Karas Ukrainoje. „The New York Times“: Ukrainos įsiveržimas į Rusiją pakeitė V.Putino scenarijų

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį

Kyjivo pajėgoms po netikėto įsiveržimo į Rusiją praėjusią savaitę žygiuojant tolyn, netoli sienos gyvenantys ukrainiečiai tai stebi su dviprasmiškais jausmais: teisingumo jausmas susimaišęs su baime dėl to, kas gali nutikti toliau ir koks bus rusų atsakas, rašo CNN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivo pajėgos, užėmusios šimtus kvadratinių kilometrų teritorijos, veržiasi toliau į Rusiją. Ukrainos kariai plečia „buferinę zoną“ Rusijos viduje, kuri, anot jų, padės geriau apsaugoti bendruomenes šiaurės Ukrainoje.

„Tai rusų atėjimo į mūsų žemę pasekmė, – evakuacijos centre į pietus nuo sienos esančiame Sumų mieste CNN sakė Hanna Fedorkovska. – Mes įžengėme į jų teritoriją ne todėl, kad to norėjome, o todėl, kad jie atėjo į mūsų namus ir atėmė iš mūsų ramų gyvenimą. Dabar jie turi su tuo susidoroti. Tikiuosi, kad tai nebus veltui ir kad sulauksime taikos“.

21-erių metų H.Fedorkovska į evakuacijos centrą atvyko su savo 72 metų močiute, kuri buvo priversta palikti savo vyrą ir namus, kuriais jie dalijosi 52 metus.

Šios dvi moterys buvo tarp šimtų ukrainiečių, kurie pastarosiomis dienomis buvo evakuoti iš pasienio teritorijų. Studentė H.Fedorkovska pasakojo, kad jos 85 metų senelis primygtinai norėjo pasilikti, sakydamas jai: „Tu išgelbėk savo močiutę, o aš saugosiu tai, kas mums priklauso“.

Visą tekstą skaitykite čia. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurskas

Rusija perkelia karius iš pozicijų okupuotoje Ukrainos teritorijoje Rusijos Federacijos Kursko srities kryptimi. Atitinkamą pareiškimą padarė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo komunikacijos klausimais Johnas Kirby per pokalbį su žurnalistais rugpjūčio 15 d., praneša „Voice of America“ .

„Matome, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko sritį. Tačiau tai tik pirmieji pranešimai apie tai, ką matome. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek jų yra, kiek jų gali būti daugiau ir kokie bus jų ketinimai, tačiau pradedame matyti, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko rajoną“, - sakė jis.

J.Kirby nepatikslino, kokių konkrečių tikslų gali turėti šie Rusijos kariai:

„Žinau, kad šis atsakymas jūsų labai nepatenkins, bet jis yra sąžiningas. Mes tai atidžiai stebime, bet negalime tiksliai pasakyti, ką V.Putinas ketina daryti“.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje iškėlė V. Putinui dilemą:

„V.Putinui ir rusams teko daryti korekcijas. Matome požymių, kad dėl Ukrainos operacijos Kurske ir jo apylinkėse, jie bando įsitvirtinti Kurske ir aplink jį. Norint tai padaryti, reikia paimti priemones, kurios buvo vienoje vietoje ir darė vieną dalyką, o dabar jas reikia nukreipti į kitą. Priimti tokius sprendimus tikrai yra dilema.“

Priminsime, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Rusijos Federacijos Kursko srities teritorijoje, kurią kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, sukurta karinė komendantūra, kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.

Kaip pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, netikėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas prieš Rusiją yra vienintelis būdas priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurskas

Rusija perkelia karius iš pozicijų okupuotoje Ukrainos teritorijoje Rusijos Federacijos Kursko srities kryptimi. Atitinkamą pareiškimą padarė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo komunikacijos klausimais Johnas Kirby per pokalbį su žurnalistais rugpjūčio 15 d., praneša „Voice of America“ .

„Matome, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko sritį. Tačiau tai tik pirmieji pranešimai apie tai, ką matome. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek jų yra, kiek jų gali būti daugiau ir kokie bus jų ketinimai, tačiau pradedame matyti, kad kai kurie Rusijos daliniai nukreipiami į Kursko rajoną“, - sakė jis.

