Svarbiausios naujienos
- Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka prieš Ukrainą
- Analitikai paaiškino, kodėl A.Lukašenka gali ruoštis perduoti valdžią
- Rusija taikosi į Vokietiją: planavo dronų ataką prieš NATO karinę bazę
- Rusija džiūgauja sudavusi smūgį Kyjivo hidroelektrinei
- Ukraina nori JK leidimo raketomis smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui
- Rusija be gailesčio apšaudė 15 Ukrainos regionų: pasitelkė viską savo arsenale
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka Ukrainoje
20:10
„Economichna Pravda“ skaičiavimais, rugpjūčio 26 d. Ukrainos oro antpuolis Rusijai kainavo apie 1,26 mlrd. dolerių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų duomenimis dienos pradžioje Rusija apšaudė Ukrainą:
- 109 atakos bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“;
- 77 sparnuotosios raketos „Kh-101“;
- 3 sparnuotosios raketos „Kh-22“;
- 28 jūrinės sparnuotosios raketos „Kalibr“;
- 6 balistinės raketos „Iskander-M“;
- 3 aerobalistinės raketos „Kh-47M2 Kinzhal“
- 10 valdomų oro raketų „Kh-59/Kh-69“.
Pasak leidinio, bepilotis lėktuvas „Shahed-136/131“ gali kainuoti nuo 49 tūkst. dolerių, jei kalbama apie pačios Rusijos produkciją, iki 290 tūkst. dolerių, jei kalbama apie importą iš Irano. Kaip pagrindą imant vidutinę kainą, kuri buvo numatyta importui iš Irano – 193 tūkst. dolerių. Taigi 109 atakos bepiločiai lėktuvai „Shahed“ Rusijos Federacijai kainavo apie 21,3 mln. dolerių.
Aerobalistinės raketos Kh-47M2 „Kinzhal“ kaina yra 10 mln. dolerių, o bendras paleistų raketų kiekis – 30 mln. dolerių.
Kh-22 raketos kaina siekia 1 mln. dolerių, o bendra iššautų raketų suma yra 3 mln. dolerių.
Kh-101 raketa kainuoja 13 mln. dolerių už vienetą, bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 1 mlrd. dolerių.
Pasak „Defense Express“, vienos raketos „Kalibr“ kaina yra 6,5 mln. dolerių, taigi bendra kaina siekia 182 mln. dolerių.
Raketos Kh-59/Kh-69 kainuoja 0,5 mln. dolerių už vienetą, taigi bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 5 mln. dolerių.
Balistinė raketa „Iskander-M“ gali kainuoti 3 mln. dolerių, bendra visų iššautų šio tipo raketų kaina yra 18 mln. dolerių.
Taigi bendra suma, kurią Rusija išleido rugpjūčio 26 d. rytinei atakai prieš Ukrainą, yra 1,26 mlrd. dolerių.
Rusijos pajėgos smogė viešbučiui Kryvyj Rihe
01:04
Kryvyj Rihe rusai apšaudė viešbutį, yra nukentėjusiųjų, pranešė Kryvyj Riho miesto gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas.
Jis teigė, jog gelbėjimo ir medicinos tarnybos gelbėja žmones, o detalesnė informacija bus paskelbta vėliau.
J.Borrellis paragino panaikinti draudimą Ukrainai naudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus
00:50
Pirmadienį ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis paragino panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijos kariniams taikiniams.
J.Borrellis ir anksčiau pasisakė už tai, kad draudimas Ukrainai būtų panaikintas, tačiau jis vėl iškėlė šį klausimą po pastarojo Rusijos išpuolio pirmadienį, kurio metu ji prieš Ukrainą panaudojo 127 raketas ir 109 bepiločius orlaivius.
Rusijos pajėgos taikėsi į 15 sričių, padarydamos žalos civilinei ir energetikos infrastruktūrai. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, žuvo mažiausiai 7 žmonės, 47 buvo sužeisti, įskaitant keturis vaikus.
„Rusija suintensyvino savo agresiją ir atnaujino masines atakas visoje Ukrainoje, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą, įskaitant hidroelektrines, ir nusinešdama aukų“, – platformoje „X“ rašė J.Borrellis.
„Panaikinus apribojimus naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą, vadovaujantis tarptautine teise, būtų sustiprinta Ukrainos savigyna, išgelbėtos gyvybės ir sumažinta destrukcija Ukrainoje“, – teigė jis.
ES vyriausiasis diplomatas taip pat pabrėžė, kad Ukrainai skubiai reikia papildomos priešlėktuvinės gynybos.
J.Borrellis sakė, kad rugpjūčio 29 d. neformaliame susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir ES užsienio reikalų ministrais aptars pastarojo meto Rusijos puolimą ir Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimą.
A.Pocius: ukrainiečių įsiveržimas į Kurską rodo, kad tokių žingsnių bus daugiau
23:13
Ukrainiečių įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį agresorei signalizuoja, kad tokių atakų gali būti daugiau, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Manyčiau, tas netikėtumo žingsnis, kuris buvo žengtas, yra signalas Rusijai, kad tokių žingsnių bus daugiau“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo A.Pocius.
„Manau, kad šitos (Kursko – BNS) operacijos sėkmė yra ta, kad ji buvo tokia slapta, kad mažai kas žinojo ukrainiečių tikslus, kada, kur, kaip ir koks yra galutinis tikslas“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.
Jis teigė „norintis tikėti“, jog tokių ukrainiečių veiksmų yra suplanuota daugiau, kadangi netikėti manevrai karyboje būna naudojami nukreipti dėmesiui.
„Po tokio įsiveržimo į priešo teritoriją, kur nukreipiamas dėmesys, sutelkiamos papildomos pajėgos, galvojama, kad čia yra pagrindinė kryptis, o iš tikro tikroji puolimo kryptis, sakykime, bus visiškai kitoje vietoje. Neatmestinas toks scenarijus ir norėčiau tikėti, kad panašių kontrpuolimų tikrai bus“, – tvirtino A.Pocius.
Anot jo, vienas iš ukrainiečių tikslų gali būti pasiekti prie Kursko esančią atominę jėgainę, kad Ukraina „adekvačiai galėtų derėtis dėl Zaporižios atominės elektrinės“.
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos sąjungininkai jai tiekiamą ginkluotę turėtų leisti plačiau naudoti Rusijos teritorijoje esančių taikinių naikinimui.
Rusija prieš pustrečių metų įsiveržė į Ukrainą ir surengė plataus masto invaziją.
Besipriešinantys ukrainiečiai rugpjūčio pradžioje sudavė netikėtą atsakomąjį smūgį Rusijos Kursko srityje, kur užėmė porą dešimčių gyvenviečių. Tai yra reikšmingiausia užsienio kariuomenės ataka Rusijos teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo.
Ukrainos pajėgų veiksmus Kurske Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadino Kyjivo „moraliniu pakilimu“.
Rusijos ataka Ukrainoje: gelbėtojai įvardijo žuvusiųjų skaičių
22:15
Pirmadienį, rugpjūčio 26 d., per galingą Rusijos raketų ataką žuvo 7 ukrainiečiai ir dar 47 žmonės buvo sužeisti. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, po rytinio masinio Rusijos smūgio darbai visose vietovėse jau baigti.
