Svarbiausios naujienos
- Rusai panikuoja: Ukrainos pajėgos artėja prie Kursko atominės elektrinės.
- „Bloomberg“: Rusijoje visi žinojo apie Kursko srities puolimą, išskyrus Vladimirą Putiną.
- J.V.Žukas iškėlė dvi versijas, kodėl Ukraina įsiveržė į Kursko sritį.
- Pamatykite patys: iš Rusijos karių kolonos Kursko srityje liko tuščia vieta.
- Garsus istorikas T.Snyderis pasakė, kuo baigsis karas Ukrainoje.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai panikuoja: Ukrainos pajėgos artėja prie Kursko atominės elektrinės
16:21
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios jau ketvirtą dieną yra Rusijos Kursko srities teritorijoje ir, Ukrainos karinių šaltinių duomenimis, perėmė mažiausiai 20 gyvenviečių kontrolę, artėja prie Kursko atominės elektrinės, skelbia „The Moscow Times“.
Mūšiai vyksta „už keliasdešimties kilometrų“ nuo Kurčatovo miesto, kuriame yra elektrinė, tiekianti energiją 19 Centrinės federalinės apygardos regionų, penktadienį sakė miesto administracijos vadovas Igoris Korpunkovas.
Jis paragino vietos gyventojus nepanikuoti ir teigė, kad visos miesto įmonės dirba „normaliai“.
„Ukrainiečiai pasitelkė vadinamąsias „psichologines specialiąsias pajėgas“. Jų tikslas – sukurti nevaldomą situaciją ir chaosą“, – savo VK paskyroje rašė I.Korpunkovas.
Trečiadienį „Rosgvardija“ paskelbė stiprinanti elektrinės, nuo kurios priklauso 90 proc. pramonės įmonių Kursko srityje, apsaugą. „Siekiant užtikrinti strateginio objekto saugumą, ten buvo dislokuoti būriai specialiųjų operacijų pajėgų ir FSB specialistų“, – rašo Gynybos ministerijai artimas kanalas „Rybar“.
„O ką darysi užėmęs?“
Tuo tarpu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min teigė abejojantis, jog ukrainiečiai bandytų užimti už 20 kilometrų nuo dabartinių pozicijų esančią Kursko atominę elektrinę.
„O ką darysi užėmęs? Aš abejoju, kad čia galėtų būti kažkoks puolimo tikslas būtent tos elektrinės užėmimas (...) Katastrofos mastas galėtų būti milžiniškas visiems – ne tik ukrainiečiams, rusams, bet ir Europai, visiems. Vargu, kad ukrainiečiai nori užimti elektrinę ir sukelti branduolinę katastrofą“, – pabrėžė atsargos generolas leitenantas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:34
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Forbes“: ukrainiečiai „apakino“ Rusijos kariuomenę ir netikėtai užklupo priešą Kursko srityje
23:09
Staigus Ukrainos puolimas Kursko srityje nustebino Rusiją ir Vakarų analitikus. Ukrainos kariai per kelias dienas užėmė daugiau teritorijos nei rusai per kelis mėnesius. Atrodo, kad sėkmė pasiekta įvaldžius naują karybos stilių, rašo „Forbes“.
Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutrikdė Rusijos lėktuvų tipo žvalgybinių bepiločių orlaivių tinklo veiklą, iš esmės apakindamos rusų vadovybę. Tai galėjo būti padaryta naudojant naujus dronus perėmėjus, susietus su oro gynybos radarais.
Po to, laikinai išjungus stebėjimą, į priekinę liniją buvo perkelti trumpojo nuotolio slopintuvai. Jie buvo užprogramuoti remiantis anksčiau iš elektroninės karo žvalgybos gautais duomenimis.
„Jie sužinojo pagrindinius mūsų pasienio radijo ryšio tinklų dažnius, dronų valdymo dažnius ir parengė galingus slopintuvus, kurie užgniaužė mūsų ryšį“, – rašė vienas Rusijos tinklaraštininkas, kurį cituoja „WarTranslated"'.
