Svarbiausios naujienos
- „Nežinau, ką kalbėjo senas „diedas“: V.Zelenskis pasakė, kas bus su dujų tranzitu per Ukrainą.
- V.Zelenskis įvertino operacijos Kursko srityje rezultatus: „Žlunga visi V.Putino pasakojimai“.
- Kyjivas ruošia Jungtinėms Valstijoms lemtingą sąrašą: tikisi pagaliau išlošti pritarimą.
- A.Lukašenka: man siūlė „spjauti į tą Rusiją“ ir kovoti kartu su Ukraina.
- Galingos liūtys paskandino Sočį.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. Apskaičiavo, kiek Rusijai kainavo masinė ataka prieš Ukrainą
-
Analitikai: Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė priešinasi pajėgų perkėlimui į Kursko sritį
-
Kyjivas prašo Londono leidimo raketomis smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui
-
Rusija džiūgauja sudavusi smūgį Kyjivo hidroelektrinei: įvertino, ar laukti dar vienos tragedijos
„Nežinau, ką kalbėjo senas „diedas“: V.Zelenskis pasakė, kas bus su dujų tranzitu per Ukrainą
17:36
Ukraina nepratęs dujų tranzito susitarimo su Rusija, kuris baigs galioti 2024 m. pabaigoje. Tačiau, jei Europa paprašytų, Ukraina yra pasirengusi aptarti dujų tranzitą iš kitų tiekėjų per savo dujų transportavimo sistemą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė rugpjūčio 27 d. Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė „Interfax-Ukraina“.
„Niekas nepratęs susitarimo su Rusija, tuo viskas ir baigsis. Kalbant apie dujų tranzitą iš kitų bendrovių, jei kai kurių mūsų kolegų iš Europos prašymas tęsis, o mes visi esame Europos Sąjungoje, svarstysime jų prašymą“, – sakė jis.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau“
Kartu prezidentas pažymėjo, kad neturi informacijos apie neseniai įvykusio Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo temą.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau. Nesu tikras, ar dėl dujų. Manau, kad yra kitų klausimų“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pranešama, Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas liepos pabaigoje pareiškė, kad jo valstybė derasi su Rusija dėl galimybės pratęsti gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą, dėl kurio Rusijos ir Ukrainos sutartis baigiasi 2024 metais. Pasak jo, Ukrainos valdžios institucijos ir Europos Sąjunga paprašė Azerbaidžano padėti pratęsti šią sutartį.
Bendrovės „Naftohaz“ valdybos vadovas Oleksijus Černyšovas, komentuodamas pareiškimą, sakė, kad ES ir Ukraina ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų dujų tiekimą į Europą po to, kai 2024 m. bus nutraukta Ukrainos ir Rusijos tranzito sutartis, o vienas iš jų galėtų būti Azerbaidžano dujų tiekimas.
Ministras atskleidė ukrainietiškos bepilotės raketos „Palianycia“ kainą
00:12
Viena Ukrainos ilgojo nuotolio bepilotė raketa dronas „Palianycia“ kainuoja mažiau nei 1 mln. dolerių, pareiškė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fiodorovas.
Interviu „Associated Press“ jis sakė, kad naujojo ginklo naudojimas gali pakeisti karo eigą. „Manau, kad jis pakeis žaidimo taisykles, nes galėsime smogti ten, kur Rusija šiandien nesitiki“, – sakė Ukrainos ministras.
Saugumo sumetimais jis neatskleidė „Palianycios“ veikimo nuotolio ir gamybos apimčių, tačiau atskleidė, kad nuo 2022 m. pabaigos dalyvauja šio ginklo kūrimo projektuose. Dabar kariškiai kreipiasi į privatųjį sektorių, kad dar labiau sumažintų bepiločių raketų dronų gamybos sąnaudas.
Pasak M.Fiodorovo, nuo šių metų privačios bendrovės tapo pagrindinėmis dronų tiekėjomis Ukrainos kariuomenei. Jis mano, kad Rusijos dydis gali būti jos silpnoji vieta. „Neįmanoma pagaminti pakankamai oro gynybos sistemų, kad būtų galima apsaugoti tokią didelę teritoriją. Mums tai atveria galimybę veikti giliai už priešo linijos“, – sakė ministras.
Vienas iš projekte dalyvaujančių specialistų sakė, kad naująją raketą jie pradėjo kurti maždaug prieš 18 mėnesių. „Tai nėra seno sovietinio projekto tęsinys“, – pabrėžė jis.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie pirmąjį sėkmingą naujojo ginklo kovinį panaudojimą.