Taip pat baigtos demontuoti apgadinto penkiaaukščio gyvenamojo namo Lucke avarinės konstrukcijos.
„Iš viso per išpuolį Ukrainoje žuvo 7 žmonės (iš jų 2 mirė ligoninėje) ir 47 buvo sužeisti, įskaitant 4 vaikus, gimusius 2014 m., 2017 m. ir 2024 m.“, – rašoma ataskaitoje.
Gelbėtojai užgesino 22 gaisrus. Du žmonės buvo išgelbėti. Iš viso likviduojant apšaudymo padarinius dalyvavo apie 740 gelbėtojų ir 176 vienetai technikos.
JAV smerkia Rusijos ataką prieš Ukrainos elektros energijos tinklus
21:38
Jungtinės Valstijos pirmadienį išreiškė pasipiktinimą dėl didelio Rusijos išpuolio prieš Ukrainos elektros tinklus ir pažadėjo nuolat remti Kyjivą.
„Griežčiausiai smerkiame besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jos pastangas priversti ukrainiečius gyventi tamsoje, atėjus rudeniui“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, pavadinęs išpuolį „keliančiu pasipiktinimą“.
Ukrainoje per naujausią dronų ir raketų ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešta apie smūgius Odesoje, Vinycioje, Zaporižioje, Kremenčuke, Dnipre, Chmelnyckyje, Kropyvnyckyje ir Kryvyj Rihe, taip pat Lvivo, Rivnės ir Ivano Frankivsko srityse.
Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka Ukrainoje
20:10
„Economichna Pravda“ skaičiavimais, rugpjūčio 26 d. Ukrainos oro antpuolis Rusijai kainavo apie 1,26 mlrd. dolerių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų duomenimis dienos pradžioje Rusija apšaudė Ukrainą:
- 109 atakos bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“;
- 77 sparnuotosios raketos „Kh-101“;
- 3 sparnuotosios raketos „Kh-22“;
- 28 jūrinės sparnuotosios raketos „Kalibr“;
- 6 balistinės raketos „Iskander-M“;
- 3 aerobalistinės raketos „Kh-47M2 Kinzhal“
- 10 valdomų oro raketų „Kh-59/Kh-69“.
Pasak leidinio, bepilotis lėktuvas „Shahed-136/131“ gali kainuoti nuo 49 tūkst. dolerių, jei kalbama apie pačios Rusijos produkciją, iki 290 tūkst. dolerių, jei kalbama apie importą iš Irano. Kaip pagrindą imant vidutinę kainą, kuri buvo numatyta importui iš Irano – 193 tūkst. dolerių. Taigi 109 atakos bepiločiai lėktuvai „Shahed“ Rusijos Federacijai kainavo apie 21,3 mln. dolerių.
Aerobalistinės raketos Kh-47M2 „Kinzhal“ kaina yra 10 mln. dolerių, o bendras paleistų raketų kiekis – 30 mln. dolerių.
Kh-22 raketos kaina siekia 1 mln. dolerių, o bendra iššautų raketų suma yra 3 mln. dolerių.
Kh-101 raketa kainuoja 13 mln. dolerių už vienetą, bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 1 mlrd. dolerių.
Pasak „Defense Express“, vienos raketos „Kalibr“ kaina yra 6,5 mln. dolerių, taigi bendra kaina siekia 182 mln. dolerių.
Raketos Kh-59/Kh-69 kainuoja 0,5 mln. dolerių už vienetą, taigi bendra iššautų šio tipo raketų suma yra 5 mln. dolerių.
Balistinė raketa „Iskander-M“ gali kainuoti 3 mln. dolerių, bendra visų iššautų šio tipo raketų kaina yra 18 mln. dolerių.
Taigi bendra suma, kurią Rusija išleido rugpjūčio 26 d. rytinei atakai prieš Ukrainą, yra 1,26 mlrd. dolerių.
Analitikai paaiškino, kodėl A.Lukašenka gali ruoštis perduoti valdžią
18:59
JAV įsikūrusio Roberto Lansingo instituto (RLI) analitikai mano, kad Baltarusijos diktarorius Aliaksandras Lukašenka ruošiasi perduoti valdžią. Viena iš priežasčių – stiprus Rusijos spaudimas. Tai teigiama RLI interneto svetainės publikacijoje.
Analitikų teigimu, pastaruoju metu daugėja ženklų, kad A.Lukašenka ruošiasi pakeisti valdžią Baltarusijoje.
RLI analitikai mano, kad A.Lukašenka siekia kontroliuojamo ir savarankiško valdžios perdavimo su jo neliečiamybės garantijomis. Tai rodo jo pastarojo meto pareiškimai, nenoras prisijungti prie invazijos į Ukrainą ir taikos palaikymo iniciatyvų.
„Manome, kad yra didelė tikimybė, jog A.Lukašenką skatina baimė prarasti valdžią dėl Rusijos veiksmų arba dėl perspektyvos būti įtrauktam į karą, kuris šaliai atneštų didelių nuostolių“, – teigiama analitikų apžvalgoje.
RLI ekspertai taip pat pripažįsta, kad A.Lukašenka gali pradėti ruoštis valdžios perdavimui ir dėl sveikatos problemų.
Visgi jie mano, kad Maskvos spaudimas yra lemiamas šio proceso veiksnys.
RLI analitikai užsiminė, kad artimiausiais mėnesiais A.Lukašenka gali bandyti pradėti dialogą su keliomis Vakarų šalimis, siekdamas normalizuoti santykius ir gauti pritarimą dėl galimo įpėdinio.
Ekspertai pažymi, kad, nepaisant agresyvių pareiškimų, A.Lukašenka neva nepritaria karui su Ukraina, nes supranta, kad Kyjivo pralaimėjimas paskatintų didesnę Baltarusijos integraciją į vieną valstybę su Rusija.
„Tai lemtų jo nušalinimą nuo valdžios ir Kremliui lojalių saugumo pajėgų sustiprėjimą <...> A.Lukašenkai karo Ukrainoje baigtis Rusijos sąlygomis yra nepageidautinas rezultatas, nes tai gali lemti <...> švelnią aneksiją, kuri nustumtų A.Lukašenką į šoną“, – teigia RLI analitikai.
Buvęs D.Trumpo patarėjas atskleidė, kaip V.Putinas manipuliavo JAV prezidentu
18:42
Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R.McMasteris sekmadienį pareiškė, kad D.Trumpui reikia „kompetentingos komandos aplink save“, nes juo galima manipuliuoti.
Sekmadienį kalbėdamas CBS laidoje „Face the Nation“ H.R.McMasteris sakė: „Jis gali priimti tikrai pagrįstus sprendimus ir sugriauti dalykus, kuriuos reikia sugriauti užsienio politikos, nacionalinio saugumo srityse, tačiau dažnai jam sunku laikytis tų sprendimų ir juos įgyvendinti.“
H.R.McMasteris dalyvavo laidoje, kurioje reklamavo savo naująją knygą „Karas su savimi: mano kelionė D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose“. Jis yra į atsargą išėjęs armijos generolas leitenantas, nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. ėjęs D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. H.R.McMasterio knygoje, be kita ko, susitikimai Baltuosiuose rūmuose apibūdinami kaip „pratybos nuolankaus liaupsinimo srityje“.