J.Kirby nepatikslino, kokių konkrečių tikslų gali turėti šie Rusijos kariai:

„Žinau, kad šis atsakymas jūsų labai nepatenkins, bet jis yra sąžiningas. Mes tai atidžiai stebime, bet negalime tiksliai pasakyti, ką V.Putinas ketina daryti“.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje iškėlė V. Putinui dilemą:

„V.Putinui ir rusams teko daryti korekcijas. Matome požymių, kad dėl Ukrainos operacijos Kurske ir jo apylinkėse, jie bando įsitvirtinti Kurske ir aplink jį. Norint tai padaryti, reikia paimti priemones, kurios buvo vienoje vietoje ir darė vieną dalyką, o dabar jas reikia nukreipti į kitą. Priimti tokius sprendimus tikrai yra dilema.“

Priminsime, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Rusijos Federacijos Kursko srities teritorijoje, kurią kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, sukurta karinė komendantūra, kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.

Kaip pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, netikėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas prieš Rusiją yra vienintelis būdas priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Netikėta Ukrainos invazija į Rusijos Kursko sritį nepakeitė bendros konflikto eigos, tačiau ji jau sudavė smūgį toli už kelių šimtų kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, kurią dabar kontroliuoja Ukraina, ribų, rašo „The New York Times“.

„Tai įstūmė Rusijos vyriausybę ir visuomenę, kuri iš esmės buvo prisitaikiusi prie karinio konflikto, į naują improvizacijos ir netikrumo etapą“, – rašoma leidinyje. „Netoli sienos, kur, valdžios teigimu, pabėgo arba buvo evakuoti daugiau kaip 130 000 žmonių, regioniniai pareigūnai pasirodė esantys nepasirengę krizei.“

NYT pažymėjo, kad Ukrainos invazija suteikė retą progą Rusijos opozicijos politikams paneigti Kremliaus pasakojimą, kad „Rusija nuosekliai žygiuoja pergalės link“. Tačiau laikraštis abejoja, kad rusai dėl savo bėdų kaltins V.Putiną. Analitikai mano, kad Rusijos visuomenė gali reaguoti susitelkdama aplink vėliavą arba kritikuodama valstybę už tai, kad ji nesugebėjo jų apsaugoti.

„Visuomenėje esama nervingumo ženklų dėl šauktinių panaudojimo kovoje. Nuo pat konflikto Ukrainoje pradžios V. Putinas žadėjo, kad jie nebus siunčiami į kovos zonas. Tačiau kovos Rusijos teritorijoje gali būti visai kas kita“, – rašoma leidinyje. „Šauktinių panaudojimas V. Putinui yra ypač jautrus, nes jų šeimos gali tapti galinga antikarine jėga, kaip tai buvo Sovietų Sąjungos karų Afganistane devintajame dešimtmetyje ir Čečėnijoje dešimtajame dešimtmetyje metu.“

Be galimo šauktinių dalyvavimo, analitikai prognozuoja, kad pastangos išstumti Ukrainos karius iš Kursko regiono galiausiai gali turėti įtakos Rusijos puolimui Rytų Ukrainoje, rašo leidinys:

„Ukrainos invazija parodė Kyjivo gebėjimą panaudoti savo judrius dalinius ir vakarietišką ginkluotę, kad atimtų dalį iniciatyvos iš Rusijos.“

Taip pat minima, kad populiarūs Rusijos tinklaraštininkai atvirai kritikuoja pareigūnus už tai, kad šie slepia problemos mastą.

Priminsime, kad netikėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas prieš Rusiją yra vienintelis būdas priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ukrainos puolimą jis pavadino „psichologinės“ taktikos dalimi, tačiau vienos invazijos nepakanka, kad V.Putinas suprastų, jog kariauti neverta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Apribodami pagalbą ginklais Vakarų sąjungininkai spaudžia Ukrainą sudaryti paliaubas su Rusija arba pradėti labai ilgą ir sudėtingą karo deeskalacijos procesą, kuris gali baigtis Ukrainos pralaimėjimu, sako vienas žymiausių Ukrainos istorikų ir mąstytojų, Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvive profesorius Jaroslavas Hrycakas interviu leidiniui „Postimees“.

J.Hrycakas su „Postimees“ karo situaciją Ukrainoje apžvelgia kas 100 dienų – tai jau devintasis leidinio pokalbis su žymiu istoriku.

Šis interviu buvo duotas rugpjūčio 8 d., prieš visuomenei sužinant, kad Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos Kursko sritį.

