Karas Ukrainoje. „The New York Times“: Ukrainos įsiveržimas į Rusiją pakeitė V.Putino scenarijų

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį

Kyjivo pajėgoms po netikėto įsiveržimo į Rusiją praėjusią savaitę žygiuojant tolyn, netoli sienos gyvenantys ukrainiečiai tai stebi su dviprasmiškais jausmais: teisingumo jausmas susimaišęs su baime dėl to, kas gali nutikti toliau ir koks bus rusų atsakas, rašo CNN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivo pajėgos, užėmusios šimtus kvadratinių kilometrų teritorijos, veržiasi toliau į Rusiją. Ukrainos kariai plečia „buferinę zoną“ Rusijos viduje, kuri, anot jų, padės geriau apsaugoti bendruomenes šiaurės Ukrainoje.

„Tai rusų atėjimo į mūsų žemę pasekmė, – evakuacijos centre į pietus nuo sienos esančiame Sumų mieste CNN sakė Hanna Fedorkovska. – Mes įžengėme į jų teritoriją ne todėl, kad to norėjome, o todėl, kad jie atėjo į mūsų namus ir atėmė iš mūsų ramų gyvenimą. Dabar jie turi su tuo susidoroti. Tikiuosi, kad tai nebus veltui ir kad sulauksime taikos“.

21-erių metų H.Fedorkovska į evakuacijos centrą atvyko su savo 72 metų močiute, kuri buvo priversta palikti savo vyrą ir namus, kuriais jie dalijosi 52 metus.

Šios dvi moterys buvo tarp šimtų ukrainiečių, kurie pastarosiomis dienomis buvo evakuoti iš pasienio teritorijų. Studentė H.Fedorkovska pasakojo, kad jos 85 metų senelis primygtinai norėjo pasilikti, sakydamas jai: „Tu išgelbėk savo močiutę, o aš saugosiu tai, kas mums priklauso“.

Visą tekstą skaitykite čia. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurskas

Rusija perkelia karius iš pozicijų okupuotoje Ukrainos teritorijoje Rusijos Federacijos Kursko srities kryptimi. Atitinkamą pareiškimą padarė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo komunikacijos klausimais Johnas Kirby per pokalbį su žurnalistais rugpjūčio 15 d., praneša „Voice of America“ .

„Matome, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko sritį. Tačiau tai tik pirmieji pranešimai apie tai, ką matome. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek jų yra, kiek jų gali būti daugiau ir kokie bus jų ketinimai, tačiau pradedame matyti, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko rajoną“, - sakė jis.

J.Kirby nepatikslino, kokių konkrečių tikslų gali turėti šie Rusijos kariai:

„Žinau, kad šis atsakymas jūsų labai nepatenkins, bet jis yra sąžiningas. Mes tai atidžiai stebime, bet negalime tiksliai pasakyti, ką V.Putinas ketina daryti“.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje iškėlė V. Putinui dilemą:

„V.Putinui ir rusams teko daryti korekcijas. Matome požymių, kad dėl Ukrainos operacijos Kurske ir jo apylinkėse, jie bando įsitvirtinti Kurske ir aplink jį. Norint tai padaryti, reikia paimti priemones, kurios buvo vienoje vietoje ir darė vieną dalyką, o dabar jas reikia nukreipti į kitą. Priimti tokius sprendimus tikrai yra dilema.“

Priminsime, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Rusijos Federacijos Kursko srities teritorijoje, kurią kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, sukurta karinė komendantūra, kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.

Kaip pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, netikėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas prieš Rusiją yra vienintelis būdas priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurskas

Rusija perkelia karius iš pozicijų okupuotoje Ukrainos teritorijoje Rusijos Federacijos Kursko srities kryptimi. Atitinkamą pareiškimą padarė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo komunikacijos klausimais Johnas Kirby per pokalbį su žurnalistais rugpjūčio 15 d., praneša „Voice of America“ .

„Matome, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko sritį. Tačiau tai tik pirmieji pranešimai apie tai, ką matome. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek jų yra, kiek jų gali būti daugiau ir kokie bus jų ketinimai, tačiau pradedame matyti, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko rajoną“, - sakė jis.

J.Kirby nepatikslino, kokių konkrečių tikslų gali turėti šie Rusijos kariai:

„Žinau, kad šis atsakymas jūsų labai nepatenkins, bet jis yra sąžiningas. Mes tai atidžiai stebime, bet negalime tiksliai pasakyti, ką V.Putinas ketina daryti“.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje iškėlė V. Putinui dilemą:

„V.Putinui ir rusams teko daryti korekcijas. Matome požymių, kad dėl Ukrainos operacijos Kurske ir jo apylinkėse, jie bando įsitvirtinti Kurske ir aplink jį. Norint tai padaryti, reikia paimti priemones, kurios buvo vienoje vietoje ir darė vieną dalyką, o dabar jas reikia nukreipti į kitą. Priimti tokius sprendimus tikrai yra dilema.“

Priminsime, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Rusijos Federacijos Kursko srities teritorijoje, kurią kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, sukurta karinė komendantūra, kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.

