Karas Ukrainoje. „The Washington Post“: Ukraina jau peržengė „raudoniausią iš visų raudonųjų linijų“ ir Rusija jau ruošiasi svarbiam JAV sprendimui

Nuotr. iš „Wagner“ telegram kanalo/„Wagner“ samdinys

Danijos pilietis persikėlė gyventi į Rusiją, nes tikėjo Vladimiru Putinu. Tam, kad gautų Rusijos pilietybę, jis įstojo į kariuomenę, tačiau pateko į karą. Ir tai jam nepatiko. Dabar jis teisiasi su Rusijos kariuomene, rašo Estijos laikraštis „Postimees“.

Rusijos karinis teismas nusprendė, kad Danijos piliečio Nicklaso Hoffgaardo sutarties su Rusijos gynybos ministerija sudarymas buvo neteisėtas. Apie tai praneša „Mediazona“, kurios korespondentas lankėsi 2-osios Vakarų apygardos karinio teismo posėdyje.

„Žmogus atvyko į Rusiją čia gyventi ir norėjo būti naudingas, nori padėti. Jie [Gynybos ministerija] turi savo užduotis – reikia kalbėti apie objektyvias faktines bylos aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas jų nevertino“, – sakė jo advokatas Romanas Petrovas.

Anksčiau danas jau nesėkmingai bandė nutraukti sutartį kitame Rusijos teisme.

N.Hoffgaardas teisme tvirtino, kad pasirašydamas sutartį su Rusijos gynybos ministerija nesuprato jos esmės, nes nemoka rusų kalbos. Anksčiau danų advokatas žiniasklaidai teigė, kad jo klientas baiminasi baudžiamojo persekiojimo savo šalyje dėl to, kad buvo samdinys.

N.Hoffgaardas į Rusiją atvyko 2023 m. vasarą, nes simpatizavo Vladimirui Putinui, nepritarė Europos vertybėms ir buvo nepatenkintas „blogėjančiu politiniu klimatu“.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos šauktiniai

Kad išstumtų Ukrainos kariuomenę iš Kursko srities, rusams prireiks mažiausiai 50 000 karių. Tokių rezervų agresorė kol kas neturi, rašo „The New York Times“ .

Pentagono vertinimais, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas Kursko operacijoje dislokavo apie 10 tūkst. karių. Kuo didesnę teritoriją ukrainiečiams galiausiai pavyks perimti savo kontrolėn, tuo sunkiau bus ją apginti. Tačiau Rusijai bandymas išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas taip pat bus iššūkis.

JAV pareigūnų vertinimu, Rusijai prireiktų 15–20 brigadų, arba mažiausiai 50 000 karių, kad išstumtų ukrainiečius iš Rusijos teritorijos. Tačiau Kremlius šiuo metu Kursko srityje „nė iš tolo neprilygsta“ tokiam pajėgų skaičiui.

Pažymima, kad Rusijos vadovybė šiuo metu į Kurską daugiausia pasiuntė rezervinius dalinius ir karius iš tų Ukrainos fronto rajonų, kurie nedalyvauja pagrindiniame Rusijos puolime prie Pokrovsko miesto.

Kaip rašė UNIAN, Ukrainos pusė gali bandyti išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją Rusijoje, todėl Kursko srityje nekuria gynybinių struktūrų. Šį Pentagono pareigūnų vertinimą skelbia „The New York Times“.

Amerikos kanalas CNN mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Rusiją yra įžūlus signalas Vakarams: Ukraina gali pakeisti karo eigą. Kursko operacija rodo, kad Ukrainos kariuomenė nusipelno nuolatinės, greitesnės ir geresnės sąjungininkų paramos, rašo leidinys.