Raketos drono veikimo spindulyje 20 Rusijos karinių aerodromų. Buvo pranešta, kad ji bus paleidžiama nuo antžeminės platformos.
Aviacijos ekspertas: Rusijai liko tik trys MiG-31K smūgiams Ukrainoje
22:39
Rusijai liko tik trys lėktuvai MiG-31K, kuriais ji gali smogti Ukrainai. Tokią nuomonę išsakė aviacijos ekspertas, analitikas Kostiantynas Kryvolapas.
„Jiems liko trys MiG-31K, vakar buvo trys smūgiai su „Kinžal“, šiandien buvo trys smūgiai su „Kinžal“. Tai rodo, kad jiems liko trys MiG-31K, nes du mūsų smūgiai Savasleikos aerodromui davė rezultatų. Galbūt ten yra dar keletas MiG-31K, kuriuos galima suremontuoti, bet šiuo metu jie turi tris „kinžalus“, – pabrėžė jis televizijos kanalo „Kyjiv24“ eteryje.
Kartu ekspertas pažymėjo, kad ten, kur nėra „Patriot“ ar SAMP/T sistemų, neįmanoma numušti balistikos. Jis taip pat girdėjo, kad šiuo klausimu turėtų padėti F-16 lėktuvai, tačiau taip nėra.
„Pasaulyje nėra tokių lėktuvų, nėra ore dislokuojamų raketų, galinčių sunaikinti balistines raketas. Taškas. Daugiau čia nėra apie ką kalbėti. Arba mes turime „Patriot“ ir SAMP/T, ir tada numušame ir „Kinžal“, ir „Iskander-M“, ir visas kitas balistines raketas, arba jei jų ten nebus, bus pataikymų. Tai reikia aiškiai suprasti“, – pareiškė K.Kryvpolapas.
Ukraina sukūrė savo balistinę raketą: kokia ji gali būti?
21:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina išbandė savo balistinę raketą. Karinio ir politinio apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos nuomone, specialistai, kurdami šį ginklą, galėjo pasinaudoti projekto „Grom-2“ patirtimi.
Komentuodamas šį klausimą, O.Kovalenka pažymėjo, kad prieš Rusijos plataus mąsto invaziją į Ukrainą buvo vykdomi balistinės raketos „Grom-2“ kūrimo darbai. Pasak jo, šis projektas buvo per žingsnį nuo realizavimo, o prasidėjus karui jis buvo toliau kuriamas.
„Visai gali būti, kad dabar ši raketa turės visai kitą pavadinimą, kitas charakteristikas, tačiau patirtis, įgyta kuriant šią konkrečią raketą, ji buvo panaudota kuriant šią naują modifikaciją. Klausimas, kokios charakteristikos ir kaip mes ją naudosime“, – aiškino O.Kovalenka.
Specialisto teigimu, jei naujovė iš tiesų buvo sukurta „Grom-2“ pagrindu, šios balistinės raketos veikimo nuotolis gali siekti 500 kilometrų. Operatyvinio-taktinio lygio raketoms toks atstumas yra vidutinis.
„Tai yra galimybė pataikyti į taikinius tokiu atstumu, pavyzdžiui, kažkur atstumu iki Maskvos, pačioje Maskvoje. Atsižvelgiant į tai, kad dabar demonstruojame tikrai fenomenalius bendrų mūsų naikinimo priemonių tobulėjimo tempus, tai galėtų būti daug geresni rodikliai“, – tęsė apžvalgininkas.
O.Kovalenko iškėlė prielaidą, kad vienos tokios raketos kaina galėtų siekti iki 5 mln. dolerių. Pažymima, kad dabar Ukraina gali atlikti pavienius kūrinio bandymus tiesiogiai kovinėmis sąlygomis. Apie masinę gamybą kol kas nekalbama.
Į karą Ukrainoje vykstantiems rusams žada nemokamus sklypus Kryme
18:54
Rusams, kurie vyksta kariauti į Ukrainą, Kryme neva bus suteikiami nemokami žemės sklypai. Tai bus nepriklausomai nuo to, kur jie yra registruoti, pranešama aneksuoto Krymo vyriausybės interneto svetainėje.