Tai tapo įmanoma, nes šis rajonas buvo laikomas žemo prioriteto ir nebuvo aprūpintas naujausia įranga. Ukrainoje dronų ir slopintuvų karas virto nuolatinėmis ginklavimosi varžybomis, kai kiekviename žingsnyje, siekiant išvengti dažnių slopinimo, atsiranda vis naujų slopintuvų. Atrodo, kad šiame sektoriuje rusų bepiločiai orlaiviai neatitiko šiuolaikinių standartų.
Dėl to rusiški dronai, reikalingi taikiniams atpažinti ir artilerijai nukreipti, taip pat FPV dronai tapo neveiksnūs. Iš dalies buvo paveikti net pavojingi dronai kamikadzės „Lancet“.
Dronai yra pagrindinė priemonė šarvuočių atakoms stabdyti. Naujausiais duomenimis, jie sunaikina du trečdalius ar net daugiau tankų, o įvairiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip ištisos šarvuočių grupės būna sunaikinamos nuosekliais dronų kamikadzių smūgiais gerokai anksčiau, nei pasiekia priešo pozicijas.
Sutelkusi pakankamai slopinimo įrangos Kursko sektoriuje, Ukraina neutralizavo rusų bepiločius orlaivius ir leido savo šarvuočiams kirsti atvirą teritoriją, išvengiant jų sunaikinimo.
„Tačiau kaip ukrainiečiai susidorojo su Rusijos kariais, įsitvirtinusiais per dvejus metus pastatytų gynybinių linijų gilumoje?“ – stebėjosi analitikai.
Ukraina užpildė dangų dideliu skaičiumi savo pačios dronų. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina naudojo galingus dronus-bombas, kad pramuštų skyles viršutinėje rusų apkasų ir blindažų dangoje.
Po to patyrę FPV dronų pilotai gali praskristi pro šias skyles ir išvalyti apačioje esantį griovį.
Galbūt svarbu tai, kad kai kuriuose vaizdo įrašuose rodomi nauji Ukrainos pikiruojantys dronai. Nors pirkiruojančių dronų ant kvadrokopterių bazės buvo matyti ir anksčiau, šie atrodo kaip lėktuvo tipo dronai su didesniu nuotoliu ir didesniu naudinguoju kroviniu. Tai akivaizdus originalios blickrygo koncepcijos, kai pikiruojantys bombonešiai teikė tiesioginę paramą sausumos pajėgoms, atgarsis.
Išvalius apkasus, naujieji ukrainiečių šturmo padaliniai greitai judėdavo užimti tuščių pozicijų ir jose įsitvirtinti, sekdami iš paskos dronams. Tada į priekį pajudėdavo slopintuvai ir visas procesas pasikartodavo kitame puolimo etape.
Dalis Ukrainos kariškių nepatenkinti operacija Kursko srityje
19:47
Ne visi Ukrainos kariškiai patenkinti operacija Rusijos Kursko srityje. Tokią išvadą padarė Vokietijos leidinio „Bild“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulius Ronzheimeris, nuolat besilankantis Ukrainos fronto linijoje ir bendraujantis su šalies politine ir karine vadovybe.
„Iš tų, su kuriais kalbėjausi, girdžiu daug skepticizmo ir kritikos. Daugelis kariniuose sluoksniuose sako: „Kaip gali būti, kad ten vykdome didelį puolimą, o Donecko srityje turime didžiulių problemų? Mums reikia ginklų, amunicijos ir pirmiausia žmonių“, – pašnekovus citavo žurnalistas.“
Jis pridūrė, kad tai yra viena didžiausių Ukrainos problemų – kai kuriose fronto dalyse trūksta karių, todėl kariuomenės atstovai stebisi, kad ten [Kursko srityje] vykdomas puolimas. „Antrasis klausimas, kurį užduoda daugelis žmonių, yra, kiek ilgai tai truks. Daugelis Ukrainos kariniuose sluoksniuose svarsto, ar tikrai šiame regione galima ilgai išsilaikyti. Kaip veiks logistika, ar bus įmanoma ten aprūpinti ukrainiečių karius, tiekti jiems amuniciją“, – sakė P.Ronzheimeris.
