Svarbiausios naujienos
- Rusas susprogdino štabą su miegančiais karininkais ir perbėgo į Ukrainos pusę.
- Sprogdina vieną po kito: Kyjivo pajėgos vilioja Maskvą į spąstus.
- Skandalas dėl milijardų Ukrainai: kas vyksta Vokietijoje.
- „Reuters“ išskyrė lemtingas Rusijos klaidas, sukliudžiusias atremti Kursko puolimą.
- Analitikai: V.Putinas siekia nukreipti dėmesį nuo keblios padėties Kursko regione.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusas susprogdino štabą su miegančiais karininkais ir perbėgo į Ukrainos pusę
18:32
Rusijos kariškis, norėdamas pereiti į Ukrainos pusę, įmetė granatą į štabą, kuriame miegojo „Storm Z“ dalinio karininkai.
Apie tai socialiniame tinkle pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (GUR). „Po sėkmingos projekto „Noriu gyventi“ ir Rusijos laisvės legiono operacijos pavadinimu „Nendrė“, Rusijos kariuomenės kariškis susprogdino „Storm Z“ dalinio karininkų štabą ir perėjo į Ukrainos pusę“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos teigimu, žiemą rusų FPV drono pilotas šaukiniu „Silveris“ užmezgė ryšį su Rusijos laisvės legionu ir išreiškė norą bendradarbiauti su Ukraina. Jis paaiškino, kad tai padaryti jį paskatino sistemingi kariniai ir kitokie jo vadovybės nusikaltimai, įskaitant neteismines egzekucijas ir mušimą.
Bendraudama su rusų kariu Ukraina galėjo gauti vertingų žvalgybos duomenų apie rusų kariuomenės dalinių buvimo vietą, skaičių ir ketinimus tam tikroje fronto kryptyje.
Kaip pažymi GUR, reikiamu momentu Silveris įmetė granatą į ventiliacijos angą rusų dalinio „Storm Z“ štabo rūsyje, kur miegojo jo vadas ir kiti rusų karininkai.
„Rūsyje buvo apie 15 žmonių. Tame kambaryje tiesiai virš lovos, kurioje miegojo vadas, buvo vamzdis. Jis ėjo į gatvę netoli įėjimo, ir mes nusprendėme į tą vamzdį įmesti vieną ar dvi granatas, kad jos sprogtų netoli jų“, – pasakojo Silveris.
Kai darbas buvo atliktas, rusas pabėgo iš anksto parengtu maršrutu ir perėjo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
GUR pabrėžia, kad dabar rusas savanoris tapo Rusijos laisvės legiono rekrūtu kovai su Vladimiro Putino režimu.
15min primena, kad 2024 m. balandį rusas šaukiniu „Goga“ padegė mažojo raketinio laivo „Serpuchov“ patalpas Baltijsko mieste, Kaliningrado srityje. Jis buvo Baltijos laivyno kariškis, turintis leidimą dirbti su valstybės paslaptimis. 2023 m. gruodį jis užmezgė ryšius su Rusijos laisvės legionu.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:36
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Netrukus pateiksime jiems keletą staigmenų“: kariai papasakojo apie mūšius su rusais Kursko srityje
23:39
Ukrainos kovotojams, perkeltiems iš pragaro Donbase, operacija Kursko srityje tapo maloniomis „atostogomis“. Apie tai jie papasakojo britų leidinio „The Times“ žurnalistams.
„Palyginti su ten vykstančiomis kovomis, tai tarsi atostogos. Kai įvažiavome, šypsojausi kaip dantų pastos reklamoje. Jautėme euforiją, palengvėjimą“, – juokiasi trisdešimtmetis Serhijus, kurio daliniui buvo įsakyta palikti apkasus sugriautame Donbaso mieste, kad galėtų dalyvauti drąsiame Ukrainos puolime per Rusijos sieną ties Kursku.
Prisimindamas kovas dėl Torecko, kovotojas sako, kad ten buvo kovojama „dėl griuvėsių krūvos“, nes „neliko nė vieno pastato“.
