Svarbiausios naujienos
- Smūgis Kyjivui: Ukrainoje sudužo amerikiečių gamybos naikintuvas F-16.
- „Foreign Policy“: leidimas smūgiuoti vakarietiškais ginklais neišgelbės Ukrainos.
- Rusijoje sulaikytas dar vienas gynybos ministerijos generolas.
- Baltarusių galvos skausmas: puolė numušinėti į šalį įskridusį rusų „Shahed“ droną.
- V.Putino meiluže vadinama A.Kabajeva paprastais lėktuvais neskraido: atskleidė detales.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainoje sudužo amerikiečių gamybos naikintuvas F-16
18:25
Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai į Ukrainą atvyko pirmieji amerikiečių gamybos lėktuvai, pirmadienį per avariją sudužo Ukrainos naikintuvas F-16, pranešė JAV pareigūnas, kurį cituoja laikraštis „The Wall Street Journal“.
Pirminiais duomenimis, naikintuvas nebuvo numuštas priešo ugnimi, nors incidentas įvyko pirmadienį per didžiulę Rusijos raketų ugnį visoje šalyje, sakė pareigūnas. Veikiau tikėtina, kad katastrofa įvyko dėl piloto klaidos.
Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukraina pirmą kartą panaudojo naikintuvus kovai, kad numuštų Rusijos raketas per smūgius šią savaitę.
Ukrainos karinės oro pajėgos nepatvirtino nei katastrofos, nei piloto būklės. Pentagonas perdavė klausimus Ukrainos karinėms oro pajėgoms, kad jos pateiktų komentarus.
Tačiau šiaurės vakarų Ukrainoje esančio Lucko miesto meras Ihoris Poliščukas šią savaitę sakė, kad Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas Oleksijus Mesas žuvo pirmadienį per kovinę misiją. O.Mesas buvo vienas pirmųjų Ukrainos pilotų, apmokytų valdyti F-16. Jo šaukinys buvo „Moonfish“, jis dažnai pasirodydavo žiniasklaidoje ir lankydavosi Vašingtone, siekdamas paveikti, kad JAV atsiųstų Ukrainai naikintuvų.
Didžiulis smūgis Ukrainai
Žinia, kad vienas iš nedaugelio Ukrainos F-16 buvo sunaikintas, yra didelis smūgis Kyjivui, kuris kelis mėnesius maldavo šių lėktuvų, kol JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusiais metais pagaliau uždegė žalią šviesą Europos šalims perduoti šiuos orlaivius.
Kyjivas tikisi, kad pažangūs vakarietiški orlaiviai suteiks jo pajėgoms pranašumą mūšio lauke, ypač numušant atskriejančias Rusijos raketas ir padedant apsaugoti karius fronto linijose. Tačiau jie taip pat yra pažeidžiami Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketų ir yra vertingas taikinys Maskvos pajėgoms.
Rugpjūčio 4 d. V.Zelenskis paskelbė, kad į Ukrainą atvyko pirmieji iš 80 žadėtų F-16. Ukrainos karinės oro pajėgos nepateikė skaičiaus, tačiau antrasis JAV pareigūnas sakė, kad iš viso atvyko šeši lėktuvai ir Ukraina turi šešis pilotus, apmokytus jais skraidyti.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:37
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos opozicijos aktyvistas papasakojo, kodėl V.Putinas dabar nesileis į derybas
00:29
Kol Jungtinės Valstijos mano, kad ukrainiečių įsiveržimas į Kursko sritį gali pagreitinti perėjimo prie derybų su Maskva procesą, Rusijos opozicijos aktyvistas Ilja Ponomariovas pareiškė, kad dabar jokių derybų negali būti.
Tuo metu, pasak jo, Vašingtonas aktyviai spaudžia Kyjivą, kad ukrainiečiai nekurtų valdžios institucijų Rusijos teritorijoje.
„Amerikiečiai mano, kad ukrainiečių kariuomenės įvedimas į Rusijos teritoriją tik pastūmėja į derybas. Jie sako, kad tai yra buferinė zona, ji yra tik laikina. Tačiau tai netiesa! Putinas nesiderės, kol neišspręs „Kursko klausimo“. Tai jam nenaudinga, ir jis tai puikiai supranta“, – tikina Rusijos politikas.
I.Ponomariovas įsitikinęs, kad Kremlius dės milžiniškas pastangas, kad išstumtų Ukrainos kariuomenę iš savo teritorijos.
„Jei jis išspręs šį klausimą – o aš nemanau, kad išspręs – Ukraina atsidurs daug blogesnėje padėtyje, nei buvo prieš įsiveržimą į Kursko sritį. Nes tai atrodys kaip pralaimėjimas“, – mano jis.
Nepaisant to, I.Ponomariovas priduria – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai Kursko srityje gali būti šansas Rusijos opozicijai.
„Šis karas negali baigtis, jei nenugalėsime putinizmo ir jo nesunaikinsime. Jei nesunaikinsime imperijos. Kursko sritis yra puikus pavyzdys, nuo kurio galime pradėti ir sukurti politinę alternatyvą bei išplėsti ją į kitus Rusijos regionus“, – mano jis.
F-16 avarija: neatmetama „draugiškos ugnies“ versija
23:52
Viena iš galimų naikintuvo F-16 sudužimo priežasčių, kurią dabar nagrinėja tyrimas, yra Ukrainos oro gynybos „draugiška ugnis“. Apie tai skelbia „Amerikos balsas“, remdamasis savo šaltiniais Ukrainos karinėse oro pajėgose.
„Svarstomos įvairios versijos, įskaitant jų priešlėktuvinės gynybos „draugišką ugnį“, techninį gedimą ir piloto klaidą. Tačiau tikslios priežastys bus žinomos tik baigus tyrimą“, – sakė oro pajėgų atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Kartu pašnekovas kritikavo žiniasklaidos pranešimus, kad tikėtinos priežastys jau žinomos.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nemano, kad F-16 sudužo dėl piloto klaidos
22:30
Mažai tikėtina, kad Ukrainos naikintuvo F-16 sudužimo priežastis buvo piloto klaida. Tai amerikiečių kanalui CNN sakė neįvardytas Ukrainos kariuomenės atstovas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos nemano, kad incidento priežastimi buvo piloto klaida“, – sakė kanalo pašnekovas.
Jis nenurodė jokių kitų tragedijos aplinkybių, tačiau pridūrė, kad avarija tiriama ir į tyrimą bus pakviesti tarptautiniai ekspertai.
Žinoma, kad lėktuvo pilotas buvo Oleksijus Mesis su šaukiniu „Moonfish“. Jis buvo palaidotas ketvirtadienį.
Kaip pažymi CNN, piloto žūtis yra didelis smūgis Ukrainai, nes „Moonfish“ buvo vienas iš nedaugelio ukrainiečių pilotų, apmokytų skraidyti su F-16.
Be to, būtent „Moonfish“ buvo vienas iš dviejų Ukrainos pilotų, kurie aktyviai asmeniškai lobavo, kad Vakarai aprūpintų Ukrainą F-16 lėktuvais. Antrasis buvo Andrijus Pylščykovas, žinomas šaukiniu „Juice“, jis žuvo prieš metus per mokomųjų lėktuvų susidūrimą. Būtent O.Mesis ir A.Pylščykovas buvo Ukrainos F-16 lobistinės kampanijos veidas.
Švedijos ministras: Rusija nori mus priversti tikėti, kad yra daug stipresnė, nei yra iš tikrųjų
22:17
Drąsus Ukrainos puolimas į Rusijos teritoriją pakenkė Vladimiro Putino režimui ir įrodė, kad jo perspėjimai, jog didesnė Vakarų parama Kijevui eskaluos karą, yra klaidingi, pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministras.
Tris savaites trukęs puolimas, per kurį Ukraina užėmė apie 1200 kvadratinių kilometrų Rusijos Kursko srities, pakeitė „konflikto naratyvą“, laikraščiui „Financial Times“ sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billströmas. Jis paragino Kyjivo sąjungininkus padidinti pagalbą.
„Faktas, kad tai apskritai tapo įmanoma, yra kur kas svarbesnis už faktinę teritoriją vietoje. Tai yra katastrofa Putino režimui. Tai rodo Rusijos gyventojams ir pasauliui, kad Rusijos karo mašina yra tuščiavidurė... Ji nesugebėjo apginti savo sienos“, – sakė jis.
Švedija, kuri nutraukė du šimtmečius trukusį karinį neutralitetą ir įstojo į NATO po to, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje, nuo 2022 m. vasario mėn. yra viena iš pagrindinių ypatingos svarbos ginklų tiekėjų Ukrainai.
T.Billströmas karštai remia puolimą tuo metu, kai kai kurie Vakarų pareigūnai baiminasi, kad jis gali turėti blogą poveikį Ukrainos pajėgoms, ištemptoms šalies rytuose. Tai ypač pasakytina apie Pokrovsko rajoną, kuriame Rusija pastarosiomis dienomis pasiekė reikšmingų laimėjimų.
Kai kurie pareigūnai užsiminė, kad Kyjivas patyrė didelį Vakarų sostinių spaudimą dėl taikos derybų, kurios galėtų užbaigti karą.
„Jei anksčiau ir buvo tokių idėjų [dėl greito taikos susitarimo], tai didžiulė sėkmė Kurske pakeitė situaciją“, – pridūrė T.Billströmas.
Švedijos ministras teigė nekalbėsiąs apie karinę strategiją, tačiau puolimas turėjo didžiulį „politinį poveikį“. T.Billströmas sakė, kad jis parodė ir V.Putino silpnumą, ir klaidą, kurią daro kai kurie Vakaruose, tikėdami jo perspėjimais dėl eskalacijos.
