Svarbiausios naujienos
- Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka prieš Ukrainą
- Analitikai paaiškino, kodėl A.Lukašenka gali ruoštis perduoti valdžią
- Rusija taikosi į Vokietiją: planavo dronų ataką prieš NATO karinę bazę
- Rusija džiūgauja sudavusi smūgį Kyjivo hidroelektrinei
- Ukraina nori JK leidimo raketomis smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui
- Rusija be gailesčio apšaudė 15 Ukrainos regionų: pasitelkė viską savo arsenale
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka Ukrainoje
20:10
„Economichna Pravda“ skaičiavimais, rugpjūčio 26 d. Ukrainos oro antpuolis Rusijai kainavo apie 1,26 mlrd. dolerių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų duomenimis dienos pradžioje Rusija apšaudė Ukrainą:
- 109 atakos bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“;
- 77 sparnuotosios raketos „Kh-101“;
- 3 sparnuotosios raketos „Kh-22“;
- 28 jūrinės sparnuotosios raketos „Kalibr“;
- 6 balistinės raketos „Iskander-M“;
- 3 aerobalistinės raketos „Kh-47M2 Kinzhal“
- 10 valdomų oro raketų „Kh-59/Kh-69“.
Pasak leidinio, bepilotis lėktuvas „Shahed-136/131“ gali kainuoti nuo 49 tūkst. dolerių, jei kalbama apie pačios Rusijos produkciją, iki 290 tūkst. dolerių, jei kalbama apie importą iš Irano. Kaip pagrindą imant vidutinę kainą, kuri buvo numatyta importui iš Irano – 193 tūkst. dolerių. Taigi 109 atakos bepiločiai lėktuvai „Shahed“ Rusijos Federacijai kainavo apie 21,3 mln. dolerių.
Aerobalistinės raketos Kh-47M2 „Kinzhal“ kaina yra 10 mln. dolerių, o bendras paleistų raketų kiekis – 30 mln. dolerių.
Kh-22 raketos kaina siekia 1 mln. dolerių, o bendra iššautų raketų suma yra 3 mln. dolerių.
Kh-101 raketa kainuoja 13 mln. dolerių už vienetą, bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 1 mlrd. dolerių.
Pasak „Defense Express“, vienos raketos „Kalibr“ kaina yra 6,5 mln. dolerių, taigi bendra kaina siekia 182 mln. dolerių.
Raketos Kh-59/Kh-69 kainuoja 0,5 mln. dolerių už vienetą, taigi bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 5 mln. dolerių.
Balistinė raketa „Iskander-M“ gali kainuoti 3 mln. dolerių, bendra visų iššautų šio tipo raketų kaina yra 18 mln. dolerių.
Taigi bendra suma, kurią Rusija išleido rugpjūčio 26 d. rytinei atakai prieš Ukrainą, yra 1,26 mlrd. dolerių.
Rusijos pajėgos smogė viešbučiui Kryvyj Rihe
01:04
Kryvyj Rihe rusai apšaudė viešbutį, yra nukentėjusiųjų, pranešė Kryvyj Riho miesto gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas.
Jis teigė, jog gelbėjimo ir medicinos tarnybos gelbėja žmones, o detalesnė informacija bus paskelbta vėliau.
J.Borrellis paragino panaikinti draudimą Ukrainai naudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus
00:50
Pirmadienį ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis paragino panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijos kariniams taikiniams.
J.Borrellis ir anksčiau pasisakė už tai, kad draudimas Ukrainai būtų panaikintas, tačiau jis vėl iškėlė šį klausimą po pastarojo Rusijos išpuolio pirmadienį, kurio metu ji prieš Ukrainą panaudojo 127 raketas ir 109 bepiločius orlaivius.
Rusijos pajėgos taikėsi į 15 sričių, padarydamos žalos civilinei ir energetikos infrastruktūrai. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, žuvo mažiausiai 7 žmonės, 47 buvo sužeisti, įskaitant keturis vaikus.
„Rusija suintensyvino savo agresiją ir atnaujino masines atakas visoje Ukrainoje, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą, įskaitant hidroelektrines, ir nusinešdama aukų“, – platformoje „X“ rašė J.Borrellis.
„Panaikinus apribojimus naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą, vadovaujantis tarptautine teise, būtų sustiprinta Ukrainos savigyna, išgelbėtos gyvybės ir sumažinta destrukcija Ukrainoje“, – teigė jis.
ES vyriausiasis diplomatas taip pat pabrėžė, kad Ukrainai skubiai reikia papildomos priešlėktuvinės gynybos.
