Svarbiausios naujienos
- J.Bidenas nutraukė tylą dėl Kursko puolimo: pasakė, kas laukia V.Putino.
- Analitikas: V.Putinas savo gyvybę vertina labiau nei Rusijos suverenitetą.
- Ukrainiečiai Kursko srityje sunaikino Rusijos naikintuvą Su-34.
- „The Economist“ įvardija labiausiai tikėtiną scenarijų: ko imsis Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko srityje.
- Atakavo rusų aerodromą: čia bazuojasi naikintuvai MiG-31K su raketomis „Kinžal“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žiniasklaida: Kamala Harris turėjo konfliktą su Volodymyru Zelenskiu
20:48
Dabartinė JAV viceprezidentė Kamala Harris tikriausiai gana supaprastintai vertina karą Ukrainoje. Ji taip pat tikriausiai turi asmeninį konfliktą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai praneša „ The Telegraph“.
Liepos pabaigoje autoritetingas žurnalas „Time“, remdamasis buvusiu gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu, rašė, kad likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą, K.Harris ir V.Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje ginčijosi, kaip sulaikyti Rusiją nuo agresijos.
V.Zelenskis esą prašė K.Harris įvesti Rusijai prevencines sankcijas, kad atgrasytų ją nuo invazijos. Tačiau K.Harris esą tvirtino, kad negalima bausti už nusikaltimą, kuris dar neįvyko, ir paprašė V.Zelenskio viešai paskelbti, kad Rusijos invazija yra neišvengiama.
„V.Zelenskis aiškiai paklausė K.Harris: „Jūs norite, kad aš tai pripažinčiau, bet ką tai jums duos? Jei prisipažinsiu čia, šiame pokalbyje, ar taikysite sankcijas? Ir jis negavo jokio atsakymo“, - apie šį ginčą rašė ‚Time‘.
Nors K.Harris niekada nėra buvusi Ukrainoje, būdama JAV viceprezidente ji šešis kartus susitiko su V.Zelenskiu. Ji taip pat buvo atsakinga už 1,5 mlrd. dolerių paramą Ukrainai energetikos infrastruktūrai ir kitą humanitarinę pagalbą.
Apskritai K.Harris viešose kalbose nedažnai minėdavo Ukrainą, o kai tai darydavo, sulaukdavo kaltinimų dėl savo nekompetencijos konflikto atžvilgiu.
Amerikiečių analitikas Dougas Bandow pažymi, kad K.Harris niekada nebuvo giliai įsitraukusi į JAV užsienio politikos klausimus ir ypač susijusius su karu Ukrainoje.
„Jos supratimas tikriausiai apsiriboja paviršutiniškais pokalbiais, kai ji keliavo į Europą... nėra daug įrodymų, kad ji labai domisi ar išmano šiuos klausimus. Tai nereiškia, kad ji nesugeba į tai įsigilinti. Greičiau ji neturėjo nei priežasčių, nei galimybių tai padaryti“, - sako jis.
Tuo pat metu amerikiečių analitikai linkę manyti, kad jei K.Harris laimės prezidento rinkimus, ji tęs J.Bideno administracijos vykdytą užsienio politiką.
Ukraina atakavo Rusijos aerodromus
23:56
Ukrainos kariuomenės daliniai atakavo keturis aerodromus Voronežo, Kursko ir Žemutinio Naugardo regionuose Rusijoje.
Pasak kariškių, pagrindiniai taikiniai buvo degalų ir tepalų bei aviacinės amunicijos sandėliai.
Kol kas apie atakos rezultatus nepranešama.
Gali kariauti, bet negali sutvarkyti vamzdžio: Rusija yra per žingsnį nuo namų ūkių katastrofos
22:57
Kai Europa pradėjo atsisakyti rusiškų dujų, Kremliaus propagandininkai prigalvojo istorijų apie tai, kaip europiečiai vidury žiemos pjausto medinius suolus, kad šia mediena galėtų įsikurti ugnį viryklėms.
Tačiau pati Rusija išgyvena paradoksą: ji turi išteklių kariauti, tačiau piliečiai priversti ilgą laiką gyventi be šildymo, vandentiekio ar elektros.
Apie Rusijos komunalinių paslaugų sektoriaus krizę laikraštyje „Postimees“ rašo publicistas ir Rusijos reikalų ekspertas Andrejus Kuzičkinas.
Vasara – geriausias laikas kalbėti apie pasirengimą žiemai.
Prieš dvejus metus Rusijos spaudoje ir socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo „memas“ apie tai, kaip Europa žiemą užšąla be rusiškų dujų.
Rusijos žiniasklaidos erdvę užpildė kadrai, kuriuose Berlyno ir Londono gyventojai, regis, pjauna medžius – štai kokie jie beviltiški.
Europa, kaip žinia, nešąla ir gana sėkmingai pakeitė rusiškas gamtines dujas kuro atsargomis iš kitų šalių.
Plačiau skaitykite čia.
Kyjivo centre sprogo granata
21:59
Kyjivo centre esančioje kavinėje nugriaudėjo sprogimas.
Vėliau paaiškėjo, kad sprogo granata. Apie tai pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
„Nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – paskelbė meras.
Daugiau detalių apie incidentą Ukrainos žiniasklaida nepateikia.
V.Zelenskis: Ukraina gerokai pasistūmėjo į priekį Rusijos Kursko srityje
21:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo pajėgos „gerokai pasistūmėjo į priekį“ Rusijos Kursko srityje.
„Šiandien mes gerokai pasistūmėjome į priekį Kursko srityje. Mes įgyvendiname savo strateginį tikslą“, – sakė V.Zelenskis savo vakarinėje kalboje.
Ukrainos pajėgos antrą savaitę tęsia plataus masto puolimą Kursko srityje: trečiadienį ukrainiečiai pareiškė užėmę daugiau teritorijų, paėmę į nelaisvę daugiau rusų kariškių ir sunaikinę naikintuvą-bombonešį per atakas prieš karinius aerodromus.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Žiniasklaida: Kamala Harris turėjo konfliktą su Volodymyru Zelenskiu
20:48
Dabartinė JAV viceprezidentė Kamala Harris tikriausiai gana supaprastintai vertina karą Ukrainoje. Ji taip pat tikriausiai turi asmeninį konfliktą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai praneša „ The Telegraph“.
Liepos pabaigoje autoritetingas žurnalas „Time“, remdamasis buvusiu gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu, rašė, kad likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą, K.Harris ir V.Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje ginčijosi, kaip sulaikyti Rusiją nuo agresijos.
V.Zelenskis esą prašė K.Harris įvesti Rusijai prevencines sankcijas, kad atgrasytų ją nuo invazijos. Tačiau K.Harris esą tvirtino, kad negalima bausti už nusikaltimą, kuris dar neįvyko, ir paprašė V.Zelenskio viešai paskelbti, kad Rusijos invazija yra neišvengiama.