„Anksčiau ar vėliau visi turime suprasti, kad daug kas, kas sklinda iš Maskvos, yra karštas oras. Norima mus priversti patikėti, kad Rusija yra daug stipresnė, nei yra iš tikrųjų“, – sakė jis.
D.Kuleba priminė neišpildytą partnerių pažadą
21:46
Ukraina vis dar negavo visų oro gynybos sistemų „Patriot“, kurias Vakarų partneriai anksčiau buvo pažadėję jai suteikti.
Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, vykdamas į susitikimą su ES užsienio reikalų ministrais Briuselyje. Jis kartu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjosi su žurnalistais.
„Raginu visas šalis, kurios prieš kelis mėnesius pažadėjo suteikti „Patriot“ sistemas, pagaliau jas suteikti. Jos yra, jos yra parengtos. Tik nėra galutinės žalios šviesos jas siųsti. Kad ir kokios būtų priežastys, laikas tai padaryti“, – paragino D.Kuleba, primindamas paskutinį masinį Ukrainos apšaudymą.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino lėktuvo F-16 sudužimą ir piloto žūtį
20:28
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniame štabe patvirtintas amerikiečių naikintuvo F-16 sudužimas Ukrainoje.
Pažymima, kad atremiant Rusijos raketų smūgį Ukrainos teritorijoje kartu su zenitinių raketinių pajėgų daliniais buvo panaudoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvai F-16.
„Per oro mūšį F-16 lėktuvai pademonstravo didelį efektyvumą, jų borto ginklais buvo numuštos keturios priešo sparnuotosios raketos. Artinantis prie kito taikinio su vienu iš orlaivių nutrūko ryšys. Kaip paaiškėjo vėliau, orlaivis sudužo, pilotas žuvo“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas taip pat pabrėžė, kad lėktuvo kritimo srityje dirbanti speciali Gynybos ministerijos komisija ketina išsiaiškinti avarijos priežastis.
Latvijos gynybos ministras: latvių vadovaujama dronų Ukrainai koalicija įgauna pagreitį
20:22
Latvijos vadovaujama dronų Ukrainai koalicija įgauna pagreitį, o sąjungininkai toliau telkia tarptautinius partnerius, ketvirtadienį vizito Jungtinėje Karalystėje metu sakė latvių gynybos ministras Andris Sprūdas.
A.Sprūdas susitiko su JK gynybos ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriaus pavaduotoju Luke'u Pollardu.
Pareigūnai aptarė abiejų šalių bendradarbiavimą ir aktualius klausimus, susijusius su pagalbos teikimu Ukrainai įgyvendinant dronų koalicijos sumanymą.
„Dronų koalicija įgauna vis didesnį pagreitį. Kartu su Jungtine Karalyste, kuri yra viena iš pagrindinių dronų koalicijos narių, toliau telksime tarptautinius partnerius, kad Ukrainai būtų tiekiama vis daugiau dronų. Kartu stiprinsime gynybos ir dronų pramonės pajėgumus ir tarptautinį bendradarbiavimą, kad užtikrintume įvairių pajėgumų dronų pristatymą, atitinkantį dabartinius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – sakė Latvijos gynybos ministras.
Pareigūnai taip pat aptarė tolesnį abiejų šalių bendradarbiavimą Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF). Šiuo bendradarbiavimu siekiama užtikrinti koordinuotą ir vieningą sąjungininkų buvimą Baltijos ir Šiaurės jūrų regione. Latvija šį lapkritį planuoja surengti JEF pratybas.
Vizito metu A.Sprūdas taip pat dalyvavo JK ir Latvijos dronų pramonės forume, kur susitiko su abiejų šalių verslo atstovais ir susipažino su bepiločių orlaivių naujovėmis.
„Tarptautinė dronų koalicija tampa svarbia tarpvalstybinių partnerysčių platforma dronų pramonėje, kuri skatina bendradarbiavimą inovacijų srityje, pritraukia investicijas ir didina gamybos pajėgumus. Aktyvus Latvijos ir Jungtinės Karalystės dronų gamintojų susidomėjimas rodo tarptautinio bendradarbiavimo potencialą“, – sakė latvių ministras.
Kaip pranešama, šiais metais Latvijos gynybos ministerija dronų koalicijos reikmėms skyrė 20 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė skirta Latvijos gynybos pramonės tiekiamiems dronams.
Prie Latvijos inicijuotos dronų koalicijos, be kita ko, yra prisijungusios Lietuva, Estija, Jungtinė Karalystė, Italija, Kanada, Lenkija, Prancūzija, Švedija, Vokietija ir kitos valstybės.
Iki šiol dronų koalicija jau yra surinkusi daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.
Ukrainoje sudužo amerikiečių gamybos naikintuvas F-16
18:25
Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai į Ukrainą atvyko pirmieji amerikiečių gamybos lėktuvai, pirmadienį per avariją sudužo Ukrainos naikintuvas F-16, pranešė JAV pareigūnas, kurį cituoja laikraštis „The Wall Street Journal“.
Pirminiais duomenimis, naikintuvas nebuvo numuštas priešo ugnimi, nors incidentas įvyko pirmadienį per didžiulę Rusijos raketų ugnį visoje šalyje, sakė pareigūnas. Veikiau tikėtina, kad katastrofa įvyko dėl piloto klaidos.
Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukraina pirmą kartą panaudojo naikintuvus kovai, kad numuštų Rusijos raketas per smūgius šią savaitę.
Ukrainos karinės oro pajėgos nepatvirtino nei katastrofos, nei piloto būklės. Pentagonas perdavė klausimus Ukrainos karinėms oro pajėgoms, kad jos pateiktų komentarus.
Tačiau šiaurės vakarų Ukrainoje esančio Lucko miesto meras Ihoris Poliščukas šią savaitę sakė, kad Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas Oleksijus Mesas žuvo pirmadienį per kovinę misiją. O.Mesas buvo vienas pirmųjų Ukrainos pilotų, apmokytų valdyti F-16. Jo šaukinys buvo „Moonfish“, jis dažnai pasirodydavo žiniasklaidoje ir lankydavosi Vašingtone, siekdamas paveikti, kad JAV atsiųstų Ukrainai naikintuvų.
Didžiulis smūgis Ukrainai
Žinia, kad vienas iš nedaugelio Ukrainos F-16 buvo sunaikintas, yra didelis smūgis Kyjivui, kuris kelis mėnesius maldavo šių lėktuvų, kol JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusiais metais pagaliau uždegė žalią šviesą Europos šalims perduoti šiuos orlaivius.
Kyjivas tikisi, kad pažangūs vakarietiški orlaiviai suteiks jo pajėgoms pranašumą mūšio lauke, ypač numušant atskriejančias Rusijos raketas ir padedant apsaugoti karius fronto linijose. Tačiau jie taip pat yra pažeidžiami Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketų ir yra vertingas taikinys Maskvos pajėgoms.
Rugpjūčio 4 d. V.Zelenskis paskelbė, kad į Ukrainą atvyko pirmieji iš 80 žadėtų F-16. Ukrainos karinės oro pajėgos nepateikė skaičiaus, tačiau antrasis JAV pareigūnas sakė, kad iš viso atvyko šeši lėktuvai ir Ukraina turi šešis pilotus, apmokytus jais skraidyti.
„Pirmiausia tyliai užkalbinkite, o tik tada artinkitės“: iš karo grįžusių rusų žmonoms pateiktos bendravimo su vyrais taisyklės
18:14
Trys Rusijos ne pelno organizacijos – „Cenim žyzn“, „Soratnik“ ir „GaGaRa“ – parengė atmintinę su patarimais karo Ukrainoje dalyvių rusų žmonoms. Apie tai praneša portalas Gazeta.ru.
Atmintinėje pateikiama 12 taisyklių, kaip žmona turėtų elgtis su ką tik iš karo grįžusiu vyru.
„Duokite jam laiko iš naujo susipažinti su namais, šeima, vaikais. Pasistenkite suteikti jam erdvės jo išgyvenimams, bet nepalikite jo visiškai vieno. (...) Jis gali miegoti su drabužiais ir batais, stiprinti kiemo saugumą, devintame aukšte šrengti grotas. (...) Gali tekti palaipsniui, diena po dienos, savaitė po savaitės, megzti fizinį kontaktą. Asmuo turi atšilti, priprasti prie to, kad pavojus praėjo ir nebus dūrio į nugarą. Nerekomenduojama prie jo artintis staigiai, iš nugaros, geriau iš pradžių kalbėti ramiu balsu, o paskui prieiti ir paliesti. (...) Jei reikia ką nors atsakyti, pagalvokite, kokio vaidmens imatės savo balsu – mokytojos, prižiūrėtojos ar mylinčios žmonos“, – rašoma atmintinėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas lankysis TBT narėje Mongolijoje – ar išdrįs sulaikyti?
17:50
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Mongolijoje, ketvirtadienį pranešė Kremlius.
Mongolija yra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), išdavusio rusų lyderio arešto orderį, narė.
„Mongolijos prezidento Khurelsukhos Ukhnaa (Churelsuchos Uchnos) kvietimu 2024-ųjų rugsėjo 3-iąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su oficialiu vizitu lankysis Mongolijoje ir dalyvaus iškilminguose renginiuose, skirtuose bendros sovietų ir mongolų pajėgų pergalės prieš japonų militaristus prie Chalchyno upės 85-osioms metinėms“, – pranešė Kremlius.
