Svarbiausios naujienos
- Ukrainos pajėgos toliau degina rusų karių pozicijas: į pagalbą pasitelkė naujus dronus „drakonus“
- „Tai tiesiog sekundžių klausimas“: atskleidė naują Rusijos raketų taktiką.
- Kyjivas pirmasis padarė tai, ko dar nebuvo branduolinių ginklų istorijoje.
- Paaiškėjo, kodėl Lenkijos naikintuvams beveik neįmanoma numušti Rusijos raketų.
- Centras „Dosjė“ papasakojo daugiau apie V.Putino ir A.Kabajevos sūnus ir atskleidė jų vardus.
- Atsistatydina Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Prie Kursko rusų šauktiniai pasiduoda masiškai: „Mes jokiu būdu nenorėjome kariauti“
-
Po kritikos neuždėjus antrankių V.Putinui prakalbo ir pati Mongolija: paaiškino, kodėl taip pasielgė
-
JAV ilgojo nuotolio raketos Ukrainai: kada bus sprendimas ir kiek užtruks pristatymas
-
Rusija balistinėmis raketomis smogė švietimo įstaigai Poltavoje: penkios dešimtys negyvų, beveik trys šimtai sužeistų
Ukrainos pajėgos toliau degina rusų karių pozicijas: į pagalbą pasitelkė naujus dronus „drakonus“
23:13
Trečiadienį Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad Ukrainos kariai prieš Rusiją naudoja vadinamuosius bepiločius dronus „drakonus“, paskelbė ukrainiečių leidinys „Kyiv Independent“.
Ministerija paskelbė naują filmuotą medžiagą, panašią į vaizdo įrašą, kuriuo vos prieš kelias dienas dalijosi Ukrainos ir Rusijos „Telegram“ kanalai. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip dronas ant nematomų tarp medžių pasislėpusių kareivių pila ugninį, baltai įkaitusį metalą.
Ukrainos karinės žiniasklaidos priemonė „Defense Express“ rašė, kad droną panaudojo Ukrainos 108-oji teritorinės gynybos brigada, ir pridūrė, kad vaizdo įrašas padarytas netoli Ukrainskės kaimo Zaporižios srityje.
Vaizdo įrašą, kuriuo trečiadienį pasidalijo Ukrainos ministerija, nufilmavo Ukrainos 42-osios mechanizuotosios brigados „Perun“ dalinys. Pasak Gynybos ministerijos, vaizdo įraše matomas dronas „drakonas" veikia Charkivo sektoriuje.
Kitą vaizdo įrašą, kuriame matomas šis dronas, trečiadienį paskelbė Ukrainos 60-oji atskiroji brigada.
„Smogiamieji dronai – tai mūsų keršto sparnai, nešantys ugnį tiesiai iš dangaus. Jie tampa tikra grėsme priešui, degindami jo pozicijas tokiu tikslumu, kokio negali pasiekti joks kitas ginklas“, – sakoma kariuomenės pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Keliuose pranešimuose teigiama, kad bepiločiuose dronuose įrengti termitiniai šaudmenys, kurie mėtomi ant Rusijos pozicijų.
Termitiniai ginklai paskleidžia tūkstančius mažų išlydyto metalo gabalėlių, degančių aukštesnėje nei 2 000 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o tai reiškia, kad jie gali išlydyti kai kurias šarvuotas transporto priemones.
Ukrainietiški bepiločiai orlaiviai, kurie tokiu būdu nepertraukiamu srautu mėto išlydytą metalą, yra dar viena karinė naujovė.
Rusija panašius padegamuosius ginklus, pavyzdžiui, uždraustas baltojo fosforo bombas, naudojo nuo pat karo pradžios.
Termitiniai ir kiti padegamieji ginklai gali sukelti siaubingų sužalojimų.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ teigė, kad susidūrimas su tokiais šaudmenimis gali sukelti „didelius ir skausmingus nudegimus, reikalaujančius skausmingo gydymo“, taip pat „kvėpavimo takų uždegimo ir toksiškų dūmų sukeltus kvėpavimo takų pažeidimus, infekcijas, didelę dehidrataciją ir organų nepakankamumą“.
Per visą Rusijos invaziją Ukraina ir Rusija daug investavo į bepiločių orlaivių technologijas, kurios iš esmės pakeitė karo lauką.
Ukrainos pajėgoms bepiločiai orlaiviai buvo vienas iš pagrindinių ginklų smogti Rusijos karo laivams, jūrų bazėms, naftos perdirbimo gamykloms ir aerodromams, esantiems okupuotose teritorijose ir giliai už Rusijos linijos.
Ukrainos pajėgos toliau degina rusų karių pozicijas: į pagalbą pasitelkė naujus dronus „drakonus“
23:13
Trečiadienį Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad Ukrainos kariai prieš Rusiją naudoja vadinamuosius bepiločius dronus „drakonus“, paskelbė ukrainiečių leidinys „Kyiv Independent“.
Ministerija paskelbė naują filmuotą medžiagą, panašią į vaizdo įrašą, kuriuo vos prieš kelias dienas dalijosi Ukrainos ir Rusijos „Telegram“ kanalai. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip dronas ant nematomų tarp medžių pasislėpusių kareivių pila ugninį, baltai įkaitusį metalą.
Ukrainos karinės žiniasklaidos priemonė „Defense Express“ rašė, kad droną panaudojo Ukrainos 108-oji teritorinės gynybos brigada, ir pridūrė, kad vaizdo įrašas padarytas netoli Ukrainskės kaimo Zaporižios srityje.
Vaizdo įrašą, kuriuo trečiadienį pasidalijo Ukrainos ministerija, nufilmavo Ukrainos 42-osios mechanizuotosios brigados „Perun“ dalinys. Pasak Gynybos ministerijos, vaizdo įraše matomas dronas „drakonas" veikia Charkivo sektoriuje.
Kitą vaizdo įrašą, kuriame matomas šis dronas, trečiadienį paskelbė Ukrainos 60-oji atskiroji brigada.
„Smogiamieji dronai – tai mūsų keršto sparnai, nešantys ugnį tiesiai iš dangaus. Jie tampa tikra grėsme priešui, degindami jo pozicijas tokiu tikslumu, kokio negali pasiekti joks kitas ginklas“, – sakoma kariuomenės pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Keliuose pranešimuose teigiama, kad bepiločiuose dronuose įrengti termitiniai šaudmenys, kurie mėtomi ant Rusijos pozicijų.
Termitiniai ginklai paskleidžia tūkstančius mažų išlydyto metalo gabalėlių, degančių aukštesnėje nei 2 000 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o tai reiškia, kad jie gali išlydyti kai kurias šarvuotas transporto priemones.
Ukrainietiški bepiločiai orlaiviai, kurie tokiu būdu nepertraukiamu srautu mėto išlydytą metalą, yra dar viena karinė naujovė.
Rusija panašius padegamuosius ginklus, pavyzdžiui, uždraustas baltojo fosforo bombas, naudojo nuo pat karo pradžios.
Termitiniai ir kiti padegamieji ginklai gali sukelti siaubingų sužalojimų.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ teigė, kad susidūrimas su tokiais šaudmenimis gali sukelti „didelius ir skausmingus nudegimus, reikalaujančius skausmingo gydymo“, taip pat „kvėpavimo takų uždegimo ir toksiškų dūmų sukeltus kvėpavimo takų pažeidimus, infekcijas, didelę dehidrataciją ir organų nepakankamumą“.
Per visą Rusijos invaziją Ukraina ir Rusija daug investavo į bepiločių orlaivių technologijas, kurios iš esmės pakeitė karo lauką.
Ukrainos pajėgoms bepiločiai orlaiviai buvo vienas iš pagrindinių ginklų smogti Rusijos karo laivams, jūrų bazėms, naftos perdirbimo gamykloms ir aerodromams, esantiems okupuotose teritorijose ir giliai už Rusijos linijos.
Ukrainos valdančiųjų frakcijos pirmininkas paskelbė, ką planuojama paskirti į laisvas ministrų kėdes
22:49
Ukrainos valdančiųjų frakcijos „Tautos tarnas“ pirmininkas Davidas Arachamija pranešė, ką ketinama paskirti į laisvas ministrų vietas. Apie tai jis parašė „Telegram“ kanale, informuodamas, kad personalo atnaujinimo klausimas buvo aptartas frakcijos posėdyje, prie kurio prisijungė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vakar buvo surengtas frakcijos posėdis, apie kurį buvo paskelbta. Darbotvarkėje – personalo atnaujinimas, apie kurį taip pat pranešėme iš anksto. Prie mūsų prisijungė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Esame jam už tai dėkingi“, – sakė pirmininkas.
Po frakcijos posėdžio jis informavo, kad jie susidarė bendrą personalo rotacijos vaizdą, kad sustiprintų valstybę.
„Užsienio reikalų ministerija – Andrijus Sybiha. Regioninės plėtros ministerija – vicepremjeras Oleksejus Kuleba. Jis vadovaus dabar veikiančiai ministerijai. Vėliau, kaip ir buvo sumanyta, ji bus suskirstyta į infrastruktūros ir regioninės politikos sritis“, – rašė D.Arachamija.
Į teisingumo ministro postą bus siūloma Olha Stefanišina – Ministro Pirmininko pavaduotoja Europos integracijai; į Veteranų reikalų ministerijos vadovės postą – Natalija Kalmykova.
Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Rusijos propagandininkams
22:38
JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras įtraukė į sąrašą 10 fizinių ir 2 juridinius asmenis kaip dalį JAV vyriausybės koordinuoto atsako į Maskvos bandymus piktybiškai paveikti 2024 m. JAV prezidento rinkimus.