„V.Zelenskis aiškiai paklausė K.Harris: „Jūs norite, kad aš tai pripažinčiau, bet ką tai jums duos? Jei prisipažinsiu čia, šiame pokalbyje, ar taikysite sankcijas? Ir jis negavo jokio atsakymo“, - apie šį ginčą rašė ‚Time‘.
Nors K.Harris niekada nėra buvusi Ukrainoje, būdama JAV viceprezidente ji šešis kartus susitiko su V.Zelenskiu. Ji taip pat buvo atsakinga už 1,5 mlrd. dolerių paramą Ukrainai energetikos infrastruktūrai ir kitą humanitarinę pagalbą.
Apskritai K.Harris viešose kalbose nedažnai minėdavo Ukrainą, o kai tai darydavo, sulaukdavo kaltinimų dėl savo nekompetencijos konflikto atžvilgiu.
Amerikiečių analitikas Dougas Bandow pažymi, kad K.Harris niekada nebuvo giliai įsitraukusi į JAV užsienio politikos klausimus ir ypač susijusius su karu Ukrainoje.
„Jos supratimas tikriausiai apsiriboja paviršutiniškais pokalbiais, kai ji keliavo į Europą... nėra daug įrodymų, kad ji labai domisi ar išmano šiuos klausimus. Tai nereiškia, kad ji nesugeba į tai įsigilinti. Greičiau ji neturėjo nei priežasčių, nei galimybių tai padaryti“, - sako jis.
Tuo pat metu amerikiečių analitikai linkę manyti, kad jei K.Harris laimės prezidento rinkimus, ji tęs J.Bideno administracijos vykdytą užsienio politiką.
Ukraina: Rusai neužėmė Torecko
19:17
Donecko srities Torecko miesto rusai neužėmė, o į gyvenvietę įžengė diversantai sulaukė ukrainiečių atsako. Miestą šiuo metu visiškai kontroliuoja Ukrainos gynėjai, teletilto eteryje sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
„Padėtis mieste labai sudėtinga, priešas neužėmė miesto, į jį įsiveržė diversinės grupės, mūsų gynėjai jas atrėmė“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, Torecke yra apie 3 tūkst. žmonių, jie apsistoję rūsiuose, o evakuacija vyksta labai lėtai – kasdien evakuojama po 10-15 žmonių.
M.Podoliakas prakalbo apie ataką Kurske
19:08
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas įsitikinęs, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sprendimo įžengti į Kursko sritį veiksmingumas yra akivaizdus.
„Siekdami grąžinti Ukrainai iniciatyvą fronte, sprendimus turime priimti čia ir dabar, remdamiesi situacija. Kai kur nors įžengiate, jūs siekiate tam tikrų tikslų. Šie tikslai gali būti pasiekti iš karto – arba ne iš karto. Tada žiūri į operatyvinę situaciją“, – sakė jis interviu leidiniui „Meduza“.
„Jei yra galimybė, jūs įsitvirtinate. Statote įtvirtinimus, pritraukiate rezervus, o svarbiausia – vietoje užtikrinate logistinį ryšį su pagrindinėmis pajėgomis. Jei tokios galimybės egzistuoja ir operatyvinė situacija leidžia, jūs tikrai tai darote“, – aiškino patarėjas.
„Visuotinė šios operacijos prasmė – pademonstruoti Rusijos nemokumą kariniu požiūriu“, – pridūrė M.Podoliakas.
„The Times“: įsiveržimas į Kurską yra mirtinas smūgis V.Putino valdymui
18:43
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko regioną vadinamas mirtinu smūgiu ilgam V.Putino valdymui. Apie tai rašo „The Times“, primindamas nuskendusį Rusijos branduolinį povandeninį laivą „Kursk“, kuris nuskendo lygiai prieš 24 metus – pirmaisiais diktatoriaus buvimo valdžioje metais.
Pažymima, kad dėl Ukrainos operacijos Rusijos Federacijoje V.Putinas tapo pirmuoju Rusijos vadovu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, atidavusiu teritoriją užsienio kariuomenei.
„Ukrainos puolimo pradžios laikas taip pat yra grėsmingas V.Putinui. Rusijoje rugpjūtis istoriškai yra katastrofų ir sukrėtimų mėnuo, pradedant 1991 m. nepavykusiu perversmu prieš Michailą Gorbačiovą, kurį įvykdė KGB griežtosios linijos šalininkai. Nuo to laiko, išskyrus povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą, rugpjūtis tapo didelių teroristinių išpuolių, stichinių nelaimių ir pražūtingos finansų krizės mėnesiu. Likus daugiau nei dviem savaitėms iki šio mėnesio pabaigos, V.Putinas turi galvoti, ar netaps dar viena rugpjūčio prakeiksmo auka“, – skelbiama leidinio straipsnyje.
Kyjivas atskleidė vieną iš operacijos Kurske tikslų: priimtas svarbus sprendimas
17:46
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad kuria buferinę zoną Rusijos Kursko srityje, kur tęsia puolimą, kad rusai iš ten negalėtų apšaudyti Ukrainos teritorijos.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukraina planuoja atidaryti humanitarinius koridorius Kursko srities civiliams
17:28
Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos kariuomenė leis evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos Kursko srities į Rusiją ir Ukrainą, ir kad į teritoriją, kur vykdomas puolimas, įsileis tarptautines humanitarines organizacijas.
Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą.
„Mūsų karinės pajėgos planuoja (...) atverti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti: tiek Rusijos, tiek Ukrainos kryptimi“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.
Analitikas: V.Putinas savo gyvybę vertina labiau nei Rusijos suverenitetą
15:33
Rusijos politikos ekspertas, „Deutsche Welle“ (DW) portalo politikos apžvalgininkas Ivanas Preobraženskis interviu 15min teigė esąs įsitikinęs – Vakarai dar gerokai nustebs dėl šios situacijos sprendimo būdų. Taip jis kalbėjo vertindamas situaciją dėl Ukrainos puolimo Kursko srityje ir nuolat skambančius Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą.
Vos per savaitę ukrainiečiai pradėjo kontroliuoti tokio pat dydžio Rusijos teritorijas, kokias jų krašte 2024 m. užgrobė rusų pajėgos. Nors iš pradžių buvo tikėtasi, kad Ukrainos puolimas labiau primins jau ankstesnius savanorių dalinių antpuolius ir greitai pasibaigs, dabar rusams taip nebeatrodo.
Nepaisant to, kad Rusijos branduolinė doktrina numato, kad įsiveržimas į šalies teritoriją yra pakankama priežastis panaudoti branduolinį ginklą, juo anksčiau žvanginę šalies politikai ir net prezidentas Vladimiras Putinas pritilo.
