Svarbiausios naujienos
- „Nežinau, ką kalbėjo senas „diedas“: V.Zelenskis pasakė, kas bus su dujų tranzitu per Ukrainą.
- V.Zelenskis įvertino operacijos Kursko srityje rezultatus: „Žlunga visi V.Putino pasakojimai“.
- Kyjivas ruošia Jungtinėms Valstijoms lemtingą sąrašą: tikisi pagaliau išlošti pritarimą.
- A.Lukašenka: man siūlė „spjauti į tą Rusiją“ ir kovoti kartu su Ukraina.
- Galingos liūtys paskandino Sočį.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka prieš Ukrainą
-
Analitikai: Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė priešinasi pajėgų perkėlimui į Kursko sritį
-
Kyjivas prašo Londono leidimo raketomis smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui
-
Rusija džiūgauja sudavusi smūgį Kyjivo hidroelektrinei: įvertino, ar laukti dar vienos tragedijos
„Nežinau, ką kalbėjo senas „diedas“: V.Zelenskis pasakė, kas bus su dujų tranzitu per Ukrainą
17:36
Ukraina nepratęs dujų tranzito susitarimo su Rusija, kuris baigs galioti 2024 m. pabaigoje. Tačiau, jei Europa paprašytų, Ukraina yra pasirengusi aptarti dujų tranzitą iš kitų tiekėjų per savo dujų transportavimo sistemą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė rugpjūčio 27 d. Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė „Interfax-Ukraina“.
„Niekas nepratęs susitarimo su Rusija, tuo viskas ir baigsis. Kalbant apie dujų tranzitą iš kitų bendrovių, jei kai kurių mūsų kolegų iš Europos prašymas tęsis, o mes visi esame Europos Sąjungoje, svarstysime jų prašymą“, – sakė jis.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau“
Kartu prezidentas pažymėjo, kad neturi informacijos apie neseniai įvykusio Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo temą.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau. Nesu tikras, ar dėl dujų. Manau, kad yra kitų klausimų“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pranešama, Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas liepos pabaigoje pareiškė, kad jo valstybė derasi su Rusija dėl galimybės pratęsti gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą, dėl kurio Rusijos ir Ukrainos sutartis baigiasi 2024 metais. Pasak jo, Ukrainos valdžios institucijos ir Europos Sąjunga paprašė Azerbaidžano padėti pratęsti šią sutartį.
Bendrovės „Naftohaz“ valdybos vadovas Oleksijus Černyšovas, komentuodamas pareiškimą, sakė, kad ES ir Ukraina ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų dujų tiekimą į Europą po to, kai 2024 m. bus nutraukta Ukrainos ir Rusijos tranzito sutartis, o vienas iš jų galėtų būti Azerbaidžano dujų tiekimas.
Ministras atskleidė ukrainietiškos bepilotės raketos „Palianycia“ kainą
00:12
Viena Ukrainos ilgojo nuotolio bepilotė raketa dronas „Palianycia“ kainuoja mažiau nei 1 mln. dolerių, pareiškė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fiodorovas.
Interviu „Associated Press“ jis sakė, kad naujojo ginklo naudojimas gali pakeisti karo eigą. „Manau, kad jis pakeis žaidimo taisykles, nes galėsime smogti ten, kur Rusija šiandien nesitiki“, – sakė Ukrainos ministras.
Saugumo sumetimais jis neatskleidė „Palianycios“ veikimo nuotolio ir gamybos apimčių, tačiau atskleidė, kad nuo 2022 m. pabaigos dalyvauja šio ginklo kūrimo projektuose. Dabar kariškiai kreipiasi į privatųjį sektorių, kad dar labiau sumažintų bepiločių raketų dronų gamybos sąnaudas.
Pasak M.Fiodorovo, nuo šių metų privačios bendrovės tapo pagrindinėmis dronų tiekėjomis Ukrainos kariuomenei. Jis mano, kad Rusijos dydis gali būti jos silpnoji vieta. „Neįmanoma pagaminti pakankamai oro gynybos sistemų, kad būtų galima apsaugoti tokią didelę teritoriją. Mums tai atveria galimybę veikti giliai už priešo linijos“, – sakė ministras.
Vienas iš projekte dalyvaujančių specialistų sakė, kad naująją raketą jie pradėjo kurti maždaug prieš 18 mėnesių. „Tai nėra seno sovietinio projekto tęsinys“, – pabrėžė jis.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie pirmąjį sėkmingą naujojo ginklo kovinį panaudojimą.
Raketos drono veikimo spindulyje 20 Rusijos karinių aerodromų. Buvo pranešta, kad ji bus paleidžiama nuo antžeminės platformos.
Aviacijos ekspertas: Rusijai liko tik trys MiG-31K smūgiams Ukrainoje
22:39
Rusijai liko tik trys lėktuvai MiG-31K, kuriais ji gali smogti Ukrainai. Tokią nuomonę išsakė aviacijos ekspertas, analitikas Kostiantynas Kryvolapas.
„Jiems liko trys MiG-31K, vakar buvo trys smūgiai su „Kinžal“, šiandien buvo trys smūgiai su „Kinžal“. Tai rodo, kad jiems liko trys MiG-31K, nes du mūsų smūgiai Savasleikos aerodromui davė rezultatų. Galbūt ten yra dar keletas MiG-31K, kuriuos galima suremontuoti, bet šiuo metu jie turi tris „kinžalus“, – pabrėžė jis televizijos kanalo „Kyjiv24“ eteryje.
Kartu ekspertas pažymėjo, kad ten, kur nėra „Patriot“ ar SAMP/T sistemų, neįmanoma numušti balistikos. Jis taip pat girdėjo, kad šiuo klausimu turėtų padėti F-16 lėktuvai, tačiau taip nėra.
„Pasaulyje nėra tokių lėktuvų, nėra ore dislokuojamų raketų, galinčių sunaikinti balistines raketas. Taškas. Daugiau čia nėra apie ką kalbėti. Arba mes turime „Patriot“ ir SAMP/T, ir tada numušame ir „Kinžal“, ir „Iskander-M“, ir visas kitas balistines raketas, arba jei jų ten nebus, bus pataikymų. Tai reikia aiškiai suprasti“, – pareiškė K.Kryvpolapas.
Ukraina sukūrė savo balistinę raketą: kokia ji gali būti?
21:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina išbandė savo balistinę raketą. Karinio ir politinio apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos nuomone, specialistai, kurdami šį ginklą, galėjo pasinaudoti projekto „Grom-2“ patirtimi.
Komentuodamas šį klausimą, O.Kovalenka pažymėjo, kad prieš Rusijos plataus mąsto invaziją į Ukrainą buvo vykdomi balistinės raketos „Grom-2“ kūrimo darbai. Pasak jo, šis projektas buvo per žingsnį nuo realizavimo, o prasidėjus karui jis buvo toliau kuriamas.
„Visai gali būti, kad dabar ši raketa turės visai kitą pavadinimą, kitas charakteristikas, tačiau patirtis, įgyta kuriant šią konkrečią raketą, ji buvo panaudota kuriant šią naują modifikaciją. Klausimas, kokios charakteristikos ir kaip mes ją naudosime“, – aiškino O.Kovalenka.
Specialisto teigimu, jei naujovė iš tiesų buvo sukurta „Grom-2“ pagrindu, šios balistinės raketos veikimo nuotolis gali siekti 500 kilometrų. Operatyvinio-taktinio lygio raketoms toks atstumas yra vidutinis.
„Tai yra galimybė pataikyti į taikinius tokiu atstumu, pavyzdžiui, kažkur atstumu iki Maskvos, pačioje Maskvoje. Atsižvelgiant į tai, kad dabar demonstruojame tikrai fenomenalius bendrų mūsų naikinimo priemonių tobulėjimo tempus, tai galėtų būti daug geresni rodikliai“, – tęsė apžvalgininkas.
O.Kovalenko iškėlė prielaidą, kad vienos tokios raketos kaina galėtų siekti iki 5 mln. dolerių. Pažymima, kad dabar Ukraina gali atlikti pavienius kūrinio bandymus tiesiogiai kovinėmis sąlygomis. Apie masinę gamybą kol kas nekalbama.
Į karą Ukrainoje vykstantiems rusams žada nemokamus sklypus Kryme
18:54
Rusams, kurie vyksta kariauti į Ukrainą, Kryme neva bus suteikiami nemokami žemės sklypai. Tai bus nepriklausomai nuo to, kur jie yra registruoti, pranešama aneksuoto Krymo vyriausybės interneto svetainėje.
