Svarbiausios naujienos
- Rusija pripažino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo 30 km gilyn į Kursko sritį
- Rusai baiminasi antro prasiveržimo: paaiškino, ko siekia Ukrainos pajėgos.
- Ukrainos pasienio regione – dešimtys pažymėtų ukrainiečių šarvuočių.
- „Tai didžiulis smūgis Putino prestižui“: ekspertai įvertino ukrainiečių puolimą Kurske.
- „The Times“: įsiveržimas į Rusiją – kol kas rizikingiausias V.Zelenskio sprendimas.
- Rusija praneša apie masinę naktinę ataką: Kurske užsiliepsnojo daugiaaukštis pastatas.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija pripažino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo 30 km gilyn į Kursko sritį
21:22
Ukrainos kariai pasistūmėjo iki 30 km į Rusijos teritoriją, o tai tapo giliausiu ir reikšmingiausiu įsiveržimu nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, rašo BBC.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos kovojo su Ukrainos kariais prie Tolpino ir Obščio Kolodezo kaimų, puolimui Kursko srityje tęsiantis jau šeštą dieną.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Kyjivą „bauginant taikius Rusijos gyventojus“.
Naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą tiesiogiai pripažino išpuolį, sakydamas, kad Ukraina perkelia karą į „agresoriaus teritoriją“.
„Ukraina įrodo, kad iš tiesų gali atkurti teisingumą ir užtikrinti reikiamą spaudimą agresoriui“, – savo naktiniame kreipimesi iš Kyjivo sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo Ukrainos kariams ir pasakė, kad operaciją Rusijoje aptarė su vyriausiuoju šalies kariuomenės vadu generolu Oleksandru Syrskiu.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacijoje dalyvavo tūkstančiai karių, t. y. kur kas daugiau nei nedidelis įsiveržimas, apie kurį iš pradžių pranešė Rusijos pasieniečiai.
Nors Ukrainos remiamos sabotažinės grupuotės su pertraukomis vykdė tarpvalstybinius įsiveržimus, Kursko puolimas yra didžiausias koordinuotas Kyjivo konvencinių pajėgų puolimas Rusijos teritorijoje.
„Esame puolime. Tikslas – ištempti priešo pozicijas, padaryti kuo daugiau nuostolių ir destabilizuoti padėtį Rusijoje, nes ji nepajėgi apsaugoti savo sienos“, – sakė pareigūnas.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos „sužlugdė priešo mobilių grupių su šarvuočiais bandymus prasiveržti gilyn į Rusijos teritoriją“.
Tačiau gynybos ministerija netiesiogiai pripažino, kad Kyjivo pajėgos įsiveržė gilyn į Kursko pasienio regioną, pranešdami, kad Ukrainos kariai įsitraukė į mūšius netoli Tolpino ir Obščio Kolodezo kaimų, esančių maždaug už 25 km ir 30 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.
Internete platinamoje ir BBC patikrintoje filmuotoje medžiagoje taip pat užfiksuotas Rusijos smūgis netoli Levšinkos kaimo, esančio maždaug už 25 km nuo sienos.
Ukrainos kariai teigė užėmę kelias Kursko srities gyvenvietes. Guevo kaime, esančiame maždaug už 3 km į Rusijos teritoriją, kariai nufilmavo, kaip nuo administracinio pastato nuima Rusijos vėliavą.
Taip pat pasirodė įrašų, kuriuose Ukrainos kariai užėmė administracinius pastatus Sverdlikove ir Porože, o apie intensyvias kovas pranešta Sudžos mieste, kuriame gyvena apie 5 000 žmonių.
Ukrainos kariai jau nusifilmavo už Sudžos ribų esančiame dideliame dujų objekte, kuriame vykdomas gamtinių dujų tranzitas iš Rusijos į ES per Ukrainą, kuris tęsiamas nepaisant karo.
Sumuose, kurie ribojasi su Kursko sritimi, BBC žurnalistai matė nenutrūkstamą šarvuočių ir tankų srautą, judantį į Rusiją.
Ant šarvuočių konvojų puikuojasi balti trikampiai ženklai, matyt, siekiant juos atskirti nuo Ukrainoje naudojamos technikos. Tuo tarpu iš oro darytose nuotraukose matyti, kad Ukrainos tankai dalyvauja mūšyje Rusijos teritorijoje.
„BBC Verify“ išanalizuotose nuotraukose taip pat matyti, kad Rusija netoli Kursko atominės elektrinės stato naujas gynybines linijas. Teigiama, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo 50 km atstumu nuo objekto.
Palyginus vakar užfiksuotas tos pačios vietovės palydovines nuotraukas su keliomis dienomis anksčiau darytomis nuotraukomis, matyti, kad netoliese yra kelios naujai pastatytos tranšėjų linijos, o artimiausia iš jų yra maždaug už 8 km nuo elektrinės.
Rusija teigia, kad iš pasienio rajonų Kursko srityje, kurioje vietos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį, evakuota 76 000 žmonių.
Laikinai einantis regiono gubernatoriaus pareigas Aleksejus Smirnovas taip pat sakė, kad 15 žmonių buvo sužeisti vėlai šeštadienį, kai numuštos Ukrainos raketos nuolaužos nukrito ant daugiaaukščio pastato Kurske.
Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenko pasveikino šią operaciją ir sakė, kad ji „priartina mus prie taikos daug labiau nei šimtas taikos aukščiausiojo lygio susitikimų“.
Kursko puolimas prasidėjo po kelias savaites trukusio Rusijos puolimo rytuose, kur Kremliaus pajėgos užėmė kelis kaimus.
Kai kurie analitikai teigia, kad Kursko puolimas yra dalis pastangų priversti Rusiją perkelti pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sumažinti spaudimą nusilpusiai Ukrainos gynybai.
Rusų užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje pietų Ukrainoje kilo gaisras
22:48 Atnaujinta 23:44
Rusų užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje pietų Ukrainoje sekmadienį kilo gaisras, o Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl šio incidento.
Abi pusės teigė, kad nebuvo užfiksuota radiacijos lygio pokyčių aplink elektrinę, kurią nuo pirmųjų savo plataus masto karo dienų kontroliuoja Rusijos pajėgos.
