Svarbiausios naujienos
- Smūgiai Rusijai raketomis ATACMS: atkreipė dėmesį į svarbias detales.
- Ar karas gali persimesti į Europą: išanalizavo Rusijos grėsmes.
- V.Putinas jau šneka kitaip: persvarsto savo požiūrį į derybas su Ukraina.
- Vėl žvangina atominiais ginklais: Rusija rengia branduolinės doktrinos pakeitimus.
- Atviras seržanto pasakojimas: „Kai vieną dieną į tavo gatvę įvažiuos rusų tankas, tai tau viskas“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Smūgiai Rusijai raketomis ATACMS: atkreipė dėmesį į svarbias detales
17:10
Yra pagrindo manyti, kad JAV sprendimas leisti naudoti ATACMS raketas Rusijos teritorijoje „yra pakeliui“. Tai teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musijenka.
Pasak jo, pastaruoju metu išryškėjo grėsmingos tendencijos: trys raketos, kuriomis rusai neseniai smogė Charkivui, buvo identifikuotos kaip S-300 ir S-400. Jos nebuvo naudojamos jau daug savaičių. Pasak O.Musijenkos, tai, kad priešas vėl pradėjo traukti S-300 įrenginius arčiau sienos, aktualizuoja būtinybę gauti JAV leidimą tolimojo nuotolio smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Norint apsisaugoti nuo balistinių smūgių, būtina, kad būtų galimybė smogti su ATACMS, o dar geriau – su JASSM raketomis, skirtomis F-16 lėktuvams, kurių veikimo nuotolis siekia 370 kilometrų. O tada jau garantuojama tam tikra zona, iš kurios priešui bus problemiška vykdyti atakas“, – pabrėžė O.Musijenka.
Jis sakė, kad laikinas yra Rusijos sprendimas perkelti savo lėktuvus į šalies gilumą dėl Ukrainos smūgių grėsmės aerodromams, iš kurių kyla orlaiviai, bombarduojantys Ukrainą, nes kai jie nebematys grėsmės, jie vėl skraidys.
„Tikiuosi, kad šie sprendimai [panaikinti apribojimus smūgiams Rusijoje] įvyks. Yra priežasčių manyti, kad jie jau pakeliui“, – pabrėžė O.Musijenka. Pasak jo, Ukrainos delegacijos perduotas taikinių sąrašas turėtų įtikinti JAV pusę, kad Ukraina smogs tik kariniams taikiniams, laikydamasi tarptautinės teisės reikalavimų.
„Tai sprendimas, kuriuo siekiama sugriauti prie branduolinio atgrasymo doktrinos pripratusių žmonių galvose susiformavusias schemas“, – pažymi ekspertas.
Pasak jo, dešimtmečius buvo daug rašoma ir kalbama apie tai, kad negalima peržengti raudonųjų linijų, nes Rusija imsis atsakomųjų veiksmų.
„Ji suformavo visą politikų kartą. Joe Bidenas taip pat yra iš tų laikų ir puikiai žino, kas buvo Šaltasis karas ir kas yra branduolinis atgrasymas. Štai kodėl jiems nuolat kyla abejonių“, – pažymi O.Musijenka.
Pasak jo, Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybės, Rusijos karo korespondentų reakcija – jie visi isterikuoja – rodo, kad jie supranta, jog sprendimas bus priimtas.
„Jie tarsi laukia šio sprendimo. Jie taip pat jaučia, kad jis ateis“, – pastebėjo O.Musijenka.
Pateikė amerikiečiams sąrašą, kur smūgiuos
15min primena, kad Ukraina pateikė Joe Bideno administracijai sąrašą taikinių Rusijos teritorijoje, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos norėtų smogti ATACMS raketomis. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas CNN sakė, kad Vašingtonas vis dar svarsto Kyjivo prašymą ir kad Ukraina turi apsaugoti savo piliečius nuo Rusijos teroro.
CNN citavo JAV pareigūną, kuris teigė, kad Ukraina turi tik ribotą JAV suteiktų ilgojo nuotolio raketų skaičių, o JAV pranešė, kad Kyjivas neturėtų tikėtis dar vieno didelio ATACMS tiekimo, nes JAV atsargos yra ribotos, o naujų raketų gamyba trunka ilgai.
Mongolija atsisakė areštuoti V.Putiną: Ukraina reikalauja pasekmių
00:24
Ukraina sieks pasekmių dėl Mongolijos atsisakymo vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) nutartį.
Tokį pareiškimą padarė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus. Pasak jo, privalomo V.Putino arešto orderio nevykdymas yra sunkus smūgis TBT ir tarptautinei baudžiamosios teisės sistemai.
„Mongolija leido kaltinamam nusikaltėliui išvengti teisingumo, taip dalydamasi atsakomybe už jo karo nusikaltimus. Kartu su partneriais dirbsime siekdami užtikrinti, kad tai turėtų pasekmių Ulan Batorui“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Tychyjus.
Praėjusią savaitę tapo žinoma apie kvietimą V.Putinui į šią šalį. Žiniasklaidos teigimu, Maskvai buvo pažadėta, kad Kremliaus vadovui negresia areštas.
TBT pareiškė, kad Mongolijos atsisakymas sulaikyti V.Putiną turės pasekmių šaliai. Valdžios institucijos privalo vykdyti TBT orderį, nes yra ratifikavusios Romos statutą.
Nepaisant to, V.Putinas pirmadienį pietų buvo iškilmingai sutiktas Ulan Batoro oro uoste.
„Reuters“: tyrėjai aptiko Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“ dislokavimo vietą
00:02
JAV mokslininkai Deckeris Evelethas ir Jeffery Lewisas, naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis, nustatė tikėtiną Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“, kurias Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pavadino galinčiomis apeiti visas priešraketinės gynybos sistemas, dislokavimo vietą. Ji yra Vologdos regione.
Tyrimų ir analitikos bendrovės „CNA“ analitikas D.Evelethas kartu su J.Lewisu iš Middlebury tarptautinių studijų instituto Monterėjuje išanalizavo „Planet Labs“ liepos 26 d. palydovines nuotraukas ir nustatė, kad netoli branduolinių kovinių galvučių saugyklos, esančios netoli Vologda-20 karinio miestelio, statomi nauji objektai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Veržimasis į Kursko regioną rodo, kad Rusija negali vienu metu pulti ir gintis
00:01
Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį rodo, kad Rusija negali vienu metu pulti ir gintis. Tokią nuomonę išsakė buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris, praneša „Business Insider“.
„Rusija negali pulti Ukrainos ir tuo pačiu metu gintis, ji turėjo pasirinkti“, – pareiškė jis Prahoje vykusioje GLOBSEC konferencijoje.
Pasak jo, Rusija „turės perkelti pajėgas iš Ukrainos, kad apgintų savo teritoriją“, ir kad tai yra „tai, kuo ukrainiečiai turėtų pasinaudoti pasitelkdami tolimojo nuotolio sistemas, kad galėtų smogti jiems judant“.
Diplomatas pridūrė, kad Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį „rodo, kad Rusija yra ties savo galimybių riba“.
Tuo pat metu CŽV direktoriaus pavaduotojas Davidas Cohenas praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime žvalgybos ir nacionalinio saugumo klausimais sakė, kad Rusijos kariuomenė susidurtų su „nelengva kova“, jei norėtų susigrąžinti užimtą teritoriją regione.
Veterano prognozė: po savaitės ar dviejų rusai pasieks Pokrovską ir tai gali tapti finaliniu mūšiu
22:34
Po savaitės ar dviejų rusai po kovų laukuose pasieks Pokrovsko apylinkes. Taip radijo stoties „Radio NV“ eteryje sakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus.
Ekspertas teigė, kad kalbėti apie padėties stabilizavimą Pokrovsko kryptyje ta prasme, kad būtų sustabdytas priešo veržimasis, negalima.
„Vienintelė teritorija, kurioje priešas toliau žengia į priekį, iš tikrųjų yra būtent Pokrovskas“, – sakė J.Dykyjus.
Pasak jo, Pokrovsko fronto ruože reikalai išties prasti.
„Būtent Pokrovsko ruože – reikalai tikrai blogi. Jau net ir kaimyniniuose Časiv Jaro ir Torecko ruožuose – kur kas arčiau „stabilumo“, formuluotės, kuri, tiesą sakant, man nepatinka, bet ji jau įsitvirtino.