„Kartais prarasdavome per daug žmonių, kovodami dėl kelių metrų. Nežinau, kas nutiks Pokrovske, bet jis bus sunaikintas proceso metu. Jie kovoja dėl griuvėsių“, – sakė Serhijus, prisimindamas pražūtingus mūšius dėl tokių miestų kaip Bachmutas ir Sjevjerodoneckas.
Į Torecko pozicijas, iš kurių buvo atitrauktas Serhijaus dalinys, vadovybė pasiuntė rezervus. Kovotojas tiki, kad jo išvyka į Kursko sritį greitai nesibaigs.
„Mes čia dar kurį laiką būsime. Fronto linijos išplėtimas reikš, kad Rusija turės čia perdislokuoti daugiau pajėgų. Tikimės, kad netrukus pateiksime jiems dar keletą staigmenų“, – sakė jis.
Analitikai: Ukraina toliau pasiekia laimėjimų prie Kursko, bet pažanga sulėtėjo
23:15
Ukrainos pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje tęsiasi. Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Ukraina pasiekia „nedidelių laimėjimų“ Rusijos teritorijoje.
Rugpjūčio 6 d. Ukraina sudavė netikėtą smūgį, per kurį jos kariai kirto Rusijos sieną. Ukrainiečiai jau kontroliuoja daugiau kaip 1250 kv. km Rusijos teritorijos ir 92 gyvenvietes Kursko srityje.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad gynybos pajėgos Kursko srityje pasistūmėjo 28–35 km. Tačiau JAV analitinis centras teigia, kad nors Ukraina vis dar pasiekia laimėjimų, ji nebeužima Rusijos teritorijos taip greitai, kaip anksčiau.
„Bloomberg“: Vakarai vėluoja su oro gynybos priemonių tiekimu Ukrainai
22:55
Kelios Vakarų sąjungininkės nevykdo savo įsipareigojimų paspartinti oro gynybos sistemų ir kitos karinės įrangos tiekimą Ukrainai. Apie tai agentūrai „Bloomberg“ pranešė informuoti šaltiniai.
Šaltinių teigimu, kelios NATO šalys per liepą Vašingtone vykusį aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą pažadėjo atsiųsti bent penkias papildomas ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.
Kaip pažymi „Bloomberg“, tada JAV, Vokietija ir Rumunija pažadėjo atsiųsti po vieną „Patriot“ kompleksą, o ketvirtasis kompleksas turėjo būti surinktas iš kelių šalių pateiktų dalių. Tuo metu Italija taip pat pažadėjo atsiųsti savo SAMP-T sistemą. Kitos sąjungininkės pažadėjo Ukrainai atsiųsti kitų sistemų ir amunicijos.
Neįvardytas pareigūnas sakė, kad nors Rusija daro pažangą fronte, Ukrainos sąjungininkų parama išlieka nevienoda. Kitas sakė, kad kai kurie sąjungininkai vėluoja tiekti karinę įrangą Ukrainos rezervinėms pajėgoms, o tai neigiamai veikia šalies gynybą.
Kursko proveržis: Ukraina patirs pralaimėjimą, jei nepaisys trijų istorijos pamokų, sako ekspertai
22:21
Sensacinga Ukrainos puolimo Rusijos Kursko srityje sėkmė neabejotinai pateks į pasaulio karų istoriją. Kartu ta pati pasaulio istorija gali suteikti keletą svarbių pamokų, į kurias turėtų atsižvelgti Ukrainos kariuomenės ir politikos vadai, rašo du karo analitikai – į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Gianas Gentile ir karo istorikas Adamas Givensas – žurnalo „Defense One“ straipsnyje.
Publikacijos autoriai pripažįsta, kad tikrasis Ukrainos operacijos tikslas išlieka paslaptimi, o tie, kurie nedalyvavo ją planuojant, gali apie jį tik spėlioti. Tačiau tai nesumenkina jos sėkmės, kurią didele dalimi lėmė Ukrainos pusės iniciatyva. G.Gentile ir A.Givensas pateikia tris istorinius pavyzdžius, į kuriuos, jų nuomone, ukrainiečiai turėtų atsižvelgti Kursko operacijos kontekste.
