Svarbiausios naujienos
- Rusas susprogdino štabą su miegančiais karininkais ir perbėgo į Ukrainos pusę.
- Sprogdina vieną po kito: Kyjivo pajėgos vilioja Maskvą į spąstus.
- Skandalas dėl milijardų Ukrainai: kas vyksta Vokietijoje.
- „Reuters“ išskyrė lemtingas Rusijos klaidas, sukliudžiusias atremti Kursko puolimą.
- Analitikai: V.Putinas siekia nukreipti dėmesį nuo keblios padėties Kursko regione.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusas susprogdino štabą su miegančiais karininkais ir perbėgo į Ukrainos pusę
18:32
Rusijos kariškis, norėdamas pereiti į Ukrainos pusę, įmetė granatą į štabą, kuriame miegojo „Storm Z“ dalinio karininkai.
Apie tai socialiniame tinkle pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (GUR). „Po sėkmingos projekto „Noriu gyventi“ ir Rusijos laisvės legiono operacijos pavadinimu „Nendrė“, Rusijos kariuomenės kariškis susprogdino „Storm Z“ dalinio karininkų štabą ir perėjo į Ukrainos pusę“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos teigimu, žiemą rusų FPV drono pilotas šaukiniu „Silveris“ užmezgė ryšį su Rusijos laisvės legionu ir išreiškė norą bendradarbiauti su Ukraina. Jis paaiškino, kad tai padaryti jį paskatino sistemingi kariniai ir kitokie jo vadovybės nusikaltimai, įskaitant neteismines egzekucijas ir mušimą.
Bendraudama su rusų kariu Ukraina galėjo gauti vertingų žvalgybos duomenų apie rusų kariuomenės dalinių buvimo vietą, skaičių ir ketinimus tam tikroje fronto kryptyje.
Kaip pažymi GUR, reikiamu momentu Silveris įmetė granatą į ventiliacijos angą rusų dalinio „Storm Z“ štabo rūsyje, kur miegojo jo vadas ir kiti rusų karininkai.
„Rūsyje buvo apie 15 žmonių. Tame kambaryje tiesiai virš lovos, kurioje miegojo vadas, buvo vamzdis. Jis ėjo į gatvę netoli įėjimo, ir mes nusprendėme į tą vamzdį įmesti vieną ar dvi granatas, kad jos sprogtų netoli jų“, – pasakojo Silveris.
Kai darbas buvo atliktas, rusas pabėgo iš anksto parengtu maršrutu ir perėjo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
GUR pabrėžia, kad dabar rusas savanoris tapo Rusijos laisvės legiono rekrūtu kovai su Vladimiro Putino režimu.
15min primena, kad 2024 m. balandį rusas šaukiniu „Goga“ padegė mažojo raketinio laivo „Serpuchov“ patalpas Baltijsko mieste, Kaliningrado srityje. Jis buvo Baltijos laivyno kariškis, turintis leidimą dirbti su valstybės paslaptimis. 2023 m. gruodį jis užmezgė ryšius su Rusijos laisvės legionu.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:36
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Netrukus pateiksime jiems keletą staigmenų“: kariai papasakojo apie mūšius su rusais Kursko srityje
23:39
Ukrainos kovotojams, perkeltiems iš pragaro Donbase, operacija Kursko srityje tapo maloniomis „atostogomis“. Apie tai jie papasakojo britų leidinio „The Times“ žurnalistams.
„Palyginti su ten vykstančiomis kovomis, tai tarsi atostogos. Kai įvažiavome, šypsojausi kaip dantų pastos reklamoje. Jautėme euforiją, palengvėjimą“, – juokiasi trisdešimtmetis Serhijus, kurio daliniui buvo įsakyta palikti apkasus sugriautame Donbaso mieste, kad galėtų dalyvauti drąsiame Ukrainos puolime per Rusijos sieną ties Kursku.
Prisimindamas kovas dėl Torecko, kovotojas sako, kad ten buvo kovojama „dėl griuvėsių krūvos“, nes „neliko nė vieno pastato“.
„Kartais prarasdavome per daug žmonių, kovodami dėl kelių metrų. Nežinau, kas nutiks Pokrovske, bet jis bus sunaikintas proceso metu. Jie kovoja dėl griuvėsių“, – sakė Serhijus, prisimindamas pražūtingus mūšius dėl tokių miestų kaip Bachmutas ir Sjevjerodoneckas.
Į Torecko pozicijas, iš kurių buvo atitrauktas Serhijaus dalinys, vadovybė pasiuntė rezervus. Kovotojas tiki, kad jo išvyka į Kursko sritį greitai nesibaigs.
„Mes čia dar kurį laiką būsime. Fronto linijos išplėtimas reikš, kad Rusija turės čia perdislokuoti daugiau pajėgų. Tikimės, kad netrukus pateiksime jiems dar keletą staigmenų“, – sakė jis.
Analitikai: Ukraina toliau pasiekia laimėjimų prie Kursko, bet pažanga sulėtėjo
23:15
Ukrainos pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje tęsiasi. Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Ukraina pasiekia „nedidelių laimėjimų“ Rusijos teritorijoje.
Rugpjūčio 6 d. Ukraina sudavė netikėtą smūgį, per kurį jos kariai kirto Rusijos sieną. Ukrainiečiai jau kontroliuoja daugiau kaip 1250 kv. km Rusijos teritorijos ir 92 gyvenvietes Kursko srityje.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad gynybos pajėgos Kursko srityje pasistūmėjo 28–35 km. Tačiau JAV analitinis centras teigia, kad nors Ukraina vis dar pasiekia laimėjimų, ji nebeužima Rusijos teritorijos taip greitai, kaip anksčiau.
„Bloomberg“: Vakarai vėluoja su oro gynybos priemonių tiekimu Ukrainai
22:55
Kelios Vakarų sąjungininkės nevykdo savo įsipareigojimų paspartinti oro gynybos sistemų ir kitos karinės įrangos tiekimą Ukrainai. Apie tai agentūrai „Bloomberg“ pranešė informuoti šaltiniai.
Šaltinių teigimu, kelios NATO šalys per liepą Vašingtone vykusį aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą pažadėjo atsiųsti bent penkias papildomas ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.
Kaip pažymi „Bloomberg“, tada JAV, Vokietija ir Rumunija pažadėjo atsiųsti po vieną „Patriot“ kompleksą, o ketvirtasis kompleksas turėjo būti surinktas iš kelių šalių pateiktų dalių. Tuo metu Italija taip pat pažadėjo atsiųsti savo SAMP-T sistemą. Kitos sąjungininkės pažadėjo Ukrainai atsiųsti kitų sistemų ir amunicijos.
Neįvardytas pareigūnas sakė, kad nors Rusija daro pažangą fronte, Ukrainos sąjungininkų parama išlieka nevienoda. Kitas sakė, kad kai kurie sąjungininkai vėluoja tiekti karinę įrangą Ukrainos rezervinėms pajėgoms, o tai neigiamai veikia šalies gynybą.
Kursko proveržis: Ukraina patirs pralaimėjimą, jei nepaisys trijų istorijos pamokų, sako ekspertai
22:21
Sensacinga Ukrainos puolimo Rusijos Kursko srityje sėkmė neabejotinai pateks į pasaulio karų istoriją. Kartu ta pati pasaulio istorija gali suteikti keletą svarbių pamokų, į kurias turėtų atsižvelgti Ukrainos kariuomenės ir politikos vadai, rašo du karo analitikai – į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Gianas Gentile ir karo istorikas Adamas Givensas – žurnalo „Defense One“ straipsnyje.
Publikacijos autoriai pripažįsta, kad tikrasis Ukrainos operacijos tikslas išlieka paslaptimi, o tie, kurie nedalyvavo ją planuojant, gali apie jį tik spėlioti. Tačiau tai nesumenkina jos sėkmės, kurią didele dalimi lėmė Ukrainos pusės iniciatyva. G.Gentile ir A.Givensas pateikia tris istorinius pavyzdžius, į kuriuos, jų nuomone, ukrainiečiai turėtų atsižvelgti Kursko operacijos kontekste.
JAV nepriklausomybės karas: iniciatyva ir netikėtumas duoda rezultatų
1776 m. rudenį George'o Washingtono Kontinentinė armija, kovojanti už 13 kolonijų nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, patyrė rimtą pralaimėjimą Long Ailendo mūšyje. Tai buvo sutriuškinimas, po kurio dauguma vadų būtų linkę nutraukti karą, tačiau G.Washingtonas to nepadarė.
Vietoj to jis pasiuntė savo kariuomenės likučius kita kryptimi ir puolė priešo garnizonus Prinstone ir Trentone Naujojo Džersio pietuose. Persikėlęs per Delavero upę ledu, G.Washingtonas užklupo britus netikėtai ir sutriuškino abu forpostus. Tai buvo daugiau nei taktinis britų pralaimėjimas. Užėmusi Prinstoną ir Trentoną, Kontinentinė armija faktiškai atkirto britų forpostus vakaruose nuo jų pagrindinės bazės Niujorke.
Drąsus G.Washingtono žingsnis privertė britų armiją bėgti atgal į saugų Niujorką. Ši netikėta sukilėlių pergalė leido jiems perimti iniciatyvą ir pakelti kovinę dvasią, kuri per visą likusį karą daugiau neišblėso.
Korėjos karas: rizika, kuri pasiteisino ir bausmė už perdėtą pasitikėjimą
1950 m. rugsėjį JT kariuomenė, sudaryta iš JAV ir Korėjos Respublikos karių, vadovaujama generolo Douglaso MacArthuro, surengė itin rizikingą jūrų desantą netoli Inčchono miesto.
Tuo metu didžioji dalis JAV ir Pietų Korėjos pajėgų buvo užspaustos pačiuose Korėjos pusiasalio pietuose. D.MacArthuras nutarė desantą išlaipinti pačiame pusiasalio centre ir taip jį perrėžti pusiau, priversdamas Šiaurės Korėją arba atitraukti savo karius, arba juos prarasti apsuptyje.
Pažymėtina, kad D.MacArthurui prireikė daug laiko, kol gavo leidimą tokiai operacijai, nes ji buvo laikoma pernelyg rizikinga.
„Tam tikrais atžvilgiais pasipriešinimas D.MacArthuro Inčchono planui primena kritiką, kurios Ukraina sulaukė pirmosiomis invazijos ties Kursku dienomis. Skeptikai teigė, kad operacija buvo per daug rizikinga. Ukrainos kariuomenė jau buvo labai intensyviai užimta palei fronto liniją su Rusija ir negalėjo sau leisti materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų, kurių būtų pareikalavusi invazija į Kursko sritį“, – pažymi G.Gentile ir A.Givensas.
Tačiau Inčchono desantas pasiteisino. Jis leido JT kariams greitai prasiveržti ir per trumpą laiką deokupuoti visą Pietų Korėjos teritoriją.
Tačiau galiausiai D.MacArthuras pervertino savo gabumus ir sėkmę. Toliau stumdamas Šiaurės Korėjos kariuomenę į šiaurę, pernelyg savimi pasitikintis generolas nekreipė dėmesio į aiškius žvalgybos pranešimus, kurie rodė, kad Kinijos kariuomenė ruošiasi įsitraukti į karą Pchenjano pusėje.
1950 m. spalio pabaigoje kinai masiškai kirto sieną ir atakavo JT karius, suduodami skaudų smūgį. Per kelis ateinančius mėnesius Kinijos armija nustūmė amerikiečius iki pat Seulo, o kruvinas karas, kuris atrodė beveik laimėtas, užsitęsė dar daugiau nei dvejus metus.
„Ukrainai D.MacArthuras davė tokią pamoką: neleiskite, kad pradinė drąsių karinių veiksmų atnešta sėkmė pagimdytų nežabotą pasitikėjimą savimi; nebūkite tokie pasitikintys savo sugebėjimais, kad nepaisytumėte priešo galimybių ir ketinimų“, – rašo analitikai.
Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas: karių motyvacija visada svarbi
1943 m. vasarą sovietų kariai kontroliavo fronto linijos iškyšulį aplink Kurską, vadinamą Kursko lanku. Liepos 4 d. Vokietijos armija pradėjo drąsų ir ryžtingą puolimą, siekdama nukirsti iškyšulį ir suduoti dar vieną triuškinantį pralaimėjimą SSRS. Tačiau po mėnesį trukusių įnirtingų kovų vokiečių puolimas žlugo ir Raudonoji armija pradėjo kontrpuolimą, po kurio galiausiai buvo išvaduota beveik visa kairiojo kranto Ukraina.
G.Gentile ir A.Givenso teigimu, viena iš vokiečių pralaimėjimo šiame mūšyje priežasčių buvo ta, kad jie kovojo siekdami išplėsti Hitlerio imperiją, o tai suteikė kariams mažai motyvacijos. Užtat sovietų kariai tikėjo, kad jie kovoja dėl savo žmonių ir valstybės išlikimo, o tai yra daug stipresnė motyvacija.
„Šiandien Kurskas suteikia daug pamokų ukrainiečiams. Nepaisant dabartinės invazijos drąsos, ukrainiečiai turi būti pasirengę priimti [objektyvią tikrovę], kai jų karinių pajėgų pažanga pasieks kulminaciją. Jie neišvengiamai pasieks tašką, kuriame, jei nepereis į gynybą – arba prie Kursko, arba Ukrainoje – rizikuos patirti katastrofišką pralaimėjimą“, – rašė analitikai.
G.Gentile ir A.Givensas taip pat mano, kad šiuolaikiniai rusai, ypač Vladimiras Putinas, turėtų pasimokyti iš Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare: priešą, kuris gina savo tėvynę kovoje dėl jos egzistencijos, sunku nugalėti. Tai ypač pasakytina, kai priešas vykdo drąsias, rizikingas operacijas, kurios yra nuoseklios, o jų metu siekiama tolimesnių tikslų.
V.Putinas apsilankė Beslano tragedijos vietoje prieš 20-ąsias jos metines
19:48 Atnaujinta 20:50
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apsilankė Beslano tragedijos vietoje, kur 2004-aisiais per įkaitų dramą mokykloje buvo nužudyta daugiau kaip 330 žmonių, daugiausia vaikų.
Jis palygino šią tragediją su Ukrainos karių įsiveržimu į Rusijos Kursko regioną.
Kremliaus paskelbtose nuotraukose matyti, kaip V.Putinas lankosi prie memorialų, įskaitant kapines, ir sugriautos mokyklos, kurioje čečėnų kovotojai įkaitais paėmė daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, vietą.
Susitikęs su apgulties metu vaikų netekusiomis motinomis, V. Putinas sakė, kad Rusijos priešai vėl bando destabilizuoti šalį, turėdamas omenyje Ukrainą.
„Kaip kovojome su teroristais, taip šiandien turime kovoti su tais, kurie vykdo nusikaltimus Kursko srityje“, – sakė Rusijos lyderis, turėdamas omenyje prieš dvi savaites prasidėjusį Ukrainos puolimą.
„Tačiau kaip pasiekėme savo tikslų kovoje su terorizmu, taip pasieksime jų ir kovoje su neonaciais“, – pridūrė V. Putinas, sėdėdamas priešais tris moteris iš grupės „Beslano motinos“.
„Ir mes neabejotinai nubausime nusikaltėlius, tuo negalima abejoti“, – nurodė jis.
2004 metų rugsėjo 1-ąją prasidėjusi įkaitų drama truko apie 50 valandų ir baigėsi susišaudymu, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo pastatą po virtinės sprogimų mokyklos sporto salėje, kur buvo laikomi įkaitai.
Incidentas Kaukazo Šiaurės Osetijos regione įvyko islamistų čečėnų separatistų, kuriuos V.Putinas vadino teroristais, partizaninio sukilimo prieš Maskvą metu.
1999 metų pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki tapimo prezidentu, V.Putinas pradėjo didelį puolimą, siekdamas numalšinti ginkluotą Čečėnijos nepriklausomybės siekį.
Rusijos lyderio karas su Čečėnijos sukilėliais pradžioje padėjo padidinti jo populiarumą, tačiau 2019 metų pabaigoje jis apibūdino Beslano tragediją kaip „asmeninį skausmą“, su kuriuo jis gyvens visą gyvenimą.
V.Putinas ir Kremlius sulaukė kritikos dėl elgesio po išpuolio.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusas susprogdino štabą su miegančiais karininkais ir perbėgo į Ukrainos pusę
18:32
Rusijos kariškis, norėdamas pereiti į Ukrainos pusę, įmetė granatą į štabą, kuriame miegojo „Storm Z“ dalinio karininkai.
Apie tai socialiniame tinkle pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (GUR). „Po sėkmingos projekto „Noriu gyventi“ ir Rusijos laisvės legiono operacijos pavadinimu „Nendrė“, Rusijos kariuomenės kariškis susprogdino „Storm Z“ dalinio karininkų štabą ir perėjo į Ukrainos pusę“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos teigimu, žiemą rusų FPV drono pilotas šaukiniu „Silveris“ užmezgė ryšį su Rusijos laisvės legionu ir išreiškė norą bendradarbiauti su Ukraina. Jis paaiškino, kad tai padaryti jį paskatino sistemingi kariniai ir kitokie jo vadovybės nusikaltimai, įskaitant neteismines egzekucijas ir mušimą.
Bendraudama su rusų kariu Ukraina galėjo gauti vertingų žvalgybos duomenų apie rusų kariuomenės dalinių buvimo vietą, skaičių ir ketinimus tam tikroje fronto kryptyje.
Kaip pažymi GUR, reikiamu momentu Silveris įmetė granatą į ventiliacijos angą rusų dalinio „Storm Z“ štabo rūsyje, kur miegojo jo vadas ir kiti rusų karininkai.
„Rūsyje buvo apie 15 žmonių. Tame kambaryje tiesiai virš lovos, kurioje miegojo vadas, buvo vamzdis. Jis ėjo į gatvę netoli įėjimo, ir mes nusprendėme į tą vamzdį įmesti vieną ar dvi granatas, kad jos sprogtų netoli jų“, – pasakojo Silveris.
Kai darbas buvo atliktas, rusas pabėgo iš anksto parengtu maršrutu ir perėjo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
GUR pabrėžia, kad dabar rusas savanoris tapo Rusijos laisvės legiono rekrūtu kovai su Vladimiro Putino režimu.
15min primena, kad 2024 m. balandį rusas šaukiniu „Goga“ padegė mažojo raketinio laivo „Serpuchov“ patalpas Baltijsko mieste, Kaliningrado srityje. Jis buvo Baltijos laivyno kariškis, turintis leidimą dirbti su valstybės paslaptimis. 2023 m. gruodį jis užmezgė ryšius su Rusijos laisvės legionu.
Informacinės operacijos prieš V.Zelenskį: nuo konflikto su V.Zalužnu iki išgalvotų prabangių pirkinių
17:20
Socialiniuose tinkluose ir kai kuriose prorusiškose žiniasklaidos priemonėse nuolat platinamos melagienos apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo žmonos Olenos Zelenskos tariamai prabangų gyvenimą. Nors dar šių metų pradžioje į žurnalistų rankas patekę dokumentai liudijo, kad už informacines atakas prieš Ukrainos vadovą Rusija moka didžiulius pinigus, atakos tęsiasi toliau, o melagienos virsta vis didesniu absurdo teatru.
Prasidėjus karui Ukrainoje, viena po kitos pasipylė ir informacinės kampanijos, nukreiptos prieš V.Zelenskį ir jo šeimą, artimiausią aplinką.
Kremliaus dokumentų pluošte, kurį vasario pradžioje gavo Europos žvalgybos tarnyba ir peržiūrėjo „The Washington Post“, yra nemažai įdomios informacijos, kaip rengiamos ir kiek Kremliui kainuoja tokios juodinimo kampanijos.
Kaip skelbia portalas „The Washington Post“, remdamasis turimais dokumentais, Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija nurodė Rusijos politinių strategų grupei pasitelkti socialinę žiniasklaidą ir suklastotų naujienų straipsnius, kad būtų paskleista tema, jog V.Zelenskis „yra isteriškas ir silpnas“.
Kremliaus nurodymu buvo paskelbta tūkstančiai pranešimų socialiniuose tinkluose ir šimtai išgalvotų straipsnių, sukurtų trolių fermose ir išplatintų Ukrainoje bei visoje Europoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos regionai desperacijoje: net keturis kartus padidino išmokas būsimiems kariams
17:16
Vidutinė išmoka Rusijos regionuose už sutarties pasirašymą su Rusijos gynybos ministerija dėl dalyvavimo kare Ukrainoje nuo metų pradžios padidinta net keturis kartus ir kai kur pasiekė net 1 mln. rublių (apie 9895 eurų), atkreipė dėmesį naujienų svetainė „Važnyje istorii“.
Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos pabaigoje padvigubino vienkartinę išmoką už kontraktinę tarnybą iki 400 tūkst. rublių, 47 Rusijos regionai taip pat padidino savo dalį.
Šiuo metu regioninė išmoka vidutiniškai siekia 596 tūkst. rublių, o tai yra 3,6 karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Penkiolikoje regionų regioninės išmokos suma pasiekė milijoną ar daugiau. Kartu su federaline išmoka trečdalyje regionų nauji sutartininkai Maskvoje, Sankt Peterburge ir Karačiajų-Čerkesijoje iš viso gaus po 2 mln. rublių.
Didžiausias atotrūkis tarp vietos gyventojų vidutinių mėnesinių pajamų ir išmokos už darbą pagal sutartį yra Karačaj-Čerkesijoje, kur regioninė išmoka siekia 1,6 mln. rublių, o vidutinės pajamos – 23,4 tūkst. rublių.
Nuo karo pradžios daugiau kaip 50 Rusijos regionų įvedė išmokas už stojimą į sutartinę tarnybą, kad papildytų kariuomenės, kuri, Vakarų žvalgybos duomenimis, Ukrainoje neteko daugiau kaip 500 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų, gretas, anksčiau rašė leidinys „Novaja gazeta. Europa“.
„Akivaizdžiai trūksta norinčiųjų pasirašyti kontraktus tokiais kiekiais, kokių reikia kariuomenei esant dabartiniam Rusijos kariuomenės nuostolių lygiui ir kovų intensyvumui“, – „The Moscow Times“ aiškino karybos ekspertas Pavelas Luzinas.
Iš viso vien per praėjusius metus – nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. birželio – išmokos kare dalyvaujantiems kariams, taip pat sužeistiesiems ir žuvusiųjų artimiesiems siekė 3 trilijonus rublių. Tai beveik trečdalis rekordinio nuo sovietmečio laikų Rusijos karinio biudžeto, kuris siekia 10,8 trilijono rublių, taip pat apie 8 proc. federalinio biudžeto ir apie 1,5 proc. šalies BVP.
