Svarbiausios naujienos
- „Iki žiemos reikia žengti kuo toliau“: paaiškino, kodėl V.Putinas taip elgiasi.
- Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.
- D.Kulebą pakeitęs A.Sybiha: ką žinome apie naująjį Ukrainos užsienio reikalų ministrą.
- O.Syrskis: per šešias dienas – nė metro, Rusijos puolimas prie Pokrovsko sustabdytas
- Amerikiečių profesorius: suktas manevras Kurske išėjo į naudą ne Kyjivui, o Maskvai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Iki žiemos reikia žengti kuo toliau“: paaiškino, kodėl V.Putinas taip elgiasi
18:03
Praėjus mėnesiui po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, aišku viena – Kremlius pasirengęs tęsti sekinimo karą, kurį Vladimiras Putinas vis dar tiki galįs laimėti. Viltys, kad konfliktą galima greitai užbaigti kokiu nors kariniu ar ekonominiu būdu, kol kas žlugo.
Dabar tai, kas prasidėjo kaip V.Putino karas, vis labiau tampa Rusijos karu, o tai didina Kremliaus gebėjimą ignoruoti išlaidas, sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne direktorius Aleksandras Gabujevas savo komentare laikraštyje „Financial Times“.
Branduolinę valstybę užpuolė ne branduolinė valstybė
„Savaime suprantama, kad Kursko nesėkmė yra gėdinga V.Putinui: juk tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai branduolinius ginklus turinčią Rusiją užpuolė ne branduolinė valstybė. Tačiau mažai tikėtina, kad šis pažeminimas sukels V.Putinui politinių problemų namuose, kaip teigė aukšti Ukrainos ir Vakarų pareigūnai“, – pastebi analitikas.
Pasak jo, gilios socialinės inercijos, apatijos ir priverstinės Rusijos visuomenės atomizacijos atsargos buvo V.Putino galios šaltiniai dar gerokai prieš 2022 m. įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą. Ir nuo to laiko Kremlius kruopščiai puoselėja šiuos režimo ramsčius – tuo pat metu stiprindamas represijų aparatą ir apipildamas gyventojus pinigais.
Be to, regionuose palei sieną, kuriuose buvo vykdomi Ukrainos atsakomieji veiksmai, parama Rusijos karo veiksmams yra 10-15 proc. didesnė nei šalies vidurkis – maždaug 60 proc. Tai tie patys regionai, kuriuose prieš karą tūkstančiai žmonių lankė savo ukrainiečių giminaičius ir draugus už sienos. Dėl išaugusių karinių nuotaikų nebūtinai padaugėja kariuomenės naujokų, tačiau tai palengvina vyriausybės darbą įtikinant Rusijos žmones toleruoti atvirą kovą su kaimynais.
„Štai kodėl V.Putinas neskuba bet kokia kaina atstumti įsiveržėlę. Jo karinis dėmesys šiais metais buvo sutelktas į Rytų Ukrainą, kur Rusijos kariai skinasi kelią per Ukrainos gynybą. Kol kas Kremliui užtenka užtaisyti Kursko srities plyšį, atsitiktinai iš visos Rusijos siunčiant karinius dalinius, o Donbase ir toliau įdarbinant labiausiai kovai pasirengusius kovotojus. Rusijos prezidentas mano, kad iki žiemos pradžios jam reikia žengti kuo toliau, o su Kursku gali sau leisti susitvarkyti vėliau“, – sako komentaro autorius.
Kodėl Kremlius nenaudoja galingiausių priemonių
Pasak jo, tai padeda paaiškinti, kodėl Kremlius, nepaisydamas gėdos, neskuba panaudoti kai kurių galingiausių turimų priemonių, įskaitant taktinius branduolinius ginklus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl suprantamų priežasčių nori pavaizduoti įsiveržimą į Rusiją kaip galutinį įrodymą, kad Kremlių galima paspausti jėga – ir kad Vakarai neturėtų bijoti eskalacijos. „Visa naivi, iliuzinė vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepcija, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinime, subyrėjo“, – sakė jis praėjusį mėnesį.
