Svarbiausios naujienos
- Smūgiai Rusijai raketomis ATACMS: atkreipė dėmesį į svarbias detales.
- Ar karas gali persimesti į Europą: išanalizavo Rusijos grėsmes.
- V.Putinas jau šneka kitaip: persvarsto savo požiūrį į derybas su Ukraina.
- Vėl žvangina atominiais ginklais: Rusija rengia branduolinės doktrinos pakeitimus.
- Atviras seržanto pasakojimas: „Kai vieną dieną į tavo gatvę įvažiuos rusų tankas, tai tau viskas“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Smūgiai Rusijai raketomis ATACMS: atkreipė dėmesį į svarbias detales
17:10
Yra pagrindo manyti, kad JAV sprendimas leisti naudoti ATACMS raketas Rusijos teritorijoje „yra pakeliui“. Tai teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musijenka.
Pasak jo, pastaruoju metu išryškėjo grėsmingos tendencijos: trys raketos, kuriomis rusai neseniai smogė Charkivui, buvo identifikuotos kaip S-300 ir S-400. Jos nebuvo naudojamos jau daug savaičių. Pasak O.Musijenkos, tai, kad priešas vėl pradėjo traukti S-300 įrenginius arčiau sienos, aktualizuoja būtinybę gauti JAV leidimą tolimojo nuotolio smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Norint apsisaugoti nuo balistinių smūgių, būtina, kad būtų galimybė smogti su ATACMS, o dar geriau – su JASSM raketomis, skirtomis F-16 lėktuvams, kurių veikimo nuotolis siekia 370 kilometrų. O tada jau garantuojama tam tikra zona, iš kurios priešui bus problemiška vykdyti atakas“, – pabrėžė O.Musijenka.
Jis sakė, kad laikinas yra Rusijos sprendimas perkelti savo lėktuvus į šalies gilumą dėl Ukrainos smūgių grėsmės aerodromams, iš kurių kyla orlaiviai, bombarduojantys Ukrainą, nes kai jie nebematys grėsmės, jie vėl skraidys.
„Tikiuosi, kad šie sprendimai [panaikinti apribojimus smūgiams Rusijoje] įvyks. Yra priežasčių manyti, kad jie jau pakeliui“, – pabrėžė O.Musijenka. Pasak jo, Ukrainos delegacijos perduotas taikinių sąrašas turėtų įtikinti JAV pusę, kad Ukraina smogs tik kariniams taikiniams, laikydamasi tarptautinės teisės reikalavimų.
„Tai sprendimas, kuriuo siekiama sugriauti prie branduolinio atgrasymo doktrinos pripratusių žmonių galvose susiformavusias schemas“, – pažymi ekspertas.
Pasak jo, dešimtmečius buvo daug rašoma ir kalbama apie tai, kad negalima peržengti raudonųjų linijų, nes Rusija imsis atsakomųjų veiksmų.
„Ji suformavo visą politikų kartą. Joe Bidenas taip pat yra iš tų laikų ir puikiai žino, kas buvo Šaltasis karas ir kas yra branduolinis atgrasymas. Štai kodėl jiems nuolat kyla abejonių“, – pažymi O.Musijenka.
Pasak jo, Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybės, Rusijos karo korespondentų reakcija – jie visi isterikuoja – rodo, kad jie supranta, jog sprendimas bus priimtas.
„Jie tarsi laukia šio sprendimo. Jie taip pat jaučia, kad jis ateis“, – pastebėjo O.Musijenka.
Pateikė amerikiečiams sąrašą, kur smūgiuos
15min primena, kad Ukraina pateikė Joe Bideno administracijai sąrašą taikinių Rusijos teritorijoje, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos norėtų smogti ATACMS raketomis. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas CNN sakė, kad Vašingtonas vis dar svarsto Kyjivo prašymą ir kad Ukraina turi apsaugoti savo piliečius nuo Rusijos teroro.