Kaip pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, netikėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas prieš Rusiją yra vienintelis būdas priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Netikėta Ukrainos invazija į Rusijos Kursko sritį nepakeitė bendros konflikto eigos, tačiau ji jau sudavė smūgį toli už kelių šimtų kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, kurią dabar kontroliuoja Ukraina, ribų, rašo „The New York Times“.

„Tai įstūmė Rusijos vyriausybę ir visuomenę, kuri iš esmės buvo prisitaikiusi prie karinio konflikto, į naują improvizacijos ir netikrumo etapą“, – rašoma leidinyje. „Netoli sienos, kur, valdžios teigimu, pabėgo arba buvo evakuoti daugiau kaip 130 000 žmonių, regioniniai pareigūnai pasirodė esantys nepasirengę krizei.“

NYT pažymėjo, kad Ukrainos invazija suteikė retą progą Rusijos opozicijos politikams paneigti Kremliaus pasakojimą, kad „Rusija nuosekliai žygiuoja pergalės link“. Tačiau laikraštis abejoja, kad rusai dėl savo bėdų kaltins V.Putiną. Analitikai mano, kad Rusijos visuomenė gali reaguoti susitelkdama aplink vėliavą arba kritikuodama valstybę už tai, kad ji nesugebėjo jų apsaugoti.

„Visuomenėje esama nervingumo ženklų dėl šauktinių panaudojimo kovoje. Nuo pat konflikto Ukrainoje pradžios V. Putinas žadėjo, kad jie nebus siunčiami į kovos zonas. Tačiau kovos Rusijos teritorijoje gali būti visai kas kita“, – rašoma leidinyje. „Šauktinių panaudojimas V. Putinui yra ypač jautrus, nes jų šeimos gali tapti galinga antikarine jėga, kaip tai buvo Sovietų Sąjungos karų Afganistane devintajame dešimtmetyje ir Čečėnijoje dešimtajame dešimtmetyje metu.“

Be galimo šauktinių dalyvavimo, analitikai prognozuoja, kad pastangos išstumti Ukrainos karius iš Kursko regiono galiausiai gali turėti įtakos Rusijos puolimui Rytų Ukrainoje, rašo leidinys:

„Ukrainos invazija parodė Kyjivo gebėjimą panaudoti savo judrius dalinius ir vakarietišką ginkluotę, kad atimtų dalį iniciatyvos iš Rusijos.“

Taip pat minima, kad populiarūs Rusijos tinklaraštininkai atvirai kritikuoja pareigūnus už tai, kad šie slepia problemos mastą.

Priminsime, kad netikėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas prieš Rusiją yra vienintelis būdas priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ukrainos puolimą jis pavadino „psichologinės“ taktikos dalimi, tačiau vienos invazijos nepakanka, kad V.Putinas suprastų, jog kariauti neverta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Apribodami pagalbą ginklais Vakarų sąjungininkai spaudžia Ukrainą sudaryti paliaubas su Rusija arba pradėti labai ilgą ir sudėtingą karo deeskalacijos procesą, kuris gali baigtis Ukrainos pralaimėjimu, sako vienas žymiausių Ukrainos istorikų ir mąstytojų, Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvive profesorius Jaroslavas Hrycakas interviu leidiniui „Postimees“.

J.Hrycakas su „Postimees“ karo situaciją Ukrainoje apžvelgia kas 100 dienų – tai jau devintasis leidinio pokalbis su žymiu istoriku.

Šis interviu buvo duotas rugpjūčio 8 d., prieš visuomenei sužinant, kad Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos Kursko sritį.

– Pastarąjį kartą kalbėjomės gegužės pradžioje. Tai buvo labai liūdnas metas: Rusijos kariuomenė užėmė Avdijivką ir žengė toliau į priekį, tęsėsi raketų atakos prieš elektrines ir t.t. Nuo to laiko pagalba ginkluote atsigavo, tačiau jos vis dar nepakanka. Rusijos kariuomenė vis dar lėtai šliaužia į priekį per visą frontą, o Ukrainos kariuomenė negali jos sustabdyti. Kokiomis nuotaikomis gyvena Ukrainos visuomenė 900-ąją karo dieną? Prieš šimtą dienų manėte, kad peržengėte žemiausią nuotaikos tašką.

– Padėtis fronte nepasikeitė į gerąją pusę. Tačiau man atrodo, kad karine prasme Ukraina jau peržengė žemiausią tašką, kuris buvo pavasarį. Tada mums dar labai trūko amunicijos. Nesakau, kad nebėra nerimo ir netikrumo jausmo, bet nebėra tokios slogios nuotaikos [visuomenėje], kokia buvo pavasarį.

Iš pastebimų pokyčių, žinoma, svarbus tas, kad Rusija atakavo beveik visas dideles elektrines raketomis. Birželį ir liepą elektros energijos trūkumas buvo stipriai juntamas. Ypač didžiuosiuose miestuose, kai buvo karšta – didžiąją dienos dalį nebuvo elektros energijos.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių į nelaisvę paimti rusų karo belaisviai Kursko srityje

Ukrainos gynybos pajėgų operacija Rusijos Federacijos Kursko srityje nekeičia Kremliaus ketinimų sunaikinti Ukrainos valstybingumą, todėl sąjungininkams laikas pasistengti, „Telegram“ pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

Anot jo, ukrainiečiams dar labai toli iki teisingos taikos. M.Podoliakas pažymėjo, kad įvykių Kursko srityje fone pasauliniame informaciniame lauke „garsiausi Vakarų paramos Ukrainai kritikai, pagrindiniai neatidėliotinos taikos Rusijos sąlygomis šalininkai, didžiausi „deeskalacijos“ skelbėjai – visi jie demonstratyviai nutilo“.