J.Borrellis sakė, kad rugpjūčio 29 d. neformaliame susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir ES užsienio reikalų ministrais aptars pastarojo meto Rusijos puolimą ir Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimą.
A.Pocius: ukrainiečių įsiveržimas į Kurską rodo, kad tokių žingsnių bus daugiau
23:13
Ukrainiečių įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį agresorei signalizuoja, kad tokių atakų gali būti daugiau, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Manyčiau, tas netikėtumo žingsnis, kuris buvo žengtas, yra signalas Rusijai, kad tokių žingsnių bus daugiau“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo A.Pocius.
„Manau, kad šitos (Kursko – BNS) operacijos sėkmė yra ta, kad ji buvo tokia slapta, kad mažai kas žinojo ukrainiečių tikslus, kada, kur, kaip ir koks yra galutinis tikslas“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.
Jis teigė „norintis tikėti“, jog tokių ukrainiečių veiksmų yra suplanuota daugiau, kadangi netikėti manevrai karyboje būna naudojami nukreipti dėmesiui.
„Po tokio įsiveržimo į priešo teritoriją, kur nukreipiamas dėmesys, sutelkiamos papildomos pajėgos, galvojama, kad čia yra pagrindinė kryptis, o iš tikro tikroji puolimo kryptis, sakykime, bus visiškai kitoje vietoje. Neatmestinas toks scenarijus ir norėčiau tikėti, kad panašių kontrpuolimų tikrai bus“, – tvirtino A.Pocius.
Anot jo, vienas iš ukrainiečių tikslų gali būti pasiekti prie Kursko esančią atominę jėgainę, kad Ukraina „adekvačiai galėtų derėtis dėl Zaporižios atominės elektrinės“.
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos sąjungininkai jai tiekiamą ginkluotę turėtų leisti plačiau naudoti Rusijos teritorijoje esančių taikinių naikinimui.
Rusija prieš pustrečių metų įsiveržė į Ukrainą ir surengė plataus masto invaziją.
Besipriešinantys ukrainiečiai rugpjūčio pradžioje sudavė netikėtą atsakomąjį smūgį Rusijos Kursko srityje, kur užėmė porą dešimčių gyvenviečių. Tai yra reikšmingiausia užsienio kariuomenės ataka Rusijos teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo.
Ukrainos pajėgų veiksmus Kurske Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadino Kyjivo „moraliniu pakilimu“.
Rusijos ataka Ukrainoje: gelbėtojai įvardijo žuvusiųjų skaičių
22:15
Pirmadienį, rugpjūčio 26 d., per galingą Rusijos raketų ataką žuvo 7 ukrainiečiai ir dar 47 žmonės buvo sužeisti. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, po rytinio masinio Rusijos smūgio darbai visose vietovėse jau baigti.
Taip pat baigtos demontuoti apgadinto penkiaaukščio gyvenamojo namo Lucke avarinės konstrukcijos.
„Iš viso per išpuolį Ukrainoje žuvo 7 žmonės (iš jų 2 mirė ligoninėje) ir 47 buvo sužeisti, įskaitant 4 vaikus, gimusius 2014 m., 2017 m. ir 2024 m.“, – rašoma ataskaitoje.
Gelbėtojai užgesino 22 gaisrus. Du žmonės buvo išgelbėti. Iš viso likviduojant apšaudymo padarinius dalyvavo apie 740 gelbėtojų ir 176 vienetai technikos.
JAV smerkia Rusijos ataką prieš Ukrainos elektros energijos tinklus
21:38
Jungtinės Valstijos pirmadienį išreiškė pasipiktinimą dėl didelio Rusijos išpuolio prieš Ukrainos elektros tinklus ir pažadėjo nuolat remti Kyjivą.
„Griežčiausiai smerkiame besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jos pastangas priversti ukrainiečius gyventi tamsoje, atėjus rudeniui“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, pavadinęs išpuolį „keliančiu pasipiktinimą“.
Ukrainoje per naujausią dronų ir raketų ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešta apie smūgius Odesoje, Vinycioje, Zaporižioje, Kremenčuke, Dnipre, Chmelnyckyje, Kropyvnyckyje ir Kryvyj Rihe, taip pat Lvivo, Rivnės ir Ivano Frankivsko srityse.
Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka Ukrainoje
20:10
„Economichna Pravda“ skaičiavimais, rugpjūčio 26 d. Ukrainos oro antpuolis Rusijai kainavo apie 1,26 mlrd. dolerių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų duomenimis dienos pradžioje Rusija apšaudė Ukrainą:
- 109 atakos bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“;
- 77 sparnuotosios raketos „Kh-101“;
- 3 sparnuotosios raketos „Kh-22“;
- 28 jūrinės sparnuotosios raketos „Kalibr“;
- 6 balistinės raketos „Iskander-M“;
- 3 aerobalistinės raketos „Kh-47M2 Kinzhal“
- 10 valdomų oro raketų „Kh-59/Kh-69“.