– Pastarąjį kartą kalbėjomės gegužės pradžioje. Tai buvo labai liūdnas metas: Rusijos kariuomenė užėmė Avdijivką ir žengė toliau į priekį, tęsėsi raketų atakos prieš elektrines ir t.t. Nuo to laiko pagalba ginkluote atsigavo, tačiau jos vis dar nepakanka. Rusijos kariuomenė vis dar lėtai šliaužia į priekį per visą frontą, o Ukrainos kariuomenė negali jos sustabdyti. Kokiomis nuotaikomis gyvena Ukrainos visuomenė 900-ąją karo dieną? Prieš šimtą dienų manėte, kad peržengėte žemiausią nuotaikos tašką.

– Padėtis fronte nepasikeitė į gerąją pusę. Tačiau man atrodo, kad karine prasme Ukraina jau peržengė žemiausią tašką, kuris buvo pavasarį. Tada mums dar labai trūko amunicijos. Nesakau, kad nebėra nerimo ir netikrumo jausmo, bet nebėra tokios slogios nuotaikos [visuomenėje], kokia buvo pavasarį.

Iš pastebimų pokyčių, žinoma, svarbus tas, kad Rusija atakavo beveik visas dideles elektrines raketomis. Birželį ir liepą elektros energijos trūkumas buvo stipriai juntamas. Ypač didžiuosiuose miestuose, kai buvo karšta – didžiąją dienos dalį nebuvo elektros energijos.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių į nelaisvę paimti rusų karo belaisviai Kursko srityje

Ukrainos gynybos pajėgų operacija Rusijos Federacijos Kursko srityje nekeičia Kremliaus ketinimų sunaikinti Ukrainos valstybingumą, todėl sąjungininkams laikas pasistengti, „Telegram“ pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

Anot jo, ukrainiečiams dar labai toli iki teisingos taikos. M.Podoliakas pažymėjo, kad įvykių Kursko srityje fone pasauliniame informaciniame lauke „garsiausi Vakarų paramos Ukrainai kritikai, pagrindiniai neatidėliotinos taikos Rusijos sąlygomis šalininkai, didžiausi „deeskalacijos“ skelbėjai – visi jie demonstratyviai nutilo“.

„Pokyčiai fronto linijoje parodė, kaip efektyviai investuojama karinė ir finansinė pagalba. Deeskalacija veikia, tam tikra prievarta į taiką veikia, priešas teisingai reaguoja tik į brutalios jėgos panaudojimą“, – pažymėjo patarėjas.

Jis taip pat pranešė, kad pagaliau atsirado nauja, teisinga galimų derybų tema – dėl Rusijos Federacijos teritorinio vientisumo. Pasak jo, jaučiama, kaip sėkmė viename fronto ruože pakelia moralę visur: tarp Ukrainos karių ir užnugaryje.

„Rusai atitinkamai nusiminę. „Specialioji operacija“ jiems staiga virto visaverčiu karu, ir jie praranda ne tik jiems nerūpinčių žmonių gyvybes, bet ir ištisus rajonus su dešimtimis gyvenviečių. Karo kaina sparčiai auga, reputacijos likučiai nyksta...“, – pabrėžė M.Podoliakas.

Kartu jis pažymėjo, kad „iki teisingos taikos mums dar labai toli“. „Jokie praradimai – kol kas – nekeičia Kremliaus ketinimų sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir tautą. Tačiau Ukraina žengė kitą žingsnį. Dabar atėjo laikas mūsų sąjungininkams prisijungti“, – sakė M.Podoliakas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis anksčiau pranešė, kad nuo šios dienos pradžios Ukrainos kariai tam tikruose rajonuose pasistūmėjo nuo 500 metrų iki 1,5 km, atrėmė tris priešo kontratakas ir toliau vykdo puolamąsias operacijas.

O. Syrskis pažymėjo, kad nuo operacijos pradžios Kursko srityje Ukrainos kariai pasistūmėjo į priekį 35 km, perėmė 1 150 kv. km teritorijos ir 82 apgyvendintų vietovių kontrolę.

Rugpjūčio 7 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad kuo didesnis spaudimas bus daromas Rusijos Federacijai, kuri vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, tuo arčiau bus taika. Valstybės vadovas įsitikinęs, kad teisingą taiką galima priartinti teisinga jėga.