Ivanas Preobraženskis interviu 15min sako, kad V.Putinas iš principo nepasirengęs pradėti branduolinį karą ir nesiruošia to daryti jokiomis aplinkybėmis.
– Kone nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vis pagrasindavo suduoti branduolinį smūgį, o štai dabar, kai pagal doktriną net turėtų tą padaryti, pritilo net drąsiausias Kremliaus svajones anksčiau įgarsinęs Dmitrijus Medvedevas, tyli ir V.Putinas. Ką tai reiškia?
– Manau, kad tam yra labai paprastas ir akivaizdus paaiškinimas – jie visą tą laiką „skiedė“ apie pasiruošimą panaudoti branduolinį ginklą.
V.Putinas iš principo nepasirengęs pradėti branduolinį karą ir nesiruošia to daryti jokiomis aplinkybėmis. Jis savo gyvybę vertina labiau nei Rusijos suverenitetą.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Bidenas nutraukė tylą dėl Kursko puolimo: pasakė, kas laukia V.Putino
15:23
JAV prezidentas Joe Bidenas naktį kalbėjo apie Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Rusiją ir sakė žurnalistams, kad ši operacija „kelia tikrą dilemą“ Vladimirui Putinui. Jis pridūrė, kad jo komanda nuolat palaiko ryšius su Ukrainos pareigūnais.
Paklaustas, ką norėtų pasakyti apie tai, kas vyksta Rusijoje ir Ukrainoje, jis teigė:
„Pastarąsias šešias ar aštuonias dienas reguliariai kalbėjausi su savo darbuotojais, tikriausiai kas keturias ar penkias valandas. Tai kelia tikrą dilemą V.Putinui. Ir mes palaikome tiesioginį ryšį – nuolatinį ryšį su ukrainiečiais“.
Ir pridūrė: „Tai viskas, ką ketinu pasakyti apie tai, kol visa tai vyksta. Gerai?“
Ukraina atakuoja aviacijos bazes ir veržiasi tolyn Kurske
Naktį Ukrainos pajėgos tęsė įsiveržimą į Rusijos teritoriją, taikėsi į oro bazes, pasiuntė raketų ir dronų ugnį į Kursko sritį, o visoje Rusijos Belgorodo srityje buvo įvesta nepaprastoji padėtis
Trečiadienio rytą Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad šalies pietvakariuose virš Kursko, Belgorodo, Voronežo, Volgogrado, Briansko, Oriolo, Rostovo ir Nižnij Novgorodo sričių buvo numušta dešimtys Ukrainos bepiločių lėktuvų.
Paaiškėjo, kad Ukraina taikosi į Rusijos oro bazes. Nižnij Novgorodo regione yra Savasleikos oro bazė, kurioje Maskvos pajėgos laiko lėktuvus su hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“. Remiantis vietos ir Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, į aviacijos bazę smogė keli bepiločiai orlaiviai.
Nepriklausoma naujienų svetainė „Astra“ pranešė, kad buvo smogta Borisoglebsko aviacijos centrui Voronežo srityje, pažymėdama, kad Rusijos kariuomenę palaikantys tinklaraštininkai teigė, jog per naktį buvo smogta mažiausiai trims Rusijos oro bazėms. Praėjusią savaitę Ukraina teigė, kad smogė Rusijos Lipecko oro pajėgų bazei.
Maskva teigė, kad jos pajėgos neva sustabdė Ukrainos pajėgų žygį Kursko regione ir stumia jas atgal, tačiau kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai ir Kyjivas pateikė kitokios informacijos. Ukraina tvirtina, kad dabar vien Kursko srityje kontroliuoja mažiausiai 74 kaimus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į priekį, rusai bėga. Tai veikia, ir tai yra svarbiausia“, – leidiniui „Politico“ sakė Kursko puolime dalyvaujantis ukrainiečių karys Oleksandras Pislaras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi antradienį sakė, kad „šimtai Rusijos kariškių jau pasidavė“ Kyjivo pajėgoms, papildydami karo belaisvių „mainų fondą“.
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas anksti trečiadienį „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad padėtis išlieka „itin sudėtinga ir įtempta“ dėl nuolatinio Ukrainos pajėgų apšaudymo.
Jis sakė, kad per naktį buvo evakuota daugiau žmonių ir kad jis paskelbė regioninę nepaprastąją padėtį visame regione, pridurdamas, kad valdžios institucijos planuoja prašyti paskelbti federalinę nepaprastąją padėtį.
Rusijos Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas vėlai antradienį per „Telegram“ pranešė, kad savanorių būrys dirbo evakuojant žmones, ir pridūrė, kad pastarąją savaitę nuo netikėto Ukrainos įsiveržimo „jie dirba apšaudomi, praktiškai be miego ir poilsio“. Virš Kursko buvo sunaikintos keturios ukrainiečių raketos, sakė gubernatorius.
Ukraina tuo tarpu tyliai džiaugėsi savo laimėjimais.
„Stipriausia ataka nuo karo pradžios“
“(Ukrainos saugumo tarnyba) SBU ir toliau metodiškai silpnina Rusijos karinės mašinos aviacijos komponentą. Būtent lėktuvai šiuo metu suteikia priešui pranašumą ore, tačiau mes ir toliau šiems „paukščiams“ karpysime sparnus“, – leidiniui „Politico“ sakė vienas aukšto rango SBU pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad būtų galima aptarti slaptas detales.
Nors Ukraina retai oficialiai patvirtina dronų atakas Rusijos teritorijoje, Ukrainos specialiosios pajėgos, ginkluotosios pajėgos, naujai sukurtos bepiločių orlaivių pajėgos ir SBU surengė didžiausią iki šiol ataką prieš keturis Rusijos karinius aerodromus, sakė SBU pareigūnas.
„Tai buvo stipriausia mūsų ataka nuo pat karo pradžios. Smagi naktis šiandien Voronežo, Kursko, Savasleikos ir Borisoglebsko aerodromuose – aerodromuose, iš kurių rusų lėktuvai bombarduoja mūsų fronto miestus nesustabdomai sklendžiančiomis bombomis“, – sakė pareigūnas.
Smūgiai buvo veiksmingi – vietos žiniasklaida suskaičiavo 10 sprogimų Savasleikos aerodrome Voronežo srityje per naktį, sakė pareigūnas.
Antradienį Kremlius išvedė dalį karių iš Pietų Ukrainos ir grąžino juos į savo teritoriją, bandydamas atremti stiprėjantį įsiveržimą, pastebėjo Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Dmytro Lychovijus.