JAV nepriklausomybės karas: iniciatyva ir netikėtumas duoda rezultatų
1776 m. rudenį George'o Washingtono Kontinentinė armija, kovojanti už 13 kolonijų nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, patyrė rimtą pralaimėjimą Long Ailendo mūšyje. Tai buvo sutriuškinimas, po kurio dauguma vadų būtų linkę nutraukti karą, tačiau G.Washingtonas to nepadarė.
Vietoj to jis pasiuntė savo kariuomenės likučius kita kryptimi ir puolė priešo garnizonus Prinstone ir Trentone Naujojo Džersio pietuose. Persikėlęs per Delavero upę ledu, G.Washingtonas užklupo britus netikėtai ir sutriuškino abu forpostus. Tai buvo daugiau nei taktinis britų pralaimėjimas. Užėmusi Prinstoną ir Trentoną, Kontinentinė armija faktiškai atkirto britų forpostus vakaruose nuo jų pagrindinės bazės Niujorke.
Drąsus G.Washingtono žingsnis privertė britų armiją bėgti atgal į saugų Niujorką. Ši netikėta sukilėlių pergalė leido jiems perimti iniciatyvą ir pakelti kovinę dvasią, kuri per visą likusį karą daugiau neišblėso.
Korėjos karas: rizika, kuri pasiteisino ir bausmė už perdėtą pasitikėjimą
1950 m. rugsėjį JT kariuomenė, sudaryta iš JAV ir Korėjos Respublikos karių, vadovaujama generolo Douglaso MacArthuro, surengė itin rizikingą jūrų desantą netoli Inčchono miesto.
Tuo metu didžioji dalis JAV ir Pietų Korėjos pajėgų buvo užspaustos pačiuose Korėjos pusiasalio pietuose. D.MacArthuras nutarė desantą išlaipinti pačiame pusiasalio centre ir taip jį perrėžti pusiau, priversdamas Šiaurės Korėją arba atitraukti savo karius, arba juos prarasti apsuptyje.
Pažymėtina, kad D.MacArthurui prireikė daug laiko, kol gavo leidimą tokiai operacijai, nes ji buvo laikoma pernelyg rizikinga.
„Tam tikrais atžvilgiais pasipriešinimas D.MacArthuro Inčchono planui primena kritiką, kurios Ukraina sulaukė pirmosiomis invazijos ties Kursku dienomis. Skeptikai teigė, kad operacija buvo per daug rizikinga. Ukrainos kariuomenė jau buvo labai intensyviai užimta palei fronto liniją su Rusija ir negalėjo sau leisti materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų, kurių būtų pareikalavusi invazija į Kursko sritį“, – pažymi G.Gentile ir A.Givensas.
Tačiau Inčchono desantas pasiteisino. Jis leido JT kariams greitai prasiveržti ir per trumpą laiką deokupuoti visą Pietų Korėjos teritoriją.
Tačiau galiausiai D.MacArthuras pervertino savo gabumus ir sėkmę. Toliau stumdamas Šiaurės Korėjos kariuomenę į šiaurę, pernelyg savimi pasitikintis generolas nekreipė dėmesio į aiškius žvalgybos pranešimus, kurie rodė, kad Kinijos kariuomenė ruošiasi įsitraukti į karą Pchenjano pusėje.
1950 m. spalio pabaigoje kinai masiškai kirto sieną ir atakavo JT karius, suduodami skaudų smūgį. Per kelis ateinančius mėnesius Kinijos armija nustūmė amerikiečius iki pat Seulo, o kruvinas karas, kuris atrodė beveik laimėtas, užsitęsė dar daugiau nei dvejus metus.
„Ukrainai D.MacArthuras davė tokią pamoką: neleiskite, kad pradinė drąsių karinių veiksmų atnešta sėkmė pagimdytų nežabotą pasitikėjimą savimi; nebūkite tokie pasitikintys savo sugebėjimais, kad nepaisytumėte priešo galimybių ir ketinimų“, – rašo analitikai.
Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas: karių motyvacija visada svarbi
1943 m. vasarą sovietų kariai kontroliavo fronto linijos iškyšulį aplink Kurską, vadinamą Kursko lanku. Liepos 4 d. Vokietijos armija pradėjo drąsų ir ryžtingą puolimą, siekdama nukirsti iškyšulį ir suduoti dar vieną triuškinantį pralaimėjimą SSRS. Tačiau po mėnesį trukusių įnirtingų kovų vokiečių puolimas žlugo ir Raudonoji armija pradėjo kontrpuolimą, po kurio galiausiai buvo išvaduota beveik visa kairiojo kranto Ukraina.
G.Gentile ir A.Givenso teigimu, viena iš vokiečių pralaimėjimo šiame mūšyje priežasčių buvo ta, kad jie kovojo siekdami išplėsti Hitlerio imperiją, o tai suteikė kariams mažai motyvacijos. Užtat sovietų kariai tikėjo, kad jie kovoja dėl savo žmonių ir valstybės išlikimo, o tai yra daug stipresnė motyvacija.
„Šiandien Kurskas suteikia daug pamokų ukrainiečiams. Nepaisant dabartinės invazijos drąsos, ukrainiečiai turi būti pasirengę priimti [objektyvią tikrovę], kai jų karinių pajėgų pažanga pasieks kulminaciją. Jie neišvengiamai pasieks tašką, kuriame, jei nepereis į gynybą – arba prie Kursko, arba Ukrainoje – rizikuos patirti katastrofišką pralaimėjimą“, – rašė analitikai.
G.Gentile ir A.Givensas taip pat mano, kad šiuolaikiniai rusai, ypač Vladimiras Putinas, turėtų pasimokyti iš Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare: priešą, kuris gina savo tėvynę kovoje dėl jos egzistencijos, sunku nugalėti. Tai ypač pasakytina, kai priešas vykdo drąsias, rizikingas operacijas, kurios yra nuoseklios, o jų metu siekiama tolimesnių tikslų.
V.Putinas apsilankė Beslano tragedijos vietoje prieš 20-ąsias jos metines
19:48 Atnaujinta 20:50
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apsilankė Beslano tragedijos vietoje, kur 2004-aisiais per įkaitų dramą mokykloje buvo nužudyta daugiau kaip 330 žmonių, daugiausia vaikų.
Jis palygino šią tragediją su Ukrainos karių įsiveržimu į Rusijos Kursko regioną.
Kremliaus paskelbtose nuotraukose matyti, kaip V.Putinas lankosi prie memorialų, įskaitant kapines, ir sugriautos mokyklos, kurioje čečėnų kovotojai įkaitais paėmė daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, vietą.
Susitikęs su apgulties metu vaikų netekusiomis motinomis, V. Putinas sakė, kad Rusijos priešai vėl bando destabilizuoti šalį, turėdamas omenyje Ukrainą.
„Kaip kovojome su teroristais, taip šiandien turime kovoti su tais, kurie vykdo nusikaltimus Kursko srityje“, – sakė Rusijos lyderis, turėdamas omenyje prieš dvi savaites prasidėjusį Ukrainos puolimą.
„Tačiau kaip pasiekėme savo tikslų kovoje su terorizmu, taip pasieksime jų ir kovoje su neonaciais“, – pridūrė V. Putinas, sėdėdamas priešais tris moteris iš grupės „Beslano motinos“.
„Ir mes neabejotinai nubausime nusikaltėlius, tuo negalima abejoti“, – nurodė jis.
2004 metų rugsėjo 1-ąją prasidėjusi įkaitų drama truko apie 50 valandų ir baigėsi susišaudymu, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo pastatą po virtinės sprogimų mokyklos sporto salėje, kur buvo laikomi įkaitai.
Incidentas Kaukazo Šiaurės Osetijos regione įvyko islamistų čečėnų separatistų, kuriuos V.Putinas vadino teroristais, partizaninio sukilimo prieš Maskvą metu.
1999 metų pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki tapimo prezidentu, V.Putinas pradėjo didelį puolimą, siekdamas numalšinti ginkluotą Čečėnijos nepriklausomybės siekį.
Rusijos lyderio karas su Čečėnijos sukilėliais pradžioje padėjo padidinti jo populiarumą, tačiau 2019 metų pabaigoje jis apibūdino Beslano tragediją kaip „asmeninį skausmą“, su kuriuo jis gyvens visą gyvenimą.
V.Putinas ir Kremlius sulaukė kritikos dėl elgesio po išpuolio.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusas susprogdino štabą su miegančiais karininkais ir perbėgo į Ukrainos pusę
18:32
Rusijos kariškis, norėdamas pereiti į Ukrainos pusę, įmetė granatą į štabą, kuriame miegojo „Storm Z“ dalinio karininkai.
Apie tai socialiniame tinkle pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (GUR). „Po sėkmingos projekto „Noriu gyventi“ ir Rusijos laisvės legiono operacijos pavadinimu „Nendrė“, Rusijos kariuomenės kariškis susprogdino „Storm Z“ dalinio karininkų štabą ir perėjo į Ukrainos pusę“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos teigimu, žiemą rusų FPV drono pilotas šaukiniu „Silveris“ užmezgė ryšį su Rusijos laisvės legionu ir išreiškė norą bendradarbiauti su Ukraina. Jis paaiškino, kad tai padaryti jį paskatino sistemingi kariniai ir kitokie jo vadovybės nusikaltimai, įskaitant neteismines egzekucijas ir mušimą.
Bendraudama su rusų kariu Ukraina galėjo gauti vertingų žvalgybos duomenų apie rusų kariuomenės dalinių buvimo vietą, skaičių ir ketinimus tam tikroje fronto kryptyje.
Kaip pažymi GUR, reikiamu momentu Silveris įmetė granatą į ventiliacijos angą rusų dalinio „Storm Z“ štabo rūsyje, kur miegojo jo vadas ir kiti rusų karininkai.
„Rūsyje buvo apie 15 žmonių. Tame kambaryje tiesiai virš lovos, kurioje miegojo vadas, buvo vamzdis. Jis ėjo į gatvę netoli įėjimo, ir mes nusprendėme į tą vamzdį įmesti vieną ar dvi granatas, kad jos sprogtų netoli jų“, – pasakojo Silveris.
Kai darbas buvo atliktas, rusas pabėgo iš anksto parengtu maršrutu ir perėjo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
GUR pabrėžia, kad dabar rusas savanoris tapo Rusijos laisvės legiono rekrūtu kovai su Vladimiro Putino režimu.
15min primena, kad 2024 m. balandį rusas šaukiniu „Goga“ padegė mažojo raketinio laivo „Serpuchov“ patalpas Baltijsko mieste, Kaliningrado srityje. Jis buvo Baltijos laivyno kariškis, turintis leidimą dirbti su valstybės paslaptimis. 2023 m. gruodį jis užmezgė ryšius su Rusijos laisvės legionu.
Informacinės operacijos prieš V.Zelenskį: nuo konflikto su V.Zalužnu iki išgalvotų prabangių pirkinių
17:20
Socialiniuose tinkluose ir kai kuriose prorusiškose žiniasklaidos priemonėse nuolat platinamos melagienos apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo žmonos Olenos Zelenskos tariamai prabangų gyvenimą. Nors dar šių metų pradžioje į žurnalistų rankas patekę dokumentai liudijo, kad už informacines atakas prieš Ukrainos vadovą Rusija moka didžiulius pinigus, atakos tęsiasi toliau, o melagienos virsta vis didesniu absurdo teatru.
Prasidėjus karui Ukrainoje, viena po kitos pasipylė ir informacinės kampanijos, nukreiptos prieš V.Zelenskį ir jo šeimą, artimiausią aplinką.
Kremliaus dokumentų pluošte, kurį vasario pradžioje gavo Europos žvalgybos tarnyba ir peržiūrėjo „The Washington Post“, yra nemažai įdomios informacijos, kaip rengiamos ir kiek Kremliui kainuoja tokios juodinimo kampanijos.