Anksčiau žemė už dalyvavimą „specialiojoje karinėje operacijoje“ buvo išduodama tik Krymo gyventojams, pasirašiusiems sutartis. Pranešime sakoma, kad atitinkami pakeitimai buvo padaryti „Krymo Respublikos įstatyme Nr. 66/ZRC-2015“. Įstatymą jau esą priėmė vietos Valstybės taryba ir jis įsigalios po dešimties dienų nuo oficialaus paskelbimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas nori, kad kitas taikos aukščiausiojo lygio susitikimas vyktų globaliųjų Pietų šalyje
18:53 Atnaujinta 19:45
Kyjivas antradienį pareiškė norintis, kad kitas taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, būtų surengtas vienoje iš globaliųjų Pietų šalių.
Birželį daugiau kaip 90 valstybių vadovai ir aukščiausio rango pareigūnai susirinko Šveicarijoje į pirmąjį Ukrainos surengtą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Jame nedalyvavo nei Rusijos, nei Kinijos atstovai.
„Norėtume, kad antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyktų vienoje iš globaliųjų Pietų šalių“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas forume Kyjive.
Globalieji Pietūs – tai įvairios už Europos ir Šiaurės Amerikos ribų esančios šalys ir blokai, kurių užsienio politikos interesai nėra visiškai suderinti nei su Kyjivu, nei su Maskva.
Rusija nedalyvavo pirmajame susitikime, tačiau Ukraina išreiškė viltį, kad Maskva galėtų sudalyvauti antrajame derybų raunde.
„Jei Rusijos atstovai norės dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, jie dalyvaus“, – antradienį sakė V.Zelenskis.
Tačiau bet koks diplomatinis proveržis atrodo sunkiai įmanomas, Kremliui pareiškus, kad nesikalbės su Ukraina po jos kontrpuolimo Rusijos Kursko regione.
Dar prieš įsiveržimą Kremlius tvirtino, kad bet kokio taikos susitarimo atveju Kyjivas turėtų atsisakyti teritorijos, kurią Maskva laiko savo, o tai yra nepriimtina sąlyga Ukrainai.
Belieka susitikti su Xi Jinpingu
Ukraina apie tai pranešė praėjus kelioms dienoms po to, kai Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi apsilankė Kyjive, kur pasisakė už taiką.
N.Modi „aiškiai pasakė, kad Indija niekada nepritars jokiam planui, jokiam pasiūlymui, kuriame numatytas bet koks kompromisas dėl Ukrainos teritorinio vientisumo“, sakė A.Jermakas.
Tačiau Kyjive nė viena pusė nerodė jokių proveržio ženklų, o Indija yra tvirtai įsitikinusi, kad Maskva turėtų dalyvauti diplomatinėse pastangose.
N.Modi kalbėjosi su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu ir „pabrėžė esąs suinteresuotas prisidėti prie galimo politinio ir diplomatinio padėties, susijusios su Ukraina, sureguliavimo“, antradienį pranešė Kremlius.
Be N.Modi, V.Zelenskis buvo susitikęs su keliais kitais globaliųjų Pietų šalių vadovais, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą.
Jis dar turi susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuris tapo pagrindiniu Maskvos politiniu ir ekonominiu partneriu po to, kai 2022-ųjų vasarį rusų kariai įsiveržė į Ukrainą.
„Mūsų prezidentui belieka tik susitikti su Kinijos vadovu. Tačiau esu įsitikinęs, kad tai įvyks“, – sakė A.Jermakas.
„Nežinau, ką kalbėjo senas „diedas“: V.Zelenskis pasakė, kas bus su dujų tranzitu per Ukrainą
17:36
Ukraina nepratęs dujų tranzito susitarimo su Rusija, kuris baigs galioti 2024 m. pabaigoje. Tačiau, jei Europa paprašytų, Ukraina yra pasirengusi aptarti dujų tranzitą iš kitų tiekėjų per savo dujų transportavimo sistemą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė rugpjūčio 27 d. Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė „Interfax-Ukraina“.
„Niekas nepratęs susitarimo su Rusija, tuo viskas ir baigsis. Kalbant apie dujų tranzitą iš kitų bendrovių, jei kai kurių mūsų kolegų iš Europos prašymas tęsis, o mes visi esame Europos Sąjungoje, svarstysime jų prašymą“, – sakė jis.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau“
Kartu prezidentas pažymėjo, kad neturi informacijos apie neseniai įvykusio Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo temą.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau. Nesu tikras, ar dėl dujų. Manau, kad yra kitų klausimų“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pranešama, Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas liepos pabaigoje pareiškė, kad jo valstybė derasi su Rusija dėl galimybės pratęsti gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą, dėl kurio Rusijos ir Ukrainos sutartis baigiasi 2024 metais. Pasak jo, Ukrainos valdžios institucijos ir Europos Sąjunga paprašė Azerbaidžano padėti pratęsti šią sutartį.
Bendrovės „Naftohaz“ valdybos vadovas Oleksijus Černyšovas, komentuodamas pareiškimą, sakė, kad ES ir Ukraina ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų dujų tiekimą į Europą po to, kai 2024 m. bus nutraukta Ukrainos ir Rusijos tranzito sutartis, o vienas iš jų galėtų būti Azerbaidžano dujų tiekimas.
V.Zelenskis: atremti Rusijos atakoms Ukraina jau buvo pasitelkusi F-16
16:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo kariuomenė pasitelkė Vakarų atsiųstus naikintuvus F-16 atremti neseniai Rusijos surengtoms plataus masto dronų ir raketų atakoms.
„Naudodami F-16 jau sunaikinome keletą raketų ir dronų“, – sakė V.Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive. Daugiau detalių jis nenurodė.
Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis pranešė, kad Ukrainą pasiekė pirmoji ilgai lauktų naikintuvų siunta. Visgi neskelbiama, kiek orlaivių atsiųsta.
Antradienį Ukrainos vadovas pakartojo, kad šaliai reikia daugiau naikintuvų.
Gegužę naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad Kyjivui reikia daugiau kaip šimto naikintuvų „paritetui su Rusija“ pasiekti.
Jau daugiau nei pustrečių metų su įsiveržusiomis rusų pajėgomis kovojanti Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų sąjungininkų JAV pagamintų naikintuvų.
F-16 giriami dėl savo tikslumo, greičio ir nuotolio.
V.Zelenskis įvertino operacijos Kursko srityje rezultatus: „Žlunga visi V.Putino pasakojimai“
16:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas forume „Ukraina 2024. Nepriklausomybė“, pakartojo, kad jiems nebūtų pavykę Kursko srityje, jeigu kas nors būtų žinojęs apie planuojamą operaciją, ir įvardijo jau dabar matomus puolimo rezultatus.
„Žmonės nesupranta, nežino, ir tai gerai. Kitaip mums nebūtų pavykę Kursko srityje. Kursko operacija atnešė keletą dalykų. Pirmiausia, buvo sustabdyta Charkivo srities okupacija. Turėjome informacijos apie buferinių zonų sukūrimą Charkivo srityje, o paskui ir šiaurėje. Nežinojome konkrečių detalių, bet supratome, kad planuose gali būti Sumų ir Černihivo sritys. Tai gavome iš mūsų žvalgybos ir mūsų partnerių žvalgybos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad dėl puolimo Kursko srityje Kyjivui išties pavyko išvengti Sumų srities okupacijos. V.Zelenskis taip pat paaiškino, kodėl Ukraina pradėjo operaciją Kursko srityje, užuot perkėlusi dalį karių į Donecko sritį.
„Kalbant apie Donecko sritį, turite suprasti, kad tai yra jų strateginis tikslas. Tai, kad jie dar neatitraukia karių iš Donecko srities, yra suprantama, jie ten turi geriausiai apmokytus karius, ir tai yra jų strateginė kryptis. Jie tikrai nori okupuoti Donecko sritį. Šis tikslas nepasikeitė, jie turi tokius tikslus nuo pat karo pradžios 2014 m. Jie suinteresuoti visiškai okupuoti Donbasą. Tai nepavyks. Ir mes prie to dirbame. Kurskas yra mūsų plano dėl Ukrainos pergalės dalis“, – tikino prezidentas.
Jo nuomone, Kyjivo puolimas Kursko srityje apnuogino ir prezidento Vladimiro Putino politinius tikslus.