„Pokyčiai fronto linijoje parodė, kaip efektyviai investuojama karinė ir finansinė pagalba. Deeskalacija veikia, tam tikra prievarta į taiką veikia, priešas teisingai reaguoja tik į brutalios jėgos panaudojimą“, – pažymėjo patarėjas.

Jis taip pat pranešė, kad pagaliau atsirado nauja, teisinga galimų derybų tema – dėl Rusijos Federacijos teritorinio vientisumo. Pasak jo, jaučiama, kaip sėkmė viename fronto ruože pakelia moralę visur: tarp Ukrainos karių ir užnugaryje.

„Rusai atitinkamai nusiminę. „Specialioji operacija“ jiems staiga virto visaverčiu karu, ir jie praranda ne tik jiems nerūpinčių žmonių gyvybes, bet ir ištisus rajonus su dešimtimis gyvenviečių. Karo kaina sparčiai auga, reputacijos likučiai nyksta...“, – pabrėžė M.Podoliakas.

Kartu jis pažymėjo, kad „iki teisingos taikos mums dar labai toli“. „Jokie praradimai – kol kas – nekeičia Kremliaus ketinimų sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir tautą. Tačiau Ukraina žengė kitą žingsnį. Dabar atėjo laikas mūsų sąjungininkams prisijungti“, – sakė M.Podoliakas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis anksčiau pranešė, kad nuo šios dienos pradžios Ukrainos kariai tam tikruose rajonuose pasistūmėjo nuo 500 metrų iki 1,5 km, atrėmė tris priešo kontratakas ir toliau vykdo puolamąsias operacijas.

O. Syrskis pažymėjo, kad nuo operacijos pradžios Kursko srityje Ukrainos kariai pasistūmėjo į priekį 35 km, perėmė 1 150 kv. km teritorijos ir 82 apgyvendintų vietovių kontrolę.

Rugpjūčio 7 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad kuo didesnis spaudimas bus daromas Rusijos Federacijai, kuri vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, tuo arčiau bus taika. Valstybės vadovas įsitikinęs, kad teisingą taiką galima priartinti teisinga jėga.

Kadras iš vaizdo įrašo /Rusai pateko į pasalą Kursko srityje

Padidėjo Rusijos nuostoliai Kursko srityje – rusų kariai pateko į Ukrainos karių pasalą ir patyrė nuostolių.

Sėkmingą pasalą surengė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų 8-ojo pulko kariai, praneša SSO „Telegram“ kanalas. „Kuršchina. Dešimt rusų žuvo per vieną operaciją – sėkmingos pasalos rezultatai...“, – sakoma pranešime.

Specialiųjų operacijų pajėgos pridūrė, kad Ukrainos kariai likvidavo okupantų sunkvežimį, kuriame buvo žmonių. Kai kurie automobilyje buvę priešininkai bandė pasislėpti miške, tačiau juos taip pat likvidavo Ukrainos kariai.

„Užduočiai įvykdyti mūsų kariams prireikė kelių minučių. Po to grupė tęsė kovinį darbą kitose vietovėse“, – dalijosi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai.

„Twitter“ nuotr./Rusijos naikintuvas Tu-22M3.

Rusijos Irkutsko srityje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3, praneša Rusijos agentūra „RIA Novosti“, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“.

Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad Irkutsko srityje per planinį skrydį sudužo bombonešis Tu-22M3.

Pasak ministerijos, įgula katapultavosi, lėktuvas nukrito negyvenamoje vietovėje, o ant žemės jokių pažeidimų nepastebėta.

Avarijos priežastimi vadinamas techninis gedimas.

Rusijos „Telegram“ kanaluose taip pat paskelbtos lėktuvo katastrofos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

2023 m. rugpjūtį Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusijoje liko mažiau nei 30 bombonešių Tu-22.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Agresijos prieš Baltarusiją atveju Rusija įves į šalį savo karius, kad suteiktų karinę paramą, pareiškė save Baltarusijos prezidentu paskelbęs Aliaksandras Lukašenka.

Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu televizijos kanalui „Rossija“.

„Rusija, pagal mūsų susitarimą, įveda savo dalinius (agresijos atveju – red.) į Baltarusiją. Mes suduosime pirmąjį smūgį, o paskui Rusija mus parems iš rezervo“, – pareiškė jis.

A.Lukašenka taip pat sakė, kad Baltarusija nesiruošia panaudoti branduolinio ginklo, kol nebus pažeistos valstybės sienos.

2023 m. rugpjūtį Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusija pristatė Baltarusijai pirmąsias branduolines galvutes, tačiau jų panaudoti nebus galima.

A.Lukašenka taip pat sakė, kad būtina sėsti prie derybų stalo, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje, nes „niekam to nereikia“. 