TBT 2023 metų kovą išdavė Rusijos prezidento V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tankais tautos nepamaitinsi: Rusijoje fiksuojamos sparčiai kylančios maisto kainos
17:47
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad vyriausybė ir Centrinis bankas mažintų infliaciją, ji didėja gyventojams jautriausioje kategorijoje – maisto produktų kainose, nurodo moscowtimes.ru.
Rusijos statistiką renkančios įstaigos „Rosstat“ duomenimis, per pastarąją savaitę (rugpjūčio 20-26 d.) sviestas ir saulėgrąžų aliejus, pienas, dešros, kiauliena ir juoda duona pabrango 0,5-1 proc.. Pigo tik daržovės ir vaisiai (-1,3 proc.), kurie „turėtų“ būti tokie dėl sezono, tačiau metine išraiška maisto produktų kainų indeksas stabilizavosi ties plius 10 proc., kai praėjusią savaitę jis buvo 9,85 proc.
„Rosstat“ duomenimis, liepos pabaigoje duonos ir pieno metinis kainų augimas buvo rekordinis nuo 2023 m. sausio ir vasario – atitinkamai 11,2 proc. ir 10,7 proc.. Nuo rugpjūčio pradžios jų kaina padidėjo dar 1,2 proc. ir 1,3 proc.
Tendencija, kurią prieš savaitę apibūdino Makroekonominės analizės ir trumpojo laikotarpio prognozių centro (CMASF) generalinio direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Belousovas, tęsiasi. Sunki situacija grūdų produktų rinkoje – kainų augimas nėra labai intensyvus, bet beveik nuolat brangsta juoda ir balta duona, miltai, makaronai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos susprogdino vaikų ledo areną Kursko srityje
17:39
Rusijos karinė aviacija sunaikino vaikų ledo areną Zaolešenkos kaime, netoli Sudžos miesto, pranešė vokiečių leidinio „Bild“ karinis apžvalgininkas Julianas Roepcke.
Kaimas pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrolę po to, kai rugpjūčio 6 d. prasidėjo Ukrainos kariuomenės puolimas Kursko srityje. Siekdami išstumti ukrainiečius iš kaimo, Rusijos kariai smogė sporto kompleksui, panaudodami didelės sprogstamosios galios aviacinę bombą.
Analitikas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti visiškai sugriauta arena.
„Rusija nesustoja prieš naikindama savo infrastruktūrą, kurią užėmė ukrainiečiai, ir naudoja tuos pačius ginklus, kurie naudojami Ukrainoje, kad nukautų Ukrainos karius. Tai darant sunaikinama viskas, kas ten yra, bet koks pastatas“, – komentavo jis.
Jo nuomone, Rusijos kariuomenė neskiria savo ir Ukrainos teritorijos: „Tai ne išimtis, o taisyklė.“
Sporto ir sveikatingumo kompleksas su uždara ledo arena Zaolešenkos kaime buvo atidarytas 2020 m. Jis buvo pastatytas pagal programą „Gazprom vaikams“. Komplekse, kuriame treniravosi aštuonių kaimyninių mokyklų mokiniai, buvo sporto salė, choreografijos klasė ir ledo aikštelė.
Aviacinės bombos – dažnas Rusijos pajėgų ginklas. Smūgiai jomis vadinami „išdegintos žemės“ taktika.
Pasak „Bild“, negalėdama atstumti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Rusijos kariuomenė jomis naikina ištisus Ukrainos kaimus ir miestelius, atimdama iš ukrainiečių karių slėptuves ir taip priversdama juos trauktis, kad išsaugotų savo personalą.
Pavyzdžiui, Bachmutas, Soledaras ir Avdijivka virto griuvėsiais. Dabar Rusija reguliariai bombarduoja Časiv Jaro miestą, siekdama iš jo išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Ji taip pat taiko „mėsos puolimo“ taktiką, kai į įtvirtintas Ukrainos karių pozicijas siunčiamos nedidelės karių grupės, žūstančios nuo atsakomosios ugnies. Trūkstant amunicijos, tokia taktika kartais pavyksta priversti Ukrainos pajėgas persidislokuoti. Šie metodai dabar leidžia Rusijai daryti nedidelius laimėjimus Donbase.
„Foreign Policy“: leidimas smūgiuoti vakarietiškais ginklais neišgelbės Ukrainos
17:28
Ukrainos vyriausybė ir daugelis ekspertų paskutinį mėnesį sustiprino savo raginimus Vakarams, ypač Vašingtonui, suteikti Kyjivui leidimą vykdyti smūgius jam perduotais ginklais prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Ukrainos karinė vadovybė įsitikinusi, kad šis apribojimas nepagrįstai atima iš Kyjivo itin svarbius karinius pajėgumus ir galimybę sutrikdyti Rusijos karo mašiną, tačiau, pasak analitikų, toks leidimas, net jei ir būtų duotas, vargu, ar kritiškai pakeistų karo eigą ir išgelbėtų Ukrainą, atkreipė dėmesį žurnalas „Foreign Policy“.
Pasak leidinio, suteikus Ukrainai lėšų ir leidimą smogti gilyn į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, Ukrainos kovinė galia neabejotinai padidėtų, tačiau, kaži, ar tas skirtumas būtų lemiamas.
„Norėdama pasiekti lūžio tašką, Ukraina turės derinti šiuos smūgius su griežtai koordinuojamais tokio masto antžeminiais manevrais, kokių jos kariai šiame kare dar nėra įvaldę. Priešingu atveju pranašumų, kuriuos Ukraina gali įgyti dėl papildomo giluminių smūgių potencialo, greičiausiai nepakaks, kad būtų galima pakeisti įvykių eigą“, – rašoma straipsnyje.
Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Ukrainai reikės kur kas daugiau nei kuklaus pajėgumų patobulinimo, kad įveiktų Rusijos gynybą.
Vis tik, pasak analitikų, yra keli būdai, kuriais Ukrainos smūgiai į Rusijos gilumą galėtų turėti įtakos karo eigai.
Pavyzdžiui, būtų galima taikytis į logistikos, vadovavimo ir kontrolės objektus, Rusijos oro ar jūrų bazes, sausumos pajėgų surinkimo vietas, ginklų gamyklas ar pagalbinę infrastruktūrą, civilinę energetikos pramonę arba Rusijos politinės kontrolės centrus, tokius kaip Kremlius.
Analitikai nurodė, kad patys smūgiai ar bent grasinimai smogti tokiems taikiniams sumažintų Rusijos puolamųjų operacijų veiksmingumą, susilpnintų jos gynybinius pajėgumus ir padidintų karo kainą prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vadovybei.
Tuo pačiu pažymima, kad, norint smogti nutolusiems taikiniams, reikia tiksliai nusitaikyti, o rusai gali greitai sukurti atsakomąsias priemones. Tai, kad rusai gana greitai mokosi iš savo klaidų, rodo jau trečius metus besitęsiančio karo dinamika.
„Todėl tokie smūgiai realią naudą duos tik trumpuoju laikotarpiu“, – pažymėjo „Foreign Policy“.
Užuot tiesiogiai taikydamasi į Rusijos kariuomenę, Ukraina galėtų panaudoti šiuos pajėgumus, kad tęstų savo smūgius į įvairių Rusijos pramonės šakų objektus, kuriomis remiamas karas, pavyzdžiui, tankų ir amunicijos gamybą, naftos perdirbimo gamyklas, elektrines ir kitus šalies energetikos infrastruktūros elementus, taip pat į politinės kontrolės centrus.
„Tačiau istoriniai duomenys apie panašius išpuolius Antrojo pasaulinio karo metais nedžiugina ir patvirtina, kad tokie smūgiai niekada nepalaužė šalies, prieš kurią jie buvo nukreipti, ryžto“, – įvertino straipsnio autoriai.
Kai kurie analitikai mano, kad naudingiausias strateginio atakavimo rezultatas yra jo gebėjimas nukreipti priešo karines pastangas nuo antžeminio karo į oro gynybą arba sunaikinti priešo ginklų gamybą ir taip susilpninti priešo pajėgas. Tačiau ekspertai pasidalijo niūria prognoze ir įvertino, kad nei vieno, nei kito šiame konkrečiame kare negalima pasiekti pakankamai dideliu mastu.
A.Lukašenka – apie V.Putiną: niekad nesu girdėjęs, kad sakytų „mes dideli, jūs maži“
16:12
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad tikisi sukurti sąjunginį žiniasklaidos holdingą su Rusija lygiomis sąlygomis.
„Pastaruoju metu užmezgėme labai šiltus draugiškus santykius su rusais, ypač su aukščiausiais pareigūnais. Manau, kad tai prisidės prie normalaus nepriklausomo žiniasklaidos holdingo sukūrimo lygiomis sąlygomis“, – A.Lukašenkos žodžius cituoja propagandinis kanalas „Sputnik Belarus“.
„Niekas niekam nenurodinėja, niekas niekam nepaklūsta. Esame lygūs. Ir mes su Vladimiru Putinu daug diskutavome šia tema. Niekada nesu girdėjęs, kad jis sakytų: klausyk, mes čia dideli, jūs maži, darykime taip, darykime kitaip“, – sakė Baltarusijos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai nepavyko nustatyti visų sprogimo ant Krymo tilto dalyvių
15:43
Rusijos tyrimų komitetui nepavyko nustatyti visų 2022 m. spalio mėn. sprogimą ant Krymo tilto įvykdžiusių bendrininkų, rašo Rusijos naujienų agentūra „Tass“, remdamasi vienu iš teismo dokumentų.