„Man atrodo, kad Rusijos visuomenė pradėjo matyti, jog V.Putinui svarbiau užimti miestą Ukrainoje, apie kurį jis niekada nėra girdėjęs, užuot gynus savo teritoriją. Vien tam, kad patenkintų savo ambicijas. Man atrodo, kad tai šiek tiek atvėrė akis“, – sakė V.Zelenskis.
Negana to, pridūrė jis, operacija atskleidžia ir nemažai dalykų apie tikruosius autoritarinio Rusijos prezidento tikslus. V.Zelenskis įvertino, kad dabar ir Globalieji Pietūs mato kai kuriuos jo veiksmus, palydėtus ambicijos: „Visi šie naratyvai žlunga, kai V.Putinas negina savo šalies. Taigi pasakojimas, kad jis neva gina rusakalbius gyventojus Ukrainoje, buvo sugriautas“.
„Jis nieko negina – visi tai mato. Dabar jo užduotis – mus sunaikinti. Ir šia operacija jis dabar atsako į klausimą, ką jis sugeba. Aišku, kai jis sako, kad jie vis dar turi daug žmonių, pajėgų, rimtą kariuomenę. Štai ir atsakymas. Vis dėlto tai nėra rimtos kariuomenės karas prieš mus. Kalbama apie Rusijos Federacijos ginklų ir kūnų skaičių. Ir būtent toks yra jo požiūris. Ir sako, kad jų ginkluoto potencialo mažinimas ir tokio potencialo didinimas Ukrainoje lems taktines sėkmes, tokias kaip Kurske. Ir jis turės klausimų valstybės viduje. Kas labai svarbu – visame šiame kare – tai jo visuomenės tikėjimo savo jėgomis praradimas“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
V.Zelenskis prasitarė ir apie tai, kad savo paruoštą taikos su Rusija planą JAV prezidentui Joe Bidenui įteks rugsėjo mėnesį, kuomet, kaip pranešta anksčiau, du prezidentai turėtų susitikti. Ukrainos vadovas savo ruožtu įvardijo keturias reikšmingas sritis, kurios bus įtrauktos į Ukrainos pergalės planą.
„Viena iš sričių, kuri jau padaryta, yra Kursko regionas. Antroji sritis – strateginė Ukrainos vieta pasaulio saugumo infrastruktūroje. Trečioji sritis – tai paketas, kuriuo siekiama priversti Rusiją nutraukti karą diplomatinėmis priemonėmis. Ir ketvirtoji kryptis yra ekonominė – apie ją išsamiai nekalbėsiu. Manau, būtų teisinga, kad šį planą pirmiausia pristatyčiau JAV prezidentui. Nuo jo priklauso, ar mums bus suteikta tai, kas numatyta šiame plane, ar ne. Mes galėsime laisvai naudotis tuo, kas yra šiame plane, arba ne“, – paaiškino jis.
V.Zelenskis: Kyjivas sėkmingai pagamino balistinę raketą ir ją išbandė
15:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad ukrainiečių kariuomenė neseniai atliko pirmąjį sėkmingą šalyje pagamintos balistinės raketos bandymą.
Jo pareiškimas Kyjive nuskambėjo po dvi naktis iš eilės vykusių didelio masto Rusijos atakų visoje Ukrainoje, per kuriuos žuvo apie 10 žmonių ir smarkiai nukentėjo energetikos infrastruktūra.
„Įvyko teigiamas pirmosios Ukrainos balistinės raketos bandymas. Sveikinu mūsų gynybos pramonę su tuo. Daugiau detalių apie šią raketą atskleisti negaliu“, – sakė jis per spaudos konferenciją Kyjive.
Siekdama tapti mažiau priklausoma nuo Vakarų šalių karinės pagalbos, Ukraina stengiasi plėtoti savo ginklų pramonę ir skatinti karinę gamybą savo teritorijoje.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis pareiškė, kad jo pajėgos pirmą kartą kovoje panaudojo Ukrainoje pagamintą tolimojo nuotolio „raketinį droną“ „Palianycia“.
Kyjivas taip pat turi pasirašęs susitarimus su Vakarų ginklų gamintojais dėl lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamybos.
Rusija atlieka tyrimą dėl dviejų žurnalistų, rengusių reportažus iš Kursko
14:51
Rusija antradienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) korespondento ir ukrainiečių žurnalistės, rengusių reportažus iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų Rusijos Kursko srityje.
Rusijos FSB saugumo tarnyba pareiškime nurodė, kad tiria „Deutsche Welle“ žurnalisto Nicko Connolly (Niko Koniolio) ir Ukrainos kanalo „1+1“ žurnalistės Natalijos Nagornajos veiklą.
Žurnalistai buvo apkaltinti neteisėtai patekę į Rusijos teritoriją po to, kai Ukraina anksčiau šį mėnesį pradėjo savo precendento neturintį puolimą agresorės teritorijoje.
Po dvejų su puse metų plataus masto invazijos ir kelis mėnesius trukusio intensyvaus rusų puolimo Rytų Ukrainoje Kyjivas perėmė iniciatyvą ir rugpjūčio 6 dieną pradėjo didelę ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje.
Kitų penkių žurnalistų, iš kurių nė vienas nėra Rusijoje, atžvilgiu jau pradėtas tyrimas ir jiems gresia iki penkerių metų kalėjimo, jei būtų pripažinti kaltais.
Rusų fantazija JAV prezidentą J.Bideną pavertė anglų kalbos mokytoju
14:49
Neturėdamas kuo užsiimti išėjęs į pensiją, kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas vyks į Rusiją ieškoti „rusiškos sielos“ – bent jau šios šalies televizijos režisierių fantazijose, sako leidinys „Politico“.
Rusijos žiniasklaida antradienį plačiai nušvietė pramogų kanalo TNT pranešimą spaudai, kuriame skelbiama, kad pradedamas filmuoti komedijos serialas pavadinimu „Atsisveikinimas“, kuriame vaidins išgalvotas J.Bidenas, neva keliaujantis į Rusiją inkognito, kad „pasinertų į mūsų tikrovę“ ir „suprastų rusų sielą“.
„Šioje istorijoje prezidentas nori išsiaiškinti, kodėl jo sankcijos rusams neveikia“, – rašoma pranešime spaudai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ginkluotųjų pajėgų vadas nurodė, kiek karių skyrė Rusija Kursko sričiai apginti
14:41 Atnaujinta 14:45
Kursko srityje Rusija yra dislokavusi apie 30 tūkst. karių ir jų skaičius vis auga, forumo „Ukraina 2024. Nepriklausomybė“ metu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, atsakydamas į klausimą apie Kursko operacijos pasekmes Pokrovsko sričiai.
„Vienas iš puolimo Kursko sektoriuje tikslų buvo atitraukti dideles priešo pajėgas iš kitų rajonų. Pirmiausia tai susiję su Pokrovsko ir Kurachovės kryptimis“, – paaiškino jis.
Kariuomenės vadas pridūrė, kad Maskva tai supranta, todėl ir toliau telkia savo pastangas Pokrovsko kryptimi, kur dislokuoti geriausiai kovai pasirengę daliniai.
„Žinoma, Kursko operacija nukreipė nemažai jo pajėgų. Šiuo metu galime teigti, kad apie 30 tūkst. karių jau yra perdislokuoti į Kursko sektorių. Ir šis skaičius vis didėja. Tuo pat metu priešas stengiasi neatitraukti dalinių iš kitų rajonų. Priešingai, jis didina savo pastangas Pokrovsko kryptimi“, – dėstė O.Syrskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos kariai daro viską, kad užtikrintų civilių gyventojų saugumą.
„Šiame sektoriuje kasdien tęsiasi įnirtingos kovos. Šiai teritorijai skiriame ypatingą dėmesį. Šioje teritorijoje taip pat sutelkiame pagrindines pajėgas ir priemones“, – sakė jis ir pridūrė, kad visa tai daroma siekiant apsaugoti Ukrainos civilius gyventojus.
Anksčiau antradienį Ukrainos kariuomenės vadas pranešė, kad jo pajėgos Rusijos Kursko srityje kontroliuoja 1 294 kvadratinius kilometrus teritorijos ir kone 100 gyvenviečių.
Be to, į nelaisvę paimta apie 600 rusų karių.