V.Putinas žaidė su D.Trumpo ego jį liaupsindamas
Dienraštyje „Wall Street Journal“ paskelbtoje ištraukoje H.R.McMasteris apgailestavo, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo D.Trumpu: „V.Putinas, negailestingas buvęs KGB darbuotojas, žaidė su D.Trumpo ego ir nesaugumo jausmu, panaudodamas liaupses“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija taikosi į Vokietiją: planavo dronų ataką prieš NATO karinę bazę
16:41
NATO oro pajėgų bazėje Geilenkirchene, vakarų Vokietijoje, dėl sabotažo grėsmės iš Rusijos įvestos sustiprintos saugumo priemonės, skelbia naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniais saugumo struktūrose.
Agentūros duomenimis, užsienio žvalgyba įspėjo Vokietijos valdžios institucijas apie galimą išpuolį prieš NATO bazę, kurį galimai turėjo įvykdyti dronas.
Anot šaltinių, ši informacija buvo priimta kaip rimtas perspėjimas.
Rugpjūčio 23 d. saugumo lygis NATO oro pajėgų bazėje Geilenkirchene dėl „galimos grėsmės“ Šiaurės Atlanto aljansui buvo perkeltas į antrąją pakopą – „Charlie“.
Pažymima, kad kai kurie darbuotojai buvo išsiųsti namo, o bazėje patruliavo policijos automobiliai. Geilenkirchene taip pat yra dislokuoti AWACS išankstinio perspėjimo sistemos žvalgybos lėktuvai.
Rugpjūčio viduryje bazė jau buvo sulaukusi dėmesio dėl galimo sabotažo. Tuomet nežinomi asmenys bandė patekti į objekto teritoriją, tačiau bandymas buvo sužlugdytas. Tačiau skelbiama, kad tuo pat metu užpuolikams pavyko patekti į Bundesvero oro bazę Kelne-Vane, kur jie užnuodijo geriamąjį vandenį.
Diversantai taip pat bandė atakuoti kitus strateginius objektus Vokietijoje. Rugpjūčio 22 d. paaiškėjo, kad Flensburgo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl to, kad Rusijos bepiločiai lėktuvai skraidė virš nebeveikiančios Šlėzvigo-Holšteino atominės elektrinės. Bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė neskraidymo zoną, skraidė virš teritorijos, kurioje yra atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas ir chemijos gamyklos. Policija spėja, kad incidentą sukėlė kariniai bepiločiai orlaiviai.
Liepos pradžioje JAV pirmą kartą per pastaruosius 10 metų dėl Rusijos keliamų grėsmių savo karinėms bazėms Europoje įvedė aukštą parengties lygį. Vašingtonas teigė, kad Maskva vykdo plataus masto sabotažo kampaniją visame Europos žemyne.
Anksčiau NATO pareigūnas žiniasklaidos grupei CNN sakė, kad Kremliaus veiksmai tampa vis įžūlesni ir agresyvesni.
Gegužės mėnesį Europos Sąjungos žvalgybos agentūros pranešė, kad Rusija rengia sabotažą Europoje, įskaitant sprogdinimus ir padegimus. ES tuomet pabrėžė, kad Rusijos agentai tapo „labiau koordinuoti ir agresyvesni“ nei anksčiau.
Antausis V.Orbanui: JAV įvedė sankcijas Vengrijai už Rusijos agresijos rėmimą
16:06
Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas dviem Vengrijos subjektams dėl jų paramos Rusijos agresijai. Apie tai socialiniame tinkle X paskelbė JAV ambasadorius Vengrijoje Davidas Pressmanas.
„Šiandien susitikau su Vengrijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais ir pranešiau jiems, kad Jungtinės Valstijos taiko sankcijas įvairiems objektams, įskaitant du Vengrijos subjektus“, – rašė D.Pressmanas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po smūgių Lenkijos kariuomenė pranešė apie oro erdvės pažeidimą
15:34
Lenkijos kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad po naujausių Rusijos smūgių Ukrainoje NATO šalies oro erdvę pažeidė, įtariama, dronas.
„Tikriausiai susiduriame su objekto patekimu į Lenkijos teritoriją. Objektą patvirtino mažiausiai trys radiolokacinės stotys“, – žurnalistams sakė ginkluotųjų pajėgų operacijų vadas generolas Maciejus Kliszas.
Jo teigimu, tai veikiausiai buvo dronas.
Anksčiau pirmadienį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė perspėjo gyventojus, kad pietrytinėje šalies dalyje aktyviai skraido lenkų ir kitų sąjungininkų naikintuvai.
„Nuo ankstyvo ryto iš (Rusijos) buvo intensyvus tolimojo nuotolio aviacijos aktyvumas, susijęs su smūgiais taikiniams, be kita ko, esantiems vakarinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.
Lenkijos kariuomenės operatyvinė vadovybė teigė, kad ankstesnį kartą toks didelis Rusijos atakų aktyvumas buvo užfiksuotas liepos 8 dieną, kai visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 42 žmonės ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
Ukrainoje per naujausią dronų ir raketų ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešta apie smūgius Odesoje, Vinycioje, Zaporižioje, Kremenčuke, Dnipre, Chmelnyckyje, Kropyvnyckyje ir Kryvyj Rihe, taip pat Lvivo, Rivnės ir Ivano Frankivsko srityse.
Juodojoje jūroje liepsnoja naftos gręžimo platformos, pramintos „Boiko bokštais“
15:27 Atnaujinta 15:28
Juodojoje jūroje užsidegė visi taip vadinami Boyko bokštai, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis.
Skelbiama, kad į rytus nuo Gyvačių salos buvo užpultos trys naftos gręžimo platformos. Pažymima, kad šeštadienį degė vidurinioji platforma, o iš 3-iosios platformos veržėsi dūmų stulpas.
Pasak atvirųjų šaltinių analitiko, bokštai buvo apgadinti dėl Rusijos puolimo Gyvatės saloje , kuris įvyko per Ukrainos nepriklausomybės dieną. Tuomet rusų kariuomenė salos rajone paleido 4 viršgarsines sparnuotąsias raketas Ch-22.
Ukraina ir anksčiau yra užpuolusi Juodosios jūros platformas. Jose rusai laikė įrangą, kuri buvo naudojama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Juodojoje jūroje stebėti.
Ukrainiečiai platformų kontrolę susigrąžino 2023 m. rugsėjį. Specialiosios pajėgos užgrobė nevaldomų aviacinių raketų atsargas ir radarų stotį „Neva“, kuri gali sekti laivus.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, išlaisvinus platformas Rusija neteko dalies žvalgybos pajėgumų, o gynybos pajėgos gavo naujų priemonių sėkmingoms operacijoms Juodojoje jūroje ir Kryme.
