Svarbiausios naujienos
- Ukraina sulaukė amerikiečių tankų „Abrams“ be naujausių patobulinimų, tačiau ginkluotosios pajėgos rado išeitį
- Milijardieriaus ašaros: prakalbo apie milžinišką Vakarų klaidą ir skundėsi esąs bejėgis.
- Iš kur kyla šokiruojantis rusų žiaurumas Ukrainoje: psichiatras atsakė tiesiai šviesiai.
- Įkaitų drama Rusijos kolonijoje: snaiperiai ir spec. pajėgos atakavo kalėjimą, įkaitai išlaisvinti.
- „Jo atsakas geriausiu atveju laikomas neadekvačiu“: šokas ir gėda V.Putinui.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina sulaukė amerikiečių tankų „Abrams“ be naujausių patobulinimų, tačiau ginkluotosios pajėgos rado išeitį
21:36
Nuo 2023 m. rudens Jungtinės Valstijos pradėjo tiekti „Abrams“ tankus Ukrainai ir iš viso perdavė 31 tanką. Šie tankai laikomi vienais geriausių pasaulyje, tačiau Jungtinės Valstijos juos perdavė be itin svarbaus apsaugos komponento, todėl ukrainiečiams teko patiems juos modernizuoti, rašo „Business Insider“
Pasak leidinio, Jungtinės Valstijos siuntė Ukrainai senus tankų modelius, bet nemodernizavo šarvuotės. Leidinys pažymi – priežastis yra ta, kad Jungtinės Valstijos, laikydamosi atitinkamų reikalavimų, mažina eksportuojamų modelių lygį, siekdamos apsaugoti savo slaptas technologijas.
„Amerikiečių naudojama nusodrintojo urano šarvuotė yra visiškai slapta, ir jie mažiausiai nori, kad ji patektų į rusų rankas“, – sakė buvęs britų armijos karininkas Nicholas Drummondas.
Tačiau vykstant karo veiksmams tankai ir kovos mašinos dažnai tampa artilerijos ir nepilotuojamų lėktuvų taikiniais, todėl, neturėdama modernios ginkluotės, Ukraina turi ieškoti savų sprendimų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pareiškė, kad šarvų, kuriais aprūpinti tankai „Abrams“, nepakanka esant tokiam atakų intensyvumui.
Leidinyje pažymima, kad Ukraina pagamino apsauginius ekranus „Abrams“ ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinoms. Kaip pažymi buvęs Jungtinės Karalystės jungtinių cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pajėgų vadas pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas, šios naujovės yra „labai, labai paprastos, bet labai veiksmingos“.
Pasak jo, papildoma „Abrams“ tankų apsauga yra būtina, nes „amerikiečiai pašalino kai kuriuos slaptus šarvus“ ir padarė juos „labiau pažeidžiamus tiesiogine ugnimi“.
Dronai paveikė tankų pažeidžiamumą
Tinkliniai šarvai tapo būtini, nes daugelio Vakarų ir Rusijos tankų, net ir patobulinus šarvus, apsauga iš viršaus yra daug plonesnė nei kitose tanko korpuso vietose.
Kaip pažymi H. de Brettonas-Gordonas, „Abrams“ buvo specialiai suprojektuotas ir pagamintas kovai su sovietų tankais, o ne oro grėsmei išvengti.
„Niekas nesitikėjo atakos iš viršaus, todėl jie tokie pažeidžiami“, – sakė jis.
Jis teigė, kad dabar pasikeitė tankų pažeidžiamumas, nes bepiločiai orlaiviai gali atakuoti tiesiogiai arba mėtyti rankines granatas – dėl to rusų tankai sprogdavo, dažnai dėl to, kad sprogdavo juose esanti amunicija. Vakarų tankų, pavyzdžiui, amerikietiškų „Abrams“, konstrukcija yra geresnė, kad to būtų išvengta, tačiau mašinos vis dar turi pažeidžiamų vietų.
Tankai taip pat susiduria su artilerijos ir prieštankinių valdomų raketų grėsme, todėl mūšio erdvė jiems tampa dar pavojingesnė.
H. de Bretton-Gordonas taip pat pažymėjo, kad jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų daugiau tankų „Abrams“ ir „Challenger“, „jos juos naudotų kitaip“. Tačiau vietoj to „lašelinė parama“ verčia ukrainiečius „kovoti viena ranka už nugaros“.
Ekspertas gyrė ukrainiečius už jų „didelį išradingumą“ sugalvojant būdus, kaip apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių mūšio lauke, ir pažymėjo, kad Vakarų kariuomenė stebi Ukrainą, norėdama sužinoti, ko galėtų pasimokyti.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:25
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos kariuomenė sulaukė sėkmės į rytus nuo Sudžos
00:50
Rugpjūčio 24 d. naktį stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai atnaujino žemėlapį ir pranešė, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė sėkmę į rytus nuo Sudžos, o priešas pasistūmėjo į priekį Donecko srityje.
„Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai veikė į rytus nuo Sudžos. Priešas pasistūmėjo Novohrodivkoje ir netoli Hrodivkos (Donecko sritis – red. past.)“, – rašoma pranešime.
V.Zelenskis: gynybos pajėgos stumia Rusijos kariuomenę iš Charkivo srities
22:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad rusai pamažu išstumiami iš Charkivo srities, o rusų kariai šioje teritorijoje neliks, ir pasveikino Charkivą su miesto diena.
„Šiandien noriu padėkoti Charkivui – tai Charkivo diena. Tikrai didvyriškas miestas, žmonių ir gyvybės miestas. Nuo šių metų gegužės pradžios mūsų pajėgoms pavyko atremti Rusijos mėginimą veržtis į Charkivą, palaužti šį mūsų miestą ir visą Charkivo sritį.
Kalbėjausi su vyriausiuoju kariuomenės vadu (Oleksandru – red. past.) Syrskiu, ypač dėl kovų Charkivo srityje. Mes išstumiame Rusijos kariuomenę. Palaipsniui. Okupantas neužkariaus Charkivo“, – vakariniame vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis.
Ukraina sulaukė amerikiečių tankų „Abrams“ be naujausių patobulinimų, tačiau ginkluotosios pajėgos rado išeitį
21:36
Nuo 2023 m. rudens Jungtinės Valstijos pradėjo tiekti „Abrams“ tankus Ukrainai ir iš viso perdavė 31 tanką. Šie tankai laikomi vienais geriausių pasaulyje, tačiau Jungtinės Valstijos juos perdavė be itin svarbaus apsaugos komponento, todėl ukrainiečiams teko patiems juos modernizuoti, rašo „Business Insider“
Pasak leidinio, Jungtinės Valstijos siuntė Ukrainai senus tankų modelius, bet nemodernizavo šarvuotės. Leidinys pažymi – priežastis yra ta, kad Jungtinės Valstijos, laikydamosi atitinkamų reikalavimų, mažina eksportuojamų modelių lygį, siekdamos apsaugoti savo slaptas technologijas.
„Amerikiečių naudojama nusodrintojo urano šarvuotė yra visiškai slapta, ir jie mažiausiai nori, kad ji patektų į rusų rankas“, – sakė buvęs britų armijos karininkas Nicholas Drummondas.
Tačiau vykstant karo veiksmams tankai ir kovos mašinos dažnai tampa artilerijos ir nepilotuojamų lėktuvų taikiniais, todėl, neturėdama modernios ginkluotės, Ukraina turi ieškoti savų sprendimų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pareiškė, kad šarvų, kuriais aprūpinti tankai „Abrams“, nepakanka esant tokiam atakų intensyvumui.
Leidinyje pažymima, kad Ukraina pagamino apsauginius ekranus „Abrams“ ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinoms. Kaip pažymi buvęs Jungtinės Karalystės jungtinių cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pajėgų vadas pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas, šios naujovės yra „labai, labai paprastos, bet labai veiksmingos“.