„Tiesa ta, kad už kiekvieną nesėkmę šiame kare V.Putinas sugebėdavo duoti atkirtį ir išsireikalauti kainos iš ukrainiečių – ir vis dažniau iš Kyjivo Vakarų sąjungininkų. Per pastaruosius dvejus su puse metų jis surengė didelio masto mobilizaciją, pradėjo negailestingus oro smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą ir pradėjo sabotažo kampaniją Vakaruose. Atsakydamas į Kursko įsiveržimą, Kremlius įsakė surengti masinį smūgį Ukrainos elektros tinklams ir nuo to laiko kiekvieną naktį toliau terorizuoja šalį“, – pastebi ekspertas.
Panaudos elektroninius šaukimus
Pasak jo, šiame kare V.Putino laukia dar daugiau skaudžių posūkių, nes Kyjivas siekia Vakarų pritarimo naudoti NATO tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos gilumoje, taip pat su Vakarų pagalba plėtoja savo raketų programą. Tačiau Kremliui netrūksta atsako priemonių. Šiuo metu svarbiausias klausimas yra tas, ar V.Putinas bandys vykdyti naują mobilizaciją, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos karių skaičius yra sumažėjęs.
Šį darbo jėgos trūkumą galima išspręsti pasitelkus elektroninę šaukimų į teismą projektų sistemą, kuri buvo įdiegta praėjusiais metais ir pradės veikti iki lapkričio mėn. Po panikos ir bėgimo, kilusio po dalinės 2022 m. mobilizacijos, naujoji sistema skirta sumažinti visuomenės nerimą ir padaryti taip, kad karo prievolininkai negalėtų bėgti į užsienį.
„Atsižvelgiant į Maskvos ir Kyjivo ryžtą kovoti toliau, vargu ar kuri nors pusė greitai pasieks pergalę. Artimiausiais mėnesiais prasmingos diplomatijos perspektyvos mažės, todėl karas užsitęs. Jis išlieka nenuspėjamas ir tampa tik pavojingesnis. Vakarų lyderiai turėtų būti pasirengę ilgai ir skausmingai palaikyti Ukrainą“, – apibendrina komentaro autorius.
O.Syrskis atskleidė ukrainiečių įsiveržimo į Kurską strategiją
23:04
Rusija planavo pradėti naują puolimą prieš Ukrainą iš Kursko srities dar prieš netikėtą ukrainiečių invaziją, interviu CNN sakė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Savo pirmajame interviu televizijai, duotame einant kariuomenės vado pareigas, generolas teigė manantis, kad operacija „Kurskas“ buvo sėkminga.
„Ji sumažino priešo puolimo grėsmę. Mes sutrukdėme jiems veikti. Perkėlėme kovą į priešo teritoriją, kad jie pajustų tai, ką mes jaučiame kiekvieną dieną“, – pabrėžė O.Syrskis interviu, kuriame atvirai įvertino karo eigą.
Išsamiai aiškindamas invazijos į Kursko sritį priežastis, O.Syrskis išdėstė pagrindinius operacijos tikslus:
- neleisti Rusijai pasinaudoti Kursku kaip tramplinu naujam puolimui;
- nukreipti Maskvos pajėgas nuo kitų teritorijų;
- sukurti saugumo zoną ir užkirsti kelią civilių taikinių apšaudymui per sieną;
- paimti karo belaisvių ir sustiprinti Ukrainos karių ir visos tautos moralę.
Generolas pabrėžė, kad Maskva prie Kursko dislokavo dešimtis tūkstančių kariškių, įskaitant geriausius oro desantininkų dalinius.
O.Syrskis: per šešias dienas – nė metro, Rusijos puolimas prie Pokrovsko sustabdytas
22:42
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko sustabdyti Rusijos karių judėjimą Pokrovsko kryptimi. Apie tai interviu CNN pareiškė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jis pripažino, kad Ukrainos gynyba Pokrovsko apylinkėse kelias savaites patyrė didžiulį spaudimą. Tačiau dabar agresoriaus puolimas čia buvo sustabdytas.