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, kad Rusija toliau perkelia pajėgas iš mažiau prioritetinių fronto Ukrainoje rajonų į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos zoną Kursko srityje, nes šalies karinė vadovybė priešinasi operatyviniam spaudimui perkelti pajėgas iš puolamosios operacijos, skirtos užimti Pokrovską Donecko srityje.
Tuo tarpu JAV pareigūnai leidiniui „The New York Times“ anksčiau tvirtino, kad Rusijai greičiausiai reikia 15-20 brigadų – mažiausiai 50 tūkst. karių – kad išstumtų Ukrainą iš Kursko, o dabar ji ten neturi nė iš tolo tiek pajėgų.
V.Putino blefas subliuško: puolimas Kurske tapo Rusijos psichologiniu lūžiu
14:13
Rugpjūčio 6 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kursko srityje, taip pažeisdamos neva aiškiai nubrėžtas Rusijos „raudonąsias linijas“. Suomijos analitikas Jussis Lassilas atkreipia dėmesį, kad anksčiau grasinimų vakarams negailėjęs Kremlius staiga nutilo, nors tariamos raudonosios linijos, pagal Rusiją, peržengtos.
„Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol nerado nė vienos raudonos linijos, nors mes kontroliuojame 1250 kvadratinių kilometrų Kursko srities. Paieškos operacija tęsiasi“, – juokavo Ukraina savo oficialioje platformos „X“ paskyroje.
Tarptautinėje politikoje raudonosios linijos reiškia ribų peržengimą, kuris sukeltų griežtas ir nenuspėjamas atsakomąsias priemones.
Rusija nuolat grasina Ukrainai ir Vakarams dėl raudonųjų linijų peržengimo bet kokia dingstimi.
Taip pat ne kartą grasino branduoliniais ginklais.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Lukašenka: man siūlė „spjauti į tą Rusiją“ ir kovoti kartu su Ukraina
13:50
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad kažkas jam neva pataria nusigręžti nuo Rusijos ir stoti Ukrainos pusėn kovoje su agresore.
„Mums dabar pataria, primeta iš išorės (viskas verčiama ant manęs): „Atsitrauk čia, atleisk ten“. Pradedant čia ir baigiant šituo: „Spjauk į tą Rusiją, atsuk nugarą tai Rusijai. Pradėk karą su Ukraina prieš Rusiją. Ir įvesime NATO karius prie tos sienos ties Smolensku“. Prieita net iki to. Šiandien iš visų pusių gaunu pasiūlymų, kurių 99 proc. atvejų negalime priimti“, – sakojo A.Lukašenka Respublikinėje pedagogų taryboje.
A.Lukašenka tradiciškai nenurodė, kas konkrečiai jam tai pasiūlė, ir nepateikė jokių kitų detalių, tik pasakė, kad baltarusiai gyvena „sunkiausiu metu“.
Mokytojams jis patarė dirbti savo darbą, o pats „dirbs savo darbą kartu su kolegomis vyriausybėje, aukščiausiais pareigūnais“.
„Gyvename sudėtingiausiu metu. Nekalbu apie tai, kad pietuose vyksta karas. Ką tie pasiutėliai Vakaruose ruošia prieš mus. Turime to nepamiršti. Šioje situacijoje mums reikia pasukti šalį, šią milžinę (maža Baltarusija nėra tokia jau maža, kai turi reikalą su ja visa), iš Vakarų į Rytus. Reikia užtikrinti, kad Rytuose tave priimtų. Ačiū Dievui, mes tai darome, bet tai labai sunkus darbas“, – apibendrino A.Lukašenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Galingos liūtys paskandino Sočį
13:10
Naktį į antradienį smarkus lietus sukėlė dalinį potvynį Rusijos kurortiniame mieste Sočyje ir jo apylinkėse, pranešė vietos valdžios institucijos.
Sočio meras Andrejus Prošuninas sakė, kad Chostinskio rajone, esančiame vakarų Kaukazo kalnų papėdėje, nuo pirmadienio vakaro iki antradienio ryto iškrito apie 12,5 cm lietaus.
„Po vidurnakčio Chostos upės vandens lygis pasiekė pavojingą lygį, buvo užlietas ligoninės rūsys“, – sakė meras, turėdamas omenyje vieną iš per rajoną tekančių upių.
A.Prošuninas teigė, kad gelbėtojai per naktį pumpavo vandenį, kad padėtų labiausiai nukentėjusioms vietovėms, skelbia „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia užėmusį dar vieną gyvenvietę Donecko srityje
13:08
Rusija antradienį pranešė, kad jos kariai užėmė dar vieną gyvenvietę rytinėje Donecko srityje netoli Pokrovsko miesto.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad jos kariai užėmė Orlivkos kaimą.
Regione pranešama apie rusų veržimąsi į priekį, tuo metu Kyjivas tęsia didelį puolimą Rusijos teritorijoje.
Rusija teigia pastarosiomis savaitėmis užėmusi kelis Donecko srities miestus ir kaimus.
Pasaulio dėmesys krypsta į „Telegram“ įkūrėjo sulaikymą Prancūzijoje: ką apie tai žinome?
13:07
Vienos populiariausių pasaulyje socialinės platformos „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo padėjėjas ir jo asmens sargybinis po apklausos buvo paleisti, tačiau pats P.Durovas vis dar sulaikytas Prancūzijos pareigūnų. Tuo metu Kremliaus propaganda jau spėjo šį incidentą išnaudoti savo naudai teigiant, kad Rusijoje neva tokie dalykai neįvyktų.
P.Durovas buvo sulaikytas savaitgalį netoli Paryžiaus esančiame Le Buržė oro uoste.
Kaip teigiama, P.Durovas keliavo savo privačiu lėktuvu, pranešė TF1 savo interneto svetainėje ir pridūrė, kad Prancūzijoje buvo išduotas jo arešto orderis.
Dabar jo sulaikymo terminas pratęstas iki rugpjūčio 28 d.
15min pasakoja, kas iki šiol žinoma šioje istorijoje, kuri atkreipė viso pasaulio dėmesį bei iššaukė Kremliaus propagandos bangą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina taikosi į dar vieną Rusijos pasienio regioną
12:43
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius antradienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos bando prasiveržti per sieną, tačiau tvirtino, jog padėtis kontroliuojama.
„Pasirodė informacija, kad priešas bando pralaužti Belgorodo srities sieną. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, padėtis pasienyje išlieka sudėtinga, tačiau kontroliuojama“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Kyjivas nekomentavo šių teiginių, jų taip pat neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Rusų pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai Ukrainos įsiveržimas į kaimyninę Kursko sritį tęsiasi jau tris savaites. Belgorodo sritis yra tarp Rusijos Kursko ir Voronežo sričių ir ribojasi su Ukrainos Sumų, Charkivo ir Luhansko sritimis.
Kyjivas ruošia Jungtinėms Valstijoms lemtingą sąrašą: tikisi pagaliau išlošti pritarimą
12:34
Ukrainos pareigūnai rengia Baltiesiems rūmams sąrašą taikinių Rusijoje, į kuriuos galėtų smogti kariuomenė, jei Vašingtonas panaikintų apribojimus naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškus ginklus, skelbia naujienų svetainė „Politico“.
Teigiama, kad Ukraina šį sąrašą naudoja kaip paskutinę priemonę, kuria siekiama įtikinti Vašingtoną panaikinti JAV ginklų naudojimo Rusijoje apribojimus. Nors Ukraina jau anksčiau pateikė JAV kai kuriuos potencialius taikinius Rusijoje, šiuo sąrašu siekiama sudaryti išsamesnį vaizdą apie Ukrainos karinius tikslus.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas šią savaitę lankysis Vašingtone ir planuoja perduoti sąrašą administracijai, atskleidė trys informuoti šaltiniai.
Vašingtonas savo ruožtu jau ne vieną mėnesį tikina, kad apribojimų panaikinimas neturėtų strateginės reikšmės kare, nes Rusija savo svarbiausius taikinius, įskaitant orlaivius, perkėlė toliau nuo sienos.
Tačiau Kyjivas nurodė kelis svarbius taikinius, kuriuos galėtų pasiekti JAV suteiktomis raketomis, tvirtino šaltiniai. Ukraina tikisi, kad šis sąrašas sustiprins jos kampaniją, kuria siekiama įtikinti JAV prezidentą Joe Bideną pakeisti savo poziciją.
