Svarbiausios naujienos
- Maskva maišo kortas: Kyjivo puolimas Kurske gali būti spąstai
- Kyjivo kariai į Kursko sritį įsiveržė ne vieni: ką amerikiečių karinė grupė veikia Rusijoje.
- Čekijos prezidentas įvertino, kaip baigsis karas Ukrainoje.
- Flegmatiška V.Putino reakcija į puolimą Kurske bando kai kurių jo elitinių rėmėjų kantrybę.
- Iš laidojimo uždirbantis verslininkas su keiksmais reikalavo, kad rusai nebėgtų iš Kursko.
- Kaip vienas Rusijos generolo sprendimas palengvino kelią Ukrainai įsiveržti į Kurską.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva maišo kortas: Kyjivo puolimas Kurske gali būti spąstai
21:51
Mūšis Rusijos pasienio regionuose tebėra pradiniame etape, o dabartinis Kursko įsiveržimo tempas suteikia V.Putinui laiko suderinti savo atsaką, rašo „The New York Times“.
Žvelgiant iš Rusijos karinės perspektyvos, Kyjivo gambitas suteikė galimybę dar labiau sumažinti Ukrainos ribotas pajėgas ir pasiekti laimėjimų kitose fronto zonose. Tai gali paversti trumpalaikę politinę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalę strateginiu pralaimėjimu, teigia Rusijos karo analitikai.
Šie analitikai pažymėjo, kad Kursko operacija, iš pradžių vadinta puikiu kariniu laimėjimu, galiausiai gali tapti spąstais Ukrainos kariuomenei.
„Įsiveržimas į Kurską tik išplėtė ir pratęsė naikinamąjį karą, kuriame Rusija turi išteklių pranašumą“, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas, tyrinėjantis Rusijos karo politinį poveikį.
Anot analitikų, Rusijos generolai gali bandyti sutelkti didžiules naujas pajėgas, kad sutriuškintų Ukrainos priešakines pozicijas Kurske, arba, pasinaudodami aviacijos ir artilerijos pranašumu, palaipsniui priversti pajėgas atsitraukti.
Abiejų šių strategijų įgyvendinimas gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesių, be to, jos būtų vykdomos kitų fronto zonų sąskaita, o tai atspindi karo realybę, kai nė viena pusė neturi pakankamai išteklių, kad priverstų priešininką nutraukti kovą.
Pats V.Putinas, kuris turi derinti politinę Rusijos teritorijos praradimo ir didesnio karių skaičiaus pašaukimo kainą, apie savo strategiją nedaug ką užsiminė.
Analitikai vis dar vertina, kaip ir kodėl Rusijos pajėgos buvo užkluptos tokios nepasiruošusios rugpjūčio 6 d., kai sieną peržengė nepastebėti Ukrainos daliniai. Jie atstūmė prastai aprūpintus ir nepatyrusius rusų šauktinius, pasiųstus saugoti šio fronto ruožo, ir įsiveržė dešimtis mylių į Rusijos teritoriją.
Tačiau įsitempus Ukrainos tiekimo linijoms ir Rusijai pritraukus pastiprinimą, antrąją savaitę puolimo tempas gerokai sumažėjo. Dauguma karinių analitikų mano, kad Ukraina nebekelia grėsmės jokiems strateginiams taikiniams, pavyzdžiui, Kursko atominei elektrinei ar provincijos sostinei.
Šie analitikai mano, kad Rusija Kurske sutelkė pakankamai pajėgų, kad iš esmės sustabdytų Ukrainą, vykdydama tokio pat pobūdžio pozicinį karą, koks buvo vykdomas kituose karo frontuose.
Siekdama atremti įsiveržimą, Rusijos vadovybė pasitelkė šauktinius, savanorius iš dalinių, kurie puolimo metu buvo formuojami užnugaryje, ir rankomis atrinktus patyrusius dalinius iš palyginti ramių fronto ruožų Ukrainoje, sakė sakė Rusijos nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ karinis analitikas Dmitrijus Kuznecas.
Pavyzdžiui, Rusijos Juodosios jūros jūrų pėstininkai buvo perkelti į Kurską iš Ukrainos Chersono regiono, kur frontas ilgą laiką ėjo palei sunkiai įveikiamą Dniepro upę, sakė D.Kuznecas. Kitos pradinių Kursko greitojo reagavimo pajėgų dalys atvyko iš Zaporižios ir Charkivo sričių Ukrainoje, kur frontas per kelias savaites beveik nejudėjo, nepriklausomai Rusijos naujienų tarnybai „Newsroom“ sakė Rusijos karo analitikas Valerijus Širiajevas.
D.Kuznecas teigė, kad nors V.Putinas turi laiko suplanuoti Kursko puolimą, jis negali leisti, kad Rusijos teritorija neribotam laikui atsidurtų priešo rankose, nes rizikuoja sulaukti nacionalistinės reakcijos.
Valdžios institucijos netiesiogiai pripažino, kad kova dėl ukrainiečių išstūmimo gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, nes iškėlė idėją, kad pabėgėliams iš okupuotų Kursko srities dalių būtų suteikta finansinė pagalba persikelti į kitas Rusijos dalis.
„Jei Ukraina tikėjosi, kad išpuolio sukeltas šokas privers rusus prarasti tikėjimą karo perspektyvomis, to neįvyko, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas. – Labiau tikėtina, kad tai sukels pyktį ir pripažinimą, kad karas buvo neišvengiamas.“
V.Zelenskis aptarė situaciją Kursko srityje
23:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad operacija Rusijos Federacijos Kursko srityje tęsiasi, o Ukraina kontroliuoja tam tikras jos teritorijas.
„Pirma. Iš vyriausiojo (kariuomenės – red. past.) vado (Oleksandro – red. past.) Syrskio jau buvo gauti keli pranešimai. Fronto linija yra mūsų pozicijos, pirmiausia Pokrovsko kryptis, mūsų Donecko sritis. Suprantame priešo veiksmus ir stipriname savo pozicijas. Patikrinome šaudmenų tiekimą.
Labai svarbu, kad mūsų partneriai iš tikrųjų vykdytų savo įsipareigojimus. Dėl kiekvienos pakuotės, dėl visų mūsų susitarimų. Tai labai svarbu gynybai. Mūsų operacija Kursko srityje tęsiasi, ir mes darome pažangą. Kontroliuojame nustatytas teritorijas. Dėkoju visiems mūsų vaikinams, visiems daliniams už tolesnį mainų fondo papildymą.“
V.Zelenskis taip pat sakė, kad surengė ilgą ir labai išsamų susitikimą su vyriausybės pareigūnais ir Aukščiausiosios Rados atstovais dėl paramos gynybos pajėgoms ir ekonominės veiklos šalyje.
„Jau dabar galime pasakyti, kad pasiekėme susitarimą su vyriausybe: ministrai ieškos alternatyvių sprendimų, nedarydami spaudimo „baltiesiems“ verslininkams. Jie taip pat susitarė dėl papildomų valstybės žingsnių šešėliui šalinti.
Be to, šiandien aptarėme darbą su partneriais, kad būtų priimti realūs sprendimai dėl pažadėtų 50 mlrd. dolerių iš įšaldyto Rusijos turto. Partneriai jau padarė daug politinių pareiškimų. Apie tai vis dar daug kalbama. Tačiau mums reikia tikro mechanizmo. Būtina, kad iš agresoriaus turto gautos lėšos būtų skirtos realiai pagalbai gintis nuo agresoriaus – kad visa tai artimiausiais mėnesiais veiktų Ukrainos ir ukrainiečių labui. Atitinkamos diskusijos tęsiasi jau per ilgai, ir pagaliau reikia sprendimų“, – sakė jis.
Ukrainos pajėgos paskelbė naujų į nelaisvę paimtų rusų karių nuotraukas
22:28
Ukrainos pajėgų 22-oji atskiroji mechanizuotoji brigada paėmė į nelaisvę naują rusų karių grupę Rusijos Kursko srityje.
Kariškių teigimu, praėjo dar viena jų aktyvių veiksmų priešo teritorijoje diena. Sausumos pajėgų kariai toliau vykdo kovines užduotis Kursko srityje.
Kariai paviešino nuotrauką, kurioje matyti daugiau nei 15 pakeliui suimtų rusų karių.
„Turime gerų rezultatų kalinių atžvilgiu, o tai reiškia, kad dar daugiau mūsų vaikinų ir merginų netrukus grįš namo“, – rašė jie.
Maskva maišo kortas: Kyjivo puolimas Kurske gali būti spąstai
21:51
Mūšis Rusijos pasienio regionuose tebėra pradiniame etape, o dabartinis Kursko įsiveržimo tempas suteikia V.Putinui laiko suderinti savo atsaką, rašo „The New York Times“.
Žvelgiant iš Rusijos karinės perspektyvos, Kyjivo gambitas suteikė galimybę dar labiau sumažinti Ukrainos ribotas pajėgas ir pasiekti laimėjimų kitose fronto zonose. Tai gali paversti trumpalaikę politinę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalę strateginiu pralaimėjimu, teigia Rusijos karo analitikai.
Šie analitikai pažymėjo, kad Kursko operacija, iš pradžių vadinta puikiu kariniu laimėjimu, galiausiai gali tapti spąstais Ukrainos kariuomenei.
„Įsiveržimas į Kurską tik išplėtė ir pratęsė naikinamąjį karą, kuriame Rusija turi išteklių pranašumą“, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas, tyrinėjantis Rusijos karo politinį poveikį.
Anot analitikų, Rusijos generolai gali bandyti sutelkti didžiules naujas pajėgas, kad sutriuškintų Ukrainos priešakines pozicijas Kurske, arba, pasinaudodami aviacijos ir artilerijos pranašumu, palaipsniui priversti pajėgas atsitraukti.
Abiejų šių strategijų įgyvendinimas gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesių, be to, jos būtų vykdomos kitų fronto zonų sąskaita, o tai atspindi karo realybę, kai nė viena pusė neturi pakankamai išteklių, kad priverstų priešininką nutraukti kovą.