Atsižvelgiant į tai, visų pirma buvo pratęstas trijų įtariamųjų, kurie yra sulaikyti šioje byloje, suėmimas. Pareigūnai mano, kad jie, būdami laisvėje, „užmegs ryšius su kitais bendrininkais“, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės arba sunaikintų įrodymus.
Įsitraukimu į sabotažą kaltinami rusai Olegas Antipovas, Aleksandras Bylinas ir Dmitrijus Tiaželechas: pirmasis esą surado sunkvežimį, kuriame buvo sprogmenys, O.Bylinas vadovavo bendrovei „Ekstra“, kuriai, pasak tyrėjų, buvo skirtas sunkvežimio krovinys.
Be jų, kaltinimai pareikšti dar penkiems asmenims, tarp jų – Armėnijos ir Ukrainos piliečiams. Pasak „Tass“, bylos tyrimas baigtas. Generalinei prokuratūrai patvirtinus kaltinamąjį aktą, byla bus perduota Pietų apygardos kariniam teismui.
Sprogimas ant Krymo tilto įvyko 2022 m. spalio 8 d. Viena iš tilto kelio dalies atšakų iš dalies sugriuvo, o geležinkelio dalyje užsidegė traukinys su cisternomis.
2023 m. rugpjūtį Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Maliukas sakė, kad sprogimo plano parengimu ir jo įgyvendinimu rūpinosi asmeniškai jis ir du jo patikimi darbuotojai.
Po sprogimo sulaikyto Sankt Peterburgo gyventojo, logistikos įmonės TEK-34 vadovo O.Antipovo žmona pasakojo, kad jos vyras pats susisiekė su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB), ketindamas padėti tyrimui, tačiau netrukus buvo sulaikytas, iš Sankt Peterburgo nugabentas į Maskvą, o tada išsiųstas į areštinę.
Europos atstumtas V.Putinas sugalvojo naują planą gelbėti Rusijos ekonomiką: kiek jis realus?
15:31
Rusija planuoja investuoti daug lėšų į infrastruktūrą, kuri leis padidinti prekybą su partneriais Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, rašo naujienų agentūra "Unian".
Vladimiras Putinas išleidžia daug pinigų karui Ukrainoje. JAV gynybos departamento duomenimis, Rusija invazijai išleido daugiau kaip 200 mlrd. dolerių, arba 10 proc. BVP.
Dabar V. Putinas planuoja daug investuoti į infrastruktūrą, kuri leistų ekonomikai tarpti net ir atsiskyrus nuo Vakarų. Apie tai rašoma leidinyje „The Economist“.
Pažymima, kad per ateinantį dešimtmetį Rusijos valstybė planuoja investuoti 70 mlrd. JAV dolerių į transporto kelių, kurie sujungs šalį su svarbiais prekybos partneriais Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, statybą. Liūto dalį lėšų gaus Rusijos Tolimieji Rytai ir Tolimoji Šiaurė.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Surinkinėjame juos kaip IKEA baldus“: pigių dronų bendrovės vadovas žada staigmenų
14:19
Nors Ukrainos sąjungininkės vis dar atsisako suteikti Kyjivui leidimą naudoti vakarietiškus ginklus prieš Rusijos teritoriją, perduodamos technologijos ir finansai suteikia Ukrainai galimybę vykdyti šimtus tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusiją, rašo BBC naujienų tarnyba.
Kiekvieną savaitę pasirodo pranešimų apie naujus Ukrainos pajėgų smūgius naftos pramonės infrastruktūros taikiniams, amunicijos sandėliams bei valdymo centrams net tolimiausiuose Rusijos regionuose. Kyjivas vienu metu į taikinius paleidžia dešimtis dronų.
Pasak straipsnio, Ukrainos įmonės per mėnesį pagamina šimtus ginkluotų vienkartinių atakos bepiločių orlaivių, kurių gamyba kainuoja tik nedidelę dalį to, kiek kainuoja pagaminti panašų bepilotį orlaivį Vakaruose.
Viena bendrovė BBC žurnalistams teigė, kad ši technologija jau dabar daro neproporcingai didelį poveikį Rusijos karo ekonomikai palyginti nedidelėmis sąnaudomis.
Tarp BBC pašnekovų buvo vienas didžiausių Ukrainos vienkartinių atakos dronų gamintojų, taip pat didžiųjų duomenų bendrovė, kuri padėjo Ukrainai sukurti programinę įrangą šiems smūgiams vykdyti.
Dronus gaminančios bendrovės „Terminal Autonomy“ įkūrėjas Francisco Serra-Martinsas įvertino, kad tokia strategija jau dabar kelia didelių dilemų Maskvai. Jis tiki, kad papildomos investicijos pakreips karo eigą Ukrainos naudai.
Prieš aštuoniolika mėnesių jo įkurta bendrovė net neegzistavo. Dabar ji per mėnesį pagamina daugiau kaip šimtą tolimojo nuotolio dronų AQ400 „Scythe“, kurių veikimo nuotolis siekia 750 km.
Įmonė taip pat per mėnesį pagamina šimtus trumpesnio nuotolio dronų AQ100 „Bayonet“, kurie gali nuskristi kelis šimtus kilometrų. Dronai gaminami iš medžio ir surenkami buvusiuose baldų fabrikuose Ukrainoje.
Buvęs Australijos karališkosios armijos inžinierius F.Serra-Martinsas kartu su savo bičiuliu ukrainiečiu įsteigė įmonę, kurią remia Jungtinių Valstijų finansai. Tai viena iš mažiausiai trijų bendrovių, šiuo metu Ukrainoje plačiu mastu gaminančių dronus.
Savo dronus jis apibūdina kaip „iš esmės skraidančius baldus – mes juos surenkame kaip IKEA.
Fiuzeliažui sukonstruoti prireikia maždaug valandos, o pusę to laiko užtrunka įdėti į jį „smegenis“ – elektroniką, variklį ir sprogmenis.
Bendrovės dronas „Bayonet“ kainuoja kelis tūkstančius dolerių. Tuo tarpu jį numušti skirta Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketa gali kainuoti daugiau nei 1 mln. dolerių.
JAV duomenų analizės bendrovė „Palantir“ buvo viena pirmųjų Vakarų technologijų bendrovių, padėjusių Ukrainos karo veiksmams. Ji pradėjo nuo programinės įrangos, skirtos artilerijos smūgių greičiui ir tikslumui pagerinti, tiekimo. Dabar ji suteikė Ukrainai naujų priemonių tolimiems dronų smūgiams planuoti.
Inžinieriai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Ukrainos, sukūrė programą, skirtą geriausiems taikinio pasiekimo būdams generuoti ir žemėlapiui sudaryti.
Bendrovė „Palantir“ aiškiai deklaruoja, kad ji nedalyvauja misijose, tačiau padėjo apmokyti daugiau kaip 1 000 ukrainiečių, kaip naudotis jos programine įranga.
BBC pamatė, kaip veikia ši technologija: naudodamasi duomenų srautais, ji gali sudaryti Rusijos priešlėktuvinės gynybos, radarų ir elektroninių trukdžių žemėlapį. Galutinis produktas panašus į topografinę schemą.
Kuo griežtesni kontūrai, tuo stipresnė priešlėktuvinė gynyba. Ukraina, naudodamasi komercinių palydovų nuotraukomis ir signalų žvalgybos duomenimis, jau nustatė jų buvimo vietas.
Louis Mosley iš „Palantir“ bendrovės teigė, kad programa padeda Ukrainai apeiti Rusijos elektroninio karo ir oro gynybos sistemas ir pasiekti savo tikslą.
„Supratimas ir vizualizavimas, kaip tai atrodo visoje mūšio erdvėje, yra labai svarbus šių misijų optimizavimui“, – pabrėžė jis.
Tolimųjų bepiločių orlaivių smūgių vykdymą koordinuoja slaptai dirbančios Ukrainos žvalgybos agentūros. Tačiau BBC iš kitų šaltinių sužinojo apie kai kurias detales.
Vienos misijos metu gali būti paleista daugybė bepiločių orlaivių – iki 60 į vieną taikinį.
Išpuoliai dažniausiai vykdomi naktį. Dauguma dronų numušami. Tik 10 proc. jų gali pasiekti taikinį. Kai kuriuos dronus pakeliui numuša net draugiška ugnis – Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Ukrainai teko rasti būdų, kaip apeiti Rusijos elektroninio trukdymo technologijas. „Terminal Autonomy" "Scythe“ dronas naudoja vizualinį padėties nustatymą – navigaciją pagal kursą ir vietovės apžiūrą atlieka dirbtinis intelektas. Jame nedalyvauja joks pilotas.
Tuo tarpu „Palantir“ programinė įranga nubraižo geriausius maršrutus. F.Serra-Martinsas sakė, kad paleidžiant daug dronų svarbiausia priblokšti ir išsekinti Rusijos oro gynybą. Taip pat svarbu ir tai, kad bepiločiai orlaiviai būtų pigesni už juos numušti bandančias raketas arba taikinius, į kuriuos jie bando pataikyti.
Profesorius Justinas Bronkas iš Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) pažymėjo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakos kelia dilemų Maskvai. Nors Rusija turi daug priešlėktuvinės gynybos priemonių, ji vis tiek negali visko apsaugoti.
Profesoriaus teigimu, Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai rodo paprastiems rusams, kad „valstybė negali jų visiškai apginti ir kad Rusija yra pažeidžiama“.
Ukrainos bepiločiai lėktuvai buvo pastebėti už daugiau nei 1 000 km Rusijos teritorijoje. Jie ne kartą buvo numušti virš Maskvos.