„Ukrainai neturėtų būti jokių apribojimų dėl ginklų asortimento, nes teroristai tokių apribojimų neturi. Gyvybės gynėjai neturėtų turėti jokių ginklų apribojimų“, – pirmadienį aiškino prezidentas Volodymyras Zelenskis.
R.Umerovo ir A.Jermako vizitas į JAV vyksta tuo metu, kai Ukraina tęsia invaziją į Rusijos Kursko pasienio regioną ir kovoja su Maskvos įvykdytos masinės raketų atakos prieš jos elektros tinklus padariniais.
Ukrainos pareigūnai jau seniai siekia, kad J. Bideno administracija panaikintų JAV ginklų apribojimus, kad jų kariuomenė galėtų lengviau pradėti puolimą Rusijos teritorijoje ir nustumti Rusijos pajėgas nuo sienos. Nuo pat karo pradžios administracija teigė, kad baiminasi eskalacijos po šio sprendimo.
Nors eskalavimas vis dar kelia susirūpinimą, J.Bideno administracija mano, kad Ukraina neturi pakankamai taktinių raketų sistemų, kad galėtų pataikyti į svarbius taikinius Rusijoje. O JAV turi ribotas ATACMS raketų atsargas, kad galėtų jas perduoti Ukrainai.
Ukrainos pareigūnai ir įstatymų leidėjai primygtinai teigia, kad visų apribojimų panaikinimas yra būtinas šalies karo veiksmams, argumentuodami, kad tai suteiktų kariuomenei daugiau laisvės kovoti su Rusija.
Kol kas nežinoma, kada tiksliai R.Umerovas ir A.Jermakas atvyks į Vašingtoną ir kokius kitus susitikimus jie planuoja surengti viešnagės Jungtinėse Valstijose metu. Per ankstesnes tokias keliones Ukrainos pareigūnai buvo susitikę su patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
Pirmadienį per brifingą su žurnalistais Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad JAV politika dėl apribojimų „nepasikeitė“.
„Apskritai tai nėra naujas prezidento V.Zelenskio noras. Tačiau, kaip jau daug, daug kartų sakiau, mes ir toliau kalbėsimės su ukrainiečiais, bet pokalbius laikysime privačiais“, – teigė jis.
Tačiau, pasak „Politico“, kai kurie Ukrainos įstatymų leidėjai ir pareigūnai sako matantys ženklų, kad dalis J.Bideno administracijos svarsto galimybę artimiausiomis dienomis panaikinti apribojimus.
Neįvardytas demokratų įstatymų leidėjas leidiniui taip pat sakė, kad administracija svarsto Kyjivo prašymą, bet Baltieji rūmai oficialiai tokių ženklų nedavė.
Anot vieno apie pokalbį informuoto JAV pareigūno, V.Zelenskis ir J.Bidenas penktadienį kalbėjosi telefonu, tačiau konkrečiai neaptarė prašymo panaikinti apribojimus.
Po pokalbio J.Bidenas paskelbė apie naują 125 milijonų JAV dolerių karinės pagalbos Kyjivui paketą. Tą pačią dieną JAV taip pat paskelbė keletą papildomų sankcijų Rusijai.
Nurodoma, kad Kyjivas ir Vašingtonas taip pat derasi dėl J.Bideno ir V.Zelenskio asmeninio susitikimo kitą mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
TATENA vadovas atvyko į Rusijos Kursko atominę elektrinę
11:29
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi antradienį atvyko į Kursko atominę elektrinę, naujienų agentūrai AFP pranešė Rusijos branduolinės agentūros „Rosatom“ atstovas spaudai.
Vizito metu R.Grossi nepriklausomai įvertins padėtį Kursko AE vykstant Ukrainos puolimui šiame Rusijos regione.
Ukrainos puolimas Kurske tęsiasi jau ketvirtą savaitę.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą bandymu atakuoti Kursko AE.
Visgi Kremliaus šeimininkas nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti.
Ukraina atmetė šiuos kaltinimus kaip propagandą.
Guodžia rubliais: už artimojo mirtį Kursko srities gyventojai gaus tūkstančius eurų
11:27
Kursko srities valdžia patvirtino vienkartinės pašalpos išmokėjimo tvarką srities gyventojams, nukentėjusiems nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo invazijos, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Regiono gubernatoriaus pavaduotojas Aleksejus Smirnovas nurodė, kad asmeniui žuvus dėl karo veiksmų, jo šeima gaus 1,5 mln. rublių (14,6 tūkst. eurų) išmoką. Ši suma lygiomis dalimis padalijama visiems artimiesiems giminaičiams. Už sunkų ar vidutinio sunkumo sveikatos sutrikdymą bus mokama 600 tūkst. rublių, o už lengvą – 300 tūkst. rublių.
Kalbant apie išmokas už patirtus turtinius nuostolius, jos dar nėra išmokėtos, nes dėl tebesitęsiančių karo veiksmų neįmanoma įvertinti žalos, kaip anksčiau sakė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Aleksandras Kurenkovas. Dabar maksimali kompensacija pagal šį straipsnį yra 150 tūkst. rublių.
Po Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį prieš tris savaites prezidentas Vladimiras Putinas nurodė išmokėti 10 tūkst. rublių visiems regiono gyventojams, kurie dėl prasidėjusių karo veiksmų turėjo palikti savo namus.
Remiantis „Gosuslugi“ informacija, šių pinigų gali tikėtis žmonės, nuolat ar laikinai registruoti Belovo, Bolšezoldatsko, Gluškovsko, Korenevsko, Lgovsko, Rylsko, Sujano ir Chomutovsko rajonuose, taip pat Lgovo ir Rylsko miestuose.
Rugpjūčio 22 d. A.Smirnovas pasiūlė „automatiškai“ išmokėti papildomai po 15 tūkst. rublių tiems piliečiams, kurie gavo anksčiau nustatytus 10 tūkst. rublių. Teigiama, kad V.Putinas sutiko. Dėl naujų išmokų jau kreipėsi daugiau kaip 120 tūkst. žmonių.
V.Zelenskis įvardijo praėjusios nakties apšaudymo aukas
11:21
Per naktinį Rusijos išpuolį Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės ir 16 buvo sužeista, susirašinėjmo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu vyksta gelbėjimo operacijos smūgių ir krintančių nuolaužų vietose Ukrainos regionuose, kuriuos praėjusią naktį atakavo Rusija. Dalyvauja visos tarnybos, valomos nuolaužos.
„Deja, nepaisant efektyvaus mūsų priešlėktuvinės gynybos darbo, žuvo keturi žmonės ir 16 buvo sužeista. Reiškiu užuojautą aukų šeimoms ir draugams“, – rašė prezidentas.
V.Zelenskis pažymėjo, kad priešas prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą panaudojo daugiau kaip 90 raketų ir dronų: 81 „Shahed“, taip pat sparnuotąsias, balistines ir aviacines raketas.
„Mes neabejotinai atsakysime į šį ir visus kitus Rusijos smūgius. Nusikaltimai žmoniškumui negali būti vykdomi nebaudžiamai“, – patikino šalies vadovas.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Ukrainos karinės oro pajėgos vėl atrėmė masinį Rusijos puolimą, sunaikindamos 5 priešo sparnuotąsias raketas ir 60 „Shahed“ bepiločių orlaivių.
Pasak oro pajėgų vado Mykolos Oleščiuko, kovinės operacijos buvo vykdomos daugumoje šalies regionų: Kyjivo, Chmelnyckio, Rivnės, Vynytsioss, Čerkasų, Chersono, Mykolajivo, Zaporižios, Charkivo, Dnipro, Poltavos, Žytomyro, Sumų, Černihivo ir Kirovohrado srityse.
Šiuo metu žinoma, kad rugpjūčio 27 d. naktį Rusijos pajėgos smogė Kryvyj Rihui ir pataikė į viešbutį. Keturių aukštų pastatas buvo iš dalies sugriautas. Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija.
„Financial Times“: Kyjivas už ūsų tampo ne tik Kremlių, bet ir Vašingtoną
10:53
„Savo puolimu Kursko srityje Ukraina ne tik peržengė Rusijos sienas. Ji taip pat peržengė Vašingtono nustatytas „raudonas linijas“, – leidinyje „Financial Times“ rašo britų politikos žurnalistas Gideonas Rachmanas.
Anot jo, nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vašingtonas tvirtino, kad jo tikslas – padėti Ukrainai apginti savo teritoriją ir išlikti kaip suvereniai valstybei. Bet kokia užuomina, kad karas gali persikelti į Rusiją, buvo laikoma pavojinga.