Pats V.Putinas, kuris turi derinti politinę Rusijos teritorijos praradimo ir didesnio karių skaičiaus pašaukimo kainą, apie savo strategiją nedaug ką užsiminė.
Analitikai vis dar vertina, kaip ir kodėl Rusijos pajėgos buvo užkluptos tokios nepasiruošusios rugpjūčio 6 d., kai sieną peržengė nepastebėti Ukrainos daliniai. Jie atstūmė prastai aprūpintus ir nepatyrusius rusų šauktinius, pasiųstus saugoti šio fronto ruožo, ir įsiveržė dešimtis mylių į Rusijos teritoriją.
Tačiau įsitempus Ukrainos tiekimo linijoms ir Rusijai pritraukus pastiprinimą, antrąją savaitę puolimo tempas gerokai sumažėjo. Dauguma karinių analitikų mano, kad Ukraina nebekelia grėsmės jokiems strateginiams taikiniams, pavyzdžiui, Kursko atominei elektrinei ar provincijos sostinei.
Šie analitikai mano, kad Rusija Kurske sutelkė pakankamai pajėgų, kad iš esmės sustabdytų Ukrainą, vykdydama tokio pat pobūdžio pozicinį karą, koks buvo vykdomas kituose karo frontuose.
Siekdama atremti įsiveržimą, Rusijos vadovybė pasitelkė šauktinius, savanorius iš dalinių, kurie puolimo metu buvo formuojami užnugaryje, ir rankomis atrinktus patyrusius dalinius iš palyginti ramių fronto ruožų Ukrainoje, sakė sakė Rusijos nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ karinis analitikas Dmitrijus Kuznecas.
Pavyzdžiui, Rusijos Juodosios jūros jūrų pėstininkai buvo perkelti į Kurską iš Ukrainos Chersono regiono, kur frontas ilgą laiką ėjo palei sunkiai įveikiamą Dniepro upę, sakė D.Kuznecas. Kitos pradinių Kursko greitojo reagavimo pajėgų dalys atvyko iš Zaporižios ir Charkivo sričių Ukrainoje, kur frontas per kelias savaites beveik nejudėjo, nepriklausomai Rusijos naujienų tarnybai „Newsroom“ sakė Rusijos karo analitikas Valerijus Širiajevas.
D.Kuznecas teigė, kad nors V.Putinas turi laiko suplanuoti Kursko puolimą, jis negali leisti, kad Rusijos teritorija neribotam laikui atsidurtų priešo rankose, nes rizikuoja sulaukti nacionalistinės reakcijos.
Valdžios institucijos netiesiogiai pripažino, kad kova dėl ukrainiečių išstūmimo gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, nes iškėlė idėją, kad pabėgėliams iš okupuotų Kursko srities dalių būtų suteikta finansinė pagalba persikelti į kitas Rusijos dalis.
„Jei Ukraina tikėjosi, kad išpuolio sukeltas šokas privers rusus prarasti tikėjimą karo perspektyvomis, to neįvyko, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas. – Labiau tikėtina, kad tai sukels pyktį ir pripažinimą, kad karas buvo neišvengiamas.“
ES diplomatijos vadovas J.Borrellis: puolimas Kursko srityje – skaudus smūgis V.Putinui
20:35
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje sudavė „skaudų smūgį“ Vladimiro Putino karo naratyvui, ir paragino panaikinti apribojimus Kyjivui naudoti Vakarų ginklus Rusijos teritorijoje.
Po pokalbio su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, rašydamas socialiniame tinkle „X“, J.Borrellis pavadino Kursko srities puolimą „skaudžiu smūgiu Rusijos prezidento Putino naratyvui“.
Jis taip pat pasisakė už tai, kad „pagal tarptautinę teisę būtų panaikinti apribojimai naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą“.
ES užsienio politikos vadovas teigė, kad toks pokytis „sustiprintų Ukrainos savigyną, nes Rusija nebetektų priedangos savo išpuoliams“, be to, būtų išsaugotos gyvybės ir paspartintos pastangos sudaryti taiką.
J.Borrellis sakė, kad šis klausimas bus įtrauktas į diskusijų darbotvarkę rugpjūčio 29–30 dienomis Briuselyje vyksiančiuose ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimuose, kuriuose dalyvaus ir D.Kuleba.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė šalims partnerėms apie būtinybę leisti naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje, kad būtų sustabdytas rusų veržimasis į Rytų Ukrainą.
Po dvejų su puse metų Rusijos karo Ukrainoje Kyjivas perėmė iniciatyvą ir rugpjūčio 6-ąją pasiuntė karius į vakarinę Kursko sritį.
Ukraina teigia užėmusi dešimtis regiono gyvenviečių, o Rusija sako, kad daugiau kaip 120 tūkst. civilių gyventojų turėjo bėgti iš šio regiono.
Tačiau kovų epicentras išlieka Rytų Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį – pastarosiomis dienomis užėmė kelias gyvenvietes.
V.Putinas Kinijos premjerui: Maskvos ir Pekino ekonominiai ryšiai atneša rezultatų
19:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per Kremliuje surengtą Kinijos premjero Li Qiango priėmimą sakė, kad Maskvos ekonominiai ir prekybos ryšiai su Pekinu atneša rezultatų.
Po invazijos į Ukrainą, kurios Pekinas niekada nepasmerkė, Kinijos ir Rusijos dvišalė prekyba sparčiai išaugo ir, remiantis Kinijos muitinės duomenimis, 2023 metais siekė 240 mlrd. dolerių (223 mlrd. eurų).
Kinija pristato save kaip neutralią šalį Rusijos sukelto karo klausimu ir sako, kad nesiunčia letalinės pagalbos nė vienai pusei.
„Mūsų prekybos santykiai plėtojami sėkmingai (...). Dėmesys, kurį abiejų šalių vyriausybės skiria prekybai ir ekonominiams ryšiams, atneša rezultatų, – teigė V.Putinas Kinijos premjerui. – Mūsų valstybės yra parengusios plataus masto bendrus planus, projektus ekonomikos ir humanitarinėje srityse, kurių tikimės dar daugelį metų“.
Gegužę V.Putinas lankėsi Pekine, kur susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Tąkart Rusijos vadovas Maskvos ir Pekino partnerystę apibūdino kaip stabilizuojančią jėgą chaotiškame pasaulyje.
Pastaraisiais dvejais metais Vakarų valstybės su vis didesniu susirūpinimu stebi abiejų šalių ryšius siekiant daryti pasaulinę įtaką.
Prieš pat Rusijos 2022 metų vasarį įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę.
Tuo tarpu Kinijai naudingas pigus Rusijos energijos importas ir galimybė naudotis didžiuliais gamtiniais ištekliais, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.
Retas kadras: V.Zalužnas pasidalino savo ir žmonos nuotrauka iš Londono
18:44
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, o dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pirmą kartą po ilgo laiko parodė savo ir žmonos nuotrauką. Jo palaikytojai ir gerbėjos apipylė porą komplimentais.
Savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ V.Zalužnas paskelbė nuotrauką su mylimąja Olena. Sutuoktiniai dalyvavo renginyje Londone, kur dabar gyvena, kuomet persikraustė dėl pasikeitusio 51 metų diplomato darbo.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Orbano smūgis Ukrainai: tūkstančiams Vengrijoje prieglobstį radusių ukrainiečių gresia iškeldinimas
18:23
Vengrijoje tūkstančiams Ukrainos pabėgėlių gresia iškeldinimas iš prieglaudų po to, kai trečiadienį įsigaliojęs teisės akto pakeitimas atėmė iš jų galimybę gauti valstybės subsidijuojamą apgyvendinimą.
Birželį ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasirašė dekretą, kuriuo apribojama valstybės parama pabėgėliams iš tų Ukrainos dalių, kurios nelaikomos nukentėjusiomis nuo šalies karo su Rusija.
Šiuo metu Budapeštas į sąrašą įtraukia tik 13, arba maždaug pusę, Ukrainos regionų kaip nukentėjusių nuo Rusijos invazijos.
Vyriausybės įgaliotinis Norbertas Palas gynė šį pakeitimą kaip „pagrįstą ir proporcingą“ praėjus pustrečių metų nuo plataus masto karo pradžios. Provyriausybiniam laikraščiui „Magyar Nemzet“ jis sakė, kad „tie, kurie norėjo atsistoti ant kojų Vengrijoje, galėjo tai padaryti“.
Privačios prieglaudos jau pradėjo iškeldinti pabėgėlius, kurie dabar neturi teisės į paramą, teigė teisių grupė „Migration Aid“.
Į šiaurę nuo Budapešto esančiame Koče trečiadienį apie 120 pabėgėlių buvo išprašyti iš policijos prižiūrimų svečių namų, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Dauguma jų buvo romų tautybės moterys ir vaikai iš Užkarpatės srities Vakarų Ukrainoje, kur gyvena didelė vengrų bendruomenė.
„Esame beviltiškoje padėtyje, nes neturime kur eiti“, – AFP teigė penkių vaikų motina Marina Amit, kuri pernai pabėgo į Vengriją.
„Negalime grįžti namo į Ukrainą, turiu 17-metį sūnų“, – pridūrė ji, sakydama, kad baiminasi, jog jis bus pašauktas į Ukrainos kariuomenę.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR šią savaitę nurodė, kad 2–3 tūkst. ukrainiečių gali prarasti prieigą prie subsidijuojamo būsto.
Dėl taisyklių pakeitimo „bus prarastos darbo vietos ir sumažės mokinių skaičius mokyklose, o tai pakenks iki šiol pasiektiems teigiamiems integracijos rezultatams“, teigiama UNHCR pareiškime, kuriame Vengrija raginama persigalvoti.
V.Orbanas yra vienintelis iš ES lyderių, palaikantis glaudžius ryšius su Rusija po jos invazijos į Ukrainą.
Vengrija taip pat priima mažiau pabėgėlių nei kitos ES valstybės narės regione. UNHCR duomenimis, maždaug 46 tūkst. ukrainiečių yra pateikę prieglobsčio prašymus šioje Vidurio Europos šalyje.