„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms apšaudžius Enerhodaro miestą, Zaporižios atominės elektrinės aušinimo sistemoje kilo gaisras“, – per „Telegram“ pranešė Rusijos primestas Ukrainos Zaporižios srities gubernatorius Jevgenijus Balickis.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose parašė, kad „rusų okupantai sukėlė gaisrą“ elektrinėje.
„Šiuo metu radiacijos lygis neviršija normos“, – pridūrė jis.
J.Balickis taip pat sakė, kad radiacinis fonas aplink objektą yra normalus.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį pareiškė, kad gaisras elektrinėje nekelia grėsmės branduoliniam saugumui.
„TATENA ekspertai matė stiprius tamsius dūmus, sklindančius iš ZNPP šiaurinės zonos po daugybės vakare pasigirdusių sprogimų“, – pranešė agentūra socialiniame tinkle „X“.
„Nepranešta apie poveikį branduolinei saugai“, – priduriama TATENA pranešime.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad intensyviai stebi padėtį netoli elektrinės, kuri yra didžiausia Europoje, esančiose metereologinėse stotyse.
Visi šeši jos blokai šiuo metu yra sustabdyti, sakė J. Balickis.
„Garų sprogimo ar kitų padarinių grėsmės nėra“, – patikino jis ir pridūrė, kad gaisro vietoje su liepsnomis kovoja ugniagesiai.
V.Zelenskio paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip nuo vieno iš elektrinės bokštų veržiasi juodi dūmai, o jo apačią laižo raudonos liepsnos.
Objektas yra rytiniame Dnipro upės – faktinės per pietų Ukrainą nusidriekusios fronto linijos – krante.
Ukraina kontroliuoja priešingą krantą, o Rusija ne kartą kaltino jos pajėgas tyčia apšaudant elektrinę. Ukraina šiuos kaltinimus neigia.
Kyjivas savo ruožtu kaltina Maskvą militarizavus šį objektą, be kita ko, plataus masto karo pradžioje ten pristačius sunkiąją ginkluotę.
Pasak jo, Rusijos vykdoma elektrinės kontrolė yra branduolinio šantažo forma.
TATENA, kurios darbuotojai dirba šioje elektrinėje, ne kartą ragino abi puses elgtis santūriai, sakydama, kad baiminasi, jog neapgalvoti kariniai veiksmai gali sukelti didelę branduolinę avariją.
Rusija pripažino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo 30 km gilyn į Kursko sritį
21:22
Ukrainos kariai pasistūmėjo iki 30 km į Rusijos teritoriją, o tai tapo giliausiu ir reikšmingiausiu įsiveržimu nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, rašo BBC.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos kovojo su Ukrainos kariais prie Tolpino ir Obščio Kolodezo kaimų, puolimui Kursko srityje tęsiantis jau šeštą dieną.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Kyjivą „bauginant taikius Rusijos gyventojus“.
Naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą tiesiogiai pripažino išpuolį, sakydamas, kad Ukraina perkelia karą į „agresoriaus teritoriją“.
„Ukraina įrodo, kad iš tiesų gali atkurti teisingumą ir užtikrinti reikiamą spaudimą agresoriui“, – savo naktiniame kreipimesi iš Kyjivo sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo Ukrainos kariams ir pasakė, kad operaciją Rusijoje aptarė su vyriausiuoju šalies kariuomenės vadu generolu Oleksandru Syrskiu.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacijoje dalyvavo tūkstančiai karių, t. y. kur kas daugiau nei nedidelis įsiveržimas, apie kurį iš pradžių pranešė Rusijos pasieniečiai.
Nors Ukrainos remiamos sabotažinės grupuotės su pertraukomis vykdė tarpvalstybinius įsiveržimus, Kursko puolimas yra didžiausias koordinuotas Kyjivo konvencinių pajėgų puolimas Rusijos teritorijoje.
„Esame puolime. Tikslas – ištempti priešo pozicijas, padaryti kuo daugiau nuostolių ir destabilizuoti padėtį Rusijoje, nes ji nepajėgi apsaugoti savo sienos“, – sakė pareigūnas.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos „sužlugdė priešo mobilių grupių su šarvuočiais bandymus prasiveržti gilyn į Rusijos teritoriją“.
Tačiau gynybos ministerija netiesiogiai pripažino, kad Kyjivo pajėgos įsiveržė gilyn į Kursko pasienio regioną, pranešdami, kad Ukrainos kariai įsitraukė į mūšius netoli Tolpino ir Obščio Kolodezo kaimų, esančių maždaug už 25 km ir 30 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.
Internete platinamoje ir BBC patikrintoje filmuotoje medžiagoje taip pat užfiksuotas Rusijos smūgis netoli Levšinkos kaimo, esančio maždaug už 25 km nuo sienos.
Ukrainos kariai teigė užėmę kelias Kursko srities gyvenvietes. Guevo kaime, esančiame maždaug už 3 km į Rusijos teritoriją, kariai nufilmavo, kaip nuo administracinio pastato nuima Rusijos vėliavą.
Taip pat pasirodė įrašų, kuriuose Ukrainos kariai užėmė administracinius pastatus Sverdlikove ir Porože, o apie intensyvias kovas pranešta Sudžos mieste, kuriame gyvena apie 5 000 žmonių.
Ukrainos kariai jau nusifilmavo už Sudžos ribų esančiame dideliame dujų objekte, kuriame vykdomas gamtinių dujų tranzitas iš Rusijos į ES per Ukrainą, kuris tęsiamas nepaisant karo.
Sumuose, kurie ribojasi su Kursko sritimi, BBC žurnalistai matė nenutrūkstamą šarvuočių ir tankų srautą, judantį į Rusiją.
Ant šarvuočių konvojų puikuojasi balti trikampiai ženklai, matyt, siekiant juos atskirti nuo Ukrainoje naudojamos technikos. Tuo tarpu iš oro darytose nuotraukose matyti, kad Ukrainos tankai dalyvauja mūšyje Rusijos teritorijoje.
„BBC Verify“ išanalizuotose nuotraukose taip pat matyti, kad Rusija netoli Kursko atominės elektrinės stato naujas gynybines linijas. Teigiama, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo 50 km atstumu nuo objekto.