O kituose fronto ruožuose arba nėra jokio judėjimo, arba yra mūsų pažanga, pavyzdžiui, Lymano ruože“, – sakė J.Dykyjus.
Jis pažymėjo, kad svarbu suvokti, jog netoli Pokrovsko mūšiai tebevyksta laukuose – dabar nuo fronto linijos iki miesto yra 10 km.
„Žinoma, tai yra labai arti. Tai reiškia, kad viskas jau skrieja į miestą. 10 kilometrų – nepasiekiami tik minosvaidžiams. Ir bet kokia vamzdinė artilerija pasiekia, jau nekalbant apie „Grad“, bet kas. Vadinasi, iš tikrųjų miestas jau tapo praktiškai fronto linija. O mano prognozė dėl kovų laukuose prie Pokrovsko, pabrėžiu – tai dar ne kovos dėl Pokrovsko, mano prognozė dėl kovų laukuose prie Pokrovsko yra pesimistinė – nemanau, kad mums pavyks juos ten ilgai sulaikyti. Savaitę ar dvi“, – teigia J.Dykyjus.
Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad civiliai gyventojai iš Pokrovsko turėtų būti evakuoti.
„Deja, Pokrovską, kaip užnugario miestą, mes tikrai prarandame. Tai reikėtų pripažinti. Žmones reikia evakuoti. Visais įmanomais būdais skatinti evakuaciją“, – sakė J.Dykyjus.
Jis pažymėjo, kad rusai maksimaliu greičiu juda Pokrovsko link ir tikriausiai netrukus pasieks miesto pakraščius. Kartu jis mano, kad tai dar nereiškia, jog jie greitai jį užims.
„Mes visada esame labai stiprūs kovodami miestų užstatytose teritorijose. Apskritai miesto užstatytame rajone daug geriau laikyti gynybą nei plyname lauke. Kai kiekvienas namas iš tikrųjų tampa natūraliu įtvirtinimu, kai kiekvienas rūsys yra saugykla – tai visai kas kita, nei apkasai ir iš viršaus atskrendančios bombos“, – pabrėžė J.Dykyjus.
Jis pažymėjo, kad miestą galima sunaikinti valdomomis aviacinėmis bombomis, tačiau tam prireiks laiko.
„Priminsiu, kad rusai Bachmutą ėmė 10 mėnesių. Ir paguldė už Bachmutą tiek, kad po tos istorijos „Vagner“ sukilo. Avdijivką, daug mažesnę už Bachmutą, rusai ėmė keturis mėnesius“, – sakė J.Dykyjus.
Jis mano, kad Ukrainos gynybos pajėgoms beveik neišvengiamai teks imtis mūšio Pokrovske, kad, tiesą sakant, mūšis dėl Pokrovsko vyks miesto teritorijoje.
„Tačiau šis mūšis miesto teritorijoje gali trukti mėnesius ir kainuoti priešui visus paskutinius žmogiškuosius rezervus, kuriuos jis dar turi. Tai tikrai gali būti vienas iš finalinių mūšių, bent jau šioje mūsų karo dalyje“, – apibendrino J.Dykyjus.
„Bloomberg“: Iranas netrukus gali perduoti Rusijai balistinių raketų partiją
20:00
Europos šalių pareigūnai mano, kad Iranas netrukus perduos Rusijai balistinių raketų partiją. Tokie veiksmai gali sukelti greitą Ukrainos partnerių reakciją. Apie tai „Bloomberg“ leidiniui pranešė su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Anot žmonių, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, Iranas per visą invaziją į Ukrainą perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas gali tapti nerimą keliančiu įvykiu kare.
„Jie atsisakė pateikti apytikrius duomenis apie perduosiamų raketų tipą ir apimtis ar terminus, nors vienas pareigūnas sakė, kad tiekimas gali prasidėti per kelias dienas. Balistinės raketos paprastai skrenda daug greičiau nei sparnuotosios raketos ar bepiločiai orlaiviai ir gali gabenti didesnį naudingąjį krovinį“, – teigiama leidinyje.
Agentūra „Bloomberg“ priminė, kad JAV ir kitos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkės ne kartą perspėjo Iraną dėl tokio žingsnio ir deda diplomatines pastangas, kad užkirstų kelią raketų perdavimui.
„Tikėtina, kad į balistinių raketų perdavimą Rusijai bus atsakyta papildomomis sankcijomis Iranui, nors jų veiksmingumas būtų abejotinas, atsižvelgiant į daugelį priemonių, jau nukreiptų prieš Teheraną, įskaitant sankcijas už Maskvai tiekiamus bepiločius orlaivius. Tarp preliminarių sąjungininkų aptartų priemonių yra nauji apribojimai Irano oro linijoms“, – pabrėžiama publikacijoje.
Rusijos mėnesio pažanga Ukrainoje rugpjūtį – didžiausia nuo 2022 metų spalio
19:38
Rusija rugpjūtį Ukrainoje pasistūmėjo į priekį, užėmusi 477 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos – tai didžiausia Maskvos mėnesio pažanga nuo 2022 metų spalio, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pateiktų duomenų analizė.
Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė po netikėto įsiveržimo į pasienio Kursko regioną rugpjūčio pradžioje sparčiai pasistūmėjo į priekį Rusijos teritorijoje ir per dvi savaites užėmė daugiau kaip 1100 kvadratinių kilometrų.
Rugpjūtį Rusijos pajėgos Ukrainoje, daugiausia rytiniame Donecko regione, stūmėsi į priekį po vidutiniškai 15 kvadratinių kilometrų per dieną.
Labiausiai pasistūmėta link logistikos centro Pokrovsko ir vėlai sekmadienį kariuomenę nuo šio miesto skyrė mažiau nei septynių kilometrų atstumas.
Tiek teritorijos per mėnesį Maskva paskutinį kartą užėmė 2022 metų spalį, reaguodama į didelį Ukrainos kontrpuolimą aplink šiaurės rytų Charkivo miestą, kai fronto linija buvo daug mobilesnė.
Nuo 2024 metų pradžios Maskva vėl ėmė veržtis į Ukrainos teritoriją ir užėmė 1730 kvadratinių kilometrų – tris kartus daugiau nei 2023 metais, kai dėl Ukrainos kontrpuolimų prarado dalį laimėjimų.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais Kyjivo kariams sunkiai sekėsi kontratakuoti savo teritorijoje.
Nuo šių metų pradžios buvo tik aštuonios dienos, kai Ukrainos pajėgos iš rusų atkovojo daugiau teritorijos negu prarado ir tai dažniausiai būdavo tik keli kvadratiniai kilometrai.
Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Rusija buvo užėmusi 66 266 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.
Kartu su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu ir Rytų Ukrainos zonomis, kurias prorusiški separatistai kontroliavo dar iki 2022 metų invazijos, Maskvos patvirtinti arba deklaruojami laimėjimai apima 18 proc. 2013 metais buvusio Ukrainos ploto.
Oro uoste nesulaikė: V.Putinas atvyko į Mongoliją
18:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko į Mongoliją, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tai yra jo pirmasis vizitas į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narę po to, kai teismas pernai išdavė jo arešto orderį.
Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V.Putino lėktuvas nusileido Mongolijos sostinėje Ulan Batore.
TBT 2023 metų kovą išdavė V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Rusija nėra TBT narė, o arešto orderį V.Putinui pavadino niekiniu.
Teoriškai asmuo, kuriam išduotas arešto orderis, negali vykti į TBT valstybę narę, nes ten gali būti sulaikytas.
Mongolija dar nėra pareiškusi, ar įvykdytų TBT arešto orderį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Viso gero, kapeikos: Ukraina derusifikuos savo monetas ir grąžins senąjį pavadinimą
18:19
Siekdamas atkurti istorinį teisingumą, skatinti derusifikaciją ir atgaivinti nacionalines tradicijas Ukrainos pinigų apyvartoje, Nacionalinis bankas inicijuoja grąžos monetų pavadinimo pakeitimą iš kapeikos į šahą (ukr. шаг). Keisti monetų pavadinimą pirmiausia reikia tam, kad ukrainietiškos monetos atgautų savo tapatybę, rašoma „Unian“ straipsnyje.