Anksčiau žemė už dalyvavimą „specialiojoje karinėje operacijoje“ buvo išduodama tik Krymo gyventojams, pasirašiusiems sutartis. Pranešime sakoma, kad atitinkami pakeitimai buvo padaryti „Krymo Respublikos įstatyme Nr. 66/ZRC-2015“. Įstatymą jau esą priėmė vietos Valstybės taryba ir jis įsigalios po dešimties dienų nuo oficialaus paskelbimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas nori, kad kitas taikos aukščiausiojo lygio susitikimas vyktų globaliųjų Pietų šalyje
18:53 Atnaujinta 19:45
Kyjivas antradienį pareiškė norintis, kad kitas taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, būtų surengtas vienoje iš globaliųjų Pietų šalių.
Birželį daugiau kaip 90 valstybių vadovai ir aukščiausio rango pareigūnai susirinko Šveicarijoje į pirmąjį Ukrainos surengtą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Jame nedalyvavo nei Rusijos, nei Kinijos atstovai.
„Norėtume, kad antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyktų vienoje iš globaliųjų Pietų šalių“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas forume Kyjive.
Globalieji Pietūs – tai įvairios už Europos ir Šiaurės Amerikos ribų esančios šalys ir blokai, kurių užsienio politikos interesai nėra visiškai suderinti nei su Kyjivu, nei su Maskva.
Rusija nedalyvavo pirmajame susitikime, tačiau Ukraina išreiškė viltį, kad Maskva galėtų sudalyvauti antrajame derybų raunde.
„Jei Rusijos atstovai norės dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, jie dalyvaus“, – antradienį sakė V.Zelenskis.
Tačiau bet koks diplomatinis proveržis atrodo sunkiai įmanomas, Kremliui pareiškus, kad nesikalbės su Ukraina po jos kontrpuolimo Rusijos Kursko regione.
Dar prieš įsiveržimą Kremlius tvirtino, kad bet kokio taikos susitarimo atveju Kyjivas turėtų atsisakyti teritorijos, kurią Maskva laiko savo, o tai yra nepriimtina sąlyga Ukrainai.
Belieka susitikti su Xi Jinpingu
Ukraina apie tai pranešė praėjus kelioms dienoms po to, kai Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi apsilankė Kyjive, kur pasisakė už taiką.
N.Modi „aiškiai pasakė, kad Indija niekada nepritars jokiam planui, jokiam pasiūlymui, kuriame numatytas bet koks kompromisas dėl Ukrainos teritorinio vientisumo“, sakė A.Jermakas.
Tačiau Kyjive nė viena pusė nerodė jokių proveržio ženklų, o Indija yra tvirtai įsitikinusi, kad Maskva turėtų dalyvauti diplomatinėse pastangose.
N.Modi kalbėjosi su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu ir „pabrėžė esąs suinteresuotas prisidėti prie galimo politinio ir diplomatinio padėties, susijusios su Ukraina, sureguliavimo“, antradienį pranešė Kremlius.
Be N.Modi, V.Zelenskis buvo susitikęs su keliais kitais globaliųjų Pietų šalių vadovais, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą.
Jis dar turi susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuris tapo pagrindiniu Maskvos politiniu ir ekonominiu partneriu po to, kai 2022-ųjų vasarį rusų kariai įsiveržė į Ukrainą.
„Mūsų prezidentui belieka tik susitikti su Kinijos vadovu. Tačiau esu įsitikinęs, kad tai įvyks“, – sakė A.Jermakas.
„Nežinau, ką kalbėjo senas „diedas“: V.Zelenskis pasakė, kas bus su dujų tranzitu per Ukrainą
17:36
Ukraina nepratęs dujų tranzito susitarimo su Rusija, kuris baigs galioti 2024 m. pabaigoje. Tačiau, jei Europa paprašytų, Ukraina yra pasirengusi aptarti dujų tranzitą iš kitų tiekėjų per savo dujų transportavimo sistemą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė rugpjūčio 27 d. Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė „Interfax-Ukraina“.
„Niekas nepratęs susitarimo su Rusija, tuo viskas ir baigsis. Kalbant apie dujų tranzitą iš kitų bendrovių, jei kai kurių mūsų kolegų iš Europos prašymas tęsis, o mes visi esame Europos Sąjungoje, svarstysime jų prašymą“, – sakė jis.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau“
Kartu prezidentas pažymėjo, kad neturi informacijos apie neseniai įvykusio Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo temą.
„Apie ką senas diedas kalbėjo Azerbaidžane, nežinau. Nesu tikras, ar dėl dujų. Manau, kad yra kitų klausimų“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pranešama, Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas liepos pabaigoje pareiškė, kad jo valstybė derasi su Rusija dėl galimybės pratęsti gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą, dėl kurio Rusijos ir Ukrainos sutartis baigiasi 2024 metais. Pasak jo, Ukrainos valdžios institucijos ir Europos Sąjunga paprašė Azerbaidžano padėti pratęsti šią sutartį.