Stop kadras iš „YouTube“/Iryna Jurčenko su sūnumi Dmytro Kozackiu

Kartu su generolu, kultiniu dainininku, absoliučiu pasaulio čempionu boksininku  garbingas „Ukrainos nacionalinės legendos“ titulas buvo suteiktas ir Ukrainos geležinkelių traukinio palydovei. Ji tapo ukrainiečių motinos, kurios sūnus pateko į nelaisvę, tvirtybės simboliu. Tačiau ji taip pat tapo geležinkelio, gelbėjusio žmones nuo karo, simboliu. Baltarusijos portalas „Nasha niva“ pasakoja apie šią Ukrainos legendą.

Ukrainos nacionalinės legendos titulas įsteigtas 2021 m. Nuo tada jis kasmet suteikiamas žmonėms, kurie prisidėjo prie nepriklausomos Ukrainos sukūrimo, valstybės gynybos, šalies ekonomikos plėtros, mokslo, švietimo, kultūros, meno, sporto, sveikatos apsaugos, taip pat už aktyvią labdaringą ir visuomeninę veiklą.

Šiemet šis titulas suteiktas 11-ai asmenų. Šiuo titulu, be kitų, pagerbtas Ukrainos saugumo tarnybos karinės kontržvalgybos brigados generolas Ivanas Lukaševičius – jūrų bepiločių orlaivių, kurių dėka Ukraina susigrąžino Juodosios jūros kontrolę, krikštatėvis, dukart olimpinė fechtavimo čempionė Olha Charlan, kompozitorius Ihoris Pokladas, absoliutus sunkaus svorio pasaulio bokso čempionas Oleksandras Usykas bei... traukinio palydovė Iryna Jurčenko.

Ukrainos prezidento kanceliarijos nuotr./Volodymyras Zelenskis apdovanoją Iryną Jurčenko

Kuo ypatinga Iryna Jurčenko?

Ukrainiečiams ji žinoma kaip garsaus sūnaus – Mariupolio „Azovstal“ gynėjų atstovo spaudai Dmytro „Oresto“ Kozackio – motina. Jo nuotraukos iš apsupto miesto ir gamyklos 2022 m. tapo žinomos visam pasauliui. Po keturių mėnesių nelaisvės D.Kozackis buvo iškeistas per belaisvių mainus ir toliau tarnauja kariuomenėje.

Jo motina taip pat pasižymėjo didvyriškumu, tačiau kasdienybėje. Kai jos Dmytro kartu su kitais „Azovstal" gynėjais laikė gynybą, Iryna ištisas savaites dirbo evakuacijos reisuose, kuriais pabėgėliai iš rytų buvo gabenami į Ukrainos vakarus.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija nori pralaimėti karą su Ukraina, tačiau Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas to nenori.

Tokią nuomonę išsakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas. „Putinas tik kovos. Kodėl? Todėl, kad karas yra jo teisėta arba neteisėta, jėgos gynyba“, – aiškino politikas.

Jis pažymėjo, kad kai tik karas baigsis, V.Putinui tuoj pat bus pradėti kelti tiek vidiniai, tiek išoriniai klausimai. 

Politikas taip pat įsitikinęs, kad Rusijos žmonės nori pralaimėti, nes tai vienintelis istorinis šansas nuversti V. Putino režimą, kuris galutinai „nuzulins“ Rusijos Federaciją per labai trumpą laiką.

Rugpjūčio 6 d. rytą prasidėjusi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Federacijos Kursko srityje parodė, kad Rusijos kariuomenė turi daug silpnų vietų. Ji taip pat pasiuntė politinę žinią Kyjivo sąjungininkams, kad Ukraina nėra pasmerkta, bet gali pakeisti karo eigą.

Kaip pažymėjo į atsargą išėjęs Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invazijos tikslas – parodyti, kad „Rusijos pergalė nėra neišvengiama, kad Ukraina gali kovoti ir laimėti“. Kartu jis paragino Vakarus ne tik išlaikyti paramą Ukrainai, bet ir sušvelninti perduodamos ginkluotės naudojimo apribojimus.