Pasak jo, papildoma „Abrams“ tankų apsauga yra būtina, nes „amerikiečiai pašalino kai kuriuos slaptus šarvus“ ir padarė juos „labiau pažeidžiamus tiesiogine ugnimi“.
Dronai paveikė tankų pažeidžiamumą
Tinkliniai šarvai tapo būtini, nes daugelio Vakarų ir Rusijos tankų, net ir patobulinus šarvus, apsauga iš viršaus yra daug plonesnė nei kitose tanko korpuso vietose.
Kaip pažymi H. de Brettonas-Gordonas, „Abrams“ buvo specialiai suprojektuotas ir pagamintas kovai su sovietų tankais, o ne oro grėsmei išvengti.
„Niekas nesitikėjo atakos iš viršaus, todėl jie tokie pažeidžiami“, – sakė jis.
Jis teigė, kad dabar pasikeitė tankų pažeidžiamumas, nes bepiločiai orlaiviai gali atakuoti tiesiogiai arba mėtyti rankines granatas – dėl to rusų tankai sprogdavo, dažnai dėl to, kad sprogdavo juose esanti amunicija. Vakarų tankų, pavyzdžiui, amerikietiškų „Abrams“, konstrukcija yra geresnė, kad to būtų išvengta, tačiau mašinos vis dar turi pažeidžiamų vietų.
Tankai taip pat susiduria su artilerijos ir prieštankinių valdomų raketų grėsme, todėl mūšio erdvė jiems tampa dar pavojingesnė.
H. de Bretton-Gordonas taip pat pažymėjo, kad jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų daugiau tankų „Abrams“ ir „Challenger“, „jos juos naudotų kitaip“. Tačiau vietoj to „lašelinė parama“ verčia ukrainiečius „kovoti viena ranka už nugaros“.
Ekspertas gyrė ukrainiečius už jų „didelį išradingumą“ sugalvojant būdus, kaip apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių mūšio lauke, ir pažymėjo, kad Vakarų kariuomenė stebi Ukrainą, norėdama sužinoti, ko galėtų pasimokyti.
Norvegija finansuos artilerijos sviedinių gamybą Ukrainoje
20:31
Norvegija suteikė Ukrainai licenciją gaminti 155 mm sviedinius ir sutiko finansuoti šį procesą. Apie tai pranešė Norvegijos vyriausybės portalas.
Norvegijos bendrovė „Nammo“ pasirašė sutartį, pagal kurią bus nustatyta, kad Ukrainos gynybos bendrovė licencijuotai gamins artilerijos sviedinius Norvegijos lėšomis.
„Norvegija šiuo metu prisideda perduodama šaudmenis iš savo atsargų ir tiesiogiai iš pramonės įmonių. Dabar „Nammo“ nori pasidalyti savo receptu su Ukraina. Tai reiškia, kad Ukrainos pajėgos gali greičiau gauti atsargų“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
Pasak užsienio reikalų ministro Espeno Barto Eide's, Ukrainai ir mūsų pačių saugumui neabejotinai svarbu, kad Norvegija ir toliau remtų Ukrainos gynybos kovą.
JAV paskelbė plataus masto sankcijas asmenimis ir bendrovėms, susijusioms su Rusijos karu
18:04 Atnaujinta 20:10
JAV penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas beveik 400 asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje.
Apie tai paskelbta Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarėse.
JAV iždo, valstybės ir prekybos departamentų paskelbtais veiksmais papildoma Rusijai dėl jau trečius metus besitęsiančios invazijos nustatytų sankcijų virtinė.
„Rusija savo ekonomiką pavertė Kremliaus karinio pramoninio komplekso įrankiu“, – sakoma iždo sekretorės pavaduotojo Wally Adeyemo pareiškime.
Anot jo, JAV iždo departamentas „šiandienos veiksmais toliau įgyvendina prezidento (Joe) Bideno ir jo kolegų iš Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimus sutrikdyti Rusijos karinės pramonės bazės tiekimo grandines ir mokėjimo kanalus“.
Iždo departamentas paskelbė sankcijas ir Rusijoje, ir už jos ribų esantiems beveik 400 asmenų ir bendrovių, „kurių produktai ir paslaugos Rusijai leidžia palaikyti savo karo veiksmus ir vengti sankcijų“, rašoma pareiškime.
Tarp tų, kuriems paskelbtos sankcijos, yra 60 Rusijoje įsikūrusių gynybos ir technologijų įmonių, „labai svarbių Rusijos gynybos pramonės palaikymui ir plėtrai“.
Be penktadienį paskelbtų sankcijų, JAV prekybos departamentas pareiškė, kad imasi „agresyvių veiksmų“, siekdamas dėl „neteisėto Kremliaus karo prieš Ukrainą“ dar labiau apriboti Jungtinėse Valstijose pagamintų arba taip paženklintų prekių tiekimą Rusijai ir Baltarusijai.
„Šiandienos veiksmai dar labiau apribos Rusijos galimybes apginkluoti savo kariuomenę, nes jais taikomasi į neteisėtus pirkimo tinklus, skirtus apeiti pasaulinę eksporto kontrolę“, – rašoma departamento pranešime.
Įkaitų drama Rusijos kolonijoje: snaiperiai ir spec. pajėgos atakavo kalėjimą, įkaitai išlaisvinti
17:36
Rusijos Volgogrado srityje grupė kalinčių radikalų paėmė įkaitais įkalinimo kolonijos administracijos darbuotojų ir reikalavo sraigtasparnio. Skelbiama, kad po snaiperių darbo ir specialiųjų pajėgų šturmo, visi įkaitai išlaisvinti. Apie užgrobėjus skelbiama informacija prieštaringa.
Įkaitų paėmėjai buvo likviduoti per pirmąsias puolimo minutes. Pasak kanalo „Mash“, į juos nusitaikė „Rosgvardijos“ specialiojo greitojo reagavimo padalinio snaiperiai.
Po to į koloniją įžengė kalėjimų tarnybos FSIN specialiosios pajėgos, išlaisvino įkaitus ir „išvalė“ teritoriją.
Teigiama, kad vienas iš užgrobėjų per ataką bandė susisprogdinti – jis vilkėjo liemenę su savadarbiais sprogmenimis. Tačiau detonatorius nesprogo ir užpuoliką nukovė specialiosios pajėgos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Milijardieriaus ašaros: prakalbo apie milžinišką Vakarų klaidą ir skundėsi esąs bejėgis
16:51
Vakarai padarė „milžinišką klaidą“, nes dėl politinių priežasčių įvedė sankcijas Rusijos verslininkams, tvirtina milijardierius Ališeras Usmanovas. Pasak jo, juk jie sukūrė tarptautines bendroves ir daug investavo užsienyje, o dabar turi dirbti tik šalies viduje. Nuo to kenčia pačios Vakarų šalys, – interviu laikraščiui „Corriere Della Sera“ skundėsi oligarchas, kurio turtas siekia 13,8 mlrd. JAV dolerių.
Milijardierius pareiškė, kad oligarchai yra bejėgiai paveikti Vladimirą Putiną.
A.Usmanovas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ir JAV sankcijų sąrašus. Pasak ES, A.Usmanovas yra „prokremliškas oligarchas, palaikantis glaudžius ryšius su Vladimiru Putinu“, todėl jo „veiksmai kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia grėsmę jiems“. Vokietija įšaldė A.Usmanovo lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pradėjo bylas dėl įtarimų mokesčių nemokėjimu, pinigų plovimu ir sankcijų įstatymų pažeidimu.