Nacionalinio banko pirmininkas Andrijus Pyšnyj pažymėjo, kad, remiantis pinigų apyvartos istorijos tyrimu, toks monetos pavadinimas kaip kapeika iš tikrųjų yra Maskvos okupacijos simbolis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Smūgiai Rusijai raketomis ATACMS: atkreipė dėmesį į svarbias detales
17:10
Yra pagrindo manyti, kad JAV sprendimas leisti naudoti ATACMS raketas Rusijos teritorijoje „yra pakeliui“. Tai teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musijenka.
Pasak jo, pastaruoju metu išryškėjo grėsmingos tendencijos: trys raketos, kuriomis rusai neseniai smogė Charkivui, buvo identifikuotos kaip S-300 ir S-400. Jos nebuvo naudojamos jau daug savaičių. Pasak O.Musijenkos, tai, kad priešas vėl pradėjo traukti S-300 įrenginius arčiau sienos, aktualizuoja būtinybę gauti JAV leidimą tolimojo nuotolio smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Norint apsisaugoti nuo balistinių smūgių, būtina, kad būtų galimybė smogti su ATACMS, o dar geriau – su JASSM raketomis, skirtomis F-16 lėktuvams, kurių veikimo nuotolis siekia 370 kilometrų. O tada jau garantuojama tam tikra zona, iš kurios priešui bus problemiška vykdyti atakas“, – pabrėžė O.Musijenka.
Jis sakė, kad laikinas yra Rusijos sprendimas perkelti savo lėktuvus į šalies gilumą dėl Ukrainos smūgių grėsmės aerodromams, iš kurių kyla orlaiviai, bombarduojantys Ukrainą, nes kai jie nebematys grėsmės, jie vėl skraidys.
„Tikiuosi, kad šie sprendimai [panaikinti apribojimus smūgiams Rusijoje] įvyks. Yra priežasčių manyti, kad jie jau pakeliui“, – pabrėžė O.Musijenka. Pasak jo, Ukrainos delegacijos perduotas taikinių sąrašas turėtų įtikinti JAV pusę, kad Ukraina smogs tik kariniams taikiniams, laikydamasi tarptautinės teisės reikalavimų.
„Tai sprendimas, kuriuo siekiama sugriauti prie branduolinio atgrasymo doktrinos pripratusių žmonių galvose susiformavusias schemas“, – pažymi ekspertas.
Pasak jo, dešimtmečius buvo daug rašoma ir kalbama apie tai, kad negalima peržengti raudonųjų linijų, nes Rusija imsis atsakomųjų veiksmų.
„Ji suformavo visą politikų kartą. Joe Bidenas taip pat yra iš tų laikų ir puikiai žino, kas buvo Šaltasis karas ir kas yra branduolinis atgrasymas. Štai kodėl jiems nuolat kyla abejonių“, – pažymi O.Musijenka.
Pasak jo, Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybės, Rusijos karo korespondentų reakcija – jie visi isterikuoja – rodo, kad jie supranta, jog sprendimas bus priimtas.
„Jie tarsi laukia šio sprendimo. Jie taip pat jaučia, kad jis ateis“, – pastebėjo O.Musijenka.
Pateikė amerikiečiams sąrašą, kur smūgiuos
15min primena, kad Ukraina pateikė Joe Bideno administracijai sąrašą taikinių Rusijos teritorijoje, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos norėtų smogti ATACMS raketomis. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas CNN sakė, kad Vašingtonas vis dar svarsto Kyjivo prašymą ir kad Ukraina turi apsaugoti savo piliečius nuo Rusijos teroro.
CNN citavo JAV pareigūną, kuris teigė, kad Ukraina turi tik ribotą JAV suteiktų ilgojo nuotolio raketų skaičių, o JAV pranešė, kad Kyjivas neturėtų tikėtis dar vieno didelio ATACMS tiekimo, nes JAV atsargos yra ribotos, o naujų raketų gamyba trunka ilgai.
Suomija uždraus rusams pirkti nekilnojamąjį turtą
16:28
Suomija pristatė planus visiškai uždrausti kai kuriems užsienio piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą, nes kilo susirūpinimas dėl saugumo, susijusio su pirkiniais netoli svarbios infrastruktūros objektų. Šio nekilnojamojo turto įsigijimas siejamas su Rusija.
Pirmadienį gynybos ministras Antti Hakkanenas pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią rusams įsigyti bet kokį nekilnojamąjį turtą Šiaurės NATO narėje, kuri turi ilgiausią sausumos sieną su pagrindine bloko priešininke. Tikimasi, kad įstatymo projektas bus pateiktas parlamentui iki metų pabaigos, skelbia leidinys „Euractiv“.
„Tai grindžiama Rusijos vykdytu agresijos karu ir jo vertinimu“, – Helsinkyje žurnalistams sakė A.Hakkanenas, kartu pridurdamas, kad pasiūlyme nebus aiškiai įvardyta kaimyninė šalis.
Įstatymas būtų taikomas tų šalių piliečiams, kurių tėvynė „pažeidė kitos valstybės teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę ir gali kelti grėsmę Suomijos saugumui“. Draudimas taip pat būtų taikomas juridiniams asmenims, „kurių buveinė yra tokios valstybės teritorijoje arba kurie priklauso tokios valstybės piliečiui ar subjektui, arba kuriems daro įtaką tokios valstybės pilietis ar subjektas“, sakoma pareiškime.
Vyriausybė taip pat svarstys galimybę „veiksmingiau“ nusavinti ir prižiūrėti turtą, kuris yra „svarbiausias visuomenės saugumui ir tiekimo patikimumui“, sakoma jame.
Suomijos saugumo planuotojams, politikams ir visuomenei susirūpinimą nacionaliniu saugumu kelia tai, kad žmonės iš Rusijos arba su ja susiję asmenys įsigyja nekilnojamojo turto.
Suomija, kuri praėjusių metų balandį įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, jau priėmė teisės aktus, leidžiančius valstybei nacionalinio saugumo sumetimais įsikišti į nekilnojamojo turto sandorius prieš jiems įvykstant, ir vėliau užblokavo keletą pirkimų, pavyzdžiui, pardavimą buvusių slaugos namų šalies vakaruose, netoli kariuomenės teritorijos.
Bus taikomos išimtys
„Euractiv“ žiniomis, į pasiūlymą gali būti įtrauktos tam tikros išimtys, pavyzdžiui, asmenims, turintiems leidimus nuolat gyventi šalyje arba dvigubą pilietybę, jei viena iš jų yra Suomijos pilietybė.
Suomijos ir jos kaimynės Rusijos santykiai ypač įtempti po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Praėjusį mėnesį Helsinkis netgi priėmė vadinamąjį išimties įstatymą, kuriuo siekiama sustabdyti prieglobsčio prašytojus Suomijos ir Rusijos pasienyje, nes Maskva kaltinama naudojanti migrantus, kad darytų spaudimą Suomijos sienoms.
Teisės akto pasiūlymas dėl įstatymo, draudžiančio rusams įsigyti nekilnojamojo turto Suomijoje, turėtų būti priimtas Suomijos parlamente šį rudenį, kai dėl jo bus balsuojama.
Dar viena NATO šalis leidžia Ukrainai naudoti F-16 Rusijos teritorijoje
16:13
Ukrainai turėtų būti leista naudoti Vakarų ginkluotę, įskaitant naikintuvus F-16, smūgiuoti taikiniams Rusijos teritorijoje, jei tokios atakos atitinka tarptautinę teisę, pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
„Mes nenustatome apribojimų naikintuvams F-16. <...> Šiuos lėktuvus suteikėme be apribojimų, tai yra (leidome juos naudoti) pagal tarptautinę teisę“, – pareiškė premjerė Prahoje vykstančios tarptautinės saugumo konferencijos „Globsec-2024" kuluaruose.
Pasak jos, Ukraina turi laimėti šį karą ir vienintelis būdas padėti jai tai padaryti – suteikti Kyjivui tai, ko jam labiausiai reikia.
Nyderlandai jau anksčiau leido Ukrainai naudoti jai perduotus F-16 naikintuvus smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Mes nenustatėme jokių apribojimų F-16 lėktuvų naudojimui ir jų nuotoliui su sąlyga, kad bus laikomasi karo įstatymų“, – pabrėžė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Onno Eichelsheimas. Jis pažymėjo, kad Nyderlandai nori, jog Ukraina laimėtų karą, ir deda „visas pastangas, kad tai įvyktų“.