Ukrainos televizijos vaizdas iš arti: parodė, kaip nuima Rusijos vėliavą Sudžoje
14:19
Ukrainos televizijos kanalas TSN parodė reportažą iš Sudžos miesto. Jame Ukrainos kariškiai ant pastato pakeitė Rusijos vėliavą Ukrainos vėliava. Portalas „Agentstvo“ nustatė vietą, kur buvo nufilmuotas vaizdo įrašas – tai buvo mokykla netoli miesto administracijos pastato.
„Esame Sudžoje būtent tą istorinę akimirką, kai Rusijos trispalvė krenta ant žemės“, – sakė žurnalistė. Tą akimirką vaizdo įraše Ukrainos kariškiai nuima Rusijos vėliavą nuo pastato ir numeta ją ant žemės.
„Agentstvo“ analizės duomenimis, reportaže parodytas trijų aukštų pastatas yra Sudžos internatinė mokykla. Ji yra Lenino gatvėje, už 300 metrų į rytus nuo miesto administracijos pastato, esančio vakarinėje miesto dalyje.
Istorijoje taip pat buvo parodytas automobilis, važiuojantis Karlo Liebknechto gatve, kuri yra maždaug už 800 metrų į šiaurę nuo mokyklos.
Pati žurnalistė tiesioginės transliacijos metu buvo Ukrainoje. Filmuodama Sudžą ji dėvėjo šalmą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečiai Kursko srityje sunaikino Rusijos naikintuvą Su-34
13:25 Atnaujinta 13:43
Naktį į trečiadienį, rugpjūčio 14 d., Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34 Kursko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos pajėgų generalinis štabas.
Pažymima, kad orlaivį numušė priešlėktuvinės raketinės pajėgos, vykdydamos kovinę užduotį.
„Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino priešo Su-34. Dangus virš Kursko srities tapo skaidresnis“, – savo „Telegram“ paskyroje parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios šalis Rusija jau prarado 366 orlaivius.
V.Zelenskis: per dieną paimta daugiau kaip 100 rusų karo belaisvių
„Kursko srityje darome tolesnę pažangą. Nuo dienos pradžios įvairiose vietovėse nuo vieno iki dviejų kilometrų. Ir daugiau nei 100 paimtų į nelaisvę Rusijos kariškių per tą patį laikotarpį. Esu dėkingas visiems dalyvaujantiems. Tai paspartins mūsų vaikinų ir merginų grįžimą namo“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Latvija apsunkins leidimų gyventi šalyje pratęsimą rusams
13:18
Latvijoje nuolat gyvenantys Rusijos piliečiai pradėjo sulaukti laiškų, kuriuose reikalaujama migracijos tarnybai pateikti latvių kalbos mokėjimo A2 lygiu pažymėjimą ir klausimyną apie požiūrį į karą Ukrainoje, kad galėtų pratęsti leidimą gyventi šalyje, skelbia leidinys „Izvestija“.
Teigiama, kad žurnalistai susipažino su vienu iš tokių laiškų. Jame rašoma, kad dokumentai migracijos tarnybai turi būti pateikti iki 2025 m. birželio 30 d. Priešingu atveju Rusijos piliečiai bus paprašyti išvykti iš Latvijos iki 2025 m. spalio 13 d.
Nurodoma, kad, jei asmuo neišlaikys latvių kalbos egzamino, jam bus suteiktas antras bandymas, o prašymo išduoti leidimą gyventi laikas bus pratęstas. Jei egzamino nepavyks išlaikyti ir antrą kartą, leidimas gyventi šalyje nustos galioti lapkričio 17 d., o iki 2026 m. vasario 15 d. rusai turės išvykti iš šalies.
Tuo pat metu nuo egzamino atleidžiami vyresni nei 75 metų asmenys, piliečiai, turintys sveikatos problemų, taip pat tie, kurie turi dokumentą apie išlaikytą centralizuotą latvių kalbos egzaminą 9 arba 12 klasėje.
Norint išlaikyti egzaminą, kurį sudaro klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas, reikia surinkti 60 proc. teisingų atsakymų ir ne mažiau kaip po 9 balus iš 15 kiekvienos egzamino dalies.
Klausimyną, kurį turi užpildyti rusai, sudaro trys klausimų blokai.
Antrajame bloke rusai turi atsakyti į klausimus apie karą. Visų pirma, ar jie mano, kad Rusijos įvykdyta Krymo, Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių aneksija yra teisėta. Taip pat, ar Rusijos veiksmus Ukrainoje jie laiko „neišprovokuota karine agresija“, ar smerkia karą ir ar teikia finansinę paramą Rusijai arba Ukrainai.
Keli klausimyno klausimai skirti pareiškėjo, prašančio leidimo gyventi šalyje, įrašams socialinėje žiniasklaidoje, įskaitant įrašus, kuriais po 2022 m. vasario 24 d. palaikoma Rusija ir Rusijos kariuomenė, ir įrašus, kuriuose kritikuojama Latvija, latvių kalba ir kultūra, Europos Sąjunga, NATO ir Latvijos strateginiai partneriai. Vienas iš klausimų yra apie sovietinių paminklų demontavimą Latvijoje.
Atsakydami į trečiojo bloko klausimus, rusai turi nurodyti, ar mobilizacijos atveju dalyvautų karo veiksmuose Rusijos pusėje.
Be kalbos pažymėjimo ir klausimyno dėl leidimo gyventi pratęsimo, rusai turės pateikti įrodymus, kad jų pajamos per mėnesį yra ne mažesnės kaip 700 eurų, ir sumokėti 70 eurų valstybės rinkliavą.
2024 m. pradžioje rusų skaičius Latvijoje viršijo 437 tūkstančius – apie 23 proc. visų gyventojų. Iš jų 296 tūkst. turi Latvijos pilietybę. Reikalavimas išlaikyti egzaminą palies apie 5 tūkst. žmonių, nurodoma pranešime.
„Latvijos valdžios institucijos nenori išvaryti Rusijos piliečių. Norime, kad jie būtų integruoti į visuomenę. Pagal Latvijos įstatymus negalima įsidarbinti nemokant latvių kalbos. Šiam įstatymui jau daugiau nei 30 metų. Jei rusai 30 metų ignoravo šį įstatymą, jie negali paaiškinti, kaip visą tą laiką čia gyveno“, – pažymėjo Latvijos politologas Filipas Rajevskis.
Suomijos prezidentas: Ukraina turi teisę imtis veiksmų Kursko srityje
12:40
Kyjivas turi teisę gintis nuo Rusijos agresijos, taip pat ir Kursko srityje, įsitikinęs Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, skelbia suomių visuomeninis transliuotojas YLE.
„Tai, kad Ukraina galiausiai ginasi Kursko kryptimi, įsiveržusi į šalį apie 30-40 kilometrų, jie turi pilną teisę tai daryti. Nematome jokios priežasties riboti ukrainiečių veiklą“, – per vizitą Alandų salose kalbėjo Suomijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukraina gali laisvai naudoti Suomijos suteiktus ginklus Rusijos teritorijoje.