Palyginus vakar užfiksuotas tos pačios vietovės palydovines nuotraukas su keliomis dienomis anksčiau darytomis nuotraukomis, matyti, kad netoliese yra kelios naujai pastatytos tranšėjų linijos, o artimiausia iš jų yra maždaug už 8 km nuo elektrinės.
Rusija teigia, kad iš pasienio rajonų Kursko srityje, kurioje vietos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį, evakuota 76 000 žmonių.
Laikinai einantis regiono gubernatoriaus pareigas Aleksejus Smirnovas taip pat sakė, kad 15 žmonių buvo sužeisti vėlai šeštadienį, kai numuštos Ukrainos raketos nuolaužos nukrito ant daugiaaukščio pastato Kurske.
Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenko pasveikino šią operaciją ir sakė, kad ji „priartina mus prie taikos daug labiau nei šimtas taikos aukščiausiojo lygio susitikimų“.
Kursko puolimas prasidėjo po kelias savaites trukusio Rusijos puolimo rytuose, kur Kremliaus pajėgos užėmė kelis kaimus.
Kai kurie analitikai teigia, kad Kursko puolimas yra dalis pastangų priversti Rusiją perkelti pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sumažinti spaudimą nusilpusiai Ukrainos gynybai.
Analitikai: V.Putinas greičiausiai paskyrė A.Bortnikovą „antiteroristinės operacijos“ vadovu
19:14
Kremlius paskelbė apie „antiteroristinę operaciją“ trijuose su Ukraina besiribojančiuose Rusijos Federacijos regionuose, įskaitant Kurską. Tai gali reikšti, kad Vladimiras Putinas vadovauti Kursko gynybai paskyrė FSB direktorių Aleksandrą Bortnikovą, kuriuo jis labiausiai pasitiki tarp saugumo pajėgų, teigia JAV įsikūręs karo studijų institutas (ISW).
Analitikai pažymi, kad A.Bortnikovas jau anksčiau įsitvirtino kaip veiksmingas Kremliaus režimo krizių valdymo specialistas. Manoma, kad būtent A.Bortnikovui 2023 m. birželį pavyko pasiekti taikų Jevgenijaus Prigožino vadovaujamo „Wagner" maišto baigtį.
Vėliau, 2024 m. kovą, V.Putinas viešai pagyrė FSB už saugų vadinamųjų prezidento rinkimų pravedimą. Galiausiai, grynai formaliai, pagal Rusijos įstatymus būtent specialiosios tarnybos, o ne kariuomenė turėtų vadovauti „antiteroristinei operacijai“.
„Pranešimas apie antiteroristinę operaciją, kuriai vadovauja A.Bortnikovas, rodo, kad Putinas buvo nepatenkintas tuo, kaip Rusijos karinė vadovybė tvarkėsi su situacija Kursko srityje“, – teigė ISW.
Analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad Generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Valerijus Gerasimovas, per rugpjūčio 7 d. susitikimą melavo V.Putinui, kad jo kariuomenė efektyviai kontroliuoja situaciją ir sustabdė Ukrainos puolimą Kursko srityje.
Vėliau įvyko Rusijos Federacijos saugumo tarybos posėdis, į kurį V.Gerasimovas nebuvo pakviestas. Žinoma, kad A.Bortnikovas tame posėdyje padarė pranešimą.
ISW mano, kad FSB ir A.Bortnikovo vadovaujamos „antiteroristinės operacijos“ formatas gali apsunkinti rusų padėtį ir sumažinti jų veiksmų veiksmingumą bandant sustabdyti ukrainiečių veržimąsi į priekį. Kalbama apie visaverčius fronto mūšius, kuriuose turės dalyvauti visavertės kariuomenės daliniai. Todėl Rusijos Federacijos gynybos ministerija bus priversta tokius dalinius perduoti FSB žinion, o tai, pasak analitikų, sukels papildomą „trintį“ tarp šių ir taip nedraugiškų struktūrų.
Ukrainos pasienio regione – dešimtys pažymėtų ukrainiečių šarvuočių
16:33
Dešimtys baltu trikampiu pažymėtų Ukrainos šarvuočių važinėjo po Sumų pasienio regioną, iš kurio ukrainiečių kariuomenė surengė įsiveržimą į Rusijos teritoriją, sekmadienį pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Žurnalistai pasienio teritorijoje matė įvairaus tipo karines transporto priemones, pažymėtas šiuo ženklu, kuris, matyt, naudojamas siekiant atpažinti techniką, Ukrainos naudojamą puolimui Rusijos vakarinėje Kursko srityje.
Rusija tvirtina sustabdžiusi Ukrainos pajėgas apie 30 km nuo sienos savo teritorijoje vakarinėje Kursko srityje smogdama kariams ir įrangai.
Šį antradienį Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Rusijos teritoriją. Tai šokiravo Rusiją, kuri pasiuntė papildomų karių, tankų, dronų, artilerijos ir aviacijos, kad pabandytų nuslopinti puolimą.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas AFP sakė, kad operacijoje dalyvauja tūkstančiai ukrainiečių karių.
Rusai baiminasi antro prasiveržimo: paaiškino, ko siekia Ukrainos pajėgos
16:15
Ukrainos kariai naktį į sekmadienį bandė įžengti į Rusijos Kursko srities Belajos rajoną, esantį šalia Sudžos rajono, kur nuo antradienio vyksta karo veiksmai su sieną pralaužusiomis Ukrainos pajėgomis. Tai liudija vietos valdžios institucijų pareiškimai.
Be to, šalia Kursko srities esančio Belgorodo srities Krasnaja Jarugos rajono gyventojai naktį ėmė palikinėti savo namus, o tai gali reikšti, kad tikimasi naujų Ukrainos pajėgų vykdomų įsiveržimų ne tik Sudžos rajone, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Šeštadienį į Belajos rajoną įžengė ukrainiečių diversijos ir žvalgybos grupė, taip ryte pranešė rajono administracijos vadovas Nikolajus Volobujevas. Padėtį rajone jis apibūdino kaip „stabilią, bet įtemptą“. Pasak N.Volobujevo, valdžios organams kyla klausimų dėl „tam tikrų momentų kai kuriose pasienio teritorijose“.
Po ukrainiečių diversijos ir žvalgybos grupė užėjimo Rusijos kariškiams „pavyko stabilizuoti padėtį“, vėliau sakė Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas. Pasak jo, „Belajos ir Obojano rajonuose karinių susirėmimų nėra, pasieniečiai ir kariškiai gina sieną“. A.Smirnovas paragino „neleisti kilti panikai“, tačiau pažymėjo, kad norintys išvykti iš šių rajonų „gali tai padaryti“.
Rusijos karinis „Telegram“ kanalas „Du majorai“ pirmasis pranešė apie Ukrainos pajėgų dalinių įžengimą į Belajos rajoną, remdamasis „patikrintais bendražygiais“. Pranešime kalbama apie „keliasdešimties kilometrų proveržį“, „tankų apšaudytą ligoninę“ ir Ukrainos pajėgų puolimą „plačiu frontu“. Pagal kanalo informaciją, viskas aplink Belajos kaimą buvo „užimta priešo“.
Po pusvalandžio vadinamieji z-kanalai ėmė neigti pranešimą apie proveržį. Aplink Belają jokių mūšių nebuvo, vaizdo įraše iš rajono centro sakė „RIA Novosti“ korespondentas Aleksandras Charčenka. Karinis tinklaraštininkas Jurijus Kotionokas rašė, kad „pranešimai apie „sienos proveržį Kursko srities Belajos rajone“ nepasitvirtino“, tačiau pripažino, kad „rajono centre girdimi kovos pasienyje garsai“. Kanalas „WarGonzo“ taip pat patvirtino padidėjusį priešininkų aktyvumą pasienyje.
Tačiau ryte tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka rašė, kad priešo diversijos ir žvalgybos grupė „nuėjo labai toli“. „Jos judėjimas vyko ir prie Belajos kaimo“, – patikslino jis.
Panikuoja ir Belgorodo srities gyventojai
Vietos gyventojai naktį masiškai ėmė palikinėti kaimyninės Belgorodo srities Krasnaja Jarugos rajoną, sekmadienio rytą pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jis išreiškė viltį, kad žmonės jau grįžo atgal.
Keliomis valandomis anksčiau internete pasirodė vaizdo įrašas, kurį tikriausiai nufilmavo Ukrainos kariškiai Porozo kaime, esančiame už 19 km nuo Kranaja Jarugos rajono.
„The Washington Post“: bandoma pakelti ukrainiečių kovinę dvasią
Panašu, kad Ukraina plečia savo įsiveržimo teritoriją Rusijoje, siekdama pakelti ukrainiečių kovinę dvasią, o Ukrainos pajėgų veiksmai vis labiau panašėja ne į trumpalaikį reidą, o į užsitęsusią operaciją, kuria siekiama nukreipti Rusijos pajėgas, pranešė „The Washington Post“ (WP).
Įsiveržimas į Kursko sritį leido Ukrainai pademonstruoti, kad ji vis dar pajėgi vykdyti sėkmingas puolamąsias operacijas, WP sakė Austrijos karo analitikas Franzas Stefanas Gady. Tai, su anonimiškumo sąlyga, patvirtino ir vienas Vakarų diplomatas Kyjive. „Ši operacija yra puikus momentas prieš JAV rinkimus vėl įtraukti šį konfliktą į žemėlapį“, – sakė diplomatas.
Penktadienį Rusijos gynybos ministerijai artimas kanalas „Rybar“ pranešė apie galimą pasirengimą bandymams prasiveržti ne tik Kursko, bet ir Belgorodo bei Briansko srityse.
Kaip fronte tampama lyderiais: išskirtiniame dalinyje – savo sėkmės paslapties neatskleidžiantis karys
15:31
29 metų kuopos vadas Salidolis vadovavo paskutiniam Ukrainos kariuomenės daliniui, palikusiam Avdijivką. Estijos leidinys „Postimees“ išsamiai pasakoja ne tik apie šį išskirtinį karį ir jo bendražygius, bet ir apie bendrą Ukrainos karių nuotaiką fronte.
Salidolio dalinys Avdijivkoje liko net ir tuomet, kai Ukrainos gynybos pajėgų vadovas Oleksandras Syrskyis oficialiai paskelbė apie ukrainiečių dalinių išvedimą iš Avdijivkos ir jų perkėlimą į „geresnes gynybines pozicijas“.
Salidolis tai gerai prisimena.
Vasario 17 d. O.Syrskis paskelbė, kad ukrainiečių kariai iš Avdijivkos atitraukiami siekiant išvengti apsupimo.
„Po to mes dar dvi dienas ten buvome“, – pasakoja Salidolis.
Salidolio vyrai dengė vieną iš pagrindinių kitų ukrainiečių dalinių atsitraukimo kelių, tačiau vėliau negalėjo iš karto pasitraukti, nes Rusijos kariuomenės ataka buvo per stipri.
Jiems teko šiek tiek palaukti ir pasitelkti gudrumą, kad išsiveržtų iš apsupties.
Kokia gudrybė ir kaip iš jau užimtos Avdijivkos buvo išsiveržta praktiškai be nuostolių – Salidolis to neišduoda. Šios taktikos gali prireikti ir dabar.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tai didžiulis smūgis Putino prestižui“: ekspertai įvertino ukrainiečių puolimą Kurske
12:27
Vladimiras Putinas šaltu žvilgsniu pažvelgė į Rusijos kariuomenės vadą generolą Valerijų Gerasimovą. Trečiadienį Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad Rusijos prezidentas nepatenkintas naujienomis iš pietinės Kursko srities.
Tuo metu šimtai Ukrainos karių, remiami tankų ir saugomi priešlėktuvinės gynybos, veržėsi į regioną. Rusų kariai pasidavinėjo, šimtai rusų civilių gyventojų Sudžos mieste ir jo apylinkėse bėgo su viskuo, ką galėjo pagriebti, pasakoja transliuotojas CNN.