„Per pastarąsias šešias dienas Pokrovsko kryptimi priešas nepajudėjo nė metro. Kitaip tariant, mūsų strategija veikia“, – sakė O.Syrskis.
Pasak vyriausiojo vado, Rusija buvo priversta perkelti dešimtis tūkstančių savo karių į Kursko sritį, o tai turėjo įtakos frontui Ukrainoje.
„Mes atėmėme iš jų galimybę manevruoti ir dislokuoti savo pastiprinimo pajėgas iš kitų krypčių... ir šis susilpnėjimas neabejotinai jaučiamas kituose rajonuose. Pastebime, kad sumažėjo artilerijos apšaudymų skaičius, taip pat puolimo intensyvumas“, – sakė jis.
UNIAN rašė, kad pakeliui į Pokrovską rusai pasiekė technikos nuostolių „rekordą“ – 200 transporto priemonių per dieną. Tai yra beveik 10 kartų daugiau, nei jie praranda vidutiniškai per visą karą.
Europiečiai nusipirko daugiau nei milijoną tonų rusiško ketaus: sankcijos neveikia
22:35
Europos plieno bendrovės anksčiau laiko išnaudojo 1,14 mln. tonų Rusijos kilmės ketaus importo kvotą. Tuo pat metu ukrainietiško ketaus importas į ES mažėja. Tai rodo ES muitinės tarnybos duomenys.
Visiškas draudimas įvežti rusišką ketų pagal dabartinį sankcijų paketą bus nustatytas tik 2026 m. Tačiau kyla įtarimų, kad europiečiai bandys „pratęsti“ tuos pačius sušvelninimus ketui, kaip ir plieno plokštėms, rašo gmk.center.
Rusiškas ketus yra patraukli žaliava kai kuriems Europos plieno gamintojams, nes Rusijos tiekėjai siūlo produktus su didelėmis nuolaidomis, kad sudomintų vartotojus. Didžioji dalis rusiškos kilmės ketaus siunčiama į Italiją, Latviją ir Lenkiją.
Ukraina atšaukė Pokrovsko evakuacinį traukinį, baimindamasi dėl saugumo
21:23
Baimindamasi galimos Rusijos atakos, Ukraina ketvirtadienį atšaukė traukinį, kuriuo turėjo būti išvežti iš Pokrovsko miesto rytinėje Donecko srityje bėgantys žmonės.
Maskvos pajėgos jau ne vieną mėnesį žengia link šio svarbaus logistikos centro ir yra per 10 km nuo miesto, kuriame tebegyvena apie 27 tūkst. žmonių, kuriuos pareigūnai ragina išvykti.
„Saugumo situacijai tapus labiau komplikuotai, įlaipinimas į evakuacinius traukinius Pokrovsko stotyje (Donecko srityje) buvo atšauktas“, – ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė šalia esančio Myrnohrado miesto administracija.
Pasak administracijos, vietoj to traukinys, skirtas iš Donecko srities evakuojamiems žmonėms, išvyks iš Pavlohrado miesto, esančio už 100 km į vakarus, netoli Dniepro miesto.
Ukrainos valstybinė geležinkelių operatorė „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad specialių kasdienių evakuacinių traukinių išvykimo vietos nuo šiol keisis, ir paaiškino, kad tai bus daroma remiantis naujais „saugos protokolais“.
Bendrovė pridūrė, kad įprasti traukiniai toliau važiuoja į Pokrovską ir iš jo.
Ukrainos pareigūnai stengiasi, kad tokiose vietose, kaip traukinių stotys, esančios netoli fronto linijos, nesirinktų daug civilių gyventojų.
2022 metų balandį per Rusijos smūgį Kramatorsko traukinių stotyje Donecko srityje žuvo daugiau kaip 60 civilių, įskaitant vaikus, ir buvo sužeista daugiau kaip 160 civilių, bėgančių nuo Rusijos puolimo.
„Ukrzaliznycia“ nurodė, kad ateityje žmonių bus prašoma susirinkti „tam tikruose saugiuose punktuose“, o bėgantiems asmenims patarė dėl išsamesnės informacijos skambinti į vietos karštąją liniją.