Čekijos prezidentas įvertino, kaip baigsis karas Ukrainoje
17:50
Karas Ukrainoje baigsis, kai abi pusės supras, kad karinėmis priemonėmis savo tikslų pasiekti neįmanoma, tačiau tai gali užtrukti ne vienerius metus. Tai pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas, pranešė interneto svetainė „Novinky“.
„Konfliktas tęsis tol, kol atsiras pakankamai jėgos įtikinti abi puses, kad karinėmis priemonėmis negalima pasiekti politinių tikslų. Tai gali įvykti šiais metais, bet taip pat gali įvykti ir kitais metais arba galbūt po kelerių metų. Konfliktas iš karštosios fazės gali pereiti į įšaldytą konfliktą, kuris gali tęstis ne vienerius metus“, – mano jis.
Jo nuomone, po kelerių metų abi pusės supras, kad karo tęsti neįmanoma, ir pradės derybas. Tačiau pasaulio galybės – ne tik JAV, bet ir Kinija – turėtų gerokai prie to prisidėti.
„Teisinga taika, jei ją įsivaizduotumėme skalėje tarp 100 proc. arba nieko, reikštų, kad Ukraina atgautų visišką savo teritorijos, įskaitant Krymą, kontrolę. Ji apimtų karo nuostolių atlyginimą agresoriaus sąskaita. Tačiau, kaip turbūt visi jaučiame, tai veikiau iliuzija. Tikrovė bus šiek tiek kitokia. Turėtume kalbėti apie tai, kad norime kuo labiau priartėti prie teisingos taikos“, – sakė P.Pavelas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bild“: Rusija ruošiasi didelio masto mobilizacijai, bet V.Putinas apie ją paskelbs tyliai
16:59
Rusija planuoja slaptą mobilizaciją. Ji tiesiog būtina, atsižvelgiant į didelį aukų skaičių fronte, pareiškė vokiečių leidinio „Bild“ redaktorė Jeanne Plaumann ir karybos analitikas Julianas Roepcke.
Anot Vakarų šalių žvalgybos agentūrų vertinimų, nuo 2022 m. vasario mėn. žuvo nuo 110 iki 140 tūkst. Rusijos karių.
Prezidento Vladimiro Putino noras padidinti Ukrainoje kovojančių karių skaičių aiškus: vyrus vilioja didelis atlyginimas, o šauktiniai spaudžiami pasirašyti sutartis. Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havryliukas pažymėjo, kad Rusija padidino savo karių skaičių Ukrainoje nuo 400 tūkst. metų pradžioje iki 600 tūkst. paskutinį mėnesį. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius gali pasiekti 800 tūkst.
Pasak „Bild“, baigiasi ir Rusijos regionams skiriamos lėšos sutartiniams kariams įdarbinti. Per paskutinis kelis mėnesius pasirodė pranešimų, kad kai kurios Rusijos sritys stipriai didina premijas sutartis pasirašiusiems kariams, keliose iš jų išmokos pakilo net keturis kartus.
„Bręsta didelio masto mobilizacija. Spėjama, kad V.Putinas gali pasinaudoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimu Kursko srityje, kad užverbuotų daugiau rusų. Tačiau tikėtina, kad tai bus daroma „be oficialaus pranešimo, slaptai“, – rašo J.Plaumann ir J.Roepcke.
Rusijoje buvo sutrikusi „Telegram“ ir „WhatsApp“ veikla
16:25
Rusijoje trečiadienį buvo sutrikusi socialinio tinklo „Telegram“ ir programėlės „WhatsApp“ veikla, pranešė oficiali šalies ryšių ir žiniasklaidos reguliavimo institucija „Roskomnadzor“.
Visgi ne pelno organizacijos įtaria, kad Maskva mėgina užblokuoti „Telegram“.
„Rugpjūčio 21 dieną nuo 14 val. Viešojo ryšių tinklo stebėsenos ir kontrolės centras užfiksavo plataus masto „Telegram“ ir „WhatsApp“ žinučių siuntimo sutrikimus“, – sakoma „Roskomnadzor“ pranešime.
Taip pat pranešama, kad sutrikimai stebėti ir platformose „Steam“, „Wikipedia“, „GitHub“, „Roblox“.
Skelbiama, kad šios visos platformos veikė tik per virtualų privatų tinklą (VPN).
Tinkamai neveikė net ir socialinių tinklų veiklą bei sutrikimus fiksuojanti svetainė.
Maždaug po valandos skundų dėl sutrikimų ėmė mažėti.
Vėliau trečiadienį „Roskomnadzor“ nurodė, kad „Telegram“ ir „WhatsApp“ patyrė paskirstytų paslaugų trikdymo ataką (angl. distributed denial-of-service, DDoS).
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, citavusi „Roskomnadzor“, pranešė, kad kibernetinė ataka buvo atremta.
Vis dėlto nepriklausoma Rusijos žiniasklaida citavo IT ekspertą, ne pelno siekiančios organizacijos „Interneto gynybos draugija“ vadovą Michailą Klimariovą, tvirtinantį, kad trečiadienio sutrikimų negalėjo sukelti tokia ataka.
„Taip dažniausiai atsitinka, kai jie (valdžia) įjungia vadinamąjį „anti-messenger“ režimą“, – teigė jis.
Kitos nevyriausybinės organizacijos „Roskomsvoboda“ vienas įkūrėjų Sarkis Darbinianas antrino M.Klimariovui ir sakė laikantis tai mėginimu užblokuoti „Telegram“.
„Sprendžiant iš mūsų pastebėjimų, įtaka yra centralizuota“, – teigė jis.
Ukraina į Kursko sritį įsiveržė ne viena: ką amerikiečių karinė grupė veikia Rusijoje
16:20
Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Jungtinių Valstijų reikalų patikėtinį dėl „amerikiečių privačios karinės grupuotės“ buvimo Kursko srityje.
Ir išties, nuo tada, kai prasidėjo Ukrainos puolimas Rusijos teritorijoje, viena iš amerikiečių karinių organizacijų paskelbė savo grupės nuotrauką iš operacijos Kurske. Tai sukėlė masinę isteriją tarp rusų.
Baltarusių naujienų svetainė „Nasha Niva“ atkreipė dėmesį į tai, kas yra FOG grupuotė ir kokius pajėgumus ji turi.
Pasak straipsnio, amerikiečių nevyriausybinė karinė organizacija „Forward Observations Group“ (FOG) yra sudaryta iš buvusių JAV jūrų pėstininkų ir specialiųjų pajėgų karių.
Natūraliai kitų šalių kariškių įsitraukimas į kovas kitos valstybės teritorijoje išprovokavo griežtą Rusijos užsienio reikalų ministerijos atsaką: ji apkaltino JAV atvira agresija prieš Rusiją ir paskelbė, kad „amerikiečių samdiniai“ yra teisėtas karinis taikinys, antradienį susirašinėjimo platformoje „Telegram" informavo BBC Rusijos tarnyba.
Karui ištikimi Rusijos kariniai tinklaraštininkai pasipiktino šia žinia ir ėmė kartoti Užsienio reikalų ministerijos grasinimus amerikiečiams. Maskva savo ruožtu pažadėjo „amerikiečių samdiniams“ mirties bausmę arba įkalinimą iki gyvos galvos, jei jie būtų suimti.
Kas yra FOG?
Nepaisant Rusijos kaltinimų, amerikiečių grupė FOG, prisijungusi prie operacijos Kurske, nėra privati karinė kompanija. Jos atstovai oficialiai save vadina „karinio gyvenimo būdo prekės ženklu“, vienijančiu iš JAV kariuomenės pasitraukusius kovų veteranus. Prie organizacijos prisijungę asmenys laikomi „savanoriais“.
Pasak naujienų svetainės „Vice News“, grupę FOG įkūrė buvęs JAV jūrų pėstininkas Derrickas Balesas, tarnavęs Afganistane amerikiečių 173-ojoje oro desantininkų brigadoje, ir iš pradžių tai buvo prekės ženklas, prekiaujantis taktine karine įranga.
Tačiau vėliau grupės nariai ėmė prisistatyti kaip „reporteriai“ ir „medikai“ karštuosiuose taškuose Artimuosiuose Rytuose, kur filmuodavo vietos kovų vaizdus ir sužeistiems gyventojams bei kariams teikė medicininę pagalbą.
Pažymėtina, kad FOG nariai tą patį darė ir Ukrainoje dar prieš prasidedant plataus masto invazijai 2022 m. vasario 24 d.
Tuo pat metu, pasak „Vice News“, kai kurie FOG nariai jau teikė tiesioginę karinę pagalbą Ukrainos kariuomenei kare su prorusiškais separatistais Donbase 2018-2021 m.
Grupės vadovas D.Balesas oficialiai neigė savo savanorių dalyvavimą kovose Ukrainoje, tačiau jo atstovas spaudai teigė, kad FOG narių atvykimas į Donbasą buvo suderintas su Ukrainos saugumo tarnyba ir šalies Gynybos ministerija.
Be to, pats D.Balesas socialiniame tinkle „YouTube“ pasidalijo dabar jau ištrintu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip jis kartu su savo kovotojais dalyvauja mūšiuose dėl Donecko oro uosto. Taip pat buvo pasirodę ir nuotraukų, kuriose D.Balesas užfiksuotas suu Ukrainos bataliono „Azov“ nariais.
Nuo to laiko FOG grupuotė tapo Rusijos propagandos taikiniu, kuri tokiu būdu norėjo įrodyti „Jungtinių Valstijų atsakomybę už konflikto Donbase išprovokavimą“.
Konkrečiai 2021 m. Kremlius apkaltino grupę bandymu surengti provokaciją panaudojant cheminį ginklą, ką neigė tiek pati grupė, tiek JAV ir Ukrainos vyriausybės.
Pasak „Vice News“, kai po metų Rusija įsiveržė į Ukrainą, amerikiečių grupė iš karto ėmė aktyviai veikti daugelyje frontų, įskaitant Kyjivo ir Bachmuto gynybą.
Jie taip pat pradėjo aktyviai naudoti simbolį, žymintį raguotą skeletą su kulkosvaidžiu ir ietimi perverta „F“ raide.
FOG sudėties kovotojų skaičius nėra tiksliai žinomas. Rusijos kariniai tinklaraštininkai tikina, kad Ukrainoje kovoja keli šimtai buvusių JAV jūrų pėstininkų, tačiau nei Kyjivas, nei Vašingtonas šios informacijos nepatvirtino.
Pati grupuotė socialiniuose tinkluose demonstruoja, kad praeitose operacijose naudojo lengvuosius šarvuočius, transporto ir kovinius orlaivius (išskyrus naikintuvus) ir laivus. FOG kovotojai pasižymi tuo, kad nešiojasi standartinius amerikietiškus ginklus ir šarvus.
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, FOG kariai veikia ne tik Ukrainoje: jų yra ir Sirijoje, Irake, Jemene bei Gazos Ruože, kur jie rengia vietos saugumo pajėgas bei kovoja su islamo teroristais ar proiranietiškais kovotojais.
Be Ukrainos, FOG (remiantis jos socialinės žiniasklaidos paskyromis) tuo pat metu veikia Sirijoje, Irake, Jemene ir Gazos ruože, kur rengia vietos saugumo pajėgas ir kovoja su islamo teroristais bei proiraniškais kovotojais.
Tačiau grupė niekada nepranešė apie jokius susidūrimus su kai kuriose iš šių šalių veikiančiomis karinės samdinių bendrovės „Wagner“ pajėgomis.
Tuo tarpu „Wagner“ turi pretenzijų FOG: tai matyti iš Rusijos samdinių pardavinėjamų prekių su atvaizdais, kuriuose matomas vienišas „Wagner“ karys, mosuojantis plaktuku, virš pagrindinio FOG simbolio, pastebėjo „Nasha Niva“.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
15:29
Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Regione pranešama apie rusų veržimąsi į priekį, tuo metu Kyjivas tęsia didelį puolimą Rusijos teritorijoje.
Gynybos ministerija kasdieniniame pranešime teigė, kad Rusijos kariai užėmė Želanės kaimą tarp Donecko ir Pokrovsko miestų – fronto ruože, kuriame vyksta vieni intensyviausių mūšių per visą pustrečių metų vykstantį plataus masto karą.
Rusija teigia pastarosiomis savaitėmis užėmusi kelis Donecko srities miestus ir kaimus.
Antradienį ji pranešė, kad jos pajėgos užėmė Niujorko miestelį, esantį maždaug už 30 km į rytus nuo Želanės.
Rusijos pajėgos žengia tolyn link strateginio centro Pokrovsko. Ukrainos pareigūnai anksčiau šią savaitę nurodė šeimoms su vaikais evakuotis iš šio miesto.
Želanė yra už maždaug 20 km į pietryčius, pramoniniame Donecko regione.
Kyjivas, manoma, tikėjosi trečią savaitę vykstančiu įsiveržimu į Rusijos vakarinę Kursko sritį priversti Maskvą atitraukti karius iš kitų fronto ruožų.
Visgi kol kas nėra jokių ženklų, kad kovos fronto linijose Ukrainos rytuose būtų aprimusios.
Smūgis į dešimtuką: Ukrainos pajėgos savadarbe raketa supleškino rusų oro gynybos sistemą
14:44
Praėjusią naktį Ukrainos pajėgos masiškai apšaudė kelis Rusijos regionus, tarp jų ir Rostovą. Srities gubernatorius tikino, kad oro gynybos sistema suveikė sėkmingai, bet Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė sunaikinusios rusų oro gynybos sistemą S-300.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas trečiadienį ryte paskelbė, kad buvo suduotas smūgis į priešlėktuvinės raketų sistemos S-300 poziciją, kuri buvo dislokuota Rusijos teritorijoje netoli Novošachtinsko gyvenvietės Rostovo srityje, 160 km nuo fronto linijos.
Generalinis štabas paaiškino, kad Rusijos pajėgos oro gynybos sistemas S-300 naudoja smūgiams taikiems Ukrainos miestams, griaudami gyvenamuosius pastatus ir terorizuodami civilius gyventojus.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV žvalgyba pateikė niūrią prognozę: Kyjivas ir Maskva juda aklavietės link
14:39
Pentagono žvalgybos agentūros informacija atskleidė, kad tiek Ukraina, tiek Rusija neturi pakankamai karinių išteklių, kad galėtų viena prieš kitą surengti dideles puolamąsias operacijas. O tai, anot analitikų, rodo, kad abi šalys artėja prie aklavietės, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Žvalgybos vertinimuose daroma išvada, kad Ukraina vis dar neturi amunicijos, kuri galėtų prilygti Rusijos pajėgumui iššaudyti apie 10 tūkst. artilerijos sviedinių per dieną, net ir po to, kai JAV Kongresas balandžio mėn. užtikrino naują karinę pagalbą.
Ukrainos pajėgos tebėra pajėgios vykdyti gynybines operacijas, tačiau mažiausiai šešis mėnesius negalės pradėti didelio masto kontrpuolimų, pastebėjo „Bloomberg“.
Kita vertus, Rusija pasirinko Ukrainos išsekimo strategiją ir galės išlaikyti jos karių užimtą buferinę zoną – tačiau neturi pakankamai jėgų „grasinti gilesniu veržimusi į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, pavyzdžiui, Charkivo miestą“, teigiama vienoje iš JAV žvalgybos pastabų.
Šios karinės žvalgybos agentūros išvados įtrauktos į naujausią Pentagono generalinio inspektoriaus Roberto Storcho paskelbtą ketvirčio ataskaitą apie JAV pagalbą Ukrainai. Jos atkartoja aukštų amerikiečių pareigūnų, įskaitant buvusį Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką Marką Milley, viešus pareiškimus, kad konfliktas netrukus atsidurs aklavietėje.
Generalinio inspektoriaus ataskaita apima trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d., po to, kai Kongresas patvirtino naujausią 61 mlrd. dolerių paramos Ukrainai paketą. Nuo to laiko Ukraina pradėjo netikėtą įsiveržimą į Rusijos Kursko regioną ir pakėlė į orą sąjungininkų suteiktus naikintuvus F-16.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad be anksčiau atskleistų atakų prieš Rusijos šaudmenų sandėlius ir dviejuose Ukrainos teritorijos taškuose stovinčius sraigtasparnius, Ukraina sėkmingai panaudojo JAV suteiktą kariuomenės taktinę raketų sistemą ATACMS.
Gegužės 18 d. Ukrainos ATACMS raketų smūgis Sevastopoliui nuskandino raketinę korvetę. Ukraina taip pat naudojo šią sistemą smūgiams į Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas Kryme, sunaikindama kelias pažangiausias iš jų S-400, pažymima ataskaitoje.
Dėl ATACMS smūgių Rusijos pajėgoms teko sustiprinti Krymo oro erdvės gynybos sistemas pažangiausia sistema S-500, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti Kerčės sąsiaurio tiltą.
„Kol kas nebuvo įrodyta, kad sistema S-500 Ukrainoje veikia visu pajėgumu, o tai, gynybos žvalgybos nuomone, rodo, kad Rusija stengiasi užtikrinti tinkamą Krymo priešlėktuvinę gynybą“, – teigiama ataskaitoje.
„Lukašenka bijo“: ekspertai paaiškina jo žodžius apie Ukrainos pajėgas Kurske
13:15
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka skelbia pasiuntęs „trečdalį Baltarusijos kariuomenės“ ir tankų prie sienos su Ukraina ir pažadėjo kovoti su Rusija „petys į petį“. Tačiau kartu jis pareiškė, kad atėjo laikas „baigti šią kovą“. Sutapimas ar ne, bet tada paskelbta apie 30 Baltarusijos politinių kalinių paleidimą. Ką visa tai reiškia? Ar Rusija laukia pagalbos iš A.Lukašenkos, o pastarasis siunčia signalus Vakarams? „Deutsche Welle“ (DW) apie tai paklausė Baltarusijos ir Ukrainos ekspertų.
„Dviguba reakcija“ į Ukrainos puolimą
2024 m. liepos 13 d. A.Lukašenka įsakė atitraukti Baltarusijos kariuomenę nuo sienos su Ukraina, o Rusijos karo tinklaraštrininkai apkaltino jį, kad šis sprendimas padėjo Ukrainos puolimui Kursko srityje.
„A.Lukašenka susijaudino, kalbėjo apie tariamus dronus virš Baltarusijos. Į Minską buvo iškviesta televizijos kanalo „Rossija“ filmavimo grupė, ir A.Lukašenka dvi valandas pasakojo apie savo ištikimybę ir kad kovos petys į petį, įtikinėdamas rusus, jog sąjungininkas vis dar ištikimas“, – pasakoja baltarusių politologas Valerijus Karbalevičius.
Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka savo ruožtu A.Lukašenkos retoriką vadina „dviguba reakcija“ į Ukrainos pajėgų puolimą Kursko srityje. „Pirma, jis priverstas teisintis, – sako Ukrainos politologas. – Antrasis komponentas yra raginimai siekti taikos. A.Lukašenka baiminasi, kad karo eskalavimas gali lemti arba Baltarusijos įtraukimą į jį, arba problemas Rusijai. Visa tai kelia grėsmę jo režimui. Manau, kad jis nuoširdžiai kalba apie taiką, nors rytoj gali sakyti priešingai.“
Ar A.Lukašenka baiminasi, kad bus paprašytas „padėti“ Rusijai? „Jis to labai nenorėtų ir bet kokiomis priemonėmis to vengs. A.Lukašenka užsimena, kaip jis gins Rusiją ir Baltarusiją nuo Vakarų, nuo NATO. Apskritai jis aiškiai sako: jūs mūsų nelieskite, mes turime pakankamai rūpesčių“, – aiškina Baltarusijos politologas V.Karbalevičius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš laidojimo uždirbantis verslininkas su keiksmais reikalavo, kad rusai nebėgtų iš Kursko
12:42
Leidinio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas Dmitrijus Stešinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, kariškis kritikuoja Kursko gyventojus vyrus, kurie išvyksta po apšaudymo. Nepriklausomas portalas „Agentstvo“ nustatė „kariškio“ tapatybę. Paaiškėjo, kad jis yra granito dirbtuvių iš Sankt Peterburgo, gaminančių paminklus antkapiams ir padedančių laidoti žuvusius kariškius, direktorius. Kaip jis sakė redakcijai, pats nekariauja, o tik gabena humanitarinę pagalbą į karo zoną.