CNN citavo JAV pareigūną, kuris teigė, kad Ukraina turi tik ribotą JAV suteiktų ilgojo nuotolio raketų skaičių, o JAV pranešė, kad Kyjivas neturėtų tikėtis dar vieno didelio ATACMS tiekimo, nes JAV atsargos yra ribotos, o naujų raketų gamyba trunka ilgai.
Mongolija atsisakė areštuoti V.Putiną: Ukraina reikalauja pasekmių
00:24
Ukraina sieks pasekmių dėl Mongolijos atsisakymo vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) nutartį.
Tokį pareiškimą padarė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus. Pasak jo, privalomo V.Putino arešto orderio nevykdymas yra sunkus smūgis TBT ir tarptautinei baudžiamosios teisės sistemai.
„Mongolija leido kaltinamam nusikaltėliui išvengti teisingumo, taip dalydamasi atsakomybe už jo karo nusikaltimus. Kartu su partneriais dirbsime siekdami užtikrinti, kad tai turėtų pasekmių Ulan Batorui“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Tychyjus.
Praėjusią savaitę tapo žinoma apie kvietimą V.Putinui į šią šalį. Žiniasklaidos teigimu, Maskvai buvo pažadėta, kad Kremliaus vadovui negresia areštas.
TBT pareiškė, kad Mongolijos atsisakymas sulaikyti V.Putiną turės pasekmių šaliai. Valdžios institucijos privalo vykdyti TBT orderį, nes yra ratifikavusios Romos statutą.
Nepaisant to, V.Putinas pirmadienį pietų buvo iškilmingai sutiktas Ulan Batoro oro uoste.
„Reuters“: tyrėjai aptiko Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“ dislokavimo vietą
00:02
JAV mokslininkai Deckeris Evelethas ir Jeffery Lewisas, naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis, nustatė tikėtiną Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“, kurias Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pavadino galinčiomis apeiti visas priešraketinės gynybos sistemas, dislokavimo vietą. Ji yra Vologdos regione.
Tyrimų ir analitikos bendrovės „CNA“ analitikas D.Evelethas kartu su J.Lewisu iš Middlebury tarptautinių studijų instituto Monterėjuje išanalizavo „Planet Labs“ liepos 26 d. palydovines nuotraukas ir nustatė, kad netoli branduolinių kovinių galvučių saugyklos, esančios netoli Vologda-20 karinio miestelio, statomi nauji objektai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Veržimasis į Kursko regioną rodo, kad Rusija negali vienu metu pulti ir gintis
00:01
Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį rodo, kad Rusija negali vienu metu pulti ir gintis. Tokią nuomonę išsakė buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris, praneša „Business Insider“.
„Rusija negali pulti Ukrainos ir tuo pačiu metu gintis, ji turėjo pasirinkti“, – pareiškė jis Prahoje vykusioje GLOBSEC konferencijoje.
Pasak jo, Rusija „turės perkelti pajėgas iš Ukrainos, kad apgintų savo teritoriją“, ir kad tai yra „tai, kuo ukrainiečiai turėtų pasinaudoti pasitelkdami tolimojo nuotolio sistemas, kad galėtų smogti jiems judant“.
Diplomatas pridūrė, kad Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį „rodo, kad Rusija yra ties savo galimybių riba“.
Tuo pat metu CŽV direktoriaus pavaduotojas Davidas Cohenas praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime žvalgybos ir nacionalinio saugumo klausimais sakė, kad Rusijos kariuomenė susidurtų su „nelengva kova“, jei norėtų susigrąžinti užimtą teritoriją regione.
Veterano prognozė: po savaitės ar dviejų rusai pasieks Pokrovską ir tai gali tapti finaliniu mūšiu
22:34
Po savaitės ar dviejų rusai po kovų laukuose pasieks Pokrovsko apylinkes. Taip radijo stoties „Radio NV“ eteryje sakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus.
Ekspertas teigė, kad kalbėti apie padėties stabilizavimą Pokrovsko kryptyje ta prasme, kad būtų sustabdytas priešo veržimasis, negalima.