J.Bronkas teigė, kad Rusijos karinės oro bazės iki šiol buvo vienintelis veiksmingas atsakas į Rusijos naudojamas sklendžiančias bombas.
Tai privertė Rusiją perkelti lėktuvus į toliau esančias bazes ir sumažinti atakų dažnumą. Palydovinėse nuotraukose matyti, kaip Ukrainos bepiločiai lėktuvai sėkmingai apgadino angarus jos Marinovkos oro bazėje.
„Ukraina akivaizdžiai mano, kad, pasitelkusi Vakarų šalyse pagamintus tolimojo nuotolio ginklus, galėtų padaryti dar daugiau. Tačiau iki šiol sąjungininkai atmetė Kyjivo prašymus“, – išskyrė BBC.
Eskalacijos baimė stabdo partnerius Vakaruose, tačiau tai netapo kliūtimi bendrovėms ir finansų sektoriui užtikrinti pagalbą Ukrainai.
Ukrainai vis dar daugiausia tenka pasikliauti savo pačios pastangomis, įsitikinus, kad karo perkėlimas į Rusiją yra raktas į pergalę šiame kare.
F.Serra-Martinsas taip pat mano, kad Vakarų gamintojai vis dar yra „apgailėtinai nepasirengę“ kovoti didelio intensyvumo kare – gamina kur kas mažiau tolimojo nuotolio ginklų, o jų kaina daug didesnė. Jo teigimu, tai, ko dabar iš tikrųjų reikia Ukrainai, „yra pakankamai daug gerų sistemų“.
Nepaisydama Vakarų nuogąstavimų, Ukraina planuoja intensyvinti atakas prieš Rusiją. F.Serra-Martinsas reziumavo „Tai, ką matote dabar, yra lyg niekas, palyginti su tuo, ką pamatysite iki metų pabaigos“.
Krenta vienas po kito: Rusijoje sulaikytas dar vienas gynybos ministerijos generolas
13:59
Buvęs gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas, armijos generolas Pavelas Popovas buvo sulaikytas, skelbia Rusijos Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
„Rusijos Vyriausioji karinių tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą buvusiam Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojui, armijos atsargos generolui Pavelui Popovui“, – sakė ji.
S.Petrenko pridūrė, kad buvęs gynybos viceministras įtariamas sukčiavimu.
Pasak tyrėjų, nuo 2021 iki 2024 m. P.Popovas, kuris buvo atsakingas už „Patriotų“ parko netoli Maskvos plėtrą, priežiūrą ir eksploataciją, praturtėjo šios institucijos sąskaita, veikdamas kartu su parko direktoriumi Viačeslavu Achmedovu ir Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiojo inovacinės plėtros departamento vadovo pavaduotoju Vladimiru Šesterovu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia užėmusi dar dvi gyvenvietes Rytų Ukrainoje
13:33
Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje esančiuose Donecko ir Luhansko regionuose, jos pajėgoms toliau žengiant gilyn į šalį.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad Maskva užėmė Mykolajivkos kaimą, esantį maždaug už 15 km nuo Pokrovsko miesto Donecko srityje, ir Stelmachivkos gyvenvietę kaimyninėje Luhansko srityje.
Rusija teigia pastarosiomis savaitėmis užėmusi kelis Donecko srities miestus ir kaimus.
J.Borrellis Kyjivo rėmėjus ragina leisti Ukrainai jų ginklais smogti Rusijoje
13:30
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį ragino Ukrainos rėmėjus panaikinti Kyjivui taikomus apribojimus jų tiekiamais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
JAV neleidžia Ukrainai jų tiekiamų ilgojo nuotolio balistinių raketų naudoti smūgiams Rusijos teritorijoje, o kai kurios ES valstybės narės taip pat taiko panašius apribojimus savo tiekiamiems ginklams.
Ukraina nori taikytis į Rusijos teritorijoje esančius aerodromus ir kitus karinius objektus, iš kurių Maskva rengia atakas prieš ukrainiečių pajėgas ir civilius gyventojus.
„Turime panaikinti ginklų naudojimo prieš Rusijos karinius objektus apribojimus pagal tarptautinę teisę“, – sakė ES užsienio politikos vadovas prieš neformalų bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
„Ginkluotė, kurią mes tiekiame Ukrainai, turi būti pilnai naudojama, o apribojimai turi būti panaikinti, kad ukrainiečiai galėtų taikytis į tas vietas, iš kurių Rusija bombarduoja. Priešingu atveju ginkluotė bus nenaudinga“, – pridūrė jis.
Pasisakydamas kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, J.Borrellis pasmerkė Rusijos išpuolius prieš ukrainiečius ir civilinę infrastruktūrą.
„Rusija nori subombarduoti Europos šalį, kad ji visiškai pasiduotų“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas.
Pasak D.Kulebos, jei Rusija laimės karą, Ukrainos rėmėjai galės kaltinti tik save.
„Rusijos sėkmė priklauso nuo vieno dalyko – nuo partnerių pasirengimo priimti drąsius sprendimus. Jei sprendimai priimami, Ukraina sėkmingai veikia vietoje. Jei jie nepriimami, tada nesiskųskite dėl Ukrainos, skųskitės dėl savęs“, – pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras.
D.Kuleba patikino, kad ukrainiečiai Vakarų tiekiamais ginklais smogtų tik Rusijos kariniams objektams jos teritorijoje.
„Jei mums bus tiekiamas pakankamas kiekis raketų, jei mums bus leista smogti, gerokai sumažinsime Rusijos galimybes padaryti žalos mūsų svarbiausiai infrastruktūrai ir pagerinsime savo pajėgų padėtį“, – pridūrė D.Kuleba.
Jis taip pat paragino Vakarus laikytis pažadų kuo greičiau perduoti Ukrainai karinę pagalbą.
„Mes mokame už visus šiuos vėlavimus, patiriamą žalą ir prarastas gyvybes“, – sakė jis, paragindamas kuo skubiau Kyjivui pristatyti pažadėtas oro gynybos sistemas „Patriot“.
D.Kuleba paragino „visas šalis, kurios prieš kelis mėnesius pažadėjo pristatyti „Patriot“ sistemas, pagaliau jas pristatyti. Jos yra, jos paruoštos pristatymui. Trūksta tik galutinio leidimo, žalios šviesos tai padaryti.“
Praėjusį mėnesį Ukraina pareiškė, kad jai reikia 25 „Patriot“, kad galėtų apginti savo oro erdvę ir apsaugoti ukrainiečius nuo Rusijos raketų atakų.
Nyderlandai leidžia Kyjivui savo naikintuvais talžyti Rusiją
13:16
Nyderlandai neriboja Ukrainai perduotų naikintuvų F-16 panaudojimo, taip pat ir Rusijos oro erdvėje, šalies nacionaliniam transliuotojui NOS pareiškė ginkluotųjų pajėgų vadas Onno Eichelsheimas.
„Mes nenustatėme jokių apribojimų F-16 naudojimui ir veikimo zonai, jeigu laikomasi karo įstatymų“, – pabrėžė jis.
Kariuomenės vadas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos įsiveržimas į Rusijos teritoriją buvo „genialus praktiniu požiūriu“.
„Jie užėmė daug teritorijos gana greitai, naudodami naujus metodus. Tokiu būdu jie sukūrė dilemą Vladimirui Putinui“, – kalbėjo O.Eichelsheimas.
Jis nemato jokių problemų dėl olandiškų ginklų naudojimo tokiems puolimams.
„Ukraina gali naudoti mūsų teikiamas priemones, kaip nori, jei tik laikosi humanitarinės karo teisės“, – pakartojo Nyderlandų kariuomenės vadas.
Nyderlandai suteikė Ukrainai 24 lėktuvus F-16, tačiau O.Eichelsheimas natskleidė, kiek jų jau dislokuota šalyje.
Anot jo, dabar kyla klausimas, kaip Ukraina gali „strategiškai“ išnaudoti savo buvimą Kurske. Šalies pajėgų vado nuomone, Kyjivas galėtų tai panaudoti kaip derybinį kozirį derybose.
„Arba gali jį panaudoti siekdamas užtikrinti, kad Rusija išvestų savo karius iš Donbaso regiono. Pastarojo atvejo nematome, todėl laikas parodys, kiek tai turi strateginio poveikio“, – pridūrė jis.
O.Eichelsheimo nuomone, Kursko operacija yra „bent jau galimo Rusijos ir Ukrainos kovos strateginio koregavimo pradžia“.
Liepos pabaigoje paaiškėjo, kad Ukraina gavo pirmuosius F-16 lėktuvus iš Nyderlandų. Žiniasklaidos duomenimis, į Ukrainą atvyko šeši naikintuvai.
Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos Ukraina gaus 20 orlaivių.
Ukraina jau išbandė F-16 naikintuvus savo padangės gynyboje. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šie orlaiviai numušė Rusijos sparnuotąsias raketas per paskutinį didelio masto puolimą. Naujienų svetainė „Forbes“ trečiadienį pažymėjo, kad vėliau F-16 lėktuvai taikysis į Rusijos oro gynybos naikintuvus ir baterijas.
G.Landsbergis: kuriame istoriją, jog esame kovotojai, bet nepristatome paramos Ukrainai
12:42
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kritikuoja Vakarus, per lėtai pristatančius paramą prieš Rusijos agresiją pustrečių metų kovojančiai Ukrainai.
„Kuriame naratyvą, istoriją, sakydami savo piliečiams, jog esame kovotojai už tai, kas gera, bet kai reikia pristatyti paramą, istorija kartais būna visai kitokia“, – žurnalistams ketvirtadienį prieš neformalų Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje kalbėjo jis.