„Norėčiau kreiptis į Kursko vyriškos lyties gyventojus: ar jūs ten, bl...t, supainiojote kraštus? Kur jūs išvažiuojat, brangieji? Jei visi mūsų, bl...t, vyrai atsuks šiknas ir paliks miestus, kurie bus užpulti, tai kas, bl...t bus? Ką jūs darote? Jūs negalite paimti ginklų į rankas? Na, tada imkitės kokių nors kastuvų, bl...t, kaskite vaikinams griovius, nežinau, pristatykite maistą, bl...t. Kur jūs bėgate?“ – pareiškė vyras vaizdo įraše.
Jis taip pat pasiūlė gyventojams atiduoti savo automobilius kariškiams. „Atiduokite, bl...t, savo automobilius vaikinams, kurie ruošiasi atiduoti, ku.. va, savo gyvybes, bl...t, kad apgintų Kurską. <...> Aš žiūriu vaizdo įrašą ir matau, kaip jūs išvažiuojate. Ar jūs, bl...t, išprotėjote? Nežinau, mūsų veteranų bendruomenė Sankt Peterburge dabar sėdi ant nervų ir galvoja, kaip gauti ginklų ir išvykti, kaip išsiderėti, kad jiems leistų išvykti. Nustokit, bl...t, – ragino jis vietinius gyventojus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lėta V.Putino reakcija į puolimą Kurske bando kai kurių jo elitinių rėmėjų kantrybę
12:37
Lygiai prieš metus Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas įžengė į sceną Kursko srityje, kad paminėtų 80-ąsias metines, kai Antrojo pasaulinio karo metais sovietų kariuomenė čia iškovojo vieną iš didžiausių savo laimėjimų, priminė naujienų agentūra „Associated Press“ (AP).
Kreipdamasis į susižavėjusią auditoriją, kurioje buvo ir ką tik iš kovų Ukrainoje grįžusių karių, V.Putinas lemiamą pergalę Kursko mūšyje pavadino „vienu didžiausių mūsų tautos žygdarbių“.
Dabar, kai Rusija ruošiasi švęsti 81-ąsias to 1943 m. mūšio metines, Kurskas vėl atsidūrė naujienose, tačiau dėl visai kitos priežasties. Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį praėjo daugiau nei dvi savaitės, bet V.Putinas beveik nepadarė nieko, kad suvaldytų situaciją, išskyrus tai, kad antradienį nurodė savo karinei vadovybei iki spalio išvaduoti Kursko sritį, jokiu būdu neatitraukiant karių iš intensyvių kovų Rytų Ukrainoje.
Ne pirma V.Putino kadencija parodė, kad šalies vadovas lėtai reaguoja į įvairias krizes, todėl jis iki šiol menkino Kyjivo puolimą, tačiau, panašu, kad aistros Rusijoje kyla.
Rugpjūčio 12 d. per televiziją transliuotame savo saugumo štabo posėdyje dėl Kursko jis atrodė sutrikęs, griežtai atsikirto laikinai pareigas einančiam regiono gubernatoriui, kuris pradėjo vardyti Ukrainos užgrobtas gyvenvietes.
Nors valstybinė žiniasklaida laikosi bendros linijos, rodydama evakuotus žmones, stovinčius eilėse prie pagalbos arba duodančius kraujo, tarsi įvykiai Kurske būtų humanitarinė nelaimė, o Rusija – to auka, ignoruojant faktą, jog didžiausias išpuolis prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų įvyko dėl to, kad ji pradėjo beprecedentį karą prieš Ukrainą.
Nelaimingo atsitikimo būsenoje
Ne paslaptis, kad per 24 valdymo metus V.Putinas save vaizdavo kaip vienintelį asmenį, galintį užtikrinti Rusijos saugumą ir stabilumą, tačiau šis įvaizdis, bėgant karo metams, ėmė skeldėti.
AP atkreipė dėmesį, kad Rusijos miestai tapo Kyjivo pajėgų bepiločių orlaivių atakų ir apšaudymų objektais. Negana to, prieš metus samdinių grupuotės „Wagner" vadas Jevgenijus Prigožinas pradėjo trumpą sukilimą ir bandė nuversti savo kariuomenės vadus, o kovo mėn. ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Maskvos koncertų salę „Crocus City Hall“ ir nužudė 145 žmones.
Kremlius tyliai pritarė plataus masto Gynybos ministerijos pareigūnų „valymui“, daugeliui jų pateikti kaltinimai korupcija. Dėl kaltinimų sukčiavimu suimami ir žemesnio rango karininkai, tarp jų – pulkininkas leitenantas Konstantinas Frolovas, apdovanotas oro desanto brigados vadas.
„Geriau būčiau Kurske... nei čia“, – sakė jis, kai buvo surakintas antrankiais vedamas į Maskvos policijos nuovadą.
Dar vienas priminimas, kad turtai Rusijoje gali pereiti į kitas rankas, – valdžios institucijos pradėjo baudžiamąsias bylas prieš kitus pareigūnus ir siekia konfiskuoti žemę iš kai kurių turtingiausių šalies žmonių prabangiame rajone už Maskvos, netoli V.Putino rezidencijos.
Valstybinė televizija rodo, kad, nepaisant tokių nesėkmių kaip Kursko įsiveržimas, V.Putinas vis dar stipriai palaikomas, nes suiručių metu visi piliečiai telkiasi aplink vėliavą, tačiau sunkiau įvertinti pagrindinių jo rinkėjų – Rusijos elito – nuomonę, pastebėjo AP.
V.Putinas yra priklausomas nuo jų pritarimo, žurnalistams sakė Jekaterina Schulmann, neetatinė mokslininkė Berlyno „Carnegie" Rusijos ir Eurazijos centre.
„Jų galvose 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę vyksta skaičiavimai, ar status quo jiems naudingas, ar ne“, – pažymėjo ji.
Nuo karo pradžios šių elito atstovų – V. Putino artimiausios aplinkos, aukščiausio rango biurokratų, saugumo ir kariuomenės pareigūnų bei verslo lyderių – gyvenimas ne pagerėjo, o pablogėjo. Nors daugelis jų praturtėjo dėl karo, dėl Vakarų sankcijų jie turi mažiau kur išleisti pinigus.
Klausimas, kurį jie sau užduoda dėl V.Putino, pasak J.Schulmann,, yra toks: „Ar senas žmogus vis dar yra turtas, ar jau įsipareigojimas?“.
Rusijos elitą galima apibūdinti kaip esantį „nelaimingo atitikimo būsenoje“, ironiškai įvertino Tarptautinio strateginių studijų instituto (ISSI) Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis Nigelas Gouldas-Daviesas.
Pasak jo, jie nepatenkinti esama padėtimi, tačiau baiminasi, kas laimėtų, jei prasidėtų kova dėl lyderio posto.
Pasak analitikų, jie gali tikėtis, kad V.Putino reakcija į įvykius Kurske atitinka modelį, pagal kurį jis iš pradžių lėtai reaguoja į krizę, o galiausiai sugeba ją įveikti.
Gali sau leisti nekreipti dėmesio?
Tai pastebima nuo pirmųjų jo valdymo dienų – pradedant nuo branduolinio povandeninio laivo, pavadinto Kursko mūšio vardu, nuskandinimo prieš 24 metus.
2000 m. rugpjūčio 19 d., praėjus mažiau nei metams po to, kai V.Putinas tapo prezidentu, „Kursk“ nuskendo Barenco jūroje, sprogus vienai iš torpedų, žuvo visi 118 laive buvusių jūreivių.
Krizės pradžioje V.Putinas atostogavo – dėl to buvo plačiai kritikuojamas – ir penkias dienas laukė, kol priėmė Vakarų pasiūlymus dėl pagalbos, kuri galėjo išgelbėti kai kuriuos iš pradžių sprogimą išgyvenusius jūreivius.
V.Putinas taip pat vangiai reagavo į 2023 m. birželio mėn. įvykusį „Wagner“ vadovo J.Prigožino sukilimą, kuris tapo rimčiausiu iššūkiu jo valdžiai.
Po to, kai maištas buvo numalšintas, J.Prigožinui iš pradžių buvo leista likti laisvėje, bet J.Schulmann pažymėjo, kad V.Putinas galiausiai „paskutinį kartą pasijuokė“, kai samdinių vadas po mėnesio žuvo per vis dar paslaptingą savo privataus lėktuvo katastrofą.
Ukrainos puolimui tęsiantis jau trečią savaitę, V.Putinas stengėsi laikytis savo dienotvarkės ir net leidosi į dviejų dienų kelionę į Azerbaidžaną, tačiau apie krizę neužsiminė. Antradienį jis trumpai ją paminėjo, pažadėdamas „kovoti su tais, kurie vykdo nusikaltimus Kursko srityje“.
Kadangi šalies viduje nesutarimai slopinami, o žiniasklaida tvirtai kontroliuojama, V.Putinas gali sau leisti priimti „visiškai cinišką“ sprendimą nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta Kursko regione, pridūrė J.Schulmann.
Vis dėlto V.Putino valdžia „vargu ar susilpnės dėl šio pažeminimo“, – komentare rašė vyresnysis „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos programos direktorius Eugene'as Rumeris.
„Visas Rusijos politinis ir karinis isteblišmentas yra jo karo bendrininkas ir atsakingas už šią katastrofą“.
Tačiau kuo ilgiau tęsis Ukrainos puolimas, tuo daugiau karinių ir politinių iššūkių jis kels.
Ukrainai tęsiant puolimą, Kremliui gali tapti sunku ignoruoti daugybę karo padarinių. Pagrindinis klausimas, pasak N.Gouldo-Davieso, yra tai, kas nutiks, jei Rusijos elitas nuspręs, kad konflikto „neįmanoma laimėti arba jei ... jis niekada nesibaigs, kol V.Putinas yra valdžioje“.