„Vienintelė teritorija, kurioje priešas toliau žengia į priekį, iš tikrųjų yra būtent Pokrovskas“, – sakė J.Dykyjus.
Pasak jo, Pokrovsko fronto ruože reikalai išties prasti.
„Būtent Pokrovsko ruože – reikalai tikrai blogi. Jau net ir kaimyniniuose Časiv Jaro ir Torecko ruožuose – kur kas arčiau „stabilumo“, formuluotės, kuri, tiesą sakant, man nepatinka, bet ji jau įsitvirtino.
O kituose fronto ruožuose arba nėra jokio judėjimo, arba yra mūsų pažanga, pavyzdžiui, Lymano ruože“, – sakė J.Dykyjus.
Jis pažymėjo, kad svarbu suvokti, jog netoli Pokrovsko mūšiai tebevyksta laukuose – dabar nuo fronto linijos iki miesto yra 10 km.
„Žinoma, tai yra labai arti. Tai reiškia, kad viskas jau skrieja į miestą. 10 kilometrų – nepasiekiami tik minosvaidžiams. Ir bet kokia vamzdinė artilerija pasiekia, jau nekalbant apie „Grad“, bet kas. Vadinasi, iš tikrųjų miestas jau tapo praktiškai fronto linija. O mano prognozė dėl kovų laukuose prie Pokrovsko, pabrėžiu – tai dar ne kovos dėl Pokrovsko, mano prognozė dėl kovų laukuose prie Pokrovsko yra pesimistinė – nemanau, kad mums pavyks juos ten ilgai sulaikyti. Savaitę ar dvi“, – teigia J.Dykyjus.
Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad civiliai gyventojai iš Pokrovsko turėtų būti evakuoti.
„Deja, Pokrovską, kaip užnugario miestą, mes tikrai prarandame. Tai reikėtų pripažinti. Žmones reikia evakuoti. Visais įmanomais būdais skatinti evakuaciją“, – sakė J.Dykyjus.
Jis pažymėjo, kad rusai maksimaliu greičiu juda Pokrovsko link ir tikriausiai netrukus pasieks miesto pakraščius. Kartu jis mano, kad tai dar nereiškia, jog jie greitai jį užims.
„Mes visada esame labai stiprūs kovodami miestų užstatytose teritorijose. Apskritai miesto užstatytame rajone daug geriau laikyti gynybą nei plyname lauke. Kai kiekvienas namas iš tikrųjų tampa natūraliu įtvirtinimu, kai kiekvienas rūsys yra saugykla – tai visai kas kita, nei apkasai ir iš viršaus atskrendančios bombos“, – pabrėžė J.Dykyjus.
Jis pažymėjo, kad miestą galima sunaikinti valdomomis aviacinėmis bombomis, tačiau tam prireiks laiko.
„Priminsiu, kad rusai Bachmutą ėmė 10 mėnesių. Ir paguldė už Bachmutą tiek, kad po tos istorijos „Vagner“ sukilo. Avdijivką, daug mažesnę už Bachmutą, rusai ėmė keturis mėnesius“, – sakė J.Dykyjus.
Jis mano, kad Ukrainos gynybos pajėgoms beveik neišvengiamai teks imtis mūšio Pokrovske, kad, tiesą sakant, mūšis dėl Pokrovsko vyks miesto teritorijoje.
„Tačiau šis mūšis miesto teritorijoje gali trukti mėnesius ir kainuoti priešui visus paskutinius žmogiškuosius rezervus, kuriuos jis dar turi. Tai tikrai gali būti vienas iš finalinių mūšių, bent jau šioje mūsų karo dalyje“, – apibendrino J.Dykyjus.
„Bloomberg“: Iranas netrukus gali perduoti Rusijai balistinių raketų partiją
20:00
Europos šalių pareigūnai mano, kad Iranas netrukus perduos Rusijai balistinių raketų partiją. Tokie veiksmai gali sukelti greitą Ukrainos partnerių reakciją. Apie tai „Bloomberg“ leidiniui pranešė su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Anot žmonių, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, Iranas per visą invaziją į Ukrainą perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas gali tapti nerimą keliančiu įvykiu kare.