Kaip skelbia portalas „The Washington Post“, remdamasis turimais dokumentais, Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija nurodė Rusijos politinių strategų grupei pasitelkti socialinę žiniasklaidą ir suklastotų naujienų straipsnius, kad būtų paskleista tema, jog V.Zelenskis „yra isteriškas ir silpnas“.
Kremliaus nurodymu buvo paskelbta tūkstančiai pranešimų socialiniuose tinkluose ir šimtai išgalvotų straipsnių, sukurtų trolių fermose ir išplatintų Ukrainoje bei visoje Europoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos regionai desperacijoje: net keturis kartus padidino išmokas būsimiems kariams
17:16
Vidutinė išmoka Rusijos regionuose už sutarties pasirašymą su Rusijos gynybos ministerija dėl dalyvavimo kare Ukrainoje nuo metų pradžios padidinta net keturis kartus ir kai kur pasiekė net 1 mln. rublių (apie 9895 eurų), atkreipė dėmesį naujienų svetainė „Važnyje istorii“.
Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos pabaigoje padvigubino vienkartinę išmoką už kontraktinę tarnybą iki 400 tūkst. rublių, 47 Rusijos regionai taip pat padidino savo dalį.
Šiuo metu regioninė išmoka vidutiniškai siekia 596 tūkst. rublių, o tai yra 3,6 karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Penkiolikoje regionų regioninės išmokos suma pasiekė milijoną ar daugiau. Kartu su federaline išmoka trečdalyje regionų nauji sutartininkai Maskvoje, Sankt Peterburge ir Karačiajų-Čerkesijoje iš viso gaus po 2 mln. rublių.
Didžiausias atotrūkis tarp vietos gyventojų vidutinių mėnesinių pajamų ir išmokos už darbą pagal sutartį yra Karačaj-Čerkesijoje, kur regioninė išmoka siekia 1,6 mln. rublių, o vidutinės pajamos – 23,4 tūkst. rublių.
Nuo karo pradžios daugiau kaip 50 Rusijos regionų įvedė išmokas už stojimą į sutartinę tarnybą, kad papildytų kariuomenės, kuri, Vakarų žvalgybos duomenimis, Ukrainoje neteko daugiau kaip 500 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų, gretas, anksčiau rašė leidinys „Novaja gazeta. Europa“.
„Akivaizdžiai trūksta norinčiųjų pasirašyti kontraktus tokiais kiekiais, kokių reikia kariuomenei esant dabartiniam Rusijos kariuomenės nuostolių lygiui ir kovų intensyvumui“, – „The Moscow Times“ aiškino karybos ekspertas Pavelas Luzinas.
Iš viso vien per praėjusius metus – nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. birželio – išmokos kare dalyvaujantiems kariams, taip pat sužeistiesiems ir žuvusiųjų artimiesiems siekė 3 trilijonus rublių. Tai beveik trečdalis rekordinio nuo sovietmečio laikų Rusijos karinio biudžeto, kuris siekia 10,8 trilijono rublių, taip pat apie 8 proc. federalinio biudžeto ir apie 1,5 proc. šalies BVP.
Praėjusių metų pabaigoje pusė milijono rusų užsiregistravo kaip „savanoriai“ ir „sutartininkai“, anksčiau pranešė Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Šiemet, britų žvalgybos duomenimis, Rusijos valdžia užsibrėžė užduotį pinigais į frontą privilioti dar 400 tūkst. žmonių.
Rusija išsikvietė JAV diplomatę dėl žiniasklaidos reportažo iš Kursko
16:41
Rusija antradienį pareiškė iškvietusi JAV diplomatę dėl neva provokacinio žiniasklaidos reportažo iš Ukrainos pajėgų kontroliuojamos Kursko srities dalies, ir perspėjo, kad dėl, kaip teigiama, neteisėto sienos kirtimo ištirs su tuo susijusius žurnalistus.
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pareiškė, kad iškvietė JAV ambasadorės pavaduotoją Stephanie Holmes „pareikšti griežtą protestą dėl provokuojančių amerikiečių žurnalistų, kurie neteisėtai įžengė į Kursko regioną, veiksmų“, ir teigė, kad planuoja „būtinus tyrimo veiksmus, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“.