„Boiko bokštai“ – tai dujų gręžimo platformos „Petro Godovanecas" ir „Ukraina“ – jos buvo pastatytos atitinkamai 2010 ir 2012 metais.
2014 m. kovo mėn. gręžimo platformas konfiskavo Rusijos kariuomenė. Vėliau gręžimo platformas areštavo Kyjivo Pečersko teismas.
Rusija džiūgauja sudavusi smūgį Kyjivo hidroelektrinei: įvertino, ar laukti dar vienos tragedijos
15:07 Atnaujinta 15:11
Po masinės pirmadienio atakos prieš 15 regionų Ukrainoje Rusijos kariniai tinklaraštininkai suskubo dalintis vaizdo įrašu iš Kyjivo hidroelektrinės.
Praeitą vasarą Kachovkos hidroelektrinę Chersono srityje susprogdinusi Maskva po to ne kartą grasino, kad smogs milžiniškai prie sostinės esančiai hidroelektrinei.
Birželio mėnesį rusai kalbėjo apie galimybę susprogdinti Kyjivo hidroelektrinės užtvanką ir užtvindyti sostinę, tai pasiūlė pagrindinis Rusijos propagandininkas Volodymyras Solovjovas.
Po to Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Ukraina neva pati planuoja sunaikinti Kyjivo hidroelektrinėsir Kanivo užtvankas. Pasak jos, to esą reikia, kad Kyjivas tarptautinei bendruomenei „iš naujo sukurtų istoriją“, kaltindamas Rusiją karo nusikaltimais ir prašydamas Vakarų šalių naujos karinės pagalbos.
Anot naujienų agentūros „Unian“, po to, kai ėmė plisti įrašai apie smūgio pasekmes Kyjivo hidroelektrinei, nebėra prasmės ilgiau tylėti.
„Sugadinta užtvankos važiuojamoji dalis. Eismas užblokuotas. Sprendžiant iš filmuotos medžiagos – sprogmuo nusileido į mašinų skyrių. Sunku įvertinti, kiek ji suniokota, tačiau panašu, kad žala rimta“, – agentūra citavo neįvardintą šaltinį.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs valstybinės energetikos bendovės vadovas naujienų svetainei „Forbes Ukraine“ tvirtino, kad pirmadienį Rusijos pajėgos raketomis ir bepiločiais orlaiviais iš tiesų taikėsi į Kyjivo hidroelektrinę.
Jo teigimu, dėl apšaudymo yra pataikymų ir nuostolių, tačiau šiuo metu
jokios užtvankos pralaužimo ar kritinės žalos elektrinei grėsmės nėra.
Kyjivo hidroelektrinė yra netoli Ukrainos sostinės ant Dniepro upės. Tai viršutinė (pirmoji) Dniepro hidroelektrinių kaskados pakopa.
Savo ruožtu Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka susirašinėjimo platformoje „Telegrram“ įvertino, kad šios hidroelektrinės neįmanoma sunaikinti raketomis, o rusai – šia tema naudojasi, kad sukeltų paniką.
„Jokių grėsmių Kyjivo hidroelektrinės užtvankai nėra. Jos neįmanoma sunaikinti raketomis. Nėra prasmės jos lyginti su Chersono sritimi – ten įvyko sprogimas iš vidaus. Rusai naudojasi šia tema, kad sukeltų paniką, nieko daugiau“, – rašė A.Kovalenka.
Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas majoras, Saugumo sektoriaus reformų agentūros direktorius Viktoras Jagunas, reaguodamas į tai, naujienų agentūrai „Unian“ pažymėjo, kad Kyjivo hidroelektrinės užtvankos, kaip ir bet kurios kitos, negalima sunaikinti iš išorės.
Jo aiškinimu, Rusija neturės pakankamai galios užtvankoms iš išorės sunaikinti, nes tam reikia „į vieną tašką nukreipti 20 raketų“.
V.Jagunas taip pat pabrėžė, kad užtvankas galima sunaikinti tik iš vidaus, kaip tai padarė Rusija, kontroliuodama Kachovkos užtvanką.
Praėjusių metų birželio 6 d. naktį rusų kariai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę, dėl to buvo užlietos kelios Chersono srities gyvenvietės, labiausiai nukentėjo laikinai okupuotas kairysis krantas.
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, tiesioginės žalos, padarytos rusams sprogdinant Kachovkos hidroelektrinę, suma siekia mažiausiai 2 mlrd. dolerių.
Ukrainos gynybos ministras: Kyjivas jau ruošiasi atkirčiui
14:21
Ukraina ruošiasi atsakui į pirmadienį Rusijos įvykdytą masinį šalies apšaudymą, per kurį žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sunaikinta reikšmnga infrastruktūra, socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Praėjusią naktį Rusija vėl smogė mūsų miestams. Buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti namai, pažeista kritinė infrastruktūra“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad tai dar vienas įrodymas, jog Ukrainai būtina turėti tolimojo nuotolio pajėgumus ir panaikinti apribojimus smūgiams į priešo karinius objektus.
„Ukraina rengia savo atsaką. Ginklai mūsų pačių gamybos“, – pabrėžė R.Umerovas.
Rusijos pajėgos pradėjo masinį Ukrainos puolimą iš oro. Pirmadienį rusai į Ukrainos teritoriją paleido dešimtis raketų ir bepiločių orlaivių. Dėl apšaudymo keliuose Ukrainos miestuose nutrūko elektros energijos tiekimas, dėl to taip pat buvo nutrauktas vandens tiekimas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip šimtą įvairių tipų raketų ir apie šimtą bepiločių orlaivių „Shahed“.
Po smūgio Omske Rusijoje liepsnoja viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų
13:37
Bendrovei „Gazprom Neft“ priklausančios naftos perdirbimo gamyklos Omske teritorijoje įvyko sprogimas, pranešė „Telegram“ kanalas „112“, kurį cituoja naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Pasak šaltinių, užsidegė vienas iš naftos perdirbimo įrenginių , o kilusio gaisro plotas siekė 1 000 kv. m.
Vietos gyventojai nurodė, kad sprogimas objekte buvo girdimas keliuose miesto rajonuose, o jo stiprumas buvo toks, kad „namai drebėjo“, rašoma kanale „NG55“.
Per incidentą buvo sužeisti du darbininkai, vienam iš jų nuplėšta galūnė, o kitas patyrė smegenų sutrenkimą, pažymėjo kanalas „Baza“. Į įvykio vietą atvyko penkiolika ugniagesių komandų.
Omsko naftos perdirbimo gamykla yra didžiausia Rusijoje, išskyrė „The Moscow Times“. Jai tenka dešimtadalis visos šalies benzino gamybos. Jos pajėgumai – daugiau kaip 20 mln. tonų naftos per metus, o darbuotojų skaičius viršija 3 500.
Naftos perdirbimo gamyklos spaudos tarnyba patvirtino, kad gamykloje įvyko technologinės įrangos „gaisras“. Tuo pat metu, anot spaudos tarnybos, naftos perdirbimo įmonė toliau dirba „normaliai“, o gaisras „kontroliuojamas“. Gamykla nebuvo evakuota, atkreipė dėmesį šaltiniai. „Baza“ pašnekovai tvirtina, vis dar išlieka naujų sprogimų grėsmė.