„Rusijos valstybinės struktūros jau seniai naudoja įvairias priemones, pavyzdžiui, generatyvinį dirbtinį intelektą (DI), „deepfake“ ir dezinformaciją, siekdamos pakirsti pasitikėjimą Jungtinių Valstijų rinkimų procesais ir institucijomis“, – rašoma agentūros interneto svetainėje.
Pažymima, kad nuo 2024 m. pradžios naujienų kanalo„RT" vadovai ėmėsi dar didesnių pastangų slapta verbuoti nieko nenutuokiančius JAV įtakingus asmenis savo kenkėjiškai įtakos kampanijai remti.
Yra žinoma, kad „RT" naudojosi priedangos įmone, kad nuslėptų savo dalyvavimą arba Rusijos vyriausybės dalyvavimą kuriant turinį, skirtą daryti įtaką JAV auditorijai.
Šiandienos sąrašai papildė Teisingumo departamento taikytus teisėsaugos veiksmus, taip pat Valstybės departamento veiksmus, kuriais propagandinė žiniasklaidos grupė „Rossiya Segodnya“ ir penkios jos patronuojamosios įmonės – „RIA Novosti“, RT, „TV-Novosti“, „Ruptly“ ir „Sputnik“ – buvo įtrauktos į užsienio atstovybių sąrašą ir joms buvo nustatyti vizų apribojimai.
Į sąrašą taip pat įtraukti propagandistai Margaritą Simonian, Jelizavetą Brodskają, Antoną Anisimovą, Andrejų Kijaško, Konstantiną Kalašnikovą, Jeleną Afansjevą, Aleksejų Garaščenką, Anastasiją Ermoškiną ir Aleksandrą Nežencevą dėl to, kad jie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos Federacijos Vyriausybei, yra jos kontroliuojami, veikia arba ketina veikti jos vardu.
JAV prokuratūra apkaltino du „Russia Today“ darbuotojus – K.Kalašnikovą ir J.Afansjevą – „pinigų plovimu ir Užsienio agentų įstatymo pažeidimu“.
Po Rusijos raketų smūgio Poltavoje 65 aužeistųjų būklė yra sunki
21:10
Po rugsėjo 3 d. Rusijos raketų atakos prieš Poltavą 65 žmonės yra sunkios būklės, 146 – vidutinio sunkumo, o 87 – lengvos būklės, pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Philipas Proninas.
Pasak jo, išpuolio vietoje dalyvavo 30 greitosios pagalbos automobilių. Pacientams teikiama ir stacionarinė, ir ambulatorinė pagalba.
Rusijos išpuolio švietimo įstaigos teritorijoje padarinių likvidavimas tebevyksta. Tęsiamas griuvėsių demontavimas. Iki šiol žinoma, kad žuvo 53 žmonės.
V.Zelenskis: įgyvendinamos visos numatytos Kursko operacijos užduotys
20:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad visos su Kursko operacija susijusios užduotys yra vykdomos. Valstybės vadovas tai pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi į tautą.
„Šiandien buvo gautas vyriausiojo vado (Oleksandro – red. past.) Syrskio pranešimas. Kaip ir kiekvieną dieną, kiekvienai fronto daliai, konkrečiai Pokrovsko, Torecko, Kurachovės krypčiai. Atskirai – operacija Kursko srityje. Labai svarbu, kad būtų įgyvendinamos absoliučiai visos konkrečios mūsų Kursko operacijos užduotys“, – sakė V.Zelenskis.
Jis išreiškė padėką dalyvavusiems kariškiams.
„Kol kas ši mūsų operacija tebėra didžiausias mainų fondo papildymas dėl vienos krypties“, – pabrėžė prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad šiuo metu rengiami svarbūs susitikimai su partneriais, siekiant sustiprinti saugumą tiek Ukrainoje, tiek likusiame pasaulyje.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad ši savaitė, kita savaitė ir visas rugsėjis turėtų būti produktyvūs.
„Pirmiausia tai susiję su oro gynyba, mūsų pajėgumais fronte ir atkūrimu. Rengiamės esminiams dalykams“, – pranešė V.Zelenskis.
Per Ukrainos apšaudymą Rusijos pasienio kaime žuvo 3 žmonės, nurodė gubernatorius
19:11
Ukrainai trečiadienį apšaudžius Rusijos pasienio kaimą Belgorodo srityje žuvo trys žmonės, pranešė srities gubernatorius.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne kartą apšaudė [...] Naujosios Tavolžankos kaimą. Įvyko blogiausia, žuvo trys civiliai gyventojai“, – „Telegram“ pranešime teigė Viačeslavas Gladkovas.
„Tai tiesiog sekundžių klausimas“: atskleidė naują Rusijos raketų taktiką
18:52
Rusija keičia raketų smūgių Ukrainai taktiką, tuo pačiu gali būti padidintas eskalacijos laipsnis. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tai pareiškė „YouTube“ kanalo „RBK-Ukraina“ komentare.
Pasak jo, Rusija turi galimybę apšaudyti visą Ukrainos teritoriją, nepriklausomai nuo to, kur yra konkretus socialinis, civilinis ar karinis objektas arba ypatingos svarbos infrastruktūros objektas.
„Taigi Rusija turi pakankamai raketų, galinčių pataikyti į bet kurią Ukrainos teritorijos vietą. Problema ta, kad nesvarbu, kaip jūs paskelbsite, kad ten bus puolimas ar balistinės raketos viena ar kita kryptimi. Tai yra, jei kalbame, pavyzdžiui, apie Zaporižią, Dniprą, Poltavą ar Charkivą. Tai tiesiog sekundžių, o ne minučių klausimas. Taigi tai yra pusantros minutės, dvi minutės ir taip toliau. To galima išvengti tik tada, jei užbaigsime priešraketinės gynybos sistemą, visą sistemą. Ypač rytiniuose ir pietrytiniuose regionuose“, – sakė M.Podoliakas.
Jis pabrėžė, kad siekiant apsisaugoti nuo balistinių raketų, priešlėktuvinė gynyba turėtų būti grindžiama „Patriot“ arba NASAMS sistemomis, kurios efektyviai veikia būtent prieš tokio tipo raketas – tuomet numušimo rodiklį būtų galima padidinti iki 90-95 proc.
Rusai nebemaskuoja smūgių civiliams taikiniams
„Matome, kad keičiasi Rusijos raketų taktika. Jie visiškai nustojo maskuoti tai, ką daro. Jie smogia į miesto centrą. Į švietimo įstaigą, į medicinos įstaigą. Tai, beje, matėme ir Poltavoje, ir Lvive, ir šios nakties pradžioje Sumuose“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos atstovas.
Pasak M.Podoliako, Rusija sąmoningai smogia tose vietose, kur yra intensyvi gyvenamųjų namų statyba, miesto centras ar socialiniai objektai, o priešo tikslas – sukrėsti gyventojus.
„Deja, Rusija padidins eskalacijos laipsnį būtent tarptautinės teisės ir Ukrainos civilių gyventojų atžvilgiu. Nes Rusija neturi kitų priemonių paveikti situaciją“, – apibendrino M.Podoliakas.
Smogia iš Krymo ir Juodosios jūros
Kaip anksčiau skelbė agentūra „Unian“, Rusija smogia balistinėmis priemonėmis iš Krymo. Tuo pat metu Juodojoje jūroje turėdama aštuonis raketų paleidimo įrenginius Rusija juos daugiausia naudoja per kombinuotas atakas, sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivyno atstovas Dmytro Pletenčiukas.
Pasak jo, tokią praktiką priešas taikys tol, kol pusiasalį kontroliuos Rusija.
Atsistatydinantis Dmytro Kuleba: ryškus Ukrainos diplomatijos veidas
18:41
Dmytro Kuleba, trečiadienį atsistatydinęs iš Ukrainos vyriausiojo diplomato pareigų, yra puikus oratorius, nenuilstamai keliavęs po pasaulį prašydamas didesnės karinės paramos ir leidimo Kyjivui smogti taikiniams Rusijos gilumoje.
43-ejų diplomatas – jauniausias visų laikų Ukrainos užsienio reikalų ministras, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė 2020 metais, – yra žinomiausia figūra, pasitraukianti iš vyriausybės.
Diena anksčiau atsistatydino mažiausiai šeši Ukrainos pareigūnai, įskaitant ministrų kabineto narius, ir buvo atleistas prezidento padėjėjas, o valdančioji partija užsiminė, kad vyksta esminis vyriausybės pertvarkymas.
Ambasadoriaus sūnus D.Kuleba yra vienas talentingiausių oratorių Ukrainos politikoje.
2022 metais Rusijai pradėjus invaziją, Vakaruose jis tapo gerai pažįstamu veidu, gynusiu Kyjivo poziciją ir prašiusiu sąjungininkų ginklų.
„Mes žinome, kaip laimėti. Ir laimėsime“, – 2022-aisiais JAV televizijos laidoje „The Late Show“ pareiškė jis, sulaukdamas audringų studijos žiūrovų plojimų.
Tačiau, kaip ir V.Zelenskis, D.Kuleba taip pat akivaizdžiai nusivylė Vakarų nuovargiu nuo karo ir lėtu ginklų tiekimu.
„Ukrainai turint viską, ko jai reikia, mums netrūktų drąsos ir karinių įgūdžių žengti į priekį ir laimėti“, – sakė jis šią savaitę televizijai CNN, kalbėdamas apie netikėtą ukrainiečių pajėgų įsiveržimą į Rusijos Kursko regioną.
