Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
08 30 /20:31

Karas Ukrainoje. D.Tuskas rėžė: Ukraina netaps Europos Sąjungos nare be Lenkijos sutikimo

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Donaldas Tuskas
Donaldas Tuskas / Lukas Balandis / BNS nuotr.
VIDEO: Mirtina ataka Charkive: rusų taikinyje – daugiaaukštis gyvenamasis pastatas
VIDEO: Charkivo daugiaaukščiame name žuvo žmonės, nukentėjo ir mergaitė žaidimų aikštelėje

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

D.Tuskas: Ukraina netaps Europos Sąjungos nare be Lenkijos sutikimo

22:35

Lukas Balandis / BNS nuotr./Donaldas Tuskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Donaldas Tuskas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, komentuodamas Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžius dėl operacijos „Vysla“, pareiškė, kad Ukraina netaps ES nare be jo šalies sutikimo, nes ji neatitinka standartų, įskaitant kultūrinius ir politinius.

„Ukraina netaps Europos Sąjungos nare be Lenkijos sutikimo. Ukraina turi atitikti standartus, o jie yra įvairūs – tai ne tik sienų, prekybos, teisinių ir ekonominių standartų klausimas. Tai taip pat, sakyčiau, kultūrinių ir politinių standartų klausimas“, – pažymėjo jis.

Pasak jo, Sąjunga nebūtų sukurta, jei nebūtų įvykęs vokiečių ir prancūzų arba vokiečių ir lenkų susitaikymas. „Ukrainiečiai turi suprasti, kad įstojimas į Sąjungą reiškia įžengimą į standartų, susijusių su politine ir istorine kultūra, sferą“, – pabrėžė jis.

Žiniasklaidos ataskaitoje teigiama, kad Ukrainoje žuvo daugiau kaip 66 000 Rusijos karių

23:48

R.Kadyrovo Telegram nuotr./Rusijos kariai
R.Kadyrovo Telegram nuotr./Rusijos kariai

Rugpjūčio 30 d. nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „Mediazona“ ataskaitoje teigiama, kad Ukrainoje vykstant plataus masto karui žuvo daugiau kaip 66 000 Rusijos karių.

Mediazona, kartu su BBC News Russian, atlikdama atvirų šaltinių tyrimus, fiksavo Ukrainoje žuvusių rusų karių pavardes.

Ataskaitoje teigiama, kad karo metu tarnaudami Rusijos pajėgose žuvo mažiausiai 12 813 iš kalėjimų užverbuotų kalinių, 12 566 savanoriai ir 8 610 mobilizuotų karių.

Žurnalistai taip pat tyrė rusų šauktinių, kurie, pasak Rusijos vadovybės, kovinėse operacijose nedalyvauja, žūtį. Tačiau ataskaitoje nustatyta, kad žuvo mažiausiai 172 šauktiniai.

Dalis šių šauktinių buvo išsiųsti į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. prasidėjus plataus masto invazijai ir vėliau buvo išvesti. Kiti žuvo nuo ugnies Rusijos pasienio teritorijose, sakoma pranešime. Kai kurie karo prievolininkai, tarnavę jūreiviais, taip pat žuvo 2022 m. balandžio 13-14 d. nuskendus kreiseriui „Moskva“.

Ataskaitoje pažymima, kad į šauktinių žūties skaičių neįtraukti galimi nuostoliai per neseniai vykusį Ukrainos puolimą Rusijos Kursko srityje.

2024 m. liepą „Meduza“ ir „Mediazona“, remdamosi testamentų ir paveldėjimo dokumentais, apskaičiavo, kad per invaziją žuvo mažiausiai 120 000 Rusijos karių. Ukrainos generalinio štabo vertinimu, 2024 m. gegužės 25 d. Rusijos karių nuostoliai viršijo 500 000, įskaitant žuvusius, sužeistus, dingusius be žinios ir paimtus į nelaisvę.

Vasario mėn. prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo visuotinio karo pradžios žuvo 180 000 Rusijos karių. Prezidentas teigė, kad per tą patį laiką žuvo daugiau kaip 31 000 Ukrainos karių.

Vakarų pareigūnai pateikė panašius vertinimus apie Rusijos nuostolius mūšio lauke.

Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų valstybės ministras Leo Docherty balandžio pabaigoje sakė, kad, Jungtinės Karalystės vertinimu, Rusijos nuostoliai viršija 450 000.

 

Charkive iš griuvėsių buvo ištrauktas septintosios apšaudymo aukos kūnas

22:51

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Charkivo daugiaaukščiame name žuvo žmonės
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Charkivo daugiaaukščiame name žuvo žmonės

Penktadienį, rugpjūčio 30 d., Charkive per išpuolį žuvo septyni žmonės. Iš griuvėsių ištrauktas moters kūnas.

Tai praneša RBC-Ukraina su nuoroda į miesto mero Ihorio Terechovo žinutę „Telegram“.