„Unian“/Ukrainos pajėgos sulaikė dešimtis Rusijos karių prie Sudžos kontrolės punkto

Pastebima, kad Rusijoje parama karui pastebimai mažėja, didėja ir masinės mobilizacijos baimė. Rusijos šauktinių, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę Kursko srityje, padėtis galiausiai gali virsti politiniu V.Putino „galvos skausmu“. Šių šauktinių motinos „veržiasi į mūšį“, reikalaudamos veiksmų iš diktatoriaus, rašo „The Times“.

„Jų pastangos primena šauktinių motinų mobilizaciją, kurių spaudimas padėjo sustabdyti Maskvos karus Čečėnijoje ir Afganistane“, - rašoma leidinyje.

Pastebima, kad prasidėjus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijai Rusijoje, parama karui pastebimai mažėja, auga ir masinės mobilizacijos baimė.

„Organizacijas, padedančias rusams išvengti šaukimo, užplūdo paniški prašymai“, – rašoma leidinyje.

Visą tekstą skaitykite čia.

„IMAGO“/„Scanpix“/Krymo tiltas

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad Ukraina jau parengė Krymo deokupacijos ir Kerčės tilto sunaikinimo planą, nurodo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Pasak A.Jusovo, rusai laiko Krymą, nes ši teritorija svarbi karinės logistikos ir tiekimo požiūriu.

„Pusiasalis ir toliau naudojamas kaip didelė Rusijos karinė bazė“, – pabrėžė jis interviu televizijos kanalui KIEV24.

A.Jusovas pareiškė, kad gynybos pajėgos turi planų deokupuoti Ukrainos teritoriją.

Visą tekstą skaitykite čia.

Patriarchas Kirilas lankosi Trinity Sergius Lavroje. / IMAGO/Vyacheslav Prokofyev / IMAGO/SNA

Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas šeštadienį apkaltino Ukrainą persekiojant tikinčiuosius, po to, kai Kyjivas uždraudė su Maskva susijusią bažnyčią, ir paragino tarptautinę bendruomenę pasisakyti.

Maskvos ortodoksų dvasinis lyderis patriarchas Kirilas paragino kitus krikščionių religinius lyderius ir tarptautines organizacijas „papriekaištauti ginant persekiojamus tikinčiuosius“, kurių padėtis Ukrainoje, pasak jo, yra kritinė.

Jis kalbėjo tą dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, uždraudžiantį su Rusija susijusią Ukrainos ortodoksų bažnyčios atšaką.

Ukrainos prezidento Zelenskio vizitas Lenkijoje. / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Kyjive besilankantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį pareiškė, kad be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją ar kitas regiono šalis.

Ukrainos sostinėje per iškilmingą ceremoniją, skirtą šalies nepriklausomybės deklaracijos 33-iosioms metinėms paminėti, šeštadienį susitikę A. Duda ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi apie bendradarbiavimą ir saugumą, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Rugpjūčio 24 dieną minimos metinės, kai 1991 metais Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Rada priėmė Ukrainos nepriklausomybės deklaraciją.

Sakydamas kalbą per ceremoniją, A. Duda kreipėsi į ukrainiečius teigdamas, kad „Lenkija yra su jumis, ji buvo su jumis nuo pat Rusijos agresijos pradžios“.

Jis pridūrė, kad kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda lankėsi Kyjive 2022 metų vasario 23 dieną, Rusijos invazijos išvakarėse, ir kad nuo karo pradžios daug kartų buvo susitikęs su V. Zelenskiu tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje, tiek tarptautiniuose forumuose.

„Tačiau man ypatinga garbė kalbėti prieš jus, Ukrainos piliečius, čia, Kyjive, minint 33-iąsias Ukrainos nepriklausomybės atkūrimo metines“, – sakė A. Duda.

Jo teigimu, be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją, Lietuvą ar kitas regiono šalis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys

Savo puolimu Kursko regione Ukraina bando parodyti Vakarams, kad galima peržengti Vladimiro Putino raudonąsias linijas, taip pat ir dėl Vakarų ginklų smūgių Rusijos teritorijoje. Ir, kaip rašo „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais, Rusija šią grėsmę vertina rimtai.