Žurnalistas pažymėjo, kad antrasis klausimas priklauso nuo trečiojo: ar bus įmanoma užimtas Kursko srities sritis iškeisti į rusų užimtas Ukrainos sritis. Pats žurnalistas tai vadina itin mažai tikėtina „svajone“. Kadangi, žurnalisto nuomone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebūtų pajėgios išlaikyti užimtų teritorijų kelias savaites ar mėnesius.
Analitikai pateikė keturis scenarijus: kokį atkirtį Kyjivui gali suduoti Rusija
18:24
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušaukė neeilinį Saugumo Tarybos posėdį, kad aptartų, kaip sulaikyti Ukrainos pajėgų puolimą Kursko srityje ir duoti atkirtį Kyjivui, įstūmusiam Maskvą į nepavydėtiną situaciją. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino keturis galimus scenarijus, kurių galėtų imtis Rusija, kad užtikrintų tvirtą ir galingą atsaką Ukrainai.
Penktadienį Rusija paskelbė, kad perkelia daugiau karių ir ginklų į vakarinę Kursko sritį, kur jau ketvirtą dieną tęsiasi ukrainiečių įsiveržimas.
Pasak Gynybos ministerijos, į Kursko Sudžos sritį perkeliami papildomi kariuomenės daliniai su „daugkartiniais raketų paleidimo įrenginiais „BM-21 Grad“, velkamosiomis artilerijos patrankomis, ant tralų vežamais tankais, sunkiąja vikšrine technika, sunkvežimiais „Ural“ ir „Kamaz“.
Ryte paaiškėjo, kad Rusijos karinės vadovybės bandymas perkelti dalį karių į pasienio regioną, kuriame šiuo metu į priekį spariai veržiasi ukrainiečiai, baigėsi tragiškai.
Socialiniuose tinkluose paviešintame vaizdo įraše užfiksuota supleškinta Rusijos karinės įrangos kolona. Į jį reaguodami prokariški Rusijos tinklaraštininkai pažėrė aštrios kritikos Maskvai ir tiems, kas davė įsakymą kovotojams ir technikai keliauti kolonomis aktyvių karo veiksmų zonoje.
Pasak pranešimų, Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 13 tankų ir/ar šarvuočių bei dešimtis rusų karių.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame įraše įvertino, kad išties Kremlius neturi kuo ginti savo pasienio: jį dengia tik negausūs, prastai parengti ir silpnai ginkluoti pasieniečiai, vietomis sustiprinti tokiais pačiais iš šauktinių sudarytais negausiais Rusijos armijos padaliniais.
Tuo tarpu Darius Antanaitis, atsargos majoras ir karybos ekspertas, 15min paaiškino, kad jo išanalizuoti viešųjų šaltinių duomenys rodo, jog Rusija šiuo metu siunčia grupes, skirtas kovai su sabotažu: kitaip tariant, silpnai ginkluotus karius arba Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus. Tuo tarpu ukrainiečiai apsiginklavę sunkiąja technika, o jų karių našumas kur kas didesnis.
„Dabartinius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą galima prilyginti vieno amatininko pasipriešinimui gamyklai“, – ironizavo ekspertas.
Jo teigimu, norėdama duoti atsaką Rusija turės tam panaudoti savo rezervus: atitraukti juos iš kitų karštųjų taškų fronto linijoje. O tai atims laiko ir resursų.
Keturi atkirčio scenarijai
ISW analitikai naujausioje ataskaitoje penktadienį pažymėjo, kad kol kas negalima pasakyti, kuris iš galimų Rusijos atsako scenarijų yra labiausiai tikėtinas. Jų nuomone, greičiausiai Rusija imsis kombinuotų veiksmų.