Rusijos Rostovo srityje jau keturias dienas dega naftos saugykla: į pagalbą pasiųsti šventikai
12:13
Rusijos Rostovo srityje, Proletarsko mieste, jau keturias dienas dega didžiulė naftos saugykla, kurią atakavo Ukrainos koviniai dronai. Šimtai ugniagesių kol kas nesėkmingai kovoja su liepsnomis. Jiems į pagalbą pasiųsti net stačiatikių bažnyčios šventikai.
Šiuo metu žinoma, kad dega mažiausiai 20 cisternų iš 74, kai kurios iš jų sprogo.
Gaisras išplito daugiau kaip 10 000 kvadratinių metrų plote, su juo kovoja daugiau kaip 600 žmonių, lėktuvas ir du ugniagesių traukiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš kalėjimo išgelbėtas I.Jašinas turi planų Rusijoje – atsisakė politinio prieglobsčio Vokietijoje
11:59
Žymus Kremliaus kritikas Ilja Jašinas sėdėjo Maskvos kalėjime, kai Rusija sudarė kalinių mainų sandorį, pagal kurį į laisvę buvo paleistas „Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas ir kiti.
Kai rugpjūčio 1 d. įvyko sudėtingas apsikeitimo sandoris, I.Jašinas buvo išsiųstas iš šalies ir jam buvo liepta negrįžti. Dabar Berlyne jis jau nekantrauja grįžti į Maskvą, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Atsisakė pasiūlymo prašyti politinio prieglobsčio
41 metų opozicijos politikas sakė, kad atsisakė pasiūlymo suteikti jam politinį prieglobstį Vokietijoje, nes tai reikštų, kad jis niekada negalės vykti į Rusiją. Vietoj to jis paprašė leidimo gyventi šalyje ir planuoja įtikinti Europos pareigūnus, kad būtų išplėstos sankcijos asmenims, susijusiems su prezidento Vladimiro Putino režimu.
„Sankcijos taikomos tik 2 000 žmonių, o reikia 20 000“, – interviu sakė I.Jašinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos numušė pusšimtį rusų dronų ir raketą
11:52
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 50 rusų dronų ir vieną raketą.
Rusija savo ruožtu irgi skelbė praėjusią naktį numušusi apie pusšimtį Ukrainos dronų.
Remiantis Ukrainos oro pajėgų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, Rusija atakavo kaimynę dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, valdoma aviacine raketa Ch-59/Ch-69 ir 69 „Shahed“ tipo atakos dronais.
Pavyko numušti 50 dronų ir raketą Ch-59/Ch-69. Šie oro taikiniai buvo sunaikinti Chmelnyckio, Poltavos, Čerkasų, Kyjivo, Vinycios, Ivano Frankivsko, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Odesos, Chersono, Donecko, Kirovohrado, Sumų bei Černihivo srityse.
Aukščiausioji Rada ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą
11:51
Ukrainos Aukščiausioji Rada ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir jo pakeitimus, pranešė Ukrainos parlamento narys Jaroslavas Železniakas, kurį cituoja naujienų svetainė „Unian“.
Jis pažymėjo, kad už prezidento įstatymo projektą balsavo 281 deputatas.
Anksčiau pranešta, kad rugpjūčio 15 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymo projektą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto ratifikavimo ir jo pakeitimų.
Projekte numatyta, kad septynerius metus po ratifikavimo šalis nepripažins Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos ukrainiečių atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Romos statuto 8 straipsnyje.
Ratifikavimas leis Ukrainai tapti visateise TBT nare. Pasak prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojos Irynos Mudros, Romos statuto ratifikavimas yra vienas iš stojimo į Europos Sąjungą reikalavimų. Ši nuostata taip pat įtraukta į saugumo susitarimus su kai kuriomis šalimis, įskaitant Nyderlandus ir Vokietiją.
Pasak I.Mudros, Ukrainos dalyvavimas TBT padidins šio teismo darbo veiksmingumą teisiant Rusijos kariuomenės padarytus nusikaltimus.
Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas Oleksandras Merežko pažymėjo, kad Romos statuto, kuriuo remiantis veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, ratifikavimas turės minimalų poveikį Ukrainos kariuomenei, kuri šiuo metu gina Ukrainos valstybę.
Kaip vienas Rusijos generolo sprendimas palengvino kelią Ukrainai įsiveržti į Kurską
10:33
Šių metų pavasarį naujasis Maskvos paskirtas karininkas, atsakingas už saugumą Kursko srityje, panaikino tarybą, kuriai buvo pavesta saugoti pažeidžiamą pasienio regioną. Generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas pareiškė, kad tik kariuomenė turi pakankamai jėgų ir išteklių apsaugoti Rusijos sieną, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltniais Rusijos saugumo tarnybose.
Pasak straipsnio, toks jo sprendimas paliko milžinišką skylę silpnoje Rusijos pasienio gynyboje, kuri neatlaikė prieš dvi savaites, kai Ukrainos kariai surengė žaibišką puolimą per sieną į Kursko sritį.
Suprantama, kad Ukrainai pavyko surengti pirmąjį puolimą Rusijos teritorijoje ne tik dėl A.Lapino kaltės. Kursko srityje taip pat buvo jaučiamas kritinis kariškių trūkumas.
„Tačiau jo klaidingas žingsnis yra būdingas aukščiausiajai Rusijos vadovybei, kuri dažnai nesusipažįsta su mūšio lauko realijomis, o tai dabar kamuoja Maskvą, siekiančią išstumti Ukrainos pajėgas iš savo teritorijos“, – pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Rusijos valdžios struktūroje veikia centralizuotas, iš viršaus į apačią nukreiptas valdymas, ypač būdingas prezidentui Vladimirui Putinui. Tai nepasikeitė ir pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, todėl ne kartą skaudžiai atsiliepė mūšio lauke: trukdė planuoti ir užkirto bet kokius kelius improvizacijai bei iniciatyvai.
„Putino galios vertikalė vis dar veikia, bet kol kas ji veikia prieš Rusijos tikslus vietoje“, – žurnalistams teigė Williamas Courtney, buvęs Amerikos diplomatas ir analitinio centro „Rand“ vyresnysis mokslinis bendradarbis.
„Kadangi Rusija viską planuoja iš viršaus, jos reakcija į netikėtus, greitai besikeičiančius įvykius yra neįtikėtinai susilpnėjusi, niekas vietoje nesiima iniciatyvos“, – pridūrė jis.
Lieka neaišku, ar A.Lapino paleista tarpžinybinė taryba, kurioje veikė kariškiai ir vietos bei regionų saugumo pareigūnai, būtų padėjusi organizuoti nuoseklų Maskvos atsaką.
Nesiėmė jokių veiksmų
Tačiau, pasak „The Wall Street Journal“, nesant centralizuotos institucijos, atsakingos už Rusijos atsaką, Maskvos pastangos išstumti Ukrainos pajėgas iki šiol buvo chaotiškos ir neveiksmingos, nors jį koordinuoti buvo paskirtos Vidaus reikalų ministerija, Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir ir Rusijos gynybos ministerija.
„Rusija vis dar ruošia savo atsaką į šį Ukrainos įsiveržimą. Reaguojama gana lėtai ir išsklaidytai, – anksčiau pareiškė NATO vadas generolas Christopheris Cavoli. – Iš dalies taip yra todėl, kad nėra visiškai aišku, kas tam vadovauja“.
Pažymėtina, kad Rusijos gynybos ministerija iki šiol viešai nepateikė paaiškinimo, kaip leido Ukrainos pajėgoms pereiti į Rusijos teritoriją.
Praėjus kelioms valandoms po Ukrainos įsiveržimo, Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad A.Lapino pajėgos ir pasieniečiai dirba „naikindami priešą teritorijose, tiesiogiai besiribojančiose su Rusijos ir Ukrainos siena“.
Po įsiveržimo V.Gerasimovas viešai taip ir nepasirodė.
„The Wall Street Journal“ pirminę Rusijos reakciją prilygino pirmosioms Jevgenijaus Prigožino, vadovavusio samdinių grupuotei „Wagner“ sukilimo valandoms.
Nepaisant kelias dienas trukusių signalų, kad jis planuoja pradėti sukilimą, Kremlius buvo priblokštas ir sustingo J.Prigožino veiksmų akivaizdoje, priminė W.Courtney.
Rusijos kariniai korespondentai tuo tarpu tvirtino, kad kelios dienos prieš Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį A.Lapino vadovybė siuntė pranešimus į Maskvą, perspėdama, kad Kyjivo pajėgos didina savo karių skaičių fronto linijoje.
„Tačiau ši gudrybė abiejose pusėse buvo naudojama ir anksčiau kaip psichologinio karo taktika“, – leidiniui komentavo su pasienio manevrais susipažinę žmonės. Pasak jų, Maskva šiuos perspėjimus atmetė.
Nepaisant žvalgybinės informacijos apie kariuomenės judėjimą, A.Lapino vadovaujamos pajėgos vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, kad sustiprintų gynybines linijas ar padėtų minas, kaip praėjusiais metais padarė Rusijos kariai, kad sutrukdytų didelį ir gerai suplanuotą Ukrainos kontrpuolimą. Kai Ukrainos kariai įžengė į niekieno žemę tarp Ukrainos ir Rusijos, jie nesulaukė jokio pasipriešinimo, o Rusijos viduje nebuvo teritorinės gynybos pajėgų, kurios padėtų juos pristabdyti.
Ukrainos pajėgos naudojo elektronino trukdymo technologijas, kad išjungtų ryšį, todėl Rusijos pajėgos negalėjo susisiekti su savo vadais. Lengvai ginkluotos rusų pajėgos atsidūrė už fronto linijos ir išsisklaidė miške. Kai kurios jų suorganizavo vietinį pasipriešinimą, surengdamos pasalas Ukrainos pajėgoms, kurios persikėlė iš paskos puolantiesiems. Tačiau šimtai rusų kareivių, kurių daugelis buvo šauktiniai, tiesiog pasidavė.