Per dvejus su puse metų trunkantį karą tai buvo precedento neturintis Ukrainos įsiveržimas į Rusiją. Kremliuje surengtame posėdyje V.Putinas sakė, kad tai neva buvo „dar viena didelė Kyjivo provokacija“. Laikinai gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį, apibūdindamas situaciją kaip „labai sudėtingą“.
Operatyvinė staigmena
Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) atstovas George'as Barrosas teigia, kad ukrainiečiai „pasiekė operatyvinę staigmeną, nors turėjo nedaug šansų, ir šiuo metu naudojasi nepakankamu Rusijos pasirengimu pasienio zonose“. (Ta pati taktika pasiteisino 2022 m. rugsėjį, kai jie per savaitę atgavo didžiąją dalį okupuoto Charkivo regiono).
Rusijos pulkas, kuriam buvo pavesta ginti šią sienos dalį, paliko savo pozicijas. Kelios dešimtys karių pateko į nelaisvę, todėl prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė „ypatingą padėką mūsų kariams ir daliniams, kurie papildo „mainų fondą“ – paimdami okupantus į nelaisvę ir taip padėdami išlaisvinti mūsų žmones iš Rusijos nelaisvės“.
Ukrainiečiai apie rusų koloną galėjo sužinoti iš daugybės vaizdo kamerų
Ketvirtadienio vakarą netoli Rylsko miesto raketomis buvo apšaudyta rusų pastiprinimo kolona, galbūt todėl, kad ukrainiečiams pavyko įsilaužti į daugybę eismo kamerų, kurios įrengtos Rusijos greitkeliuose. Rusų tinklaraštininkas Aleksandras Kocas sakė, kad važiavo tuo maršrutu. „Pastebėjau, kad palei visą greitkelį veikia kameros. Jos tiesiog mirksi šviesomis“.
Nesulaukdamos didelio pasipriešinimo ukrainiečių brigados per pirmąsias dvi operacijos dienas prasiveržė daugiau kaip 20 km į Kursko teritoriją.
Gera žvalgyba leido pažengusiems daliniams judėti į priekį chaotiškame mūšio lauke, dažnai apeinant rusų gynybą. Iki penktadienio Rusijos valdžia prarado mažiausiai 250 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę, kaip rodo kelios nepriklausomos analizės ir CNN žemėlapiai.
Tai nebuvo tik tuščias Rusijos kaimo plotelis. Tarp Ukrainos kontroliuojamų vietų buvo ir gamtinių dujų tranzito mazgas netoli sienos, per kurį Rusija Europai tiekia didelius gamtinių dujų kiekius.
Kilo pykčio banga
Rusijoje vėl įsiplieskė pyktis, kuris buvo kilęs dėl nesėkmių karo pradžioje.
Buvęs regiono vadas Andrejus Guruliovas „Telegram“ paskelbė komentarą, kuriame reikalavo, kad kariniai prokurorai ištirtų vadų sprendimus perkelti dalinius iš Kursko regiono prieš puolimą.
Pasipiktino ir Rusijos civiliai gyventojai regione, kurių tūkstančiai turėjo bėgti iš savo namų. Rylsko miesto, esančio šiek tiek toliau nuo Ukrainos dalinių, vadovas penktadienį sakė, kad išvyko daugiau kaip pusė iš 15 000 gyventojų. Socialinės žiniasklaidos vaizdo įrašai iliustruoja civilių nusivylimą vangia kariuomenės reakcija – kai kurie kreipėsi tiesiai į prezidentą V.Putiną.
Tai didžiulis smūgis Putino prestižui
Stenfordo universiteto Hooverio instituto mokslinis bendradarbis Tomaszas Blusiewiczius sakė, kad Ukraina greičiausiai pasitrauks iš Kursko, bet tik tada, kai privers Rusiją perkelti kelias brigadas, kurios būtų išnaudojusios pozicijas fronto linijoje.
„Dabar jie turi keisti lokaciją. O rusams tai daryti sekasi prastai. Jiems blogai sekasi logistika, – sakė jis. – Tai buvo puikus Ukrainos žingsnis. ... Jie jau pasiekė didžiulę sėkmę, priversdami Rusiją perkelti savo karius, parodydami, kad Rusija yra bejėgė kitose srityse. Tai didžiulis prestižo smūgis Putinui“.
Dabar Ukrainai teks spręsti, ką ji darys su kontroliuojama teritorija Rusijoje, ir ar tai nesumažins pagrindinių gynybos pastangų fronte, rašo JAV leidinys „The Hill“.
Ukraina pakeitė karo naratyvą
GLOBSEC analitinio centro viceprezidentė politikai ir programoms Alena Kudzko teigė, kad, nepaisant neaiškios tolesnės įvykių raidos, „Ukraina jau sėkmingai pakeitė karo naratyvą įžengdama į Rusijos teritoriją“.
„Ukrainiečiai deda visas pastangas, kad pakeistų karo naratyvą. Prieš [Kurską] buvo jaučiama, kad karas tapo gana nuspėjamas, ir iš daugelio pusių karas jau buvo suvokiamas kaip įšaldytas. Šia ataka Ukrainai iš tikrųjų pavyko parodyti, kad iš tiesų yra erdvės padaryti šį karą nenuspėjamą, kad yra erdvės nustebinti Rusiją“, – sakė A.Kudzko.
Ukrainos pareigūnas: įsiveržime į Kursko sritį dalyvauja tūkstančiai karių
12:25
Tūkstančiai Ukrainos karių dalyvauja įsiveržime į Rusijos Kursko sritį, naujienų agentūrai AFP sekmadienį pareiškė aukšto rango ukrainiečių saugumo pareigūnas.
Pasak pareigūno, šiuo puolimu siekiama kuo labiau sukelti iššūkį Maskvos pajėgoms ir destabilizuoti padėtį šalyje.
„Esame puolime. Tikslas – išplėšti priešo pozicijas, padaryti kuo daugiau nuostolių ir destabilizuoti padėtį Rusijoje, nes jie nesugeba apsaugoti savo sienos“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Anksčiau šią savaitę Rusijos kariuomenė nurodė, kad Ukraina per antradienį prasidėjusį įsiveržimą dislokavo apie 1 tūkst. karių, kurie, regis, užklupo Kremlių visiškai nepasiruošusį, Kyjivo pajėgoms sugebėjus prasiveržti pro Maskvos gynybines linijas.