Kadras iš vaizdo įrašo /Rusai pateko į pasalą Kursko srityje

Padidėjo Rusijos nuostoliai Kursko srityje – rusų kariai pateko į Ukrainos karių pasalą ir patyrė nuostolių.

Sėkmingą pasalą surengė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų 8-ojo pulko kariai, praneša SSO „Telegram“ kanalas. „Kuršchina. Dešimt rusų žuvo per vieną operaciją – sėkmingos pasalos rezultatai...“, – sakoma pranešime.

Specialiųjų operacijų pajėgos pridūrė, kad Ukrainos kariai likvidavo okupantų sunkvežimį, kuriame buvo žmonių. Kai kurie automobilyje buvę priešininkai bandė pasislėpti miške, tačiau juos taip pat likvidavo Ukrainos kariai.

„Užduočiai įvykdyti mūsų kariams prireikė kelių minučių. Po to grupė tęsė kovinį darbą kitose vietovėse“, – dalijosi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai.

„Twitter“ nuotr./Rusijos naikintuvas Tu-22M3.

Rusijos Irkutsko srityje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3, praneša Rusijos agentūra „RIA Novosti“, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“.

Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad Irkutsko srityje per planinį skrydį sudužo bombonešis Tu-22M3.

Pasak ministerijos, įgula katapultavosi, lėktuvas nukrito negyvenamoje vietovėje, o ant žemės jokių pažeidimų nepastebėta.

Avarijos priežastimi vadinamas techninis gedimas.

Rusijos „Telegram“ kanaluose taip pat paskelbtos lėktuvo katastrofos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

2023 m. rugpjūtį Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusijoje liko mažiau nei 30 bombonešių Tu-22.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Agresijos prieš Baltarusiją atveju Rusija įves į šalį savo karius, kad suteiktų karinę paramą, pareiškė save Baltarusijos prezidentu paskelbęs Aliaksandras Lukašenka.

Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu televizijos kanalui „Rossija“.

„Rusija, pagal mūsų susitarimą, įveda savo dalinius (agresijos atveju – red.) į Baltarusiją. Mes suduosime pirmąjį smūgį, o paskui Rusija mus parems iš rezervo“, – pareiškė jis.

A.Lukašenka taip pat sakė, kad Baltarusija nesiruošia panaudoti branduolinio ginklo, kol nebus pažeistos valstybės sienos.

2023 m. rugpjūtį Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusija pristatė Baltarusijai pirmąsias branduolines galvutes, tačiau jų panaudoti nebus galima.

A.Lukašenka taip pat sakė, kad būtina sėsti prie derybų stalo, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje, nes „niekam to nereikia“. 

GENYA SAVILOV / AFP

Ukrainos pajėgos dabar visiškai kontroliuoja Rusijos Sudžos miestą, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rugpjūčio 6 dieną ukrainiečiai pradėjo netikėtą puolimą Rusijos Kursko srityje. Ši operacija yra didžiausias išpuolis prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

V. Zelenskis po susitikimo su pajėgų vadais socialiniuose tinkluose paskelbė, kad kariuomenė „pranešė užbaigusi Sudžos miesto išvadavimą iš Rusijos kariuomenės“.

V.Zelenskis pranešime taip pat sakė, kad Sudžoje steigiama Ukrainos karinė komendantūra. Taip pat išlaisvintos kelios kitos gyvenvietės. Iš viso daugiau kaip aštuoniasdešimt.

„Įsteigta karinė komendantūra įstatymui ir tvarkai palaikyti, svarbiausiems gyventojų poreikiams kontroliuojamose teritorijose patenkinti“, – susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė O. Syrskis.

Kiek anksčiau kariuomenės vadas nurodė, kad ukrainiečių kariai Kursko srityje perėmė 82 kaimų ir 1 150 kv. km teritorijos kontrolę.

Sudža yra Kursko srities miestas. Čia gyvena 4941 gyventojas (2024 m.). Miestas yra pagrindinis gamtinių dujų, tekančių iš Rusijos į Europą, tranzito punktas.

Sudža yra pietiniame Vidurio Rusijos aukštumų regione prie to paties pavadinimo upės, Pselio intako Dniepro baseine.

Nuo Kursko, viso regiono administracinio centro, Sudža nutolusi maždaug šimtą kilometrų į pietvakarius. Nuo sienos su Ukraina ją skiria 9 km.