Pagal pirmąjį analitikų išskirtą scenarijų Rusijos karinė vadovybė gali pasitelkti esamus šauktinius, Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pasieniečius, Rusijos gvardiją ir kitas nereguliarias pajėgas, jau dislokuotas tarptautinėje pasienio zonoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Kadyrovas nutraukė tylą dėl ukrainiečių atakos Kurske
17:43
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pirmą kartą pakomentavo rugpjūčio 6 d. prasidėjusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą Kursko srityje. Jis patikino, kad Rusijos kariuomenė sugebės susidoroti su šiuo puolimu, tačiau tam reikės laiko.
„Palaukite dvi ar tris dienas, bus gerų rezultatų“, – sakė R.Kadyrovas Čečėnijos agentūrai „Segodnia“.
Čečėnijos specialiųjų pajėgų dalinys „Achmat“ kartu su vadu generolu majoru Apti Alaudinovu yra Kursko srityje. Rugpjūčio 9 d. rytą jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė neva turi pakankamai pajėgų ir priemonių sustabdyti Ukrainos pajėgas regione ir „nerimauti nereikia“. „Padėtis gana sudėtinga, bet ne kritinė“, – pažymėjo jis.
Prieš tai A.Alaudinovas sakė, kad Ukrainos pajėgos sugebėjo užimti kelias Kursko srities gyvenvietes, nes būtent tose vietovėse „nebuvo nei pajėgų, nei priemonių, nei išteklių“. Jis dar kartą pakartojo, kad proveržis įvyko dėl netinkamo įtvirtinimų išdėstymo, tarp kurių buvo galima tiesiog praeiti nesulaukus jokio pasipriešinimo.
„Buvo viena gynybos linija – tai buvo siena. Ir priešas, pasirodo, pirmiausia praėjo tarp mūsų įtvirtintų punktų, nes atstumai buvo tiesiog milžiniški. Tada jis pasitelkė techniką ir žengė tiesiai į teritoriją, įsiveržė gilyn į vidų“, – pasakojo A.Alaudinovas.
Jis pridūrė, kad čia nebuvo „negrįžtamas procesas“ ir „neįvyko nieko antgamtiško“. „Taip, žuvo vaikinai, kelios apgyvendintos vietovės – ten įžengė priešas. <...> Bet tai, kas čia vyksta, niekaip neišspręs jų [Ukrainos pajėgų] problemų“, – tvirtino A.Alaudinovas. Jis paragino rusus „būti kantrius“ ir „neskleisti ažiotažo, kad viskas, karas pralaimėtas“.
Įsiveržimą į Kursko sritį Ukraina organizavo pasitelkusi tris brigadas, kurių bendras skaičius siekė iki 10 000 karių, įskaitant geriausiai aprūpintus elitinius karius, galinčius eksploatuoti ir sovietinę, ir vakarietišką techniką, išsiaiškino „Forbes“.
Ukrainiečių puolimas Kursko srityje – spjūvis į veidą V.Putinui
17:42
Naujienų svetainei „The Moscow Times“ keturi Rusijos pareigūnai, norėję išlaikyti anonimiškumą, atskleidė, kad ketvirtą dieną vykstantis Ukrainos reidas sukėlė šoką Rusijos kariuomenei ir Kremliui.
Vienas iš šaltinių, dabartinis vyriausybės pareigūnas, pažymėjo, kad prezidentas V.Putinas dėl ukrainiečių operacijos tapo „nervingas“. Negana to, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms iki šiol nepavyko jos sustabdyti.
„Tai stiprus antausis prezidentui. Mes jau 24 valandas nesugebame nustumti priešo. Buvo sukeltas pavojus Rusijos regionui, gyventojams. Europos dujos pabrango. Taip elgiasi ne pergale įsitikinusi šalis“, – komentavo pašnekovas.