GENYA SAVILOV / AFP

Ukrainos pajėgos dabar visiškai kontroliuoja Rusijos Sudžos miestą, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rugpjūčio 6 dieną ukrainiečiai pradėjo netikėtą puolimą Rusijos Kursko srityje. Ši operacija yra didžiausias išpuolis prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

V. Zelenskis po susitikimo su pajėgų vadais socialiniuose tinkluose paskelbė, kad kariuomenė „pranešė užbaigusi Sudžos miesto išvadavimą iš Rusijos kariuomenės“.

V.Zelenskis pranešime taip pat sakė, kad Sudžoje steigiama Ukrainos karinė komendantūra. Taip pat išlaisvintos kelios kitos gyvenvietės. Iš viso daugiau kaip aštuoniasdešimt.

„Įsteigta karinė komendantūra įstatymui ir tvarkai palaikyti, svarbiausiems gyventojų poreikiams kontroliuojamose teritorijose patenkinti“, – susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė O. Syrskis.

Kiek anksčiau kariuomenės vadas nurodė, kad ukrainiečių kariai Kursko srityje perėmė 82 kaimų ir 1 150 kv. km teritorijos kontrolę.

Sudža yra Kursko srities miestas. Čia gyvena 4941 gyventojas (2024 m.). Miestas yra pagrindinis gamtinių dujų, tekančių iš Rusijos į Europą, tranzito punktas.

Sudža yra pietiniame Vidurio Rusijos aukštumų regione prie to paties pavadinimo upės, Pselio intako Dniepro baseine.

Nuo Kursko, viso regiono administracinio centro, Sudža nutolusi maždaug šimtą kilometrų į pietvakarius. Nuo sienos su Ukraina ją skiria 9 km.

HANDOUT / AFP

Ukrainiečių kariuomenė įsteigė administracinį biurą Rusijos Kursko srityje, kur jau antra savaitė tęsia beprecedentį puolimą, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.

„Įsteigta karinė komendantūra įstatymui ir tvarkai palaikyti, svarbiausiems gyventojų poreikiams kontroliuojamose teritorijose patenkinti“, – susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė O. Syrskis.

Kiek anksčiau kariuomenės vadas nurodė, kad ukrainiečių kariai Kursko srityje perėmė 82 kaimų ir 1 150 kv. km teritorijos kontrolę.

O.Syrskio „Telegram“ nuotr./Oleksandras Syrskis (centre)

Ukrainiečių kariai perėmė dešimčių kaimų ir daugiau kaip tūkstančio kv. km teritorijos Rusijos Kursko srityje kontrolę, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos kariuomenės vadas.

„Nuo operacijų Kursko srityje pradžios mūsų kariai nužengė iš viso 35 km“ į Rusijos teritoriją, sakė Oleksandras Syrskis.

Didžiausia Ukrainos operacija Rusijos teritorijoje tęsiasi jau antra savaitė.

„Perėmėme 1150 kv. km teritorijos ir 82 gyvenviečių kontrolę“, – pridūrė O.Syrskis.

Imago / Scanpix nuotr./Modulinė slėptuvė Belgorodo gatvėje

Rusija nusiųs papildomų pajėgų ginti prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities, ukrainiečių kariams tęsiant įsiveržimą į gretimą Kursko sritį, ketvirtadienį paskelbė rusų Gynybos ministerija.

Rusijos kariuomenė parengė konkrečius veiksmus Belgorodo sričiai nuo ukrainiečių atakų ginti, įskaitant papildomų pajėgų skyrimą, sakė gynybos ministras Andrejus Belousovas. Jį citavo jo ministerija.

Rugpjūčio 6 dieną ukrainiečiai pradėjo netikėtą puolimą Rusijos teritorijoje. Jų operacija Kursko srityje yra didžiausias išpuolis prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Rusija taip pat paskelbė federalinio lygio nepaprastąją padėtį Belgorodo srityje.

Ukrainos puolimas Kursko srityje

Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos veržiasi į Korenevo rajono centrą į šiaurę nuo Sudžos miesto.

Šiuo metu, jo duomenimis, Ukrainos pajėgos priartėjo prie šios gyvenvietės su geležinkelio stotimi.

„Ukrainiečiai deda daug pastangų, kad užimtų šią vietovę. Pastarosiomis valandomis matėme daug puolimo veiksmų: ir iš šiaurės į Korenevą, ir iš pietų“, – sakė analitikas ir pridūrė, kad tai reiškia, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando žengti toliau ir pulti šį rajono centrą iš dviejų pusių.

„Ar jiems tai pavyks, jau kitas klausimas. Matome, kad Rusijos frontas vis dar labai trapus.Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dar gali pasistūmėti kai kuriomis kryptimis ir užimti nedidelius kaimus. Tačiau ten yra vis daugiau rusų dalinių, surinktų iš visos šalies, kad juos atkovotų“, – sakė J.Röpcke.

Pirmasis vienas iš Kursko rajonų centrų, kuriuos, įvairių šaltinių duomenimis, kontroliuoja ukrainiečiai, yra Sudža.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos Borisoglebsko oro bazė po ukrainiečių smūgio

Per ukrainiečių dronų ataką prieš Rusijos oro bazes buvo apgadinti mažiausiai du angarai, taip pat kažkiek kitų objektų, rodo naujienų agentūros AP ketvirtadienį išanalizuotos palydovinės nuotraukos.