„Neturime jokių apribojimų, kokius ginklus ir kaip Ukraina gali naudoti. Išeities taškas yra tai, kad Ukraina turi visas teises gintis pagal tarptautinę teisę“, – pabrėžė A.Stubbas.
Tuo tarpu Jungtinė Karalystė antradienį nurodė, kad Londono pozicija nepasikeitė ir Ukrainai nepanaikinami apribojimai naudoti perduotas tolimojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ prieš Rusijos teritoriją.
Pirmą kartą Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį komentuodamas Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pavadino šią operaciją „tikra dilema“ Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.
Po pokalbio su užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba apie Ukrainos puolimą Kursko srityje Europos Sąjungos diplomatas Josepas Borrellis pareiškė, kad ES visiškai remia Ukrainos žmonių kovą.
Sudegė: ukrainiečiai sunaikino dar vieną rusų šarvuočių konvojų
12:31
Ukrainos oro pajėgų 46-osios oro desanto brigados kariai sunaikino rusų šarvuočių konvojų, rašo naujienų svetainė „Defence Express“.
Apie rusų šarvuočių sunaikinimą 46-osios oro pajėgų brigados spaudos tarnyba pranešė rugpjūčio 11 d. oficialiame brigados „Facebook“ puslapyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žiniasklaida: tirdama sabotažą prieš „Nord Stream“ Vokietija ieško vieno ukrainiečio
11:34
Vokietijos prokurorai, tiriantys 2022 metų sabotažo aktus prieš „Nord Stream“ dujotiekius, išdavė vieno ukrainiečio arešto orderį, trečiadienį pranešė vokiečių žiniasklaida.
Europos arešto orderio buvo paprašyta birželį. Ieškomo vyro vėliausias žinomas adresas yra Lenkijoje, skelbia transliuotojas ARD ir laikraščiai „Die Zeit“ bei „Sueddeutsche Zeitung“.
Kol kas neaišku, kodėl lenkų pareigūnai negalėjo sulaikyti šio įtariamojo, sakoma pranešimuose. Manoma, kad vyras jau yra pabėgęs.
Vokiečių tyrėjų manymu, šis ukrainietis, Volodymyras Z., yra vienas iš narų, kurie padėjo sprogstamuosius užtaisus prie „Nord Stream“ dujotiekių, teigiama pranešimuose.
Federalinė prokuratūra atsisakė pateikti komentarą naujienų agentūrai AFP.
Vokiečių tyrėjai identifikavo dar du ukrainiečius, vyrą ir moterį, kuriuos taip pat laiko narais, dalyvavusiais minimuose sabotažo aktuose, teigia vokiečių žiniasklaida.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Economist“ įvardija labiausiai tikėtiną scenarijų: ko imsis Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko srityje
11:16
Ukrainos karių žaibiškas įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną pranoko visus lūkesčius. Tačiau, kaip rašo leidinys „The Economist“, kyla klausimas, ar Ukraina sugebės trumpalaikius laimėjimus paversti ilgalaikiu strateginiu pranašumu.
„Tai, kad Rusija nesugebėjo pradėti greitos kontratakos, glumina kai kuriuos Ukrainos karininkus. Užuot perkėlęs karius iš Donbaso į Kurską, Kremlius galbūt planuoja asimetrinį atsaką, pavyzdžiui, apšaudyti raketomis vyriausybinį Kyjivo rajoną“, – rašo „The Economist“ ir priduria, kad V.Putinas kol kas nepatiria didelio spaudimo iš viešosios nuomonės savo šalyje: rusai žino apie invaziją, tačiau žiniasklaida sumenkina pavojų, o žinios apie chaosą nepasiekė daugumos piliečių.
Vis dėlto „The Economist“ mano, kad Ukraina taip sparčiai žengia į priekį, o rusai taip lėtai reaguoja, kad Ukraina gali persvarstyti savo tikslus.
„Iš pradžių buvo siekiama pakelti savo pačių žmonių kovinę dvasią ir iš naujo patikinti Ukrainos rėmėjus iš Vakarų, kad ji nusipelnė didesnės karinės paramos. Ukraina taip pat norėjo, kad Kremlius atitrauktų karius nuo fronto linijos, ypač Donecko srityje“, – rašoma leidinyje.
Ukrainos pajėgos turi tris veiksmų Kursko srityje variantus
Tuo pat metu į atsargą išėjęs australų generolas Mickas Ryanas mano, kad jei Rusija į regioną pradės gabenti daugiau kovinės parengties karių, ukrainiečiai turi tris galimybes. Pirmasis, maksimalistinis požiūris – bandyti išlaikyti užimtą teritoriją ar net judėti toliau, siekiant ištraukti daugiau Rusijos karių iš Ukrainos ir įgyti derybinį kozirį būsimose derybose. Tačiau tai rizikinga, pažymi M.Ryanas, nes Ukrainai būtų sunku palaikyti radioelektroninį karą ir priešlėktuvinę gynybą net ir gerai įsitvirtinus kariuomenei tokioje didelėje teritorijoje.
Antrasis variantas – grįžti prie sienos, išsaugant karius ir įrangą bandymams kitais metais atkovoti Ukrainos teritoriją. Ukraina parodytų, kad ji gali kariauti su Rusija, ir sugriautų pasakojimą apie neišvengiamą Rusijos pergalę.
Trečiasis variantas būtų dalinis pasitraukimas į geriau ginamas pozicijas Rusijoje prie Ukrainos sienos, kuriam reikėtų mažiau karių ir geresnės artilerijos bei logistinės paramos. Tai taip pat pasitarnautų kaip bazė tolesniems išpuoliams, atsiradus galimybei.
Kaip pažymi „The Economist“ šaltinis Ukrainos generaliniame štabe, tai labiausiai tikėtinas variantas: dalis logistikos – inžinerinės pajėgos, degalai, lauko ligoninės, maistas ir remonto bazės – jau perkeltos kelis kilometrus gilyn nuo Rusijos pasienio.
15min primena, kad Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad Kursko srityje Ukraina kontroliuoja 74 gyvenvietes.
Tuo pat metu, vykstant Ukrainos operacijai Kursko srityje, Rusija pradėjo atitraukti tam tikrus dalinius iš Ukrainos.
Lenkijos premjeras: Ukrainos operacijos Rusijos Kursko srityje yra gynybinės
11:13
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį spaudos konferencijoje sakė, kad Ukrainos operacijos Rusijos Kursko srityje yra gynybinės.
D.Tuską citavo Lenkijos radijas.
Pasak lenkų premjero, Ukraina turi visišką teisę kuo veiksmingiau kovoti su Rusijos agresija.