D.Tuskas: Ukraina netaps Europos Sąjungos nare be Lenkijos sutikimo

22:35

Lukas Balandis / BNS nuotr./Donaldas Tuskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Donaldas Tuskas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, komentuodamas Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžius dėl operacijos „Vysla“, pareiškė, kad Ukraina netaps ES nare be jo šalies sutikimo, nes ji neatitinka standartų, įskaitant kultūrinius ir politinius.

„Ukraina netaps Europos Sąjungos nare be Lenkijos sutikimo. Ukraina turi atitikti standartus, o jie yra įvairūs – tai ne tik sienų, prekybos, teisinių ir ekonominių standartų klausimas. Tai taip pat, sakyčiau, kultūrinių ir politinių standartų klausimas“, – pažymėjo jis.

Pasak jo, Sąjunga nebūtų sukurta, jei nebūtų įvykęs vokiečių ir prancūzų arba vokiečių ir lenkų susitaikymas. „Ukrainiečiai turi suprasti, kad įstojimas į Sąjungą reiškia įžengimą į standartų, susijusių su politine ir istorine kultūra, sferą“, – pabrėžė jis.

Kyjivo pareigūnas: Charkivo smūgis – dar vienas Rusijos „genocidinio tipo karo“ pavyzdys

21:16

M. Podoliakas / Efrem Lukatsky / AP
M. Podoliakas / Efrem Lukatsky / AP

Ukrainos prezidento patarėjas apkaltino Kijevo sąjungininkes Vakarų šalyse, kad jos nesuteikė didesnės paramos kovai su Rusijos „genocidiniu karu“ po to, kai Maskva per vienos dienos smūgį vaikų žaidimų aikštelėje nužudė mažiausiai penkis žmones ir dar 47 sužeidė.

Mychailo Podoliakas, rašydamas socialiniame tinkle „X“ sakė, kad Rusija bando „išbandyti pasaulį, kiek ilgai jis pasirengęs abejingai žiūrėti į besąlygiškus ir iš anksto apgalvotus karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus“.

 

Per Rusijos išpuolį Charkive žuvo mažiausiai 6 žmonės, įskaitant vaiką, 59 sužeisti

21:09

Stopkadras/Mirtina ataka Charkive: rusų taikinyje – daugiaaukštis gyvenamasis pastatas
Stopkadras/Mirtina ataka Charkive: rusų taikinyje – daugiaaukštis gyvenamasis pastatas

Rugpjūčio 30 d. Rusijos pajėgos atakavo Charkivo miestą, naudodamos UMPB D-30 šaudmenis, ir nužudė mažiausiai šešis žmones, įskaitant vaiką, o dar 59 sužeidė, pranešė vietos valdžios institucijos.

Rusijos smūgis pataikė į 12 aukštų gyvenamąjį namą miesto Industrialnyj rajone ir sukėlė gaisrą. Žuvo mažiausiai trys žmonės, sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

O.Syniehubovas sakė, kad 20 sužeistųjų būklė yra sunki arba „labai sunki“.

V.Zelenskis atleido Ukrainos oro pajėgų vadą

20:10 Atnaujinta 21:06

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Vaizdo žinutėje V.Zelenskis sakė, kad „nusprendė pakeisti karinių oro pajėgų vadą“, kad sustiprintų Ukrainos karinę vadovybę.

Jo biuras anksčiau paskelbė prezidento dekretą, kuriuo Mykola Oleščiuka oficialiai atleidžiamas iš pareigų.

F-16 sudužimas buvo skaudus smūgis Ukrainai, kuri ilgą laiką naudojosi senstančiu sovietinių MIG-29 ir „Suchoj“ reaktyvinių lėktuvų parku ir prašė atsiųsti modernių naikintuvų F-16, kad galėtų apsisaugoti nuo intensyvaus Rusijos bombardavimo iš oro.

Tai buvo pirmas pranešimas apie Ukrainoje sudužusį naikintuvą F-16, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai į Kyjivą buvo pradėti pristatyti šie viršgarsiniai lėktuvai. 

Kariuomenė teigė, kad avarija įvyko šios savaitės pradžioje per kovinę užduotį po to, kai naikintuvas numušė atskriejusias Rusijos raketas.

Parlamentinio gynybos, saugumo ir žvalgybos komiteto narė Mariana Bezugla teigė, kad F-16 numušė pačios Ukrainos oro gynybos sistemos per draugiškos ugnies incidentą.

Atsakydamas į šiuos kaltinimus, M.Oleščukas anksčiau penktadienį apkaltino ją bandymu diskredituoti Ukrainos kariuomenės vadovus ir sakė, kad atliekamas išsamus incidento tyrimas.

V.Zelenskis nepateikė išsamesnės informacijos, kodėl nusprendė pakeisti savo oro pajėgų vadą, tik pasakė, kad jo vadovaujama komanda „turi sustiprėti“.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Anatolijus Krivonožko, vadovaujantis oro pajėgų operacijoms centrinėje Ukrainos dalyje, laikinai eis vyriausiojo vado pareigas, pranešė oro pajėgos.

Tai ne pirmas kartas, kai V. elenskis atleidžia aukšto rango karinį lyderį.

Šių metų pradžioje jis atleido Ukrainos vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną iš pareigų.