Paklaustas, ar puolime dalyvauja maždaug 1 tūkst. Ukrainos karių, pareigūnas atsakė, kad šiuo metu Kurske kaunasi tūkstančiai ukrainiečių karių, tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė.
Šeštadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą po kelias dienas trukusios tylos pripažino, kad ukrainiečiai vykdo puolimą Kursko srityje.
„The Times“: įsiveržimas į Rusiją – kol kas rizikingiausias V.Zelenskio sprendimas
11:21
Įsiveržimas į Rusijos teritoriją Kursko srityje yra rizikingiausias Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas iki šiol. Jis nustebino ne tik Maskvą, bet ir Kyjivo šalininkus Vakarų šalyse, laikraštyje „The Times“ rašo Londone gyvenantis gynybos studijų profesorius Michaelas Clarke‘as.
„V.Zelenskis desperatiškai bando pakeisti nuomonę, kad Ukraina pralaimi karą. Sėkmės Juodojoje jūroje ir prieš Rusijos pajėgas Kryme nesulaukia pasaulio dėmesio, kai jo šalies kariuomenė lėtai, bet nuosekliai išstumiama iš vis daugiau teritorijos Rytų Ukrainoje. V.Zelenskis bando rasti būdą, kaip sustabdyti arba pakeisti šią dinamiką. Šis strateginis karinis pasirinkimas labai atitinka jo stilių: drąsus ir rizikingas“, – rašoma leidinyje.
Komentare pabrėžiama, kad tai iš tiesų drąsus žingsnis:
„Nuo 1941 m. Maskva nematė užimto nė vieno savo teritorijos metro. Vaizdai iš Kursko srities šokiruoja Rusijos visuomenę, o Kremliui gali būti sunku susidoroti su tokiu poveikiu. Tai taip pat sukels nerimą kai kuriems Vakarų lyderiams, nes dabar Rusijos teritorijoje naudojami NATO antžeminės technikos elementai – dar viena peržengta riba.“
Pasak „The Times“, esama ženklų, kad Kyjivas nusiteikęs rimtai – žygyje į Rusiją dalyvauja nuo 6 000 iki 10 000 kovotojų iš 22-osios ir 88-osios mechanizuotųjų brigadų, taip pat 80-osios oro desanto brigados.
„Ukrainos kariuomenė, matyt, ketina stovėti ir kovoti savo užkurtame katile, kuris dar gali būti pakaisti... Kyjivas tikriausiai pasiruošęs rizikuoti vertingais kariais ir technika, kad čia įgytų tam tikrą persvarą. V.Zelenskio kritikai tvirtins, kad taip piktnaudžiaujama ir karių gyvybėmis, ir sunkiąja technika, kurios Ukrainai labai reikia“, – teigiama leidinyje.
Vis dėlto autorius mano, kad šis smūgis nesugebės pasukti karo eigos atgal:
„Vietoj to, jo karinė sėkmė bus vertinama pagal tai, kiek ukrainiečiai sugebės priversti Maskvą sumokėti už galimą savo teritorijos grąžinimą. Jei kova užsitęs ir kaina bus didelė, Ukrainos pajėgos gali pajusti neproporcingai didelę naudą kitur.“
Rusija paskelbė tik operaciją, o ne karo padėtį
15min primena, kad Rusijos valdžia paskelbė tik „antiteroristinės operacijos“ režimą Kursko, Belgorodo ir Briansko srityse bei nepaskelbė karo padėties, nes nenori imtis radikalesnių veiksmų dėl įvykių šiuose regionuose, teigė JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).
„Kremlius tikriausiai nusprendė paskelbti antiteroristinę operaciją – ne karo padėtį – siekdamas sumažinti Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį mastą ir užkirsti kelią vidaus panikai ar neigiamai reakcijai. Tai rodo Kremliaus nenorą imtis radikalesnių priemonių reaguojant į susidariusią situaciją“, – teigiama analitikų pranešime.
Maskvos gyventojai nepatenkinti Rusijos atsaku ir pyksta dėl ukrainiečių įsiveržimo Kurske: įžūli operacija
10:45
Maskvos gyventojai šeštadienį pasisakė už griežtą atsaką į Ukrainos staigų įsiveržimą per sieną – rimčiausią užsienio kariuomenės išpuolį Rusijos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau Maskvos gatvėse taip pat pasitaikė žmonių, kurie pyko dėl to, kaip apskritai galėjo įvykti tokia įžūli operacija, kai Ukraina įžengė kelis kilometrus į Rusijos teritoriją ir sukėlė masinę evakuaciją iš apšaudomų pasienio kaimų.
Rusija penktadienį pranešė pradėjusi „antiteroristines operacijas“ trijuose su Ukraina besiribojančiuose pasienio regionuose.
Pagal Rusijos įstatymus saugumo pajėgoms ir kariuomenei suteikiamos plačios galios vykdant kovos su terorizmu operacijas.
Ribojamas judėjimas, gali būti konfiskuojamos transporto priemonės, klausomasi telefoninių pokalbių, teritorijos paskelbiamos uždraustomis zonomis, įrengiami patikros punktai, sustiprinamas pagrindinių infrastruktūros objektų saugumas.
„To buvo imtasi per vėlai. To reikėjo imtis iš karto“, – šeštadienį Maskvos centre naujienų agentūrai AFP sakė vyras vardu Denisas, kuris nenorėjo nurodyti savo pavardės.
Kremlius turėjo „iš karto įvesti kovos su terorizmu operacijų režimą ir nedelsiant nusiųsti specialiąsias pajėgas“, pridūrė jis.
„Tokioje situacijoje turime imtis visų įmanomų veiksmų“, – sakė 42 metų architektas Aleksandras Iljinas.
„Duok Dieve, kad tai būtų vienas iš žingsnių", kurie padės, pridūrė jis ir pažymėjo, kad dar laukia „daug darbo, daug veiksmų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas paaiškino, ar V.Putinas imsis bombomis griauti miestus iki pamatų Kurske
09:55
„Rusai negali stipriau pasinaudoti savo turimu aviacijos pranašumu, nes griauti bombomis iki pamatų savo pačių miestus ir miestelius, pilnus nepasitraukusių gyventojų, vengia net Vladimiro Putino režimas“, - sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo karo apžvalgoje.