Omsko naftos perdirbimo gamykla 2023 m. sausio-gruodžio mėn. perdirbo 21,28 mln. tonų naftos. Perdirbimo gamykloje pagaminta 5,07 mln. tonų variklinio benzino (11,5 proc/ Rusijos produkcijos), 8,1 mln. tonų dyzelino (9,2 proc.) ir 1,63 mln. tonų reaktyvinių degalų (15 proc.).
Nuo metų pradžios Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos sandėlius Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo mažiausiai 40 kartų, o kelios didelės naftos perdirbimo gamyklos buvo priverstos sustabdyti gamybą po gaisrų ir įrangos sugadinimo.
Rosstat duomenimis, sausio-gegužės mėn. benzino gamyba Rusijoje sumažėjo 20 proc., o dyzelino – 11 proc., palyginti su gruodžio mėn. pabaigos lygiu. Birželio pradžioje Rusijos valdžios institucijos įslaptino degalų gamybos statistiką, motyvuodamos sankcijomis ir „manipuliavimo rinka“ grėsme.
R.Kadyrovo šešiolikmečiui sūnui įteiktas aukščiausias Čečėnijos apdovanojimas – Kadyrovo ordinas
13:27
16-metis Ramzano Kadyrovo sūnus Adamas apdovanotas aukščiausiu Čečėnijos apdovanojimu – Kadyrovo ordinu. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė respublikos vyriausybės vadovas Magomedas Daudovas.
„Adamas Ramzanovičius yra vertas mūsų pirmojo prezidento, Rusijos didvyrio Achmato Chadži Kadyrovo anūkas. Jis siekia tikslų ir labai veiksmingas R.Kadyrovo komandos atstovas“, – rašė A.Daudovas.
2023 m. rugsėjo 25 d. Ramzanas Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jo sūnus Adamas muša Volgogrado gyventoją Nikitą Žuravelį, sulaikytą įtariant Korano sudeginimu. „Sumušė jį ir pasielgė teisingai“, – rašė Čečėnijos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos kariuomenė: masinių Rusijos smūgių Ukrainoje metu pakelti naikintuvai
12:58
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pirmadienį perspėjo gyventojus, kad pietrytinėje šalies dalyje aktyviai skraido lenkų ir kitų sąjungininkų naikintuvai, Rusijai surengus didžiulę ataką Ukrainoje.
Vadovybės pranešimą cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainoje per naujausią dronų ir raketų ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešta apie smūgius Odesoje, Vinycioje, Zaporižioje, Kremenčuke, Dnipre, Chmelnyckyje, Kropyvnyckyje ir Kryvyj Rihe, taip pat Lvivo, Rivnės ir Ivano Frankivsko srityse.
„Pradėtos visos būtinos procedūros, kad būtų užtikrintas Lenkijos oro erdvės saugumas, o Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė nuolat stebi situaciją“, – rašė vadovybė socialiniame tinkle „X“.
„Nuo ankstyvo ryto iš (Rusijos) buvo intensyvus tolimojo nuotolio aviacijos aktyvumas, susijęs su smūgiais taikiniams, be kita ko, esantiems vakarinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.
Lenkijos kariuomenės operatyvinė vadovybė teigė, kad ankstesnį kartą toks didelis Rusijos atakų aktyvumas buvo užfiksuotas liepos 8 dieną, kai visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 42 žmonės ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
V.Zelenskis: rusai paleido į Ukrainą kone 200 raketų ir dronų
12:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad rusai, surengę naują masinę ataką prieš jo šalį, panaudojo kone 200 raketų ir atakos dronų.
„Dabar Rusijos smūgio padariniai šalinami visoje šalyje. Tai buvo vienas didžiausių – kombinuotas – smūgis. Daugiau kaip šimtas įvairių tipų raketų ir apie šimtas (dronų) „Shahed“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė prezidentas.
Pasak jo, atakos taikinys buvo kritinė civilinė infrastruktūra, nukentėjo energetikos objektai.
„Putinas savęs nekeičia: jis ligotas padaras - tai seniai visiems aišku. Bet taip pat aišku: jis gali daryti tik tai, ką jam leidžia pasaulis. Silpnumas, nepakankami atsako sprendimai maitina terorą. Ir kiekvienas lyderis, kiekvienas mūsų partneris žino, kokių tvirtų sprendimų reikia, kad šis karas būtų sustabdytas ir kad jis būtų sustabdytas sąžiningai.
Ukrainoje negali būti jokių nuotolio apribojimų, kai teroristai tokių apribojimų neturi. Negali būti jokių ginklų apribojimų gyvybės gynėjams, kai Rusija naudoja ir savo pačių pagamintus visų rūšių ginklus, ir "Shahed", ir balistiką iš Šiaurės Korėjos. Amerika, Didžioji Britanija, Prancūzija, kiti partneriai turi galią padėti mums sustabdyti terorą. Mums reikia sprendimų“, - dėstė Ukrainos prezidentas.
Per pirmadenį Ukrainoje įvykdytą naujausią dronų ir raketų ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, dešimtys sužeista, pranešta apie smūgius Odesoje, Vinycioje, Zaporižioje, Kremenčuke, Dnipre, Chmelnyckyje, Kropyvnyckyje ir Kryvyj Rihe, taip pat Lvivo, Rivnės ir Ivano Frankivsko srityse.
Ukraina nori JK leidimo raketomis smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui
12:34
Ukraina nori gauti Jungtinės Karalystės leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“, kad galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nes tai galėtų priversti Maskvą derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo. Apie tai rašo laikraštis „The Guardian“, cituodamas aukšto rango Ukrainos pareigūnus.
Vienas iš šaltinių pažymėjo, kad Rusija imsis derybų tik tuo atveju, jei supras, kad Ukraina gali „kelti grėsmę Maskvai ir Sankt Peterburgui“. Pritaikius „Storm Shadow“ giliai Rusijos teritorijoje, Kremliui būtų pademonstruota, kad šalia Rusijos sostinės esantiems kariniams objektams gresia tiesioginiai smūgiai, pabrėžė kiti leidinio pašnekovai.
Kartu pašnekovai pripažino, kad tokia strategija yra labai rizikinga ir kol kas nesulaukia Jungtinių Valstijų paramos.
Rugpjūčio 12 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsižvelgdamas į Ukrainos pajėgų puolimą Kursko srityje, nurodė prašyti Vakarų leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. Tą pačią dieną laikraštis „The Telegraph“ citavo Didžiosios Britanijos ministro pirmininko kanceliarijos atstovą spaudai, kuris teigė, kad Kyjivas negavo Londono leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ įsiveržimui į Rusijos regioną.
„Teikiame karinę pagalbą, kad paremtume aiškią Ukrainos teisę į savigyną. Nedviprasmiškai pareiškėme, kad Jungtinės Karalystės teikiama įranga yra skirta Ukrainos gynybai“, – aiškino leidiniui pašnekovas.