Praėjusių metų pabaigoje pusė milijono rusų užsiregistravo kaip „savanoriai“ ir „sutartininkai“, anksčiau pranešė Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Šiemet, britų žvalgybos duomenimis, Rusijos valdžia užsibrėžė užduotį pinigais į frontą privilioti dar 400 tūkst. žmonių.
Rusija išsikvietė JAV diplomatę dėl žiniasklaidos reportažo iš Kursko
16:41
Rusija antradienį pareiškė iškvietusi JAV diplomatę dėl neva provokacinio žiniasklaidos reportažo iš Ukrainos pajėgų kontroliuojamos Kursko srities dalies, ir perspėjo, kad dėl, kaip teigiama, neteisėto sienos kirtimo ištirs su tuo susijusius žurnalistus.
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pareiškė, kad iškvietė JAV ambasadorės pavaduotoją Stephanie Holmes „pareikšti griežtą protestą dėl provokuojančių amerikiečių žurnalistų, kurie neteisėtai įžengė į Kursko regioną, veiksmų“, ir teigė, kad planuoja „būtinus tyrimo veiksmus, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“.
„Bloomberg“: V.Zelenskis nesėkmingai bando įtikinti sąjungininkus grąžinti nuo karo bėgančius vyrus
15:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori susigrąžinti ukrainiečius, kurie iš jo šalies pabėgo nuo karinės tarnybos, tačiau juos priėmusioms šalims papildoma darbo jėga perdaug naudinga, kad su tuo sutiktų, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak straipsnio, Ukrainos prezidentas nori, kad pabėgėliai grįžtų į šalį ir paremtų sugriautą ekonomiką bei pasipriešintų Rusijai.
Tuo pat metu daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių jaučiamas darbo jėgos trūkumas, o tokios valstybės kaip Lenkija ir Čekija nenori prarasti žmonių.
Karo pradžioje apie 17 mln. ukrainiečių – daugiau nei trečdalis prieškario gyventojų – paliko savo namus. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, daugiau kaip 6 mln. žmonių tebėra pabėgėliai užsienyje.
Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais dėl tokių sunkumų, kaip elektros energijos tiekimo nutraukimas ir grėsmė energetikos infrastruktūrai, šalį paliks dar 400 tūkst. žmonių.
V.Zelenskis savo ruožtu bando įtikinti sąjungininkus padėti sugrąžinti į Ukrainą daugiau karinio amžiaus vyrų, prašydamas jų pagalbos dvišaliuose susitikimuose. Politikai nuo Lenkijos iki Vengrijos pareiškė, kad nesiųs pabėgėlių atgal, kol tęsis karas.
Tačiau yra ir svarbių ekonominių priežasčių juos išlaikyti, ypač šalyse, kurių vadovai pastaraisiais metais buvo neigiamai nusiteikę migracijos atžvilgiu. Be prieš karą Lenkijoje apsigyvenusių ukrainiečių, ši šalis priėmė apie 950 tūkst. pabėgėlių. Jų indėlis į šalies BVP praėjusiais metais svyravo nuo 0,7 iki 1,1 proc., teigiama JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ataskaitoje.
Taip pat pažymima, kad ukrainiečių pabėgėlių šeimos Lenkijoje yra savarankiškos. 80 proc. jų pajamų gaunama iš darbo, atvykėliams greičiau nei tikėtasi įsitraukus į darbo rinką.
Tuo tarpu Čekijoje pirmąjį ketvirtį ukrainiečių pabėgėliai sumokėjo beveik dvigubai daugiau mokesčių, nei gavo socialinės paramos, rodo Darbo ministerijos duomenys.
„Kalbant tiesiai šviesiai, daugelis Čekijos įmonių priklauso nuo ukrainiečių pabėgėlių įgūdžių ir sunkaus darbo... Pavyzdžiui, statybų pramonė be ukrainiečių darbininkų visiškai sustotų“, – „Bloombergo“ tvirtino mažmeninės prekybos ir svetingumo lobistų grupės vadovas Tomašas Pruza.
Nemaloniai nutildytas V.Putinas davė griežtą įsakymą: iki tos dienos išvyti ukrainiečius iš Kursko
15:02
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė savo pajėgoms kiek daugiau nei mėnesį laiko išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Kursko srities teritorijų, rašo naujienų svetainė „RBK-Ukraina“, remdamasi šaltiniu karinėje ir politinėje vadovybėje.
Teigiama, kad Rusijos prezidentas savo ginkluotosioms pajėgoms įsakė iki spalio 1 d. išlaisvinti Kursko sritį nuo prieš dvi savaites į ją įsiveržusių Ukrainos karių.
Taip pat pabrėžiama, kad tą padaryti būtina nesitraukiant iš svarbiausių teritorijų, kuriose Rusija vykdo puolimą Donbase, ypač Pokrovsko ir Torecko kryptyse.
Šiuo metu Rusijos karinė vadovybė stengiasi į Kursko sritį pasiųsti mišrius dalinius iš visų fronto rajonų, išskyrus Pokrovsko ir Torecko kryptis, pažymėjo „RBK-Ukraina“.
Gynybos strategijų centro ekspertas Viktoras Kevliukas nurodė, kad iš Zaporižios srities jau perkeltos dvi brigados, o iš rezervo iš Chersono kryptyje perdislokuoti du oro atakos batalionai. Kursko srityje taip pat atsidūrė Juodosios jūros laivyno 810-oji brigada, buvusi Chersono sektoriuje, ir 155-oji jūrų pėstininkų brigada, kovojusi netoli Vuhledaro. Perskirstomi net 2024 m. pavasarį pašaukti šauktiniai.
Tikėtina, kad Rusija turi nepakankamai „laisvų“ pajėgų ir rezervų, o ribota sėkmė šiuose dviejuose rajonuose Kremliui yra svarbesnė nei Kursko srities kontrolės susigrąžinimas.
Turėjo kitų planų
Pažymėtina, kad po rugpjūčio 12 d., kai V.Putinas surengė susitikimą su karininkais ir gubernatoriais, jis daugiau nė karto viešai nekomentavo pirmosios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užsienio valstybės kariuomenės invazijos į Rusijos teritoriją.
Kremliaus interneto svetainė rodo, kad visą savaitę V.Putinas pirmenybę teikė kitiems dalykams.
Rugpjūčio 13 d. Maskvoje jis kalbėjosi su Palestinos autonomijos vadovu Mahmoudu Abasu, kuriam pažadėjo „nepamiršti“ Palestinos.
Kitą dieną Rusijos vadovas susitiko su laikinai einančiu Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas Aleksejumi Besprozvanyču. Rugpjūčio 15-ąją telefonu bendravo su Uzbekistano prezidentu Šavkatu Mirzijojevu ir susitiko su Tulos srities gubernatoriumi Dmitrijumi Miliajevu.
Sekmadienį, rugpjūčio 18 d., V.Putinas su valstybiniu vizitu lankėsi Baku, kur pareiškė, kad Rusija nori dalyvauti taikos kūrimo procese Pietų Kaukaze.
Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos vadovas V.Putinas atvyko į Baku, neva demonstruodamas diplomatinę veiklą, ir bandė nukreipti dėmesį nuo „keblios situacijos“ Kursko regione.
„Atsižvelgiant į padėtį Kursko srityje ir nuolatines Kremliaus pastangas sumenkinti Ukrainos operacijos mastą ir pasekmes, verta atkreipti dėmesį į šio vizito laiką", - rašoma naujausioje ataskaitoje.
Svarbu ir tai, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė V.Putino kelionei į Azerbaidžaną, nušviesdama smulkiausias detales. Tikėtina, kad taip greičiausiai siekdama nukreipti dėmesį nuo nemalonios situacijos Rusijoje, užtvindant informacinę erdvę Kremliaus pasaulinės diplomatinės veiklos demonstravimu ir tariamais jos laimėjimais.
Rūpi režimo stabilumas
Ekspertai pažymėjo, kad Kremliaus reakcija į Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį parodė, kad Kremliaus vidaus prioritetai vis labiau orientuoti į režimo stabilumą, ypač per pastaruosius metus.
Tuo tarpu, pasak naujienų svetainės „The Moscow Times“, tai, kas vyksta, rodo, kad V.Putinas visiškai prarado kontrolės pojūtį.
„Rusai į visa tai žiūri ir yra suglumę: palestiniečių, Armėnijos ir Azerbaidžano karo aukų poreikiai prezidentui svarbesni už Kursko srities gyventojų poreikius“, – komentavo politologas Abbasas Galiamovas.
Vis dėlto išdidumas irr stotas krizės metu V.Putinui nėra neįprasta praktika, įvertino Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikas, istorikas Markas Galeotti.
Jis priminė, kad Rusijos prezidentas panašiai elgėsi ir per COVID-19 pandemijos protrūkį, kai sėdėjo užsidaręs savo rezidencijoje. Anot istoriko, tai Rusijos prezidento taktika: kai iškyla tikrai sudėtingų iššūkių, jie tampa kieno nors kito, bet ne V.Putino problema.
Per paskutinį susitikimą dėl padėties Kursko srityje V.Putinas pareikalavo „išspirti priešą“ iš Rusijos teritorijos, dėl to, kas įvyko, apkaltino Vakarus ir pažadėjo duoti „vertą atsaką“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kuris tuo metu jau buvo pasistūmėjusios 25 km nuo sienos.
Jis taip pat patikino, kad visi Kyjivo tikslai žlugo: pasak prezidento, Rusijos pajėgų puolimo Donbase tempas padidėjo pusantro karto, o Rusijos visuomenė nepasidavė bandymams sėti „nesantaiką“. Kartu Rusijos autokratinis vadovas nė karto to, kas vyksta, neįvardijo „invazija“, o vartojo žodžius „įvykiai“, „situacija“ ir „antiteroristinė situacija“.
Ukrainos puolimas Kursko srityje sukrėtė Rusijos vadovybę ir privertė V.Putiną „susinervinti“, anksčiau leidiniui „The Moscow Times“ sakė šaltiniai dabartinėje Rusijos vyriausybėje.
Pasak vieno iš jų, tokio niūraus V.Putino niekas nematė nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta palikti Chersoną.
Pažymėtina, kad Kursko nesėkmė gali turėti neigiamos įtakos Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo karjerai, „The Moscow Times“ sakė kitas šaltinis.
Anksčiau „Bloomberg“ naujienų tarnyba pranešė, kad V.Gerasimovas apie pasirengimą invazijai žinojo iš žvalgybos, tačiau ignoravo informaciją ir nepranešė apie tai prezidentui.
Rusija teigia užėmusi strateginį tašką Rytų Ukrainoje – Niujorką
14:04
Rusijos pajėgos antradienį pranešė užėmusios svarbų centrą – Niujorko miestelį – Rytų Ukrainoje.
Rusija, spaudžiama Kyjivo karių puolimo jos teritorijoje, tęsia savo pažangą Ukrainoje.
Gynybos ministerija pranešė, kad rusai užėmė „vieną didžiausių Torecko aglomeracijos gyvenviečių ir strategiškai svarbų logistikos centrą Novhorodskę“, turėdama omenyje ankstesnį miestelio Ukrainos Donecko srityje pavadinimą.