Uždrausta įvažiuoti į ES
Kadangi A.Usmanovui uždrausta įvažiuoti į Europos Sąjungą, jis susitiko su „Corriere Della Sera“ žurnalistu viloje Turkijos Egėjo jūros pakrantėje.
Prieš karą vienas svarbiausių oligarcho artumo Kremliui tyrimų buvo Kovos su korupcija fondo filmas „Jis jums ne Dimonas“. Jame buvo teigiama, kad A.Usmanovas perdavė 5 mlrd. rublių vertės turtą fondui „Socgosprojekt“ kaip kyšį tuometiniam premjerui Dmitrijui Medvedevui. Fondui vadovavo D.Medvedevo bendraklasis, o pats premjeras naudojosi šiuo turtu kaip rezidencija.
Tikina, kad oligarchai neturi įtakos sprendimų priėmimui
Aiškindamas, kad sankcijos yra nepagrįstos, A.Usmanovas laikraščiui „Corriere Della Sera“ sakė, kad stambūs verslininkai „nedaro įtakos Rusijos vyriausybės sprendimų priėmimo procesui“.
Kitas milijardierius, kuriam taikomos sankcijos, Olegas Deripaska taip pat neseniai kalbėjo apie tai, kad verslas yra už politikos ribų. Kai „Nikkei Asia“ paklausė, kokie šiuo metu yra jo santykiai su V.Putinu, O.Deripaska pabrėžė savo kaip verslininko vaidmenį: „Jie [Kremlius] manęs neliečia ir mes nesikišame į politiką“. Tačiau karą Ukrainoje jis pavadino „beprotišku“ ir paragino „nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį“.
Kita vertus, A.Usmanovas, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, kalba tik apie taiką ir nenori kalbėti apie nusikaltimus, pažymėjo „Corriere Della Sera“.
„Ilgalaikė taika įmanoma tik remiantis protingumu ir kompromisu, kurį galima pasiekti visų pusių derybomis“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Rusija, ypač po invazijos į Ukrainą, gali būti stabilumo garantas regione, A.Usmanovas atsakė: „Turėtume siekti sugyvenimo abipusiai naudingų ar bent jau priimtinų susitarimų pagrindu. Daugiapoliame pasaulyje užtikrinant Eurazijos regiono saugumą reikėtų atsižvelgti į Rusijos, Kinijos, Vidurinės Azijos šalių, Turkijos ir ES interesus.“
Drama Rusijoje: kaliniai įkaitais paėmė kolonijos darbuotojus
16:19
Rusijos Volgogrado regione esančios kolonijos kaliniai penktadienį įkaitais paėmė darbuotojus, pranešė vietos žiniasklaida.
Tai jau antras toks incidentas Rusijos kalėjime nuo birželio.
Naujausias incidentas įvyko Surovikino kolonijoje, apie 140 km nuo Rusijos europinės dalies pietuose esančio Volgogrado.
„Nuteistieji paėmė įkaitais pataisos įstaigos (IK-19) darbuotojus. Šiuo metu imamasi priemonių įkaitams išlaisvinti. Yra nukentėjusiųjų“, – sakoma Rusijos federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) išplatintame pranešime.
Pasak Rusijos tyrimų komiteto, su šiuo incidentu yra susiję keli kaliniai.
Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti įkaitais paimti maždaug keturi kalėjimo prižiūrėtojai, kai kurie iš jų – kruvini.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
N.Modi Ukrainoje kalba apie taiką, žada humanitarinę pagalbą
15:31
Pirmojo savo vizito į Kyjivą atvykęs Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi penktadienį pareiškė, kad jo šalis tvirtai pasisako už taiką, ir pažadėjo su Rusijos invazija trečius metus kovojančiai Ukrainai humanitarinę pagalbą.
„Nuo pat pirmos dienos nebuvome neutralūs, užėmėme savo poziciją ir tvirtai pasisakome už taiką“, – sakė N.Modi Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Kad ir kokios humanitarinės pagalbos prireiktų, Indija visada jus palaikys ir padarys daugiau, nei įmanoma, kad jus paremtų“, – pabrėžė jis.
N.Modi pirmą kartą lankosi karo nuniokotoje šalyje, ir iki šiol nė vienas Indijos lyderis nebuvo atvykęs vizito į Ukrainą.
Penktadienio rytą jis susitiko su indų bendruomene Ukrainoje ir džiaugėsi šiltu sutikimu.
Kyjive jį priėmęs Ukrainos prezidentas V.Zelenskis su svečiu pirmiausia aplankė parodą, skirtą per karą žuvusių vaikų atminimui, o vėliau jiedu susėdo prie derybų stalo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
ES diplomatijos vadovas nerimauja dėl Vokietijos planų mažinti karinę pagalbą Ukrainai
15:28
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad Vokietijos planai mažinti karinę pagalbą Ukrainai, kuri reikalinga jai kovojant su Rusijos invazija, kelia nerimą ir yra bloga žinia.
„Didelį nerimą kelia pranešimas, kad Vokietija ateinančiais metais mažins savo karinę paramą. Tai bloga žinia“, – sakė jis per konferenciją Santandere, Ispanijos šiaurėje.
Berlynas savo ruožtu tikina, kad ir toliau teiks reikiamą pagalbą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos invaziją, nepaisant planų 2025 metais perpus sumažinti biudžetą, skirtą paramai Kyjivui.
2025 metų Vokietijos biudžetas tapo trijų kanclerio Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijų užsitęsusių ginčų objektas.
Liberalusis finansų ministras Christianas Lindneris paprašė kitų ministerijų sutaupyti, kad būtų laikomasi konstitucinės taisyklės, kuria siekiama neleisti valstybei prisiimti per daug skolų.
Naujausiame projekte kitų metų biudžete Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8 mlrd. eurų 2024 metais.
Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.
„Iki šiol be didelio triukšmo Ukrainą stipriausia parama pasiekdavo iš Vokietijos. Taigi galima sakyti, kad turime daryti kažką kitaip. Tačiau kol kas iš to, kas daroma, daugiausia daro Vokietija“, – pridūrė jis.
Vokietijos vyriausybė nurodė, kad siekdama kompensuoti paramos sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.
Birželį G-7 lyderiai susitarė dėl 50 mlrd. dolerių (45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, panaudojant iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną.
Tačiau dėl biudžeto, kuris turi būti priimtas iki metų pabaigos, vis dar vyksta diskusijos, o vokiečių finansų ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra pasiruošusi svarstyti papildomų išlaidų Ukrainai klausimą.
Iš kur kyla šokiruojantis rusų žiaurumas Ukrainoje: psichiatras atsakė tiesiai šviesiai
13:07
„Kas yra rusai?“ – klausia Mychailo Pustovoitas, psichiatras, medicinos mokslų daktaras, Ivano-Frankivsko nacionalinio medicinos universiteto katedros vedėjas. Ir pats atsako apibūdindamas ypatingą Rusijos visuomenės būklę ir atskirų jos žmonių psichiką, kurie smurtą suvokia kaip kasdienybę ir sugeba visiškai atsiriboti nuo nusikaltimo, kurį patys daro.
M.Pustovoitas leidiniui NV papasakojo apie Rusijos smurto šaknis ir mechanizmus, Rusijos visuomenės būklę ir jos imperinių siekių psichologinį pagrindą.
Konfliktas tarp imperijos vykdyto smurto ir asmeninės patirties
Paklaustas, kas yra Rusijos imperinė tapatybė ir kaip ją apibūdintų, psichiatras įvardijo labai išsklaidytą tapatybę, kuri remiasi tuo, kad Rusija, kaip imperija, nuolat asimiliavo įvairias tautas.