Kaip pažymi leidinys, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prasiveržimas pro Rusijos gynybą peržengė „raudoniausią iš visų raudonųjų linijų“. Kartu Kremliaus reakcija buvo stebėtinai pasyvi, o tai tik patvirtina visų V.Putino grasinimų iliuzinį pobūdį.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įsiveržus į Kursko sritį, sistemingai ragino panaikinti Vašingtono apribojimus, draudžiančius Kyjivui naudoti vakarietišką ginkluotę tolimiems smūgiams prieš taikinius Rusijoje. Tačiau, pasak analitikų, JAV politika dėl karinės pagalbos Ukrainai išlieka nedrąsi.

Rusija neabejoja dėl JAV sprendimo

Kaip pažymi prokremliškas analitikas Sergejus Markovas, jei JAV leis Ukrainai amerikietiškais ginklais smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje, bus pažeistas dar vienas tabu, tačiau Maskva greičiausiai jau yra tai įtraukusi į savo planus.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Rusijoje neabejojama, kad toks leidimas bus duotas“, – sakė jis. „Rusija jau mano, kad tokį sprendimą priėmė Jungtinės Valstijos“.

Kartu vienas iš leidinio šaltinių pažymi, kad Rusijos vadovybė „labai rimtai“ vertina amerikiečių ir Vakarų ginklų panaudojimą smūgiams Rusijos gilumoje, tačiau dar neaišku, ar jau priimtas sprendimas, ir kaip į tai reaguoti.

Kaip pažymėjo S.Markovas, JAV, matyt, nusprendė „supjaustyti šias raudonas linijas į dešimtis mažų plonų raudonų gijų, kad jas po truputį peržengtų ir nebūtų didelio įvykio, kuris galėtų sukelti karą“.

Kartu, kaip pažymi WP, Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį „nepakeitė esminės pusiausvyros kare“, o Maskva ir toliau sutelkia dėmesį į Ukrainos rytus, ypač Pokrovską Donecko srityje.

Kaip pažymi S.Markovas, Ukrainos kariuomenės buvimas 15-20 „mažai žinomų“ kaimų Kursko srityje gan „nereikšmingas“, palyginti su Rusijos sėkme Donecke.

„Tačiau jei Ukraina užims visą Gluškovsko rajoną Kurske arba užims srities centrą – Kursko miestą, „tai bus labai didelis praradimas“, kuris gali priversti Putiną pakeisti savo požiūrį“, – pridūrė jis.

UNIAN primena, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis sistemingai ragina sąjungininkus panaikinti draudimą atakuoti okupantų karinius objektus užnugaryje.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby neseniai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos veda „sunkias derybas“ su Ukraina dėl amerikietiškų ginklų panaudojimo, tačiau pažymėjo, kad kol kas apribojimai nesikeičia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda ir Volodymyras Zelenskis

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atskleidė, ką pirmiausia darys, kai Rusijos okupantai paliks Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į jo planus sureagavo juokais.

Kaip pranešė UNIAN korespondentas, A.Duda tai pasakė Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su V.Zelenskiu ir Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte.

„Jei kas nors ką nors užpuola, turi atsižvelgti į tai, kad bus sumuštas ir patirs nuostolių. Tas, kuris į tai neatsižvelgia, yra neprotingas. Bet jeigu atsitiks taip, kad rusai... grįš namo, paliks Ukrainą. Jei atsitiks taip, kad Ukrainos kariai užpuls Rusijos karius, kurie tikrai paliks Ukrainą, aš būsiu pirmas, kuris paskambins Volodymyrui Zelenskiui ir pasakys: nebombarduokite jų, kai jie išeis. Tegul jie grįžta namo“, – sakė A. Duda.

Tuo metu V.Zelenskis sustabdė A.Dudos kalbą ir paklausė – o ką daryti, jei telefono linija užimta ir niekas nekelia ragelio?

Į tai A.Duda atsakė, kad skambins tol, kol prisiskambins.