„Jie atsisakė pateikti apytikrius duomenis apie perduosiamų raketų tipą ir apimtis ar terminus, nors vienas pareigūnas sakė, kad tiekimas gali prasidėti per kelias dienas. Balistinės raketos paprastai skrenda daug greičiau nei sparnuotosios raketos ar bepiločiai orlaiviai ir gali gabenti didesnį naudingąjį krovinį“, – teigiama leidinyje.
Agentūra „Bloomberg“ priminė, kad JAV ir kitos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkės ne kartą perspėjo Iraną dėl tokio žingsnio ir deda diplomatines pastangas, kad užkirstų kelią raketų perdavimui.
„Tikėtina, kad į balistinių raketų perdavimą Rusijai bus atsakyta papildomomis sankcijomis Iranui, nors jų veiksmingumas būtų abejotinas, atsižvelgiant į daugelį priemonių, jau nukreiptų prieš Teheraną, įskaitant sankcijas už Maskvai tiekiamus bepiločius orlaivius. Tarp preliminarių sąjungininkų aptartų priemonių yra nauji apribojimai Irano oro linijoms“, – pabrėžiama publikacijoje.
Rusijos mėnesio pažanga Ukrainoje rugpjūtį – didžiausia nuo 2022 metų spalio
19:38
Rusija rugpjūtį Ukrainoje pasistūmėjo į priekį, užėmusi 477 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos – tai didžiausia Maskvos mėnesio pažanga nuo 2022 metų spalio, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pateiktų duomenų analizė.
Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė po netikėto įsiveržimo į pasienio Kursko regioną rugpjūčio pradžioje sparčiai pasistūmėjo į priekį Rusijos teritorijoje ir per dvi savaites užėmė daugiau kaip 1100 kvadratinių kilometrų.
Rugpjūtį Rusijos pajėgos Ukrainoje, daugiausia rytiniame Donecko regione, stūmėsi į priekį po vidutiniškai 15 kvadratinių kilometrų per dieną.
Labiausiai pasistūmėta link logistikos centro Pokrovsko ir vėlai sekmadienį kariuomenę nuo šio miesto skyrė mažiau nei septynių kilometrų atstumas.
Tiek teritorijos per mėnesį Maskva paskutinį kartą užėmė 2022 metų spalį, reaguodama į didelį Ukrainos kontrpuolimą aplink šiaurės rytų Charkivo miestą, kai fronto linija buvo daug mobilesnė.
Nuo 2024 metų pradžios Maskva vėl ėmė veržtis į Ukrainos teritoriją ir užėmė 1730 kvadratinių kilometrų – tris kartus daugiau nei 2023 metais, kai dėl Ukrainos kontrpuolimų prarado dalį laimėjimų.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais Kyjivo kariams sunkiai sekėsi kontratakuoti savo teritorijoje.
Nuo šių metų pradžios buvo tik aštuonios dienos, kai Ukrainos pajėgos iš rusų atkovojo daugiau teritorijos negu prarado ir tai dažniausiai būdavo tik keli kvadratiniai kilometrai.
Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Rusija buvo užėmusi 66 266 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.
Kartu su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu ir Rytų Ukrainos zonomis, kurias prorusiški separatistai kontroliavo dar iki 2022 metų invazijos, Maskvos patvirtinti arba deklaruojami laimėjimai apima 18 proc. 2013 metais buvusio Ukrainos ploto.
Oro uoste nesulaikė: V.Putinas atvyko į Mongoliją
18:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko į Mongoliją, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tai yra jo pirmasis vizitas į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narę po to, kai teismas pernai išdavė jo arešto orderį.
Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V.Putino lėktuvas nusileido Mongolijos sostinėje Ulan Batore.
TBT 2023 metų kovą išdavė V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Rusija nėra TBT narė, o arešto orderį V.Putinui pavadino niekiniu.
Teoriškai asmuo, kuriam išduotas arešto orderis, negali vykti į TBT valstybę narę, nes ten gali būti sulaikytas.