Trečiadienį „Planet Labs PBC“ padarytose nuotraukose matyti, kad buvo smogta dviem angarams Borisoglebsko oro pajėgų bazėje Voronežo srityje. Kol kas neaišku, kokia buvo šių angarų paskirtis. Taip pat atrodytų, kad šioje bazėje buvo apgadinti du naikintuvai.

Tuo metu Savasleikos oro pajėgų bazėje Žemutinio Naugardo regione pastebėta išdegusi žymė aikštelėje, tačiau žalos orlaiviams nesimatė.

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė Ivanivkos kaimą, esantį ties fronto linija vos už 15 km nuo ukrainiečių kontroliuojamo transporto mazgo Pokrovsko.

Rusijos gynybos ministerija, pavartodama rusišką vietovės pavadinimą, nurodė, kad jos daliniai „išvadavo Ivanovkos kaimą“ Ukrainos Donecko srityje.

Pokrovskas yra prie svarbaus kelio, kuriuo vežamos atsargos Ukrainos kariams ir miesteliams prie rytinio fronto. Rusijos pajėgos jau seniai yra nusitaikiusios į Pokrovską ir daug mėnesių pamažu prie jo artinasi. Pastaraisiais mėnesiais rusai užėmė virtinę kaimelių. 

Maskvos puolimas Rytų Ukrainoje vyksta ukrainiečiams daugiau kaip prieš savaitę pradėjus beprecedentį puolimą Rusijos teritorijoje, Kursko srityje, ir skelbiant, kad ten buvo užimtos kelios dešimtys kaimų.

Vienas ukrainiečių pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, savaitgalį naujienų agentūrai AFP sakė, kad įsiveržimas į Kursko sritį beveik nepaveikė kovų Rytų Ukrainoje, bet rusų atakų intensyvumas vis dėlto kiek sumažėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pradžių pritarė planui pakenkti Rusijos dujotiekiui „Nord Stream“. Visi susitarimai buvo žodiniai, kad būtų išvengta popierinių pėdsakų.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, keturi aukšto rango Ukrainos gynybos ir saugumo pareigūnai, dalyvavę šiame sąmoksle arba tiesiogiai apie jį žinoję, teigia, kad dujotiekiai buvo teisėtas taikinys Ukrainos gynybiniame kare prieš Rusiją.

Birželį Vokietijos prokurorai tyliai išdavė pirmąjį arešto orderį ukrainiečiui profesionaliam nardymo instruktoriui dėl įtariamo jo dalyvavimo šioje byloje. Dabar Vokietijos tyrimas sutelktas į buvusį Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną ir jo padėjėjus, nors nėra jokių įrodymų, kuriuos būtų galima pateikti teismui, teigė šaltiniai.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas

Misijos vadovas buvo veikiantysis generolas, turintis specialiųjų operacijų patirties. Jis buvo tiesiogiai pavaldus V.Zalužnui. Po kelių dienų V.Zelenskis patvirtino planą. Visi susitarimai buvo sudaryti žodžiu, tačiau kitą mėnesį Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra MIVD sužinojo apie sąmokslą ir, pasak kelių šaltinių, perspėjo CŽV. JAV pareigūnai nedelsdami informavo Vokietiją.

CŽV įspėjo V.Zelenskio biurą sustabdyti operaciją. Ukrainos prezidentas įsakė V.Zalužnui atšaukti visus planus, tačiau generolas įsakymo nepaisė ir jo komanda pakeitė pirminį planą.

Po sprogdinimų V.Zelenskis supyko ir išsikvietė V.Zalužną į pasitarimą, tačiau generolas jo kritiką atmetė. V.Zalužnas pasakė V.Zelenskiui, kad išsiuntus sabotažo komandą su ja neturėta ryšio ir jos nebuvo galima atšaukti, nes bet koks kontaktas su ja galėjo sukompromituoti operaciją.

„Jam (V.Zelenskiui – red.) buvo pasakyta, kad tai tarsi torpeda – paleidęs ją į priešą, negali jos sustabdyti, ji tiesiog plaukia toliau, kol pataiko“, – sakė su pokalbiu susipažinęs aukštas karininkas.

Generolas V.Zalužnas, dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, leidiniui sakė, kad apie jokią tokią operaciją nieko nežino ir kad bet koks priešingas teiginys yra „paprasčiausia provokacija“. Jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nėra įgaliotos vykdyti užsienio misijų, todėl jis nebūtų buvęs į jas įtrauktas.

Aukšto rango SBU pareigūnas taip pat paneigė savo vyriausybės dalyvavimą vykdant sabotažą ir sakė, kad V.Zelenskis asmeniškai „nepritarė tokių veiksmų vykdymui trečiųjų šalių teritorijoje ir nedavė atitinkamų įsakymų“.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras ketvirtadienį pranešė, kad paprašė Maskvos leisti jam lankytis Rusijos pasienio regionuose, paveiktuose Ukrainos pajėgų puolimo.