Rusijos propagandininkas kaltina Kyjivą naudojant vaikus kaip gyvuosius skydus
13:26
Gynybos ministerijos pagrindinės karinės-politinės valdybos viršininko pavaduotojas ir Čečėnijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tvirtina, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai neva užėmė vaikų namus Kursko srityje ir, naudodamiesi globos namų auklėtiniais bei auklėtojais kaip skydais, šaudo į civilius, rašo nepriklausoma naujienų svetainė „Agenstvo“.
Spėjama, kad šis pareiškimas gali būti arba bandymas konsoliduoti viešąją nuomonę prieš Ukrainą, arba pasiruošimas informacijos antplūdžiui apie realias civilių aukas regione, kuriame jau daugiau nei dvi savaites vyksta visaverčiai karo veiksmai.
„Išsakysiu kelis atvejus, nes [norint] išsakyti viską, prireiktų labai daug laiko. Tai vienas atvejis iš daugelio. Fašistinės formuotės įžengė į Sudžos teritoriją, ten rado našlaičių prieglaudą. Ir šioje našlaičių prieglaudoje jie patys apsigyveno pirmame aukšte. Vaikus ir mokytojus varo į pirmą aukštą. Jie pasidaro sau skydą. Ir lygiai toks pat vaizdas visame perimetre, kur jie atėjo“, – dėstė A.Alaudinovas.
„Gavau labai daug nuotraukų, kuriose mačiau civilius gyventojus, kuriems tiesiog šaudoma iš arti į galvą, į pakaušį. Ir visi šie civiliai, deja, žuvo“, – pridūrė jis, bet niekur nenurodė regiono, kuriame buvo padarytos šios „nuotraukos“, tačiau iš konteksto galima spręsti, kad jis turi omeyje Kursko sritį.
Tuo pačiu Čečėnijos specialiųjų pajėgų vadas pripažino, kad evakuacija Kursko srities pasienio rajonuose nebuvo pilnai įvykdyta.
„Iš tiesų, labai apgailestauju, iš pradžių, kai pradėjome čia dirbti, buvau įsitikinęs, kad visi civiliai gyventojai jau paliko šias vietoves. Tačiau dabar pradedame tvarkytis ir suprantu, kad beveik visose gyvenvietėse liko skirtingas skaičius senų žmonių, moterų, vaikų.“
Pažymėtina, kad šie A.Alaudinovo pareiškimai yra nepagrįsti ir neparemti nuotraukomis bei vaizdo įrašais.
Šiuo metu žinoma apie 17 žuvusių civilių Kursko srityje. Dar 140 žmonių, Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Tass“ duomenimis, buvo sužeisti, 75 iš jų paguldyti į ligoninę, tarp jų keturi vaikai.
Nuo operacijos Kursko srityje pradžios A.Alaudinovas tapo vienu pagrindinių pareigūnų, darančių pareiškimus apie tai, kas vyksta regione. Antrąją operacijos dieną jis patvirtino, kad regione žuvo Rusijos kariai. Rusijos kariuomenės nesėkmę Kursko srityje jis taip pat aiškino tuo, kad „kai kurie Gynybos ministerijos vadovai“ buvo taip apgauti, kad „patys save apgavo“.
Rugpjūčio 14 d. A.Alaudinovas patvirtino, kad Kursko srityje pasienyje liko šauktinių. Dieną prieš tai jis kritikavo šauktinių tėvus, kurie nenori, kad jų vaikai kariautų Kursko srityje. Kariškis jų klausė, kam Rusijai reikalingi jie ir jų vaikai. Mirties atveju Kursko srityje kovojantys šauktiniai pateks į rojų, žadėjo jis.
„Strategija nepasiteisino?“: Kursko operacija nestabdo Rusijos veržimosi pagrindinio Ukrainos logistikos centro link
13:13
Per dvi savaites trukusią invaziją į Rusiją Ukrainos deklaruojami laimėjimai nesustabdė Maskvos kariuomenės nuolatinio progreso Donbase, keliančio grėsmę pagrindiniam logistikos centrui Pokrovsko mieste, rašo „The Washington Post“.
Rusijos pajėgos žengia į Pokrovsko pakraščius. Mes tai matome – tai ne paslaptis. Galbūt situacija ten kaip nors pasikeis – tikimės, kad priešas sustos kur nors Pokrovsko prieigose, kad mūsų kariai juos atmuš“, – sakė Pokrovsko karinės administracijos informacinės politikos skyriaus vadovė Jekaterina Janžula ir pridūrė, kad miesto likimas lieka neaiškus.
Pirmadienį miesto pareigūnai paskelbė apie privalomą vaikų evakuaciją ir paragino suaugusiuosius taip pat palikti miestą. Tačiau, anot J.Janžulos, nepaisant grėsmės, dauguma gyventojų evakuacijai priešinasi. Pareigūnai priversti „eiti nuo durų prie durų, kalbėtis su kiekviena šeima tiesiogiai, su kiekvienu gyventoju asmeniškai, rinkti vyresnio amžiaus gyventojus“, informuodami juos apie būtinybę palikti miestą. Maždaug iš 86 000 „prieškarinių“ gyventojų mieste liko apie 53 000, sako J.Janžula.
„Yra tam tikrų įrodymų, kad rusai iš tikrųjų pasiekė paskutinę tinkamą gynybinę liniją už miesto, už Pokrovsko“, – sakė Franzas-Stefanas Gady, Vienoje įsikūrusio Naujojo Amerikos saugumo centro karinis analitikas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas uždraudžia su Maskva susijusią Ukrainos ortodoksų bažnyčią
13:04
Ukrainos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, uždrausiantį su Maskva susijusią Ukrainos ortodoksų bažnyčią.
Kyjivas stengiasi nutraukti visus religinius, socialinius ir institucinius ryšius su organizacijomis, laikomomis artimomis Rusijai.
Keli parlamentarai pranešė, kad Aukščiausiosios Rados posėdyje 265 parlamentarai balsavo už įstatymo projektą, kuriuo uždraudžiamos religinės organizacijos, susijusios su Rusija. Tarp jų – Ukrainos ortodoksų bažnyčia, kuri yra susijusi su Maskvos patriarchatu.
Kad teisės aktas įsigaliotų, jį turi pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčios dvasininkai buvo kaltinami ryšiais ir simpatijomis Rusijai net prasidėjus plataus masto karui. Ji yra atskira nuo autokefalinės Ukrainos ortodoksų bažnyčios.
Rostove tęsiasi kova su gaisru po Ukrainos dronų atakos naftos saugykloje
12:44
Šimtai Rusijos ugniagesių antradienį pietinėje Rostovo srityje trečią dieną kovoja su didžiuliu gaisru kuro saugykloje po to, kai jai smogė Ukrainos dronai.
Rusija pranešė, kad dešimtys ugniagesių buvo sužeisti per suintensyvėjusį gaisrą, kilusį, kai sekmadienio rytą buvo smogta Proletarsko mieste esančiai degalų saugyklai.
Antradienį valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos administracijos vadovu, pranešė, kad šiuo metu gaisrą gesina apie 520 ugniagesių.
TASS pridūrė, kad gaisras išplito 10 tūkst. kv. m plote.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti didžiulė liepsna virš pramoninės teritorijos, į orą kylant tirštiems dūmams.
Miesto valdžia pirmadienį įvedė nepaprastąją padėtį.
Ukrainos pajėgos, rugpjūčio 6 dieną netikėtai įsiveržusios į Rusijos Kursko regioną, reguliariai suduoda smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai.
Proletarskas yra maždaug už 200 km nuo sienos su Ukraina.
Keturi kariniai transportiniai lėktuvai Il-76 taip pat skrido iš Rostovo prie Dono, kad padėtų užgesinti gaisrą, teigė TASS cituojamas miesto vadovas Valerijus Gorničius.
„Karštis toks, kad ugniagesių automobiliai negali priartėti“, – sakė jis.
V.Gorničius pridūrė, kad „nėra jokios sprogimo grėsmės, jokio pavojaus žmonėms ir evakuacijos nėra“.
Degė apie 20 iš 74 saugyklos rezervuarų, kurių kiekvieno talpa – 5 tūkst. kub. m, teigė valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ cituojamas V. Gorničius.
Rostovo gubernatorius Vasilijus Golubevas pirmadienį sakė, kad 41 ugniagesiui prireikė medikų pagalbos, keli iš jų patyrė vidutinio sunkumo arba sunkius nudegimus. Pranešimų apie sužeistus civilius gyventojus negauta.
Proletarske gyvena apie 20 tūkst. žmonių.
Rostovo regionas – svarbus rusų karinių veiksmų Ukrainoje centras – yra nuolat atakuojamas Kyjivo.
R.Kadyrovas šaiposi toliau: E.Muskai, tu „maladec“
12:29
JAV milijardieriui Elonui Muskui pasipiktinus, kad jį kaltina padovanojus Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui „Cybertruck“ pikapą, pats čečėnų lyderis toliau kaitina situaciją ir vadina verslininką šaunuoliu.
„Elonai, nekreipk dėmesio į atsilikusius ir neišsilavinusius žmones bei korumpuotą žiniasklaidą. Neverta dėl jų blaškytis, patikėk manim. Geriau toliau kurti ir siekti naujų aukštumų. Tavo kūriniai mums labai padeda. Bet kuriuo atveju esi „maladec“ (šaunuolis – red.past.)!“ – sakė R.Kadyrovas savo paskyroje „Telegram“ kanale.
Jis taip pat padėkojo už „Starlink“ internetą ir teigė, kad JAV milijardieriaus bendrovės tiekiamas palydovinis ryšys padeda rusams kariauti Ukrainoje.
„P.S. Beje, ypatinga padėka už „Starlink“. Bendravimo greitis specialiosios karo operacijos zonoje yra ugnis! Nuo kovotojų ypatinga pagarba!“ – toliau šaipėsi Čečėnijos vadovas ir padėjo iškelto nykščio ženklą.
„Tu rimtai toks atsilikęs?“: E.Muskas netveria pykčiu dėl kaltinimų padovanojus R.Kadyrovui „Cybertruck“ pikapą
15min primena, kad savaitgalį R.Kadyrovas pasigyrė gavęs E.Musko pikapą „Cybertruck“, o pirmadienį pats verslininkas paneigė jį jam dovanojęs.
Klausimą apie „dovaną“ milijardieriui uždavė amerikiečių rašytojas ir politikos komentatorius Sethas Abramsonas.
„Esu sutrikęs. JAV karo akademija Vest Pointe ką tik pakvietė Eloną Muską kalbėti, o E.Muskas tiekia kariuomenei paruoštas transporto priemones Amerikos sankcionuotiems priešams? Kodėl tai nėra didžiausia šiandienos Amerikos istorija? Kodėl Vest Pointas rūpinasi žmogumi, kuris atvirai veikia prieš Jungtines Valstijas?“, – rašė S.Abramsonas socialiniame tinkle X.
„Tesla“ įkūrėjas atsakė komentare ir gana įžeidžiančiai paneigė, kad jis padovanojo R.Kadyrovui automobilį.
„Ar tu rimtai esi toks atsilikęs, kad galvoji, jog aš Rusijos generolui padovanojau „Cybertruck“? Nieko sau!“, – rašė E.Muskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje bus įsteigta nauja ministerija: V.Zelenskis įvardijo jos tikslą
12:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie „Ukrainos vienybės ministerijos“ sukūrimą, skelbia naujienų agentūra „Unian“, cituodama valstybės vadovo kalbą Dnipro mieste vykstančiame Ukrainos užsienio diplomatinių atstovybių vadovų susitikime „Karinė diplomatija: atsparumas, ginklai, pergalė“.
„Turime modernizuoti savo valstybės institucijas, kad jos atitiktų šiuolaikinę užduotį suvienyti visus ukrainiečius aplink Ukrainą, aplink Ukrainos gynybą, aplink mūsų pozicijų pasaulyje stiprinimą. Manau, kad tam turime stiprinti savo institucinį buvimą šalyse partnerėse“, – nurodė V.Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad tai bus daroma dviem būdais. Vienas iš šių būdų – sukurti „Ukrainos vienybės ministeriją“.
„Mes ruošiamės įkurti naują instituciją, kuri suteiks pakankamai jėgų visuotinei Ukrainos vienybei. Milijonai mūsų žmonių kitose šalyse, jų ryšiai ir santykiai su Ukraina, mūsų, kaip tautos, bendrų interesų apsauga – visa tai bus naujosios institucijos atsakomybė. Iš tikrųjų tai turėtų būti Ukrainos vienybės ir kovos su Rusijos įtaka ukrainiečiams ministerija. Pirmiausia užsienyje“, – pabrėžė jis.
Pasak V.Zelenskio, Rusija užsienyje naudoja didžiulius propagandos išteklius, ypač nukreiptus prieš ukrainiečius.
„Matome, kaip daug mūsų tautos dvasinės nepriklausomybės aspektų nėra sureguliuoti ir kaip Rusija naudoja savo bažnytines struktūras agentūriniam darbui ir skilimo sėjimui. Taip pat matome, kad ukrainiečių švietimo, kultūros ir informaciniai poreikiai kitose šalyse reikalauja didesnio mūsų valstybės aktyvumo. Ir tai yra iš esmės nauja užduotis Ukrainai – dar niekada neturėjome tokios dalies savo žmonių užsienyje.“
Jis mano, kad vien Ukrainos užsienio reikalų ministerijos sistema su tuo nesusidoros: „Nes kalbame apie milijonus mūsų ukrainiečių. Būtų neteisinga paprasčiausiai tikėtis, kad įvairios ministerijos ir agentūros įgyvendins atitinkamas užduotis. Mums reikia institucijos, kuri vadovautų kitoms valstybės institucijoms siekiant tam tikrų tikslų. Visas detales pateiksime artimiausiu metu“.
Kitas būdas stiprinti Ukrainos institucinį buvimą šalyse partnerėse, pasak prezidento, yra naujų Ukrainos konsulatų atidarymas užsienyje, ypač Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Prancūzijoje.
„Kai kurie iš jų yra papildomi, kai kurie – pirmieji istorijoje, bet tai labai svarbu – ten, kur yra ukrainiečių, kur ukrainiečių bendruomenėms reikia daugiau dėmesio“, – pridūrė valstybės vadovas.
Skandalas dėl milijardų Ukrainai: kas vyksta Vokietijoje
11:36
Paaiškėjus, kad finansų ministras Christianas Lindneris raštu kreipėsi į kolegas, prašydamas vetuoti naują karinę pagalbą Ukrainai, Vokietijos vyriausybę užsipuolė viso politinio spektro politikai, skelbia dienraštis „Financial Times“.
Rugpjūčio 5 d. Vokietijos gynybos ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai išsiųstame laiške Ch.Lindneris teigė, kad jo ministerija atmes naujas paraiškas dėl karinės paramos, jei nebus rasta papildomų lėšų, o kaip vieną iš galimų šaltinių nurodė įšaldytą Rusijos turtą Europoje.
Jis sakė, kad esamos pagalbos programos, kurios jau buvo finansuojamos, liks galioti.
Apie laiško turinį pirmasis sekmadienį pranešė laikraštis „Frankfurter Allgemeine“, kuris teigė, kad kancleris Olafas Scholzas paprašė savo finansų ministro išleisti šį nurodymą.
Susiskaldžiusi Vokietijos koalicinė vyriausybė jau kelis mėnesius ginčijasi dėl biudžeto, o Ch.Lindneris, fiskaliniu požiūriu konservatyvios Laisvųjų demokratų partijos vadovas, primygtinai reikalauja, kad būtų laikomasi griežtų skolinimosi taisyklių.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The New York Times“: Kyjivo pajėgos siekia įvilioti Maskvą į spąstus
11:27 Atnaujinta 11:54
Savaitgalį paskelbta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Rusijos Kursko srityje subombardavo du svarbius tiltus. Pirmadienį pranešta, kad buvo sunaikintas ir trečiasis.
Šie tiltai – vieninteliai keliai, leidžiantys aprūpinti atsargomis arba atsitraukti Rusijos kariams, ginantiems teritoriją tarp upės ir sienos su Ukraina.
Karybos ekspertai amerikiečių leidiniui „The New York Times“ teigė, kad iškilo realus pavojus, kad Rusijos pajėgos gali būti ten apsuptos.
Ukrainos puolimas į Rusijos teritoriją tęsiasi jau dvi savaites. Kyjivo kariams pavyko greitai pralaužti menkai sukomplektuotą pasienio gynybą, užimti pozicijas prie greitkelių ir miestuose bei kaimuose.
„Bombarduojant tiltus, siekiama užimti teritoriją tarp Seimo upės, valstybinės sienos ir Rusijos viduje esančios teritorijos, kurią jau kontroliuoja Ukraina, ir gali būti, kad ten dislokuotos Rusijos pajėgos pateks į spąstus“, – rašo „The New York Times“.
Remiantis Ukrainos karinių oro pajėgų paskelbtais pareiškimais ir Rusijos pareigūnų bei karinių komentatorių įrašais socialiniuose tinkluose, šiame upės ruože yra trys tiltai, visi jie dabar sunaikinti arba apgadinti.
„Minus dar vienas tiltas!“ – sekmadienį „Telegram" žinutėje pergalingai paskelbė Ukrainos oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.
Galimas Rusijos pajėgų apsupimas šiame ruože taptų dar vienu rimtu iššūkiu Maskvai.
Tačiau analitikai ir Vakarų pareigūnai pažymi, kad dar per anksti spręsti, ar Ukraina pasieks strateginę sėkmę. Sekmadienį savo naktiniame vaizdo kreipimesi prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad įsiveržimo tikslas – suformuoti „buferinę zoną“ Rusijos viduje palei sieną su jo šalimi, nors nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kokį platų ruožą sieks užimti jo kariuomenė.
Taktika, kuri pasiteisina
Ukrainos ir Rusijos susirėmimuose apsuptis yra vienas iš pavojingiausių mūšio scenarijų. Atlikti tokį manevrą nuo pat karo pradžios prieš dešimtmetį buvo svarbu tiek vienos, tiek kitos šalies kariuomenei.
„The New York Times“ priminė, kad ši taktika sulaukė politinio atgarsio, kai 2015 m. Ukraina sutiko nutraukti ugnį po to, kai tūkstančiai jos karių buvo apsupti Debalcevės mieste. 2022 m. Rusijos kariai buvo apsupti per nepavykusį upės kirtimą Bilohorivkos kaime, per kurį žuvo šimtai žmonių.
„Neaišku, kiek Rusijos karių tebėra teritorijoje tarp Seimo upės ir sienos su Ukraina. Į šią teritoriją įeina Gluškovo miestas, kuriame iki įsiveržimo gyveno apie 5 tūkst. gyventojų. Gluškovas laikomas tikėtinu kitu tikslu po to, kai praėjusią savaitę Ukrainos kariai perėmė Rusijos miesto Sudžos kontrolę“, – rašoma straipsnyje.
Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtos vieno iš tiltų, kuris po sekmadienį paskelbto smūgio vis dar stovi, bet jo denyje išmušta skylė, nuotraukos.
Penktadienį Ukrainos karinių oro pajėgų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad pirmojo smogto tilto, esančio netoli Gluškovo, asfalto danga nuslinko į šniokščiantį upės vandenį.
Pirmadienį Rusijos kariniai tinklaraštininkai ir vienas regiono pareigūnas paskelbė, kad sunaikintas paskutinis tiltas šioje vietovėje.
„Naktį priešas smogė trečiajam tiltui“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram" paskelbė Kursko srities gubernatoriaus patarėjas Romanas Alechinas. Jis rašė, kad Rusijos pajėgos pastatė pontoninius tiltus, kad užtikrintų prieigą.
Naujienų svetainė „Laisvės radijas“ atkreipė dėmesį, kad Seimo upės palydovinėse nuotraukose matyti, kad vieno pontoninio tilto Gluškovo rajone, kurį pastatė Rusijos kariai Kyjivo pajėgoms sunaikinus vieną iš tiltų, nebėra.
Pontoninis tiltas buvo įrengtas tarp Zvannojės ir Gluškovo kaimų. Rugpjūčio 19 d. „NASA FIRMS“ užfiksuotose nuotraukose pontoninio tilto nėra, o už 500 metrų nuo jo vietos kyla dūmai.
Antroji pontoninė perėja, kurią Rusijos kariškiai įrengė į rytus nuo Gluškovo kaimo, vis dar matoma palydovinėse nuotraukose.
Komentuodami smūgį trečiajam ir paskutiniajam tiltui, Rusijos prokariški tinklaraštininkai rašė, kad per Seimą pastatytų pontoninių perėjų iki šiol pakako Rusijos kariuomenės aprūpinimui.
„Rusijos pajėgos gali būti priverstos pasitraukti iš šios teritorijos, jei joms gresia pavojus, kad bus atkirstas tiekimas ar galimybė atsitraukti“, – įvertino Ukrainos nevyriausybinės grupės, padedančios kariuomenei, fondo „Sugrįžk gyvas“ karinis analitikas Mykola Bielieskovas.
„Smūgiai į tiltus apsunkina ar net visiškai užkerta kelią priešui išlaikyti savo pajėgas į pietus nuo Seimo upės“, – pridūrė jis.
Pražūtingas pasirinkimas
Tuo tarpu vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Roepke įvertino, kad Ukraina jau beveik uždarė „katilą“ prie Seimo upės Kursko srityje, ir nurodė, jog ten gali būti apsupta iki 3 tūkst. rusų karių.
„Užvakar Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė Snagistos ir Apanasivkos kaimus, o dabar jie yra už 5 km nuo Seimo upės ir „katilo“ uždarymo. Tuo pat metu, Ukrainos duomenimis, „katilo“ viduje lieka nuo 2 iki 3 tūkst. Rusijos karių“, - pažymėjo analitikas.
Jo nuomone, Rusijos ir Ukrainos valstybinė siena pietuose ir vakaruose yra parengta gynybai, tačiau rusams bus sunku apsiginti, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengs iš rytų. Be to, vakaruose ukrainiečiai jau kirto sieną ir užėmė nedidelį 15 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos ruožą iki Seimo upės, kur yra Otrubos kaimas.
„Rusai dabar turi paprastą pasirinkimą: arba kovoti ir ginti šią teritoriją, arba trauktis. Matyt, abu variantai jiems yra pražūtingi“, - komentavo J.Roepke.
Tikėtina, kad, jei Ukrainos pajėgos pasistūmėtų į upės krantą, įgytų pranašumą, taip prieš bet kokią Rusijos kontrataką atsirastų natūrali užtvara.
Pasak karo istoriko Vasilijaus Pavlovo, vykstant puolimui paaiškėjo upių naudojimo kaip apsaugos strategijos esmė. Ukrainos pajėgos judėjo palei dvi upes, Seimą ir Psei, kiekvienu atveju naudodamosi vandens keliu kaip natūralia kliūtimi, kad išvengtų kontratakų.
„Matome, kad ukrainiečių atakos orientuotos lygiagrečiai geografiniams ypatumams, – komentavo jis „The New York Times“. – Tai buvo labai sėkmingas planas. Visą puolimą dengia dvi upės“.
Ukrainos kariai taip pat spaudė toliau į Rusiją, tačiau susidūrė su pasipriešinimu. Mūšio lauko žemėlapiuose, sudarytuose remiantis palydovinėmis nuotraukomis ir atvirais šaltiniais, tokiais kaip abiejų pusių kovotojų internete paskelbti vaizdo įrašai, matyti, kad ukrainiečiai kaunasi Korenovo miesto, esančio maždaug už 24 km nuo sienos, pakraštyje.
Galutiniai Ukrainos kariniai tikslai tebėra apgaubti paslapties šydu. Manoma, kad, jei ukrainiečiai tęs savo žygį gilyn į Rusiją, jie gali patekti į artilerijos taikiklį prie svarbiausių geležinkelio mazgų.
Rusijos kariuomenė labai pasikliauja geležinkeliais logistikos srityje. Ukrainos televizijai „Espresso TV“ karinis analitikas Ivanas Kyryčevskis nurodė, kad apie 1448 km geležinkelio bėgių vakarų Rusijoje sueina į dvi sankryžas Kursko srityje, viena iš jų – prie Lgovo miesto, kuris dabar yra maždaug už 33 km atstumu nuo Ukrainos puolimo epicentro.
Tuo tarpu tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariniai komentatoriai pastebėjo, kad Ukraina bombarduoja Rusijos Tetkino miestą, esantį pietiniame žemės kišenės, kurioje gali įstrigti Rusijos kariai, pakraštyje. Tai dar labiau padidintų spaudimą šiame rajone esančioms Rusijos pajėgoms.
Karybos ekspertas: abi pusės tikisi, kad priešininkas suklups pirmas
10:43
Karybos ekspertas Egdijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad šiuo metu padėtis Kursko srityje išlieka tokia pati: „Mažos ukrainiečių grupės ir toliau labai aktyvios, vyksta susidūrimai palei visą sąlyčio liniją“.
Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgos ir toliau metodiškai naikina tiltus Kursko srityje, tačiau nesutinka su entuziastingais prognozavimais, kad, juos sunaikinus, bus apsuptos kokios nors didesnės rusų pajėgos.
„Taip siekiama trikdyti rusų tiekimą, mažinti jų mobilumą, dalinai izoliuoti mūšio lauko rajoną ir apsaugoti savo kairįjį sparną.“
Ukrainietiškų šaltinių paviešinti vaizdai rodo, kad Kursko srities pasienyje buvo įrengti labai neblogi lauko tipo įtvirtinimai, pastebėjo ekspertas.
„Jie buvo patogūs ilgalaikiam gyvenimui, kovai su diversinėmis grupėmis, apsaugai nuo bepiločių ir ne itin intensyvių artilerijos apšaudymų, tačiau nebuvo parengti rimtesnei gynybai nuo puolančių konvencinių pajėgų.“
Savo apžvalgoje E.Papečkys atkreipė dėmesį ir į karo veiksmus Donbase. Anot jo, Rusijos pajėgos ir toliau išlaiko spaudimą šiame fronto ruože.
„Tačiau nepaisant socialiniuose tinkluose pasitaikančių naratyvų „viskas prarasta, ukrainiečių gynyba griūva“, agresorius pirmyn graužiasi labai lėtai, patirdamas didelius nuostolius, ir kol kas nenusimato jokių galimų didelių prasiveržimų, galinčių rimčiau paveikti karo eigą.“
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, panašu, stengiasi nukreipti tiek savo, tiek visų likusiųjų dėmesį nuo Ukrainos pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį ir lankėsi Azerbaidžane.
E.Papečkys išskyrė, kad vizito metu padarytas bendras pareiškimas, pasirašyti 7 susitarimai: „Tokie nereikšmingi, kad juos net minėti neverta. Apie pagrindines pokalbio temas užsiminta tarsi tarp kitko – V.Putinas prakalbo apie būtinybę sutaikyti Armėniją ir Azerbaidžaną, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas išreiškė nusistebėjimą, kodėl Armėnija nevykdo susitarimų dėl Zangezuro koridoriaus.“
Pasak jo, išvertus iš Kremliaus slengo į žmonių kalbą, tai reiškia, kad Rusija atriša rankas Azerbaidžanui elgtis taip, kaip jis nori.
„Armėnija visiškai pasuko į Vakarų pusę, ir Kremlius pasiruošęs daryti spaudimą armėnams, kad šie sutiktų su Azerbaidžano reikalavimais.“
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas anksčiau ne kartą yra pasakęs, kad jeigu reiks, Azerbaidžanas atvers Zangezuro koridorių jėga. Tačiau, E.Papečkys pastebėjo, kad kalbėti apie karą pagrindo bent jau kol kas nėra – Azerbaidžanas gerai supranta, kad šiuo metu Vakarų reakcija ir atsakas būtų per sunkus, kad vertėtų rizikuoti. Tačiau turėtų būti daug užkulisinio spaudimo.
Antra tema – Rusijos siekis apeiti sankcijas su Azerbaidžano pagalba, pastarajam iš to užsidirbant savo dalį. Čia irgi nėra greitų sprendimų, nes reikalingi dideli infrastruktūriniai projektai, daug lėšų ir ilgo laiko.
Reziumuodamas ekspertas pažymėjo, kad „padėtis išliek visiškai tokia pati, ukrainiečiai tikisi atsilaikyti, visų pirma Pokrovsko kryptyje, o rusai siekia išlaikyti tokį patį spaudimą Donbase ir tuo pačiu greičiau sustiprinti grupuotę Kursko srityje. Abi pusės tikisi, kad priešininkas suklups pirmas“.
Ukrainiečiai sunaikino dar vieną Rusijos karinį konvojų: pamatykite šį momentą
10:22
110-osios brigados kariai, naudodami bepiločius orlaivius, Pokrovsko sektoriuje sunaikino Rusijos šarvuočių konvojų, rašo „Militarnyj“.
Marko Bezručko vardu pavadintos 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai atrėmė Rusijos puolimą Donecko srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos numušė tris rusų raketas ir 25 dronus
09:30
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė per praėjusią naktį numušusios tris rusų raketas ir 25 dronus.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, naktį rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“, sparnuotąja raketa „Iskander-K“, valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 bei 26 „Shahed“ tipo atakos dronais.
Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 28 taikinius: vieną „Iskander-K“ bei dvi Ch-59 raketas ir 25 dronus. Šie taikiniai numušti Kyjivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Chersono, Vinycios, Chmelnyckio, Kirovohrado, Sumų ir Černihivo srityse.
„Reuters“ išskyrė lemtingas Rusijos klaidas, sukliudžiusias atremti Kursko puolimą
09:12
Likus kelioms valandoms iki Ukrainos pajėgų įsiveržimo į Rusijos teritoriją, Maskvos veiksmai neatskleidė, kad ji ką nors įtartų: daugiau nei 2,5 tūkst. karių buvo įtekti valstybiniai apdovanojimai, o ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Gerasimovas išvyko į kitą karo zonos sektorių.
Pagal naujienų agentūros „Reuters“ sudarytą pirmųjų dviejų įsiveržimo dienų laiko juostą, pagrįstą viešais pareiškimais, įrašais socialiniuose tinkluose ir vaizdo įrašų analize, pirmosiomis užpuolimo valandomis tarp vietos gyventojų Rusijoje greitai sklido panika, nors valdžios institucijos ne kartą bandė juos įtikinti, kad viskas kontroliuojama.
Mintis, kad Ukraina gali išdrįsti įsiveržti į daug didesnės kaimynės teritoriją, daugumai stebėtojų atrodė neįsivaizduojama. Ši žaibiška operacija sukėlė klausimų apie Rusijos patruliavimo veiksmingumą, taip pat apie jos pasienio įtvirtinimų ir juos saugančių pajėgų kalibrą, pažymima straipsnyje.
„Rusai čia patyrė visišką žvalgybos nesėkmę“, – interviu metu žurnalistams tvirtino prancūzų karo ekspertas Yohannas Michelis, Strategijos ir gynybos studijų instituto (IESD) Lione mokslo darbuotojas.
Anot jo, Ukrainos pajėgoms atsitraukiant Rytų Ukrainoje, viename iš strategiškai svarbiausių fronto linijos sektorių, Maskva galėjo manyti, kad Kyjivas nesiims rizikingo lošimo, kuris net ir dabar toli gražu neaišku, ar pasiteisins.
„Suprantų, jei rusams buvo sunku suvokti, kad galėtų įvykti kažkas tokio didelio“, – sakė analitikas.
Vienas iš Ukrainos tikslų Kurske – atitraukti Rusijos pajėgas nuo fronto linijos rytiniame Donecko regione. Tačiau pastarosiomis dienomis tame regione kovos suintensyvėjo, o Ukrainai, bandančiai išlaikyti pozicijas Kurske, kyla vis didesnė rizika.
Rusijos parlamento narys ir buvęs kariškis Andrejus Guruliovas, praėjus dviem dienoms po įsiveržimo, duodamas interviu televizijai, tvirtino, kad Rusijos karinė vadovybė maždaug prieš mėnesį buvo įspėta, jog esama požymių, kad Kyjivas ruošiasi puolimui, bet į tai neatsižvelgė.
Tik kitos dienos, rugpjūčio 7 d., popietę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas V.Gerasimovas pirmą kartą viešai prabilo apie Kursko įvykius, kuriuos Kremliaus vadovas pavadino „dar viena didele Ukrainos provokacija“.
Rusijos pajėgų vadas, grįžęs iš ne laiku surengtos kelionės, per televiziją transliuotuose komentaruose pirmąją įsiveržimo savaitę V.Putinui aiškino, kad Rusijos pajėgos „sustabdė“ iki 1 000 ukrainiečių karių nuo veržimosi į Kursko srities gilumą.
Analitikas Y.Michelis pažymėjo, kad lieka neaišku, ar V.Gerasimovą klaidingai informavo jo paties pavaldiniai, ar jis jautė pareigą pranešti V.Putinui geras naujienas prieš televizijos kameras.
Rusijos pareigūnai tokiose surežisuotose situacijose „sako tai, ką, jų manymu, viršininkas nori išgirsti ar pamatyti viešai tą konkrečią akimirką“, – pažymėjo jis.
Tylėjo pusę paros
Rusijos gynybos ministerijai prireikė beveik pusės paros, kad viešai pripažintų Kyjivo pajėgų įsiveržimą į Rusijos teritoriją.
Tuo tarpu vos kelis mėnesius Kursko srities gubernatoriaus pareigose dirbusiam Aleksejui Smirnovui teko užpildyti komunikacijos vakuumą ir bandyti koordinuoti veiksmus su daugybe gynybos ir saugumo agentūrų, atsakingų už sienos apsaugą.
Rugpjūčio 6 d. pirmajame iš daugelio pranešimų susirašinėjimo platformoje „Telegram“ 1.51 val. ir 3.11 val. vietos laiku gyventojai buvo perspėti apie raketas ir paraginti slėptis. 3.15 val. pranešta, kad oro gynyba numušė tris atskridusius ukrainiečių bepiločius orlaivius.
Maždaug nuo 5 val. ryto socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti nerimas. Vietos gyventojai skelbė, kad Rusijos pasienyje esančio Sudžos miesto apšaudymas tęsiasi jau tris valandas.
„Kas vyksta su žibintais? Neturiu nei šviesos, nei vandens“, – rašė moteris, pasivadinusi Ekaterina Picasa. Vartotojas, slapyvardžiu Denysas, paskelbė apie devynis sprogimus Korenevo mieste, esančiame maždaug už 26 km nuo sienos.
Agentūra „Reuters“ ne kartą bandė susisiekti su gyventojais per socialinius tinklus, tačiau pranešimai buvo ignoruojami arba blokuojami.
Socialinio tinklo „VKontakte“ bendruomenės kanale „Gimtoji Sudža“ pasirodė pranešimų srautas, tačiau nebuvo aišku, ar informacija gauta iš oficialių šaltinių.
„Patariame žmonėms palikti miestą“, – sakoma vienoje iš tokių žinučių 7.34 val. ryto. Žmonės buvo įspėti saugotis dronų ir saugotis nesprogusių sviedinių. 8.15 val. ryto tas pats kanalas pranešė apie „aktyvias kovas pačiame pasienyje“.
„Telegram“ kanale „Du majorai“, kurį seka daugiau nei milijonas žmonių, buvo rašoma, kad „nedidelė priešo grupė“ sugebėjo prasiveržti tik 300 metrų į Rusijos teritoriją ir buvo „sunaikinta“. Kanalo autoriaus teigimu, operaciją inscenizavo Ukrainos „TikTok“ padaliniai kaip pratybas žiniasklaidai.
Tačiau penktadienį Ukrainos oro desanto korpusas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos pirmosios operacijos valandos ir tai nupiešė visai kitokį paveikslą, negu bandė perteikti rusai. Oro desantininkai nurodė, kad kovotojai, pasitelkę aviaciją ir artileriją, išminavo, pralaužė sieną ir naikino gynybines linijas.
„Kruopštus pasiruošimas, planavimas, netikėtumas, kovinė dvasia ir informacinė tyla tapo lemtingi pradiniame operacijos etape“, – sakoma desantininkų kariuomenės pranešime.
36 metų ukrainiečių karys, vardu Dmytro, pažymėjo iš pradžių manęs, kad Ukrainos kariuomenės telkimasis buvo skirtas užkirsti kelią Rusijos pasienio reidui. Vietoje to, įžengus desantiniams daliniams, jis palaikė judėjimą link sienos perėjos netoli Sudžos.
„Situacija kontroliuojama“
Šiek tiek po 10 val. antradienį Kursko srities gubernatorius A.Smirnovas pirmą kartą patvirtino, kad Ukraina bandė įsiveržti, bet pridūrė, kad Rusijos kariai ir Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai „užkirto kelią“ sienos pažeidimui.
Tačiau tai buvo pirmas iš daugelio pareiškimų, kuriuos greitai paneigė tolesni įvykiai, atkreipė dėmesį „Reuters“.
Prieš pat vidurdienį Gynybos ministerija paskelbė savo vaizdo įrašą, kuriame V.Gerasimovas lankosi Rusijos priešakinėse pozicijose Ukrainoje. Apie įvykius Kurske ji tada nutylėjo.
Panašiai elgėsi ir Kremlius, išleidęs savo atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą vasaros atostogų, ir palikęs žurnalistus be kasdienės spaudos konferencijos. Iki rugpjūčio 16 d., praėjus 10 dienų, jis dar nebuvo grįžęs į darbą.
„Sakykite, prašau, ar tiesa, kad ukrainiečių tankai prasiveržė į Sudžą ir Dariną?“ – „Telegra“ kanale klausę vienas vartotojas.
A.Smirnovas į tai atsakė, kad teikiama pagalba gyventojams tų vietovių, į kurias naktį smogė raketos ir dronai.
„Situacija kontroliuojama“, – pareiškė jis 12.46 val.
Maždaug po valandos Rusijos naujienų agentūros ėmė skelbti pirmąsias žinias iš centrinės valdžios apie padėtį Kursko srityje. Viena iš jų – FSB pranešimas, kuriame tvirtinama, kad Rusija „atrėmė ginkluotą provokaciją“.
Tačiau tuo metu jau buvo pradėta evakuacija. Sudžos gyventojai „masiškai išvyksta“, „Telegram“ kanale rašė moteris, vardu Ana.
„Žinoma. Visi nori gyventi“, – atsakė kažkas.
Kilus chaosui, kai kurie buvo palikti. Paieškos tinklas „Liza Alert“ nurodė, kad nuo rugpjūčio 6 d. paskelbė daugiau kaip 100 dingusių asmenų sąrašą, tarp kurių buvo daug 70-ies ir 80-ies metų pensininkų.
Įtvirtinimų iliuzija
A.Smirnovo pirmtakas gubernatoriaus poste Romanas Starovoitas ne kartą viešai aiškino, kad Rusija sustiprino savo pasienio įtvirtinimus Kursko srityje.
2022 m. gruodį jis pozavo snieguotame lauke šalia piramidės formos prieštankinės gynybos priemonių, vadinamų „drakono dantimis“. Po mėnesio jis aiškino, kad „ginkluoto įsiveržimo į Kursko srities teritoriją iš Ukrainos rizika nėra didelė. Tačiau mes nuolat dirbame stiprindami regiono gynybinius pajėgumus“.
Vis dėlto praėjusį rudenį Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras, veikiantis šalies specialiųjų operacijų pajėgų iniciatyva, viename iš pranešimų paskelbė vertinimą, kad žvalgyba parodė, jog „beveik visos atramos yra apleistos personalo ir įrangos“ palei sieną su Kursku, ir teigė, kad korupcija yra vienas iš tai lemiančių veiksnių.
Ukrainos desantininkų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip šarvuočių kolonos braunasi pro „drakono dantų“ eiles – dalį Kursko įtvirtinimų, kurie, Rusijos žiniasklaidos teigimu, kainavo 15 mlrd. rublių (151,66 mln. eurų).
Suomijos bendrovės „Black Bird Group“ analitikas Pasi Paroinenas komentavo, kad vaizdo įraše matyti, kaip išminavimo linijų užtaisai pramina kelius per minų laukus, kaip šarvuočiai su buldozeriais valo kelius per „drakono dantis“ ir kaip transporto priemonės su tiltais kerta griovius ir mažas upes.
„Akivaizdu, kad buvo paruošta ir panaudota nemažai įvairios inžinerinės įrangos“, – įvertino P.Paroinenas, tyrinėjantis viešai prieinamą Rusijos ir Ukrainos karo filmuotą medžiagą.
Tuo tarpu amerikiečių analitikas Brady Africkas pažymėjo, kad Kursko srityje esančiose gynybinėse pozicijose buvo mažiau prieštankinių griovių, kliūčių ir kovos pozicijų, palyginti su Rusijos pozicijomis okupuotoje Pietų Ukrainoje, kur praėjusią vasarą įstrigo ukrainiečių kontrpuolimas.
„Tikėtina, kad Ukrainos pajėgoms buvo lengviau apeiti ir įveikti Rusijos įtvirtinimus regione, ypač jei juos aptarnavo mažiau arba prastai apmokytas personalas“, – sakė jis.
Atsakomybė
Atsakomybę už Rusijos valstybinės sienos apsaugą dalijasi reguliariosios pajėgos, FSB pasienio pajėgos ir Nacionalinė gvardija.
Gubernatorius A.Smirnovas, matyt, turėjo omenyje šias įvairias tarnybas, kai pirmosios dienos vidudienį nurodė, kad susitiko su „saugumo struktūrų atstovais“.
Jau tada jis atsitraukė nuo savo pirminės versijos, kad jie neleido pralaužti sienos.
„Padėtis pasienio zonoje išlieka sudėtinga, tačiau mūsų gynėjai sėkmingai dirba naikindami priešą“, – aiškino gubernatorius.
17.05 val. gynybos ministerija pirmą kartą paminėjo įsiveržimą ir pranešė, kad Rusija perkėlė rezervus į tą rajoną.
„Valstybės sieną dengiančios karinės pajėgos kartu su Rusijos FSB pasienio kariuomenės daliniais atremia puolimus ir apšaudo priešą valstybės sienos rajone ir jo rezervus Sumų srityje (Ukrainoje)“, – sakoma išplatintame pranešime.
Rugpjūčio 7 d. skubiai sušauktame Rusijos saugumo tarybos posėdyje V.Gerasimovas sakė V.Putinui: „Operacija baigsis priešo sutriuškinimu ir (Rusijos pajėgų) valstybinės sienos pasiekimu“.
Praėjus dešimčiai dienų, kai daugiau kaip 100 tūkst. rusų buvo perkelti ginti Kursko srities, o Ukraina teigia kontroliuojanti daugiau kaip 1 000 kv. km teritorijos, Maskvos pajėgoms dar toli iki šio tikslo, reziumavo „Reuters“.
Rusijos pajėgos smogė Kyjivui raketomis ir dronais
07:43
Antradienio naktį Rusijos pajėgos smogė Kyjivui bepiločiais lėktuvais, o ryte paleido raketas į Ukrainos sostinę.
Preliminariais duomenimis, rusai smogė miestui iš šiaurės, tikriausiai sparnuotosiomis raketomis „Iskander-K“, savo „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. Valdžios teigimu, dėl priešo atakos sostinėje aukų ar sugriovimų nebuvo.
“... Raketų ir dronų teroras nesiliauja! Naktį okupantai atakavo sostinę iš atakuojančių bepiločių orlaivių (dronus sunaikino priešlėktuvinė gynyba). O šį rytą dėl sparnuotųjų raketų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus (beje, nuo rugpjūčio pradžios Kyjiui paskelbtas jau 41 oro pavojus!). Tai jau penktoji raketų ataka prieš Kyjivą šį mėnesį!“ – pažymėjo miesto karinė administracija.
Ji pridūrė, kad Ukrainos kariai sostinės pakraščiuose sunaikino priešo raketas.
Analitikai: V.Putinas siekia nukreipti dėmesį nuo keblios padėties Kursko regione
07:37
Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atvyko į Baku, neva demonstruodamas diplomatinę veiklą, ir bandė nukreipti dėmesį nuo „keblios situacijos“ Kursko regione.
Pasak analitikų, rugpjūčio 18 d. V.Putinas apsilankė Azerbaidžane, tikriausiai siekdamas nukreipti dėmesį nuo Ukrainos invazijos į Kursko sritį ir prisistatyti kaip neva veiksmingas diplomatas.
Ataskaitoje pažymima, kad V.Putinas su Rusijos delegacija, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, rugpjūčio 18 d. atvyko į Baku su dviejų dienų vizitu susitikti su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarti Rusijos ir Azerbaidžano dvišalių santykių.
Pranešama, kad delegacijos aptarė dvišalius ryšius energetikos srityje, rusakalbių iniciatyvas Azerbaidžane ir Rusijos pasirengimą tarpininkauti taikiai sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano santykius.
„Atsižvelgiant į padėtį Kursko srityje ir nuolatines Kremliaus pastangas sumenkinti Ukrainos operacijos mastą ir pasekmes, verta atkreipti dėmesį į šio vizito laiką.
Rusijos valstybinė žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė V.Putino kelionei į Azerbaidžaną, nušviesdama smulkiausias detales, greičiausiai siekdama nukreipti dėmesį nuo nemalonios situacijos Rusijoje, užtvindydama informacinę erdvę Kremliaus pasaulinės diplomatinės veiklos demonstravimu ir tariamais jos laimėjimais.
Ekspertai pažymi, kad Kremliaus reakcija į Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį parodė, kad Kremliaus vidaus prioritetai vis labiau orientuoti į režimo stabilumą, ypač per pastaruosius metus.
Rugpjūčio 19 d. Rusijos laikraštis „Važnyje Istorii“ rašė, kad V.Putino reakcija į „Kursko situaciją“ atskleidė tam tikrus pokyčius Kremliaus valdžios vertikalėje, kurių daugelis įvyko per pastaruosius kelis mėnesius.
V.Putinas paskyrė savo buvusį asmens sargybinį Aleksejų Diuminą vadovauti „antiteroristinei“ operacijai prieš Ukrainos veiksmus Kursko srityje, o tai, kaip pastebi „Važnyje Istorii“, reiškia, kad V.Putinas nepasitiki Rusijos generaliniu štabu ir Gynybos ministerija (kurios teoriškai turėtų būti atsakingos už gynybinę karinę veiklą) ir pasitiki asmeniškai jam patikimais žmonėmis.
V.Zelenskis prašo leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją
07:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino sąjungininkus panaikinti apribojimus naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Ukrainą nuo to, kad sustabdytų Rusijos kariuomenės judėjimą fronte, skiria tik vienas sprendimas, kurio laukiame iš savo partnerių: sprendimas dėl tolimojo nuotolio pajėgumų“, – sakė V.Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
Padėtis rytiniame Donecko regione reiškia, kad bet koks delsimas faktiškai reiškia „paramą Rusijos puolimui“, teigė jis.
V.Zelenskis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad jo kariai vykdo savo tikslus per beveik prieš dvi savaites pradėtą puolimą Rusijos Kursko srityje.
Vėliau kalboje ambasadoriams prezidentas pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km Kursko srities.
„Šiandien mūsų pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos ir 92 gyvenvietes“, – sakė V.Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
Rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pasiuntė savo karius per sieną – tai didžiausias toks puolimas nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Keli Ukrainos pareigūnai, įskaitant V.Zelenskį, pareiškė, kad Ukraina bando sukurti „buferinę zoną“ Rusijoje ir apsaugoti savo gyventojus nuo rusų smūgių. Maskva šį puolimą pasmerkė.
Kyjivas taip pat teigė, kad įsiveržimu į Rusijos teritoriją siekiama priversti Maskvą derėtis sąžiningomis sąlygomis.
Tačiau pirmadienį Kremlius pareiškė, kad nesikalbės su Ukraina dėl jos įsiveržimo į Kursko regioną.
Maskva, siekianti, kad puolimas Kurske nepaveiktų jos pačios pažangos Rytų Ukrainoje, pirmadienį užėmė dar vieną kaimą karo nuniokotoje Donecko srityje.
Ruošdamasi tolesniam puolimui, Ukraina įsakė evakuoti šeimas iš Pokrovsko, Maskvos pajėgos artėjant prie šio svarbaus miesto.
Čekijos prezidentas: Ukraina gali įstoti į NATO, nors yra iš dalies okupuota Rusijos
07:23
Ukrainos įstojimas į NATO neturėtų priklausyti nuo visiškos visos šalies teritorijos, įskaitant Rusijos okupuotas dalis, kontrolės, sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas pirmadienĮ paskelbtame interviu naujienų portalui „Novinky“.
Liepos mėnesį Vašingtone vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu buvo paskelbtas Ukrainos susitarimas – 32 sąjungininkių pasirašyta saugumo sistema. Šalys patvirtino Kyjivo „negrįžtamą“ kelią narystės link, nors Ukraina nesulaukė jokių galutinių žinių apie savo būsimą narystę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ne kartą ragino partnerius pakviesti Kyjivą į NATO, sakė, kad Ukraina įstos į NATO tik tada, kai baigsis Rusijos karas.
P.Pavelas tikisi, kad Ukraina ir Rusija gali sudaryti susitarimą „per artimiausius metus“, o tai gali reikšti, kad kai kurios Ukrainos teritorijos gali būti okupuotos Rusijos, tačiau Vakarai šias teritorijas turėtų laikyti tik „laikinai okupuotomis“, pranešė žiniasklaida.
Kovo mėn. Čekijos prezidentas pareiškė, kad Rusija „neturi teisės“ nustatyti taikos Ukrainoje sąlygų. Pasak P.Pavelo, vietoj derybų karas greičiausiai baigtųsi aiškia vienos pusės karine pergale arba abiejų pusių galutiniu išsekimu.
„Nemanau, kad visiškas visos teritorijos kontrolės atgavimas yra būtina sąlyga (įstoti į NATO)“, – sakė P.Pavelas.
„Jei bus demarkacija, net ir tam tikros administracinės sienos, mes galime priimti šią administracinę sieną kaip laikiną ir priimti Ukrainą į NATO toje teritorijoje, kurią ji tuo metu kontroliuos“, – teigė jis.
Kaip pavyzdį P.Pavelas nurodė Vokietiją, kuri 1955 m. tapo aljanso nare, nors dalį jos teritorijos iki 1990 m. buvo okupavusi Sovietų Sąjunga.
„Todėl manau, kad yra techninis ir teisinis sprendimas, kuris leistų Ukrainai prisijungti prie NATO neįtraukiant NATO į konfliktą su Rusijos Federacija“, – sakė P.Pavelas.
Baltarusija teigia dislokuojanti gynybos pajėgas ir techniką prie sienos su Ukraina
06:42
Pirmadienį Baltarusija prie sienos su Ukraina dislokavo papildomų priešlėktuvinės gynybos pajėgų karių ir orlaivių, pranešė Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgų vadas generolas majoras Andrejus Lukjanovičius. Apie tai pranešė ukrainiečių leidinys „Kyiv Independent“.
Šis pranešimas paskelbtas netrukus po to, kai Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šią vasarą į pasienį pasiuntė trečdalį šalies kariuomenės. A.Lukašenka teigė, kad kariuomenės telkimas pasienyje buvo Baltarusijos ir Ukrainos nesusipratimo rezultatas.
Kalbėdamas per nacionalinę televiziją A.Lukjanovičius sakė, kad, be lėktuvų, Baltarusijos kariuomenė prie sienos perkėlė priešlėktuvines raketas ir radiotechninius dalinius. Jis taip pat sakė, kad tai buvo reikšmingas pasienio karių skaičiaus padidinimas.
Rugpjūčio 9 d. A.Lukašenka įsakė pasienyje dislokuoti papildomas pajėgas, gavęs pranešimų, kad Baltarusijos priešlėktuvinė gynyba numušė kelis Ukrainos oro taikinius.
A.Lukašenka teigė, kad taikiniai buvo Ukrainos bepiločiai orlaiviai, nors stebėsenos grupė paneigė šį teiginį ir pavadino kaltinimą „nesąmone“.
Rugpjūčio 11 d. Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad, nepaisant A.Lukašenkos įsakymo, pasienyje su Baltarusija nėra jokių pastiprinimo požymių.
Kyjivas nepatvirtino A.Lukjanovičiaus teiginių dėl papildomų Baltarusijos karių ir ginklų pasienyje.
V.Zelenskis paaiškino, kodėl Kyjivas neįspėjo pasaulio apie rengiamą puolimą Kurske
06:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kad Kyjivas neįspėjo pasaulio apie ginkluotųjų pajėgų pasirengimą puolimui Rusijos Federacijos Kursko srityje, nes tai galėjo pasirodyti nerealu.
„Vos prieš kelis mėnesius daugelis žmonių pasaulyje, išgirdę, kad planuojame tokią operaciją kaip Kursko srityje, būtų pasakę, kad tai nerealu ir kad tai yra neva pačios raudoniausios iš visų Rusijoje egzistuojančių raudonųjų linijų peržengimas.
Štai kodėl, tiesą sakant, niekas negirdėjo apie tokius mūsų mokymus. O dabar tikroji mūsų karių sėkmė kalba pati už save: mūsų aktyvūs gynybiniai veiksmai kitoje sienos pusėje ir Putino nesugebėjimas apsaugoti savo teritorijos nuo tokių mūsų gynybinių veiksmų yra labai iškalbingi“, – kalbėjo V.Zelenskis Ukrainos užsienio diplomatinių institucijų vadovų susitikime.
Pasak prezidento, dabar vyksta itin svarbūs ideologiniai pokyčiai: „visa naivi, iliuzinė vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepcija, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinimuose, šiomis dienomis sugriuvo kažkur po Sudža“.
„Kai mūsų ukrainiečių gyvybės gynėjai elgiasi būtent taip, tvirtai, drąsiai, ir kai operacijai tikrai patikimai pasiruošta, Putinui nelieka nieko kito. Ir dabar pasaulis mato, kad tai tikrai veikia. Ne tik laikinai okupuotoje mūsų valstybės teritorijoje, bet ir pačios Rusijos teritorijoje. Pasaulis mato, kad šiame kare viskas priklauso tik nuo drąsos – mūsų drąsos, mūsų partnerių drąsos“, – sakė jis.
Pasak V.Zelenskio, praėjus dviem savaitėms po Ukrainos tarpvalstybinio puolimo Kursko srityje, Ukrainos kariai kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos ir 92 gyvenvietes regione ir toliau stiprina savo pozicijas.
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis svarstė kelis įsiveržimo į Rusijos teritoriją scenarijus, pranešė „The Economist“, remdamasis kariniais šaltiniais. Generolas savo planais dalijosi tik su keliais atrinktais kariuomenės ir saugumo pareigūnais ir aptarė juos su V.Zelenskiu per susitikimus vienas prieš vieną, kad būtų išlaikytas kuo didesnis operatyvinis slaptumas, teigė leidinio šaltiniai.
Nepaisant tebesitęsiančių kovų, Kyjivas kelias dienas po operacijos pradžios apie įsiveržimą tylėjo.
V.Zelenskis paragino Vakarų partnerius „sinchronizuoti“ savo ryžtą su Ukraina ir priversti Rusiją siekti teisingos taikos.
Kyjivo teigimu, užuot užėmus Rusijos teritoriją, įsiveržimu siekiama apsaugoti ukrainiečių gyvybes užkertant kelią tarpvalstybinėms atakoms ir atitraukiant Rusijos pastiprinimą.
Nepaisant vis gausesnių pranešimų, kad Rusija perkelia bent dalį pajėgų į šį sektorių, Kyjivo kariai Ukrainos rytuose sako, kad padėtis ten tebėra baisi, nes Maskva toliau žengia į priekį netoli Pokrovsko ir Torecko.
„DeepState“: Rusija užėmė naujas gyvenvietes, tęsiasi įnirtingos kovos dėl Niujorko
06:30
Pasak stebėsenos projekto „DeepState“ analitikų, Rusijos pajėgoms pavyko užimti kelias Ukrainos gyvenvietes Donbase.
Naktį projekto „Telegram“ kanale pasirodė naujų duomenų apie padėtį Rusijos ir Ukrainos fronte.
„Priešas užėmė Meževovę, Borchnę ir Žuravką, taip pat pasistūmėjo prie Hrodivkos ir Zavetnės. Tęsiasi smarkios kovos dėl Niujorko“, – rašoma pranešime.
Kartu pranešama, kad Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko pasistūmėti prie Martynovkos kaimo, esančio Kursko srities Sudžansko rajone. Kitų duomenų apie mūšius Rusijos teritorijoje kol kas nėra.