D.Kuleba buvo populiarus ir Ukrainoje, o jo pasitraukimo priežastys nenurodytos.
Ukrainos parlamentas dar turi surengti balsavimą dėl jo atsistatydinimo.
Patyrė spaudimą iš V.Zelenskio administracijos vadovo Andrijaus Jermako
V.Zelenskis sakė, kad pertvarka vyksta, nes vyriausybei reikia „naujos energijos“.
Tačiau šaltiniai Ukrainos prezidento administracijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad jis buvo kritikuojamas dėl savo ministerijos veiklos ir patyrė spaudimą iš V.Zelenskio administracijos vadovo Andrijaus Jermako.
Kalbama, kad jį pakeis buvęs ambasadorius Turkijoje ir buvęs prezidento kanceliarijos darbuotojas Andrijus Sybiha.
Pastaruosius mėnesius D.Kuleba stengėsi įtikinti Vakarus leisti Kyjivui naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiams į Rusijos gilumoje esančius karinius objektus, o Vakarų nuogąstavimus dėl eskalacijos atmetė kaip, jo žodžiais, pasiteisinimą nieko nedaryti.
Tačiau, nors ir susidūrė su pagrindinių sąjungininkų pasipriešinimu, jis kolegoms paliko įspūdį savo bendravimo įgūdžiais.
„Ilgi pokalbiai naktiniuose traukiniuose, G-7 (Didžiojo septyneto susitikimuose), fronto linijose, Briuselyje, prie subombarduotos elektrinės“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, prisimindama jųdviejų santykius.
„Nedaug yra žmonių, su kuriais dirbau taip artimai kaip su jumis“, – pridūrė ji.
„Elgėsi kaip grynas Vakarų diplomatas“
Ukrainos politologas Mykola Davydiukas AFP sakė, kad D.Kuleba buvo vienas geriausių Ukrainos užsienio reikalų ministrų.
„Jis nebuvo korumpuotas ir elgėsi kaip grynas Vakarų diplomatas, kalbėjo keliomis kalbomis ir bendravo su visais“, nepavogdamas dėmesio iš V.Zelenskio, pridūrė M.Davydiukas.
D.Kuleba gimė Sumuose – mieste Ukrainos šiaurės rytuose, kurį dabar nuolat apšaudo Rusija.
Kyjive jis studijavo tarptautinius santykius ir pirmajame dešimtmetyje padarė diplomatinę karjerą, bet 2013 metais pasitraukė, pasmerkdamas buvusį prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių ir prisijungdamas prie jį nuvertusio Maidano protestų judėjimo.
2014-aisiais D.Kuleba grįžo į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją. Tais audringais metais Rusija aneksavo Krymą, o Ukrainos rytuose prasidėjo karas.
Balandį įvykęs A.Sybihos paskyrimas D.Kulebos pavaduotoju buvo laikomas prezidento kanceliarijos siekiu geriau kontroliuoti Užsienio reikalų ministeriją.
Medaliais pasidabinusi Ukrainos golbolo rinktinė iš Paryžiaus grįš į Rusijos atakuojamą Poltavos sritį
17:41
Ukrainos golbolo (aklųjų riedulio) komanda, kuri lietuvius įveikė Europos čempionato finale ir taip iškovojo kelialapius į Paryžiaus paralimpines žaidynes, šiandien jų pusfinalyje įveikė dabartinius paralimpinius ir pasaulio čempionus brazilus ir pateko į Paryžiaus paralimpiados finalą.
„Jeigu jau pralaimėjome finale, tai gerai, kad iš visos Europos pralaimėjome būtent ukrainiečiams, kurie treniruojasi po bombomis“, – po Europos čempionato sakė Lietuvos golbolo komandos legenda Genrik Pavliukianec. Šiandien jis kaip karščiausias sirgalius palaikė Ukrainos rinktinę 5000 žiūrovų talpinančioje „Paris Suid“ arenoje.
Ukrainos golbolo rinktinės nariai gyvena ir treniruojasi Poltavos srityje, kur, vakar dienos pranešimais, po Rusijos raketų atakos mažiausiai penkios dešimtys žmonių ir daugiau kaip 200 buvo sužeista.
Siekiant apsaugoti paralimpinėms žaidynėms besiruošiančius sportininkus, porą savaičių iki Paryžiaus paralimpiados pradžios jie treniravosi Vokietijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Medvedevo grasinimai atskleidžia, ko Rusija gali imtis prieš Vakarus: tam nesame tinkamai pasiruošę
17:29
Maskva gali planuoti atakas prieš interneto infrastruktūros stuburą – povandeninius optinius kabelius. Kabelių tinklo apsauga jau pradėta statyti, tačiau ji yra itin sudėtinga ir dėl didelės apimties bent jau artimiausioje ateityje ją bus sunku visiškai įgyvendinti.
Paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad šiandien ryšys daugiausia palaikomas per palydovinį tinklą. Tačiau iš tikrųjų šalis jungia povandeniniai kabeliai – daugiau kaip 95 proc. visų skaitmeninių ryšių vyksta povandeniniais kabeliais.
Kabeliai yra pažeidžiami, ir Rusija, matyt, ieško silpnų vietų galimoms atakoms, praneša leidinys „DerStandard“.
Dmitrijus Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, grasinimus Vakarams dažniausiai išsako per socialinį tinklą „X“ arba „Telegram“ platformą.
Šiems grasinimams būdinga tai, kad, jie dažniausiai būna beverčiai.
Jei viskas būtų įvykę taip, kaip rašo D.Medvedevas, Londonas, Berlynas ir Vašingtonas dėl Rusijos branduolinio arsenalo jau seniai būtų sunaikinti.
Tačiau šį kartą situacija šiek tiek kitokia: D.Medvedevas paskelbė, kad dabar Rusija povandeninius ryšių kabelius laiko teisėtu taikiniu.
Savo grasinimą jis grindžia tuo, kad Vakarai esą dalyvavo sprogdinant dujotiekį „Nord Stream 2“, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją tiekiamos dujos.
Plačiau skaitykite ČIA.
„R.T.Erdoganas visada įsižeidęs“: ekspertas paaiškino, kodėl Turkija „metė“ Vakarus dėl Rusijos ir Kinijos
17:26
Turkijos ekspertas Erenas Güvercinas paaiškino Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sprendimą kreiptis dėl šalies narystės BRICS.
Turkijos vyriausybė ne kartą yra pareiškusi norą prisijungti prie šios organizacijos, kurios pagrindiniai „žaidėjai“ yra Rusija, Kinija, taip pat Iranas, Brazilija, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kt. Apie tai praneša laikraštis „Bild“.
„R.T.Erdoganas praeityje ne kartą flirtavo su BRICS šalimis. Jau kelerius metus jis laikosi dvejopos strategijos. Jis demonstruoja Vakarams, kad yra jiems geopolitiškai nepakeičiamas, ir kartu nuolat siekia suartėjimo su Putinu ir Kinija“, – sakė Erenas Güvercinas.
Tokį sprendimą Ankara priėmė visų pirma todėl, kad Briuselis jau beveik 20 metų diskutuoja dėl Turkijos stojimo į Europos Sąjungą. Anot jų, derybos vyksta jau labai ilgai ir per tą laiką Turkija nė kiek nepriartėjo prie narystės ES.
„R.T.Erdoganas visada įsižeidęs. Jis nemato Turkijos stojimo į ES nesėkmės priežasties savo paties politikoje“, – pridūrė E.Güvercınas.
Pasak jo, R.T.Erdoganas mano, kad būtent Vakarų šalys bando sustabdyti Turkijos „kilimą“. Dėl to jis dažnai lyginamas su V.Putinu.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Ukrainos pergalė priklauso tik nuo šių keturių šalių
16:27
Šiuo metu keturios šalys tiekia arba gali tiekti Ukrainai būtent tuos tolimojo nuotolio ginklus, kurie gali padėti išstumti Rusiją iš Ukrainos teritorijos ir išgelbėti civilių gyventojų gyvybes.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė per bendrą pareiškimą žiniasklaidai su Airijos ministru pirmininku Simonu Harrisu, skelbia agentūra „Unian“.
„Mums reikia leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus būtent iš tų šalių, kurios suteikia mums šiuos tolimojo nuotolio ginklus. Ir tai priklauso nuo jų (šių šalių – red. past.). Ir aš jums sąžiningai pasakysiu, kad nuo visų draugiškų partnerių, visų pasaulio šalių koalicijos tai nepriklauso“, – sakė valstybės vadovas.
Kokios tos keturios šalys, skaitykite ČIA.
Baltarusija suteikė malonę 30 kalinių, nuteistų už protestus
15:51
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka suteikė malonę 30 žmonių, nuteistų už antivyriausybinius protestus, trečiadienį pranešė jo biuras, praėjus ketveriems metams po masinių demonstracijų Rusijos sąjungininkėje.
„Malonė suteikta septynioms moterims ir 23 vyrams. Dauguma jų yra nepilnamečių (vaikų) ir mažų vaikų tėvai“, – sakoma A. Lukašenkos biuro pareiškime, kur šis žingsnis vadinamas „humanišku gestu šių žmonių atžvilgiu“.
Pranešime neskelbiama, kurie kaliniai sulaukė malonės.
Minsko režimas susidorojo su masiniais prodemokratiniais protestais, kilusiais A.Lukašenkai paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės. Valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.
Baltarusijos opozicija ir Vakarų valstybės nelaiko A.Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, Minsko režimui yra paskelbtos sankcijos.
Garsios teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra apie 1,4 tūkst. politinių kalinių. Dar tūkstančiai žmonių pabėgo iš šalies.