Bendrovės „Naftohaz“ valdybos vadovas Oleksijus Černyšovas, komentuodamas pareiškimą, sakė, kad ES ir Ukraina ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų dujų tiekimą į Europą po to, kai 2024 m. bus nutraukta Ukrainos ir Rusijos tranzito sutartis, o vienas iš jų galėtų būti Azerbaidžano dujų tiekimas.
V.Zelenskis: atremti Rusijos atakoms Ukraina jau buvo pasitelkusi F-16
16:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo kariuomenė pasitelkė Vakarų atsiųstus naikintuvus F-16 atremti neseniai Rusijos surengtoms plataus masto dronų ir raketų atakoms.
„Naudodami F-16 jau sunaikinome keletą raketų ir dronų“, – sakė V.Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive. Daugiau detalių jis nenurodė.
Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis pranešė, kad Ukrainą pasiekė pirmoji ilgai lauktų naikintuvų siunta. Visgi neskelbiama, kiek orlaivių atsiųsta.
Antradienį Ukrainos vadovas pakartojo, kad šaliai reikia daugiau naikintuvų.
Gegužę naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad Kyjivui reikia daugiau kaip šimto naikintuvų „paritetui su Rusija“ pasiekti.
Jau daugiau nei pustrečių metų su įsiveržusiomis rusų pajėgomis kovojanti Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų sąjungininkų JAV pagamintų naikintuvų.
F-16 giriami dėl savo tikslumo, greičio ir nuotolio.
V.Zelenskis įvertino operacijos Kursko srityje rezultatus: „Žlunga visi V.Putino pasakojimai“
16:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas forume „Ukraina 2024. Nepriklausomybė“, pakartojo, kad jiems nebūtų pavykę Kursko srityje, jeigu kas nors būtų žinojęs apie planuojamą operaciją, ir įvardijo jau dabar matomus puolimo rezultatus.
„Žmonės nesupranta, nežino, ir tai gerai. Kitaip mums nebūtų pavykę Kursko srityje. Kursko operacija atnešė keletą dalykų. Pirmiausia, buvo sustabdyta Charkivo srities okupacija. Turėjome informacijos apie buferinių zonų sukūrimą Charkivo srityje, o paskui ir šiaurėje. Nežinojome konkrečių detalių, bet supratome, kad planuose gali būti Sumų ir Černihivo sritys. Tai gavome iš mūsų žvalgybos ir mūsų partnerių žvalgybos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad dėl puolimo Kursko srityje Kyjivui išties pavyko išvengti Sumų srities okupacijos. V.Zelenskis taip pat paaiškino, kodėl Ukraina pradėjo operaciją Kursko srityje, užuot perkėlusi dalį karių į Donecko sritį.
„Kalbant apie Donecko sritį, turite suprasti, kad tai yra jų strateginis tikslas. Tai, kad jie dar neatitraukia karių iš Donecko srities, yra suprantama, jie ten turi geriausiai apmokytus karius, ir tai yra jų strateginė kryptis. Jie tikrai nori okupuoti Donecko sritį. Šis tikslas nepasikeitė, jie turi tokius tikslus nuo pat karo pradžios 2014 m. Jie suinteresuoti visiškai okupuoti Donbasą. Tai nepavyks. Ir mes prie to dirbame. Kurskas yra mūsų plano dėl Ukrainos pergalės dalis“, – tikino prezidentas.
Jo nuomone, Kyjivo puolimas Kursko srityje apnuogino ir prezidento Vladimiro Putino politinius tikslus.
„Man atrodo, kad Rusijos visuomenė pradėjo matyti, jog V.Putinui svarbiau užimti miestą Ukrainoje, apie kurį jis niekada nėra girdėjęs, užuot gynus savo teritoriją. Vien tam, kad patenkintų savo ambicijas. Man atrodo, kad tai šiek tiek atvėrė akis“, – sakė V.Zelenskis.
Negana to, pridūrė jis, operacija atskleidžia ir nemažai dalykų apie tikruosius autoritarinio Rusijos prezidento tikslus. V.Zelenskis įvertino, kad dabar ir Globalieji Pietūs mato kai kuriuos jo veiksmus, palydėtus ambicijos: „Visi šie naratyvai žlunga, kai V.Putinas negina savo šalies. Taigi pasakojimas, kad jis neva gina rusakalbius gyventojus Ukrainoje, buvo sugriautas“.