Per pastarąjį mėnesį iš Pokrovsko pabėgo apie 13 tūkst. žmonių, trečiadienį valstybinei televizijai sakė Donecko gubernatorius Vadimas Filaškinas.
Prieš Rusijos invaziją 2022 metais mieste gyveno apie 60 tūkst. gyventojų.
O.Scholzas penktadienį Frankfurte susitiks su V.Zelenskiu
20:43
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiks Frankfurte, naujienų agentūrai AFP pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.
Dviejų lyderių asmeninis susitikimas įvyks tuo metu, kai Ukrainos kariniai rėmėjai, įskaitant Jungtines Valstijas, susirinks JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje koordinuoti savo paramos Kyjivui.
Atstovas spaudai nepateikė išsamesnės informacijos apie V. Zelenskio programą Vokietijoje, tačiau naujienų leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad jis taip pat dalyvaus susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje, esančioje į pietvakarius nuo Frankfurto.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
J.Stoltenbergas apie Kursko operaciją: Ukraina joje „daug“ pasiekė
19:38
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina per savo puolimą Kursko kryptimi Rusijos teritorijoje pasiekė „daug“.
Tačiau, jo nuomone, sunku pasakyti, kaip situacija vystysis toliau.
„Tik ukrainiečiai gali priimti sudėtingus būtinus sprendimus, pavyzdžiui, dėl to, kur panaudoti savo pajėgas ir kokio tipo kariniai veiksmai yra tinkami šioje situacijoje“, – „Amerikos radijui“ sakė generalinis sekretorius.
J.Stoltenbergas įsitikinęs, kad Ukraina turi teisę į savigyną, įskaitant karinių tikslų siekimą Rusijos teritorijoje.
Jis taip pat pridūrė, kad tiesioginės karinės grėsmės Aljanso šalims nemato, tačiau nuolat kyla terorizmo, kibernetinių atakų ir sabotažo grėsmė.
Baltieji rūmai sako, kad V.Putinas, esą parėmęs K.Harris, turėtų „liautis kišęsis“
18:46
Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų „liautis kišęsis“ į JAV rinkimus po to, kai jis ironiškai pasakė, kad remia Kamalą Harris, o ne Donaldą Trumpą, kuris buvo išreiškęs susižavėjimą Rusijos lyderiu.
„Vieninteliai žmonės, kurie turėtų nuspręsti, kas bus kitas Jungtinių Valstijų prezidentas, yra Amerikos žmonės, ir mes būtume labai dėkingi, jei ponas Putinas: a) nustotų kalbėti apie mūsų rinkimus ir b) liautųsi į juos kišęsis“, – žurnalistams pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
V.Putinas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad lapkritį JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose remia demokratų viceprezidentę K.Harris, nors garsėja kaip respublikono D.Trumpo šalininkas.
V.Putinas sakė, kad prezidentas Joe Bidenas „rekomendavo rinkėjams palaikyti ponią Harris“, todėl „mes taip pat ją palaikysime“.
Rusijos lyderis pridūrė: „Ji taip užkrečiamai juokiasi, kad tai rodo, jog su ja viskas gerai.“
„(Buvęs JAV prezidentas Donaldas) Trumpas įvedė tiek sankcijų Rusijai, kiek dar nė vienas prezidentas nebuvo įvedęs, ir jei poniai Harris viskas gerai, galbūt ji susilaikys nuo tokių veiksmų“, – kalbėjo rusų lyderis.
Tai tikriausiai buvo ironiškos pastabos ir jos buvo išsakytos praėjus dienai po to, kai Vašingtonas apkaltino Maskvą siekiu daryti įtaką balsavimui.
Trečiadienį Jungtinės Valstijos pateikė kaltinimus dviem valstybinio Rusijos naujienų kanalo RT darbuotojams ir skyrė sankcijas jo vyriausiajai redaktorei bei jos pavaduotojai. Vašingtonas apkaltino juos bandymu daryti įtaką artėjantiems JAV prezidento rinkimams.