Visiškai ar iš dalies perėmusios iki 20 gyvenviečių kontrolę ir paėmusios į nelaisvę dešimtis rusų karių iki penktadienio Ukrainos pajėgos atsidūrė maždaug 30 km atstumu nuo Kursko atominės elektrinės, nors trečiadienį Valerijus Gerasimovas žadėjo jiems visišką „pralaimėjimą“.
Trečiadienį per susitikimą su saugumo pajėgų vadovybe ir ketvirtadienį per viešas kalbas V.Putinas, sprendžiant iš jo veido išraiškos ir elgesio, buvo „nepatenkintas“ ir „susierzinęs“, remdamasi prezidentą pažįstančiais šaltiniais rašo „The Moscow Times“.
„Vadovas šiandien buvo blogos nuotaikos. Тikėtina, kad jo tokio nematėme nuo priverstinio mūsų atsitraukimo iš teritorijų netoli Chersono 2022 m. rudenį“, – sakė Kremliuje renginių organizavimu užsiimantis pareigūnas.
Pažymėtina, kad kalbėdamas viešai V.Putinas atsargiai rinko žodžius: ukrainiečių įsiveržimą jis pavadino „provokacija“ ir „situacija“, susilaikydamas nuo kaltinimų kariuomenei.
Tačiau iš tikrųjų tai yra „nesėkmė“, nepriklausomam rusų leidiniui sakė Gynybos ministerijai artimas pareigūnas.
Izraelio karybos ekspertas Davidas Sharpas žurnalistams teigė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslai daugiausia yra propagandiniai, nes pagrindinės fronto linijos tebėra Donbase.
„Nepaisant to, apie operacją diskutuoja visi, net pats Putinas. O tai reiškia tam tikrą spjūvį į veidą Rusijos vyriausybei“, – pažymėjo ekspertas.
Jis taip pat paaiškino, kad Rusijos ir Ukrainos siena yra tokia ilga, jog nė vienai pusei nėra poreikio ten dislokuoti galingiausius savo dalinius, o tai reiškia, kad kiekviena pusė gali organizuoti smūgius į silpniausias priešo pajėgas.
„Aš tai pavadinčiau viešųjų ryšių akcija, – vertino D.Sharpas. – Netikslinga ilgam kontroliuojamą teritoriją, kai kitose fronto dalyse yra daug iššūkių“.
Užklupo nepasiruošusius
„The Moscow Times“ šaltinis Rusijos vadovo aplinkoje neatmetė galimybės, kad tai, kas vyksta, gali turėti neigiamos įtakos V.Gerasimovo, kuris Generalinio štabo vadovo pareigas užima daugiau kaip 12 metų ir nuo 2023 m. sausio vadovauja Rusijos grupuotėms Ukrainoje, karjerai.
„Mūsų pasieniečiai kovoja apsuptyje. Šauktiniai pateko į nelaisvę. Akivaizdu, kad ukrainiečiai neturi puolimo gylio. Bet vis dėlto reputaciškai tai, kas įvyko, yra labai nemalonu“, – sakė jis.
Jam paantrino ir vienas iš agentūros „Bloomberg“ šaltinių. Jo nuomone, mažai tikėtina, jog artimiausiu metu V.Gerasimovas bus priverstas apleisti savo postą, tačiau Kremliaus kantrybė dėl jo veiksmų trečius metus vykstančio karo fone senka.
Kursko srityje puolimo metu veikusios gynybinės pajėgos buvo užkluptos nepasiruošusios ir iš pradžių mažai priešinosi ukrainiečių skverbimuisi į šalies gilumą. Ketvirtadienį Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino, kad Ukrainos kariams pavyko pasistumėti apie 10 km.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai panikuoja: Ukrainos pajėgos artėja prie Kursko atominės elektrinės
16:21
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios jau ketvirtą dieną yra Rusijos Kursko srities teritorijoje ir, Ukrainos karinių šaltinių duomenimis, perėmė mažiausiai 20 gyvenviečių kontrolę, artėja prie Kursko atominės elektrinės, skelbia „The Moscow Times“.