Danija ir Nyderlandai kartu su Belgija ir Norvegija priklauso šalių koalicijai, kuri pažadėjo suteikti Ukrainai iš viso 79 naikintuvus F-16. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kalbėjo apie būtinybę gauti 120-130 naikintuvų, kad būtų galima veiksmingai pasipriešinti Rusijai ore.
S.Šoigu šutvės gretos retėja: dėl korupcijos sulaikytas dar vienas rusų generolas
15:49
Rusijos tyrėjai sulaikė Leningrado karinės apygardos vado pavaduotoją materialiniam ir techniniam aprūpinimui generolą majorą Valerijų Mumindžanovą dėl kyšininkavimo itin stambiu mastu, skelbia rusų žiniasklaida.
Generolui majorui V.Mumindžanovui, tuo metu ėjusiam Rusijos gynybos ministerijos Išteklių aprūpinimo departamento vadovo pareigas, iškelta baudžiamoji byla dėl kyšio paėmimo itin stambiu mastu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija turi baisesnių bėdų už karą: šalies „politbiuras“ desperatiškai ieško vaistų nuo senatvės
15:31
2024 m. pradžioje Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusijai reikia naujo nacionalinio projekto – šį kartą nukreipto į piliečių „sveikatos išsaugojimą“. Viena iš jo programų – kova su senėjimu, kuriuo Rusijos valdžia jau seniai susirūpinusi. Leidinio „Meduza“ ir projekto „Sistema“ bendrame tyrime aiškinamasi, kokių metodų griebiasi Rusija, kad atrastų „jaunystės eliksyrą“.
Ironiška, bet net karas, dėl kurio Rusija jau prarado dešimtis tūkstančių šalies piliečių gyvybių, nesutrukdė pradėti projekto, kuris pagal pareigūnų planus iki 2030 m. turėtų „išgelbėti 175 tūkst.“.
„Mieli draugai, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti mūsų svečius – Rusijos ir užsienio gydytojus ir mokslininkus, verslo atstovus, visus dalyvius... Šią platformą sukūrėme tam, kad galėtume aptarti perspektyvius sprendimus, kurie dabar tik gimsta, yra išbandomi.... bet neabejotinai pakeis žmonių gyvenimus“, – kalbėjo prezidentas Vladimiras Putinas Ateities technologijų forume, kuris vyko žiemos pabaigoje Maskvoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas atskleidė, kad „mažieji jo šeimos nariai“ laisvai kalba kinų kalba
14:25
Per susitikimą su moksleiviais Sibire Vladimiras Putinas atskleidė, kad „mažieji jo šeimos nariai“ laisvai kalba kinų kalba. Jis nepatikslino, kuriuos šeimos narius turi omenyje. Yra žinoma, kad Rusijos prezidentas turi dvi suaugusias dukteris, kurios turi savo vaikų – jo anūkų, taip pat jis, manoma, turi vaikų su gimnaste Alina Kabajeva ir nesantuokinę dukrą. V.Putinas kruopščiai slepia informaciją apie savo giminaičius.
„Dabar vis labiau domimės kinų kalba. Kodėl? Nes yra daug kontaktų! Vystosi verslas, atsiranda daug partnerių tarp Rusijos ir Kinijos. Mūsų prekybos apyvarta jau siekia 230 mlrd. dolerių, ir jos apimtis vis didėja. O tai reiškia, kad ne tik prekės gabenamos iš vienos vietos į kitą, ne tik kuriamos bendros mokslininkų komandos. Tai reiškia, kad kai žmonės bendrauja vieni su kitais spręsdami konkrečias gyvenimo jiems keliamas užduotis, jiems reikia išmokti vieni kitų kalbą. O Kinijoje, beje, vis labiau domimasi ir rusų kalba. Mano šeimos nariai, mažieji, taip pat kalba kinų kalba. Jie laisvai ja kalba“, – sakė V.Putinas, kurį cituoja portalas „The Insider“.
Žiniasklaidoje atlikus tyrimus, A.Kabajeva buvo vadinama V.Putino meiluže ir jo vaikų motina, tačiau oficialiai ši informacija nebuvo patvirtinta. Šveicarijos laikraštis „Sonntags Zeitung“ pranešė, kad A.Kabajeva 2015 m. ir 2019 m. pagimdė V.Putinui du sūnus.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas jau šneka kitaip: persvarsto savo požiūrį į derybas su Ukraina
13:49
Per „Pokalbių apie svarbius dalykus“ pamoką Vladimiras Putinas pripažino taikos derybų su Ukraina galimybę. Kaip išankstinę sąlygą jis įvardijo Ukrainos pajėgų pasitraukimą iš Kursko srities teritorijos.
Prieš tai Rusijos prezidentas išankstine derybų pradžios sąlyga pavadino ukrainiečių karių pasitraukimą už aneksuotų Ukrainos regionų ribų. Be to, po ukrainiečių įžengimo į Kursko sritį jis sakė, kad tokios derybos neįmanomos.
„Žmonės išgyvena sunkius išbandymus, ypač Kursko srityje. Tačiau pagrindinės užduoties, kurią sau iškėlė priešas – sustabdyti mūsų puolimą Donbase – jis nepasiekė. Be to... tokio puolimo tempo Donbase jau seniai neturėjome. Rusijos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja nebe 200-300 metrų, o kvadratinius kilometrus teritorijos. Todėl esu įsitikinęs, kad ir ši provokacija žlugs. O po to, man atrodo, atsiras noras tikrai ne žodžiais, o darbais pereiti prie taikos derybų ir spręsti šiuos klausimus taikiomis priemonėmis. Mes niekada neatsisakėme to daryti, bet, žinoma, būtina susidoroti su šiais banditais, kurie įžengė į Rusijos Federacijos teritoriją. Būtent į Kursko sritį ir jų bandymus destabilizuoti padėtį visame pasienio regione“, – sakė V.Putinas moksleiviams Sibire.
Šis komentaras labai skiriasi nuo pirmosios V.Putino reakcijos į Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį: rugpjūčio 12 d. susitikime su Saugumo Tarybos nariais V.Putinas atmetė derybų su Ukraina galimybę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ar karas gali persimesti į Europą: išanalizavo Rusijos grėsmes
13:03
Rusai tik gąsdina Vakarus, bet daro viską, kad išvengtų tiesioginio susidūrimo su NATO šalių kariais.
Taip buvęs bataliono „Aidar“ būrio vadas Jevhenas Dikijus 24 kanalo eteryje komentavo Čekijos užsienio reikalų ministro pareiškimą apie galimą karo išplitimą į Europos teritoriją. Jis pažymėjo, kad Rusijos karas su Vakarais gali prasidėti su sąlyga, kad Rusijos raketa neatsitiktinai smogs kokiam nors jų objektui.
„Per daug nesijaudinkime – rusai mums tokios „dovanos“ nedovanos. Jie visada daro viską, kad gąsdintų Vakarus, jog kils tiesioginis karas tarp Rusijos ir Vakarų, tačiau kartu neleidžia, kad jis įvyktų“, – sakė J.Dikijus.
Jis paaiškino, kad rusai puikiai žino tikrąją savo kariuomenės būklę, kuri nepajėgi kovoti su šiuolaikinėmis Vakarų kariuomenėmis.
„Jie žino, po kiek dienų, jei ne valandų, jie bus pričiupti tiesioginio susidūrimo su NATO atveju. Visų pirma, tiesioginio susidūrimo su Jungtinėmis Valstijomis. Jie puikiai supranta, kad bus tiesiog sutriuškinti. Beje, toks precedentas buvo ir Sirijoje, kai Kremliaus bokštai kažkuo nepasidalijo ir buvo priduota (grupuotė) „Wagner“. Oficialiais kanalais amerikiečiams buvo duota komanda „mūsų ten nėra“. Aha, „jūsų ten nėra“, vadinasi, tai ne jūsiškiai? Ir jie dingo. Vienintelė tiesioginė amerikiečių ir rusų kova buvo Sirijoje, 2020 metais. Kova truko maždaug 2 valandas. Mūšio rezultatas: žuvo daugiau kaip 200 „Wagner“ karių, nė vieno amerikiečio. Štai koks technologinis skirtumas tarp šių dviejų kariuomenių“, – pabrėžė ekspertas.
Pasak jo, rusai tai puikiai prisimena, todėl kategoriškai nenori leisti tiesioginio susidūrimo su Vakarais.
„Vietoj to jie nuolat didina tiesioginio susidūrimo baimę. Vakarai to, žinoma, taip pat nenori, nes tai didžiuliai nuostoliai, žmonių nuostoliai. Tai raudonoji linija, aplink kurią rusai visą laiką šokinės, kad sužaistų ta baime ir taip pakenktų pagalbai mums. Bet jie patys šios raudonosios linijos neperžengs, neturėtume tikėtis“, – pažymėjo J.Dikijus.
Galimas Rusijos ir NATO karas
Kaip anksčiau pranešė agentūra „Unian“, prieš dvi dienas Čekijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Janas Lipavskis, sakydamas kalbą analitinio centro „GlobSec“ forume, paragino Vakarus veikti, nes „Rusijos tankai Ukrainoje nesustos“. Pasak jo, Rusijos agresija neturės sienų, jei Vakarai patys jų nenustatys.
Anksčiau „Bild“ rašė, kad Vokietija aktyviai ruošiasi galimam karui su Rusija, nes mano, kad iki 2029 m. Rusijai susidarys optimalios sąlygos karui su NATO išprovokuoti.
Nutekinti dokumentai patvirtino: Rusijos vicepremjeras turi slaptą žmoną milijonierę
12:30
Dmitrijus Patruševas, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas ir buvusio Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo sūnus, 2023 m. į Abchaziją vyko su Marina Artiomjeva, kurią žurnalistai įvardijo kaip jo sugyventinę, ir trimis vaikais. Tai matyti iš nutekintos FSB duomenų bazės, kurią išnagrinėjo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Šie duomenys patvirtina artimus D.Patruševo ir Artiomjevos santykius, kurie tikriausiai nebuvo oficialiai įforminti, o tai leido deklaracijoje nenurodyti žmonos turto.
D.Patruševas, remiantis nutekinamaisiais duomenimis, 2023 m. rugpjūtį keliavo į Gagrį. Kartu su juo automobilyje važiavo M.Artiomjeva ir trys vaikai, turintys Patruševo pavardę ir tėvavardį Dmitrijevičius (tuo metu berniukams buvo 12 m., 8 m. ir 4 m.). Abchazijoje jie išbuvo vieną dieną. Į „šalį“, kurios nepriklausomybę pripažįsta tik kelios valstybės, įskaitant Rusiją, jie įvažiavo rugpjūčio 2 d. rytą, o išvažiavo rugpjūčio 3 d. vakare.
Apie D.Patruševo ir M.Artiomjevos santykius 2021 m. rašė laikraštis „Sobesednik“. Žurnalistai pažymėjo, kad jai buvo įregistruota žemės sklypo Maskvos srities Istrino rajone dalis. Kita šio sklypo dalis, kaip rašė laikraštis, priklausė Jelizavetai Patruševai, tikėtinai buvusiai vicepremjero žmonai. Anot „Rosrejestr“, šią dalį J.Patruševa gavo 2010 m. skiriant santuokinę dalį.
2004-2010 m. D.Patruševas dirbo VTB, o 2010 m. tapo banko „Rosstelchozbank“ valdybos pirmininku. Šias pareigas jis ėjo iki 2018 m., kai tapo žemės ūkio ministru.
Pasak leidinio „Sobesednik“, D.Patruševas su M.Artiomjeva susitiko 2009 m. pabaigoje arba 2010 m. pradžioje. 2010 m. pabaigoje pora susilaukė pirmojo vaiko, pažymėjo laikraštis. Tas vaikas, pasak FSB nutekintų duomenų, buvo vienas iš trijų vaikų, kurie 2023 m. kartu su D.Patruševu keliavo į Gagrį. Sistemos duomenimis, vėliau pora susilaukė dar keturių vaikų.
2015 m. D.Patruševas ir M.Artiomjeva kartu pasirodė „World Fashion Channel“ (WFC) vedėjos Julijos Koliadinos vestuvėse, rašė projektas „Sistema“. M.Artiomjeva taip pat dirbo WFC televizijos kanale, kurį po jos pažinties su D.Patruševu nusipirko milijardierius Igoris Kesajevas („Novaja Gazeta“ rašė apie jo ryšius su Patruševų klanu). Kanalą perėmus I.Kesajevui, M.Artiomjeva ėmė sparčiai kilti karjeros laiptais. 2012 m. ji tapo generaline direktore, o 2015 m. jai atiteko 80 proc. kanalo akcijų. 2018 m. ji paliko WFC ir pardavė savo akcijas.
Turtas už dešimtis milijonų eurų
Kaip pranešė „Sistema“, M.Artiomjevai priklauso nekilnojamasis turtas, kuris gali būti įvertintas 2,8 mlrd. rublių (28 mln. eurų). Be žemės sklypo netoli Maskvos, yra dvaras Serebriany Bor saloje Maskvos šiaurės vakaruose, du butai gyvenamajame komplekse „Zolotoj“ priešais Kremlių ir vasarnamis Tverėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas: ukrainiečių įsiveržimas į Kurską nesustabdys puolimo Donbase
11:43 Atnaujinta 11:58
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad ukrainiečių pajėgų įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną nesustabdys Maskvos puolimo Rytų Ukrainoje, ir pažadėjo susidoroti su ukrainiečių „banditais“.
„Jie manė, kad sustabdys mūsų puolamuosius veiksmus pagrindinėse Donbaso dalyse. Rezultatas yra žinomas (...) Jie nepasiekė, kad būtų sustabdytas mūsų veržimasis Donbase“, – sakė V.Putinas moksleiviams Sibire.
„Mes, žinoma, turime susidoroti su šiais banditais, kurie įžengė į Rusijos Federaciją“, – kalbėjo jis.
Nuo rugpjūčio 6 dienos Ukraina vykdo puolimą Rusijos Kursko srityje ir sako kontroliuojanti apie šimtą gyvenviečių.
Kyjivas teigė, kad puolimu siekiama užkirsti kelią Rusijos smūgiams į Ukrainos Sumų sritį ir priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.
Kursko operacija – didžiausias įsiveržimas į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – privertė apie 130 tūkst. gyventojų evakuotis, o Maskva pasiuntė į regioną pastiprinimą.
Tačiau neaišku, kiek šis judėjimas gali susilpninti rusų pozicijas Rytų Ukrainoje, kur jie lėtai žengia į priekį, stengdamiesi įsitvirtinti Donecko ir Charkivo regione.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos ministras: mūsų pareiga numušti Rusijos raketas, skriejančias virš Ukrainos
11:40
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė, kad Lenkija ir kitos su Ukraina besiribojančios šalys turi „pareigą“ numušti Rusijos raketas dar prieš joms įskrendant į jų oro erdvę.
R.Sikorskis paaiškino, kad Lenkija privalo užtikrinti savo piliečių saugumą, nepaisant nuogąstavimų, kad raketų perėmimas virš Ukrainos teritorijos gali įtraukti NATO į Rusijos ir Ukrainos karą, rašo laikraštis „Financial Times“.
„Narystė NATO nepanaikina kiekvienos šalies pareigos ginti savo oro erdvę - tai yra mūsų pačių konstitucinė pareiga. Aš asmeniškai manau, kad kai priešo raketos skrenda link mūsų oro erdvės, tai būtų teisėta savigyna (jas numušti), nes kai jos kerta mūsų oro erdvę, rizika, kad kas nors bus sužeistas nuo nuolaužų, yra didelė“, - sakė ministras.
Lenkai pasisako už skraidančių objektų numušimą
Lenkijos gyventojai mano, kad jos kariuomenė turėtų numušti objektus, kurie skraido virš Lenkijos teritorijos Rusijos atakų prieš Ukrainą metu, net jei jie nėra tikri, kokie tai objektai.
Kaip žinoma, po to, kai rugpjūčio 26 d. rytą Rusija masiškai apšaudė Ukrainą, Lenkija pareiškė, kad jos oro erdvę pažeidė „oro objektas“, kuris esą buvo dronas-kamikadzė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vėl žvangina atominiais ginklais: Rusija rengia branduolinės doktrinos pakeitimus
10:59
Rusija keis savo branduolinę doktriną remdamasi pastarųjų konfliktų analize ir Vakarų veiksmais, susijusiais su karu Ukrainoje. Tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurio interviu agentūra TASS paskelbė sekmadienį, rugsėjo 1 d.