Tačiau po įsiveržimo į Kurską Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paniekinamai atsiliepė apie suvaržymus, kuriais Amerika apribojo Ukrainos karo veiksmus, ir pasmerkė „naivią, iliuzinę vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepciją, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinime“. Tokia nuomonė, sakė Ukrainos prezidentas, dabar „žlugo“.
„Bet ar tikrai? Skirtumas tarp atsargumo Vašingtone ir rizikos Kyjive atspindi ne tik skirtingą analizę, kiek toli galima pastūmėti Vladimirą Putiną. Tai taip pat įkūnija subtilų karo tikslų skirtumą. Konflikto pradžioje Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas savo administracijai iškėlė du tikslus. Pirmasis buvo paremti Ukrainą. Tačiau antrasis buvo išvengti trečiojo pasaulinio karo. Jei būtų priverstos rinktis tarp šių dviejų tikslų, JAV aiškiai pasirinktų antrąjį. Tačiau Ukraina kovoja dėl savo išlikimo. Ji sutiktų su tiesioginiu JAV dalyvavimu kare su Rusija“, – dėstė žurnalistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad neseniai publikuotoje žurnalisto Davido Sangerio knygoje „Naujieji šaltieji karai: Kinijos iškilimas, Rusijos invazija ir JAV kova už Vakarų gynybą“ rašoma, kad J.Bidenas su savo padėjėjais pasidalijo mintimi, kad V.Zelenskis galbūt sąmoningai bando įtraukti Ameriką į Trečiąjį pasaulinį karą.
„Dėl to Vašingtone ir Kyjive skiriasi rizikos apetitas“, – pridūrė G.Rachmanas.
JAV nuosekliai atsargiai vertina Ukrainai tiekiamų ginklų rūšis. Kai Ukrainai pirmą kartą buvo tiekiamos ilgojo nuotolio raketos „HIMARS“, J.Bideno administracija nustatė apribojimus, kokiu atstumu jos gali būti paleidžiamos. Tik gegužės mėn. Vašingtonas davė leidimą JAV tiekiamą ginkluotę naudoti prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Šie draudimai tebegalioja, nors ukrainiečiai labai siekia, kad jie būtų panaikinti.
„Amerikos ir Ukrainos tolerancijos rizikai skirtumas atsispindi ir Europoje. Šalys, kurios yra netoli fronto linijos ir jaučia tiesioginę Rusijos grėsmę, pavyzdžiui, Estija ir Lenkija, siekė, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau pažangių ginklų ir daugiau laisvės juos naudoti. Vokietija nuolat veikė daug lėčiau.“
Ukrainiečiai jau seniai skundžiasi, kad galingiausių sąjungininkų atsargumas reiškia, jog jų prašoma kovoti vieną ranką laikant už nugaros. Rusija gali laisvai smogti giliai į Ukrainos teritoriją, tačiau Ukrainai draudžiama smogti atgal. Ir Ukrainos, ir JAV vyriausybės teigia, kad J.Bideno administracija nebuvo informuota apie Kursko puolimą prieš jam įvykstant.
Nors akivaizdu, kad Amerika suinteresuota neigti tiesioginį dalyvavimą planuojant puolimą Rusijos teritorijoje, panašu, kad tai tiesa, pastebėjo žurnalistas.
„Vykdydami Kursko puolimą ukrainiečiai pasinaudojo Izraelio pavyzdžiu – ėmėsi Vašingtone nepatvirtintų karinių veiksmų. Tiek Ukraina, tiek Izraelis daro prielaidą, kad jei veiksmai bus sėkmingi, Amerika juos patvirtins atgaline data. Jei veiksmai bus nesėkmingi, JAV galiausiai padės jiems susidoroti su pasekmėmis. Kol kas Vašingtone vyrauja atsargus optimizmas dėl Kursko puolimo, nors išlieka abejonių, ar Kyjivo pajėgos sugebės išlaikyti užimtas pozicijas ir atlaikyti Rusijos atakas Rytų Ukrainoje. Tačiau net ir Ukrainos sėkmė vargu ar privers JAV mesti atsargumą į šalį“, – aiškinama „Financial Times“ straipsnyje.
Akivaizdu, kad amerikiečiai vis dar siekia išvengti tiesioginio konflikto su Rusija ir rimtai vertina branduolinio konflikto grėsmę. JAV žino, kad V.Putinas viešai grasino panaudoti branduolinius ginklus ir kad Rusija nuolat treniruojasi per karines pratybas.
G.Rachmanas priminė, kad 2022 m. JAV žvalgyba perėmė dažnus ir kartais išsamius Rusijos kariuomenės pareigūnų pokalbius apie branduolinių ginklų panaudojimą.
„Užuot paisiusios Rusijos „raudonųjų linijų“, JAV ir jų sąjungininkės palaipsniui jas peržengė, testuodamos, kiek toli galima pastūmėti V.Putiną laipsniškai eskaluojant situaciją.“
Kai kurie Vakarų analitikai mano, kad Kursko puolimas galutinai paneigė V.Putino branduolinius grasinimus. Phillipsas O'Brienas iš Sent Endriuso universiteto tvirtino, kad įsiveržimas į Rusiją „visada buvo paskutinė numanoma branduolinio ginklo panaudojimo „raudonoji linija“ – ir ukrainiečiai žygiuoja... tiesiai per ją“.
Tačiau JAV nemano, kad paskutinė „raudona linija“ buvo sėkmingai peržengta, pažymėjo žurnalistas.
Anot jo, J.Bideno patarėjai ir toliau tiki, kad – jei V.Putinas manytų, kad jo režimas atsidūrė ties visiško pralaimėjimo riba – rusai galėtų griebtis branduolinio ginklo panaudojimo: "Kai ukrainiečiai skundžiasi, kad jų sąjungininkai bijo pergalės idėjos, jie turi pagrindo“.
„Forbes“: Ukraina kuria naujas brigadas, tai – ženklas, kad karo pabaigos nematyti
10:33
Ukraina kuria naujas mechanizuotąsias brigadas. Tai – ženklas, kad Ukrainos karinė vadovybė nesitiki, jog Rusijos karas prieš Ukrainą greitai baigsis, pastebėjo naujienų svetainė „Forbes“.
Tikėtina, kad gali praeiti keli mėnesiai, kol pirmoji iš naujųjų brigadų bus parengta kovai.
Ukrainos dalinių duomenų bazė „Militaryland“, atidžiai sekanti Ukrainos kariuomenės struktūrą, sulaukė nuotraukų, kuriose tariamai matyti naujosios 160-osios mechanizuotosios brigados mokiniai. Šios brigados bus rengiamos kitose šalyse ir daug naujokų pritrauks iš ten gyvenančių ukrainiečių.
Pranešama, kad 160-oji mechanizuotoji brigada treniruojasi Lenkijoje. Naujų brigadų sukūrimas priklauso nuo dviejų dalykų: sėkmingos mobilizacijos ir tolesnės užsienio paramos Ukrainos karinėms pastangoms.
Brigados formuojamos praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo baigta ankstesnė kariuomenės plėtra. Nuo praėjusio rudens Ukrainos kariuomenė suformavo 10 naujų brigadų: keturias mechanizuotąsias, penkias pėstininkų ir reindžerių brigadas.
Pėstininkų brigadas lengviausia sukomplektuoti – jos dažniausiai važinėja sunkvežimiais. Mechanizuotosios brigados yra sudėtngiausios: jos važinėja vikšrinėmis ir ratinėmis šarvuotosiomis transporto priemonėmis ir paprastai turi bent keliolikos tankų kuopą.
Neaišku, kiek brigadų šiuo metu formuoja kariuomenė ir kokios jos bus. Gali būti, kad jų bus 10, pastebėjo „Forbes“.
Pagal nuostatus 10 brigadų reikia 20 tūkst. karių. Gegužę įsigaliojusiu Ukrainos mobilizacijos įstatymu siekiama į kariuomenę pritraukti dar pusę milijono žmonių, sumažinant šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų, nustatant baudas už šaukimo vengimą ir papildomai skatinant savanorius.
Įvairios sausumos pajėgos – jūrų pėstininkai, nacionalinė gvardija ir specialieji sienos apsaugos daliniai – kontroliuoja apie 100 kovinių brigadų ir sudaro didžiąją dalį karinio personalo. Tačiau sausumos pajėgos patyrė daugiausia Ukrainos kovinių nuostolių, įskaitant galimai 60 tūkst. žuvusiųjų.