„Kas yra rusai? Jie kartu yra ir tam tikros „didžiosios imperijos“ atstovai, tačiau jiems sunku kalbėti apie giliai įsišaknijusią etnokultūrinę tapatybę. Tapatinimasis su imperija dažnai reikalauja, kad žmogus atsisakytų kitų svarbių savo tapatybės dalių, pavyzdžiui, savo tautos istorijos ar šeimos istorijos. Taip yra todėl, kad dažnai asmeninė imperijos gyventojų istorija yra pagrįsta pačios imperijos vykdytu smurtu. Asmens tėvai ar seneliai galėjo būti laikomi „liaudies priešais“ arba „imperijos priešais“, kuriuos buvo draudžiama net prisiminti. Tokiame kontekste asmuo priverstas tapti asmeniu be giminės ir genties, asmeniu be atminties ir asmeninės istorijos, kuris gyvena tik dabartimi ir tiki propagandine „laiminga ateitimi“, – sakė medicinos mokslų daktaras.
Iš kur kyla noras grobti naujas teritorijas
Pasak jo, gilių šaknų trūkumas konkrečioje kultūroje, savo šeimos istorijoje sustiprina norą asimiliuoti naujas teritorijas ir įtraukti „broliškas tautas“.
„Šis troškimas atsispindi supaprastintame savo didybės apibrėžime, kuris redukuojamas tik į priklausymą imperijai. Sovietinės dainos žodžiai „Mano adresas – ne namas ar gatvė, mano adresas – Sovietų Sąjunga“ įkūnija būtent šį asmeninio ir kultūrinio tapatumo praradimą, nurodydami į tikrų „namų“ nebuvimą savo vidiniame pasaulyje“, – pastebėjo ekspertas.
Pasak jo, rusai turi daug mitų, kuriais grindžiamas jų identitetas, tačiau tai yra dirbtinai sukurti imperiniai mitai.
„Pavyzdžiui, „Didžiojo Tėvynės karo“, kuris iš tikrųjų buvo bendra visų SSRS tautų tragedija, didvyriškumas. Tiesą sakant, Rusijos visuomenėje draudžiama kalbėti apie tragišką karo kontekstą, nes mite tai išimtinai pergalingas veiksmas.
Rusų tapatybė formuojama aplink dirbtinai suformuotas traumas ir įvykius, o tikrosios Rusijos teritorijoje gyvenančių žmonių traumos yra tabu ir neprieinamos mentaliniam apdorojimui“, – pastebėjo mokslininkas.
Smurtas kare – ne tik karių saviveikla, bet ir sąmoninga strategija
Paklaustas, kaip vertina Rusijos kariuomenės smurto atvejus, kurie net netelpa į karo logiką, psichiatras sakė:
„Pirma, tai gali būti sąmoninga bauginimo strategija, kurią Rusija praktikuoja savo karuose, t. y. tai ne pačių rusų karių saviveikla, o technologija, kuria siekiama palaužti pasipriešinimą ir įbauginti civilius gyventojus. Tai visų pirma pasakytina, kai kalbame apie brutalius okupacijos veiksmus arba raketų atakas prieš civilius taikinius. Tačiau šis smurtas gali turėti ir subjektyviąją pusę. Nesu Rusijos kaimo ekspertas, bet, sprendžiant iš to, ką skaičiau ir stebėjau, Rusijos kaime egzistuoja atvirai leistino smurto kultas. Tikriausiai „smurto kultūrą“ totalitarinės valstybės sistemos naudoja kaip įrankį savo valdžiai išlaikyti. Tokiuose režimuose smurtas ne tik laikomas normaliu, bet ir aktyviai skatinamas, nes padeda išlaikyti valdžią ir nuslopinti bet kokias opozicijos ar nesutikimo apraiškas.“
Pasak mediko, kai žmogus nuo pat vaikystės nuolat patiria smurtą šeimoje, gatvėje ar mokykloje, tai labai paveikia jo psichiką. Žmogaus psichika nėra sukurta taip, kad smurtas būtų sveika tapatybės dalis.
Smurtas kaip vizitinė kortelė
„Situacijose, kai smurtas dominuoja ir nėra veiksmingos gynybos nuo jo, dažnai vienintelis būdas išgyventi yra susitapatinti su agresoriumi. Dėl to gali kartotis smurtinis elgesys, nes jis suvokiamas kaip veiksmingas būdas išgyventi. Smurto draudimo nebuvimas kartu su poreikio jį naudoti kaip savigynos priemonę jausmu tik sustiprina agresijos ir smurto kultūrą visuomenėje“, – aiškino NV pašnekovas.
Todėl, pasak jo, Rusijos kariuomenės smurtas Ukrainoje yra jų įprastas elgesio modelis, savotiška jų „vizitinė kortelė“, kuri yra valdžios užgrobtose teritorijose įtvirtinimo ir konsolidavimo technologija.
„Yra dar viena ypatybė: smurtaujantys žmonės, kurie į savo vidinį pasaulį nėra integravę smurto įstatymų ar moralinių draudimų, gali jausti neribotą veiksmų laisvę – jie gali daryti, ką nori, nebijodami pasekmių, nes vidinių pasekmių dėl gailesčio, kaltės ar gėdos nėra ir pagal apibrėžimą negali būti. Viskas pateisinama „stipresniojo teise“. Mano nuomone, Rusija, kaip politinis subjektas, taip elgiasi kitų valstybių atžvilgiu“, – apibendrino ekspertas.
V.Zelenskis Kyjive priėmė Indijos premjerą N.Modi
13:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, kuris pirmą kartą lankosi karo nuniokotoje šalyje.
Kaip pranešė susitikimą stebėję naujienų agentūros AFP žurnalistai, V.Zelenskis paspaudė ranką ir pasisveikino su N.Modi prie įėjimo į prezidentūrą Kyjive.
V.Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip su svečiu lanko parodą, skirtą per karą žuvusių vaikų atminimui.
„Kartu su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi pagerbėme vaikus, kurių gyvybes nusinešė Rusijos agresija, – parašė jis. – Kiekvienos šalies vaikai nusipelno būti saugūs. Turime padaryti, kad tai būtų įmanoma.“
Per jųdviejų derybas N.Modi, kaip tikimasi, kalbės apie „dialogo ir diplomatijos“ tarp Ukrainos ir Rusijos poreikį.
Jo vyriausybė vis dar nėra aiškiai pasmerkusi Rusijos invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 metų vasarį, ir ragina abi šalis nesutarimus spręsti dialogu.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pavadino N.Modi vizitą istoriniu ir pabrėžė, kad Kyjivas tikisi, jog Indija prisidės prie Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo „teisinga taika“, turėdamas omenyje Ukrainos taikos formulę.
„Gerbiame Indiją kaip labai didelę demokratinę pasaulio valstybę ir galingą šalį“, – sakė A. Jermakas interviu indų leidiniui „India Today“.
„Tačiau dabar reikia pasakyti, kas yra agresorius, kas – auka“, – pabrėžė jis.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad į Kyjivą atvykęs N. Modi susitiko su Indijos diasporos atstovais. Aplink Indijos ministrą pirmininką susirinkusi minia skandavo „Modi, Modi, Modi!“
Apie N. Modi atvykimą pranešė Ukrainos valstybinis geležinkelių operatorius, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Indijos lyderis matomas išlipantis iš traukinio Kyjive.
Vėliau N. Modi socialiniame tinkle „X“ parašė: „Šį rytą pasiekiau Kyjivą. Indų bendruomenė labai šiltai mane pasitiko.“
Iki šiol Ukrainoje nebuvo apsilankęs nė vienas Indijos premjeras.
N.Modi vizitas vyksta praėjus pusantro mėnesio po to, kai jis nuvyko į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
V.Zelenskis sukritikavo tą kelionę, surengtą tą pačią dieną, kai Rusijos raketos talžė Ukrainą ir pražudė dešimtis žmonių.