Mūšiai vyksta „už keliasdešimties kilometrų“ nuo Kurčatovo miesto, kuriame yra elektrinė, tiekianti energiją 19 Centrinės federalinės apygardos regionų, penktadienį sakė miesto administracijos vadovas Igoris Korpunkovas.
Jis paragino vietos gyventojus nepanikuoti ir teigė, kad visos miesto įmonės dirba „normaliai“.
„Ukrainiečiai pasitelkė vadinamąsias „psichologines specialiąsias pajėgas“. Jų tikslas – sukurti nevaldomą situaciją ir chaosą“, – savo VK paskyroje rašė I.Korpunkovas.
Trečiadienį „Rosgvardija“ paskelbė stiprinanti elektrinės, nuo kurios priklauso 90 proc. pramonės įmonių Kursko srityje, apsaugą. „Siekiant užtikrinti strateginio objekto saugumą, ten buvo dislokuoti būriai specialiųjų operacijų pajėgų ir FSB specialistų“, – rašo Gynybos ministerijai artimas kanalas „Rybar“.
„O ką darysi užėmęs?“
Tuo tarpu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min teigė abejojantis, jog ukrainiečiai bandytų užimti už 20 kilometrų nuo dabartinių pozicijų esančią Kursko atominę elektrinę.
„O ką darysi užėmęs? Aš abejoju, kad čia galėtų būti kažkoks puolimo tikslas būtent tos elektrinės užėmimas (...) Katastrofos mastas galėtų būti milžiniškas visiems – ne tik ukrainiečiams, rusams, bet ir Europai, visiems. Vargu, kad ukrainiečiai nori užimti elektrinę ir sukelti branduolinę katastrofą“, – pabrėžė atsargos generolas leitenantas.
J.V.Žukas iškėlė dvi versijas, kodėl Ukraina įsiveržė į Kursko sritį
15:23
Ukrainos pajėgos it galingas ledlaužis įsiveržė į Rusijos Kursko sritį ir prikaustė viso pasaulio dėmesį, kas gi vyks toliau. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas įvertino šį postūmį kare tarp Ukrainos ir agresorės Rusijos. Pasak generolo leitenanto, ukrainiečių veiksmai nepanašūs į reidą, o užimtą teritoriją bus galima naudoti kaip kortą galimose derybose.
Ukrainos pajėgos į kaimyninę Kursko sritį įsiveržė šią savaitę ir, praėjus kelioms dienoms, panašu, kad jau bando įtvirtinti užimtas teritorijas bei ruoštis gynybai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskas įsiveržimo pradžioje pareiškė, jog ukrainiečių pajėgos moka nustebinti, o Rusija, atnešusi karą į Ukrainą, turi pajusti, ką padarė.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, savo ruožtu, apkaltino Ukrainą vykdant „plataus masto provokaciją“ ir tuo, ką Kremliaus pajėgos daro Ukrainoje nuo pat karo pradžios – civilių atakavimu, taikymusi į gyvenamuosius namus, greitosios pagalbos automobilius.
„Iš šitos teritorijos jie taip paprastai neišeis“
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min sakė, kad iš pradžių ukrainiečių veiksmai buvo panašūs į reidą.
„Pradžioje atrodė, kad čia galbūt reidas, nes niekas nežinojo, kokios pajėgos, tai dabar aišku, kad pajėgos pakankamai didelės – gali būti net 3-4 brigados. Įsiveržimas jau beveik 25 kilometrai, užimta apie 400 kvadratinių kilometrų“, – kalbėjo atsargos generolas leitenantas.
Vis dėlto, dabar panašu, kad ukrainiečiai Kursko srityje pradėjo statyti įtvirtinimus.