„Kaip jau ne kartą buvo sakyta iš mūsų pusės, darbas yra pažengęs į priekį ir yra aiškus ketinimas atlikti korekciją, kurią taip pat sąlygoja pastarųjų metų konfliktų raidos patirties studijavimas ir analizė, įskaitant, žinoma, viską, kas susiję su mūsų Vakarų priešininkų eskalacijos kursu, susijusiu su specialiąja karine operacija (taip Rusija vadina karą Ukrainoje. - red. past.)“, - sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras.
Jis paaiškino, kad šiuo metu vyksta atitinkamo dokumento rengimo procesas, tačiau dar per anksti kalbėti apie konkrečius jo užbaigimo terminus. „Šio darbo užbaigimo laikas yra gana sudėtingas klausimas, atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie svarbiausius mūsų nacionalinio saugumo užtikrinimo aspektus“, - tvirtino S.Riabkovas.
Rusijos politikai vis dažniau kalba apie doktrinos koregavimą
Viceministras jau ne kartą pranešė apie planuojamus Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus. Neseniai apie tai įspėjo ir kiti Rusijos politikai. Liepos 11 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, patvirtino, kad vyksta diskusijos dėl Rusijos branduolinės doktrinos koregavimo. Galimus pakeitimus jis apibūdino neva kaip atsaką į NATO veiksmus.
Rugpjūčio 27 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad JAV politikai gerai žino Rusijos „doktriną dėl branduolinio ginklo panaudojimo, kuri, beje, dabar tikslinama“.
Rusijos branduolinė doktrina
Pagal 2020 m. „Rusijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindus“ Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, jei priešas prieš Rusiją ir jos sąjungininkus panaudoja šiuos ar kitų rūšių masinio naikinimo ginklus, jei gaunama patikima informacija apie balistinių raketų paleidimą siekiant atakuoti Rusiją ir jos sąjungininkus, jei priešas paveikia objektus, būtinus atsakomiesiems branduolinių pajėgų veiksmams, taip pat agresijos prieš Rusiją naudojant įprastinę ginkluotę atveju, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui.
Ukraina sukūrė balistinę raketą: kas žinoma apie Ukrainos raketų programą
10:30
Praėjusią savaitę spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis sėkmingai išbandė savo pirmąją balistinę raketą. Tai Ukrainos karo pramonės pasiekimas, galintis turėti reikšmingos įtakos karo eigai, tačiau apie kokį pasiekimą galėjo kalbėti Ukrainos prezidentas, klausia BBC.
„Maniau, kad dar per anksti apie tai kalbėti, bet jau įvyko pirmosios Ukrainos balistinės raketos bandymas – teigiamas. Sveikinu su tuo mūsų karinę pramonę“, – sakė V.Zelenskis, tačiau nepateikė jokių detalių.
Pasak V.Zelenskio, savo balistinės raketos sukūrimas rodo aukštą Ukrainos gynybos pramonės specialistų lygį.
Dar liepą V.Zelenskis kalbėjo apie „gerą Ukrainos raketų programos dinamiką“.
„Mūsų raketų programa pasižymi gera dinamika, ir nors tai sudėtinga užduotis, mes pamažu artėjame prie galimybės naudoti savo pačių raketas, o ne tik pasikliauti partnerių tiekimu“, – teigė prezidentas.
Ukraina negali panaudoti amerikietiškų ATACMS prieš Rusiją
Tačiau Ukrainos kariuomenė jau turi balistinių raketų.
Tai senos sovietinės sistemos „Točka-U“, kurių veikimo nuotolis yra tik 120 km, o raketų skaičius labai ribotas. Be to, Ukrainos pajėgos turi amerikietiškų ATACMS, kurios smūgiuoja 300 kilometrų atstumu, tačiau Baltieji rūmai atkakliai draudžia Kyjivui jas naudoti Rusijos teritorijoje.
Todėl pastaraisiais metais Ukrainos karo pramonė pirmenybę teikė savos ilgojo nuotolio balistinės raketos kūrimui.
Kad suprastume, kodėl V.Zelenskio pareiškimai rodo svarbų proveržį, verta paaiškinti, kas yra balistinės raketos ir kodėl Ukraina beveik 20 metų negalėjo jų sukurti, pastebi BBC.
Svarbus ginklas
Skirtingai nei sparnuotosios raketos, balistinės raketos galutinį taikinį atakuoja beveik vertikaliai ir tai daro dideliu greičiu, todėl oro erdvės gynybai lieka labai mažai galimybių ją perimti.
Tokios raketos gali būti paleidžiamos iš sausumoje esančių stacionarių paleidimo įrenginių arba mobiliųjų paleidimo įrenginių, taip pat iš laivų, povandeninių laivų ir orlaivių.
Raketose gali būti skeveldrinių, kasetinių ar net branduolinių kovinių galvučių.
Pagal nuotolį balistinės raketos skirstomos į trumpojo nuotolio (250-1000 km), vidutinio nuotolio (1000-2500-4500 km) ir tarpžemynines (4500-6000 km).
Rusai smūgiuoja raketomis „Iskander-M“
Dėl savo galios, greičio ir tikslumo balistinės raketos tapo vienu svarbiausių Rusijos kariuomenės tiksliųjų ginklų.
Svarbiausi taikiniai kovos lauke Ukrainoje ir užnugaryje tiksliai numušami rusų balistinėmis raketomis – dažniausiai „Iskander-M“.
Tai galingos 7,2 m ilgio beveik 500 kg naudingosios apkrovos raketos, kurios paskutinėje pakopoje skrenda 2100 m/s greičiu.
Kitaip tariant, „Iskander“ gali įveikti didžiausią atstumą (400-500 km) per 5-6 minutes. Atsižvelgiant į tai, kad rusai jas paleidžia iš daug mažesnio nuotolio, priartėjimo laikas yra dar trumpesnis.
Ypač daug „Iskander“ Rusijos kariuomenė yra naudojusi, kad smogtų kariniams aerodromams Poltavos, Dnipro ir Kirovohrado regionuose, taip pat atakuodama raketų sistemas HIMARS ir „Patriot“.
Iš 1 300 balistinių rusų raketų „Iskander“ tik 56 buvo perimtos
Paprastai atakos vykdavo taip: Rusijos žvalgybinis dronas surasdavo taikinį, perduodavo jo koordinates ir po kelių minučių balistinė raketa smogdavo į objektą.
Dažnas ir gana veiksmingas jų naudojimas lėmė tai, kad Rusija tikriausiai gerokai išeikvojo savo balistinių raketų atsargas. Tai privertė ją kreiptis pagalbos į Šiaurės Korėją, kuri suteikė savo raketų – jos jau ne kartą buvo panaudotos smogti Ukrainai.
Balistinių raketų numušimas yra viena sudėtingiausių Ukrainos oro gynybos užduočių. Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio paskelbta informacija rodo, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusija į Ukrainą paleido 1 300 balistinių raketų „Iskander“, iš kurių tik 56 buvo perimtos.
Kitaip tariant, Rusijos ir Ukrainos kare balistika vaidina itin svarbų vaidmenį: ji suteikia vienai pusei didelį pranašumą.
Todėl Ukrainos balistinių raketų kūrimas turėjo būti Ukrainos gynybos pramonės prioritetas. Problema ta, kad per pastaruosius 20 metų jai niekaip nepavyko to padaryti.
Ukrainos balistinių raketų istorija
Ukraina apie savo balistinių raketų kūrimą pradėjo galvoti 2000-ųjų pradžioje, Viktoro Juščenkos prezidentavimo laikotarpiu.
Tuomet buvo paskelbta, kad ji kuria operatyvinę-taktinę raketų sistemą „Sapsan“, kuri iš tikrųjų turėjo būti Rusijos „Iskander“ analogas. Ukrainos sistema taip pat turėjo turėti iki 500 km galutinį nuotolį ir apie 500 kg kovinę galvutę.
Projektą buvo numatyta užbaigti 2012 m., tačiau dėl lėšų stygiaus terminas buvo nukeltas. 2013 m. birželį, Viktorui Janukovyčiui tapus prezidentu, projektas buvo staiga sustabdytas.
Apie visišką „Sapsan“ projekto sustabdymą paskelbė tuometinis Ukrainos gynybos ministras Pavlo Lebedevas. Šiuo metu jis yra ieškomas dėl valstybės išdavystės ir, preliminariais duomenimis, slapstosi Kryme, kurį aneksavo Rusija.