V.Zelenskis šį susitikimą pavadino „didžiuliu nusivylimu ir skaudžiu smūgiu taikos pastangoms“. Jis taip pat papriekaištavo N.Modi už tai, kad šis per jų susitikimą apkabino V.Putiną.
Išvakarėse Indijos premjeras lankėsi Varšuvoje, kur pareiškė, kad joks konfliktas negali būti išspręstas mūšio lauke.
Indų premjeras stengiasi išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp istoriškai šiltų Naujojo Delio ryšių su Maskva ir glaudesnių saugumo partnerysčių su Vakarų valstybėmis, kurios Indijai reiškia apsaugą nuo regioninės varžovės Kinijos.
Dėl potencialios grėsmės NATO oro bazėje Vokietijoje sustiprintas saugumas
12:09
NATO oro pajėgų bazėje vakarų Vokietijoje nuspręsta sustiprinti saugumą, žvalgybos informacijai rodant „potencialią grėsmę“, o visas personalas, kuris nėra būtinas misijoms, atsargumo sumetimais išsiųstas namo, pranešė NATO.
Oro bazėje, įsikūrusioje netoli sienos su Nyderlandais esančiame Geilenkirchene, bazuojasi Aljanso oro erdvės perspėjimo ir kontrolės sistemos (AWACS) orlaiviai.
Vėlų ketvirtadienio vakarą NATO AWACS orlaivių parko paskyroje socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime nurodoma, kad Geilenkircheno bazėje buvo padidintas saugumo lygis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinis jūrų laivynas patvirtino: sunaikintas Rusijos keltas
11:27
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčiukas patvirtino, kad Rusijos Krasnodaro krašto uoste „Kavkaz“ sunaikintas Rusijos keltas „Konro Trader“. Tai jis pasakė penktadienį, rugpjūčio 23 d., Laisvės radijo eteryje.
„Galime patvirtinti, kad šį taikinį sunaikino karinis jūrų laivynas. Be didelių detalių... Šis keltas yra viena iš svarbių grandžių, aprūpinančių okupacines pajėgas“, – sakė D.Pletenčiukas.
Jo teigimu, „Konro Trader“ daugiausia gabeno degalus ir tepalus, taip pat ginklus. Todėl jis buvo teisėtas Ukrainos pajėgų taikinys, pridūrė pasšnekovas.
Ketvirtadienį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos pajėgos uoste „Kavkaz“ smogė keltui, gabenusiam geležinkelio cisternas su degalais. Vėliau vietos Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad uoste buvo atakuotas ir nuskendo keltas „Konro Trader“. Laive buvo 30 degalų cisternų ir 15 įgulos narių.
Manoma, kad į keltą pataikė ukrainiečių raketa, tikriausiai „Neptun“.
Rusija teigia, kad visi įgulos nariai buvo išgelbėti.
K.Harris pažadėjo būdama prezidente palaikyti Ukrainą
11:18
JAV Demokratų partijos kandidate prezidento rinkimuose ketvirtadienį pakrikštyta Kamala Harris pažadėjo pasiekti, kad Gazos Ruože būtų nutraukta ugnis, ir sakė, kad būdama JAV prezidente palaikys Ukrainą, o ne priartės prie diktatorių, kaip jos varžovas respublikonas Donaldas Trumpas.
Užsipuolusi D.Trumpą dėl to, kad jis dažnai menkina NATO ir Ukrainą, ji sakė: „Kaip prezidentė tvirtai palaikysiu Ukrainą ir mūsų NATO sąjungininkus.“
Šie K.Harris pažadai smarkiai skiriasi nuo D.Trumpo izoliacionistinės pozicijos abiem klausimais, o jo kandidatas į viceprezidentus J. D.Vance'as ne kartą yra suabejojęs Jungtinių Valstijų parama Ukrainai.
„Niekada nesvyruosiu gindama Amerikos saugumą ir idealus, nes ilgalaikėje kovoje tarp demokratijos ir tironijos žinau, kur stoviu, ir žinau, kur yra Jungtinių Valstijų vieta“, – teigė K.Harris.
Ji taip pat papriekaištavo D.Trumpui dėl jo viešų pagyrų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui), sakydama: „Nesitaikstysiu su tironais ir diktatoriais.“
Pastarieji „palaiko Trumpą, nes, žinote, jie žino, kad juo lengva manipuliuoti pagyromis ir paslaugomis. Jie žino, kad Trumpas nevers autokratų atsakyti, nes pats nori būti autokratu“, pridūrė K.Harris.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Rusai suprato gudrybę ir neužkibo“: kas vyksta Donbase ir Kurske
10:49
Po Ukrainos pajėgų puolimo Kursko srityje Rusijos karinė vadovybė ne tik neperkėlė karių iš Donecko srities Pokrovsko miesto apylinkių, bet ir sustiprino savo grupuotes šiame regione. Leidinys „The Economist“ cituoja šaltinius Ukrainos saugumo pajėgose.
Ukrainos kariškiai tikėjosi, kad Rusija iš Pokrovsko perkels savo karius ginti Kursko srities, bet taip neatsitiko, rašo žurnalas. „Rusai tai suprato ir neužkibo“, – žurnalistams sakė Ukrainos kariškis iš 59-osios brigados su šaukiniu Dublinas, kovojantis netoli Pokrovsko.
Maskva Pokrovską laiko strateginiu taikiniu, kurį užėmusi ji galėtų veržtis į didžiuosius Dnipro ir Zaporižios miestus, rašo „The Economist“. Be to, pažymi žurnalistai, užėmus miestą ir pasistūmėjus iki Donecko srities administracinių sienų, gali pakakti, kad Vladimiras Putinas paskelbtų pergalę ir pradėtų derybas. „O gali ir ne“, – priduria žurnalas.
JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) pabrėžė, kad puolimas prie Pokrovsko ir Torecko (50 km į rytus) Donecko srityje tebėra Maskvos prioritetas. O Kursko srities gynybai Rusija perkelia pajėgas iš mažiau svarbių fronto dalių, pažymi ISW.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas atsiribojo nuo bet kokios atsakomybės dėl Kursko: įvardijo kaltuosius
09:40
Saugumo klausimai Kursko srityje, kur Ukrainos kariuomenė kontroliuoja daugiau kaip 90 gyvenviečių ir 1 000 kvadratinių kilometrų teritorijos, yra jėgos struktūrų problema. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai pareiškė ketvirtadienį per pasitarimą dėl padėties pasienio regione.
„Kalbant apie saugumo klausimus, tai yra problemos, patenkančios į jėgos struktūrų institucijų atsakomybės zoną“, – sakė V.Putinas, kreipdamasis į Kursko, Belgorodo ir Briansko sričių gubernatorius bei vyriausybės narius.
„Tikiuosi, kad <...> užsimezgė vietos, regioninės valdžios, vyriausybės, jėgos struktūrų bendradarbiavimas, kuris taip pat atliks teigiamą vaidmenį siekiant čia užsibrėžtų tikslų“, – pridūrė Rusijos vadovas.
Ankstesniame panašiame susitikime, vykusiame rugpjūčio 12 d., V.Putinas pareikalavo „išstumti priešą“ iš Rusijos teritorijų, dėl įsiveržimo apkaltino Vakarus ir pažadėjo duoti „tinkamą atsaką“ Ukrainos pajėgoms. Per dešimt nuo to laiko praėjusių dienų Ukrainos kariuomenė bent pusantro karto padidino savo kontroliuojamą teritoriją Kursko srityje: rugpjūčio 12 d. ji buvo vertinama 800 kvadratinių kilometrų, o rugpjūčio 20 d. Ukrainos pajėgų vadas sakė, kad ji jau siekia 1 263 kvadratinius kilometrus.