Aukščiausių diplomatų susitikime dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, jis ministrus informuos apie situaciją fronte.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per smūgius Belgorodo srityje vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti
12:35
Per smūgius Rusijos Belgorodo srityje žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
Socialiniame tinkle „Telegram“ Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad „Ukrainos pajėgos taikėsi į Šebekino miestą“ ir kad per išpuolį žuvo vienas žmogus.
Pasak jo, dar du žmonės buvo paguldyti į ligoninę dėl šrapnelio sužalojimų. Per antskrydį taip pat buvo apgadintas administracinis pastatas.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad naktį virš Belgorodo srities numušė droną.
Ministerijos „Telegram“ išplatintame pranešime teigiama, kad dar du dronai buvo numušti virš Briansko srities, o dar trys – virš aneksuoto Krymo.
Kyjivas pastaruoju metu suintensyvino atakas iš oro Rusijos teritorijoje, ypač po to, kai šio mėnesio pradžioje pradėjo antžeminį puolimą Kursko srityje.
Rugpjūčio viduryje V.Gladkovas paskelbė nepaprastąją padėtį Belgorode, sakydamas, kad situacija Ukrainos pajėgų bombarduojamame pasienio regione yra itin sudėtinga.
Baltarusių galvos skausmas: puolė numušinėti į šalį įskridusį rusų „Shahed“ droną
12:31
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą panaudojo savo karinę aviaciją bepiločiam atakos orlaiviui „Shahed“ numušti, skelbia atvirųjų šaltinių stebėsenos projektas „Belaruski Hayun“.
Pasak pranešimo, rugpjūčio 29-osios naktį, Rusijos pajėgoms trečią kartą šią savaitę atakuojant Ukrainą, vienas iš „Shahed“ dronų įskrido į Baltarusijos teritoriją, Jelsko rajoną.
Teigiama, kad tai įvyko apie 3.30 val. vietos laiku.
„Po to, kai „Shahedas“ įskrido į Baltarusijos oro erdvę, Baltarusijos karinių oro pajėgų naikintuvas apie 20 minučių persekiojo pažeidėją, o 3.55 val. buvo išgirsti mažiausiai du sprogimai Gomelio srities Jelsko rajone, ten danguje pastebėtas ryškus blyksnis“, – rašoma „Belaruski Hayun“ pareiškime.
Analitikai pažymėjo, kad tai tikriausiai pirmas užfiksuotas atvejis, kai Baltarusijos karinių oro pajėgų naikintuvas bandė sunaikinti realų karinį taikinį danguje – rusišką Irano prototipo atakos droną „Shahed“.
Rugpjūčio 26 d. nuožmaus Ukrainos apšaudymo metu „neatpažintas orlaivis“ praskrido virš Lenkijos. Teigiama, kad objektas į Lenkijos oro erdvę įskrido per 25 km, o tada dingo iš radarų.
Trečiadienį Lenkijos kariškiai paaiškino, kad nenumušė Rusijos drono virš savo teritorijos, nes baiminosi, kad tai buvo civilinis objektas.
Rusijos pajėgos užgrobė beveik pusę Časiv Jaro: tai pavojinga
12:20
Rusijos pajėgos kontroliuoja apie 40 proc. Časiv Jaro miesto Donecko srityje, ketvirtadienį nacionalinio teletilto eteryje pareiškė 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Karaliaus Danieliaus vardu, spaudos tarnybos atstovas Andrijus Poluchinas.
Pasak jo, rusai kontroliuoja visą teritoriją iki Šiaurės Donecko-Donbaso kanalo. Jie kasdien žengia į priekį grupėmis po 10-11 žmonių, bandydami pereiti kanalą, tačiau dažniausiai nepasiekia ukrainiečių pozicijų, nes puolimo metu jos yra matomos „kaip ant delno“.
Užėmę Časiv Jarą, rusai turės taktinį pranašumą dėl aukštumos, nuo kurios atsiveria Kostiantinyvka, Družkivka, Kramatorskas ir logistinis kelias tarp jų.
„Tai bus labai pavojinga perspektyvos užimti visą Donecko sritį jos administracinėse ribose požiūriu“, – pabrėžė atstovas spaudai.
Liepos 3 d. stebėsenos projektas „DeepState“ pranešė apie Časiv Jaro Kanalo mikrorajono užėmimą. Pasak analitikų, Rusijos kariai visiškai „nušlavė“ mikrorajoną, todėl gynybos pajėgų pasitraukimas iš jo būtų logiškas.
Liepos 4 d. „Chortytsios“ grupės atstovas spaudai Nazaras Vološynas patvirtino, kad Gynybos pajėgos pasitraukė iš Kanalo mikrorajono į labiau apsaugotas ir paruoštas pozicijas Časiv Jare.
Rugpjūčio 5 d. 24-osios brigados atstovas nurodė, kad Rusijos pajėgos neperžengė Šiaurės Donecko-Donbaso kanalo Časiv Jaro apylinkėse ir neįsitvirtino naujose pozicijose, nepaisant pareiškimų žiniasklaidoje.
S.Šoigu dukra išskrido iš Rusijos likus kelioms valandoms iki karo pradžios
12:02
Ksenija Šoigu, buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu dukra, išvyko iš šalies 2022 m. vasario 23 d. popietę – likus 14 valandų iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tai matyti iš nutekintų FSB duomenų bazių, kurias išanalizavo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Ksenija Šoigu 2022 m. vasario 23 d. 15:50 val. išskrido iš Šeremetjevo į Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinę Abu Dabį, rodo duomenys. Ji skrido reguliariuoju „Etihad“ reisu. Kitą dieną 6 val. Kremlius paskelbė Vladimiro Putino kreipimąsi dėl invazijos pradžios.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putino meiluže vadinama A.Kabajeva paprastais lėktuvais neskraido: atskleidė detales
11:11
Vladimiro Putino šeimos moterys ne tik dažnai skraido į Europą ir kurortus, bet ir dažnai naudojasi verslo lėktuvais, rodo nutekinta Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos duomenų bazė.
Iš 41 skrydžio, kuriuo 2014-2023 m. skrido prezidento meiluže vadinama Alina Kabajeva, 32 (beveik 80 proc.) vyko verslo lėktuvais ir tik devyni – reguliariaisiais skrydžiais, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. A.Kabajeva yra vienos didžiausių šalies žiniasklaidos įmonių „Nacionalnaja media grupa“ (įskaitant „Pirmąjį kanalą“, „Penktąjį kanalą“, STS, „Izvestija“) direktorių valdybos pirmininkė. Tačiau jos skrydžiai į Luganą, Turiną, Milaną ir Maldyvus neatrodo kaip verslo kelionės.
Į didžiąją dalį kelionių reguliariaisiais skrydžiais (penkias iš aštuonių) ji vyko jau po plataus masto karo pradžios – skrido į Taškentą ir Minską. Prieš karą, nutekinimo duomenimis, per 7 metus Kabajeva reguliariaisiais reisais skrido tik tris kartus – du kartus per keliones į Milaną ir kartą į Taškentą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos institucijos kaltina nacionalistą I.Girkiną planuojant pabėgimą iš kalėjimo
11:04
Rusijos nacionalistas, buvęs taip vadinamos Donecko liaudies republikos gynybos ministras, pagarsėjęs kritika Rusijos karinei vadovybei ir kalinamas Kirovo srities 5-ojoje kolonijoje už kaltinimus ekstremizmu, įstaigos administracijos vertinimu yra „linkęs pabėgti“, pranešė jo žmona Miroslava Reginskaja, kurią cituoja „The Moscow Times“.
„Gavau nemalonios informacijos: ant mano vyro Igorio Strelkovo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę IK-5, kolonijos administracija „pakabino raudoną juostelę“ – ženklą, kad jis neva linkęs pabėgti“, – teigiama jos žinutėje socialiniuose tinkluose.
Anot moters, ji nežino, kodėl jis susilaukė tokio vertinimo, nes nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas papeikimais, neatsisakė dirbti ir apskritai su juo nebuvo „jokių neigiamo pobūdžio incidentų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trečią kartą per savaitę: Rusija masiškai atakavo Ukrainą
10:30 Atnaujinta 12:11
Praėjusią naktį Rusija vėl masiškai apšaudė Ukrainos miestus. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusijos kariuomenė šalies teritoriją apšaudė 74 bepiločius orlaiviais „Shahed“ ir penkiomis įvairių tipų raketomis.
Smūgiai buvo vykdomi iš Kursko ir Belgorodo sričių, taip pat iš Krasnodaro krašto.
Pasak pranešimo, oro gynybos pajėgos sunaikino dvi raketas ir 60 dronų.
Priešlėktuvinė gynyba veikė Charkivo, Čerkasų, Kirovohrado, Kyjivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Chersono, Sumų ir Donecko srityse.
Šis masinis raketų smūgis buvo jau trečias nuo savaitės pradžios. Prieš tai Rusija apšaudė Ukrainos civilinę infrastruktūrą rugpjūčio 26 ir 27 d.
Rugpjūčio 26 d. ataka buvo viena galingiausių per visą karą. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, į šalies teritoriją buvo paleistos 236 oro atakos priemonės, oro gynyba sunaikino 102 raketas ir 99 atakos dronus.
Po to Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pakartotinai paragino panaikinti visus apribojimus Ukrainai naudoti Vakarų ginkluotę smūgiams kariniams objektams Rusijos teritorijoje.