„Galiu patvirtinti, kad JT Žmogaus teisių biuras nusiuntė Rusijos valdžiai prašymą palengvinti Biurui galimybes patekti į karo veiksmų veikiamus Rusijos Federacijos rajonus, įskaitant Belgorodo, Briansko ir Kursko regionus, (...) pagal mūsų žmogaus teisių stebėsenos ir vertinimo mandatą“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovė Liz Throssell.

Prašymas buvo nusiųstas trečiadienį.

Rugpjūčio 6 dieną prasidėjęs netikėtas Ukrainos puolimas Rusijos teritorijoje supurtė Kremlių. Operacija Kurske yra didžiausias išpuolis prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų; joje, manoma, gali dalyvauti iki 10 tūkst. Ukrainos karių, kuriuos lydi šarvuočiai ir artilerija, sako karo analitikai.

Iš Kursko srities, kur ukrainiečių pajėgos užėmė dešimtis gyvenviečių, pabėgo tūkstančiai žmonių.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka trečiadienį sakė, jog Kyjivas kuria buferinę zoną Kursko srityje, kad rusai iš ten negalėtų apšaudyti Ukrainos teritorijos.

Ukraina pirmadienį kontroliavo mažiausiai 800 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos Kursko srityje, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pateiktų duomenų analizė.

Žmonės evakuojami ne tik iš Kursko srities, bet ir iš gretimo, į pietus esančio Belgorodo regiono.

Briansko sritis yra į šiaurę nuo Kursko srities.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos karių invazija į Rusijos Kursko sritį tęsiasi jau aštuntą dieną, o į mūšį įsitraukė dar dviejų Ukrainos oro desanto brigadų – 82-osios ir 95-osios – kariai, rašo „Forbes“.

Įskaitant šį oro desanto pastiprinimą, Ukrainos invazijos korpusą dabar sudaro iš dalies arba pilnai sukomplektuotos šešios fronto brigados ir du atskiri batalionai bei pagalbiniai bepiločių orlaivių, artilerijos, žvalgybos ir specialiųjų pajėgų daliniai. Iš viso galbūt apie 15 tūkst. karių, teigiama straipsnyje.

Pažymima, kad daugelis brigadų ir batalionų, siunčiamų į Kursko sritį, perkeliami iš kitų aktyvių fronto ruožų, tokių kaip Pokrovskas, Toreckas ir Časiv Jaras. Pasak Užsienio politikos tyrimų instituto analitiko Robo Lee, tai byloja apie ambicingus Ukrainos operacijos tikslus, kurie apima ilgalaikį Ukrainos buvimą regione.

Pasak „Forbes“, rusai priešinasi mažiausiai devynių motorizuotųjų šaulių, oro desantininkų, jūrų ir arktinių pulkų bei brigadų pajėgomis, kurios potencialiai gali prilygti arba viršyti Ukrainos invazinio korpuso skaičių. Tuo pat metu Rusijos kariuomenė nelėtina savo puolimo Rytų Ukrainoje, netgi stiprina savo gynybą Rusijos pietuose.

Pasak leidinio, abiejose pusėse daugėja aukų, nes į mūšį įsitraukia vis daugiau pajėgų. Ukrainiečiai vis dar turi persvarą, todėl tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė Kurske turės dislokuoti antrąjį rezervo ešeloną, nes pirmojo ešelono kariai nepajėgs sustabdyti puolimo.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį

Ukraina slėpė savo invazijos į Rusiją planus nuo Vakarų, kol jos kariai neperžengė sienos.

Agentūra „Bloomberg“, remdamasi Vakarų žvalgybos šaltiniu, rašo, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai nežinojo jos puolimo Kursko srityje detalių, kol jis neįsibėgėjo.

Rugpjūčio 6 d. ukrainiečiai surengė antžeminę invaziją į Rusiją. Puolimą gaubė tiršta karo migla, kuri paveikė ir Ukrainos Vakarų partnerius.

Informacija buvo gaunama per Rusijos pareigūnus, Rusijos karinius tinklaraštininkus ir įrašus socialiniuose tinkluose, iš kurių tik nedaugelį galima nepriklausomai patikrinti. Ukrainiečiai oficialiai darė pavienius pareiškimus be konkretumo. Tačiau dabar ryškėja kruopščiai suplanuotos plataus masto operacijos vaizdas.

Ukraina svarstė keletą idėjų, įskaitant smūgį Kurskui, sakė neįvardytas Vakarų pareigūnas, susipažinęs su planu.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre sakė, kad JAV paprašys Ukrainos daugiau informacijos apie jos strateginius tikslus ir ketinimus. Taigi tuo metu Ukraina jau buvo pateikusi JAV dalį informacijos.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad jo kariai kontroliuoja 74 gyvenvietes regione, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė, kad Ukraina užėmė apie 600 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Ukrainos sąjungininkės NATO iš esmės nepateikė jokio atakos vertinimo, išskyrus tai, kad Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, jog Ukraina turi „teisėtą teisę“ veikti Rusijos teritorijoje.

Ukraina yra labai suinteresuota, kad jos veiksmai Kurske – ir sprendimų priėmimas kitur mūšio lauke – atsispindėtų kaip nepriklausomi nuo jos Vakarų rėmėjų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad išpuolis buvo „vakarietiškas“.

„Priešas, padedamas savo Vakarų šeimininkų – vykdo jų nurodymus, o Vakarai kariauja prieš mus, pasitelkdami ukrainiečius“, – sakė V.Putinas.

