
Tačiau judėdama į priekį Ukrainos kariuomenė galėtų apsunkinti Rusijos kariuomenės tiekimo linijas netoli Charkivo.
Šis išpuolis taip pat rodo, kad „Ukraina dar nenutraukė tarpvalstybinių reidų ir kad Rusija neturėtų ramiai sėdėti savo teritorijoje“, – tvirtino N.Reynoldsas.
Pažymėtina, kad Vašingtonas nebuvo iš anksto informuotas apie šią operaciją, o tai, pasak JAV valstybės departamento atstovo spaudai Matthew Millerio, yra įprasta taktinių veiksmų atveju.
Rusija kankino 95 proc. ukrainiečių karo belaisvių
07:55
Rusija kankina ukrainiečių karo belaisvius. Kankinimai rusų nelaisvėje yra „plačiai paplitę ir sistemingi“. Tai interviu Nyderlandų televizijos kanalui NOS pareiškė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell.
Ji pažymėjo, kad Rusija savo kalėjimuose kankino 95 proc. ukrainiečių belaisvių.
„Jie patiria kankinimus jau per pirmąją apklausą. Jie mušami metalinėmis lazdomis, smarkiai kratomi elektrošoku. Jie išrengiami nuogai. Tai siaubinga. Tai blogiausia, ką esu mačiusi per savo 20 metų trukusią karjerą, lankydama kalinius JT vardu. Kankinimai yra plačiai paplitę ir struktūriniai. 95 proc. ukrainiečių karo belaisvių buvo kankinami, ir tai yra karo nusikaltimas“, – sakė ji.
Kaip žinia, kankinimai pažeidžia Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais 3 straipsnį. Rugpjūčio 7 d. vienos Ukrainos brigados vado pavaduotojas pareiškė, kad rusai kankino ir „žvėriškai“ nužudė ukrainiečių karo belaisvį Rostovo srities sulaikymo centre.
„D.Bell pareiškimai ir ankstesnės stebėsenos misijos ataskaitos apie Rusijos vykdomus Ukrainos karo belaisvių teisių pažeidimus atitinka ISW ilgalaikius vertinimus apie Rusijos sistemingus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus okupuotoje Ukrainoje ir prieš ukrainiečių karo belaisvius“, – teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Ukraina prašo Meksikos suimti V.Putiną, jei jis atvyks į prezidentės inauguraciją
07:39
Ukrainos ambasada Meksikoje trečiadienį paprašė Meksikos vyriausybės suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis atvyks į išrinktosios prezidentės Claudios Sheinbaum inauguraciją, į kurią buvo pakviestas.
Kyjivo delegacija, pavadinusi V.Putiną „karo nusikaltėliu“, taip pat padėkojo Meksikai už tai, kad ji pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dalyvauti spalio 1 dieną vyksiančioje ceremonijoje.
„Esame įsitikinę, kad Meksikos vyriausybė bet kuriuo atveju įvykdys tarptautinį arešto orderį ir perduos minėtąjį asmenį (V.Putiną) Jungtinių Tautų teisminei institucijai Hagoje“, – sakoma Ukrainos ambasados pareiškime.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 metų kovą išdavė Rusijos prezidento V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Juanas Ramonas de la Fuente, paskirtas C.Sheinbaum užsienio reikalų ministru, sakė, kad pagal „standartinį protokolą“ į inauguraciją kviečiami visų šalių, su kuriomis Meksika palaiko diplomatinius santykius, įskaitant Rusiją ir Ukrainą, vadovai.
Birželio 2 dieną Meksikoje vykusiuose visuotiniuose rinkimuose C.Sheinbaum iškovojo istorinę pergalę ir spalį pradės savo šešerių metų kadenciją. Ji taps pirmąja Meksikos prezidente moterimi.
V.Putinas ir V.Zelenskis buvo vieni iš pasaulio lyderių, kurie ją pasveikino su pergale.
JAV nori sužinoti, kodėl Ukrainos pajėgos įsiveržė į Rusiją
06:56
Baltieji rūmai trečiadienį pranešė, kad susisiekė su pagrindine JAV sąjungininke Ukraina, kad sužinotų daugiau apie vieno iš rimčiausių Kyjivo įsiveržimų per sieną į Rusijos teritoriją, tikslus.
„Ketiname susisiekti su Ukrainos kariškiais, kad sužinotume daugiau apie jų tikslus“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre, paklausta apie operaciją.
Vašingtonas pritarė „sveiku protu suvokiamiems“ Ukrainos veiksmams, kuriais siekiama sustabdyti Rusijos pajėgų atakas, pridūrė K.Jean-Pierre.
JAV prezidentas Joe Bidenas gegužę leido Ukrainai naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijoje, tačiau tik netoli Charkivo.
Tačiau Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby atskirai sakė, kad JAV politika, kuria neskatinami platesnio masto smūgiai ar išpuoliai Rusijoje, nesikeičia.
Tūkstančiai civilių gyventojų abiejose sienos pusėse buvo evakuoti dėl antrą dieną tebesitęsiančio Ukrainos įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį.
JAV Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris teigė nemanantis, kad Maskva turi teisę smerkti Ukrainos išpuolį.
„Mačiau Rusijos vyriausybės pareiškimus. Šiek tiek juokinga, kai jie tai vadina provokacija, nes tai Rusija pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – spaudos konferencijoje pareiškė jis.