„Ukraina turi mobilizuoti pakankamai karių, kad kompensuotų nuostolius, taip pat papildyti karių skaičių naujoms brigadoms ir visiems reikalingiems pagalbiniams daliniams. Tačiau tai lengviau pasakyti, nei padaryti vos 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri jau dabar remia milijoninę kariuomenę“, – rašoma straipsnyje.
Nestebina, kad Ukrainos gynybos ministerija planuoja pasitelkti daugybę užsienyje gyvenančių ukrainiečių. Praėjusių metų pabaigoje, remiantis Europos Sąjungos duomenimis, kuriuos gavo naujienų agentūra „Associated Press“, maždaug 768 tūkst. 18-64 metų amžiaus ukrainiečių vyrų buvo suteikta laikina apsauga ES šalyse.
Įsigyti šarvuočių gali būti taip pat sunku, ir neaišku, ar Ukraina galėtų tai padaryti be nuolatinės užsienio paramos. Mechanizuotai brigadai reikėtų kelių šimtų vienetų įrangos, įskaitant tankus, šarvuotas kovos mašinas, haubicas, daugkartinio paleidimo raketų sistemas, priešlėktuvinės gynybos sistemas, inžinerines transporto priemones ir sunkvežimius.
Dešimčiai brigadų reikėtų tūkstančių transporto priemonių. Vertinant iš perspektyvos, per pirmuosius 29 didelio masto karo mėnesius Ukrainos sąjungininkai pažadėjo skirti apie 12 000 transporto priemonių. Ne visos šios transporto priemonės yra skirtos naujiems daliniams: jos turi pakeisti maždaug 6 400 vienetų prarastos įrangos.
„Gali praeiti šeši mėnesiai ar daugiau, kol naujosios brigados bus pasirengusios kovai. Kitaip tariant, tai yra 2025 m. brigados – daliniai, kurie gali kovoti ketvirtaisiais plataus masto karo metais“, – pažymėjo „Forbes“.
Ukraina numušė penkias rusų raketas ir 60 dronų
09:47
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė penkias rusų raketas ir 60 dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso paleido 13 įvairaus tipo raketų ir 81 atakos droną.
Nurodoma, kad penkias sparnuotąsias raketas Ch-101 ir 60 „Shahed“ tipo dronų pavyko sunaikinti.
Dešimt dronų dingo – tikriausiai sudužo – Ukrainos teritorijoje, vienas kirto sieną su Baltarusija, o dar apie dešimt yra Ukrainos oro erdvėje.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Chmelnyckio, Rivnės, Vinycios, Čerkasų, Chersono, Mykolajivo, Zaporižios, Charkivo, Dnipropetrovsko, Poltavos, Žytomyro, Sumų, Černihivo ir Kirovohrado srityse.
Lenkų istorikas: „V.Putino žodis ar parašas vertas mažiau nei jo kojinės“
09:45
Laisvės radijo žurnalistė su buvusiu disidentu, istoriku Adamu Michniku, vieno įtakingiausių Lenkijos laikraščių „Gazeta Wyborcza“ įkūrėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, kuris neseniai grįžo iš Ukrainos, kalbėjosi apie padėtį Kurske, taikos derybas ir Lenkijos bei Ukrainos santykius.
Kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, A.Michnikas vedamajame laikraščio straipsnyje pareiškė: „Šiandien mes kalbame aiškiai ir garsiai: „Mes visi esame ukrainiečiai“.
Paklaustas, ar tai vis dar aktualu ir šiandien, istorikas atkreipė dėmesį, kad jam tai aktualu, tačiau visuomenė yra kitokia: „Niekas neturi teisės sakyti, kad kalba visos Lenkijos ar visos Ukrainos vardu. Mano nuomone, Vladimiras Putinas taip pat nėra tas, kuris kalba už visą Rusiją, o Aliaksandras Lukašenka – už visą Baltarusiją“.
Jo vertinimu, Ukrainoje vyksta kova dėl Europos ir pasaulio ateities.
„Ukrainiečiai didvyriškai rodo, kaip jie nori apginti savo tapatybę, laisvę ir nepriklausomybę. Manau, kad jei esi lenkas, turi daryti viską dėl Ukrainos, ir jei nesupranti, kad Ukrainos pergalė šiame kare yra tavo saugumo sąlyga, esi idiotas, o ne lenkas.“
Vieno įtakingiausių Lenkijos leidinių redaktorius dažnai sulaukia klausimo – „kada ir kaip baigsis karas?“. A.Michnikas teigė, kad visi kariai, su kuriais jis bendrauja, nori, kad V.Putinas karą pralaimėtų, nes „pralaimėti karai visada atveria kelią teigiamiems pokyčiams Rusijoje“.
„Rusija niekada neturėjo naudos iš laimėtų karų, tik iš pralaimėtų.
Taigi, jei Rusija pralaimės šį karą, yra tikimybė, kad ji išsuks iš V.Putino Didžiosios Rusijos despotizmo ir žudikiško totalitarizmo kurso ir pasuks kitu keliu.
Kita vertus, jei Ukraina nepralaimės šio karo ir išsaugos savo nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą, tai bus ženklas, kad Ukraina turi šansą eiti šiuo keliu į Europą ir NATO. Žinoma, su sąlyga, kad ukrainiečiai to norės, nes, kaip žinome, ne visi to nori“, – dėstė jis.
Žurnalistė priminė, kad viename interviu A.Michnikas minėjo, jog netiki derybomis, nes „V.Putinas yra melagis ir žudikas“.
„Žinoma, V.Putinas yra melagis ir sukčius. Ir neatsitiktinai šiandien, kai Ukrainos kariai yra Kursko srityje, jis nekalba apie paliaubas ar derybas. Taigi, jei karas ir baigsis derybomis, tai gali įvykti tik tada, jei bus suteiktos tarptautinės garantijos. Pats V.Putinas nėra patikimas derybų partneris, jis yra melagis, apgavikas, o jo žodis ar parašas vertas mažiau nei kojinės, kurias jis mūvi.“
Paklaustas, koks taikos planas iš tų, kuriuos siūlo Kinija, Brazilija, Indija ir net Donaldas Trumpas, galėtų būti realus, „Gazeta Wyborcza“ redaktorius pabrėžia, kad realus tik tas, kuriam pritars Ukrainos visuomenė ir vyriausybė: „Joks kitas planas nebus realus. Niekas jo Ukrainai neprimes. Ukraina taip didvyriškai nesipriešino banditiškai V.Putino agresijai, kad sutiktų su jo nesąžiningomis sąlygomis“.
Paprašytas įvertinti paskutinį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žingsnį – įsiveržimą į Kursko sritį – A.Michnikas priminė, kad nėra karybos ekspertas, bet pažymėjo, kad tai „kažkas panašaus į „dangaus apvaizdos“ spjūvį V.Putinui į veidą“.
„Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo užsienio kariuomenė okupuoja dalį Rusijos teritorijos. Atsakomybė tenka V.Putinui, kuris leido tam įvykti. V.Putinas atsakingas už Rusijos pralaimėjimą. Tokia yra tiesa. Kuo greičiau rusai tai supras ir nustums V.Putiną į šalį, tuo daugiau šansų, kad tarp Rusijos ir Ukrainos įsivyraus taika ir geri santykiai. Kito kelio nėra. V.Putinas turi pasitraukti.“
Per paskutinius metus Ukrainos ir Lenkijos santykiai susidūrė su ne vienu iššūkiu. Tačiau istorikas teigė, kad, nors abi šalys turi problemų dėl žemės ūkio, jam jos neatrodo pavojingos.
„Apskritai santykiai yra labai geri, nes Lenkija aiškiai remia Ukrainos siekius būti sąjungininke. Ar tai tęsis ir toliau, priklauso nuo daugelio dalykų.“
Jis išskyrė, kad, nors Lenkijoje yra didelių Ukrainos gerbėjų ir Lenkijos ir Ukrainos supratimo šalininkų, bet yra ir tokių, kuriems tai nepatinka.