Susprogdinus tiltus per Seimo upę, dar apie 570 kvadratinių kilometrų gali būti kontroliuojama Ukrainos, be to, mažiausiai 3 000 rusų karių gresia apsuptis, rašo „Bild“.
Privertė V.Putiną susinervinti
Ukrainos puolimas Kursko srityje, kuris buvo didžiausia užsienio kariuomenės invazija į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, sukrėtė Rusijos vadovybę ir privertė V.Putiną susinervinti, „The Moscow Times“ sakė šaltiniai tarp dabartinių Kremliaus pareigūnų.
Pasak vieno iš jų, V.Putino nematė tokio niūraus nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta palikti Chersoną. Kursko nesėkmė gali turėti neigiamos įtakos Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo karjerai, sakė kitas šaltinis laikraščiui „The Moscow Times“. Anot „Bloomberg“, V.Gerasimovas apie pasirengimą invazijai žinojo iš žvalgybos, tačiau ignoravo informaciją ir nepranešė apie tai prezidentui.
Praėjusią savaitę V.Putinas paskyrė savo buvusį apsaugininką, Valstybės tarybos sekretorių Aleksejų Diuminą koordinuoti saugumo pajėgų veiksmus prie Kursko, kur Gynybos ministerija skubiai perkelia šauktinius, tarp jų ir iš Maskvos bei Leningrado karinių apygardų.
A.Diumino paskyrimą lėmė tai, kad po fiasko Kurske V.Putinas nebepasitiki Generaliniu štabu ir krizinėje situacijoje pasikliauja tik jam asmeniškai lojaliais asmenimis, leidiniui „Važnyje istorii“ sakė Rusijos gynybos ministerijai artimas šaltinis.
Anot Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto analitiko Marko Galeotti, V.Putinui nusišalinimas krizės metu nėra neįprastas dalykas. Jis primena, kad panašiai elgėsi V.Putinas, kai užsidarė savo rezidencijoje per Covid-19 protrūkį. Tai būdinga Rusijos prezidentui – kai iškyla tikrai sudėtingų iššūkių, jie tampa kieno nors kito, bet ne V.Putino problema, sakė M.Galeotti.
„Jo atsakas geriausiu atveju laikomas neadekvačiu“: šokas ir gėda V.Putinui
09:34
Nuo Ukrainos puolimo Kursko srityje pradžios socialiniuose tinkluose pasirodė daugiau neigiamų komentarų apie Vladimirą Putiną ir Rusijos valdžios institucijas, rodo „FilterLabs AI“ atliktos analizės duomenys. Tačiau, pasak „The New York Times“ šaltinių Baltuosiuose rūmuose, dar per anksti teigti, kad poveikis bus ilgalaikis.
Laikraštis cituoja „FilterLabs AI“ tyrimą, kuriame analizuojami komentarai Rusijos socialinių tinklų segmente, taip pat publikacijos naujienų svetainėse. Pasak laikraščio, tai yra tikslesnis metodas tirti viešąją nuomonę bet kurioje autoritarinėje šalyje (įskaitant Rusiją) nei viešosios nuomonės apklausos.
Bendrovė taip pat užfiksavo, kad neigiamų V.Putino veiklos vertinimų padaugėjo praėjusiais metais po ginkluoto karinės grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto. Tačiau šį kartą, prasidėjus Ukrainos pajėgų puolimui Kursko srityje, rusų nuotaikų pokyčiai buvo dar labiau pastebimi.
„V.Putino atsakas į invaziją geriausiu atveju buvo suvoktas kaip neadekvatus, o blogiausiu – kaip įžeidžiantis, – sako „FilterLabs“ generalinis direktorius Jonathanas Teubneris.
„FilterLabs“ pažymi, kad požiūris į V.Putiną išlieka palankesnis Maskvoje, kur Kremlius griežčiau kontroliuoja žiniasklaidą ir viešas diskusijas. Atokesniuose regionuose nepasitenkinimas auga sparčiau, ypač ten, kur Kremlius aktyviai verbuoja karius karui Ukrainoje.
Anoniminiai NYT šaltiniai Vašingtone mano, kad dar per anksti teigti, jog žala V.Putino reputacijai bus ilgalaikė. Jie priminė, kad Rusijos prezidento populiarumas greitai atsigavo pasibaigus J.Prigožino sukilimui.
Su tuo sutinka ir „FilterLabs“ generalinis direktorius. „Šiuo metu sunku nustatyti Ukrainos kontrpuolimo poveikį. Tačiau aišku, kad jis šokiruoja ir kelia gėdą V.Putinui. Kremliaus propaganda, manipuliacijos ir dėmesio atitraukimas gali tik iš dalies sušvelninti visoje Rusijoje plačiai aptarinėjamų blogų naujienų poveikį“, – sakė J.Teubneris.
Praėjusią savaitę V.Putinas netikėtai smarkiai padidino savo aktyvumą viešoje erdvėje. Jis nuvyko į Azerbaidžaną, o paskui per vieną dieną aplankė tris Rusijos Kaukazo respublikas, įskaitant Čečėniją. Kitą dieną jis lankėsi Leonido Rošalo klinikiniame centre netoli Maskvos ir galiausiai surengė keletą susitikimų vaizdo ryšiu.
Ukraina skelbia pradėjusi puolimą Charkivo srityje: atkovojame teritoriją
09:11
Ukrainos trečioji atskiroji puolamoji brigada paskelbė puolimą Charkivo srityje. Pasak brigados spaudos tarnybos, puolamoji operacija jau atnešė tam tikrų laimėjimų.
„Trečioji atskiroji šturmo brigada žengia į priekį Charkivo srityje, mes atkovojame teritoriją. Dėl kontratakų brigada perėmė okupantų bataliono gynybos rajono, priešo būrio ir kuopos įtvirtinimų kontrolę ir pasistūmėjo beveik du kilometrus į fronto gilumą“, – pranešė brigada.
Pažymima, kad jėgų santykis mūšio lauke yra 2,5:1 rusų naudai. Plius priešo paramos pajėgos.
„Pagrindinis operacijos tikslas buvo sutrikdyti Rusijos Federacijos 20-osios armijos puolamąjį potencialą. Šiuo metu šis tikslas pasiektas“, – pažymėjo brigados vadas pulkininkas Andrejus Bileckis.
Per keturias dienas rusai neteko trijų šimtų karių, buvo sunaikinta arba sugadinta daug įrangos ir ginklų.
„Operacijos unikalumas buvo tas, kad mes puolėme pranašesnį priešą ir laimėjome. Sėkmė priklausė nuo detalaus planavimo, netradicinių sprendimų, koordinuoto artilerijos, priešlėktuvinės gynybos ir žvalgybos darbo. Tačiau mūšio lauko didvyriai buvo tankistai, desantininkai, žvalgai ir, visų pirma, atakos lėktuvai“, – pridūrė A.Bileckis.
Puolimo veiksmai nukreipė priešo puolimą nuo Makejevkos krypties ir sumažino įtampą kituose kritiniuose fronto ruožuose kaimyninių brigadų zonose. Dabar okupantai vis dažniau naudoja aviaciją, MLRS ir toliašaudę artileriją. Rusai stengiasi susigrąžinti tai, kas buvo prarasta. Tačiau Ukrainos brigada išlaiko linijas.
Puolimas vyksta jau beveik savaitę
3-iosios puolamosios brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas pakomentavo savo padalinio puolimą Charkivo srityje. Pasak karininko, puolamieji veiksmai nesusiję su lygiagrečiu puolimu Kurske. Apie tai jis kalbėjo tiesioginiame eteryje.
„Tai visiškai nesusiję su operacija Kurske. Tai puolamieji veiksmai Trečiosios puolamosios brigados atsakomybės zonoje Borovos kryptimi. Jie sėkmingi, jie vyksta jau beveik savaitę. Mes visiškai sąmoningai apie juos nepranešėme, kad įtvirtintume rezultatą. Šiandien šis rezultatas yra“, – komentavo M.Žorinas.