Žiniasklaida: V.Putinas priverstas pradėti kai kurių dalinių išvedimą iš Ukrainos
10:13
Reaguodama į Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį, Rusija atitraukia dalį savo karinių pajėgumų iš Ukrainos, leidiniui „The Wall Street Journal“ tvirtino Jungtinių Valstijų pareigūnai. Tai – pirmasis ženklas, kad Kyjivo kampanija verčia Maskvą pertvarkyti savo invazines pajėgas.
Pasak pareigūnų, JAV vis dar bando nustatyti tokio Rusijos ėjimo reikšmę, todėl nenurodė, kiek, Vašingtono vertinimu, Rusija perkelia karių.
Šis vertinimas patvirtina Ukrainos pareigūnų pareiškimus, kurie nurodė, kad netikėtas praėjusios savaitės įsiveržimas privertė Rusiją atitraukti pajėgas iš Ukrainos, kur Maskvos gyvosios jėgos ir technikos pranašumas leido jai paskutiniais mėnesiais pasiekti šiokį tokį proveržį.
Antradienį Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Dmytro Lychovijus leidiniui „Politico“ pranešė, kad Rusija išvedė dalį karių iš pietų Ukrainos ir grąžino juos į savo teritoriją, siekdama atremti puolimą Kursko srityje.
„Rusija perkėlė kai kuriuos savo dalinius iš Zaporižios ir Chersono sričių Ukrainos pietuose“, – nurodė kariuomenės pareigūnas.
Nors „Politico“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti, kiek Rusijos karių buvo perdislokuota atgal per sieną, tačiau D.Lychovijus tvirtino, kad dalinių skaičius „palyginti nedidelis“.
Nors siekdami pasipriešinti Ukrainos laimėjimams Kursko srityje, rusai tęsia nuožmų puolimą Pokrovske ir kitose Donecko regiono vietose – vienoje karščiausių fronto zonų – D.Lychovijus ukrainiečių televizijos eteryje taip pat patvirtino, kad Rusija perkelia personalą „kitomis kryptimis, taip pat ir į Kurską“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pasienio fortifikacija pagal L.Kasčiūną: priemones įvertino J.V.Žukas
10:07
Liepos pabaigoje Lietyvos vyriausybė uždegė žalią šviesą vadinamosioms karinio kontrmobilumo priemonėms pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Lietuvai tai per dešimtmetį, pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, gali atsieiti apie 600 mln. eurų, iš kurių liūto dalį sudarys įvairių minų įsigijimai. Šias kontrmobilumo priemones įvertino ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Vadinamosios karinio kontrmobilumo priemonės skirtos tam, kad pristabdytų priešo veržimasi arba nukreiptų jį tam tikra mums reikiama linkme.
Esminė priemonė – minos
Pasak krašto apsaugos ministro L.Kasčiūno, pagrindinė viso plano priemonė yra minos, jos jau perkamos.
„Dalis jau atėjusi į Lietuvą, kita dar ateis. Turime labai aiškų grafiką, turime kontraktus. Esminė kontrmobilumo priemonė yra minos – prieštankinės, priešdugninės, jūrinės ir t.t.“, – 15min pasakojo L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, antra pagal svarbą priemonė yra kontrmobilumo parkų įkūrimas. Juose – įvairios fortifikacijos priemonės.
„Bus atidaryti 27 parkai ir tikiuosi, kad iki metų pabaigos jie visi bus užpildyti tomis priemonėmis (...) Dalis priemonių jau yra atvykusios.
Būtina pridengti ugnimi
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min teigė, kad visos minėtos priemonės yra nereikšmingos, jeigu jos nedengiamos ugnimi.
„Inžinerinių priemonių išdėstymas pats savaime, jeigu jis nėra pridengtas kažkokiomis pajėgomis, jis neturi prasmės. Tik laiko gaišimas. Jeigu nėra priedangos ugnimi, tai priešas privažiuoja, išardo ir važiuoja toliau“, – kalbėjo atsargos generolas leitenantas.
Jis pridūrė besitikintis, kad egzistuoja planas, kaip šios kontrmobilumo priemonės bus panaudotos. Pasak buvusio kariuomenės vado, kontrmobilumo priemonės gali būti ypač naudingos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atakavo rusų aerodromą: čia bazuojasi naikintuvai MiG-31K su raketomis „Kinžal“
09:02 Atnaujinta 09:52
Naktį į trečiadienį, rugpjūčio 14 d., Rusijos Nižnij Novgorodo srityje nugriaudėjo sprogimai. Rusai pranešė apie bepiločio lėktuvo ataką prieš Savasleikos aerodromą.
Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“ pranešė, kad vietiniai gyventojai ryte pastebėjo dronus virš Veletemos ir Savasleikos kaimų. Netoli šių kaimų yra Savasleikos karinė aviacijos bazė.
3.30 val. NASA palydovas užfiksavo gaisrą netoli pakilimo ir nusileidimo tako. Gaisras kilo teritorijoje, kurioje yra aerodromo teritorijoje pastatytų pastatų.
Patvirtina NASA palydovų duomenys
Gaisrą bazės teritorijoje patvirtina nepriklausomo portalo „Agentstvo“ išanalizuoti NASA palydovų duomenys. Šioje aviacijos bazėje dislokuotas pirmasis Rusijos naikintuvų Mig-31K oro pulkas, aprūpintas hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“, rašė „Izvestija“.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, iš šio aerodromo reguliariai kyla MiG-31K, skrendantys į Ukrainą.
„Kinžal“ yra rusiškos hipergarsinės raketos. 2018 m. Vladimiras Putinas, pristatydamas šias raketas, pavadino jas „idealiu ginklu“.
10 smūgių
Pažymima, kad aviacijos bazėje įsikūręs Rusijos gynybos ministerijos 4-ojo valstybinio aviacijos personalo rengimo ir karinių bandymų centro filialas. Jis įsikūręs už 12 km nuo Kulebakio miesto.
Vietos tinklaraštininkai rašė apie 10 smūgių į karinę aviacijos bazę. Rusai taip pat teigė, kad buvo užblokuotas pravažiavimas į Kulebakį.
Nižnij Novgorodo srities gubernatorius Glebas Nikitinas sakė, kad Kulebakio rajone nuo ryto veikia priešlėktuvinė gynyba.
Pasak jo, imamasi visų priemonių, kad „pasekmės būtų kuo mažesnės“. G.Nikitinas tvirtina, kad aukų nebuvo.
Naikintuvai MiG-31K, kurie yra raketų „Kinžal“ nešėjai, bazuojasi Savasleikos aerodrome. Kai MiG-31 pakyla iš Savasleikos, visoje Ukrainoje skelbiamas oro pavojus.