„Foreign Policy“: operacija Kursko srityje atskleidė silpnąsias Rusijos vietas
10:02
Ukrainos gynybos pajėgų puolimas į Rusijos teritoriją Kursko srityje iš esmės buvo sėkmingas trumpuoju laikotarpiu, tačiau svarbiau yra vidutinės trukmės ir ilgalaikė perspektyva, atkreipė dėmesį įtakingo žurnalo „Foreign Policy“ žurnalistai.
„Ar netikėtas Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją yra lemiamas posūkis kare, beprasmis spektaklis, ar strateginė Kyjivo klaida?“
Anot straipsnio, Ukrainos operacija jau davė Kyjivui akivaizdžios naudos – suteikė reikiamą postūmį Ukrainos kovinei dvasiai, padėjo išsklaidyti nuogąstavimus, kad Kyjivas pateko į spąstus ir pralaimi karą. Be to, puolimas Kurske sugrąžino karą į dėmesio centrą ir davė daugiau jėgos balsams, prašantiems didesnės Vakarų paramos.
Puolimas atskleidė ir rimtus Rusijos žvalgybos bei pasirengimo trūkumus, sugėdino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, nors nėra jokių ženklų, kad invazija sumažino jo ryžtą ar sulėtino Rusijos pažangą Donbase, įvertino „Foreign Policy“.
Pasak apžvalgininkų, mažai tikėtina, kad šie laimėjimai mūšio lauke pakeis karo baigtį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius šovė sau į koją? Po masinių atakų Ukraina sulaukė malonės iš NATO
09:58
„Po naujausios Rusijos atakos Aljanso narės patvirtino, kad didina karinę pagalbą Ukrainai“, – J.Stoltenbergo žodžius citavo NATO spaudos tarnyba.
Per Ukrainos ir NATO susitikimą Aljanso generalinis sekretorius nurodė, kad karinis blokas turėtų toliau aprūpinti Kyjivą įranga ir amunicija, reikalinga apsiginti nuo Rusijos smūgių, nes „tai gyvybiškai svarbu Ukrainos gebėjimui tęsti kovą“.
Ukrainos ir NATO susitikimas įvyko rugpjūčio 28 d. Kyjivo prašymu po dar vienos masinės Rusijos Federacijos atakos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Patvirtino: sunaikinti dar du svarbūs taikiniai Rusijoje
09:36
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad trečiadienį buvo smogta dar vienam strateginiam objektui Rusijoje.
„Rugpjūčio 28 d. naktį buvo smogta Rusijos Federacijos Rostovo srityje esančiai naftos saugyklai „Atlas“. Smūgis sukėlė gaisrą vertikaliose objekto talpyklose. Yra žinoma, kad gaisro padariniams likviduoti naudojami priešgaisriniai traukiniai“, - teigiama pranešime.
Atskleidžiama, kad užduotį vykdė Ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų padaliniai ir Ukrainos karinė žvalgyba, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų komponentais.
Be to, pažymima, kad Ukrainos pajėgos smogė ir „Zenito“ naftos sandėliui Kirovo srityje ir Rusijos kariuomenės artilerijos sandėliui „Zapad“ Voronežo srityje.
„Išsami informacija apie smūgio pasekmes šiuo metu tikslinama. Gynybos pajėgos ir toliau imasi visų priemonių, kad pakenktų Rusijos okupantų kariniam ir ekonominiam potencialui ir sustabdytų Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą“, - pridūrė Generalinis štabas.
Trečiadienį naujienų agentūros „Unian“ šaltinis žvalgybos tarnyboje pranešė, kad Ukrainos karinė žvalgyba per bendrą operaciją su specialiosiomis pajėgomis smogė Federalinės valstybinės rezervų agentūros naftos saugyklai „Atlas“.
Vėliau buvo paskelbtos užpulto objekto palydovinės nuotraukos. Jose matyti, kad po smūgio užsidegė dvi degalų talpyklos, o kelios kitos turėjo pažeidimų požymių.
Negaili tūkstančių – štai kaip rusai apeina sankcijas ir keliauja atostogauti į Europą
09:21
Nors tiesioginių skrydžių iš Rusijos į Europą nebėra, Rusijos turistams nėra didelių kliūčių keliauti į Europą. Rusijos turistai randa būdų, kaip ten nuvykti, nepaisant aukštų kainų, praneša leidinys „Postimees“, kuris detaliau paaiškina, kokias atostogų kryptis renkasi rusai ir kaip jie sugeba apeiti sankcijas.
Nors Rusija laikosi labai agresyvios ir atvirai priešiškos retorikos Europos atžvilgiu, kuri esą yra „supuvusių ir ištvirkusių Vakarų“ dalis, rusų noras keliauti į Europą niekur nedingo.
Rusijos leidinio „Kommersant“ duomenimis, per pastaruosius metus susidomėjimas kelionėmis į Kiprą išaugo 22,5 proc., į Graikiją – 58 proc., o į Italiją – net 63 proc.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Foreign Policy“: kaip galimą karo pabaigą įsivaizduoja Rusijos elitas
09:17
Neišprovokuotam karui Ukrainoje tęsiantis trečius metus, netrūksta spėlionių ir diskusijų apie galimą jo pabaigą. Tai daro ne tik politikai, ekspertai ir visuomenė Vakaruose, bet ir žmonės Rusijoje.
Leidinio „Foreign Policy“ žurnalistai kalbėjosi su įvairiais Rusijos elito atstovais, kad išsiaiškintų jų požiūrį į sekinantį karą ir galimus jo baigties scenarijus.
„Tik nedidelė mažuma mano, kad Rusija turėtų kovoti dėl visiškos pergalės Ukrainoje, įskaitant didelių Ukrainos teritorijos plotų aneksiją arba prorusiško režimo Kyjive įtvirtinimą. Didžioji dauguma norėjo greitų paliaubų esamose fronto linijose. Jie įsitikinę, kad Ukrainos kariuomenei niekada nepavyks prasiveržti ir susigrąžinti didelės dalies prarastos teritorijos“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad sėkmingas Ukrainos pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį nepakeitė esminių Rusijos skaičiavimų ir požiūrio – ne tik dėl Rusijos kariuomenės sėkmės Donbase.
„Anksčiau ar vėliau jie turės palikti Kurską, bet mes niekada nepaliksime Krymo ir Donbaso“, – pareiškė vienas Rusijos saugumo ekspertas, kuris norėjo išlikti anonimu, kad galėtų aptarti itin jautrų klausimą.
Dauguma apklaustų Rusijos elito atstovų galvoja, kad Maskvai nepavyks ginklu užimti didžiųjų Ukrainos miestų, tokių kaip Charkivas. Jie nurodė, kad net tokių mažų miestų, kaip Bachmutas, užėmimas, esant stipriam ukrainiečių pasipriešinimui, užtruko ilgai, pareikalavo daug aukų ir didžiulių nuostolių.
Todėl, jų nuomone, visos gyvenvietės Charkivo srityje, kurias būtų galima užimti, turėtų būti vertinamos ne kaip prizai, o kaip derybiniai žetonai būsimose derybose.
Toks įsitikinimas grindžiamas tuo, kad norint sustiprinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, jog jos galėtų pasiekti visišką pergalę, kaip ją įsivaizduoja prezidentas Vladimiras Putinas, reikėtų naujo masinio šaukimo į kariuomenę ir mobilizacijos, o tai galėtų sukelti visuotinį pasipriešinimą.
Iš dalies būtent dėl šios priežasties visi apklaustieji atmetė idėją ateityje pulti šalis už Ukrainos ribų, priklausančias NATO.
„Visų šių perspėjimų NATO esmė buvo sustabdyti Aljansą nuo prisijungimo prie kovos prieš mus Ukrainoje dėl su tuo susijusių baisių pavojų. Kodėl turėtume patys pulti NATO ir užsitraukti šiuos pavojus ant savęs? Ką galime tikėtis laimėti? Tai absurdas!“ – kalbėjo keli šaltiniai.
Kas nutiks su užgrobta Ukrainos teritorija
Visi „Foreign Policy“ apklausti Rusijos elito atstovai teigė, kad negali būti jokio pasitraukimo iš Rusijai priklausančios teritorijos keturiuose Ukrainos regionuose. Taip pat dauguma pašnekovų išreiškė nuomonę, kad bet kokia teritorija kituose regionuose, pavyzdžiui, Charkive, galėtų būti grąžinta Ukrainai mainais į jos demilitarizavimą.
Jų nuomone, tai padėtų užtikrinti paliaubas ir taip pat leistų V.Putinui teigti, kad jis apsaugojo kaimyninius Rusijos regionus, kuriuos puola Ukraina. Kai kas taip pat siūlė, kad Charkivo srities teritorija galėtų būti iškeista į keturių regionų, kurie dar nėra visiškai okupuoti Rusijos, teritoriją.
Kiti Rusijos reikalavimai
Dauguma pašnekovų pažymėjo, kad jei Vakarai per derybas sutiks su pagrindiniais Rusijos reikalavimais, Rusija sumažins kitų reikalavimų lygį. Pavyzdžiui, dėl Rusijos reikalavimo „denacifikuoti“ Ukrainą keli žmonės sakė, kad Rusija vis tiek turėtų siekti „draugiškos“ vyriausybės Kyjive, t.y. režimo pakeitimo, nes labai sunku įsivaizduoti, kad bet kuri laisvai išrinkta Ukrainos vyriausybė būtų draugiška Rusijai.
„Tačiau didelė dauguma teigė, kad jei bus įvykdytos Rusijos sąlygos kitose srityse, Rusija turėtų pasitenkinti įstatymo, draudžiančio neonacistines partijas ir simboliką, priėmimu“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalstų kalbinti respondentai taip pat vienbalsiai pripažino, kad nėra jokių šansų, jog Rusija oficialiai ir teisiškai pripažins Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją.