„Maskvoje paprasčiausiai negalvojo, kad toks scenarijus gali įvykti“, – „The Wall Street Journal“ tvirtino Konradas Muzyka, Lenkijoje įsikūrusios bendrovės „Rochan Consulting“, daugiausia dėmesio skiriančios Rusijos kariuomenei, direktorius.
Gynybos planavimas buvo beveik toks pat pražūtingas kaip ir pati pirminė Rusijos invazija, kai kariniai planuotojai, remdamiesi klaidinga žvalgybine informacija – ir tikėdami, kad Ukrainos kariuomenė žlugs per pirmąsias puolimo dienas – išsiuntė į Ukrainą šarvuočių kolonas paradine formacija, todėl jos tapo lengvais bepiločių lėktuvų ir prieštankinių ginklų taikiniais.
„Tai buvo ne pirmas kartas, kai vadovaujant A.Lapinui susidūrė prastas planavimas ir vyrų trūkumas. 2022 m. rugsėjo pradžioje Ukrainos pajėgos surengė netikėtą puolimą šiaurės rytų Ukrainoje. Rusams nepakankamai įtvirtinus savo fronto pozicijas, ukrainiečiai prasiveržė pro juos, naudodami greitai judančias transporto priemones, o paskui save – sunkesnius šarvuotus ešelonus. Rusijos puolimo linija sutriuškinta, o Ukrainai pavyko atgauti tūkstančius kvadratinių kilometrų teritorijos šiaurės rytų Ukrainoje“, – atkreipė dėmesį „The Wall Street Journal“.
Po šios nesėkmės Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paragino atsistatydinti: „A.Lapiną pažeminčiau iki eilinio, atimčiau iš jo apdovanojimus ir pasiųsčiau į fronto liniją su kulkosvaidžiu“.
Smogė į silpną vietą
Kai kurie garsiai rėkiantys Rusijos kariniai tinklaraštininkai manė, kad kritika buvo nepelnyta, nes A.Lapinas tik neseniai buvo perkeltas į vietovę, kurioje sugriuvo rusų linijos. Nepaisant to, karininkas netrukus buvo atleistas iš pareigų, o vėliau vėl paskirtas Rusijos pajėgų Ukrainoje vado pavaduotoju.
Šis fiasko privertė Kremlių iš naujo apsvarstyti savo personalo problemą, o po mėnesio Rusija pradėjo visuotinę mobilizaciją, kad sustiprintų savo silpną gynybą.
Dabar, kai Rusija bando įgyti pranašumą savo teritorijoje, ji perkelia kai kurias pajėgas iš Rytų Ukrainos, net jei tai reiškia, kad reikės atimti žmonių iš fronto linijos. Nesėkmingas atsakas parodė, kad Ukrainos įsiveržimas į Rusijos teritoriją pataikė į silpnąją Maskvos vietą – nenumatytų atvejų planavimą.
„Tai neabejotinai pademonstravo ukrainiečių kūrybiškumą ir kovinį meistriškumą, – pareiškė Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis. – Jie akivaizdžiai privertė rusus kovoti reaguojant“.
Į Ukrainą besiruošiantis Indijos premjeras ragina grįžti prie taikos
09:33
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi trečiadienį, besirengdamas vizitui į Ukrainą, paragino grįžti prie taikos.
Taip jis kalbėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai Kyjivas pasmerkė jį už apsikabinimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per vizitą Naujojo Delio tradicinėje sąjungininkėje Maskvoje.
73 metų N.Modi pirmiausia apsilankys Lenkijoje, o penktadienį nuvyks į Ukrainą.
„Kaip draugai ir partneriai tikimės, kad į regioną greitai sugrįš taika ir stabilumas“, – socialiniuose tinkluose pareiškė N.Modi.
Premjeras stengiasi išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp istoriškai šiltų Naujojo Delio ryšių su Maskva ir glaudesnių saugumo partnerysčių su Vakarų valstybėmis, kurios Indijai reiškia apsaugą nuo regioninės varžovės Kinijos.
Jo vyriausybė vis dar nėra aiškiai pasmerkusi Rusijos invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 metų vasarį, ir ragina abi šalis nesutarimus spręsti dialogu.
Tai bus pirmasis N.Modi vizitas į Ukrainą. Jis sakė, kad su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptars „taikaus tebesitęsiančio Ukrainos konflikto sprendimo perspektyvas“, taip pat „Indijos ir Ukrainos draugystės gilinimą“.
N.Modi Maskvą aplankė praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija smogė keliems Ukrainos miestams. Per tas atakas žuvo daugiau kaip trys dešimtys žmonių ir buvo smarkiai apgadinta vaikų ligoninė Kyjive.
Dieną anksčiau N.Modi buvo nufotografuotas apkabinęs V.Putiną jo užmiesčio rezidencijoje. Dėl to V.Zelenskis jį smarkiai kritikavo.
Indija ir Rusija palaiko glaudžius ryšius nuo Šaltojo karo laikų, kai Kremlius tapo pagrindiniu ginklų tiekėju Pietų Azijos šaliai.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija taip pat tapo pagrindine žaliavinės naftos mažesnėmis kainomis tiekėja Indijai, suteikusiai labai reikalingą eksporto rinką, kai Vakarai Maskvai įvedė sankcijas.
Tai iš esmės pakeitė jų ekonominius ryšius, nes Indija sutaupė milijardus dolerių, o Maskvos karo iždas tapo dar stipresnis.
Tačiau Rusijos karas Ukrainoje Indijai turėjo ir žmogiškąją kainą.
Naujasis Delis spaudžia Maskvą grąžinti kelis savo piliečius, kurie užsirašė į Rusijos kariuomenės „pagalbinius darbus“, bet vėliau buvo išsiųsti kariauti į Ukrainos frontą.
Karo metu žuvo mažiausiai penki indų kariai.
Tuo metu Vakarų valstybės puoselėja glaudesnius santykius su Indija ir kartu spaudžia Naująjį Delį atsiriboti nuo Rusijos.
Indija kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Japonija ir Australija priklauso vadinamajai Ketverto grupei, kuri yra nusistačiusi prieš didėjančią Kinijos įtaką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Kaip iš filmo: rusas įmetė granatą į štabą su miegančiais karininkais ir perbėgo į Ukrainos pusę
09:18
Rusijos kariškis, norėdamas pereiti į Ukrainos pusę, įmetė granatą į štabą, kuriame miegojo „Storm Z“ dalinio karininkai, antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos karinė žvalgyba.
„Po sėkmingos projekto „Noriu gyventi“ ir Rusijos laisvės legiono operacijos pavadinimu „Nendrė“, Rusijos kariuomenės kariškis susprogdino „Storm Z“ dalinio karininkų štabą ir perėjo į Ukrainos pusę“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos teigimu, žiemą rusų FPV drono pilotas šaukiniu „Silveris“ užmezgė ryšį su Rusijos laisvės legionu ir išreiškė norą bendradarbiauti su Ukraina. Jis paaiškino, kad tai padaryti jį paskatino sistemingi kariniai ir kitokie jo vadovybės nusikaltimai, įskaitant neteismines egzekucijas ir mušimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žiniasklaida: Ukrainos puolimas Kursko srityje lėtėja, kas bus toliau – neaišku
09:02
Ukrainos kariai per paskutinę parą padarė nežymią pažangą Kursko srityje, antradienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Anot jo, Kyjivas Kursko srityje kontroliuoja 1 263 kvadratinius kilometrus ir 93 gyvenvietes.
„Per puolimą Kursko srityje ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo į priešo gynybos gylį nuo 28 iki 35 km“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Dieną prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad jo pajėgos kontroliuoja 1250 kvadratinių kilometrų Kursko srities teritorijos ir 92 gyvenvietes. Taigi per parą Ukrainos pajėgoms pavyko pasistūmėti tik 13 kvadratinių kilometrų ir užimti tik vieną naują gyvenvietę.
Nuo įsiveržimo pradžios puolimo tempas tapo minimalus. Per pirmąsias dvi operacijos dienas Ukrainos pajėgos perėmė 100 kv. km teritorijos kontrolę, rugpjūčio 8 d. leidiniui „The Washington Post“ sakė vienas iš prezidento patarėjų.
Tuo pat metu leidinys „Financial Times“ apskaičiavo, kad Ukrainos kariuomenei pavyko užimti 11 gyvenviečių.
Iki rugpjūčio 12 d., JAV Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, jiems pavyko perimti 800 kv. km teritorijos kontrolę. Tačiau, anot O.Syrskio, rugpjūčio 12 d. užimta teritorija siekė 1000 kvadratinių kilometrų, o Ukrainos pajėgų kontroliuojamų gyvenviečių skaičius viršijo 70.
Rugpjūčio 16-18 d. Ukrainos pajėgos sugriovė visus tris tiltus per Seimo upę, taip pat dvi pontonines perėjas, kurias pastatė Rusijos kariuomenė. Dėl šių veiksmų į pietus nuo upės esanti 569 kvadratinių kilometrų ploto teritorija gali patekti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrolę, britų leidinys „The Independent“ citavo Ukrainos gynybos strategijų centro pranešimą. Dėl to Ukrainos kontroliuojama teritorija gali padidėti beveik 1,5 karto.
Anot vokiečių leidinio „Bild“ karinio apžvalgininko Juliano Roepke's, Ukrainos pajėgos yra arti to, kad Kursko srities Gluškovsko rajone esanti teritorija būtų apsupta. Pietiniame Seimo upės krante gali būti apsupta iki 3 tūkst. rusų karių. Po Kyjivo smūgių tiltams buvo atkirsti rusų grupuotės atsitraukimo ir tiekimo keliai.
Greičiausiai vienas iš operacijos Kursko srityje tikslų – priversti Maskvą perkelti karinį personalą iš Donbaso. Taip Kyjivas bando numaldyti Rusijos karių puolimą Donecko srityje, kur Rusijos kariuomenė lėtai, bet vis dar žengia gilyn į teritoriją.