Pasak jo, ukrainiečiai toliau išlaiko iniciatyvą Rusijos Kursko srityje. Kaip ir penktadienį, jie nevykdo stiprių puolimų gilyn, bet įsitvirtina užimtoje teritorijoje. Tačiau ir toliau vykdo nedidelius išpuolius mažomis grupėmis.
Stipriau spaudžiama tik Korenevo miestelio rajone, nes jis būtų labai naudingas pridengiant kairįjį flangą, tuo pačiu būtų išplėsta užimta Rusijos teritorija palei sieną šiaurės link. Tačiau kol kas rusai čia gana sėkmingai ginasi, o ukrainiečiai neturi kuo sustiprinti savo puolančias pajėgas.
Analitikas pastebi, kad ukrainiečiai kažkodėl silpniau stengiasi dešiniajame flange – arba jiems čia neracionalu plėstis ir įsitvirtinti dėl gynybai netinkamos vietovės, arba tiesiog grėsmė iš šios pusės neatrodo didelė.
„Rusai negali stipriau pasinaudoti savo turimu aviacijos pranašumu, nes griauti bombomis iki pamatų savo pačių miestus ir miestelius, pilnus nepasitraukusių gyventojų, vengia net Putino režimas. Kita vertus, kol kas nelabai ir yra tokių patogių taikinių kaip ukrainiečių stacionarios pajėgos Donbase. Mažas grupeles bando medžioti ir atakuoti sraigtasparniais, bet tokios pavienės neorganizuotos atakos yra pavojingos patiems rusams – jie jau neteko 2 atakos sraigtasparnių Ka-52“, - sako E.Papečkys.
Kremlius problemą sprendžia maudamasis kelnes per galvą
„Kursko problemą Kremlius toliau sprendžia kelnes maudamasis per galvą. Vietoje to, kad pripažintų reguliarios priešininko kariuomenės įsiveržimą ir įvestų karo padėtį, režimas kalba apie „ukrainiečių provokaciją“ ir trijose srityse skelbia antiteroristinę operaciją.
Kaip ir maniau, rusai sustiprino savo puolimą Donbase ir turi šiokių tokių taktinių pasiekimų. Padėtis čia išlieka nelengva, bet nekritinė“, - sako analitikas.
Irano raketos Rusijai
Pasak jo, vėl kalbama apie raketas, kurias Iranas ketina perduoti Rusijai. Tai labai gražiai susisieja su Sergejaus Šoigu vizitu į Iraną, kitų įvairaus lygių delegacijų abipusius vizitus šiomis dienomis.
„Tai, kad agresorius gautų didesnį kiekį raketų nebūtų gerai. Tačiau kita vertus, mes jau tiek daug kartų girdėjome apie tas iranietiškas raketas Rusijoje, bet jos fronte taip ir nepasirodė. Tikėkimės, gal ir šį kartą kalbos taip ir liks kalbomis. Nors, tenka pripažinti, daugiau šansų kad Iranas raketas jau perdavė arba perduos artimiausiu metu“, - sako ekspertas.
Ukrainiečiams Baltarusijoje sektųsi geriau nei Kursko srityje
Aliaksandro Lukašenkos teigimu, Baltarusijos teritoriją kirto apie dešimt ukrainiečių bepiločių, skriejančių į Rusijos teritoriją. Pasak A.Lukašenkos, dalį numušė baltarusių oro gynyba, dalį – rusų.
„Nors žiniasklaida pranešdama apie šį įvykį prideda žodelį „neva“, beveik neturiu abejonių, kad toks įvykis buvo, ir kad skrido ukrainiečių dronai, nutaikyti į taikinius Rusijoje“, - tvirtina E.Papečkys.
Pranešama, kad prie sienos su Ukraina pasiųsta dar daugiau karių, bet jokios grėsmės tai nekelia. A.Lukašenka stipriai sunerimo dėl įsiveržimo į Kurską.
„Jis jau seniai tiki, kad ukrainiečiai ruošiasi įsiveržti ir į Baltarusiją, kur jiems eitųsi daug lengviau nei Kursko srityje.
Jeigu taip ir nutiktų, kad ukrainiečiai sugalvotų įsiveržti, silpna baltarusių priedanga jiems rimčiau pasipriešinti nepajėgs. Be to, dabar daugybė Baltarusijos karių dirba padėdama nuimti derlių, daliniai likę be didelės dalies karių transporto, o tai stipriai sumažino ir šiaip ne per didžiausias Baltarusijos armijos galimybes“, - apibendrina ekspertas.
Ukrainos įsibaiminusi Baltarusija rodo numuštų dronų liekanas
09:29
Baltarusijos gynybos ministerija paviešino tariamai Baltarusijos sieną pažeidusių Ukrainos dronų liekanas.
Valstybinė agentūra BELTA su nuoroda į televizijos kanalą „Belarus 1“ pranešė, kad tiriant orlaivio nuolaužas esą buvo aptiktas „elektros variklis, NATO šalių elektronikos komponentai, aktyvi amerikietiškos gamybos daugiajuostė antena, belgų navigacinė sistema“.
Šeštadienio rytą Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad virš šalies buvo numušti „keli taikiniai“, skridę iš Ukrainos. Pasak jo, įtariama, kad tai atakos dronai.
Po to A.Lukašenka davė nurodymą sustiprinti kariuomenės grupavimą Gomelio ir Mozyriaus taktinėse kryptyse, kurios ribojasi su Kyjivo ir Černihivo sritimis. Į pasienį su Ukraina pritraukiami kariai.
Tuo pat metu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija laikinajai Ukrainos reikalų patikėtinei Olgai Tymuš pranešė, kad šalis gali kelti klausimą dėl tolesnio Ukrainos diplomatinės atstovybės buvimo Minske tikslingumo.
Baltarusija pritraukia karius prie sienos su Ukraina
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka nurodė sustiprinti Baltarusijos karių grupuotes Gomelio ir Mozyriaus taktiniuose rajonuose prie Ukrainos sienos, rašo naujienų agentūra BELTA, remdamasi Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu.