Praėjusią savaitę baltarusių opozicija tremtyje pareiškė, kad protestų lyderė Marija Kalesnikava yra „lėtai žudoma“ kalėjime Baltarusijos rytuose. Opozicija teigė, kad ji laikoma nuolatinėje izoliacijoje.
Pastaraisiais mėnesiais Minskas nekart skelbė apie politiniams kaliniams suteiktą malonę.
Liepą A.Lukašenka suteikė malonę vokiečiui Rico Kriegeriui, nuteistam mirties bausme už šnipinėjimą, kuris buvo iškeistas per plataus masto apsikeitimą kaliniais. Jame dalyvavo, be kita ko, Jungtinės Valstijos ir Rusija.
Kyjivas pirmasis padarė tai, ko dar nebuvo branduolinių ginklų istorijoje
15:44
Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje jau ir taip yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Jo sprendimo nematyti, nes prieš mėnesį jis persikėlė į naują teritoriją, o abi pusės stiprina oro anskryžius.
JAV akademikas, Tarptautinių santykių ekspertas Walteris Russellas Meadas leidinyje „The Wall Street Journal“ pasidalijo nuomone, kad karas darosi tik sudėtingesnis.
Tai, anot jo, įrodo sėkmingas Ukrainos puolimas prieš Rusijos Kursko regioną pasienyje, nors pats Kyjivas ir kenčia nuo intensyvių rusų atakų ties Pokrovsku, Ukrainos rytuose.
„Geografiniu požiūriu gabalas Rusijos teritorijos, kurį Ukraina užėmė per dabartinį puolimą, nėra didelis. Maždaug 1295 kv. km prilygsta Los Andželo dydžio teritorijai. Deja, tai tik apie 1 proc. daugiau nei per 103,6 tūkst. kv. km nusidriekusios Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos ir 0,0076 proc., arba mažiau nei 1/10 000 dalis, 6,6 mln. pačios Rusijos teritorijos“, – rašė jis.
Pirmas kartas, kai nebranduolinė šalis įsiveržė į branduolinės valstybės teritoriją ir ją užėmė
Nors Ukrainos užimtoje Rusijos teritorijoje nėra svarbių miestų, tranzito kelių, kasyklų, svarbių gamyklų ar elektrinių, grynai kariniu požiūriu ši teritorija yra nereikšminga, pastebėjo akademikas, todėl jos praradimas netrukdo V.Putinui tęsti kovos, o jos užėmimas nesuteikia Ukrainai išteklių ar strateginės padėties, kuri padėtų laimėti.
„Nepaisant to, ji yra svarbi. Ji svarbi iš dalies dėl to, kad Ukraina sėkmingai metė iššūkį vienam didžiausių tabu atominiame amžiuje. Tai pirmas kartas, kai nebranduolinė šalis įsiveržė į branduolinės valstybės teritoriją ir ją okupavo“, – pastebėjo W.R.Meadas.
Be to, jo teigimu, atgrasymo teorijų kūrėjai ilgą laiką tikėjo, kad vienas iš branduolinių ginklų turėjimo privalumų yra tas, kad niekas nedrįstų įsiveržti į branduolinį ginklą turinčią valstybę.
„Tai, kad Rusija nesugebėjo panaudoti branduolinių ginklų prieš įsiveržusias pajėgas, dabar verčia mokslininkus ir politikus kraipyti galvas“, – pažymėjo analitikas.
Pastarųjų įvykių fone jam kilo aibė klausimų: kokios yra naujosios taisyklės? Kur dabar yra V.Putino raudonosios linijos? Kas būtų, jei Ukraina pasektų samdinių vado Jevgejijaus Prigožino pavyzdžiu ir pradėtų žygį į Maskvą? Ar Ukrainos sąjungininkės Vakaruose bandytų ją sustabdyti nuo kurso, galinčio sukelti branduolinį karą?
„Ukrainos smūgis žemiau juostos Kursko srityje svarbus ir dėl to, kad jis rodo naują Ukrainos karo strategiją. Kursko puolimas – pasirengimas jam slėptas nuo Ukrainos sąjungininkų Vašingtone ir nuo Maskvos – buvo rizikingas žingsnis“, – rašė W.R.Meadas.
Tiek prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek vyriausiasis šalies karinių pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis savo šalyje sulaukė aršios kritikos už tai, kad nukreipė pajėgas iš sunkiai įveikiamo rytinio fronto į šiaurinį puolimą. Spėjama, kad ši kritika tik sustiprės, kai, kaip atrodo tikėtina, papuls į Rusijos gniaužtus.
Akademikas įvertino, kad V.Zelenskis ir generolas O.Syrskis ėmėsi šios naujos strategijos, nes galvoja, kad egzistenciniame kare Ukraina yra pralaimėtoja.
„Nors Ukrainos Vakarų partneriai teoriškai turi galimybę suteikti Ukrainai pranašumą, Kyjivas dabar, atrodo, tiki, kad jie to nepadarys. Bideno komanda pernelyg įbauginta Rusijos grasinimų, Europos Sąjunga, kaip įprasta, yra susiskaldžiusi ir neveiksminga, o Vakarai apskritai vis dar gyvena iliuzijomis, kad V.Putinas nori derėtis dėl taikos, kuri leistų Ukrainai laisvai prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos.“
Ukrainai reikia Vakarų paramos, bet V.Zelenskis ir generolas O.Syrskis tiki, kad Kyjivas turi atmesti nedrąsius Vakarų strateginius patarimus, jei tikisi išlikti.
„Jie tikriausiai yra teisūs. Nesibaigiantis ir pralaimimas pozicinis karas rytuose, kol Ukrainos silpnavaliai Vakarų rėmėjai delsia ir diskutuoja, užtikrina galutinį Ukrainos pralaimėjimą“, – dėstė akademikas.
Pradėdama įsiveržimą į Kursko sritį, Ukraina tikėjosi pakelti karių kovinę dvasią, sumažinti Rusijos baimę Vakaruose ir priversti V.Putiną perkelti savo pajėgas ir, geriausiu atveju, paminti paramą karui, kuri tvyro Rusijoje.
Tebėra neaišku, ar Kyjivo taktinė sėkmė Kurske gali virsti strategine sėkme, kuri pakeistų karo kryptį. Pasak eksperto, tai greičiausiai priklausys nuo Ukrainos gebėjimo surengti daugiau tarpvalstybinių atakų. Rusija iki šiol didžiąją dalį ilgos sienos tarp šalių paliko silpnai ginamą, taip leisdama V.Putinui sutelkti savo pajėgas dabartiniam puolimui Rytuose.
„Jei Kyjivui pavyks priversti V.Putiną perkelti pajėgas ne tik į Kurską, bet ir į visą pasienio regioną, gerokai sumažės Rusijos gyvosios jėgos pranašumas ir jos gebėjimas vykdyti puolamąsias operacijas.
Karinė logika diktuoja, kad Kyjvas ruošia rezervus naujiems puolimams, jei ir kai tik pavyks rasti galimybių“, – rašė W.R.Meadas.
V.Zelenskis: pokyčiai vyriausybėje vykdomi, nes „reikia naujos energijos“
14:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, atsistatydinus keliems ministrams, pareiškė, kad jo vyriausybei reikia „naujos energijos“.
Tarp atsistatydinusių – ir užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Mums reikia naujos energijos. Ir šie žingsniai yra susiję su mūsų valstybės stiprinimu įvairiose srityse“, – sakė V. Zelenskis, paklaustas apie pertvarkymus ministrų kabinete ir D.Kulebos ateitį.
Naujoji Sibiro tigrų ambasadorė – V.Putino šokdinta buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė
14:34
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė, į Rusiją gyventi persikrausčiusi Karin Kneissl oficialiai grįžta į diplomatinę areną ir vadovaus Rusijos prezidentui artimam projektui.
Ji pradės dirbti Sibiro tigrų išsaugojimo Rusijoje ambasadore, rašo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Buvusi diplomatė padės Amūro tigrų centrui, Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyva įsteigtai gamtosaugos organizacijai, tvarkyti tarptautinius reikalus.
Naujos pareigos centre suteiks K.Kneissl „galimybių padėti tiek visai populiacijai, tiek atskiram individui“, „RIA Novosti“ sakė centro direktorius.
„Ji turi daug patirties – būtent europietiškos patirties, kaip prižiūrėti gamtą, atkurti tai, kas prarasta, ir ji kaip niekas kitas supranta, kaip tai sunku ir kokias dideles pastangas deda Rusijos Federacija“, – sakė direktorius.
Per vestuves šoko su V.Putinu
K.Kneissl, kuri yra žinoma dėl to, kad per savo vestuves šoko su V.Putinu, ne tik noriai gina nykstančias rūšis – ji tarptautinėje arenoje garsiai gina Rusiją, savo naujuosius namus, skelbia leidinys „Politico“.
Diplomatė 2017-2019 m. vadovavo Austrijos užsienio reikalų ministerijai nuo kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos. Jos vestuvės 2018 m. vasarą sulaukė tarptautinio dėmesio, kai Rusijos prezidentas ne tik dalyvavo renginyje, bet ir šoko valsą su nuotaka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atsistatydinus Ukrainos ministrams, G.Landsbergis ragina „padėti įsivažiuoti“ naujiesiems
14:33
Ukrainoje atsistatydinus keturiems ministrams, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus įgyvendinti prieš Rusijos agresiją kovojančiai valstybei suteiktus pažadus bei „padėti įsivažiuoti“ restruktūrizuotai Vyriausybei.
„Man rodos, mes (Ukrainos sąjungininkai – BNS) turime daugiau namų darbų dabar. Turime neįgyvendintus pažadus padėti tose srityse, kurios labiausiai nukenčia, ir padėti įsivažiuoti restruktūrizuotai Ukrainos Vyriausybei“, – trečiadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
Iki antradienio vakaro atsistatydinimo pareiškimus pateikė keli Ukrainos ministrai, įskaitant strateginių pramonės šakų ministrą Oleksandrą Kamyšiną, teisingumo ministrą Denysą Maliuską, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrą Ruslaną Strilecą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivo pareigūnai masiškai palieka postus: ekspertas paaiškino, kodėl prasidėjo pertvarka
14:31
Trečiadienį ryte daugelį nustebino žinia, kad iš pareigų atsistatydino nuo pat plataus masto invazijos pradžios Ukrainos užsienio reikalų ministro postą užėmęs Dmytro Kuleba. Prezidentui įteiktame prašyme diplomatijos vadovas to priežasčių nenurodė. Antradienį paaiškėjo, kad iš pareigų atsistatydino dar šeši aukšto rango pareigūnai. Valdančioji partija kalba apie esminę pertvarką, bet politologas Linas Kojala įvertino, kad nereikėtų pervertinti to reikšmės.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas L.Kojala portalui 15min teigė, kad platesniame kontekste tokie žingsniai nestebina, nes jie – tęsia tam tikrą trajektoriją.
„Mes matome, kad anksčiau buvo atleistas kariuomenės vadas, kiti aukšto rango pareigūnai. Dabartinis pokytis taip pat, ko gero, rodo, kad Ukrainos vyriausybė, prezidentas Volodymyras Zelenskis mato ir supranta augantį visuomenės nepasitenkinimą, mažėjantį pasitikėjimą institucijomis. Taip pat ir didėjantį nerimą dėl to, kad galbūt prezidentas apskritai turi perdaug galios.“
Politologas atkreipė dėmesį į neseniai atliktą tyrimą, kurio duomenimis, 58 proc. Ukrainos gyventojų mano, kad prezidento administracija ir pats prezidentas turi per daug įtakos parlamento, vyriausybės narių, antikorupcijos institucijų sprendimams.
„Tokiu būdu yra bandoma rodyti, kad situacija nėra stagnuojanti, o daromi pokyčiai. Demonstruojama, kad yra reaguojama į visuomenės nepasitenkinimą, tikintis, kad tie nauji kadrai galės įkvėpti šiek tiek daugiau pasitikėjimo“, – teigė L.Kojala.
Vasario mėnesį iš savo posto pasitraukė ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, kuris buvo paskirtas Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltinis: po atleidimo iš Ukrainos užsienio reikalų ministro posto D.Kuleba gali vadovauti vienai iš svarbių ambasadų
13:42
Atsistatydinimo pareiškimą parašęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba netrukus gali būti atleistas Aukščiausiosios Rados. Jam gali būti pasiūlyta vadovauti vienai iš svarbių Ukrainos ambasadų užsienyje.
Apie tai naujienų agentūrai „RBK-Ukraina“ pranešė jos šaltiniai.
Konkrečiai tai galėtų būti paskyrimas Briuselyje, kur, be Ukrainos atstovybių prie ES ir NATO, taip pat yra Ukrainos ambasada Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje. Anksčiau net buvo svarstomos galimybės šias ambasadas sujungti į vieną, siekiant optimizuoti veiklą.
„Tačiau dabar, atsižvelgiant į mūsų integraciją į ES ir NATO, šią kryptį reikės rimtai sustiprinti“, - sakė vienas iš pašnekovų agentūrai „RBK-Ukraina“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Reaguodama į rusų puolimą Vakarų Ukrainoje Lenkija pakėlė naikintuvus
13:21
Rusijai surengus oro smūgius prieš Lvivą Vakarų Ukrainoje netoli sienos, Lenkija antradienio naktį pakėlė naikintuvus.
„Tai dar viena labai įtempta naktis visai Lenkijos oro gynybos sistemai dėl Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio lėktuvų, kurie smogė taikiniams, be kita ko, esantiems vakarinėse Ukrainos teritorijose, veiklos“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ.
Trečiadienį per Rusijos antskrydį Lvive žuvo septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, pranešė Ukrainos vietos valdžia.
Po mirtino Rusijos smūgio Lvive Ukraina prašo oro gynybos priemonių ir tolimojo nuotolio ginklų
13:19
Per Rusijos smūgį istoriniam Lvivo, esančio Vakarų Ukrainoje, centrui žuvo septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Po rusams netikėto Ukrainos puolimo Rusijos Kursko srityje Maskva suintensyvino oro atakas.
Dėl naujausių atakų Ukrainos pareigūnai vėl paragino Vakarų partnerius suteikti oro gynybos priemonių ir tolimojo nuotolio ginklų, kuriais būtų galima smogti į toli Rusijos teritorijoje esančius taikinius.
„Iš viso Lvive žuvo septyni žmonės, įskaitant tris vaikus“, – platformoje „Telegram“ parašė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, paskelbdamas didesnį nei pranešta anksčiau aukų skaičių.
Jis sakė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos tebevyksta.
Netoli Lenkijos sienos esantis Lvivas per dvejus su puse metų trunkantį karą iki šiol beveik nenukentėdavo.
Trečiadienį prieš saulėtekį Lvive pasigirdo sirenos, sakė meras Andrijus Sadovas. Jis patarė žmonėms slėptis suveikus oro gynybai.
Atnaujintais duomenimis, per Rusijos išpuolį prieš Lvivą sužeisti 47 žmonės, tarp jų septyni vaikai, pranešė Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
Sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę, septyni iš jų yra kritinės būklės, sakė gubernatorius.
Prokuratūros teigimu, per raketų ataką apgadinta mokyklų ir medicinos įstaigų, taip pat pastatų istoriniame miesto centre.
„Nežmoniški riksmai“
„Girdėjau baisius nežmoniškus riksmus „Gelbėkit mus“, – naujienų agentūrai AFP sakė 27 metų Lvivo gyventoja Jelyzaveta, nuskubėjusi slėptis į savo rūsį.
Kiti, pavyzdžiui, Anastasija Hrynko, šalies viduje priverstinai perkelta moteris iš Dnipro, neturėjo laiko pasislėpti.
„Raketa pataikė į mūsų namą. Viskas sprogo. Sprogimo metu kažkokiu stebuklingu būdu buvau koridoriuje, todėl smarkiai nenukentėjau“, – sakė ji.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė, jo žodžiais, Rusijos teroristinius smūgius Ukrainos miestuose.
M.Kozyckis teigė, kad „apgadinti mažiausiai septyni vietinės reikšmės architektūriniai objektai“, ir pridūrė, kad „visi šie pastatai yra istorinėje teritorijoje ir UNESCO buferinėje zonoje“.
Ataka Lvive buvo platesnio masto atakos prieš Ukrainą dalis: oro pajėgų teigimu, į karo draskomą šalį rusai praėjusi naktį paleido 13 raketų ir 29 dronus.
Oro pajėgos teigė numušusios septynias raketas ir 22 dronus.
„Teisingai atsakyti į terorą“
Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad centriniame šalies Kryvyj Riho mieste nukrito numuštos raketos nuolaužos, kurios apgadino viešbutį „Arena“ ir sužeidė penkis žmones.
„Viešbutis sugriautas nuo pirmo iki trečio aukšto. Ačiū Dievui, visi gyvi“, – sakė miesto vadovas Oleksandras Vilkulas.
Ukrainos pareigūnai pasmerkė naktį įvykdytus išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą Lvive ir Kryvyj Rihe.
„Priešas sumokės už tai, ką padarė“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Jis paragino šalis tiekti oro gynybos priemones ir tolimojo nuotolio ginklus, kad būtų galima smogti Rusijai atgal.
Ginklai, kuriuos nuo invazijos pradžios Ukrainai tiekia partneriai Vakaruose, dažnai pristatomi su apribojimais – draudžiama juos naudoti prieš taikinius, esančius pačioje Rusijoje.
Tačiau Ukraina siekia, kad šie apribojimai būtų panaikinti. Tokį raginimą D.Šmyhalis pakartojo po naujausių smūgių.
V.Zelenskis taip pat paragino Vakarų partnerius aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio ginklais, kad būtų galima „teisingai atsakyti į terorą“.
Praėjusios nakties ataka įvykdyta iškart po vieno iš didžiausių per pustrečių metų trunkantį karą bombardavimų centriniame Poltavos mieste.
Antradienį rusai dviem balistinėmis raketomis smogė kariniam institutui ir netoliese esančiai ligoninei Poltavoje. Per šį smūgį žuvo 53 žmonės, o dar 271 buvo sužeistas, tačiau pareigūnai nenurodė, kiek aukų yra kariškiai, o kiek – civiliai.
Rusija pareiškė, kad antradienio rytą jos surengta raketų ataka prieš Poltavą buvo nukreipta prieš Ukrainos kariuomenės „mokymo centrą“ ir kad šiuo smūgiu pavyko pasiekti tikslus.
Rusija – apie mirtiną ataką Poltavoje: visi tikslai pasiekti
12:59
Rusija pareiškė, kad antradienio rytą surengta raketų ataka prieš centrinėje Ukrainos dalyje esančią Poltavą buvo nukreipta prieš ukrainiečių kariuomenės mokymo centrą ir kad šiuo smūgiu buvo pasiekti iškelti tikslai.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos sudavė tikslų smūgį Ukrainos kariuomenės 179-ajam jungtiniam mokymo centrui Poltavoje“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.
„Smūgio tikslai buvo pasiekti. Pataikyta į visus numatytus taikinius“, – priduriama jame.
Antradienį rusai dviem balistinėmis raketomis smogė kariniam institutui ir netoliese esančiai ligoninei Poltavoje centrinėje Ukrainoje. Per šį smūgį žuvo daugiau kaip 50 žmonių, o dar daugiau kaip 200 buvo sužeisti, sako Ukrainos pareigūnai.
Tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių Rusijos smūgių nuo pat karo pradžios.
Raketos pataikė į pagrindinį Poltavos karinio ryšių instituto pastatą ir sugriovė kelis jo aukštus.
Rusija teigia užėmusi Karlivkos kaimą netoli Pokrovsko
12:57
Rusija trečiadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Rytų Ukrainos Karlivkos kaimą, esantį maždaug už 30 km nuo ukrainiečių pajėgų kontroliuojamo strategiškai svarbaus Pokrovsko.
„Centro karinės grupuotės daliniai visiškai išvadavo Karlivkos kaimą“, – nurodė rusų Gynybos ministerija, pavartodama rusišką kaimo pavadinimą.
Rusija teigia pastarosiomis savaitėmis užėmusi virtinę Donecko ir Luhansko sričių gyvenviečių.
Pastaruoju metu rusai darė pažangą pakeliui į Pokrovską – Ukrainos logistikos centrą, kuriame prieš karą gyveno apie 60 tūkst. žmonių.
Rusijos kariai nušovė tris ukrainiečių karo belaisvius
12:51
Torecko kryptimi rusų kariai nušovė tris pasidavusius ukrainiečių karius.
Kaip pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra, informacija apie tai antradienį buvo išplatinta „Telegram“. Pasak pranešimo, vienos iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadų kariai išėjo iš namo rūsio pakeltomis rankomis, o rusai paguldė juos veidu į žemę ir beveik iš karto šovė jiems į nugarą.
„Tyčinis karo belaisvių žudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir priskiriamas prie sunkių tarptautinių nusikaltimų. Išplatinta informacija šiuo metu tikrinama. Atliekami įvairūs tyrimo (paieškos) veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas minėto įvykio aplinkybes“, – sakoma pareiškime.
Tai jau ne pirmas pranešimas apie Rusijos karių įvykdytas egzekucijas Ukrainos gynėjams. Patys rusai internete skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, įrodančius jų žiaurius nusikaltimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Centras „Dosjė“ papasakojo daugiau apie V.Putino ir A.Kabajevos sūnus ir atskleidė jų vardus
12:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi du mažamečius sūnus Ivaną ir Vladimirą. Jų motina yra buvusi gimnastė Alina Kabajeva. Taip skelbiama centro „Dosjė“ atliktame tyrime.
Ivanas ir Vladimiras jaunesnysis
Pranešama, kad pirmasis V.Putino sūnus Ivanas gimė 2015 m., o Vladimiras – 2019 m. Viešojoje erdvėje yra jų nuotraukų, tačiau žurnalistai jų nerodė etikos sumetimais. Vaikai gyvena su slaptais dokumentais, keliauja privačiais su V.Putinu susijusiais lėktuvais ir jachtomis, juos saugo Fderalinė gvardijos tarnyba (FSO), jie nesirodo viešose vietose ir gyvena prezidento rezidencijose, sakoma tyrime.
Teigiama, kad „Dosjė“ šaltinis buvo asmuo, dirbantis V.Putino rezidencijoje. „Jis dažnai mato valstybės vadovo vaikus, nors kasdien su jais nebendrauja, ir sutiko apie tai papasakoti su anonimiškumo sąlyga“, – teigiama tyrime. Kovos su korupcija fondo tyrėjas Georgijus Alburovas patvirtino „Dosjė“ informaciją, sakydamas, kad dirbo prie panašaus tyrimo, bet nespėjo jo paskelbti.
Žurnalistai jau anksčiau skelbė, kad V.Putinas ir A.Kabajeva turi vaikų. Visų pirma Šveicarijos laikraštis „Sonntags Zeitung“ teigė, kad V.Putinas turi du sūnus, gimusius 2015 ir 2019 m., vienas iš jų – Šveicarijoje. Jame taip pat buvo teigiama, kad A.Kabajeva antrąjį vaiką pagimdė Maskvoje, prižiūrint Šveicarijos gydytojui. „Dosjė“ šią informaciją patvirtino. Vaikų vardai įvardyti pirmą kartą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo, kodėl Lenkijos naikintuvams beveik neįmanoma numušti Rusijos raketų
11:11
Naujienų svetainės „Defense Romania“ žurnalistai savo vizito Lenkijoje metu bandė išsiaiškinti, kas trukdo lenkų turimiems amerikiečių gamybos naikintuvams F-16 numušti Rusijos raketas ir dronus, per atakas Ukrainoje įskrendančius į šalies teritoriją.
Tiek Rumunija, tiek Lenkija per trečius metus besitęsiančius brutalius karo veiksmus ne kartą susidūrė su situacijomis, kai Rusijos bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito šių šalių teritorijose.
Dar praėjusią savaitę Lenkijos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad „orlaivis“ – greičiausiai dronas – trumpam pažeidė Lenkijos oro erdvę. Paskui karinė vadovybė ieškojo jo nuolaužų.
Paskutinis incidentas įvyko per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą prieš savaitę.
Lenkijos prezidentūros Nacionalinio saugumo biuro darbuotojai rumunų žurnalistams patvirtino, kad Lenkijos naikintuvai pakyla nuo žemės kiekvieną kartą, kai Rusija rengia masinį puolimą, o jos dronai ir raketos smūgiuoja Ukrainai Lenkijos kryptimi.
Nors masinių apšaudymų metu Lenkija ne kartą kėlė savo naikintuvus F-16, tačiau šalies pareigūnai pažymėjo, kad taikos metu galioja taikos įstatymai, todėl galimybės padėti Ukrainai numušti Rusijos raketas ir dronus tampa ribotos teisiniu požiūriu.
„Pagal Lenkijos įstatymus taikos metu lenkų naikintuvo pilotas, prieš pradėdamas pulti taikinį, turi turėti su juo vizualų kontaktą. Kitaip tariant, jis negali pataikyti į taikinį, kurį „mato“ radaruose, kol jo fiziškai nepamatys. Nesvarbu, ar kalbama apie raketą, ar apie droną. Taip yra todėl, kad jis turi įsitikinti, jog tai nėra klaidingas taikinys, pavyzdžiui, Ukrainos sraigtasparnis ar kokio nors kito tipo įranga“, – rašo „Defense Romania“.
Tuo tarpu Rusijos dronai ar raketos į Lenkijos oro erdvę patenka staiga ir dažnai labai trumpam, todėl jų beveik neįmanoma užpulti.
Šią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis viešai pareiškė, kad Lenkija turi „konstitucinę pareigą“ numušti Rusijos paleistus dronus ir raketas, net ir virš Ukrainos, jei jos skrenda Lenkijos teritorijos link.
Sąmoningai išbando gynybą
Lenkijos pareigūnai žurnalistams teigė, kad, jų vertinimu, tokie Lenkijos oro erdvės pažeidimai nėra atsitiktiniai. Veikiau tai yra iššūkis Rusijai ir būdas išbandyti Vakarų reakcijos greitį.
„Pareigūnai tvirtino, kad tik vienu atveju, kai Rusijos karinė technika nukrito ar įskrido į Lenkijos oro erdvę, tai tikrai buvo nelaimingas atsitikimas arba situacija, susidariusi dėl to, kad Rusijos kovinė technika neveikė pagal įprastus parametrus. Kitaip tariant, klaidingas apskaičiavimas. Visais kitais atvejais Rusija veikė sąmoningai ir tikrino Lenkijos, o kartu ir Vakarų reakciją“, – dėstė straipsnio autoriai.
Tikėtina, kad panašus modelis slypi ir už „incidentų“ Rumunijoje.
Tačiau tarp NATO narių nėra vieningos nuomonės dėl Rusijos raketų ar bepiločių orlaivių, skrendančių virš Ukrainos Lenkijos kryptimi, numušimo.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pats paprašė, kad kaimyninių valstybių, sąjungininkių, oro pajėgos prisidėtų prie Rusijos dronų ir raketų numušimo.
Jo teigimu, „sąjungininkių kaimyninių valstybių F-16“ turėtų bendradarbiauti su Ukrainos F sparnuočiais, kad perimtų Rusijos raketas ir dronus, skrendančius virš Ukrainos tiek Lenkijos, tiek Rumunijos kryptimis.
„Šią temą vis dar gaubia prieštaringa aura, daugelis mano, kad tai yra raudonoji linija, kurią Rumunija arba Lenkija galėtų peržengti. Tai taip pat yra dramblys kambaryje, apie kurį atsisakome diskutuoti. Galbūt todėl, kad mums nepatinka atsakymas“, – pastebėjo žurnalistai.
V.Zelenskis: Ukraina planuoja neribotą laiką išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją
10:53
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį „NBC News“ sakė, kad Kyjivas planuoja neribotam laikui išlaikyti Rusijos teritorijas, kurias užėmė per netikėtą įsiveržimą praėjusį mėnesį, taip bandydamas priversti prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
„Kol kas ji mums reikalinga“, – sakė jis, kalbėdamas apie teritoriją, kurią Ukraina dabar kontroliuoja Rusijoje.
Pasak V.Zelenskio, Ukraina planuoja išlaikyti šią teritoriją, nes ji yra neatsiejama „pergalės plano“ dalis. Kartu prezidentas pridūrė, kad šį planą išsakys tarptautiniams partneriams, įskaitant Jungtines Valstijas. Paklaustas, ar Ukraina planuoja plėsti puolimą Rusijos teritorijoje, V.Zelenskis atsakė, kad negali apie tai kalbėti.
„Nepasakysiu, atsiprašau, negaliu apie tai kalbėti. Tai tarsi mūsų, šios, Kursko operacijos pradžia. Su visa pagarba, negaliu apie tai kalbėti, manau, kad sėkmė yra labai arti staigmenos“, – sakė V.Zelenskis.
Plačiau skaitykite ČIA.
TATENA vadovas sako su V.Zelenskiu aptaręs Kursko AE saugumo klausimą
10:52
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi sakė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį aptaręs Rusijos Kursko atominės elektrinės (AE) saugumo klausimą.
Pokalbis įvyko praėjus keturioms savaitėms po to, kai Ukraina pradėjo beprecedentį puolimą Rusijos Kursko srityje.
Rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pasiuntė tūkstančius karių į Kursko sritį ir pradėjo mūšius teritorijoje, esančioje mažiau nei už 50 km nuo minimos branduolinės jėgainės.
Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas praėjusią savaitę apsilankė Kursko AE ir perspėjo, kad „tokio tipo branduolinė jėgainė, esanti taip arti karinio fronto, yra labai rimtas faktas“.
Šią savaitę į Ukrainą atvykęs R.Grossi antradienį susitiko su V.Zelenskiu, o trečiadienį vėl turi apsilankyti Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižios AE, kurią Rusijos pajėgos užėmė netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
„Mes bendrai įvertinome tai, ką mačiau (Kursko AE). (...) Man buvo svarbu pasidalinti savo įspūdžiais, ir, žinoma, pakartoti, kaip svarbu ten išvengti situacijos, lemiančios radiologinę avariją“, – po susitikimo su V.Zelenskiu žurnalistams sakė R.Grossi.
„Jam buvo įdomios mano naujienos (...). Manau, kad jam tai labai akivaizdu. Jis labai gerai supranta ir nemanau, jog jis nesutinka su tuo, kad atominės elektrinės niekada neturėtų būti puolamos“, – pridūrė R.Grossi.
Nuo tada, kai Ukrainos kariai ir tankai įsiveržė į Kursko sritį, Rusija ne kartą perspėjo dėl galimo smūgio atominei elektrinei.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, TATENA ne kartą įspėjo apie pavojų, kylantį dėl kovų aplink branduolines elektrines, įskaitant elektros tiekimo nutrūkimus po smūgių.
TATENA antradienį pranešė, kad netrukus nusiųs ekspertų komandą į kai kurias apgadintas Ukrainos elektros pastotes, kurios, kaip nustatyta, yra labai svarbios branduolinei saugai. Ši komanda turės įvertinti padėtį.
„Atominių elektrinių eksploatavimo sauga priklauso nuo stabilaus ir patikimo prisijungimo prie elektros tinklo. Dėl karo padėtis šiuo požiūriu tampa vis labiau pažeidžiama ir net potencialiai pavojinga“, – sakoma R.Grossi pareiškime.
Praėjusį mėnesį TATENA perspėjo, kad saugumo padėtis Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje po netoliese įvykusio drono smūgio blogėja.
Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į Zaporižios atominę elektrinę.
Daugėja žuvusiųjų per Rusijos smūgį Lvive - tarp jų ir trys vaikai
10:50
Per Rusijos smūgį Lvive Ukrainos vakaruose, atnaujintais duomenimis, žuvo septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministras.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė šį išpuolį kaip teroristinę ataką.
„Iš viso Lvive žuvo septyni žmonės, įskaitant tris vaikus“, – platformoje „Telegram“ rašė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Per naktinį smūgį taip pat buvo sužeisti mažiausiai 35 žmonės, trečiadienio rytą pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.
Anot jo, tarp žuvusiųjų yra medikas, o kai kurių sužeistųjų būklė yra kritinė.
Lvivo pagrindinės geležinkelio stoties rajone užsidegė keli gyvenamieji namai, ankstesniame pranešime sakė meras.
Trečiadienį prieš saulėtekį Lvive pasigirdo sirenų kauksmas, o A.Sadovas paragino žmones slėptis, oro gynybai stengiantis numušti raketas.
Lvivas per dvejus su puse metų trunkantį karą iš esmės išvengė didesnių rusų atakų, tačiau praėjusią savaitę Rusija smogė miesto energetikos infrastruktūrai. Dėl to, pasak pareigūnų, sutriko elektros tiekimas.
Antradienį rusai dviem balistinėmis raketomis smogė kariniam institutui ir netoliese esančiai ligoninei Poltavoje centrinėje Ukrainoje. Per šį smūgį žuvo daugiau kaip 50 žmonių, o dar daugiau kaip 200 buvo sužeisti, sako Ukrainos pareigūnai.
Tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių Rusijos smūgių nuo pat karo pradžios.
Raketos pataikė į pagrindinį Poltavos karinio ryšių instituto pastatą ir sugriovė kelis jo aukštus.
Tarp Rusijos galvažudžių Ukrainoje – ir bent penki Lietuvos piliečiai
09:20
15min žiniomis, Lietuvos saugumo institucijos turi informacijos, kad Rusijos pusėje Ukrainoje gali kariauti bent penki Lietuvos piliečiai. Lietuvos žvalgyba patvirtino, kad tokie atvejai yra žinomi, tačiau plačiau to nekomentavo. Kiek daugiau apie tokius lietuvius papasakojo misijos „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas.
Rugpjūčio pradžioje tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad Rusijos pajėgose kare Ukrainoje tarnauja Lietuvos pilietis Kęstutis Kvietkus.
Netrukus tuo susidomėjo Generalinė prokuratūra, kuri pranešė bandanti išsiaiškinti, ar iš tiesų ne kartą už įvairius nusikaltimus teistas Lietuvos pilietis kariauja Rusijos pusėje.
Rusijos pusėje – keletas lietuvių
15min žiniomis, labai tikėtina, kad jis nėra vienintelis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atsistatydina Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba
08:55 Atnaujinta 09:15
Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba atsistatydina, trečiadienį pranešė šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ R.Stefančukas pasidalino D.Kulebos pareiškimu ir sakė, kad jis bus išnagrinėtas per artimiausią plenarinį Aukščiausiosios Rados posėdį.
Antradienį atsistatydino mažiausiai šeši Ukrainos pareigūnai, įskaitant ministrų kabineto narius, ir buvo atleistas prezidento padėjėjas, o valdančioji partija užsiminė, kad vyksta esminis vyriausybės pertvarkymas.
Iki antradienio vakaro atsistatydinimo pareiškimus jau pateikė keli Ukrainos ministrai, įskaitant strateginių pramonės šakų ministrą Oleksandrą Kamyšiną, teisingumo ministrą Denysą Maliuską, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrą Ruslaną Strilecą.
Taip pat atsistatydino Ukrainos valstybinio turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis, ministro pirmininko pavaduotojos Iryna Vereščiuk ir Olha Stefanišyna.
Tuo metu Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas ir vienas svarbiausių prezidento padėjėjų Rostyslavas Šurma, remiantis prezidento dekretu, buvo atleistas iš pareigų.
Pertvarka vyksta Kyjivui susiduriant su vis didesniais iššūkiais, įskaitant kasdienį Rusijos bombardavimą, o prezidentui V.Zelenskiui stengiantis padidinti pasitikėjimą vyriausybe praėjus dvejiems su puse metų nuo Maskvos invazijos pradžios.
„Kaip ir žadėta, šią savaitę galima tikėtis didelio vyriausybės pertvarkymo. Bus pakeista daugiau kaip pusė ministrų kabineto darbuotojų“, – antradienio vakarą socialiniame tinkle „Telegram“ rašė valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davidas Arachamija.
„Rytoj bus atleidimo diena, o poryt – paskyrimų diena“, – sakė jis.
Ketveri metai ministro poste
Sumuose gimęs D.Kuleba studijavo tarptautinę teisę ir įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.
Karjeros pradžioje jis dirbo Užsienio reikalų ministerijoje ir Ukrainos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
D.Kuleba taip pat dirbo Ukrainos užsienio reikalų ministro biure, kur buvo atsakingas už Ukrainos įvaizdžio užsienyje, tarptautinių organizacijų, santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis klausimus.
Po trumpos pertraukos nuo valstybės tarnybos ministras pirmininkavo Ukrainos UART fondo kultūrinei valdybai.
2014 m. D.Kuleba grįžo į Užsienio reikalų ministeriją kaip ambasadorius ypatingiems pavedimams pradėti strateginę komunikaciją.
Po poros metų jis buvo paskirtas Ukrainos nuolatiniu atstovu prie Europos Tarybos, o nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. kovo – D.Kuleba ėjo ministro pirmininko pavaduotojo europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais pareigas.
Nuo 2020 m. kovo 04 d. jis dirbo Ukrainos užsienio reikalų ministru.
D.Kuleba taip pat parašė ir publikavo knygą „Karas dėl realybės. Kaip laimėti klastočių, tiesų ir bendruomenių pasaulyje“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mongolija su Rusija žaidžia savo žaidimą: ekspertai paaiškino, kokių pasekmių ji sulauks
08:34
Tarptautinės bendruomenės izoliuotas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko į Ulan Batorą, kur jį pasitiko ne policijos pareigūnai, o garbės sargyba. Romos statutą ratifikavusi Mongolija turi įsipareigojimą pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderį sulaikyti V.Putiną, tačiau sąmoningai pasuko kitu keliu. Ekspertai paaiškino, kas jos laukia už įsipareigojimų nesilaikymą ir kodėl ji priėmė tokį sprendimą.