„Sapsan“ tapo „Grom-2“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija tvirtina, kad per apšaudymą Belgorode raketa smogė vaikų darželiui
10:00
Pirmadienio rytą Belgorodas ir Belgorodo rajonas buvo apšaudyti raketomis, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Tiesiogiai pataikyta į vieną socialinį ir vieną komercinį objektą“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“, pažymėdamas, kad ataką atrėmė priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Prie pranešimo pridėtoje nuotraukoje matyti apgadintas vaikų darželio pastatas.
„Telegram" kanalo „Shot“ duomenimis, numuštos raketos nuolaužos nukrito ant vaikų darželio „Lionok“ pastato. Tai įvyko likus maždaug pusantros valandos iki jo darbo pradžios – įstaiga atidaroma 7.30 val.
Be to, dėl apšaudymo dviejuose privačiuose namuose išdužo langai, subyrėjo fasadai ir stogai. Buvo apgadintas vienas lengvasis automobilis, pažymėjo V.Gladkovas. Pačiame Belgorode niekas nenukentėjo, tačiau buvo sužeistas Belgorodo rajono Dubovojės kaimo gyventojas.
Belgorodo meras Valentinas Demidovas nurodė, kad dėl apšaudymo savaitę bus uždaryta dešimtys vaikų darželių Charkovskaja Gora rajone. Taip pat mokyklos pereis prie nuotolinio mokymo.
„Pagrindinis tikslas – užtikrinti vaikų saugumą. Situaciją kiekvienoje šeimoje svarstysime individualiai“, – sakė V.Demidovas.
Dieną prieš tai, rugsėjo 1 d., apšaudant Belgorodą ir Belgorodo rajoną buvo sužeista 11 civilių gyventojų, tarp jų du vaikai, priminė V.Gladkovas.
Rusijos mokslininkai skalambija pavojaus varpais: šalyje žaibiškai nyksta gyventojai
09:53
Rusijoje turėtų būti vykdoma „specialioji demografinė operacija“, kad ateityje būtų išvengta visiško šalies gyventojų išnykimo, interviu naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos mokslų akademijos Centrinio ekonomikos ir matematikos instituto direktorius Albertas Bachtizinas.
Jis pažymėjo, kad ši problema yra „katastrofiško pobūdžio“.
„Per metus netenkame 500-600 tūkst. žmonių. O tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, turint omenyje teritorijos dydį ir tai, kad reikia nemažai žmonių, kad būtų išlaikytas būtinas ekonomikos augimo tempas. Taigi vienas svarbiausių uždavinių šiandien yra net ne papildyti, o padidinti šalies gyventojų skaičių“, – pabrėžė A.Bachtizinas.
Jis priminė Jungtinių Tautų publikuototą prognozę, pagal kurią iki šio šimtmečio pabaigos Rusijos gyventojų skaičius sumažės iki 120,5 mln. žmonių. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad yra ir pesimistiškesnė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) finansuojamo instituto prognozė – 106 mln. žmonių.
Tarp veiksmingų būdų padidinti gimstamumą Rusijoje A.Bachtizinas įvardijo deurbanizaciją – tolygų žmonių apgyvendinimą visoje šalyje ir vienam žmogui tenkančio gyvenamojo ploto didinimą. Kartu jis pripažino, kad panašūs eksperimentai kitose šalyse nepavyko, nes kaimo vietovės pagal gyvenimo lygį pralaimi didmiesčiams.
„Mes taip pat turėjome bandymą – „Tolimųjų Rytų hektaras“, tačiau jis iš esmės baigėsi niekuo, nes potencialių persikėlėlių netenkino suteiktų žemės sklypų kokybė ir lėšų, reikalingų įsikurti, trūkumas. O ant ko statyti namą? O svarbiausia – turi būti išvystyta infrastruktūra, kad žmonės norėtų persikelti. Visa tai reikalauja didžiulių investicijų“, – pažymėjo mokslininkas.
Jis pridūrė, kad prognozės rodo, jog gimstamumas Rusijoje toliau mažės, be kita ko, dėl „pastebimai sumažėjusio“ vaisingo amžiaus moterų skaičiaus – nuo 15 iki 49 metų ir labiausiai reprodukcinio amžiaus – nuo 20 iki 29 metų.
„Mūsų skaičiavimais, iki 30-ies metų tokių moterų skaičius sumažės 9 proc.“, – patikslino A.Bachtizinas.
Remiantis 2023 m. rezultatais, gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų skaičius, tenkantis vienai reprodukcinio amžiaus moteriai) Rusijoje smuko iki 1,4 – mažiausio per 17 metų, o gimimų skaičius kasmet mažėja jau daugiau kaip 10 metų iš eilės.
Gegužės mėn. dekrete, kurį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė vos prasidėjus penktajai kadencijai, valstybės vadovas pareikalavo, kad iki 2030 m. suminis gimstamumo rodiklis padidėtų iki 1,6, o iki 2036 m. – iki 1,8.
„Šaliai reikia specialios demografinės operacijos <...>, susijusios su prezidento nurodytų tikslų įgyvendinimu“, – apibendrino A.Bachtizinas, pridurdamas, kad tai įmanoma tik dėl didelių finansinių investicijų į socialinės infrastruktūros plėtrą ir papildomo sveikatos apsaugos sistemos finansavimo. Tarp būtinų priemonių jis taip pat įvardijo socialinės įtampos mažinimą.
„Speciali kultūrinė operacija“: iš okupuotų Ukrainos teritorijų rusai masiškai išveža meno vertybes
09:29
Ukrainos okupuotose teritorijose rusai sistemingai grobsto kultūrines vertybes iš muziejų fondų bei saugyklų ir visa tai gabena į Rusiją. Pasak tyrimą atlikusių „NGL.media“ grupės žurnalistų, šitokiu būdu okupantai siekia nusavinti Ukrainos kultūrą, istoriją ir nuo žemės paviršiaus ištrinti ukrainietišką tapatybę.
Šiuo metu rusų okupuotose Ukrainos teritorijose veikia 62 muziejai, kurių bendras eksponatų skaičius siekia daugiau kaip 1,4 mln. vienetų. Tačiau į buvusias okupuotas teritorijas sugrįžę ukrainiečiai čia randa ne tik sugriautus namus, pradingusius artimuosius, nukankintų žmonių kūnus, tačiau ir išvogtas meno vertybes.
Išsamų tyrimą atlikusios Kateryna Rodak ir Elizabetha Chip teigia, kad už šių karo nusikaltimų visada slypi konkretūs žmonės – įsakymus davę ir vykdę kariškiai, juos konsultavę mokslininkai, procesą organizavę ir kontroliavę pareigūnai bei priešui padėję ukrainiečių kolaborantai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva bando pergudrauti Kyjivą: pasitelkė naujus beveik nematomus dronus
08:58
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įsiveržus į Kursko sritį, rusai prieš ukrainiečius pradėjo naudoti naujo tipo dronus. Tvirtinama, kad šie bepiločiai orlaiviai paverčia „elektroninės kovos sistemas bejėgėmis“, skelbia naujienų agentūra „Euronews“.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos Novgorodo srities gubernatorius Andrejus Nikitinas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ kanale pareiškė, kad operacijoje prieš Ukrainos karius plačiai naudojami šviesolaidiniai dronai, pavadinti „Novgorodo kunigaikštis Vandalas“.
Pasak bendrovės „Cornell Brooks“ vykdomojo direktoriaus Jameso Pattono Rogerso, tokio tipo modifikuoti dronai skrydžio metu išskleidžia itin lengvą šviesolaidinį laidą, todėl yra „beveik nematomi“ kitos pusės žvalgybos komandoms.
Kovo mėnesį Ukrainos karinis tinklaraštininkas Serhijus „Flash“ Beskrestnovas fronto linijoje aptiko vieną iš Rusijos šviesolaidinių dronų. Jis apibūdino aparatą kaip bepilotį orlaivį su keistu plastiku viršuje, kurio viduje buvo maždaug 10,8 km šviesolaidinio kabelio, esančio ten, kur kituose bepiločiuose orlaiviuose paprastai būna radijo signalus priimantis ir perduodantis siųstuvas.
Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI) naujųjų technologijų analitikas Noah Sylvia pažymėjo, kad dronas neskleidžia jokių radijo signalų, kuriais būtų galima sekti jo ar jo operatoriaus buvimo vietą.
Ekspertų teigimu, rusai naudoja šviesolaidę technologiją, nes, skirtingai nei įprasti pirmojo asmens (FPV) dronai, kabeliai operatoriui užtikrina aukštos kokybės vaizdo įrašą, kuris neiškraipomas esant trikdžiams.