Antradienį vienas šaltinis iš karinės ir politinės vadovybės leidiniui „The Moscow Times" sakė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos gavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymą iki spalio 1 d. išvaduoti Kursko sritį. Pabrėžiama, kad jos turi tai padaryti bet kokiomis priemonėmis, neatitraukdamos pajėgų iš svarbiausių Donbaso teritorijų.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, žinoma, kad į Kursko sritį perkeltos dvi brigados iš Zaporižios srities, du oro desanto batalionai ir Juodosios jūros laivyno 810-oji brigada iš Chersono krypties, taip pat 155-oji jūrų pėstininkų brigada, kovojusi prie Vuhledaro.
V.Putinas nuvyko iš anksto neskelbto vizito į Čečėniją
08:47
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nuvyko iš anksto neskelbto vizito į Čečėniją, daugiausia musulmonišką respubliką, ir tai buvo pirmasis jo vizitas per beveik 13 metų.
V.Putiną pasveikino Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, o po to jiedu apsilankė specialiųjų pajėgų akademijoje ir pasikalbėjo su savanoriais kovotojais, kurie ten treniruojasi prieš išsiunčiami kariauti Ukrainoje.
V.Putinas gyrė savanorius ir sakė, kad kol Rusija turės tokių vyrų kaip jie, ji bus nenugalima, teigiama rusų valstybinių agentūrų pranešimuose.
R.Kadyrovas savo oficialiame„Telegram“ kanale paskelbtame pranešime teigė, kad nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, šiame centre treniravosi daugiau kaip 47 tūkst. kovotojų, įskaitant savanorius.
Kovotojai iš Čečėnijos, kurios nepriklausomybės siekis po Sovietų Sąjungos žlugimo lėmė ilgus metus trukusį karą su Rusijos pajėgomis, dalyvauja abiejose karo Ukrainoje pusėse.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos oro gynyba numušė kone pusšimtį Ukrainos dronų
08:16 Atnaujinta 08:51
Rusijos oro gynyba praėjusią naktį numušė 45 Ukrainos dronus, o daugiau kaip 10 jų buvo nukreipti į Maskvą ir aplinkinį regioną, trečiadienį pranešė pareigūnai.
„11 bepiločių orlaivių buvo sunaikinta virš Maskvos srities teritorijos, dar 23 bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti virš Briansko srities, šeši – virš Belgorodo srities teritorijos, trys – virš Kalugos srities ir du – virš Kursko srities“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
„Sukurta daugiasluoksnė Maskvos gynyba nuo priešo bepiločių orlaivių leido mums sėkmingai atremti visas atakas“, – „Telegram“ žinutėje savo ruožtu teigė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
„Tai vienas didžiausių bandymų atakuoti Maskvą dronais per visą istoriją“, – sakė jis.
Ankstesniame pranešime S. Sobianinas teigė, kad apie jokią žalą ar aukas nepranešta.
Dronų atakos prieš Maskvą vykdomos palyginti retai, tačiau gegužę Rusija pranešė, kad numušė droną netoli sostinės. Dėl to dviejuose pagrindiniuose miesto oro uostuose mažiau nei valandai buvo įvesti apribojimai.
Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Kyjivas ne kartą taikėsi į naftos ir dujų objektus Rusijoje, esančius už kelių šimtų kilometrų nuo jos sienų, vadindamas tai teisingu atsaku už išpuolius prieš jos energetikos infrastruktūrą.
Sekmadienį Ukrainos dronai atakavo naftos saugyklą Rusijos pietinėje Rostovo srityje ir sukėlė didelį gaisrą, pranešė vietos gubernatorius.
Antradienį gaisras Proletarske vis dar liepsnojo, jį gesino apie 500 Rusijos ugniagesių.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė savo pajėgas už smūgius naftos objektams Rusijoje, sakydamas, kad išpuoliai padės teisingai užbaigti konfliktą.
Naujausia dronų ataka surengta Ukrainai tęsiant precedento neturintį puolimą Rusijos Kursko srityje, kur ji teigia kontroliuojanti daugiau kaip 80 gyvenviečių.
Analitikai: rusai perkelia dalinius iš Časiv Jaro į Kurską
07:29
Rusijos karinė vadovybė, siekdama sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi į priekį, dalį savo dalinių iš Časiv Jaro srities perdislokavo į Kursko sritį.
Kaip pranešė JAV Karo tyrimų institutas, remdamasi karo tinklaraštininku, į pietus nuo Russkaja Konopelkos (į rytus nuo Sudžos) Gynybos pajėgų šarvuotąją mašiną užpuolė okupantai iš 11-osios oro desantininkų brigados, kuri 2024 m. liepos pabaigoje veikė netoli Časiv Jaro.
Pasak analitikų, tai gali reikšti 11-osios brigados elementų, skirtų pakeisti arba sustiprinti priešakinius dalinius, perdislokavimą.
ISW jau anksčiau yra nurodžiusi, kad toks perdislokavimas gali paveikti priešo puolamųjų operacijų tempą, tačiau gali prireikti kelių mėnesių, kol poveikis taps pastebimas.
„ISW ir toliau vertina, kad Rusijos kariniai vadai greičiausiai labai nenoriai išveda kovinius dalinius iš aukštesnio prioriteto Donecko srities sektorių dėl nuogąstavimų, kad tai gali dar labiau sulėtinti Rusijos operacijų šiuose rajonuose tempą“, – ataskaitoje pažymi ekspertai.
Rusijos šaltinių duomenimis, okupacinės kariuomenės vadovybė į Kursko sritį perdislokavo 30-ojo motorizuotojo šaulių pulko (72-oji motorizuotoji šaulių divizija, 22-asis armijos korpusas, Leningrado karinė apygarda) dalinius, kurie nuo liepos vidurio veikė Charkivo srities šiaurėje.
ISW citavo vieną iš Ukrainos karinių stebėtojų, kuris teigė, kad Kursko srityje veikė neįvardytas 4-osios tankų divizijos (1-oji gvardijos tankų armija, Maskvos karinė apygarda) dalinys. Tačiau šis dalinys ten tikriausiai buvo dar prieš prasidedant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijai Kursko srityje.
„ISW jau anksčiau pastebėjo papildomų požymių, kad Rusijos valdžia, kovodama su Ukrainos įsiveržimu į Kursko sritį, labai pasikliauja šauktinių, nereguliariųjų ir reguliariųjų Rusijos pajėgų, perdislokuotų iš žemesnio prioriteto Ukrainos fronto rajonų, deriniu“, – pridūrė analitikai.
Naktį Rusiją masiškai atakavo dronais ir raketomis: Maskva skundžiasi didžiausia ataka nuo karo pradžios
06:33
Pranešama, kad naktį buvo puolamos Rusijos Rostovo, Belgorodo ir Briansko sritys, vietos gyventojai praneša apie garsius sprogimus. Tuo tarpu Maskva skundžiasi patyrusi didžiausią dronų ataką nuo karo pradžios.
Maskvos meras Sergejus Sobjaninas paskelbė apie vieną didžiausių atakų prieš Rusijos Federacijos sostinę, dėl kurios Rusijos priešlėktuvinė gynyba esą numušė 10 dronų.
„Gynybos ministerijos (Rusijos – red.) oro gynybos pajėgos šią naktį numušė 10 vienetų (dronų – red.).
Tai vienas didžiausių bandymų atakuoti Maskvą su bepiločiais orlaiviais per visą laiką“, – rašė S.Sobjaninas.
Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad apie 1 val. nakties regiono vakaruose priešlėktuvinė gynyba numušė raketą. „Preliminariais duomenimis, dėl krintančių šrapnelių aukų ar žalos nebuvo“, – pridūrė jis.
Internete skelbiamos Novošachtinsko mieste kilusio gaisro nuotraukos ir vaizdo įrašai. Teigiama, kad dėl išpuolio sudegė laukas.
„Vaizdo įrašas iš Novošachtinsko, kur nukrito raketos nuolaužos. Prieš tai pasigirdo švilpimas, paskui stiprus sprogimas. Tikriausiai jie norėjo pataikyti į naftos perdirbimo gamyklą po išpuolio Proletarske, kad sukeltų antrą galingą gaisrą ir pasėtų paniką“, – rašoma kanale „Tai Rostovas“.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad priešlėktuvinė gynyba numušė kelis oro taikinius virš Belgorodo ir Belgorodo srities. „Šiuo metu nėra informacijos apie aukas ar žalą. Visos avarinės ir reagavimo tarnybos dirba“, – pridūrė jis.
O Briansko srities vadovas Aleksandras Bogomazas sako, kad šiąnakt virš regiono buvo identifikuota ir sunaikinta 15 bepiločių orlaivių tipo skraidyklių. Nukentėjusiųjų ir žalos nebuvo.
Kaip pranešė UNIAN, rugpjūčio 18 d. naktį bepilotis orlaivis atakavo dyzelinio kuro sandėlį Proletarske ir sukėlė didelio masto gaisrą.
Rugpjūčio 20 d. Rusijos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad gaisras nemažėja, o jo plotas išaugo iki 10 tūkst. kvadratinių metrų.
Antradienį vakare paaiškėjo, kad objekte sprogo dar viena cisterna. Žiniasklaidos duomenimis, gesinant gaisrą dalyvavo du gaisriniai traukiniai, trys lėktuvai Il-76 ir 600 ugniagesių.
Dronų atakos prieš Maskvą vykdomos palyginti retai, tačiau gegužę Rusija pranešė, kad numušė droną netoli sostinės. Dėl to dviejuose pagrindiniuose miesto oro uostuose mažiau nei valandai buvo įvesti apribojimai.
Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Kyjivas ne kartą taikėsi į naftos ir dujų objektus Rusijoje, esančius už kelių šimtų kilometrų nuo jos sienų, vadindamas tai teisingu atsaku už išpuolius prieš jos energetikos infrastruktūrą.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė savo pajėgas už smūgius naftos objektams Rusijoje, sakydamas, kad išpuoliai padės teisingai užbaigti konfliktą.
Naujausia dronų ataka surengta Ukrainai tęsiant precedento neturintį puolimą Rusijos Kursko srityje, kur ji teigia kontroliuojanti daugiau kaip 80 gyvenviečių.