„Specialiųjų operacijų pajėgų kariniams daliniams, sausumos kariuomenei, raketinėms pajėgoms, įskaitant raketų sistemas „Polonez“ ir raketų kompleksus „Iskander“, pavesta vykti į nurodytas teritorijas“, – sakė jis.
Atitinkami pareiškimai buvo padaryti kaltinimų Ukrainai dėl Baltarusijos oro erdvės pažeidimo dronais fone.
Šeštadienį Aliaksandras Lukašenka apkaltino Ukrainą pažeidus Baltarusijos oro erdvę. Jis teigė, kad Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos sistema neva numušė Ukrainos bepiločius orlaivius, iš viso buvo aptikta apie dešimt bepiločių orlaivių.
Pasak jo, incidentas esą įvyko rugpjūčio 9 d. vakare, dėl to šalies oro ir oro gynybos pajėgoms buvo įvesta padidinta parengtis.
A.Lukašenka pagrasino, kad „bet kokios provokacijos neliks be atsako“.
Baiminasi Kursko srities scenarijaus
„Mes tai laikome provokacija prieš Baltarusijos Respubliką, – sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas. – Atsižvelgdamas į padėtį Ukrainoje, taip pat Rusijos Kursko srityje, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas davė nurodymą sustiprinti kariuomenės grupavimą Gomelio ir Mozyriaus taktinėse kryptyse, kad būtų galima reaguoti į bet kokias galimas provokacijas“.
BELTA skelbia, kad rugpjūčio 9 d. budinčios oro gynybos pajėgos neva užfiksavo neatpažintus oro objektus, skriejančius iš Ukrainos teritorijos Baltarusijos kryptimi.
„Siekiant laiku užkardyti galimą valstybės sienos pažeidimą Baltarusijos Respublikos oro erdvėje, paskirtos pajėgos ir priemonės buvo laiku įvestos į budėjimą Nr. 1. Kirtus valstybės sieną, oro taikiniai buvo klasifikuoti kaip bepiločiai orlaiviai ir duota komanda juos sunaikinti“, – sakoma valstybinės naujienų agentūros tekste.
Ukrainos prezidentas pirmą kartą patvirtino, kad šalies pajėgos vykdo puolimą Rusijoje
08:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad šalies pajėgos vykdo puolimą Rusijos vakarinėje Kursko srityje.
Savo vakariniame kreipimesi V.Zelenskis užsiminė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį, kuris, prezidento teigimu, jau kelis kartus yra pranešęs apie fronto liniją po to, kai šalies pajėgos pradėjo puolimą Rusijos teritorijoje. Pasak prezidento, Ukraina perkėlė karo veiksmus į šalies agresorės teritoriją.
„Esu dėkingas kiekvienam mūsų gynybos pajėgų daliniui, kuris tai užtikrina, – pridūrė prezidentas. – Ukraina įrodo, kad ji tikrai gali užtikrinti teisingumą ir garantuoti būtent tokį spaudimą, kokio reikia – spaudimą agresoriui“.
Anksčiau šeštadienį Rusija nurodė, kad iš savo pasienio regiono evakavo dešimtis tūkstančių žmonių ir pradėjo vadinamąją „antiteroristinę operaciją“ trijuose su Ukraina besiribojančiuose pasienio regionuose.
Antradienio rytą Kyjivo kariai surengė netikėtą puolimą Rusijos vakarinėje Kursko srityje – tai rimčiausias įsiveržimas į Rusijos teritoriją per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą.
Pasak nepriklausomų analitikų, per sieną į Kursko sritį įsiveržę ukrainiečių daliniai pasistūmėjo kelis kilometrus į priekį.
Rusija dislokavo papildomų karių ir įrangos, įskaitant tankus, raketų paleidimo įrenginius ir aviacijos dalinius, kad sustabdytų besiveržiančius karius.
Per ataką Kyjivo regione žuvo vyras ir jo sūnus
08:52
Sekmadienio vakarą Kyjivo regione per priešo raketų ataką žuvo civiliai – vyras ir vaikas, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Raketos fragmentai nukrito ant privačių gyvenamųjų namų Kyjivo srities Brovarų rajone.
Trys žmonės, įskaitant 13 metų vaiką, buvo sunkiai sužeisti. Dar du – 35 metų vyras ir jo 4 metų sūnus – įstrigo po pastato griuvėsiais. Per paieškos ir gelbėjimo operacijas jie buvo rasti negyvi.
Rusija praneša apie masinę naktinę ataką: Kurske užsiliepsnojo daugiaaukštis pastatas
08:44 Atnaujinta 10:39
Naktį į sekmadienį Rusijos Kursko mieste nugriaudėjo galingi sprogimai. Apie tai pranešė vietos „Telegram“ kanalai. Pranešama, kad įvyko mažiausiai septyni sprogimai. Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas teigė, kad regione veikė priešlėktuvinė gynyba.
Vėliau jis paskelbė, kad raketa pataikė į gyvenamąjį namą. Ukrainiečių portalai tvirtina, kad smūgis pastatui įvyko po netinkamo Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbo.
„Šiandien numušta ukrainiečių raketa nukrito ant gyvenamojo namo Kursko mieste. Kilo gaisras. Į įvykio vietą išvyko visos pagalbos tarnybos“, – rašoma pranešime.
Užsidegė ir šalia daugiaaukščio pastato stovėję automobiliai. Šiuo metu žinoma 13 nukentėjusiųjų, dviejų iš jų būklė sunki.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad oro gynyba esą naktį virš Kursko srities teritorijos sunaikino keturiolika bepiločių orlaivių ir keturias taktines raketas „Točka-U“.
Vietos valdžios institucijų duomenimis, praėjusią naktį Voronežo srityje oro gynybos sistema numušė 15 dronų. Nukentėjusiųjų nebuvo. Buvo apgadintas administracinis pastatas, komunalinis objektas ir privatūs namai.
Belgorodo srityje dronai atakavo Šebekino miestą. Vienas daugiaaukštis pastatas užsidegė, o dviejų privačių namų stiklai buvo išdaužyti. Dalis miesto liko be elektros.