Tačiau ši technologija turi ir trūkumų. Skirtingai nei FPV dronai, kurie yra lengvi ir kurių svoris yra ribotas, naujiesiems dronams reikės daugiau akumuliatoriaus galios arba galingesnių variklių, kad būtų galima kompensuoti kabelio sunkį, o tai gali gerokai pabranginti jų gamybą, nurodė analitikas.
Pasak J.P.Rogerso, abi kariuomenės stebės, kaip šie dronai veikia mūšio lauke, nes jei jie suteiks „nematomą taktinį pranašumą Rusijai“, abi pusės pradės juos naudoti dažniau.
Nepaisant to, N.Sylvia mano, kad šviesolaidiniai dronai nepadarys revoliucijos karo veiksmų vedimo srityje. Vietoje to, labiau tikėtina, kad jie bus naudojami kaip priedas prie jau dabar galingų abiejų pusių dronų flotilių.
Kol kas per anksti žinoti, kokios kovos priemonės bus naudojamos prieš juos, tęsė ekspertas N.Sylvia, tačiau juos „numuš kulkos, raketos ar kiti dronai“.
„Žmonės karo metu yra labai išradingi, ir aš garantuoju, kad tam bus sukurta atsakomoji priemonė, jei jos dar nėra“, – aiškino jis.
Savo ruožtu J.P.Rogersas įvertino, kad sunku nustatyti, kas turi pranašumą dronų kare, nes tai yra „katės ir pelės žaidimas“, kai kiekviena pusė stengiasi atremti kitos pusės naujausias inovacijas.
Šeštadienį į Rusijos teritoriją įskrido pusantro šimto bepiločių orlaivių – Maskvos regione buvo atakuotos dvi saulės elektrinės ir naftos perdirbimo gamykla.
Atviras seržanto pasakojimas: „Kai vieną dieną į tavo gatvę įvažiuos rusų tankas, tai tau viskas“
08:12
Prieš dvejus metus padėtis rytiniame fronte buvo sudėtinga, o dabar ji dar sudėtingesnė, pasakojimą pradėjo 33 metų Dmytro, Donecko srities fronte kovojančio Ukrainos 33-iojo atskiro bataliono vyresnysis seržantas, užimantis pareigas nuo pavasario. Ne vienerius metus Ukrainą ginantis vyras prisipažino negalintis pakęsti, kai mato, kaip žmonės linksminasi, o jo vaikinai aukoja gyvybes.
Jo desantininkų dalinys šiuo metu kovoja Donecko srityje Kurachovo kryptimi. Pirmaisiais karo metais Dmytro kovojo 95-ojoje brigadoje, elitiniame Ukrainos kariuomenės dalinyje.
Tačiau po daugkartinių sužeidimų jis įstojo į kitą batalioną.
Vyras prasitarė, kad jo dukrai yra tiek pat metų, kiek vyksta Rusijos pradėtas karas – ji gimė likus trims dienoms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Leidinys „Postimees“ paskelbė Dmytro, ginančio Ukrainą nuo pirmųjų pilno masto karo dienų, pasakojimą apie tai, ką jis mano apie dabartinę karo padėtį ir Ukrainos visuomenės požiūrį į jį.
Šis atviras Ukrainos kario pasakojimas parengtas prieš Ukrainos kariams įsiveržiant į Rusijos Kursko sritį.
Plačiau skaitykite ČIA.
FNTT įspėja apie naujas tendencijas: į sankcijų apėjimą įsitraukia Rusijos žvalgyba
07:44
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys Maskvai pritaikė didžiausias istorijoje sankcijas ir prekybos apribojimus.
Tačiau Rusijos ekonomikos bent kol kas tai nepalaužė. Už sankcijų priežiūrą Lietuvoje atsakingas teisėsaugos pareigūnas interviu 15min paaiškino, kokie veikėjai labiausiai padeda Kremliui išvengti nuostolių ir ko ėmėsi Rusijos žvalgyba.
„Pirmieji bandymai apeiti sankcijas dabar atrodo gana naivūs“, – interviu 15min sakė Finansinių nusikaltimų tarnybos vado pavaduotojas Audrius Valeika.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Lenkija pakėlė lėktuvus dėl masinių Rusijos smūgių Ukrainoje
07:29
Pirmadienį anksti ryte Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai buvo pakelti saugoti Lenkijos oro erdvę po to, kai Rusija pradėjo masinius oro smūgius Ukrainoje, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė.
„Pietrytinė Lenkijos dalis ribojasi su Ukraina. Šiąnakt buvo stebimas intensyvus Rusijos Federacijos tolimosios aviacijos aktyvumas, susijęs su smūgiais į Ukrainos teritorijoje esančius objektus. Paskutinį kartą toks padidėjęs Rusijos tolimosios aviacijos aktyvumas buvo užfiksuotas rugpjūčio 27 d.“, – sakoma pranešime.
„Įjungtos visos būtinos procedūros Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti, o Lenkijos operatyvinė vadovybė nuolat stebi padėtį“, – pridūrė departamentas.
Pranešama, kad Lenkijos gyventojai mano, jog jų kariuomenė turėtų numušti objektus, skriejančius virš Lenkijos teritorijos per Rusijos atakas prieš Ukrainą, net jei jie nėra tikri, kokie tai objektai.
Per Rusijos išpuolį Sumuose sužeista 13 žmonių, įskaitant 4 vaikus
06:44
Rugsėjo 1 d. Rusija raketomis atakavo vaikų socialinės ir psichologinės reabilitacijos centrą ir našlaičių namus Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Sumų mieste. Sumai, kuriame gyvena daugiau kaip 250 000 žmonių, yra maždaug už 350 km į rytus nuo Kyjivo.
Pasak Sumų miesto tarybos, per išpuolį buvo sužeista mažiausiai 13 civilių gyventojų, įskaitant keturis vaikus. Keturi iš sužeistųjų buvo perkelti į vietos ligoninę. Per išpuolį išdaužyta apie 400 langų, apgadinti maždaug penki netoliese esantys daugiaaukščiai.
Daugiau informacijos apie smūgio padarinius iš karto nebuvo pateikta.
Rusija balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą: dėl nukritusių nuolaužų kilo gaisrai, yra nukentėjusiųjų
06:28 Atnaujinta 07:38
Po rusų raketų smūgių ankstų pirmadienį keliuose Kyjivo rajonuose kilo gaisrai, o pareigūnai teigia, kad juos sukėlė nukritusios raketų nuolaužos.
Ankstyvą rytą Ukrainos sostinę sudrebino keli sprogimai, dėl kurių gyventojai bėgo į slėptuves.
Sostinės meras Vitalijus Klyčko savo „Telegram“ kanale pranešė, kad į medikus kreipėsi du žmonės, vienas jų hospitalizuotas.
Nukritus nuolaužoms vakariniame Sviatošyno rajone užsidegė keturi automobiliai, taip pat nukentėjo ne gyvenamosios paskirties pastatas.
Smūgis iš dalies apgadino stiklinį įėjimą į metro stotį „Sviatošyn“, kuri veikia kaip slėptuvė, taip pat apgadintas šalia įėjimo esantis kioskas, sakė V.Klyčko.
Pasak jo, Holosijivo rajone nukentėjo katilinė.
Ševčenkos rajone kilo gaisras vienos bendrovės teritorijoje.
Prieš kurį laiką oro pajėgos pranešė apie raketų grupę, skriejančią Kyjivo link.
Kaip pranešė Kyjivo karinė administracija, sunaikinta keliolika sparnuotųjų raketų, apie dešimt balistinių raketų bei dronas.
„Viskam bus rastas atsakymas. Priešas tai pajus“, – po išpuolio savo „Telegram“ kanale parašė prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
Anot Ukrainos žiniasklaidos, sprogimas taip pat nugriaudėjo antrame pagal dydį šalies mieste Charkive.
Šis apšaudymas surengtas kitą dieną po to, kai Rusijos kariuomenė pranešė perėmusi ir sunaikinusi 158 ukrainiečių dronus, nukreiptus į kelis Rusijos regionus. Tai buvo viena didžiausių Ukrainos atakų per ilgiau kaip dvejus su puse metų besitęsiantį plataus masto karą.
Taip pat jau kelias savaites tęsiasi Ukrainos pajėgų puolimas Rusijos Kursko regione.