Jį pakeitė Oleksandras Syrskis, kuris vadovavo Ukrainos kontrpuolimui į Rusijos vakarinę Kursko sritį.

Ukrainos pareigūnai pradeda vizitą Vašingtone

19:58

Vida Press nuotr./Vašingtonas, JAV
Vida Press nuotr./Vašingtonas, JAV

Aukščiausi Ukrainos pareigūnai pradėjo vizitą Vašingtone, pranešė Ukrainos prezidento biuras. 

Delegacijoje yra ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko ir gynybos ministras Rustemas Umerovas.

„Mes dirbame Vašingtone... Esame dėkingi mūsų
partneriams už paramą“, – „Telegram" pareiškė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Vizitas vyksta Volodymyrui Zelenskiui vėl paraginus Vakarų sąjungininkus leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio vakarietiškus ginklus Rusijos karinėms oro bazėms atakuoti.

Kyjivas sako, kad veiksmingiausias būdas atremti Rusijos smūgius yra taikytis į Rusijos lėktuvus, o ne į pačias bombas.


 

JAV ambasadorė: Rusija turi atsakyti už šiuos karo nusikaltimus

19:30

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Charkivo daugiaaukščiame name žuvo žmonės
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Charkivo daugiaaukščiame name žuvo žmonės

JAV ambasadorė Ukrainoje paragino Rusiją „atsakyti už šiuos karo nusikaltimus“ Charkive. 

Pareiškime „X“ Bridget A Brink sakė, kad „Rusija smogė daugiabučiui namui Charkive valdomąja aviacine bomba, nužudydama kelis žmones ir sužeisdama daugybę žmonių, įskaitant vaikus“.

Charkivas buvo intensyvių Rusijos bombardavimų objektas per visą karą, nors pastarosiomis savaitėmis jų intensyvumas sumažėjo, galbūt dėl netikėtos Ukrainos pajėgų invazijos į Rusijos Kursko sritį.

Ukrainos valdžios institucijos teigė, kad šiandien per išpuolį buvo panaudotos penkios iš Rusijos Belgorodo srities lėktuvų paleistos iš oro valdomos bombos, dar vadinamos „skraidančiomis bombomis“, kuriose įrengta navigacijos sistema, nukreipianti jas į taikinį.

 

M.Podoliakas nebeteigia, kad Ukraina sustabdys rusiškų dujų ir naftos tranzitą

19:22

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas penktadienį pareiškė nebemanantis, kad Ukraina kitais metais visiškai nutrauks rusiškų dujų ir naftos tranzitą per savo teritoriją.

Kyjivas ir toliau tiekia rusiškas dujas ir naftą į Europos šalis, nors puola Maskvos energetikos objektus ir ragina savo sąjungininkus nustoti finansuoti Rusijos invaziją perkant jos tiekiamą energiją.

V.Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau penktadienį Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad šalis nuo 2025-ųjų sausio 1 dienos sustabdys rusiškos naftos tranzitą, o Kyjivas įsipareigojo tuo pačiu metu nutraukti rusiškų dujų tiekimą.

Tačiau vėliau penktadienį jis naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad tai nėra planuojama ir kad Kyjivas ir toliau laikysis naftos tranzito sutarčių, sudarytų su Europos šalimis, po šios datos.

„Visiškai įvykdėme ir toliau vykdysime visus savo sutartinius įsipareigojimus Europos partneriams“, – sakė jis AFP.

V.Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Ukraina nepratęs dujų tranzito susitarimo su Rusija, kuris baigs galioti 2024 metų pabaigoje.

Tačiau Ukrainos įsipareigojimai gabenti Rusijos naftą reglamentuojami skirtingomis sutartimis ir terminais.

Vengrija, Slovakija ir Čekija yra sudariusios sutartis dėl rusiškos žalios naftos tiekimo naftotiekiu „Družba“, einančiu iš Rusijos per Ukrainos teritoriją į kitas Europos šalis. 

Nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą, ES įvedė importo draudimą, kuris taikomas 90 proc. dabartinio ES naftos importo iš Rusijos.

Anot bloko, apie pusė viso Rusijos naftos eksporto keliavo į ES. 2021 metais ES iš Rusijos importavo naftos už 71 mlrd. eurų. 

Ar tiesa, kad V.Zelenskio paliepimu buvo atakuota Zaporižios atominė elektrinė?

19:05

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Socialiniuose tinkluose ir Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje platinamos žinutės, esą Ukrainos pajėgos susprogdino Zaporižios atominę elektrinę.

Tvirtinama, neva tai buvo padaryta paties Volodymyro Zelenskio paliepimu. Tokie pranešimai pasirodė po jos teritorijoje kilusio didelio gaisro.

Zaporižios atominę elektrinę, didžiausią branduolinę jėgainę Europoje, Rusija okupavo 2022 m. kovo mėn. Per visą okupacijos laikotarpį elektrinė ne kartą buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo dėl Rusijos atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą.

Rugpjūčio 11-osios vakarą objekte, susijusiame su didžiausia Europos atomine elektrine, kilo didelis gaisras.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais