Svarbiausios naujienos
- „Jei bus įsakymas, vyksime ir į Maskvą“: ukrainiečių kariai ruošiasi mūšiui Kurske
- Dvi rusų balistinės raketos smogė švietimo įstaigai Poltavoje: penkios dešimtys negyvų, daugiau kaip du šimtai sužeistų.
- Vyrukas su alaus pilvuku gali būti „kiborgas“: kariškis papasakojo apie svarbius dalykus fronte.
- Kyjivo laukia sunkus pasirinkimas: ekspertai įvertino, kaip baigsis operacija Kursko srityje.
- „Reuters“: tyrėjai aptiko Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“ dislokavimo vietą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Jei bus įsakymas, vyksime ir į Maskvą“: ukrainiečių kariai ruošiasi mūšiui Kurske
20:34
Naujai mobilizuoti Ukrainos kariai intensyviai ruošiasi kovinėms operacijoms, siekdami sulaikyti Maskvos puolimą. BBC apsilankė slaptame poligone Černihivo srityje, kur vyksta mokymai, ir kalbėjosi su ukrainiečių kariais.
Kaip rašo leidinys, labiausiai stebina naujokų amžius – dauguma jų atrodo maždaug 40–50 metų.
Vienas iš naujai mobilizuotų karių, Rostislavas, kuris dar prieš mėnesį dirbo vairuotoju, o dabar gali atsidurti Rusijos teritorijoje Kursko srityje, sakė, kad Ukrainos kontrpuolimą laiko teisingu sprendimu.
„Pažiūrėkite, kiek laiko jie buvo mūsų žemėje. Mes taip ilgai kentėjome, kad privalome kažką daryti. Negalime ramiai sėdėti, kol jie užima mūsų teritoriją. Ką tada darysime? Tapsime jų vergais?“ – sakė jis.
Maksimas, 30-metis statybų darbininkas, kuris atrodo kaip jauniausias iš karių, sako, kad intensyvesnis mokymas yra svarbus, nes padės fronto linijose.
„Mums reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Kuo daugiau treniruosimės, tuo daugiau čia išmoksime. Tai padės mums fronto linijose“, – sako jis ir priduria, kad „yra pasirengęs ginti savo žemę Donbase arba Kursko srityje“.
Pokalbyje su BBC korespondentais ukrainiečių vadas šaukiniu „Audra“, kurio vadovaujama 22-oji mechanizuotoji brigada pirmoji įžengė į Kursko srities teritoriją, atsisakė prognozuoti, kiek laiko jie liks Rusijos teritorijoje.
„Mes vykdome įsakymus. Būsime ten tol, kol mums bus liepta... Jei mums bus įsakyta judėti į priekį, galėsime patekti ir į Maskvą – ir parodysime, kas yra Ukraina ir kokie kazokai yra mūsų vaikinai“, – sako jis.
Anksčiau buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris pažymėjo, kad Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Federacijos Kursko sritį rodo, jog Rusija negali vienu metu pulti ir gintis.
Rusai smogė universitetui Sumuose
23:34
Rusijos okupacinės pajėgos toliau terorizuoja taikius Ukrainos miestus. Rugsėjo 3 d. vėlų vakarą pranešta apie ataką Sumuose.
Rusai iš oro smogė vieno iš miesto universitetų pastatui. Apie tai pranešė Sumų regiono karinė administracija.
„Priešas naudojo KAB. Įvykio vietoje dirba visos būtinos tarnybos“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu turimais duomenimis, yra viena auka, pranešė Sumų miesto taryba. Jis patyrė nesunkius sužalojimus. Nukentėjusiajam suteikta būtina medicinos pagalba.
Rusijos kariai nušovė tris ukrainiečių karo belaisvius
23:18
Torecko kryptimi rusų kariai nušovė tris pasidavusius ukrainiečių karius.
Kaip pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra, informacija apie tai antradienį buvo išplatinta „Telegram“. Pasak pranešimo, vienos iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadų kariai išėjo iš namo rūsio pakeltomis rankomis, o okupantai paguldė juos veidu į žemę ir beveik iš karto šovė jiems į nugarą.
„Tyčinis karo belaisvių žudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir priskiriamas prie sunkių tarptautinių nusikaltimų. Išplatinta informacija šiuo metu tikrinama. Atliekami įvairūs tyrimo (paieškos) veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas minėto įvykio aplinkybes“, – sakoma pareiškime.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Tai jau ne pirmas pranešimas apie Rusijos okupantų įvykdytas egzekucijas Ukrainos gynėjams. Patys okupantai internete skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, įrodančius jų žiaurius nusikaltimus.
Praėjusį pavasarį jie paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota ukrainiečių karo belaisvio egzekucija. Po to Rusijos propaganda ėmė aktyviai teisinti šį aktą.
Rusijoje mistiškai milijardus uždirbusi įmonė pralenkė „Gazprom“ ir staiga dingo: kas vyksta?
23:14
Praėjusių metų birželį Rusijoje buvo įregistruota bendrovė „Banknota“, kuri neseniai dingo iš akiračio. Galima kelti klausimą – kas tokio ypatingo, kad mažai žinoma įmonė, dirbusi daugiau nei metus, nutraukė savo veiklą? Tačiau viskas daug įdomiau: ši bendrovė per metus sugebėjo uždirbti trečią pagal dydį pelną Rusijoje, aplenkusi net tokius milžinus kaip „Lukoil“ ir „Sberbank“.
Vien pernai registruota „Banknota“ sugebėjo gauti 3,7 trilijono rublių (36,5 mlrd. eurų) pajamų, taip pat 3,4 trilijono rublių (33,5 mlrd. eurų) grynojo pelno, o tai faktiškai sudaro 8,5 proc. metinio Rusijos biudžeto.
Šią mistišką bendrovę sugebėjo aplenkti tik valstybinės energetikos milžinės „Rosneft“ ir „Gazprom“.
„Banknota“ dabar jau ištrintame tinklalapyje save apibūdino kaip hipotekos, automobilių ir verslo paskolų teikėją, nors neturėjo banko licencijos.
Rusijos žiniasklaidos kanalas RTVI tyrė šį bendrovės reiškinį ir jos apklausti teisininkai išreiškė rimtų abejonių, kaip paskolų teikėjas galėjo gauti tokį didelį pelną, kuris viršija daugelio didžiausių Rusijos bendrovių pelną.
„Laikė kaip galvijus“: papasakojo, kas vykdavo Rusijoje aptiktoje karių kankinimo kameroje
22:13
Rusijos Žemutinio Naugardo srityje aptiktas dar vienas nelegalus karinis kalėjimas, kurį veikiau galima laikyti kankinimų kamera. Pasak užsienio žiniasklaidos, „pataisos įstaiga“ yra Mulinos kaime, sugriautame pastate Rusijos kariuomenės 47-osios divizijos štabo teritorijoje.
Kaliniai, daugiausia mobilizuoti kariai, atsisakę kariauti Ukrainoje, čia būdavo reguliariai prirakinami grandinėmis prie radiatorių ir mušami.
Tokiais metodais juos bandoma priversti grįžti į frontą.
Vienas iš Mulinos 36994-ajame ginkluotųjų pajėgų dalinyje tarnavusių karių Rusijos leidiniui „Astra“ detaliau papasakojo apie kalėjimą.
47-asis dalinys, kurio teritorijoje šalia nedidelio poligono yra kalėjimas, buvo įkurtas 2022 m.
V.Zelenskis: mes planuojame išlaikyti teritoriją Rusijoje, kol priversime V.Putiną derėtis
21:39
Ukraina planuoja neribotą laiką laikyti Rusijos teritoriją Kursko srityje. Tai paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „NBC News“ .
Pasak V.Zelenskio, Ukraina planuoja laikyti šią teritoriją, nes ji yra neatsiejama „pergalės plano“ dalis. Kartu prezidentas pridūrė, kad šį planą išsakys tarptautiniams partneriams, įskaitant Jungtines Valstijas. Paklaustas, ar Ukraina planuoja plėsti puolimą Rusijos teritorijoje, V.Zelenskis atsakė, kad negali apie tai kalbėti.
„Nepasakysiu, atsiprašau, negaliu apie tai kalbėti. Tai tarsi mūsų, šios, Kursko operacijos pradžia. Su visa pagarba, negaliu apie tai kalbėti, manau, kad sėkmė yra labai arti staigmenos“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu leidinys pažymi, kad Kursko operacija buvo netikėta Ukrainos sąjungininkams, ypač Jungtinėms Valstijoms.
„Taip, mes niekam nepranešėme. Ir tai nėra nepasitikėjimo reikalas“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad Kyjivo kontrpuolimas praėjusią vasarą žlugo daugiausia dėl to, kad buvo plačiai išreklamuotas ir paskelbtas, suteikiant rusams laiko pasiruošti.
Užsienio leidinių teigimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Rusijoje turi geriausią ir blogiausią scenarijų. Geriausiu atveju, Ukrainos pajėgos sugebės sulaikyti Rusijos puolimą Donbase, kol pasieks nors ir nedidelių laimėjimų, ir išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją „su tvariu kariniu įsipareigojimu“. Kartu pažymima, kad galimas ir neigiamas scenarijus.
„Jei bus įsakymas, vyksime ir į Maskvą“: ukrainiečių kariai ruošiasi mūšiui Kurske
20:34
Naujai mobilizuoti Ukrainos kariai intensyviai ruošiasi kovinėms operacijoms, siekdami sulaikyti Maskvos puolimą. BBC apsilankė slaptame poligone Černihivo srityje, kur vyksta mokymai, ir kalbėjosi su ukrainiečių kariais.
Kaip rašo leidinys, labiausiai stebina naujokų amžius – dauguma jų atrodo maždaug 40–50 metų.
Vienas iš naujai mobilizuotų karių, Rostislavas, kuris dar prieš mėnesį dirbo vairuotoju, o dabar gali atsidurti Rusijos teritorijoje Kursko srityje, sakė, kad Ukrainos kontrpuolimą laiko teisingu sprendimu.
„Pažiūrėkite, kiek laiko jie buvo mūsų žemėje. Mes taip ilgai kentėjome, kad privalome kažką daryti. Negalime ramiai sėdėti, kol jie užima mūsų teritoriją. Ką tada darysime? Tapsime jų vergais?“ – sakė jis.
Maksimas, 30-metis statybų darbininkas, kuris atrodo kaip jauniausias iš karių, sako, kad intensyvesnis mokymas yra svarbus, nes padės fronto linijose.
„Mums reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Kuo daugiau treniruosimės, tuo daugiau čia išmoksime. Tai padės mums fronto linijose“, – sako jis ir priduria, kad „yra pasirengęs ginti savo žemę Donbase arba Kursko srityje“.
Pokalbyje su BBC korespondentais ukrainiečių vadas šaukiniu „Audra“, kurio vadovaujama 22-oji mechanizuotoji brigada pirmoji įžengė į Kursko srities teritoriją, atsisakė prognozuoti, kiek laiko jie liks Rusijos teritorijoje.
„Mes vykdome įsakymus. Būsime ten tol, kol mums bus liepta... Jei mums bus įsakyta judėti į priekį, galėsime patekti ir į Maskvą – ir parodysime, kas yra Ukraina ir kokie kazokai yra mūsų vaikinai“, – sako jis.
Anksčiau buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris pažymėjo, kad Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Federacijos Kursko sritį rodo, jog Rusija negali vienu metu pulti ir gintis.
Poltavoje aukų skaičius išaugo iki 271, gelbėtojai dirbs visą naktį
20:19
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per Rusijos puolimą Poltavoje žuvo 50 žmonių ir 271 buvo sužeistas. Šie duomenys nuolat atnaujinami, pabrėžė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžijus.
„Išgelbėti 25 žmonės. Iš griuvėsių išlaisvinta 11 žmonių. Mūsų šešių aukštų švietimo įstaigos pastatas buvo iš dalies sugriautas. Šiuo metu vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos, atsižvelgiama į saugumo komponentą. Per oro antskrydžius personalas turi būti atitrauktas, nes turime atvejų, kai Rusijos Federacija suduoda dvigubus smūgius mūsų gelbėtojams“, – sakė jis televizijos kanalo „Mes esame Ukraina“ eteryje.
Šiuo metu smūgio vietoje dirba daugiau kaip 50 technikos vienetų, įskaitant sunkiąją inžinerinę įrangą. Dalyvauja apie 220 gelbėtojų, taip pat šunų komandos. Kas 15-20 minučių skelbiamas tylos režimas, kad gelbėtojai galėtų girdėti žmones. Vyksta avarinių konstrukcijų demontavimas.
„Taip sakant, vietoje dirba Valstybinės avarinės tarnybos specialiosios pajėgos. Tai mobilusis greitojo reagavimo gelbėjimo centras, kuris specializuojasi dirbti aukštyje ir šalinti nuolaužas“, – pridūrė jis.
Pasak Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovo spaudai, susidarius tokioms ekstremalioms situacijoms, taikoma praktika gelbėtojus pastiprinti darbuotojais iš kitų regionų.
„Todėl pasitelkėme darbuotojus iš Čerkasų srities ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos centrinio padalinio bei mobiliojo gelbėjimo centro. Jie tikriausiai nenutrauks darbo ir naktį. Štabas viską nusprendė. Tačiau gelbėtojai dirbs tol, kol visus išgelbės ir suras“, – pareiškė jis.
JAV: ataka Poltavoje yra dar vienas siaubingas priminimas apie V. Putino brutalumą
20:15 Atnaujinta 21:35
Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos centrinėje dalyje esantį Poltavos miestą, per kurią žuvo mažiausiai 51 žmogus, ir pareiškė, kad tai rodo, jog reikia skubiai stiprinti Kyjivo oro gynybą.
Šis išpuolis buvo „dar vienas siaubingas Putino žiaurumo Ukrainos žmonių atžvilgiu priminimas“, žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Jis pridūrė, kad JAV artimiausiomis savaitėmis Kyjivui atsiųs daugiau karinės pagalbos.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pavadino išpuolį „pasibjaurėtinu agresijos aktu“.
„Rusijos smūgiai Poltavoje yra naujausias pasibjaurėtinas agresijos aktas niekingame ir neteisėtame Putino kare Ukrainoje“, – pareiškime socialiniame tinkle „X“ teigė britų sekretorius.
Savo ruožtu Vokietija pareiškė, kad V. Putino brutalumas neturi ribų.
„Jis turi būti patrauktas atsakomybėn, – „X“ rašė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, po vieno iš daugiausiai gyvybių nusinešusių smūgių per pustrečių metų trunkantį karą Ukrainoje.
Žuvusiųjų per Rusijos smūgį Poltavoje skaičius išaugo iki 51, pradėtas tyrimas
19:11
Rusijos puolimo prieš Poltavą aukų skaičius išaugo iki 51, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. Daugiau kaip 200 žmonių buvo sužeisti.
„Poltavos specializuotai gynybos prokuratūrai procesiškai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą fakto (Ukrainos baudžiamojo kodekso 110 straipsnis)“, – pranešė Generalinė prokuratūra.
Jie pridūrė, kad tyrimo duomenimis, rugsėjo 3 d. Rusijos okupantai dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“ atakavo Poltavą. Priešas pataikė į švietimo įstaigą ir ligoninę.
„Iš dalies sugriautas vienas iš Ryšių instituto pastatų, ligoninė ir greta esantys namai. Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėtojai, tyrimo operatyvinė grupė ir kitos tarnybos, valomi griuvėsiai. Aukų skaičius tikslinamas. Prokurorai, bendradarbiaudami su kitomis teisėsaugos institucijomis, fiksuoja dar vieno valstybės agresorės nusikaltimo padarinius. Atliekami neatidėliotini tyrimo veiksmai“, – pranešė Generalinė prokuratūra.
Mongolija iškilmingai išlydėjo V.Putiną
18:37
Po didelį pasipiktinimą Europoje sukėlusio Vladimiro Putino vizito Mongolijoje Rusijos prezidentas pagarbiai išlydėtas namo.
Antradienį paskelbtame pareiškime Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai teigė, kad šalis yra priklausoma nuo energijos išteklių, todėl jai sunku uždėti V.Putinui antrankius dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderio, išduoto dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, skelbia leidinys „Politico“.
„Mongolija importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau kaip 20 proc. elektros energijos iš artimiausių kaimyninių šalių, kurių tiekimas anksčiau buvo nutrūkęs dėl techninių priežasčių. Šis tiekimas yra labai svarbus mūsų ir mūsų žmonių egzistencijai užtikrinti“, – sakė atstovas spaudai.
„Mongolija visuomet laikėsi neutralumo politikos visuose savo diplomatiniuose santykiuose, kaip matyti iš mūsų iki šiol padarytų pareiškimų“, – pridūrė atstovas spaudai.
Po mirtino smūgio Poltavoje Latvijos prezidentas ragina leisti Ukrainai atakuoti giliai Rusijoje
18:14
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino panaikinti visus apribojimus Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus po Rusijos balistinio smūgio Poltavoje.
Pasak svetainės „Evrapejskaja pravda“, šį pareiškimą jis paskelbė savo „X“ paskyroje.
Latvijos prezidentas teigė, kad leidimas vykdyti tolimojo nuotolio smūgius nereiškia eskalacijos, bet padeda išsaugoti civilių gyvybes.
„Rusija per Poltavos smūgį nužudė 41 žmogų ir dar 180 sužeidė. Dar kartą kartoju: apribojimai Ukrainai naudoti visus ginklus prieš Rusiją turi būti panaikinti. Kalbama ne apie eskalaciją, o apie nekaltų žmonių gyvybes“, - pabrėžė jis.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija po naujienų iš Poltavos paragino Rusiją prisiimti atsakomybę.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius pareiškė užuojautą per susitikimą su savo kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu Londone.
Trys Ukrainos ministrai ir Valstybės turto fondo vadovas pareiškė atsistatydinantys
17:49
Trys Ukrainos ministrai ir Valstybės turto fondo vadovas pateikė atsistatydinimo pareiškimus, antradienį pranešė šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Jo teigimu, trauktis iš pareigų nori strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, teisingumo ministras Denysas Maliuska, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Strilecas bei Valstybės turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ R.Stefančukas pasidalino keturių pareigūnų parašytais pareiškimais ir sakė, kad jie bus išnagrinėti per artimiausią plenarinį Aukščiausiosios Rados posėdį.
Penkios dešimtys negyvų, daugiau kaip du šimtai sužeistų. O.Zelenska: mes niekada to nepamiršime
17:45
Per rusų ataką prieš centrinėje Ukrainos dalyje esantį Poltavos miestą, kur pataikyta į karinio mokymo įstaigą, žuvo mažiausiai 47 žmonės, dar per 200 sužeista, antradienį pranešė šalies pirmoji ponia Olena Zelenska.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau pranešė, kad antradienį dvi balistinės raketos pataikė į mokymo įstaigos ir greta esančios ligoninės teritoriją.
„Priešas smogė švietimo įstaigai ir ligoninei. Jau žinome apie 47 žuvusiuosius ir 206 sužeistuosius. Rusija atima vertingiausią mūsų turtą – gyvybes. Mes niekada to nepamiršime“, – socialiniame tinkle „X“ parašė O.Zelenska, pavadinusi ataką „baisia tragedija visai Ukrainai“.
Nepatvirtintais pranešimais, smūgis buvo nukreiptas į karinę ceremoniją po atviru dangumi. Tai sukėlė pyktį Ukrainos socialinių tinklų erdvėje, o daugelis kaltino pareigūnus, kad šie, nepaisydami Rusijos atakų grėsmės, leido organizuoti tokį renginį.
V.Zelenskis sakė nurodęs atlikti tyrimą dėl įvykio aplinkybių.
„Už šį smūgį rusų padugnės tikrai sumokės. Mes ir toliau raginame visus pasaulio gyventojus, turinčius galios, sustabdyti šį terorą: Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų dabar, o ne sandėliuose. Tolimojo nuotolio smūgių, galinčių apsaugoti mus nuo Rusijos teroro, reikia dabar, o ne vėliau“, – parašė jis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
„Deja, kiekviena delsimo diena reiškia daugiau prarastų gyvybių“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Laiko tarpas tarp pavojaus signalo ir mirtinų raketų atskriejimo buvo toks trumpas, kad žmonės tuo metu buvo tik bebėgantys į slėptuvę“, – sakė Gynybos ministerija.
Poltavoje prieš plataus masto karą gyveno apie 300 tūkst. žmonių. Šis miestas yra už 300 km į rytus nuo Kyjivo.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas netrukus po išpuolio prieš Poltavos karinį institutą matė kelis greitosios pagalbos automobilius, važiuojančius į atakos vietą.
„Vienas iš instituto pastatų buvo iš dalies sugriautas, o daug žmonių įstrigo po griuvėsiais“, – sakė Gynybos ministerija.
Gelbėtojai, kuriems pavyko išgelbėti 25 žmones, įskaitant 11 įstrigusių po griuvėsiais, vis dar dirba, teigė ministerija.
JAV ilgojo nuotolio raketos Ukrainai: kada bus sprendimas ir kiek užtruks pristatymas
17:37
JAV netrukus gali sutikti Ukrainai perduoti ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas, kurios skrietų giliai į Rusiją, tačiau, pasak JAV pareigūnų, Kyjivui reikės laukti kelis mėnesius, kol JAV išspręs techninius klausimus, susijusius su bet kokiu siuntimu.
Tikimasi, kad šį rudenį bus paskelbta apie jungtinių oro-žemės atakos raketų (JASSM) įtraukimą į ginkluotės paketą, sakė trys agentūros „Reuters“ šaltiniai, nors galutinis sprendimas dar nepriimtas. Šaltiniai atsisakė būti įvardyti, nes nėra įgalioti kalbėti šia tema.
Pasak pareigūnų, JASSM raketų siuntimas į Ukrainą galėtų iš esmės pakeisti strateginę konflikto situaciją, nes daugiau Rusijos teritorijos atsidurtų galingų, tiksliai valdomų šaudmenų taikiklyje, o tai kelia didelį susirūpinimą Joe Bideno administracijai.
Kariniai analitikai teigė, kad JASSM, kurios yra nepastebimos ir gali smogti toliau nei dauguma kitų šiuo metu Ukrainoje turimų raketų, galėtų priversti Rusiją šimtais kilometrų atitolinti naikintuvų ir raketų dislokacijos vietas ir tiekimo sandėlius.
Tai smarkiai apsunkintų Rusijos gebėjimą vykdyti puolamąsias operacijas ir galbūt suteiktų Ukrainai strateginį pranašumą.
Paleidus raketas iš taškų netoli Ukrainos šiaurinės sienos su Rusija, jos galėtų pataikyti į karinius objektus netoli Rusijos Voronežo ir Briansko miestų. Paleidus jas pietuose netoli fronto linijos, būtų galima smogti Kryme esantiems aerodromams ar karinio jūrų laivyno objektams.
Smūgiai Rusijai ilgojo nuotolio raketomis
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų smūgis Poltavoje: skelbiama, kad vyko karinė ceremonija po atviru dangumi
16:42
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad antradienį per rusų ataką prieš centrinėje Ukrainos dalyje esantį Poltavos miestą, kur pataikyta į karinio mokymo įstaigą, žuvo dešimtys žmonių.
„Daugiau kaip 180 žmonių buvo sužeisti. Deja, yra daug žuvusiųjų. Šiuo metu yra pranešta apie 41 žuvusį žmogų“, – sakė V.Zelenskis.
Anot prezidento, po griuvėsiais esama žmonių.
Pasak jo, dvi balistinės raketos pataikė į mokymo įstaigos ir greta esančios ligoninės teritoriją.
Daugelis kaltino pareigūnus, kad šie leido organizuoti tokį renginį
Nepatvirtintais pranešimais, smūgis buvo nukreiptas į karinę ceremoniją po atviru dangumi. Tai sukėlė pyktį Ukrainos socialinių tinklų erdvėje, o daugelis kaltino pareigūnus, kad šie, nepaisydami Rusijos atakų grėsmės, leido organizuoti tokį renginį.
V.Zelenskis sakė nurodęs atlikti tyrimą dėl įvykio aplinkybių.
„Už šį smūgį rusų padugnės tikrai sumokės. Mes ir toliau raginame visus pasaulio gyventojus, turinčius galios, sustabdyti šį terorą: Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų dabar, o ne sandėliuose. Tolimojo nuotolio smūgių, galinčių apsaugoti mus nuo Rusijos teroro, reikia dabar, o ne vėliau“, – parašė jis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
„Deja, kiekviena delsimo diena reiškia daugiau prarastų gyvybių“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Laiko tarpas tarp pavojaus signalo ir mirtinų raketų atskriejimo buvo toks trumpas, kad žmonės tuo metu buvo tik bebėgantys į slėptuvę“, – sakė Gynybos ministerija.
Poltavoje prieš plataus masto karą gyveno apie 300 tūkst. žmonių. Šis miestas yra už 300 km į rytus nuo Kyjivo.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas netrukus po išpuolio prieš Poltavos karinį institutą matė kelis greitosios pagalbos automobilius, važiuojančius į atakos vietą.
„Vienas iš instituto pastatų buvo iš dalies sugriautas, o daug žmonių įstrigo po griuvėsiais“, – sakė Gynybos ministerija.
Gelbėtojai, kuriems pavyko išgelbėti 25 žmones, įskaitant 11 įstrigusių po griuvėsiais, vis dar dirba, teigė Gynybos ministerija.
„Daugiau skausmo“
Oficialiuose kanaluose ir vietos žiniasklaidoje buvo dalijamasi žinutėmis, kuriose vietos gyventojai buvo raginami duoti kraujo, kuris padės sužeistiesiems.
Tuo pat metu internete pasipylė kritika Ukrainos pareigūnams.
„Poltava (...) Kaip gali susirinkti tokia daugybė žmonių tokioje įstaigoje?“ – klausė tinklaraštininkas Sergejus Naumovičius.
Rusijos kariniuose tinklaraščiuose buvo pasirodę pranešimų, kad smūgis buvo nukreiptas į lauke vykusią ceremoniją.
Neskelbia informacijos saugumo sumetimais
Poltavos gubernatorius Filipas Proninas teigė, kad jo administracija saugumo sumetimais negali pateikti išsamesnės informacijos apie smūgio aplinkybes.
„Priešas naudojasi bet kokiomis priemonėmis, kad Ukrainai sukeltų daugiau skausmo ir dezorientuotų ukrainiečius. Prašome pasitikėti tik patikimais šaltiniais“, – sakė jis.
Ukrainos parlamento narė Marija Bezuhla, nuolat kritikuojanti šalies karinę vadovybę, apkaltino aukšto rango pareigūnus, kad jie, leisdami tokius renginius, kelia pavojų kariams.
„Šios tragedijos nuolat kartojasi. Kada tai baigsis?“ – rašė ji „Telegram“.
Ši ataka buvo surengta po dar vieno neseniai Ukrainos kariuomenės vadovybę supurčiusio skandalo, kai praėjusią savaitę sudužo JAV pagamintas naikintuvas F-16 ir žuvo jo pilotas.
F-16 katastrofa buvo didelė nesėkmė Kyjivui, kuris ištisus mėnesius prašė, kad Vakarai atsiųstų pažangių naikintuvų. Po šio įvykio buvo atleistas šalies oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.
Po kritikos neuždėjus antrankių V.Putinui prakalbo ir pati Mongolija: paaiškino, kodėl taip pasielgė
16:31
Atsiprašome visų, mūsų rankos yra iš esmės surištos. Maždaug tokią žinutę paskelbė Mongolijos vyriausybė po to, kai pirmadienį nepavyko įvykdyti tarptautinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, kai jis atvyko į šalį oficialaus vizito.
Antradienį paskelbtame pareiškime Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai teigė, kad šalis yra priklausoma nuo energijos išteklių, todėl jai sunku uždėti V.Putinui antrankius dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderio, išduoto dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, skelbia leidinys „Politico“.
„Mongolija importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau kaip 20 proc. elektros energijos iš artimiausių kaimyninių šalių, kurių tiekimas anksčiau buvo nutrūkęs dėl techninių priežasčių. Šis tiekimas yra labai svarbus mūsų ir mūsų žmonių egzistencijai užtikrinti“, – sakė atstovas spaudai.
„Mongolija visuomet laikėsi neutralumo politikos visuose savo diplomatiniuose santykiuose, kaip matyti iš mūsų iki šiol padarytų pareiškimų“, – pridūrė atstovas spaudai.
Mongolija, didžiulė šalis, kurioje gyvena 3,3 mln. žmonių, yra nepatogioje geografinėje padėtyje – tarp supervalstybių Rusijos ir Kinijos. Šalis diplomatiniu požiūriu laikosi sudėtingos pozicijos, kad nesusipriešintų su nė viena iš savo kaimynių, su kuriomis ją sieja glaudūs istoriniai ir ekonominiai ryšiai. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą nepakeitė Mongolijos sostinėje Ulan Batore įsikūrusios vyriausybės skaičiavimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dvi rusų balistinės raketos smogė švietimo įstaigai Poltavoje: 41 negyvas, beveik du šimtai sužeistų
14:33 Atnaujinta 15:55
Rusijos pajėgos dviem balistinėmis raketomis smogė karinio mokymo įstaigai Poltavoje. Per žiaurų išpuolį žuvo daugiau kaip 40 žmonių ir 180 buvo sužeista, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad jį pasiekė pirminiai preliminarūs pranešimai apie Rusijos smūgį šiame Ukrainos mieste.
„Pagal dabar turimą informaciją, tai buvo dvi balistinės raketos. Jos pataikė į švietimo įstaigos ir šalia esančios ligoninės teritoriją. Vienas iš Ryšių instituto pastatų buvo iš dalies sugriautas. Žmonės įstrigo po griuvėsiais. Daugelį pavyko išgelbėti. Daugiau kaip 180 žmonių buvo sužeista. Deja, daug jų žuvo. Kol kas pranešama apie 41 žuvusį asmenį. Reiškiu užuojautą visoms šeimoms ir draugams“, – rašė V.Zelenskis.
Prezidentas nurodė išsamiai ir skubiai ištirti visas įvykio aplinkybes.
„Gelbėjimo operacijoje dalyvauja visos būtinos tarnybos. Esu dėkingas kiekvienam žmogui, kuris nuo pirmųjų minučių po smūgio padėjo žmonėms, gelbstintiems gyvybes“, – rašė V.Zelenskis.
„Už šį smūgį rusų padugnės tikrai sumokės. Mes ir toliau raginame visus pasaulio gyventojus, turinčius galios, sustabdyti šį terorą: Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų dabar, o ne sandėliuose. Tolimojo nuotolio smūgių, galinčių apsaugoti mus nuo Rusijos teroro, reikia dabar, o ne vėliau, – pridūrė jis. – Deja, kiekviena delsimo diena reiškia daugiau prarastų gyvybių.“
Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pranešė, kad gelbėtojai lokalizavo gaisrą ir toliau šalina griuvėsius. Iš nuolaužų ištraukta 11 žmonių. Smūgio banga išdaužė netoliese esančių namų langus.
„Policija eina nuo durų prie durų ir tikrina, ar nėra nukentėjusiųjų. Jau užregistruota apie šimtas pranešimų apie sugadintą turtą“, – apibendrino jis.
Pasak Rusijos karinių tinklaraštininkų, Rusijos kariuomenė atakavo naudodama „Iskander“ sistemas, o pati ataka buvo pradėta tuo metu, kai ryšių mokyklos teritorijoje būriavosi daug kariškių.
„Smūgiai pataikė į mokomąjį ir administracinį pastatą bei valgyklą. Tikėtina, kad smūgis pataikė į 179-ąjį ryšių kariuomenės mokymo centrą“, – skelbiama „Telegram" kanale „Kirilas Fiodorovas / Karo istorijos ginklai“.
Dieną prieš tai Rusijos pajėgos surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainos sostinę. Pasak Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Popkos, per ataką buvo panaudotos sparnuotosios ir balistinės raketos.
„Šūdinas popieriaus lapas“: D.Medvedevas pagrasino TBT teisėjų ir prokurorų gyvybėms
14:11
Mongolijos valdžios institucijos atsisakė vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį jam atvykus į šalį, pareiškė Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ir pagrasino teismo teisėjų ir prokurorų gyvybėms.
„Mongolai pasiuntė TBT ir eurodegeneratus rusiška ir mongoliška kryptimi, žinoma nuo XIII a.“, – rašė D.Medvedevas savo „Telegram“ kanale. Jis teigė, kad jei būtų TBT teisėjų ir prokurorų vietoje, labiausiai bijotų, kad „kai kurie bepročiai bandys įvykdyti savo neteisėtą orderį“.
D.Medvedevas pažymėjo, kad tokiu atveju jų gyvybės „kainuos ne daugiau nei šis šūdinas popieriaus lapas“, turėdamas omenyje patį orderį.
2023 m. kovą TBT išdavė V.Putino arešto orderį, kuriame nurodė, kad jis yra atsakingas už „neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“ nuo plataus masto karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Maskva šį sprendimą vadina niekiniu.
Šalys, pasirašiusios Romos statutą, kuris yra teismo pagrindas, privalo vykdyti orderį ir sulaikyti V.Putiną, jei jis pasirodytų jų teritorijoje. Dėl to 2023 m. Rusijos prezidentas nevyko į BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Pietų Afrikoje, kuri taip pat įsipareigoja paklusti TBT sprendimams.
Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Mongolija pažadėjo nesulaikyti V.Putino jo kelionės metu. Rusijos vadovas atvyko dalyvauti iškilmėse, skirtose bendros sovietų ir mongolų karių pergalės prieš japonų karius prie Chalchin-Golo upės 85-osioms metinėms paminėti.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Economist“: V.Zelenskis turi paskutinę galimybę įtikinti J.Bideną
13:17
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija kol kas oficialiai nesiunčia signalų, kad planuotų keisti savo nuostatas dėl apribojimų smūgiams amerikietiškais ginklais Rusijos teritorijoje. Tai tik didina Ukrainos nusivylimą. Tačiau netrukus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turės paskutinę galimybę įtikinti Amerikos vadovą pakeisti savo poziciją, rašo žurnalas „The Economist“.
Vašingtonas atlaisvino savo draudimą smūgiuoti JAV pagamintais ginklais Rusijos teritorijai gegužės mėnesį, kai Rusijos pajėgos pradėjo puolimą prieš Ukrainos Charkivo sritį.
Buvo leista taikytis į kitoje sienos pusėje susitelkusius rusų karių ir karinės technikos dalinius, siekiant atgrasyti juos nuo veržimosi į Ukrainos pasienio regioną.
Anksčiau draudimas Ukrainai naudoti JAV ginklus prieš taikinius Rusijoje buvo grindžiamas tuo, kad tai gali išprovokuoti Kremliaus atsaką ir eskaluoti situaciją regione, kas galėtų padaryti daugiau žalos ne tik Ukrainai. Be to, baiminamasi ir to, kad Maskva galėtų griebtis branduolinių ginklų.
Tačiau, pasak „The Economist“, pastaraisiais mėnesiais atsirado naujų priežasčių apriboti Ukrainos veiksmus.
„Neįvardyti pareigūnai prasitarė, kad administracija nenori kelti pavojaus santykių „perkrovimui“ su Maskva kada nors ateityje. Kiti pareigūnai teigia, kad leidimas Ukrainai naudoti ATACMS, kurių veikimo nuotolis yra ilgesnis nei HIMARS, prieš taikinius Rusijoje nepakeistų strateginio vaizdo, nes šių sistemų veikimo zonoje nėra pakankamai taikinių. Rusija perkėlė daugumą lėktuvų, naudojamų galingoms sklendžiančioms bomboms paleisti, ir bet kuriuo atveju tokius ribotus išteklius būtų geriau panaudoti prieš taikinius Kryme“, – rašoma straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vyrukas su alaus pilvuku gali būti „kiborgas“: kariškis papasakojo apie svarbius dalykus fronte
12:57
Kare, pasirodo, svarbiausia yra kovinė dvasia, o ne fizinė būklė. Tai „Ukrinform TV“ eteryje sakė karininkas, buvęs Ukrainos 112-osios brigados 126-ojo bataliono 5-osios kuopos vadas Ihoris Salijus.
Jis pažymėjo, kad vertindamas kovotojų išvaizdą dažnai klydo.
„Kai pamačiau vaikiną plonomis kojomis ir dideliu alaus pilvu, pagalvojau, koks tai karys. O paskui paaiškėjo, kad tai buvo kiborgas, padaugintas iš begalybės, superkarys“, – pabrėžė I.Salijus.
Tuo pat metu, pasak jo, taip pat buvo svarbu turėti gerą fizinį pasirengimą, nes reikėjo nešti 30 kg ar daugiau amunicijos ir įrangos.
„Tai buvo labai sunku nešti. Buvau nustebęs, kaip 50-55 metų vyrai gali tai atlaikyti. Visi galėjo tai atlaikyti. Aš nubėgdavau ir mirdavau, bet neparodydavau, kad jau esu išsekęs, vis dar padėdavau saviškiams, bet nežinau, kaip jie visa tai įveikė“, – sakė I.Salijus.
Jis pasakojo, kad karo metu išgyveno lūžį, kai ukrainiečių pajėgos patyrė labai didelių nuostolių. „Jau nelabai supratau, kur mūsiškiai, o kur ne mūsiškiai. Jau buvau sunkios psichologinės ir fizinės būklės. Tada jau visko buvo per daug. Per trumpą laiką pamačiau tiek, kiek normalus žmogus pamatytų per 10 gyvenimų. Ir kai jau maniau, kad viskas, atvažiavo vaikinai, mus pakeitė ir aš išvažiavau į ligoninę“, – pastebėjo karininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad pergalę Ukrainai atnešė „neįtikėtini nuostoliai“. Kartu jis pridūrė, kad ne tiek svarbu skaičius, nes net jei viename dalinyje žūva vienas žmogus, tai yra sielvartas visiems.
„Taip sakyti negalima, bet aš matau pergalę – kaip visų Kremliuje ir labai daugybės rusų žlugimą. Tikiuosi, kad tai įvyks labai greitai. Nes vienas dėdė sakė, kad karas baigsis labai staiga, turiu omenyje, kad jūs to net nesuprasite. Aš to labai noriu. Nes nenoriu, kad būtų labai ilgos derybos. Noriu, kad būtų „bum“, jie visi mirtų, o mes laimėtume“, – sakė I.Salijus.
Kariai išgyvena potrauminį stresą
Kaip rašo naujienų agentūra „Unian“, psichologų vertinimu, daugelis fronto karių patyrė potrauminio streso sutrikimą. Karo psichologai jau dabar baiminasi, kad pablogės karių psichinė sveikata.
Paramos centre dirbantis karo psichologas Ilja sakė, kad pagrindinis įstaigos tikslas – reabilituoti karius, kad jie išliktų sveiki fiziškai, protiškai ir emociškai. Jis anksčiau yra dalyvavęs kovinėse operacijose, todėl karo traumas supranta iš savo patirties, todėl jo pacientai, pasakodami savo išgyvenimus, jaučiasi patogiau ir lengviau užmezga kontaktą.
„Vaikinams sakau: galite tylėti, bet trauma liks jumyse, ir kuo daugiau jos kaupiasi, tuo blogiau... Nė vienas iš mūsų nėra iš plieno“, – sakė psichologas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į psichologinių traumų gydymo svarbą ir įspėjo apie rimtas pasekmes, jei kovotojai liks be tinkamos pagalbos.
„Mes galime prarasti karį. Jis pradės turėti problemų, ir jis, be savęs, gali pakenkti kitiems“, – pabrėžė karo psichologas.
Rusijoje mokslininkas už „išdavystę“ nuteistas kalėti 15 metų
12:56
Maskvos teismas antradienį 15 metų kalėti nuteisė garsų fiziką, pripažinęs jį kaltu dėl valstybės išdavimo.
Aleksandras Šipliukas tapo dar vienu mokslininku, Rusijoje apkaltintu valstybės paslapčių išdavimu.
Maskvos miesto teismas pripažino A.Šipliuką kaltu dėl valstybės išdavimo ir „nubaudė jį 15 metų įkalinimo“, remdamasi teismo pareiškimu pranešė naujienų agentūra TASS.
Lietuva kritikuoja Mongoliją, kad leido įvykti V.Putino vizitui ir jo nesulaikė
12:15
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui antradienį tęsiant vizitą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narėje Mongolijoje, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, jog Lietuva dėl to išreiškė nepasitenkinimą Ulan Batorui.
„Tai yra dar vienas pavyzdys aižėjančios tarptautine teise grįstos sistemos“, – žurnalistams vizitą antradienį komentavo užsienio reikalų ministras.
TBT pernai V.Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Šis orderis reiškia, kad Kremliaus šeimininkas turėtų būti suimtas TBT sprendimus pripažįstančioje šalyje, tačiau Ulan Batoras tai ignoruoja.
„Pats veiksmas yra visiškai nepriimtinas ir Lietuva savo nepasitenkinimą yra išreiškusi Mongolijos Vyriausybės atstovams. Manau, tai dar nepaskutinis kreipimasis“, – akcentavo ministras.
„Europos Sąjungoje, mačiau, tebevyksta derinimai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių kreipimosi“, – pridūrė jis.
Ukraina į šią V.Putino kelionę sureagavo itin neigiamai ir kaltina Mongoliją, kad jai tenka dalis atsakomybės už Rusijos prezidento karo nusikaltimus, nes pareigūnai jo nesulaikė oro uoste.
Kyjivas ragino Mongolijos valdžią įvykdyti arešto orderį, o TBT praėjusią savaitę pareiškė, kad visos jo šalys narės privalo sulaikyti Teismo ieškomus asmenis.
Mongolijos vyriausybė raginimų suimti V.Putiną nekomentavo.
Tačiau Mongolijos prezidento Uchnaagijno Churelsucho atstovas spaudai sekmadienį socialiniame tinkle paneigė pranešimus, kad TBT išsiuntė laišką su prašymu įvykdyti orderį V.Putinui atvykus.
„Visuomenės ir tarptautinės bendruomenės spaudimas yra vienintelė priemonė“, – akcentavo G. Landsbergis.
Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos.
„Mano vyras – okupantas“: keturios sutuoktinius į karą išleidusios rusės prabilo apie neįmanomą pasirinkimą
11:17
BBC žurnalistai aplankė keturias moteris, kurių vyrai buvo išsiųsti kariauti į Ukrainą.
Viena iš jų – Jekaterina – pasakojo, kad, kai jos vyras iš darbovietės parsinešė mobilizacijos šaukimą, moteris jį suplėšė, atėmė vyro pasą ir karinę tapatybės kortelę. Prisipažino turėjusi minčių suplėšyti ir šiuos dokumentus, net sulaužyti vyrui koją, bet susilaikė.
Tačiau, kai jis susiruošė eiti į karinės įskaitos centrą, moteris užrakino duris ir nesiruošė jo išleisti.
„Aš išversiu duris“, – perspėjo jos vyras Andrejus. Jekaterinai teko atsitraukti.
„Ne todėl, kad man buvo gaila durų, – kalbėjo moteris. – Jei būčiau žinojusi, kad galiu kažką padaryti, būčiau padariusi. Gavus šaukimą, tiesiog nebuvo kur trauktis. Slėptis – gėdinga, negražu, jam per žema.“
Kristina, gyvenanti viename iš su Ukraina besiribojančių regionų, prasitarė, kad nuo pat karo pradžios buvo nusistačiusi prieš jį.
„Yra sutartis [Budapešto memorandumas dėl pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui], kurioje dalyvavo Rusija. Negalima iš pradžių pasirašyti dokumentą, o paskui ateiti ir pasakyti: „Aš persigalvojau, grįžkime atgal“ arba parduoti automobilį kaimynui, o paskui ateiti ir atsiimti tą automobilį atgal, nes tau nepatinka, kokia spalva kaimynas jį nudažė. Tai neteisinga.“
Jos vyras Aleksandras taip pat gavo šaukimą į kariuomenę 2022 m. rugsėjo mėn. Prieš tai jis pats nenorėjo eiti į frontą ir įtikinėjo žmoną, kad viską, kas būtina, padarys samdiniai ir karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai.
„Paaiškino man, kokius ginklus turi Rusija, sakė, kad aš nieko nesuprantu ir viskas bus išspręsta greitai. Vienintelis dalykas, kurį jam pasakiau, buvo „žiūrėk, kad tavęs ten nepašauktų“. Jis atsakė „tu nesupranti, to nebus“. Rugsėjį priminiau jam tuos žodžius.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Atleistas „Ukrenerho“ vadovas V.Kudryckis
11:10
Ukrainos nacionalinio tinklo operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis buvo atleistas, vėlų pirmadienį paskelbė ukrainiečių visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis su stebėtojų tarybos balsavimo rezultatais susipažinusio šaltinio informacija.
Kaip pranešama, toks sprendimas priimtas dėl to, kad vadovas nesugebėjo apsaugoti energetikos objektų suintensyvėjus Rusijos atakoms.
Bendrovės laikinuoju vadovu paskirtas valdybos narys Oleksijus Brechtas.
Atleidimas įvyko po kelias dienas trukusių spekuliacijų dėl V.Kudryckio ateities bendrovėje.
Praėjusią savaitę portalas „Ekonomična pravda“, remdamasis neįvardytais šaltiniais vyriausybėje ir energetikos įmonėje, pranešė, kad V.Kudryckis bus atleistas artimiausiu metu, nes kyla abejonių dėl saugumo ir vykstančio korupcijos tyrimo.
Nei „Ukrenerho“, nei vyriausybės pareigūnai, nei V.Kudryckis atleidimo nekomentavo.
„Foreign Policy“ nubrėžė du scenarijus, kaip gali baigtis Kyjivo operacija Kurske: geriausią ir blogiausią
10:11
Beveik prieš mėnesį Ukrainos pajėgos įžengė į Rusijos Kursko sritį. Netikėtas puolimas pritraukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį ir sudarė įspūdį, kad tai bus posūkis trečius metus besitęsiančiame kare, tačiau sparčiai žengę į priekį ukrainiečiai prarado pagreitį.
Žurnalas „Foreign Policy“ įvertino, kad geriausias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kursko srityje scenarijus būtų tas, kad Kyjivo pajėgos sugebės sėkmingai sulaikyti Rusijos puolimą Donbase ir ilgalaikėmis karinėmis pajėgomis išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją.
„Dėl šio puolimo taip pat gali pasikeisti Vakarų politika dėl tolimojo nuotolio smogiamosios ginkluotės naudojimo ir įlieti labai reikalingos energijos Ukrainos sąjungininkams svarstant apie tolesnius veiksmus šiame karo etape“, – rašoma leidinyje.
Blogiausiu atveju Ukraina po kelių mėnesių praras didelius žemės plotus rytuose ir neišsaugos Kursko teritorijos, kurią galėtų panaudoti kaip derybinį kozirį.
„Šis puolimas atveria galimybes, tačiau taip pat susijęs su didele rizika ir išlaidomis. Bet kuriuo atveju Kyjivas tikisi, kad puolimas Kursko srityje paskatins pakeisti požiūrį, jog karas vyksta neigiama trajektorija, leis gauti papildomos materialinės pagalbos ir pakeis Vakarų apribojimus ginkluotei“, – dėsto straipsnio autoriai.
Pažymima, kad Kursko operacija taip pat gali priversti Maskvą manyti, kad Ukraina išlaiko pasirinkimo galimybes ir kad šio karo baigtis vis dar neaiški, nors puolimas ir neištaiso dabartinio pajėgumų disbalanso.
„Operacija buvo gerai įvykdyta ir greitai pasiekta keletas ribotų, bet svarbių tikslų, dėl kurių ji būtų tapusi veiksmingu savaitės trukmės reidu. Jei ji būtų galėjusi atitraukti nemažai Rusijos pajėgų nuo kitų frontų, atsipirkimas būtų buvęs daugiau nei pateisinamas. Tačiau kol kas yra mažai įrodymų, kad tai buvo padaryta....
Kol kas Rusija pasitraukė iš Zaporižios ir Charkivo sričių, tačiau tęsia puolamąsias operacijas aplink rytinius Vuhledaro, Pokrovsko, Torecko ir Kupjansko miestus. Atrodo, kad Rusijos atsakas į Kurską yra pastangų atgrasyti nuo invazijos išsaugojimas, nes ji ir toliau pirmenybę teikia puolamosioms operacijoms Donecke. Gali būti, kad Maskva laikosi tam tikro atsargumo, suprasdama, kad pastaraisiais metais Ukraina buvo linkusi rengti atakas keliomis kryptimis. Galbūt tai nėra vienintelė Ukrainos planuojama puolamoji operacija“, – svarstoma straipsnyje.
Pranešta, kad Ukrainos kariai bando toliau skverbtis į regioną ir kuria savo karinę administraciją, ketindami artimiausioje ateityje išlaikyti Kursko teritorją.
„Daug kas priklauso nuo to, kaip reaguos Maskva. Jei Rusijos kariai veršis prie Ukrainos linijų, Kyjivas gali priversti Maskvą įsitraukti į mūšį savo sąlygomis, padidindamas spaudimą visame fronte... Kurskas gali susilpninti Rusijos puolamąją galią, perkeldamas kovą į Rusijos teritoriją. Maskva taip pat gali jaustis priversta sukurti didelį operatyvinį rezervą ir palei savo sienas dislokuoti didesnius pajėgumus. Tai taip pat sumažins kovinę galią, kurią Rusija gali turėti kovai Ukrainos teritorijoje“, – rašo „Foreign Policy“.
Leidinyje priduriama, kad Kyjivui teks sunkus pasirinkimas: ar pasilikti tai, ką turi, ar investuoti daugiau išteklių į Kursko operaciją, kad priverstų Rusiją dėti daug didesnes pastangas priešintis.
„Tačiau rizikos nereikėtų nuvertinti“, – reziumavo straipsnio autoriai.
Negali pulti ir gintis
Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį atskleidė ir tai, kad Rusija negali vienu metu pulti ir gintis, pirmadienį pareiškė buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris, kurį cituoja naujienų svetainė „Business Insider“.
„Rusija negali pulti Ukrainos ir tuo pačiu metu gintis, ji turėjo pasirinkti“, – pareiškė jis Prahoje vykusioje GLOBSEC konferencijoje.
Pasak jo, Rusija „turės perkelti pajėgas iš Ukrainos, kad apgintų savo teritoriją“, ir kad tai yra „tai, kuo ukrainiečiai turėtų pasinaudoti pasitelkdami tolimojo nuotolio sistemas, kad galėtų smogti jiems judant“.
Diplomatas pridūrė, kad Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį „rodo, kad Rusija yra ties savo galimybių riba“.
Tuo pat metu Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus pavaduotojas Davidas Cohenas praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime žvalgybos ir nacionalinio saugumo klausimais sakė, kad Rusijos kariuomenė susidurtų su „nelengva kova“, jei norėtų susigrąžinti užimtą teritoriją regione.
„Bloomberg“: Iranas netrukus gali perduoti Rusijai balistinių raketų partiją
09:30
Europos šalių pareigūnai mano, kad Iranas netrukus perduos Rusijai balistinių raketų partiją. Tokie veiksmai gali sukelti greitą Ukrainos partnerių reakciją. Apie tai „Bloomberg“ leidiniui pranešė su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Anot žmonių, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, Iranas per visą invaziją į Ukrainą perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas gali tapti nerimą keliančiu įvykiu kare.
„Jie atsisakė pateikti apytikrius duomenis apie perduosiamų raketų tipą ir apimtis ar terminus, nors vienas pareigūnas sakė, kad tiekimas gali prasidėti per kelias dienas. Balistinės raketos paprastai skrenda daug greičiau nei sparnuotosios raketos ar bepiločiai orlaiviai ir gali gabenti didesnį naudingąjį krovinį“, – teigiama leidinyje.
Agentūra „Bloomberg“ priminė, kad JAV ir kitos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkės ne kartą perspėjo Iraną dėl tokio žingsnio ir deda diplomatines pastangas, kad užkirstų kelią raketų perdavimui.
„Tikėtina, kad į balistinių raketų perdavimą Rusijai bus atsakyta papildomomis sankcijomis Iranui, nors jų veiksmingumas būtų abejotinas, atsižvelgiant į daugelį priemonių, jau nukreiptų prieš Teheraną, įskaitant sankcijas už Maskvai tiekiamus bepiločius orlaivius. Tarp preliminarių sąjungininkų aptartų priemonių yra nauji apribojimai Irano oro linijoms“, – pabrėžiama publikacijoje.
09:16
Ukrainos pajėgos numušė 27 rusų dronus
09:02
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą trimis balistinėmis raketomis, paleistomis iš okupuoto Krymo, aviacine raketa Ch-59/69, paleista iš Rusijos Kursko srities, ir 35 „Shahed“ tipo atakos dronais, paleistais iš tų pačių dviejų teritorijų.
Numušti 27 dronai. Šeši dronai nukrito, bet informacijos apie žalą ar nukentėjusius žmones nebuvo. Dar du dronai nuskrido Rusijos Belgorodo srities ir okupuotos Ukrainos Donecko srities link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Odesos, Charkivo, Mykolajivo, Chersono, Poltavos, Černihivo ir Sumų srityse.
Į Krymą rieda Rusijos karinis transportas su branduoline amunicija
09:00
Į Krymą atvyko Rusijos gynybos ministerijos „branduolinės“ direkcijos karinė technika, pranešė susirašinėjimo platforrmos „Telegram“ kanalas interneto „Krym.Realii“, remdamasis vietos gyventojų pranešimais.
Teigiama, kad transporto priemonės buvo pastebėtos rytinėje pusiasalio dalyje, įskaitant Kerčės miestą. Transporto priemonių valstybiniai numeriai pažymėti kodu 39, kuriuo žymimi 12-osios valdybos automobiliai.
Rusijos gynybos ministerijos 12-oji vyriausioji valdyba yra atsakinga už branduolinės amunicijos saugojimą, eksploatavimą ir priežiūrą. Jai taip pat priklauso Specialiosios kontrolės tarnyba, kuri stebi branduolinius bandymus kitose valstybėse.
Rugpjūčio pabaigoje paaiškėjo, kad Rusijos kariuomenė sustiprino Krymo tilto apsaugą – įrengė savaeigę priešlėktuvinių raketų ir patrankų sistemą „Pancyr-S1“. Sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, sistema ten stovi jau mažiausiai mėnesį. Prieš tai Rusijos gynybos ministerija jau buvo ėmusis įvairių priemonių tiltui apsaugoti.
Iš pradžių ministerija šalia tilto pastatė „taikinių baržą“ kaip valdomų raketų vilioklę, taip pat nuskandino kelis vandens laivus ir tarp jų įrengė strėles, kad neleistų prasiskverbti jūriniams dronams.
Rugpjūčio 21 d. naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi Pentagono žvalgybos agentūra, pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė nusprendė Kryme dislokuoti pažangiausias Rusijos oro gynybos sistemas S-500. Tokį sprendimą lėmė tai, kad S-400 kompleksai negali visiškai atremti Ukrainos pajėgų atakų pusiasalyje, kai šios pasitelkia amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas ATACMS.
Šių metų pavasarį JAV leido Ukrainai smogti pusiasaliui tolimojo nuotolio ATACMS raketomis. Iš karto po to Kyjivas šiomis raketomis sunaikino kelis S-400 ir S-300 kompleksus oro bazėje netoli Džankojaus. Gegužės mėn. naudojant ATACMS buvo nuskandintas paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinis laivas Kryme „Ciklonas“.
Ukraina suformavo specialius moterų karių būrius: „Bučos raganos“ turi aiškią užduotį
08:43
Ukrainos kariuomenėje suformuoti specialūs moterų karių būriai, kurie turi aiškų tikslą – numušinėti Rusijos paleistus bepiločius dronus ir raketas.
Kyjivo apylinkėse suformuotiems tik iš moterų sudarytiems kariniams daliniams Ukrainoje suteikti unikalūs pavadinimai – pavyzdžiui, „Bučos raganos“ arba „Bučos valkirijos“, skelbia leidinys „Meduza“.
Tuo metu ukrainietiškas leidinys „Ukrajinska pravda“ pakalbino kelias moteris, kurios prisijungė prie šių naujų būrių – Ukrainos karės atvirai papasakojo, kodėl jos pasirinko prisijungti prie Ukrainos kariuomenės ir kas kovose fronte jas motyvuoja labiausiai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė padalinio veiklą po didelio masto Ukrainos dronų atakos
08:13
„Gazprom Neft“ priklausanti Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė gamyklos „Euro+“ naftos perdirbimo padalinio veiklą po sekmadienį kilusio gaisro, kurį sukėlė tariama didelio masto Ukrainos dronų ataka regione, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
Anksčiau paskelbta, kad sekmadienio naktį į kelis Rusijos regionus, įskaitant Maskvą, taikėsi dešimtys bepiločių orlaivių.
Pasak Maskvos mero Sergejaus Sobjanino, pranešta, kad netoli Maskvos naftos perdirbimo gamyklos buvo sunaikintas bepilotis orlaivis. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“, po išpuolio kilęs gaisras apgadino vieną iš naftos perdirbimo gamyklos pastatų.
„Reuters“ šaltiniai teigė, kad „Euro+“ padalinys sudaro apie 50 proc. gamyklos naftos perdirbimo pajėgumų. Šaltiniai taip pat teigė, kad, baigus remontą, įrenginio veikla gali būti atnaujinta per penkias-šešias dienas.
„Reuters“ duomenimis, praėjusiais metais Maskvos gamykloje buvo perdirbta 11,6 mln. tonų žalios naftos. Iš karto nebuvo aišku, kiek žala gamyklai turės įtakos perdirbimo pajėgumams.
Karys atskleidė Rusijos pajėgų taktiką aplink Pokrovską: „Tai – nenutrūkstamas srautas, kurį sunku sustabdyti“
07:45
15-osios „Kara-Dag“ brigados atsakomybės zonoje Rusijos kariai vykdo aktyvias puolamąsias operacijas Selidovės, Mirnogrado ir Pokrovsko gyvenviečių kryptimi.
Brigados karininkas Oleksandras Riasnyj teigė, kad rusai deda visas pastangas, kad užimtų kuo palankesnes pozicijas, nustumtų Ukrainos pajėgas ir įsitvirtintų.
„Dabar mes neleidžiame jiems priartėti prie šių gyvenviečių, bet, deja, kai kuriose vietose priešui sekasi ir jis žengia į priekį“, – sakė jis.
Pasak kariškio, užpuolikai turi didžiulę, kai kur net dešimteriopą, vyrų persvarą. Jie meta į mūšį rezervus, tačiau naudoja daug mažiau įrangos nei anksčiau.
„Pavyzdžiui, Zaporižios kryptimi, kur anksčiau laikėme gynybą. Iš esmės ten puola nedidelės pėstininkų grupės, rikiuojasi viena po kitos. Jie nuolatos kontroliuoja pozicijas ugnimi, palaikomi artilerijos ir aviacijos. Jie labai aktyviai naudoja aviacines bombas, mėto jas į Selidovę, Mirnohradą ir Pokrovską“, – paaiškino O.Riasnyj.
Rusų pajėgų taktika labai panaši į tą, kuri buvo naudojama Bachmuto kryptyje – didelis kiekybinis pranašumas ir didelis puolimo grupių skaičius.
„Nesakysiu, kad jie yra gerai apmokyti ar gerai aprūpinti, bet jų yra daug“, – pridūrė jis.
Karininkas teigė, kad savo fronto ruože rusai kovojo pasitelkę daugybę įvairių motorizuotųjų šaulių dalinių ir pulkų, kuriuos ištraukė iš rezervo. Taip pat yra taip vadinamos Donecko liaudies respublikos, „Storm-Z“ ir „Storm-V“ daliniai. Tačiau visi šie rusų daliniai veikia pagal tą pačią taktiką.
„Per dvi savaites nuo tada, kai mūsų brigada pradėjo vykdyti užduotis šioje kryptyje, nepastebėjome jokių esminių skirtumų. Visi jie veikia vienodai. Naudodamiesi mažų grupių metodais, turėdami GPS sekiklį ir tašką, kurį turi pasiekti, jie tiesiog atvyksta iš skirtingų krypčių. Stengdamiesi įsitvirtinti vadų nurodytose vietovėse. Ten, kur jie sulaukia pasipriešinimo, jie sustoja, nes mes juos sunaikiname. Tada jie eina į kitą pusę“, – kalbėjo O.Riasnyj.
Pasak karininko, Rusijos puolimas primena „nenutrūkstamą srautą, kurį sunku sustabdyti“.
„Mes jį sustabdome vienoje vietoje, jis teka į kitą. Ir taip iš visų pusių. Jie stengiasi rasti spragų mūsų gynyboje, tam tikrų vietų, kad galėtų patekti į užnugarį“, – sakė jis.
Vienas kariškis taip pat pastebėjo, kad rusų kariai susiduria su ryšio problemomis.
„Suprantame, kad čia yra labai daug rusų dalinių ir jie nelabai gerai bendradarbiauja. Paėmėme belaisvių, kurie net nesuprato, kuria kryptimi juda, nes prarado ryšį su savo vadais ir išėjo į mūsų pozicijas“, – sakė kovotojas.
Kartu jis ragina nenuvertinti Rusijos pajėgų, nes jos plėtoja ir bepiločių orlaivių, ir FPV, ir ryšių kryptis.
„Priešas yra labai stiprus, rimtas ir labai kovoja“, – pažymėjo karininkas.
Siekdami atgrasyti priešą, Ukrainos gynėjai naudoja visas turimas pajėgas ir priemones. Visų pirma jie aktyviai naudoja inžinerines užtvaras, minas, taip pat pasitelkia artileriją ir aviaciją.
„Sunkų smūgį atlaiko mūsų pėstininkai, esantys pozicijose. Tai žmonės, kurie didvyriškomis pastangomis nuolat atremia puolimus, iš tikrųjų negalėdami nei persirengti, nei miegoti. Pėstininkai juos sulaiko, bet iš tikrųjų tai labai sunku, todėl ir mes, deja, patiriame nuostolių. Padėtis labai sudėtinga, tačiau gynybos pajėgos ir toliau sulaiko priešą. Mes tai darysime, kad ir kaip būtų sunku“, – pabrėžė O.Riasnyj.
Analitikai: Ukrainos pajėgos daro pažangą prie Pokrovsko
06:53 Atnaujinta 08:40
Ukrainos kariams pavyko atkurti savo pozicijas netoli Pokrovsko Donecko srityje, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų institutas (ISW).
Pirmadienį, paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Ukrainos kariai „atgauna pozicijas į pietvakarius nuo Novohrodivkos (į pietryčius nuo Pokrovsko)“, – atkreipė dėmesį analitikai.
„Ukrainos pajėgos neseniai susigrąžino prarastas pozicijas į pietryčius nuo Pokrovsko, o Rusija toliau tęsė taktinį žygį regione“, – nurodoma ataskaitoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, rusų pajėgos daugiausia puolė netoli Novohrodivkos, Pokrovsko kryptimi.
Ukrainos karinis stebėtojas Kostiantynas Mašovecas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos ir toliau laiko Marynivką (į pietus nuo Novohrodivkos), o tai, apžvalgininko nuomone, trukdo Rusijos pajėgoms judėti į pietus, į Selydovę (toliau į pietryčius nuo Pokrovsko).
Rugsėjo 2 d. Pokrovsko miesto administracijos vadovas Serhijus Dobriakas pareiškė, kad Ukraina Pokrovsko rajone pastatė maždaug penkias gynybines linijas ir kad Ukrainos pajėgos toliau stengiasi stiprinti esamas gynybines pozicijas.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Tikėtina, kad Iranas „artimiausiu metu“ pristatys Rusijai balistinių raketų, jog ši galėtų paremti savo invaziją į Ukrainą;
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš savo vizitą Mongolijoje rugsėjo 2-3 d. davė interviu Mongolijos leidiniui „Unuudur“, kuriame pabrėžė istorinius ir šiuolaikinius Rusijos ir Mongolijos santykius bei dabartines trišales ekonomines ir energetikos iniciatyvas su Mongolija ir Kinija;
- Rusijos ir Mongolijos pareigūnai nurodė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderis dėl V.Putino arešto neturės įtakos vykstančiam V.Putino vizitui Mongolijoje, nepaisant Mongolijos teisinės prievolės vykdyti šį orderį;
- Rugsėjo 2 d. Rusijos valdžios institucijos sulaikė Leningrado karinės apygardos vado pavaduotoją generolą majorą Valerijų Mumindžanovą dėl kaltinimų korupcija;
- Rugsėjo 2 d. Rusijos pajėgos susigrąžino prarastas pozicijas į rytus nuo Korenevo, tęsiantis Ukrainos puolimui Kursko srityje;
- Rusijos pajėgos neseniai pasistūmėjo į priekį Siversko, Časiv Jaro ir Pokrovsko kryptimis bei į pietvakarius nuo Donecko miesto;
- Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai pabrėžia Rusijos karinio mokymo pajėgumus, greičiausiai siekdami paskatinti karių įdarbinimą ir kaip dalį ilgalaikių pastangų atkurti Rusijos karininkų korpusą;
- Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai paskelbė mokslo metų pradžią okupuotoje Ukrainoje, pabrėždami įvairias Rusijos pastangas kooperuoti švietimo sistemą ir prievarta rusifikuoti bei militarizuoti Ukrainos vaikus ir jaunimą.
Rusijoje naktį atakuotas aerodromas
06:36
Pirmadienio vakarą Rusijos Tverės mieste buvo bandyta atremti bepiločių orlaivių puolimą.
Vietiniai „Telegram“ kanalai išplatino daug vaizdo įrašų, kuriuose matyti Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbas.
Rusų kariniai tinklaraštininkai nurodė, kad dronų taikinys buvo vietos aerodromas. Tikėtina, kad tai buvo miesto pakraštyje esantis Migalovo bendrojo naudojimo aerodromas, pažymėjo ukrainiečių leidinys „Unian“.
Mongolija atsisakė areštuoti V.Putiną – Ukraina reikalauja pasekmių
06:30
Ukraina sieks pasekmių dėl Mongolijos atsisakymo vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) nutartį.
Tokį pareiškimą padarė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus. Pasak jo, privalomo V.Putino arešto orderio nevykdymas yra sunkus smūgis TBT ir tarptautinei baudžiamosios teisės sistemai.
„Mongolija leido kaltinamam nusikaltėliui išvengti teisingumo, taip dalydamasi atsakomybe už jo karo nusikaltimus. Kartu su partneriais dirbsime siekdami užtikrinti, kad tai turėtų pasekmių Ulan Batorui“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė ministerijos atstovas.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad V.Putinas sulaukė kvietimo aplankyti šią šalį. Žiniasklaidos teigimu, Maskvai buvo pažadėta, kad Kremliaus vadovui negresia areštas.
TBT pareiškė, kad Mongolijos atsisakymas sulaikyti V.Putiną turės pasekmių. Valdžios institucijos privalo vykdyti TBT orderį, nes yra ratifikavusios Romos statutą.
Nepaisant to, V.Putinas pirmadienį pietų buvo iškilmingai sutiktas Ulan Batoro oro uoste.
„Reuters“: tyrėjai aptiko Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“ dislokavimo vietą
06:29
JAV mokslininkai Deckeris Evelethas ir Jeffery Lewisas, naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis, nustatė tikėtiną Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“, kurias Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pavadino galinčiomis apeiti visas priešraketinės gynybos sistemas, dislokavimo vietą. Ji yra Vologdos regione.
Tyrimų ir analitikos bendrovės „CNA“ analitikas D.Evelethas kartu su J.Lewisu iš Middlebury tarptautinių studijų instituto Monterėjuje išanalizavo „Planet Labs“ liepos 26 d. palydovines nuotraukas ir nustatė, kad netoli branduolinių kovinių galvučių saugyklos, esančios netoli Vologda-20 karinio miestelio, statomi nauji objektai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