Jis pridūrė, kad artimiausiomis dienomis brigada galės paskelbti išsamią informaciją apie operaciją ir priešo nuostolių statistiką.
Nepaisant to, rusai dar turi daug rezervų. Trečiasis šturmas pažymi, kad operacija Kurske neatitraukė priešo pajėgų nuo jų krypties.
„Priešo pajėgos nebuvo atitrauktos nuo mūsų krypties. Tiek priešais stovėjusios pajėgos, tiek jų rezervai liko savo vietose. Netgi manėme, kad priešas turės šiek tiek mažiau rezervinių pajėgų, tačiau jų yra gana daug. O priešas gali sau leisti siųsti „būrius“ po 100 žmonių“, – sakė Maksimas Žorinas.
Jo teigimu, padėtis Kurske ir gretimose vietovėse nepasikeitė.
Karas Ukrainoje leido Rusijos turtingiesiems praturtėti dar greičiau
09:09
2023 m. Rusijos turtingųjų pajamos augo sparčiau nei neturtingųjų, pranešė vyriausybei artimas Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centras. Prie to reikšmingai prisidėjo karas Ukrainoje: dvigubai didesnes nei 100 tūkst. rublių (beveik 1 tūkst. eurų) pajamas gaunančių asmenų grupės padidėjimą lėmė išmokos karo dalyviams ir spartus darbo užmokesčio augimas pramonės šakose, kurios po 2022 m. susidūrė su darbuotojų trūkumu.
Daugiau pinigų gauna nebūtinai protingesni
Formuojantis viduriniajai klasei, kurios pajamos nėra paremtos žiniomis ir įgūdžiais, visuomenėje didėja įtampa, rašo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Centro tyrėjai pažymi, kad padėtis Rusijoje yra neįprasta: nelygybė didėja didėjant visų gyventojų sluoksnių pajamoms. Tačiau skirtingų socialinių ir ekonominių grupių gyvenimo lygis auga skirtingu tempu, o sparčiausiai turtėja dideles pajamas gaunantys žmonės. 2021 m. žmonių, kurių pajamos viršija 100 tūkst. rublių, buvo 5,7 proc. gyventojų, o 2023 m. pabaigoje jų jau buvo 10 proc.
Pajamų augimą lemia darbuotojų trūkumas ir didelė darbdavių konkurencija darbo rinkoje, o tai spartina darbo užmokesčio augimą. Be to, prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė karo dalyvių pajamų augimą. Jų atlyginimai dabar daugiau nei du kartus viršija vidutinį darbo užmokestį šalyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV leido Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus Rusijos Kursko srityje
09:08
Jungtinės Amerikos Valstijos leidžia Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Kursko regione „siekiant apsisaugoti nuo atakų iš šio pasienio regiono“.
Atitinkamą pareiškimą Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh padarė per brifingą.
„Mes remiame Ukrainą dėl to, ko jai dabar reikia mūšio lauke. Pradedame geriau suprasti, ką ukrainiečiai daro Kurske. Mūsų politika leidžia jiems dalyvauti tokiose kontratakose. Mes vis dar remiame Ukrainą tuo, ko jai reikia mūšio lauke, tai nepasikeis“, – sakė ji.
S.Singh pridūrė, kad JAV ir toliau remia Ukrainą, o Vašingtono politika „leidžia Ukrainai atremti ugnį, kad apsigintų nuo Rusijos atakų iš šio pasienio regiono, o šis pasienio regionas apima Kursko regioną, apima Sumų regiono pasienį. Ir jie ginasi nuo Rusijos atakų šiame regione“.
Pažymima, kad Jungtinės Valstijos vis dar nežino Ukrainos operacijos Kursko srityje tikslo. Pentagono atstovė paminėjo prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad puolimu siekiama sukurti buferinę zoną.
S.Singh sakė, kad Pentagonui vis dar kyla klausimų dėl to, kaip Kursko operacija „dera su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginiais mūšio tikslais“, pažymėdama, kad buferinės zonos sukūrimas reikštų kelių gynybos linijų sukūrimą.
Rugpjūčio 22 d. Ukrainos gynėjai sudavė galingą smūgį amerikietiškomis didelio tikslumo bombomis GBU-39 į būrio atraminį punktą Kursko srityje. Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų vado Mykolos Oleščuko, nukentėjo bepiločių orlaivių valdymo punktas, elektroninės kovos padalinys, įranga, ginklai ir iki 40 rusų kariškių.
Anksčiau laikraštis „The Times“ rašė, kad Ukraina vakarietiškomis raketų sistemomis sunaikino tiltus Kursko srityje. Taigi gynybos pajėgos naudoja amerikietiškas HIMARS sistemas, kad sunaikintų Rusijos karių tiltus, pontonus ir inžinerinę įrangą.
Lenkijos prezidentas ir Indijos premjeras aptarė pasaulines karo Ukrainoje pasekmes
08:35
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Indijos premjeras Narendra Modi ketvirtadienį aptarė pasaulines karo Ukrainoje pasekmes, pranešė naujienų agentūra PAP.
Trečiadienį N.Modi atvyko į Varšuvą – tai pirmasis Indijos ministro pirmininko vizitas į Lenkiją per daugiau nei keturis dešimtmečius. Paskutinis Indijos ministras pirmininkas, lankęsis Lenkijoje, buvo Morarji Desai 1979 metais.
A.Duda ir N.Modi ketvirtadienio popietę susitiko akis į akį Varšuvos Belvederio rūmuose.
„Viena iš šiandien aptartų temų buvo karas Ukrainoje ir jo pasekmės pasauliui“, – rašoma vėlesniame Lenkijos prezidento kanceliarijos pranešime socialiniame tinkle „X“.
„2022 metais, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Lenkija pasiūlė pagalbą evakuojant daugiau kaip 6 tūkst. studentų iš Indijos, esančių Ukrainoje“, – taip pat sakoma pareiškime.
Po derybų N.Modi „X“ parašė, jog džiaugiasi susitikęs su Lenkijos prezidentu.
„Turėjome puikią diskusiją apie Indijos ir Lenkijos ryšių stiprinimo būdus. Indija labai vertina šiltus santykius su Lenkija. Tikimės, kad artimiausiu metu galėsime sustiprinti mūsų tautų komercinius ir kultūrinius ryšius“, – rašoma pranešime.
„The Telegraph“: Kursko operacijos sėkmė kabo ant plauko, Vakarai turi pradėti veikti
07:32
Ukrainos operacija Rusijos Kursko srityje pribloškė Maskvą. Kremlius jau ruošia savo gyventojus tam, kad ši invazija truks ne vieną savaitę, „The Telegraph“ publikacijoje rašo transatlantinio užsienio politikos ir nacionalinio saugumo analitinio centro „Henry Jackson Society“ vykdomoji direktorė Alena Glivko.
„Vis dėlto svarbu pripažinti, kad operacijos sėkmė kariniu požiūriu vis dar vos kabo ant plauko. Nors esama duomenų, kad dalis Rusijos karių yra išvedami iš Ukrainos, kad atremtų invaziją, Maskvos puolimas Donbase nesustojo; Niujorko miestas – galima sakyti, simboliškai, turint omenyje vangią Amerikos paramą Kyjivui šių metų pradžioje – krito. Tai nerimą keliantis ženklas, nes strateginis sabotažas yra pagrindinis Ukrainos taikinys“, – teigiama straipsnyje.
Rusijos spaudimas Rytų Ukrainoje toliau didėja, todėl Kyjivui labai svarbu suspėti padaryti didesnę pažangą Kursko srityje, kad sustabdytų Maskvą pačioje Ukrainoje.