Mongolija dar nėra pareiškusi, ar įvykdytų TBT arešto orderį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Viso gero, kapeikos: Ukraina derusifikuos savo monetas ir grąžins senąjį pavadinimą
18:19
Siekdamas atkurti istorinį teisingumą, skatinti derusifikaciją ir atgaivinti nacionalines tradicijas Ukrainos pinigų apyvartoje, Nacionalinis bankas inicijuoja grąžos monetų pavadinimo pakeitimą iš kapeikos į šahą (ukr. шаг). Keisti monetų pavadinimą pirmiausia reikia tam, kad ukrainietiškos monetos atgautų savo tapatybę, rašoma „Unian“ straipsnyje.
Nacionalinio banko pirmininkas Andrijus Pyšnyj pažymėjo, kad, remiantis pinigų apyvartos istorijos tyrimu, toks monetos pavadinimas kaip kapeika iš tikrųjų yra Maskvos okupacijos simbolis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Smūgiai Rusijai raketomis ATACMS: atkreipė dėmesį į svarbias detales
17:10
Yra pagrindo manyti, kad JAV sprendimas leisti naudoti ATACMS raketas Rusijos teritorijoje „yra pakeliui“. Tai teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musijenka.
Pasak jo, pastaruoju metu išryškėjo grėsmingos tendencijos: trys raketos, kuriomis rusai neseniai smogė Charkivui, buvo identifikuotos kaip S-300 ir S-400. Jos nebuvo naudojamos jau daug savaičių. Pasak O.Musijenkos, tai, kad priešas vėl pradėjo traukti S-300 įrenginius arčiau sienos, aktualizuoja būtinybę gauti JAV leidimą tolimojo nuotolio smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Norint apsisaugoti nuo balistinių smūgių, būtina, kad būtų galimybė smogti su ATACMS, o dar geriau – su JASSM raketomis, skirtomis F-16 lėktuvams, kurių veikimo nuotolis siekia 370 kilometrų. O tada jau garantuojama tam tikra zona, iš kurios priešui bus problemiška vykdyti atakas“, – pabrėžė O.Musijenka.
Jis sakė, kad laikinas yra Rusijos sprendimas perkelti savo lėktuvus į šalies gilumą dėl Ukrainos smūgių grėsmės aerodromams, iš kurių kyla orlaiviai, bombarduojantys Ukrainą, nes kai jie nebematys grėsmės, jie vėl skraidys.
„Tikiuosi, kad šie sprendimai [panaikinti apribojimus smūgiams Rusijoje] įvyks. Yra priežasčių manyti, kad jie jau pakeliui“, – pabrėžė O.Musijenka. Pasak jo, Ukrainos delegacijos perduotas taikinių sąrašas turėtų įtikinti JAV pusę, kad Ukraina smogs tik kariniams taikiniams, laikydamasi tarptautinės teisės reikalavimų.
„Tai sprendimas, kuriuo siekiama sugriauti prie branduolinio atgrasymo doktrinos pripratusių žmonių galvose susiformavusias schemas“, – pažymi ekspertas.
Pasak jo, dešimtmečius buvo daug rašoma ir kalbama apie tai, kad negalima peržengti raudonųjų linijų, nes Rusija imsis atsakomųjų veiksmų.
„Ji suformavo visą politikų kartą. Joe Bidenas taip pat yra iš tų laikų ir puikiai žino, kas buvo Šaltasis karas ir kas yra branduolinis atgrasymas. Štai kodėl jiems nuolat kyla abejonių“, – pažymi O.Musijenka.
Pasak jo, Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybės, Rusijos karo korespondentų reakcija – jie visi isterikuoja – rodo, kad jie supranta, jog sprendimas bus priimtas.
„Jie tarsi laukia šio sprendimo. Jie taip pat jaučia, kad jis ateis“, – pastebėjo O.Musijenka.