Tai gerai pažįstama retorika – V.Putinas ir jo sąjungininkai jau seniai stengiasi Ukrainą vaizduoti kaip Vakarų marionetę. Vakarų šalys sako, kad nors jos ir teikia paramą, Ukraina kariauja pati.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Lietuvos ir Ukrainos vėliavos

Lietuva ketvirtadienį Ukrainai perdavė dalį rugpjūčio mėnesį suplanuotos paramos: krautuvų, priekabų ir sulankstomų lovyčių.

Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM), šį mėnesį prieš Rusijos invaziją kariaujančią šalį pasieks 14 vienetų M113 šarvuočių, trumpo nuotolio oro gynybos paleidimo sistemų su raketomis, priešdroninių sistemų, priešdroninių individualių slopintuvų, visureigių su atsarginėmis detalėmis, krautuvų, šautuvų, šaudmenų, dūminių užtaisų, ginklų priedų ir jų dalių.

Vilnius, reaguodamas į Kyjivo prašymus, šiemet jau pristatė amunicijos, šarvuočių, antidronų sistemų, rūbų, generatorių, kitos reikalingos karinės įrangos.

Lietuva nuo karo pradžios Ukrainai iš viso suteikė karinės paramos už daugiau nei 641 mln. eurų. Bendra parama Ukrainai, anot KAM, perkopė milijardą eurų.

Į Lietuvą iš Rusijos anglį ir kaučiuką importuojančiai įmonei už tarptautinių sankcijų pažeidimą muitinės pareigūnai skyrė 1,27 mln. eurų baudą.

„Kauno teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyrius sandorius su sankcionuotomis įmonėmis ir jų tiekiamų prekių gabenimą įvertino kaip tarptautinių sankcijų pažeidimą“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Kiek anksčiau šią savaitę generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė, kad dėl bandymų pažeisti tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai šiuo metu atliekama daugiau nei 50 ikiteisminių tyrimų.

Jos teigimu, teismui jau perduota ir viena byla dėl ginklų kontrabandos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba antradienį pranešė, jog tarptautinių sankcijų pažeidimu bei beveik 2 mln. eurų vertės prekių gabenimu kontrabanda į Rusiją įtarimai pareikšti septyniems asmenims ir keturioms įmonėms.

Praėjusią savaitę muitinė skelbė už tarptautinių sankcijų pažeidimą skirta 13,6 mln. eurų baudą automobilius eksportuojančiai Lietuvos įmonei. Anot BNS šaltinių, bauda skirta Vilniaus įmonei „Biovarda“.

BNS duomenimis, daugiau nei 200 per Lietuvą į Kazachstaną, Baltarusiją ir Turkiją įmonės eksportuotų transporto priemonių buvo įregistruotos Rusijoje veikiausiai net nepasiekusios šių šalių. Sulaikytos šešios transporto priemonės buvo pirktos Baltarusijos įmonės.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Nuo rugpjūčio 1 d. Rusija oficialiai pasitraukė iš Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos. Apie tai skelbiama oficialiame Rusijos Federacijos teisiniame portale.

Pažymima, kad 1995 m. vasarį pasirašytoje konvencijoje nustatyti pagrindiniai elgesio su tautinėmis mažumomis Europoje principai – draudimas jas diskriminuoti ir priverstinai asimiliuoti, laisvė išpažinti savo religiją ir laisvai kalbėti gimtąja kalba.

Rusija Tautinių mažumų apsaugos konvenciją pasirašė 1996 m.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, 2023 m. spalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė konvenciją denonsuojantį įstatymą. Kaip priežastis buvo nurodyta tai, kad 2022 m. Rusija „prarado galimybę dalyvauti rengiant sprendimus jai rūpimais klausimais“ ir stebėti, „rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus užsienyje“.

„AP“/„Scanpix“/Suniokota rusų karinė technika Kursko srityje

Naktį į rugpjūčio 6 d. Ukrainos kariai nesunkiai kirto sieną su Rusijos Federacija Kursko srityje. Pasipriešinimas buvo minimalus, todėl tą pačią dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė vakarinį Sudžos miesto pakraštį.

Kaip rašo BBC, remdamasi operacijoje dalyvavusiais Ukrainos kariškiais, Kyjivo pajėgoms prireikė kelių dienų, kad gerokai praplėstų proveržį.

Kariškis, pasivadinęs Tomašu, buvo ką tik grįžęs iš Kursko srities. Jis su šypsena prisipažino, kad tai buvo „kieta“.

Pasak kariškio, jo bepiločių skraidyklių dalinys dvi dienas rengė kelią įsiveržimui per sieną. Išvakarėse jiems buvo įsakyta atvykti į Sumų sritį. Misijos užduotis buvo laikoma paslaptyje iki paskutinės akimirkos.

Pasak Tomašo, ukrainiečių gynėjai iš anksto nuslopino priešo ryšių ir stebėjimo įrangą, kad atlaisvintų kelią.

„Suveikė netikėtumo elementas. Įžengėme lengvai ir be didelio pasipriešinimo. Rugpjūčio 6 d. naktį keliomis kryptimis perėjo pirmosios grupės. Beveik iš karto jos pasiekė vakarinį Sudžos miesto pakraštį“, – sakė kariškis.