Kursko puolimo fone – netikėtas A.Lukašenkos gestas V.Putinui
08:24
Baltarusija perduoda karinę įrangą Rusijai, nes Rusijos ginkluotosioms pajėgoms trūksta išteklių. Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos įsakymu rusams siunčiama įranga iš veikiančių Baltarusijos dalinių, nes Baltarusijos kariuomenės ginklų sandėliai taip pat išsekę.
Apie tai antradienį, rugpjūčio 13 d., pranešė portalas „BelNovosti“, remdamasis šaltiniu Baltarusijos gynybos ministerijoje.
Skelbiama, kad Rusija pareikalavo, kad Baltarusija po sėkmingų Ukrainos pajėgų veiksmų Kursko srityje perduotų tam tikrą įrangą, nes tiek šioje, tiek kitose srityse jai labai trūksta ginklų.
Baltarusijos karinė įranga Rusijai perduodama ne pirmą kartą. 2022 m. dėl didelių Rusijos karių nuostolių Ukrainoje, prasidėjus plataus masto invazijai, Rusijos prašymu Baltarusija atvėrė savo ginklų sandėlius. Tuomet buvo perduoti tankai T-72A, amunicija, artilerija ir krovininės transporto priemonės, rašo portalas.
2022 m. A.Lukašenka perdavė Rusijai įrangą iš sandėlių, tačiau dabar jis priverstas tiekti įrangą iš veikiančių dalinių. Tai rodo, kad Baltarusijos arsenalai faktiškai išsekę, pažymi „BelNovosti“.
Baltarusija išsigando Kursko scenarijaus
15min primena, kad rugpjūčio 11 d. Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad į su Ukraina besiribojančias teritorijas esą siunčiama papildoma karinė įranga. Gynybos ministerija parodė tankų nuotraukas ir vaizdo įrašus „Telegram“ kanale.
Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka teigė, kad nebuvo užfiksuotas Baltarusijos technikos judėjimas prie Ukrainos sienos.
Rusijos pašonėje dygsta didžiausia NATO pajėgų bazė Europoje: grasinama, kad jai smogs pirmiausia
08:12
Rumunijoje statoma 2,5 mlrd. eurų vertės karinė bazė bus ne tik dvigubai didesnė už Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje, bet ir didžiausia NATO karinė bazė Europoje. Pasak britų leidinio „The Times“, Mihailo Kogalniceanu (MK) oro bazėje jau vyksta inžineriniai ir statybos darbai. Kasėjai aktyviai kasa, o cemento maišyklės pila pamatus.
2,5 mlrd. eurų vertės projekte numatyti pakilimo ir nusileidimo takai, ginklų platformos, angarai kariniams orlaiviams, mokyklos, vaikų darželiai, parduotuvės ir net ligoninė, anksčiau rašė naujienų agentūra „Euronews“.
Pažymima, kad Rusija pasmerkė sovietmečiu Rumunijoje veikusio aerodromo pertvarkymą į didžiausią NATO karinę bazę, kuri yra vos už 95 km nuo Ukrainos sienos, kaip NATO agresijos pavyzdį.
„Kuo arčiau Rusijos sienų, tuo didesnė tikimybė, kad ji taps vienu iš pirmųjų atsakomųjų smūgių taikinių“, – šių metų pradžioje perspėjo Rusijos parlamento narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas.
Tačiau Rumunijos norą stiprinti savo gynybą galima suprasti kaip atsaką į Rusijos priešiškumą, rašo „The Times“.
Rusijos bepiločiai orlaiviai ir raketos, nukreiptos į Ukrainos uostus prie Dunojaus, ne kartą nusileido Rumunijos teritorijoje. Praėjusią savaitę šalies teritorijoje buvo rastos net trijų lėktuvų „Shahed 136“ nuolaužos, o tai paskatino NATO sustiprinti patruliavimą naikintuvais pasienyje.
JAV atsargos generolas Benas Hodgesas, vienas iš karinės bazės statybos projekto rėmėjų, pripažino, kad pirmą kartą svarstant bazės, esančios mažiau nei už 400 km nuo Krymo, idėją, kilo nerimas. Dabar, anot jo, toks požiūris neatrodo pagrįstas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija atitraukia dalį karių iš Ukrainos ir perkelia juos į Kurską
08:01
Rusija išveda dalį savo ginkluotųjų pajėgų iš Ukrainos, reaguodama į Ukrainos karių puolimą Rusijos teritorijoje, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais tarp JAV pareigūnų.
Pasak leidinio, tai pirmas ženklas, kad Kyjivo operacija Kurske verčia Maskvą pergrupuoti savo pajėgas.
Pareigūnai teigė, kad JAV vis dar bando nustatyti Rusijos žingsnio reikšmę, ir nenurodė, kiek, JAV vertinimu, Rusija skirs karių.
Tačiau šis JAV vertinimas sustiprina Ukrainos pareigūnų pareiškimus, kurie teigia, kad praėjusią savaitę netikėta operacija Kursko srityje atitraukė Rusijos karius nuo Ukrainos.
- Rugpjūčio 6 d. rusai pranešė apie Ukrainos bandymus įsiveržti į Kursko sritį. Rugpjūčio 7 d. Rusijos propagandininkai tvirtino, kad Ukrainos pajėgos įsitvirtino pasienio zonoje. O Rusijos valdovas Vladimiras Putinas situaciją pavadino „provokacija“.
- Rugpjūčio 9 d. rytą Rusijos gynybos ministerija paskelbė pareiškimą dėl padėties Kursko srityje, kuriame pripažino, kad ukrainiečių pajėgos yra Sudžos pakraštyje.
- Rugpjūčio 10 d. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija paskelbė, kad nuo Kursko srities pasienio jau evakuota 76 000 gyventojų.
- Rugpjūčio 12 d. Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas pranešė Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui, kad 28 regiono gyvenvietės „kontroliuojamos priešo“.
- Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad 74 gyvenvietės Rusijos Kursko srityje yra kontroliuojamos Ukrainos.
„Forbes“: Ukrainos aviacija prisijungė prie kovų Kursko srityje
07:26
Praėjus savaitei po invazijos į Kursko sritį, Rusijos karinės oro pajėgos nukreipė didžiąją dalį savo ugnies į šią fronto dalį ir pradėjo kasdien numesti po 50 sklandančių bombų ant Sumų srities.
Tačiau, kaip rašo „Forbes“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat turi aviaciją ir antradienį pasirodė pirmieji vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Ukrainos kariškiai ant taikinių Kurske mėto amerikietiškas bombas JDAM.
Ukrainos kariai pataikė į rusų vadavietę Tiotkino mieste, esančiame už kelių kilometrų į šiaurę nuo fronto linijos. Pažymėtina, kad reidą, matyt, atliko pasenęs Su-27, o ne vienas iš neseniai Ukrainai pristatytų F-16.