„Jis nieko negina – visi tai mato. Dabar jo užduotis – mus sunaikinti. Ir šia operacija jis dabar atsako į klausimą, ką jis sugeba. Aišku, kai jis sako, kad jie vis dar turi daug žmonių, pajėgų, rimtą kariuomenę. Štai ir atsakymas. Vis dėlto tai nėra rimtos kariuomenės karas prieš mus. Kalbama apie Rusijos Federacijos ginklų ir kūnų skaičių. Ir būtent toks yra jo požiūris. Ir sako, kad jų ginkluoto potencialo mažinimas ir tokio potencialo didinimas Ukrainoje lems taktines sėkmes, tokias kaip Kurske. Ir jis turės klausimų valstybės viduje. Kas labai svarbu – visame šiame kare – tai jo visuomenės tikėjimo savo jėgomis praradimas“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
V.Zelenskis prasitarė ir apie tai, kad savo paruoštą taikos su Rusija planą JAV prezidentui Joe Bidenui įteks rugsėjo mėnesį, kuomet, kaip pranešta anksčiau, du prezidentai turėtų susitikti. Ukrainos vadovas savo ruožtu įvardijo keturias reikšmingas sritis, kurios bus įtrauktos į Ukrainos pergalės planą.
„Viena iš sričių, kuri jau padaryta, yra Kursko regionas. Antroji sritis – strateginė Ukrainos vieta pasaulio saugumo infrastruktūroje. Trečioji sritis – tai paketas, kuriuo siekiama priversti Rusiją nutraukti karą diplomatinėmis priemonėmis. Ir ketvirtoji kryptis yra ekonominė – apie ją išsamiai nekalbėsiu. Manau, būtų teisinga, kad šį planą pirmiausia pristatyčiau JAV prezidentui. Nuo jo priklauso, ar mums bus suteikta tai, kas numatyta šiame plane, ar ne. Mes galėsime laisvai naudotis tuo, kas yra šiame plane, arba ne“, – paaiškino jis.
V.Zelenskis: Kyjivas sėkmingai pagamino balistinę raketą ir ją išbandė
15:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad ukrainiečių kariuomenė neseniai atliko pirmąjį sėkmingą šalyje pagamintos balistinės raketos bandymą.
Jo pareiškimas Kyjive nuskambėjo po dvi naktis iš eilės vykusių didelio masto Rusijos atakų visoje Ukrainoje, per kuriuos žuvo apie 10 žmonių ir smarkiai nukentėjo energetikos infrastruktūra.
„Įvyko teigiamas pirmosios Ukrainos balistinės raketos bandymas. Sveikinu mūsų gynybos pramonę su tuo. Daugiau detalių apie šią raketą atskleisti negaliu“, – sakė jis per spaudos konferenciją Kyjive.
Siekdama tapti mažiau priklausoma nuo Vakarų šalių karinės pagalbos, Ukraina stengiasi plėtoti savo ginklų pramonę ir skatinti karinę gamybą savo teritorijoje.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis pareiškė, kad jo pajėgos pirmą kartą kovoje panaudojo Ukrainoje pagamintą tolimojo nuotolio „raketinį droną“ „Palianycia“.
Kyjivas taip pat turi pasirašęs susitarimus su Vakarų ginklų gamintojais dėl lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamybos.
Rusija atlieka tyrimą dėl dviejų žurnalistų, rengusių reportažus iš Kursko
14:51
Rusija antradienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) korespondento ir ukrainiečių žurnalistės, rengusių reportažus iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų Rusijos Kursko srityje.
Rusijos FSB saugumo tarnyba pareiškime nurodė, kad tiria „Deutsche Welle“ žurnalisto Nicko Connolly (Niko Koniolio) ir Ukrainos kanalo „1+1“ žurnalistės Natalijos Nagornajos veiklą.
Žurnalistai buvo apkaltinti neteisėtai patekę į Rusijos teritoriją po to, kai Ukraina anksčiau šį mėnesį pradėjo savo precendento neturintį puolimą agresorės teritorijoje.
Po dvejų su puse metų plataus masto invazijos ir kelis mėnesius trukusio intensyvaus rusų puolimo Rytų Ukrainoje Kyjivas perėmė iniciatyvą ir rugpjūčio 6 dieną pradėjo didelę ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje.
Kitų penkių žurnalistų, iš kurių nė vienas nėra Rusijoje, atžvilgiu jau pradėtas tyrimas ir jiems gresia iki penkerių metų kalėjimo, jei būtų pripažinti kaltais.