Politiniu požiūriu, nuo šios operacijos sėkmės V.Zelenskiui daug kas priklauso. Tai yra didelės rizikos azartinis lošimas su dideliu laimėjimu. Jis gali bandyti panaudoti patekusius į nelaisvę rusų šauktinius kaip svertą išlaisvinti ukrainiečių karo belaisvius.
Dar svarbiau yra tai, kad Kursko išlaikymas gali suvaidinti svarbų vaidmenį priartinant derybas su Rusija. Pirmieji ženklai apie tai gali pasirodyti per Indijos ministro pirmininko Narendros Modi, kuris anksčiau lankėsi Maskvoje ir save pozicionavo kaip potencialų tarpininką konflikte, vizitą Kyjive.
„Visa tai pabrėžia, kad Vakarams būtina skubiai imtis daugiau veiksmų. Per 2024 m., esant ribotiems Vakarų ištekliams ir smunkant moralei viduje, Ukraina, norėdama išlikti kovoje, pasikliovė išradingumu. Tai lėmė šalyje pagamintų tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių naudojimą ir Rusijos tiekimo linijų, aerodromų ir naftos saugyklų naikinimą Rusijos gilumoje. Kai kurie ukrainiečių šaltiniai mano, kad tai yra geriausia galimybė užbaigti nualinimo karą – situaciją, kurią sukūrė Rusijos neapgalvotumas ir Vakarų neryžtingumas – ir priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis“, – rašo A.Glivko.
Pasak autorės, Kursko ir galbūt net Briansko ar Belgorodo išlaikymas artimiausiu metu būtų lemiamas koziris, jei taip atsitiktų.
„Vėlgi, tai būtų pasiekimai, pasiekti nepaisant, o ne dėl Vakarų paramos. Tai, kad invazija dar nepaskatino tokių šalių, kaip Jungtinė Karalystė, duoti leidimą tolesniam ginklų, pavyzdžiui, raketų „Storm Shadow“, perdavimui, kelia nuostabą ir nusivylimą, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės vaidmenį užduodant toną kitoms NATO valstybėms. Juk Kursko operacija lemtingai pakirto argumentą, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus, jei bus peržengta tam tikra riba. Tačiau Vakarai vis dar dvejoja“, – rašoma straipsnyje.
Tuo metu pačioje Rusijoje naratyvas keičiasi net propagandos aparate, nes didėja abejonės dėl režimo ilgaamžiškumo. Pranešimai apie Rusijos kariuomenės taktiką beatodairiškai, chaotiškai bombarduoti tankiausiai apgyvendintas Kursko srities vietoves kelia visuotinį nepasitenkinimą. Nebūtų keista, jei ši Ukrainos invazija išprovokuotų dar vienos tokios figūros kaip Jevgenijus Prigožinas pasirodymą Rusijos politinio-karinio teatro scenoje.
„Todėl kitas logiškas žingsnis yra akivaizdus: Vakarai turėtų suteikti Ukrainai daugiau ginklų ir leidimų. Jei Kursko operacija nepasieks savo tikslų ir Maskva toliau žengs į priekį Ukrainoje, ji mažai ką duos. Labai daug kas priklauso nuo artimiausių kelių dienų. Jungtinė Karalystė ir Vakarai turi veikti, kol galimybė dar neprarasta“, – sakė A.Glivko.
Ukrainos strategijos pokyčiai gali atvesti į pergalę
07:12
Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas teigia, kad Ukraina perėmė iniciatyvą mūšio lauke. Rusija nerodo jokios pažangos ginkluotės kokybės srityje, o tiesiog stengiasi pagaminti daugiau tos pačios ginkluotės. Ukrainos armijos generolas Mykola Malomužas, 2005–2010 m. vadovavęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybai, pritaria B.Hodgesui ir pažymi, kad tai tik Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strategijos pokyčių pradžia.
„Rusija primeta ilgalaikio karo, mūsų išteklių išeikvojimo ir sąjungininkų paramos silpninimo strategiją. Tačiau mūsų ginkluotųjų pajėgų vadovybei buvo pasiūlyti alternatyvūs, nestandartiniai asimetrinių veiksmų modeliai. Tai smūgiai Rusijos Federacijos teritorijoje ir strateginių smūgių rengimas okupuotose teritorijose. Tai yra tikrasis karo menas – mažomis priemonėmis efektyviai veikti prieš didesnį priešą. Galiausiai perėjome prie šios kompleksinės strategijos. Jos pradžia – Kursko operacija“, – sakė jis interviu oboz.ua.
Jo nuomone, be operacijų tęsimo Briansko, Belgorodo srityse ir strateginių smūgių priešo objektams okupuotoje teritorijoje rytuose ir pietuose strateginių pokyčių nebus. Tačiau gynybos pajėgos jau pradėjo šį darbą ir pademonstravo, kad yra pajėgios jį įgyvendinti.
„Rusijos vadovybė paprasčiausiai žlugo su koncepcija, kad neleis mūsų kariams įžengti į Rusijos Federacijos teritoriją. Jie parodė karinį silpnumą – nesugebėjo sukurti pasipriešinimo židinio, o pasidavė ir pabėgo. Jie nesugebėjo apsaugoti savo sienų. Priminsiu, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje esantys Rusijos savanorių daliniai ir anksčiau be jokių problemų įžengdavo į Rusijos teritoriją. Mums pavyko dezorientuoti priešą ir įtikinti jį, kad tikimės puolimo Sumų kryptimi, ir neva tam rengėme grupuotę, o iš tikrųjų ruošėmės puolimui Kursko srityje. Tai – sėkmė“, – įsitikinęs generolas.
Pasak M.Malomužo, tai taip pat pakeitė Vakarų vertinimą dėl Ukrainos perspektyvų, kad Ukrainos kariai gali ne tik gintis, bet ir pulti.
Generolas pažymėjo, kad tai gali suteikti pergalės perspektyvą, tačiau be šios strategijos tęstinumo reikšmingų laimėjimų nebus. Dabar labai svarbu toliau veikti netradiciškai ir plačiu mastu, taip pat ir okupuotose teritorijose, kur rusai nesitiki.
„Sutinku su Hodgeso išvadomis, kad Rusija nesugalvojo nieko naujo, kalbant apie įrangą, amuniciją. Dešimtys tūkstančių senos gamybos tankų, šarvuočių, pėstininkų mašinų, artilerijos sistemų. Rusijos Federacija neturi nieko naujo masinėje gamyboje, tų pačių tankų T-90 pagaminta ne daugiau kaip šimtas. Taip, priešas juos labai aktyviai naudoja, bet jie nėra tokie efektyvūs kaip vakarietiški modeliai ir Ukrainos gaminama ginkluotė“, – aiškina M.Malomužas.
Užpuolikams pavyksta pralaužti tam tikrus fronto ruožus koncentruojant pajėgas – kai daug gyvosios jėgos nepertraukiamai atakuoja vieną tašką, vienu metu naudojant artileriją, aviaciją ir sklendžiančiasias bombas. Tačiau, jo nuomone, tai negali tęstis ilgai. Ukrainiečiai masiškai naikina pajėgas, kurias Rusija masiškai meta prieš ukrainiečius.
„Jei kalbėsime apie gyvąją jėgą, tai priešo nuostoliai yra 1200–1700 per dieną, per mėnesį – 72–74 tūkstančiai, visa armija. Ir jų greitai papildyti neįmanoma. O tai trukdo rengti dideles puolamąsias operacijas. Bet jeigu mūsų pajėgos veiks netradiciškai, pagal naują strategiją, ir ne tik Kursko srityje, bet ir kituose rajonuose, tai jau yra sėkmės perspektyva“, – reziumavo jis.