Nors F-16 yra suderinami su JDAM, yra duomenų, kad Ukrainos karinės oro pajėgos iš pradžių planuoja šiuos judrius naikintuvus naudoti oro gynybos patruliavimui, o ne rizikingesnėms antžeminėms atakoms.
„Rizika aviacijai Kursko zonoje yra didelė. Ukrainos kariuomenė dislokavo, kaip vienas Rusijos tinklaraštininkas apibūdino, „nemažai“ priešlėktuvinės gynybos baterijų, taip pat elektroninių trukdžių, galinčių blokuoti radijo signalus, o kai kuriais atvejais – net numesti palydovų valdomas bombas“, – rašo „Forbes“.
Kaip pažymima, su dronais Ukraina numušė net kelis rusų sraigtasparnius, o priešo artilerija apgadino vieną ukrainiečių „Buk“ sistemą. Rusai į Kurską taip pat atitraukė nemažai priešlėktuvinės gynybos sistemų. Todėl abiejų pusių orlaiviai stengiasi skristi kuo žemiau, kad išvengtų radarų.
Nors abi pusės virš pasienio zonos yra dislokavusios karo lėktuvų, tikėtina, kad rusai dislokuoja jų daugiau. Yra įrodymų, kad jų bombardavimai nukreipti tiek į Ukrainos karius Kurske, tiek į jų bazes Sumuose. Tuo pat metu vienintelis patvirtintas ukrainiečių bombos taikinys buvo vadavietė Tiotkine. Taigi kol kas neaišku, ar ukrainiečiai išplėtė savo oro pajėgas tiesiai virš fronto linijos.
„Tai būtų prasminga. Nepaisant suintensyvėjusių ukrainiečių bepiločių lėktuvų ir raketų smūgių Rusijos oro bazėms Kurske ir aplink jį, rusai vis dar turi daugiau lėktuvų ir bombų. Ukrainos sąjungininkių Europoje pažadėti 85 naikintuvai F-16 buvo atgabenti lėtai ir nedideliais kiekiais. Gali būti, kad Ukrainos karinės oro pajėgos turi tik 100 kovinių lėktuvų po to, kai šią vasarą per rusų atakas prieš Ukrainos aerodromus prarado kelis“, – spėlioja žurnalistai.
Gynybos strategijų centro mokslinis bendradarbis Hansas Petteris Midthunas pažymi, kad invazija yra iššūkis ir taip per daug išvargintai Ukrainos kariuomenei.
Karui su Ukraina Rusija dislokavo apie 3 000 lėktuvų, galinčių numesti iki 100 skraidančių bombų per dieną, nors mažesnės Ukrainos oro pajėgos mažina savo pajėgas.
Tuo pačiu metu, kai Su-27 bombardavo Rusijos pozicijas Kurske, kiti Ukrainos orlaiviai bombardavo tris Rusijos kontroliuojamus miestus Charkivo srityje, esančius maždaug už 160 km į rytus nuo Kursko salyno. Tačiau, nepaisant visų trūkumų, ukrainiečių pažanga nerodo jokių lėtėjimo ženklų.
„Mes pereiname į puolimą“, – „Midtun“ sakė neįvardytas Ukrainos pareigūnas. „Tikslas – ištempti priešo pozicijas, padaryti jam kuo daugiau nuostolių ir destabilizuoti padėtį Rusijoje, nes ji nepajėgi apginti savo sienos.“
Ukrainos operacijos Kursko srityje fone Rusijos Federacija pradėjo atitraukti dalinius iš Ukrainos. Be to, pradėta Kaliningrado „demilitarizacija“ , pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad 74 Kursko srities gyvenvietės dabar yra kontroliuojamos Ukrainos.
„Jie mus laiko idiotais“: Kursko sritį gynę rusai prapuolė, o Kremlius meluoja, kad jų ten nebuvo
07:14
Artimieji ieško Rusijos šauktinių, dingusių be žinios stabdant Ukrainos kariuomenės įsiveržimą į Kursko sritį. Tuo metu Rusijos gynybos ministerija ginasi, kad jokių šauktinių Kursko srityje niekada nebuvo.
Kai rugpjūčio 6 d. Ukrainos kariai kirto Rusijos sieną, pasienio regionuose galėjo būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų rusų šauktinių.
Įsiveržimo pradžioje Rusijos opozicijos leidinys „Viorstka“ kalbino netoli Sudžos, Kursko srityje, tarnavusių šauktinių giminaičius, kurie gyvena nežinioje – šauktiniais tarnavę rusai prapuolė po ukrainiečių puolimo.
Baškirijoje gyvenanti Diljuza pastarąjį kartą apie savo brolį girdėjo rugpjūčio 5 d.
Tuomet brolis po mokymų Žemutiniame Naugarde šių metų gegužę kartu su kitais nemobilizuotais karo prievolininkais buvo išsiųstas į Sudžą.
Pasak Diljuzos, Sudžoje kartu su jos broliu buvo 25-30 šauktinių ir samdinių.
Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį
07:10
Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį, sakydamas, kad situacija Ukrainos pajėgų bombarduojamame pasienio regione yra itin sudėtinga.
„Padėtis mūsų Belgorodo srityje išlieka itin sudėtinga ir įtempta dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymų“, – „Telegram“ pranešė Viačeslavas Gladkovas.
Jis pridūrė, kad nuo trečiadienio regione bus įvesta nepaprastoji padėtis.
Rusija atakuota dronais ir raketomis: pranešama apie gaisrus aerodromuose
06:22
Rusijos Voronežo mieste po sprogimų kilo gaisras, pranešama, kad galėjo nukentėti Baltimoro karinis aerodromas.
Apie vidurnaktį Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas pranešė, kad regione budinčios oro gynybos pajėgos sunaikino kelis Ukrainos bepiločius orlaivius. Apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą nepranešta.
Rusijos „Telegram“ kanale VČK-OGPU rašoma, kad Voronežo sritį visą naktį atakavo dronai. Vietos gyventojai praneša apie sprogimus ir kelis gaisrus. Vienas iš atakos taikinių galėjo būti Rusijos karinis Baltimoro aerodromas. Taip pat šią naktį Rusijos priešlėktuvinė gynyba veikė ir Belgorodo, ir Kursko srityse.
Sprogimai taip pat girdėjosi Borisoglebske, Voronežo srityje. Internete pranešta, kad užblokuotas kelias į vieną iš kaimų. „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasis vietos gyventojais, taip pat pranešė apie gaisrą kariniame aerodrome.
Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas sakė, kad priešlėktuvinė gynyba atremia ukrainiečių raketų, kurių keturios esą buvo numuštos, ataką. Taip pat pranešama apie bepiločio lėktuvo ataką Oriolo srityje.
Remiantis oficialiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškimu, šiandien gynybos pajėgos kontroliuoja 74 Rusijos gyvenvietes.