Antradienį paskelbtame pareiškime Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai tvirtino, kad šalis yra priklausoma nuo energijos išteklių, todėl jai sunku uždėti V.Putinui antrankius.
„Mongolija importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau kaip 20 proc. elektros energijos iš artimiausių kaimyninių šalių, kurių tiekimas anksčiau buvo nutrūkęs dėl techninių priežasčių. Šis tiekimas yra labai svarbus mūsų ir mūsų žmonių egzistencijai užtikrinti“, – sakė atstovas spaudai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per rusų smūgį Kryvyj Rihe sužeisti penki žmonės
08:09
Per rusų smūgį Kryvyj Rihe sužeisti penki žmonės, trečiadienį pranešė Dnipropetrovsko regiono administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Jis socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad per ryte suduotą smūgį nukentėjo viešbutis ir keletas namų.
Pasak S.Lysako, sužeistos trys 62–84 metų moterys, 70-metis vyras ir 10 metų mergaitė.
Lenkija pranešė apie naujus kelių šimtų milijonų eurų vertės karinius susitarimus
07:45
Lenkija antradienį paskelbė apie naujus karinius susitarimus, kurių vertė siekia kelis šimtus milijonų eurų.
Vidurio Europos šalis padidino savo karines išlaidas, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Lenkijos sąjungininkę Ukrainą. Lenkija turi bendrą sieną su abiem valstybėmis.
„Lenkijos vyriausybė (...) pasirašys sutarčių už beveik du milijardus zlotų“ (467 mln. eurų), žurnalistams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Jis kalbėjo pietiniame Kielcų mieste vykstančioje tarptautinėje karinėje mugėje, kurioje dalyvauja šimtai dalyvių ir ekspertai iš Australijos, Britanijos ir Jungtinių Valstijų.
W.Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Lenkija trečiadienį pasirašys „didžiulę beveik 1,1 mlrd. zlotų (256,9 mln. eurų) vertės sutartį su viena Ispanijos grupe“.
Jis sakė, kad sandoris bus susijęs su stebėjimo sistemomis, skirtomis oro uostams. Išsamesnės informacijos ministras nepateikė.
W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad antradienį Lenkija pasirašė dar tris sutartis, susijusias su karine logistika ir ryšiais.
Šiuo metu Lenkija gynybai skiria 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų NATO narių – ir tikisi kitais metais šią dalį padidinti iki 4,7 procento.
Praėjusį mėnesį Varšuva sudarė 10 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų) vertės sutartį, pagal kurią iš JAV gamintojo „Boeing“ įsigijo 96 atakos sraigtasparnius „Apache“.
Jie pakeis pasenusius rusiškus sraigtasparnius Mi-24.
Vos keliomis dienomis anksčiau Varšuva paskelbė apie susitarimą dėl šimtų raketų „oras-oras“ AIM-120C AMRAAM įsigijimo ir sutartį dėl 48 JAV sukurtų oro gynybos sistemų „Patriot“ paleidimo įrenginių gamybos.
Lenkijos kariuomenė turi apie 200 tūkst. karių. Ji yra trečia pagal dydį NATO kariuomenė po JAV ir Turkijos kariuomenių ir didžiausia Europos Sąjungoje.
Masinė ataka: Lvive jau sužeista 17 žmonių, 5 iš jų – sunkiai, dega namai, apgadintos 2 mokyklos
07:39 Atnaujinta 08:06
Ukrainos vakarinės Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis pranešė, kad per Rusijos surengtą Lvivo apšaudymą raketomis žuvo mažiausiai trys žmonės.
Savo „Telegram“ kanale M.Kozyckis taip pat rašė, kad 25 žmonės buvo sužeisti.
Tarp nukentėjusiųjų – penki vaikai.
Lvivo pagrindinės geležinkelio stoties rajone užsidegė keli gyvenamieji namai, sakė meras Andrijus Sadovas.
Per Rusijos išpuolį Lvive sužeisti 6 žmonės, tarp jų ir 10 metų berniukas
07:14 Atnaujinta 07:36
Rugsėjo 4 d. naktį Lvive per Rusijos puolimą prieš Ukrainą buvo sužeisti mažiausiai šeši civiliai gyventojai, pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovijus. Mieste girdėjosi keli sprogimai, visoje šalyje paskelbus oro pavojaus aliarmą. Tarp sužeistųjų yra 10 metų berniukas, pridūrė A.Sadovijus.
Po smūgio užsidegė keli pastatai netoli centrinės geležinkelio stoties. Į išpuolio vietą buvo išsiųstos pirmosios pagalbos pajėgos.
Karinės oro pajėgos anksčiau įspėjo apie dronų ir raketų atakų grėsmę keliuose Ukrainos regionuose, įskaitant Lvivo sritį.
Ukrainos valdantieji užsimena apie didelę vyriausybės pertvarką: „Rytoj bus atleidimo diena, o poryt – paskyrimų diena“
06:44
Antradienį atsistatydino mažiausiai šeši Ukrainos pareigūnai, įskaitant ministrų kabineto narius, ir buvo atleistas prezidento padėjėjas, o valdančioji partija užsiminė, kad vyksta esminis vyriausybės pertvarkymas.
Pertvarka vyksta Kyjivui susiduriant su vis didesniais iššūkiais, įskaitant kasdienį Rusijos bombardavimą, o prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis padidinti pasitikėjimą vyriausybe praėjus dvejiems su puse metų nuo Maskvos invazijos.
„Kaip ir žadėta, šią savaitę galima tikėtis didelio vyriausybės pertvarkymo. Bus pakeista daugiau kaip pusė ministrų kabineto darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davidas Arachamija.
„Rytoj bus atleidimo diena, o poryt – paskyrimų diena“, – sakė jis.
Iki antradienio vakaro atsistatydinimo pareiškimus jau pateikė keli Ukrainos ministrai, įskaitant strateginių pramonės šakų ministrą Oleksandrą Kamyšiną, teisingumo ministrą Denysą Maliuską, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrą Ruslaną Strilecą.
Taip pat atsistatydino Ukrainos valstybinio turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis, ministro pirmininko pavaduotojos Iryna Vereščuk ir Olga Stefanišyna.
Tuo metu V.Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas ir vienas svarbiausių prezidento padėjėjų Rostyslavas Šurma, remiantis prezidento dekretu, buvo atleistas iš pareigų.
Nuo plataus masto karo pradžios V.Zelenskis ėmėsi keleto pertvarkymų. Praėjusių metų rugsėjį, kilus korupcijos skandalams, jis atleido gynybos ministrą, o neseniai, dėl nesėkmių mūšio lauke, pakeitė vyriausiąjį vadą.
Ukrainos vadovo pirmoji prezidento kadencija, prasidėjusi 2019 metais, baigėsi gegužę, tačiau jis liko poste tebegaliojant karo padėčiai
Didelio pavojaus signalas Ukrainoje: Rusija paleido raketas ir dronus
06:33
Ukrainos oro erdvėje aptiktos Rusijos strateginių bombonešių Tu-95MS paleistos raketos.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė apie tai pranešė savo oficialiu „Telegram“ kanalu. „Raketų grupė Černigovo srityje pietvakarių kryptimi. Grėsmė Kyjivo regionui!“ – rašė kariškiai 04.45 val.
Kaip žinoma, naktį danguje virš šalies buvo užfiksuotos Rusijos bepiločių orlaivių grupės. Pranešama apie oro gynybos operacijas Kijevo regione ir pačioje sostinėje, bepiločių orlaivių užfiksuota ir kituose regionuose.
Apie 02.00 val. kariškiai įspėjo apie penkių bombonešių Tu-95MS pakilimą. Jau 03.35 val. karinės oro pajėgos pranešė, kad rusai paleido KAB link Sumų srities.
Analitikai: V.Putinas tiki, kad Rusija gali pamažu absorbuoti Ukrainą
06:28
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad Rusija gali pamažu absorbuoti Ukrainą, vykdydama laipsnišką puolimą, ir išsekinti Ukrainos pajėgas, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Karo analitikai teigia, kad nors Ukrainos operacija Kursko regione, atrodo, daro poveikį Rusijos kariuomenei operatyviniu lygmeniu, ji nepakeitė Rusijos prezidento Vladimiro Putino strateginio mąstymo.
ISW vertinimu, V.Putinas mano, kad Rusija gali pamažu absorbuoti Ukrainą, vykdydama laipsnišką puolimą, ir kad Rusija gali pasiekti savo tikslų, vykdydama išsekimo karą prieš Ukrainos pajėgas.
Dėl šių vertinimų V.Putinas nėra linkęs į taikos derybas kitomis sąlygomis nei Ukrainos ir Vakarų kapituliacija pagal jo reikalavimus.
J.Bidenas pasmerkė Rusijos ataką prieš Ukrainos Poltavos miestą, žadą pagalbą
06:12
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį griežtai pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurį žuvo mažiausiai 51 žmogus, ir pažadėjo suteikti daugiau oro gynybos sistemų.
„Kuo griežčiausiai smerkiu šį smerktiną išpuolį“, – sakoma J.Bideno pareiškime ir priduriama, kad Vašingtonas ir toliau teiks karinę pagalbą Kyjivui, „įskaitant oro gynybos sistemas ir pajėgumus, kurių jiems reikia savo šaliai apsaugoti“.
Antradienį per Rusijos raketų ataką prieš Poltavą žuvo mažiausiai 51 žmogus, o 271 buvo sužeistas, ir tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių per dvejus su puse metų trunkantį plataus masto karą.