„Sunku patikėti, kad sumanymo dalis būtų Maskvos užėmimas arba to paties Kursko. Žinoma, sunku dabar svarstyti, nes viskas tebevyksta, bet aš pastebėjau, kad ukrainiečiai pradėjo statyti įtvirtinimus, tai aišku, kad tai nėra reidas“, – tikino J.V.Žukas.
„Tai yra įtvirtinimas savo užimtų teritorijų, tai reiškia, kad jie ginsis, kad iš šitos teritorijos jie taip paprastai neišeis“, – pridūrė jis.
Anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado, nežinia, ar ukrainiečiai judės dar toliau į Rusijos gilumą.
Kam ukrainiečiams Kursko sritis?
Pasak karybos eksperto, Kursko srities „kortą“ ukrainiečiai galėtų panaudoti galimose derybose dėl paliaubų.
„Man dabar atrodo, kad sumanymo esmė gali būti užimti dalį Rusijos teritorijos mainams, jeigu prasidėtų kokios nors derybos dėl paliaubų, tai dabar dalį Rusijos teritorijos užėmusi Ukraina gali pateikti rusams išankstinę sąlygą, kad jūs pasitraukiate iš Ukrainos teritorijos, o mes traukiamės iš Rusijos teritorijos, tada gali prasidėti taikos derybos“, – svarstė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po smūgio prekybos centrui Kostiantynivkoje žuvo dešimt, daugybė palaidoti griuvėsiuose
14:59
Ukrainiečių vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka penktadienį pranešė, kad Rusijai sudavus smūgį Rytų Ukrainos Kostiantynivkos mieste esančiam prekybos centrui žuvo mažiausiai 10 žmonių ir 35 buvo sužeisti.
Šis miestas yra maždaug už 13 km nuo artimiausių Rusijos pozicijų ir beveik kasdien yra apšaudomas.
„10 žmonių žuvo, dar 35 buvo sužeisti“, – „Telegram“ pareiškė ministras.
Jis taip pat paskelbė įvykio vietoje dirbančių ugniagesių nuotraukas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė dešimtis bėgančių žmonių, o policijos pareigūnai įspėjo apie galimą antrąjį smūgį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skyrė įkalinimo bausmes terorizmu ir šnipinėjimu apkaltintiems ukrainiečiams
14:44
Rusijos teismai ketvirtadienį skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes ukrainiečiams, apkaltintiems bandymu įvykdyti teroro aktą ir šnipinėjimu Kyjivo naudai.
Pietų Rusijos teismas pripažino Tetjaną Kliučko kalta dėl dalyvavimo „teroristinės grupuotės“ veikloje ir pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą. Jai skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Rostovo srities prokurorai pareiškė, kad moteris esą ruošėsi teroristiniam išpuoliui Zaporižios srityje.
Rusija teigia aneksavusi Zaporižios regioną, nors jo pilnai nekontroliuoja.
Pasak prokurorų, Ukrainos karinės žvalgybos padalinio GUR karininko nurodymu T.Kliučko gavo savadarbį sprogstamąjį įtaisą.
Prokurorai priduria, kad „siekdama įvykdyti žmogžudystę, ji įdėjo šį prietaisą į buto Enerhodare pašto dėžutę“. Anot jų, sprogstamąjį užtaisą aptiko kaimynai.
Enerhodaro miestas yra netoli Zaporižios atominės elektrinės, kurią šiuo metu kontroliuoja Maskva.
Tuo metu Luhansko srityje, kurią beveik visą kontroliuoja Rusija, Aukščiausiasis Teismas nuteisė Ukrainos pilietį 13 metų laisvės atėmimo bausme už „šnipinėjimą“, pripažinęs jį kaltu dėl informacijos apie kariuomenės judėjimą perdavimo.
Prokurorai pareiškė, kad Jurijus Haleckis nuo 2022 metų rinko informaciją apie Rusijos kariuomenės buvimą šiaurės rytų Charkivo srityje ir perdavinėjo ją Ukrainos slaptosioms tarnyboms.