Todėl, kaip taikaus susitarimo dalį, šių teritorijų statuso klausimą galima atidėti nesibaigiančioms būsimoms deryboms, kol galiausiai visi jį pamirš – sekant nepripažintos, bet praktiškai nekvestionuojamos Šiaurės Kipro Turkų Respublikos pavyzdžiu, svarstė šaltiniai.
Tai reiškia, kad iš Ukrainos nebus viešai reikalaujama „atsisakyti“ šių teritorijų, o tik pripažinti, kad jų neįmanoma susigrąžinti jėga.
Tačiau galiausiai, žinoma, V.Putinas nulems Rusijos derybinę poziciją. Visi pašnekovai pažymėjo, kad Rusijos reikalavimus lems tai, kas vyks mūšio lauke.
„Jei ukrainiečiai sugebės išlaikyti esamą liniją, tai būtent pagal ją galiausiai bus sudarytas susitarimas dėl paliaubų. Tačiau jei ukrainiečiai pralaimės, tuomet, vieno buvusio rusų kario žodžiais tariant, „Petras ir Jekaterina vis dar laukia“, turint omenyje tai, kad Petras Didysis ir Jekaterina Didžioji užkariavo Rusijai visą teritoriją, kuri dabar yra Rytų ir Pietų Ukraina“, – rašo „Foreign Policy“.
Šią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, atsakydamas į klausimą apie Kursko operacijos pasekmes Pokrovsko sričiai, pažymėjo, kad Rusija Kursko kryptimi yra dislokavusi apie 30 tūkst. karių, ir šis skaičius vis didėja. Pasak jo, vienas iš puolimo Kursko sektoriuje tikslų buvo nukreipti dideles priešo pajėgas iš kitų fronto ruožų. Pirmiausia tai susiję su Pokrovsko ir Kurachovės kryptimis.
Tačiau, pasak „The New York Times“, atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invaziją Kursko srityje Rusijai yra mažiau svarbu nei jos kariuomenės pajėgų veržimasis Donbase, nes Rusijos vasaros puolimo tikslas yra bent jau užimti Pokrovską.
V.Putinas grįžo prie branduolinių grasinimų: generolas paaiškino to priežastį
08:50
Kremlius vėl griebėsi branduolinio šantažo. Pasak Ukrainos armijos generolo ir buvusio Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Mykolos Malomužo, to priežastis – panikos nuotaikos, kurios Rusijos vadovybėje kilo dėl Ukrainos operacijos Kursko srityje.
„Putinas yra išsigandęs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Rusijos Federacijos teritoriją, o operacija Kursko srityje gali tęstis ir plėstis. Tas pats pasakytina ir apie laikinai okupuotas teritorijas. Ukraina gali suduoti strateginius smūgius ten, kur priešas to visai nesitiki. Visų pirma į pietus Krymo link. Ir tai jau gali būti režimo žlugimo ženklas“, – aiškino jis televizijos kanalo „Espreso“ eteryje.
M.Malomužas pažymėjo, kad Maskva tiesiog stebi įvykius Kursko srityje. Dabar priešui nelieka nieko kito, kaip tik vėl imtis branduolinės retorikos.
„Tokiu būdu jie tarsi bando iš anksto veikti, baimindamiesi Ukrainos puolimo tam tikrose fronto dalyse“, – pridūrė jis.
Pasak generolo, Rusija buvo įspėta, kad branduolinio ginklo naudojimas yra nepriimtinas. O jei Maskva iš tiesų ruošiasi smogti taktiniais branduoliniais ginklais, tai „sukels konfrontaciją prieš visą pasaulį“.
„Dabar visi laukia mūsų partnerių sprendimo panaudoti jų ginklus Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai bus dar viena „raudona linija“, po kurios Kremlius griebsis branduolinio šantažo. Su tuo susiję ir Sergejaus Lavrovo pareiškimai apie neva keičiamą Rusijos gynybos koncepciją, ypač dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Tačiau jei Rusija ruošiasi smogti taktiniais branduoliniais ginklais, tai sukels konfrontaciją viso pasaulio atžvilgiu. Vakarų šalys, Kinija, Indija ir kitos valstybės yra įspėjusios Rusijos Federaciją dėl branduolinio ginklo panaudojimo“, – pareiškė M.Malomužas.
„Shahed“ drono liekanos nukrito trijuose Kyjivo rajonuose: apgadintas namas ir užsidegė pavėsinė
07:33
Ketvirtadienio naktį Kyjive užfiksuota, kad Dniepro, Holosiovo ir Desniano rajonuose ant gyvenamųjų namų teritorijos nukrito nuolaužos.
„Priešų bepiločių orlaivių ataka prieš Kyjivą tęsiasi. Sostinėje veikia priešlėktuvinė gynyba. Miesto Dniepro rajone anksčiau buvo užfiksuota, kad nuolaužos krenta ant gyvenamųjų namų teritorijos. Remiantis operatyvine informacija, jokių sugriovimų ar aukų nebuvo. Duomenys tikslinami ir atnaujinami“.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad nuolaužos nukrito ant aikštelės tarp namų.
5.42 val. ryto V. Popko pranešė, kad Kyjivo Holosiovo rajone dėl bepiločio orlaivio atakos dronų nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo teritorijos. Buvo apgadinti daugiabučio namo langai ir durys.
„Operatyvinių tarnybų duomenimis, sostinės Holosiovo rajone nuolaužos apgadino gyvenamojo namo 6-ajame aukšte esančio buto langus ir duris.
Bute rastas nedidelis fragmentas. Į įvykio vietą išvyko gelbėjimo tarnybos. Informacija apie padarytą žalą ir nukentėjusiuosius tikslinama“, – sakė V.Klyčko.
6.24 val. ryto V.Klyčko pranešė, kad pagalbos tarnybos buvo iškviestos į Desnian rajoną, kur, pasak gyventojų, nukrito drono nuolaužos.
Vėliau jis pridūrė, kad Desnian rajone dega pavėsinė kotedžų miestelyje.
Parodė, kokiu mastu JAV apribojimai naudoti ATACMS riboja Ukrainos galimybes
06:36
JAV Karinių tyrimų instituto (ISW) vertinimu, nors Rusijos pajėgos perkėlė orlaivius už Vakarų šalių teikiamų raketų „Storm Shadow“ ir ATACMS veikimo zonos ribų, nemažai Rusijos karinių objektų tebėra Vakarų šalių ginklų veikimo zonoje.
Pasak karinių analitikų, smūgių apribojimai leidžia Rusijos pajėgoms naudoti priedangą Rusijos gilumoje, kad paremtų karines operacijas prieš Ukrainą.
ISW pažymi, kad daugelyje Vakarų žiniasklaidos pranešimų nurodoma, jog JAV vyriausybė draudžia Didžiajai Britanijai leisti Ukrainai naudoti raketas „Storm Shadow“ smogti kariniams objektams Rusijoje.
Instituto ekspertai sukūrė interaktyvų žinomų karinių objektų žemėlapį, kad parodytų, kokiu mastu JAV apribojimai naudoti ATACMS riboja Ukrainos galimybes smogti kritinei karinei infrastruktūrai Rusijoje.
ISW pabrėžė, kad Rusijos orlaivių perdislokavimas iš 16 Rusijos oro bazių, esančių ATACMS veikimo zonoje, nesumažina svarbos leisti Ukrainai naudoti ATACMS prieš šimtus kitų Rusijos karinių objektų.
Interaktyvų žemėlapį rasite čia.
Kitos svarbios analitikų išvados dėl karo Ukrainoje:
- Rugpjūčio 28 d. keli Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos puolimo tempai Kursko srityje sulėtėjo ir kad Ukrainos pajėgos dabar bando įsitvirtinti ir išlaikyti kai kurias neseniai užimtas teritorijas.
- Ukrainos pajėgos sudavė bepiločių lėktuvų smūgius naftos infrastruktūros objektams Rostovo ir Kirovo srityse, o naktį iš rugpjūčio 27 į 28 d., pasak pranešimų, sudavė bepiločio lėktuvo smūgį Voronežo srityje.
- Reguliarūs su Kremliumi susijusio projekto „Rybar Telegram“ susitikimai su Irako pareigūnais, atrodo, remia Irano remiamo Irako pastangas labiau kontroliuoti savo informacinę ir žiniasklaidos erdvę.
- Kremliaus naujienų kanalas TASS netrukus atidarys biurą Irane, taip palaikydamas Maskvos pastangas gilinti partnerystę su Teheranu.
- Atrodo, kad Rusijos sąjungininkės vis labiau riboja savo ryšius su Rusijos bendrovėmis ir finansų įstaigomis, nes vis dar nerimaujama dėl antrinių JAV sankcijų poveikio.
- Kaip pranešta, rugpjūčio 28 d. Rusijos federalinė saugumo tarnyba užkirto kelią teroristiniam išpuoliui Ingušijos Respublikoje.
- Ukrainos kariai neseniai atgavo savo pozicijas Siverio kryptimi.
- Rusijos kariai neseniai pasistūmėjo į pietryčius nuo Kupjansko, Torecko ribose, į pietryčius nuo Pokrovsko ir į šiaurės rytus nuo Vugledo.
- Remiantis pranešimais, Rusijos gynybos ministerija remia naujo tipo kovinio dalinio, kuris specializuosis dronų, bepiločių sistemų ir kitos elektroninės įrangos panaudojimo ir neutralizavimo srityje, sukūrimą okupuotame Zaporižios regione.