Pasak leidinio, bepilotis lėktuvas „Shahed-136/131“ gali kainuoti nuo 49 tūkst. dolerių, jei kalbama apie pačios Rusijos produkciją, iki 290 tūkst. dolerių, jei kalbama apie importą iš Irano. Kaip pagrindą imant vidutinę kainą, kuri buvo numatyta importui iš Irano – 193 tūkst. dolerių. Taigi 109 atakos bepiločiai lėktuvai „Shahed“ Rusijos Federacijai kainavo apie 21,3 mln. dolerių.
Aerobalistinės raketos Kh-47M2 „Kinzhal“ kaina yra 10 mln. dolerių, o bendras paleistų raketų kiekis – 30 mln. dolerių.
Kh-22 raketos kaina siekia 1 mln. dolerių, o bendra iššautų raketų suma yra 3 mln. dolerių.
Kh-101 raketa kainuoja 13 mln. dolerių už vienetą, bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 1 mlrd. dolerių.
Pasak „Defense Express“, vienos raketos „Kalibr“ kaina yra 6,5 mln. dolerių, taigi bendra kaina siekia 182 mln. dolerių.
Raketos Kh-59/Kh-69 kainuoja 0,5 mln. dolerių už vienetą, taigi bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 5 mln. dolerių.
Balistinė raketa „Iskander-M“ gali kainuoti 3 mln. dolerių, bendra visų iššautų šio tipo raketų kaina yra 18 mln. dolerių.
Taigi bendra suma, kurią Rusija išleido rugpjūčio 26 d. rytinei atakai prieš Ukrainą, yra 1,26 mlrd. dolerių.
Analitikai paaiškino, kodėl A.Lukašenka gali ruoštis perduoti valdžią
18:59
JAV įsikūrusio Roberto Lansingo instituto (RLI) analitikai mano, kad Baltarusijos diktarorius Aliaksandras Lukašenka ruošiasi perduoti valdžią. Viena iš priežasčių – stiprus Rusijos spaudimas. Tai teigiama RLI interneto svetainės publikacijoje.
Analitikų teigimu, pastaruoju metu daugėja ženklų, kad A.Lukašenka ruošiasi pakeisti valdžią Baltarusijoje.
RLI analitikai mano, kad A.Lukašenka siekia kontroliuojamo ir savarankiško valdžios perdavimo su jo neliečiamybės garantijomis. Tai rodo jo pastarojo meto pareiškimai, nenoras prisijungti prie invazijos į Ukrainą ir taikos palaikymo iniciatyvų.
„Manome, kad yra didelė tikimybė, jog A.Lukašenką skatina baimė prarasti valdžią dėl Rusijos veiksmų arba dėl perspektyvos būti įtrauktam į karą, kuris šaliai atneštų didelių nuostolių“, – teigiama analitikų apžvalgoje.
RLI ekspertai taip pat pripažįsta, kad A.Lukašenka gali pradėti ruoštis valdžios perdavimui ir dėl sveikatos problemų.
Visgi jie mano, kad Maskvos spaudimas yra lemiamas šio proceso veiksnys.
RLI analitikai užsiminė, kad artimiausiais mėnesiais A.Lukašenka gali bandyti pradėti dialogą su keliomis Vakarų šalimis, siekdamas normalizuoti santykius ir gauti pritarimą dėl galimo įpėdinio.
Ekspertai pažymi, kad, nepaisant agresyvių pareiškimų, A.Lukašenka neva nepritaria karui su Ukraina, nes supranta, kad Kyjivo pralaimėjimas paskatintų didesnę Baltarusijos integraciją į vieną valstybę su Rusija.
„Tai lemtų jo nušalinimą nuo valdžios ir Kremliui lojalių saugumo pajėgų sustiprėjimą <...> A.Lukašenkai karo Ukrainoje baigtis Rusijos sąlygomis yra nepageidautinas rezultatas, nes tai gali lemti <...> švelnią aneksiją, kuri nustumtų A.Lukašenką į šoną“, – teigia RLI analitikai.
Buvęs D.Trumpo patarėjas atskleidė, kaip V.Putinas manipuliavo JAV prezidentu
18:42
Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R.McMasteris sekmadienį pareiškė, kad D.Trumpui reikia „kompetentingos komandos aplink save“, nes juo galima manipuliuoti.