Be to, Tomašas sakė, kad Kursko srityje civiliai gyventojai nesipriešina. Ukrainiečiai jų neliečia. Jis taip pat pasidalijo įspūdžiais, patirtais bendraujant su vietos gyventojais.

„Mes jų neliečiame, bet jie arba žvelgia į mus atšiauriai, neigiamai, arba visai nebendrauja. Jie taip pat mus apgaudinėja apie Rusijos karių pozicijas“, – pridūrė jis.

BBC kalbinti kariškiai patvirtino, kad Rusijos armija iš tiesų perdislokavo pajėgas iš rytinės fronto linijos, įskaitant Charkivo, Pokrovsko ir Torecko kryptis. Tačiau nė vienas iš jų kol kas nepranešė apie sulėtėjusį Rusijos judėjimą šiuose fronto ruožuose.

Ukrainos Generalinis štabas trečiadienį vakare patvirtino, kad buvo smogta keturiems kariniams aerodromams Rusijoje.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ sakoma, kad trečiadienio naktį buvo atakuoti aerodromai Rusijos Voronežo, Kursko ir Žemutinio Naugardo srityse ir kad šiuose aerodromuose bazuojasi rusų aviacija, įskaitant karo lėktuvus Su-34 ir Su-35.

Taikytasi į degalų ir tepalų saugyklas, priduriama pranešime.

Stopkadras/Krenta numuštas „Shahed“ dronas

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė 29 rusų dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusų pajėgos atakavo trimis raketomis Ch-59, paleistomis iš Rusijos Kursko srities, ir 29 „Shahed“ tipo atakos dronais, paleistais iš Rusijos Krasnodaro krašto ir Kursko srities.

Visi 29 dronai buvo numušti Mykolajivo, Čerkasų, Kirovohrado, Chersono, Zaporižios, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Civilių evakuacija Kursko srityje

Praėjus dviem valandoms po sprendimo evakuoti Gluškovo gyvenvietę, Kursko srities valdžia nusprendė priverstinai evakuoti visą rajoną, kurio centras yra ši gyvenvietė.

„Regiono operatyvinė valdyba priėmė sprendimą dėl priverstinės evakuacijos visame Gluškovo rajone [...] Mieli tautiečiai, prašome suprasti situaciją ir vadovautis teisėsaugos ir vietos valdžios institucijų rekomendacijomis“, – sakoma Kursko srities laikinai einančio gubernatoriaus pareigas Aleksejaus Smirnovo pareiškime socialiniame tinkle.

Gluškovo rajone gyvena apie 20 tūkst. žmonių.

Šis rajonas per ukrainiečių operaciją Kursko srityje buvo užspaustas iš trijų pusių: Iš vakarų ir pietų – Ukrainos siena, iš rytų – artėjantys ukrainiečių daliniai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Antradienį ir trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pažengė į priekį Rusijos Kursko srityje. Ukrainiečiai smarkiai pasistūmėjo į priekį teritoriniu požiūriu prie kelių gyvenviečių.

Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, iš antradienio geolokacinės filmuotos medžiagos matyti, kad Ukrainos pajėgos veikė Kursko srities rytinėje Žuravlių kaimo dalyje ir užėmė naujų teritorijų.

Trečiadienio geolokacinė filmuota medžiaga įrodo, kad Ukraina kontroliuoja bent dalį Sudžos miesto ir galbūt jo apylinkes.

Dar viena trečiadienio filmuota medžiaga rodo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos veikia į šiaurės vakarus nuo Ulanoko. Tai rodo, kad ukrainiečiai neseniai pažengė į priekį šiame rajone. Ukrainiečiai taip pat neseniai pasiekė nedidelių laimėjimų vakarinėje Kamyšnojės dalyje.

Trečiadienį Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo veikti Girjų ir Belicos rajone.

ISW mano, kad Ukrainos operacijos Kursko srityje daro apčiuopiamą poveikį Rusijos gynybai, logistikai ir saugumui. Rugpjūčio 12 d. „Maxar“ palydovinėse nuotraukose matyti neseniai iškasti lauko įtvirtinimai, įskaitant tranšėjas ir prieštankinius griovius, į pietvakarius nuo Lgovo, palei greitkelį E38 Lgovas–Rylskas–Gluchovas. Nuotraukose taip pat matyti neseniai atsiradę lauko įtvirtinimai netoli kelio 38K-024 į pietus nuo Lgovo.

Šie nauji įtvirtinimai yra maždaug už 17 km į šiaurę nuo tolimiausios užfiksuotos Ukrainos žygio ribos Kursko srityje, o tai rodo, kad Rusijos pajėgos nerimauja dėl galimo tolesnio ir spartaus mechanizuoto Ukrainos žygio į šiaurę Kursko srityje.

Rusai ypač susirūpinę dėl pagrindinių greitkelių ir tikriausiai stengiasi prevenciškai apsaugoti svarbias sausumos susisiekimo linijas, kad sutrukdytų ukrainiečių manevrams, ypač E38 ir 38K maršrutuose.

Trečiadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos jau kontroliuoja 74 Kursko srities gyvenvietes.