Sprendimas naudoti „Storm Shadow“ priklauso ne tik nuo Jungtinės Karalystės vyriausybės, bet ir nuo Prancūzijos, nes šios raketos yra bendras abiejų valstybių kūrinys, rašo „The Telegraph“.
Ukrainos pusė taip pat prašė Vašingtono leisti naudoti ATACMS raketas per puolimą Kursko srityje, tačiau Kyjivas kol kas negavo teigiamo atsakymo į šį prašymą.
Mirė raketų sistemos „Iskander-M“ vyriausiasis konstruktorius O.Mamalyga
12:05
Mirė raketų sistemos „Iskander-M“ vyriausiasis konstruktorius Olegas Mamalyga. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė korporacijos „Rostech“ holdingas „Vysokotočnye kompleksy“.
Jam buvo 91 metai. Jis dalyvavo kuriant ginklus ir karinę įrangą, įskaitant pirmuosius sovietines prieštankinių raketų sistemas („Šmel“, „Maliutka“), taktinius („Točka“) ir operatyvinius-taktinius raketinius kompleksus („Oka“, „Oka-U“, „Iskander-M“), sakoma pranešime.
„Iskander-M“ yra skirta smogti taikiniams iki 500 kilometrų atstumu. Rusijos kariuomenė aktyviai naudoja „Iskander-M“ per karą Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija be gailesčio apšaudė 15 Ukrainos regionų: pasitelkė viską savo arsenale
11:40
Pirmadienį Rusijos pajėgos surengė masinę ataką prieš Ukrainą ir paleido dronus bei raketas į 15 Ukrainos regionų, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Pasak D.Šmyhalio, per Rusijos ataką buvo sužeisti ir žuvo žmonės, kėsintasi į infrastruktūros objektus. Tam Maskva pasitelkė visus įmanomus ginklus savo arsenale: bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir viršgarsines balistines raketas.
„Rusijos teroristai vėl nusitaikė į energetikos infrastruktūrą. Deja, daugelyje regionų padaryta nuostolių. „Ukrenerho“ priversta naudoti avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus, kad stabilizuotų sistemą“, – nurodė premjeras.
Pasak ministro pirmininko, sostinėje veiks punktai, kuriuose gyventojai galės naudotis elektra.
„Siekiant sustabdyti barbarišką Ukrainos miestų apšaudymą, būtina sunaikinti vietas, iš kurių paleidžiamos Rusijos raketos“, – pridūrė D.Šmyhalis ir priminė, kad šiam tikslui Ukrainai reikia tolimojo nuotolio ginklų ir partnerių leidimo juos naudoti prieš Rusijos taikinius.
„Mes tikimės savo sąjungininkų paramos ir tikrai priversime Rusiją sumokėti“, – tvirtino Ukrainos premjeras.
Plačiau skaitykite ČIA.
11:37
Ukrainos dronai atakavo daugiaaukščius namus Rusijos Saratove ir Engelse
10:54
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai atakavo daugiaaukščius gyvenamuosius namus Rusijos miestuose Saratove ir Engelse, pranešė Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas.
Teigiama, kad dar keturi privatūs namai buvo apgadinti Engelso rajono Pribrežinio kaime. Dėl apšaudymo vienas žmogus buvo sunkiai sužeistas.
„Sunkios būklės moteris paguldyta į ligoninę. Gydytojai kovoja dėl jos gyvybės“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ nurodė regiono vadovas.
Filmuotoje medžiagoje, kurią paskelbė naujienų tarnyba „Emergency Saratov“, matyti į daugiaaukščius pastatus atsitrenkiantys dronai.
R.Busarginas savo ruožtu tikina, kad visus bepiločius orlaivius pavyko numušti priešlėktuvinės gynybos sistemai, o į namus esą pataikė nuolaužos.
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos į Rusijos teritoriją paleido 20 bepiločių orlaivių, skelbia „The Moscow Times“.
Pranešama, kad smūgiai buvo suduoti Saratovo, Kursko, Belgorodo, Briansko, Tulos, Orelio ir Riazanės srityse.
Rusijos gynybos ministerija tikina, kad visi bepiločiai orlaiviai buvo numušti Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad du bepiločiai orlaiviai atakavo lengvąjį automobilį greitkelio Krasnaja Jaruga – Viazovojė atkarpoje ir sužeidė du civilius.
10:19
Rusija masiškai atakuoja Ukrainą: Kyjive girdimi sprogimai
09:44
Virš Ukrainos sostinės pirmadienį nugriaudėjo mažiausiai septyni sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Anksčiau pranešta, kad pirmadienį Rusija pradėjo nuo masinės atakos prieš Ukrainą – daugybėje regionų skelbiama apie oro pavojų, kai kur driokstelėjo sprogimai.
Ukrainos pareigūnai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad sprogimai nugriaudėjo Kryvyj Rihe, Charkive, Kropyvnyckyje, Dnipre, Zaporižioje, Chmelnyckyje.
Taip pat pranešama, kad rusai paleido raketų į Černyhivo, Poltavos ir kitas sritis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prikišo nagus? Dvi Kyjivo sąjungininkės padėjo išvengti nesėkmės pirmosiomis puolimo Kurske dienomis
09:35
Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, Ukrainos politikai prabilo apie buferinės zonos sukūrimą. Tačiau, pasak JAV pareigūnų, kol kas neaišku, kiek toli Ukraina gali bandyti prasiveržti į Rusiją ir kiek ilgai ten planuoja pasilikti, rašo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Nors pirminis ukrainiečių puolimas buvo kruopščiai suplanuotas, juo pavyko gerokai viršyti Kyjivo pradinius tikslus, ir dabar jis taiko labiau ad hoc strategiją, kuri pasinaudojo lėtu ir nesuderintu Rusijos atsaku, įvertino su žurnalistais kalbėję pareigūnai.
Nors Ukraina šį operacinį manevrą laikė paslaptyje iki paskutinės minutės, nuogąstaudama, kad sąjungininkai bandys ją atkalbėti ar sužlugdys puolimą, „The New York Times“ atskleidė, kad, praėjus kelioms dienoms nuo įsiveržimo pradžios, JAV ir Jungtinė Karalystė prikišo nagus ir suteikė Kyjivui vertingų palydovinių vaizdų bei žvalgybinės informacijos.
Du leidinio šaltiniai paaiškino, kad ši informacija padėjo Ukrainos pajėgoms sekti Rusijos pastiprinimo judėjimą, kuris galėtų pulti ukrainiečių karius arba atkirsti galimus jos atsitraukimo kelius į Ukrainą.
Kai kurie šaltiniai pažymėjo, kad plečiantis Ukrainos kontrolei vakarų Rusijoje, didėja rizika perkrauti Kyjivo pajėgų tiekimo grandines ir priešlėktuvinės gynybos sistemas. Papildomų pajėgų perkėlimas į Kursko sritį silpnina Ukrainos pozicijas palei fronto liniją Rytų Ukrainoje, ypač Donbase, kur Rusijos kariuomenė aktyviai bando žengti į priekį.