Sekmadienį kalbėdamas CBS laidoje „Face the Nation“ H.R.McMasteris sakė: „Jis gali priimti tikrai pagrįstus sprendimus ir sugriauti dalykus, kuriuos reikia sugriauti užsienio politikos, nacionalinio saugumo srityse, tačiau dažnai jam sunku laikytis tų sprendimų ir juos įgyvendinti.“
H.R.McMasteris dalyvavo laidoje, kurioje reklamavo savo naująją knygą „Karas su savimi: mano kelionė D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose“. Jis yra į atsargą išėjęs armijos generolas leitenantas, nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. ėjęs D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. H.R.McMasterio knygoje, be kita ko, susitikimai Baltuosiuose rūmuose apibūdinami kaip „pratybos nuolankaus liaupsinimo srityje“.
V.Putinas žaidė su D.Trumpo ego jį liaupsindamas
Dienraštyje „Wall Street Journal“ paskelbtoje ištraukoje H.R.McMasteris apgailestavo, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo D.Trumpu: „V.Putinas, negailestingas buvęs KGB darbuotojas, žaidė su D.Trumpo ego ir nesaugumo jausmu, panaudodamas liaupses“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija taikosi į Vokietiją: planavo dronų ataką prieš NATO karinę bazę
16:41
NATO oro pajėgų bazėje Geilenkirchene, vakarų Vokietijoje, dėl sabotažo grėsmės iš Rusijos įvestos sustiprintos saugumo priemonės, skelbia naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniais saugumo struktūrose.
Agentūros duomenimis, užsienio žvalgyba įspėjo Vokietijos valdžios institucijas apie galimą išpuolį prieš NATO bazę, kurį galimai turėjo įvykdyti dronas.
Anot šaltinių, ši informacija buvo priimta kaip rimtas perspėjimas.
Rugpjūčio 23 d. saugumo lygis NATO oro pajėgų bazėje Geilenkirchene dėl „galimos grėsmės“ Šiaurės Atlanto aljansui buvo perkeltas į antrąją pakopą – „Charlie“.
Pažymima, kad kai kurie darbuotojai buvo išsiųsti namo, o bazėje patruliavo policijos automobiliai. Geilenkirchene taip pat yra dislokuoti AWACS išankstinio perspėjimo sistemos žvalgybos lėktuvai.
Rugpjūčio viduryje bazė jau buvo sulaukusi dėmesio dėl galimo sabotažo. Tuomet nežinomi asmenys bandė patekti į objekto teritoriją, tačiau bandymas buvo sužlugdytas. Tačiau skelbiama, kad tuo pat metu užpuolikams pavyko patekti į Bundesvero oro bazę Kelne-Vane, kur jie užnuodijo geriamąjį vandenį.
Diversantai taip pat bandė atakuoti kitus strateginius objektus Vokietijoje. Rugpjūčio 22 d. paaiškėjo, kad Flensburgo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl to, kad Rusijos bepiločiai lėktuvai skraidė virš nebeveikiančios Šlėzvigo-Holšteino atominės elektrinės. Bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė neskraidymo zoną, skraidė virš teritorijos, kurioje yra atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas ir chemijos gamyklos. Policija spėja, kad incidentą sukėlė kariniai bepiločiai orlaiviai.
Liepos pradžioje JAV pirmą kartą per pastaruosius 10 metų dėl Rusijos keliamų grėsmių savo karinėms bazėms Europoje įvedė aukštą parengties lygį. Vašingtonas teigė, kad Maskva vykdo plataus masto sabotažo kampaniją visame Europos žemyne.
Anksčiau NATO pareigūnas žiniasklaidos grupei CNN sakė, kad Kremliaus veiksmai tampa vis įžūlesni ir agresyvesni.
Gegužės mėnesį Europos Sąjungos žvalgybos agentūros pranešė, kad Rusija rengia sabotažą Europoje, įskaitant sprogdinimus ir padegimus. ES tuomet pabrėžė, kad Rusijos agentai tapo „labiau koordinuoti ir agresyvesni“ nei anksčiau.
Antausis V.Orbanui: JAV įvedė sankcijas Vengrijai už Rusijos agresijos rėmimą
16:06
Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas dviem Vengrijos subjektams dėl jų paramos Rusijos agresijai. Apie tai socialiniame tinkle X paskelbė JAV ambasadorius Vengrijoje Davidas Pressmanas.
„Šiandien susitikau su Vengrijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais ir pranešiau jiems, kad Jungtinės Valstijos taiko sankcijas įvairiems objektams, įskaitant du Vengrijos subjektus“, – rašė D.Pressmanas.
Plačiau skaitykite ČIA.