„Ir Ukrainoje yra tų, kurie gerai galvoja apie lenkus, bet yra ir tokių, kurie lenkais netiki. Jie veikiau maitinasi „bloga atmintimi“ lenkų ir ukrainiečių santykiuose, ir lenkai taip pat turėtų tai suprasti. Ukraina turėjo labai tragišką, sunkią istoriją. Lenkai taip pat turėjo sunkią, todėl turime padaryti viską, ką galime, kad rastume tai, kas mus vienija geresnei ateičiai.“
Analitikai paaiškino, kodėl A.Lukašenka gali ruoštis perduoti valdžią
09:16
Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Roberto Lansingo instituto (RLI) analitikai mano, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ruošiasi perduoti valdžią. Viena iš priežasčių – stiprus Rusijos spaudimas, teigiama publikacijoje RLI interneto svetainėje.
Analitikų teigimu, pastaruoju metu daugėja ženklų, kad A.Lukašenka ruošiasi pakeisti valdžią Baltarusijoje.
RLI analitikai mano, kad A.Lukašenka siekia kontroliuojamo ir savarankiško valdžios perdavimo su jo neliečiamybės garantijomis. Tai rodo jo pastarojo meto pareiškimai, nenoras prisijungti prie invazijos į Ukrainą ir taikos palaikymo iniciatyvų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškino nesuprantamą rusų elgesį Kurske: jie nusiritę į dugną
08:50
Po ukrainiečių staigaus puolimo Rusijos Kursko srityje šios gyventojai atsidūrė aklavietėje. Rusijos okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose ukrainiečiai 2022 m. organizavo protesto demonstracijas prieš Rusijos agresiją, tačiau Kursko srities teritorijose, kurias dabar okupavo Ukrainos kariai, nieko panašaus nevyksta.
Latvijos nacionalinė radijo ir televizijos tarnyba (LMS) paskelbė Kyjivo politikos mokslų profesoriaus, politologo Taraso Kuzio įžvalgas apie Kursko srities rusų nuotaikas.
„Kai prieš trejus metus Rusija užpuolė Ukrainą, visur vyko demonstracijos. Prisimename, kiek daug žmonių išėjo į gatves Chersono srityje, protestuodami prieš neteisėtą invaziją.
Akivaizdu, kad Rusijos žmonės nieko panašaus nedarė, kai Ukrainos gynybos pajėgos įsiveržė į Rusijos teritoriją“, – pastebi analitikas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai naktį užpuolė Zaporižią: 2 žuvusieji ir 4 sužeistieji
07:42
Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė, kad per naktinį Rusijos „Shahed" puolimą Zaporižioje žuvo ir buvo sužeista žmonių.
„Vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti. Tokie yra naktinio „Shahed“ išpuolio Zaporižioje padariniai“, – teigė I.Fiodorovas.
Preliminariais duomenimis, rusai Zaporižios ir Zaporižios srities teritorijoje įvykdė septynis bepiločių lėktuvų smūgius.
I.Fiodorovas pranešė, kad žuvo žmogus, o vyras ir moteris buvo sužeisti.
„Sprogimo banga ir nuolaužos apgadino privačius namus, o atviroje teritorijoje užsidegė sausa žolė“, – pridūrė jis.
Per Rusijos išpuolį Sumų srityje sužeista 16 žmonių
07:28
Rugpjūčio 26 d. Rusijos pajėgos užpuolė 12 Sumų srities bendruomenių ir sužeidė 16 civilių gyventojų, pranešė Sumų srities karinė administracija. Iš viso per 83 atskiras atakas regione užfiksuota 212 sprogimų.
Rusija naudojo artilerijos ugnį, bepiločius skraidančius aparatus ir valdomąsias bombas.
Saugumo situacija Sumų srityje tapo dar įtemptesnė prasidėjus rugpjūčio 6 d. prasidėjus Ukrainos tarpvalstybiniam įsiveržimui į kaimyninę Kursko sritį Rusijoje.
Šaltinis: Prancūzijos prokurorai pratęsė „Telegram“ įkūrėjo P.Durovo sulaikymą
07:02
Prancūzijos prokurorai pirmadienį pratęsė Rusijoje gimusio socialinio tinklo „Telegram“ įkūrėjo Pavelo Durovo sulaikymą, naujienų agentūrai AFP pranešė su byla susijęs šaltinis.
39-erių milijardierius apklausiamas dėl įtariamų pažeidimų, susijusių su „Telegram“ taisyklėmis, ir dėl to, kad nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokiems nusižengimams.
Šeštadienį Rusijos ir Prancūzijos pilietybes turintis P. Durovas buvo sulaikytas Paryžiaus Le Buržė oro uoste.
Pasklidus žiniai apie P.Durovo sulaikymą, Rusijos pareigūnai puolė jį ginti ir apkaltino Prancūziją cenzūra.
Tačiau pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paneigė teiginius esą P.Durovo sulaikymas yra politinis veiksmas.
Rusijos Rostovo srityje naftos saugykla dega jau aštuntą dieną
07:00
Iš Laisvosios Europos radijo ir Laisvės radijo gautos palydovinės nuotraukos rodo, kad naftos saugykloje „Kavkaz“, esančioje netoli Proletarsko miesto Rusijos Rostovo srityje, toliau plinta gaisras.
Praėjus daugiau nei savaitei, Rusijos gelbėjimo tarnyboms nepavyksta suvaldyti gaisro. Kaip praneša Laisvosios Europos radijas, naftos saugyklos liepsnos išplito į ketvirtą gaisrą, kurio metu degė papildomos naftos saugyklos talpyklos.
Gaisras kilo rugpjūčio 18 d. po Ukrainos smūgio naftos saugyklai – vieno iš daugelio išpuolių Rusijos teritorijoje, kuriais siekiama sumažinti Rusijos karinį potencialą kare su Ukraina.
Rusija širsta ir toliau talžo Ukrainą: su žeme sulygino viešbutį Kryvyj Rihe
06:27 Atnaujinta 07:45
Praėjus dienai po Maskvos įvykdyto masinio išpuolio prieš Ukrainos elektros tinklus, ankstyvą antradienio rytą Rusijos bombonešiams pakilus į dangų, šalies valdžios institucijos paskelbė naujus perspėjimus dėl antskrydžių visoje šalyje.
Pareigūnų teigimu, pirmadienį Rusija į Ukrainą paleido šimtus dronų ir raketų. Per apšaudymą žuvo mažiausiai keturi žmonės ir buvo pažeistas jau ir taip sutrikęs šalies energetikos tinklas.
Pirmadienio Maskvos ataka sukėlė plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimus tuo metu, kai Kyjivas teigia pasiekęs naujų laimėjimų Kursko srityje.
Ukrainos karinės oro pajėgos antradienį patvirtino, kad iš Engelso aerodromo Rusijos vakarinėje dalyje pakilo keli strateginiai bombonešiai „Tu-95MS“. Po šio pranešimo visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.
Pasak vietos pareigūnų, per naktinius Rusijos išpuolius žuvo trys žmonės. Pranešama apie dvi aukas centriniame Ukrainos mieste Kryvyj Rihe ir vieną pietryčių Zaporižioje.
Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad raketa pataikė į viešbutį.
Pasak jo, po griuvėsiais galėjo būti penki žmonės.Vėliau Kryvyj Riho rajono administracijos vadovas Jevgenijus Sytničenka nurodė, kad per išpuolį žuvo du civiliai gyventojai.
„Psichologinės pagalbos kreipėsi šeši žmonės, tarp jų du vaikai.Buvo apgadinti namai, parduotuvės, maitinimo įstaiga ir transporto priemonės“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Volodymyras Zelenskis pirmadienį nurodė, kad Maskva per „vieną didžiausių Rusijos atakų“ paleido mažiausiai 127 raketas ir 109 dronus.
Ukrainos oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pareiškė, kad iš jų buvo numuštos 102 raketos ir 99 dronai.
Pirmadienio ataką pasmerkė JAV ir Jungtinė Karalystė. JAV prezidentas Joe Bidenas šiuos Maskvos smūgius pavadino „įžūliais“, o JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy – „bailiais“.
„Griežčiausiai smerkiu besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jos pastangas įstumti Ukrainos žmones į tamsą“, – teigė Jungtinių Valstijų prezidentas. – „Rusijai Ukrainoje niekada nepavyks, o ukrainiečių tautos dvasia niekada nebus palaužta.“
„Ukrainos pareigūnai praneša, kad per šią įžūlią ataką žuvo Ukrainos civiliai gyventojai ir buvo atakuojama daugiau kaip dvi dešimtys svarbių energetikos objektų“, – pridūrė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovaujama šalis apšaudo gyvybiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą.