Nors ir ištiesė pagalbos ranką, Vašingtonas nėra įsitikinęs, kad Ukraina ilgam išlaikys užimtas teritorijas. Šaltinių teigimu, tai indikuoja griovių, minų laukų ir gynybinių barjerų, kurie galėtų apsaugoti Ukrainos kariuomenę nuo kontratakų, trūkumas.
„Karas kol kas parodė, kad būdas sulėtinti kariuomenę yra „gynyba gilumoje“, – įvertino Strateginių ir tarptautinių studijų centro (SSI) vyresnysis viceprezidentas Sethas G.Jonesas, turėdamas omenyje kelių gynybos lygių strategiją.
„Jei jie negins teritorijos, naudodami tranšėjų ir minų mišinį, išlaikyti teritoriją bus praktiškai neįmanoma.“
Ir kuo daugiau teritorijos Ukraina užims, tuo didesnis iššūkis bus ten esantiems maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių ją apginti, pastebėjo JAV pareigūnai ir analitikai.
Tuo tarpu Pentagono pareigūnas „The New York Times“ teigė, kad Ukrainos delsimas statyti gynybinius įtvirtinimus nebūtinai reiškia, jog Kyjivas neketina laikyti teritorijos Rusijoje. Ukraina gali siekti statyti gynybines pozicijas dar giliau Rusijos viduje, išplėsti užimtą teritoriją, kad papildytų buferinę zoną.
Amerikiečių kariškiai taip pat pažymėjo, kad Kursko puolimu Ukrainai pagaliau pavyko parodyti, kad ji moka vykdyti „kombinuotų ginklų“ manevrus – pėstininkų, šarvuočių ir artilerijos pajėgų sinchronizuotas atakas. Prieš metus nepavykusio Ukrainos kontrpuolimo metu jos pajėgoms sunkiai sekėsi vykdyti kombinuotąsias ginkluotės operacijas, nors mokymai truko ištisus mėnesius.
„Administracija vertina ukrainiečių prisiimtą riziką ir yra pakankamai sužavėta jų parodytu vadovavimu, kontrole ir koordinavimu“, – pareiškė Evelyn Farkas, buvusi vyriausioji Pentagono pareigūnė Ukrainai Baracko Obamos administracijoje.
Rugpjūčio 23 d. leidinys „The Washington Post“ pranešė, kad JAV prezidento administracija svarsto galimus karinės pagalbos Kyjivui paketo pakeitimus, kad jis geriau atitiktų dabartinius Ukrainos pajėgų poreikius Kursko srityje.
Teigiama, kad Pentagonas jau paprašė Ukrainos pateikti informaciją apie reikalingus išteklius, tačiau sprendimas dėl tiekimo koregavimo dar nepriimtas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kursko srityje rugpjūčio 6 d. rytą. Iki šiol Ukrainos kariuomenė perėmė apie 1 300 kv. km Rusijos teritorijos ir mažiausiai 94 gyvenviečių kontrolę.
Užsienio kariuomenės įsiveržimas į Rusijos teritoriją, pirmasis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Rusijos gynybos ministerijos nesugebėjimas sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo sukrėtė Rusijos vadovybę ir privertė Vladimirą Putiną „sunerimti“, leidiniui „The Moscow Times“ praeitą savaitę teigė šaltiniai Kremliuje.
Vienas iš jų atskleidė, kad prezidentas nebuvo toks niūrus nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos kariuomenė traukėsi iš Chersono.
Pažymėtina, kad ukrainiečių puolimas Kursko srityje taip pat sukėlė rusų nusivylimą, dėl kurio V.Putino reitingai pirmą kartą rekordiškai smuko nuo visuotinio karo pradžios.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas optimistiškas: mūsų pajėgos Rusijoje plečiasi
09:05
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas komentare žiniasklaidai trumpai įvertino kai kurias profesionalias agentų ir pasipriešinimo judėjimų kūrimo technikas Rusijos okupuotose teritorijose.
Pasak pranešimo, žvalgybos vadas pažymėjo, kad bet kokia operacija už priešo linijos prasideda nuo vadinamojo „kūrimo“ – linkusių bendradarbiauti žmonių paieškos ir vėlesnio jų verbavimo. Ir nors šis procesas yra labai kruopštus, Ukrainos agentų tinklas plečiasi, atkreipė dėmesį K.Budanovas.
„Yra trys bendradarbiavimo su žvalgyba motyvai: materialiniai ir finansiniai, ideologiniai ir patriotiniai, taip pat neapykanta trečiajai šaliai arba bendram priešui. Viskas, ką darai, veda prie vienos iš šių aplinkybių“, – aiškino jis.
Vienas agentūros pareigūnas, šaukiniu „Chartsyz“ pažymėjo, kad tikrasis agentūrinis darbas yra ne situacinis, vienkartinis bendradarbiavimas, o ilgalaikiai santykiai.
Anksčiau pranešta, kad „ATESH“ judėjimo partizanai įvykdė du sabotažo išpuolius geležinkelio linijoje, jungiančioje Rostovą prie Dono ir okupuotą Mariupolį. Šiuo geležinkeliu į karo zoną gabenama karinė technika ir personalas.
Kyjivas perspėjo Minską dėl karių telkimo pasienyje: verčiau nesiimkite nedraugiškų veiksmų
08:45
Ukraina sekmadienį apkaltino savo kaimynę, Maskvos sąjungininkę Baltarusiją telkiant karius prie bendros sienos ir perspėjo Minską nesiimti „nedraugiškų veiksmų“.
Toks Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas paskelbtas Kyjivui tęsiant įsiveržimą į Rusijos Kursko regioną, o rusų kariams toliau stumiantis į priekį Rytų Ukrainoje.
Baltarusija leido Rusijos kariams naudotis jos teritorija 2022 metų vasarį jiems pradedant invaziją į Ukrainą.
Pareiškime teigiama, kad Ukrainos žvalgyba užfiksavo, jog Baltarusija, prisidengdama pratybomis, „Gomelio regione prie šiaurinės Ukrainos sienos sutelkė daug personalo“.
Jame priduriama: „Įspėjame Baltarusijos pareigūnus nedaryti tragiškų savo šaliai klaidų dėl Maskvos spaudimo, o jos ginkluotąsias pajėgas raginame nutraukti nedraugiškus veiksmus ir atitraukti pajėgas nuo Ukrainos valstybinės sienos didesniu atstumu nei Baltarusijos sistemų šaudymo nuotolis.“
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Telegraph“: „Mėsininkas“ ar manevrų genijus? Kurskas nulems, kaip Syrskis įeis į istoriją
08:36
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis dažnai kritikuojamas dėl rizikingų sprendimų ir dėl to, jog netausoja savo karių gyvybių. Tačiau kariškiai sako, kad jis yra darboholikas, rašo britų leidinys „The Telegraph“.
Dėmesį į jo figūrą patraukė drąsi 59-erių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado O.Syrskio invazija į Rusijos Kursko sritį. Vieni jį vadina „Bachmuto mėsininku“, o kiti – puikiu generolu.
Kaip rašo „The Telegraph“, daug nemalonių dalykų buvo pasakyta apie O.Syrskį, kai jis vasarį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pareigose pakeitė Valerijų Zalužną.