Pateikė amerikiečiams sąrašą, kur smūgiuos
15min primena, kad Ukraina pateikė Joe Bideno administracijai sąrašą taikinių Rusijos teritorijoje, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos norėtų smogti ATACMS raketomis. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas CNN sakė, kad Vašingtonas vis dar svarsto Kyjivo prašymą ir kad Ukraina turi apsaugoti savo piliečius nuo Rusijos teroro.
CNN citavo JAV pareigūną, kuris teigė, kad Ukraina turi tik ribotą JAV suteiktų ilgojo nuotolio raketų skaičių, o JAV pranešė, kad Kyjivas neturėtų tikėtis dar vieno didelio ATACMS tiekimo, nes JAV atsargos yra ribotos, o naujų raketų gamyba trunka ilgai.
Suomija uždraus rusams pirkti nekilnojamąjį turtą
16:28
Suomija pristatė planus visiškai uždrausti kai kuriems užsienio piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą, nes kilo susirūpinimas dėl saugumo, susijusio su pirkiniais netoli svarbios infrastruktūros objektų. Šio nekilnojamojo turto įsigijimas siejamas su Rusija.
Pirmadienį gynybos ministras Antti Hakkanenas pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią rusams įsigyti bet kokį nekilnojamąjį turtą Šiaurės NATO narėje, kuri turi ilgiausią sausumos sieną su pagrindine bloko priešininke. Tikimasi, kad įstatymo projektas bus pateiktas parlamentui iki metų pabaigos, skelbia leidinys „Euractiv“.
„Tai grindžiama Rusijos vykdytu agresijos karu ir jo vertinimu“, – Helsinkyje žurnalistams sakė A.Hakkanenas, kartu pridurdamas, kad pasiūlyme nebus aiškiai įvardyta kaimyninė šalis.
Įstatymas būtų taikomas tų šalių piliečiams, kurių tėvynė „pažeidė kitos valstybės teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę ir gali kelti grėsmę Suomijos saugumui“. Draudimas taip pat būtų taikomas juridiniams asmenims, „kurių buveinė yra tokios valstybės teritorijoje arba kurie priklauso tokios valstybės piliečiui ar subjektui, arba kuriems daro įtaką tokios valstybės pilietis ar subjektas“, sakoma pareiškime.
Vyriausybė taip pat svarstys galimybę „veiksmingiau“ nusavinti ir prižiūrėti turtą, kuris yra „svarbiausias visuomenės saugumui ir tiekimo patikimumui“, sakoma jame.
Suomijos saugumo planuotojams, politikams ir visuomenei susirūpinimą nacionaliniu saugumu kelia tai, kad žmonės iš Rusijos arba su ja susiję asmenys įsigyja nekilnojamojo turto.
Suomija, kuri praėjusių metų balandį įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, jau priėmė teisės aktus, leidžiančius valstybei nacionalinio saugumo sumetimais įsikišti į nekilnojamojo turto sandorius prieš jiems įvykstant, ir vėliau užblokavo keletą pirkimų, pavyzdžiui, pardavimą buvusių slaugos namų šalies vakaruose, netoli kariuomenės teritorijos.
Bus taikomos išimtys
„Euractiv“ žiniomis, į pasiūlymą gali būti įtrauktos tam tikros išimtys, pavyzdžiui, asmenims, turintiems leidimus nuolat gyventi šalyje arba dvigubą pilietybę, jei viena iš jų yra Suomijos pilietybė.
Suomijos ir jos kaimynės Rusijos santykiai ypač įtempti po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Praėjusį mėnesį Helsinkis netgi priėmė vadinamąjį išimties įstatymą, kuriuo siekiama sustabdyti prieglobsčio prašytojus Suomijos ir Rusijos pasienyje, nes Maskva kaltinama naudojanti migrantus, kad darytų spaudimą Suomijos sienoms.
Teisės akto pasiūlymas dėl įstatymo, draudžiančio rusams įsigyti nekilnojamojo turto Suomijoje, turėtų būti priimtas Suomijos parlamente šį rudenį, kai dėl jo bus balsuojama.