„Jis buvo per daug konservatyvus, per daug kontroliuojamas, per daug norintis eikvoti savo karių gyvybes... Drąsi 59 metų generolo invazija į Rusijos Kursko sritį pakeitė šį požiūrį – tam tikru mastu“, – skelbiama straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kursko srityje į nelaisvę pateko mažiausiai 247 rusų kariai
08:09
Amerikiečių leidinys „The Washington Post“, išnagrinėjęs daugiau kaip šimtą vaizdo įrašų ir nuotraukų, padarytų nuo Kursko operacijos pradžios, patvirtino, kad į nelaisvę pateko mažiausiai 247 rusų kariai.
Tai pačių Ukrainos kariškių padaryti vaizdo įrašai ir „The Washington Post“ fotografo filmuota medžiaga, daryta karo belaisvių stovykloje, kurioje visų pirma laikomi rusų karo prievolininkai.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad jauni rusų kariai, atrodo, pasidavė be pasipriešinimo.
Kartu leidinyje pažymima, kad žurnalistai nepatikrino visų vaizdo įrašų ir nuotraukų su belaisviais, kurie vis pasirodo tinkle, todėl daro prielaidą, kad į ginkluotųjų pajėgų rankas patekusių rusų karių skaičius yra daug didesnis.
Analitikai: Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė priešinasi pajėgų perkėlimui į Kursko sritį
07:14
Rusija toliau perkelia pajėgas iš mažiau prioritetinių fronto Ukrainoje rajonų į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos zoną Kursko srityje.
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados, 155-osios jūrų pėstininkų brigados (Ramiojo vandenyno laivynas, Rytų karinė apygarda), 11-osios oro desanto (VDV) brigados, 56-ojo VDV pulko (7-oji VDV divizija) ir 51-ojo VDV pulko (106-oji VDV divizija) vadai pranešė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui apie kovines užduotis Rusijos teritorijose, besiribojančiose su Ukraina. Jie tikriausiai kalbėjo apie Kursko sritį.
Skelbiama, kad V.Putinas buvo susitikęs su savo generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu ir Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininku generolu pulkininku Sergejumi Rudskiu. Jie aptarė Rusijos atsaką į Ukrainos „įsiveržimą“ į Kursko sritį.
Karo studijų instituto ekspertai stebėjo 810-osios jūrų pėstininkų brigados, 155-osios jūrų pėstininkų brigados ir 11-osios oro desanto divizijos brigados kovinius veiksmus Kursko srityje. Visų pirma buvo duomenų, kad Rusijos karinė vadovybė neseniai perkėlė divizijos 56-ojo pulko dalinius iš Robotynės srities atgal į Rusiją.
Nors analitikai kol kas nematė informacijos apie Kursko srityje kovojančius 51-osios oro desantininkų divizijos dalinius, jų vadas pranešė V.Putinui apie karių judėjimą Rusijos Federacijoje. Tai leidžia manyti, kad jo kariai taip pat pasirodo Kursko srityje. Pastaraisiais mėnesiais jie kartu su kitais 106-osios oro desantininkų divizijos daliniais kovėsi Seversko kryptimi.
Be to, ISW ataskaita leidžia manyti, kad Rusijos Federacija iš fronto linijos Charkivo srities šiaurėje perdislokavo 810-osios ir 155-osios jūrų pėstininkų brigadų kovotojus ir 11-osios oro desantininkų brigados dalinius iš Časiv Jaro.
„Rusijos karinė vadovybė priešinasi operatyviniam spaudimui perkelti pajėgas iš prioritetinės puolamosios operacijos, skirtos užimti Pokrovską Donecko srityje. Tikėtina, kad ji ir toliau perskirstys pajėgas iš žemesnio prioriteto puolamųjų operacijų kitose vietose, kad apgintų Kursko sritį“, – pažymi analitikai.
Naujienų agentūra "Unian" priminė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje sužlugdė Rusijos planus užimti Sumų sritį.
„Kitas jų žingsnis buvo, ir jie jau buvo viską parengę, – mūsų valstybės šiaurėje. Tiesiog iš Sumų miesto pusės, iš Kursko srities pusės. Ir skirtumas tas, kad mes tai darėme prevenciškai, kad jie neužimtų mūsų miesto. Ir mes galėjome tai padaryti anksčiau“.
„The Telegraph“ teigimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje buvo efektyviausias puolimas per visą karą.
Per rusų smūgį viešbučiui Rytų Ukrainoje žuvo „Reuters“ komandos narys
06:34
Per Rusijos raketos smūgį į viešbutį Rytų Ukrainoje žuvo „Reuters“ dirbęs saugumo patarėjas, sekmadienį pranešė naujienų agentūra.
Anksčiau ji skelbė, kad vienas jos komandos narys dingo be žinios, o dar du buvo sužeisti per Rusijos naktinį oro smūgį viešbučiui Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske.
Per dar vieną kruviną dvejus su puse metų trunkančio karo dieną Rusijos atakos visoje Ukrainoje pareikalavo mažiausiai 18 civilių gyvybių. Rusija tvirtina, kad per Ukrainos smūgius Rusijos pasienio regionuose sekmadienį žuvo šeši civiliai.
Agentūra „Reuters“ sakė, kad yra sugniuždyta dėl savo patarėjo saugumo klausimais netekties per smūgį Kramatorske esančiame viešbutyje „Sapphire“, kuriame buvo apsistoję šeši jos karą nušviečiančios komandos nariai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė smūgį.
„The Wall Street Journal“: JAV atsargiai laukia, ar V.Zelenskio „nuotykis“ pasiteisins
06:30
Amerikos pareigūnai teigia, kad Ukrainos kariuomenės tikslas Kursko srityje yra trejopas: priversti Rusiją išvesti savo karius iš Rytų Ukrainos; sunaikinti pralaimėjimo mūšio lauke naratyvą; pagerinti Ukrainos pozicijas galimų taikos derybų išvakarėse.
Iki šiol visi trys tikslai buvo pasiekti, nors ir ribotai, rašo „The Wall Street Journal“
JAV iš pradžių buvo sutrikusios, kodėl Ukraina žengė tokį drastišką žingsnį ir kas bus toliau. „Antakiai buvo pakelti labai aukštai“, – sakė aukštas administracijos pareigūnas.
Dabar administracija atsargiai laukia, ar V.Zelenskio ėjimas pasiteisins.
WSJ pažymi, kad JAV suteikia Ukrainai erdvės vykdyti Kursko operaciją ir, pasak pareigūnų, stengiasi vengti viešo įsitraukimo į šį klausimą.
Nuo Baltųjų rūmų ir Pentagono iki JAV Europos vadavietės štabo Vokietijoje – pareigūnai stebi šią situaciją su atsargiu optimizmu.
„Manau, kad tam tikru lygmeniu tai dar kartą parodo Rusijos karinio saugumo trapumą, kad jie nebuvo pasiruošę šiam įvykiui,“ – pareiškė Pentagono vyriausiasis pareigūnas, atsakingas už specialiąsias operacijas, Chrisas Mayeris.