Vasarį V.Putinas išreiškė palaikymą J.Bidenui, o ne D.Trumpui, pavadinęs dabartinį prezidentą labiau nuspėjamu. Baltieji rūmai tuomet paragino V.Putiną nesikišti į JAV rinkimus.
V.Putinas dažnai sarkastiškai komentuoja politinius ir socialinius klausimus Jungtinėse Valstijose.
Pernai jis pareiškė, kad JAV politinė sistema yra supuvusi ir kad Vašingtonas negali pamokslauti kitoms šalims apie demokratiją.
D.Trumpas yra sulaukęs kritikos dėl to, kad ne kartą gyrė Rusijos prezidentą. Jis antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje, tačiau sakė juos atskleisiąs tik pergalės rinkimuose atveju.
K.Harris smerkia jo simpatijas V. Putinui, o praėjusį mėnesį Demokratų nacionaliniame suvažiavime teigė tvirtai palaikysianti Ukrainą ir pareiškė: „Nesitaikstysiu su tironais ir diktatoriais.“
„Iki žiemos reikia žengti kuo toliau“: paaiškino, kodėl V.Putinas taip elgiasi
18:03
Praėjus mėnesiui po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, aišku viena – Kremlius pasirengęs tęsti sekinimo karą, kurį Vladimiras Putinas vis dar tiki galįs laimėti. Viltys, kad konfliktą galima greitai užbaigti kokiu nors kariniu ar ekonominiu būdu, kol kas žlugo.
Dabar tai, kas prasidėjo kaip V.Putino karas, vis labiau tampa Rusijos karu, o tai didina Kremliaus gebėjimą ignoruoti išlaidas, sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne direktorius Aleksandras Gabujevas savo komentare laikraštyje „Financial Times“.
Branduolinę valstybę užpuolė ne branduolinė valstybė
„Savaime suprantama, kad Kursko nesėkmė yra gėdinga V.Putinui: juk tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai branduolinius ginklus turinčią Rusiją užpuolė ne branduolinė valstybė. Tačiau mažai tikėtina, kad šis pažeminimas sukels V.Putinui politinių problemų namuose, kaip teigė aukšti Ukrainos ir Vakarų pareigūnai“, – pastebi analitikas.
Pasak jo, gilios socialinės inercijos, apatijos ir priverstinės Rusijos visuomenės atomizacijos atsargos buvo V.Putino galios šaltiniai dar gerokai prieš 2022 m. įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą. Ir nuo to laiko Kremlius kruopščiai puoselėja šiuos režimo ramsčius – tuo pat metu stiprindamas represijų aparatą ir apipildamas gyventojus pinigais.
Be to, regionuose palei sieną, kuriuose buvo vykdomi Ukrainos atsakomieji veiksmai, parama Rusijos karo veiksmams yra 10-15 proc. didesnė nei šalies vidurkis – maždaug 60 proc. Tai tie patys regionai, kuriuose prieš karą tūkstančiai žmonių lankė savo ukrainiečių giminaičius ir draugus už sienos. Dėl išaugusių karinių nuotaikų nebūtinai padaugėja kariuomenės naujokų, tačiau tai palengvina vyriausybės darbą įtikinant Rusijos žmones toleruoti atvirą kovą su kaimynais.
„Štai kodėl V.Putinas neskuba bet kokia kaina atstumti įsiveržėlę. Jo karinis dėmesys šiais metais buvo sutelktas į Rytų Ukrainą, kur Rusijos kariai skinasi kelią per Ukrainos gynybą. Kol kas Kremliui užtenka užtaisyti Kursko srities plyšį, atsitiktinai iš visos Rusijos siunčiant karinius dalinius, o Donbase ir toliau įdarbinant labiausiai kovai pasirengusius kovotojus. Rusijos prezidentas mano, kad iki žiemos pradžios jam reikia žengti kuo toliau, o su Kursku gali sau leisti susitvarkyti vėliau“, – sako komentaro autorius.
Kodėl Kremlius nenaudoja galingiausių priemonių
Pasak jo, tai padeda paaiškinti, kodėl Kremlius, nepaisydamas gėdos, neskuba panaudoti kai kurių galingiausių turimų priemonių, įskaitant taktinius branduolinius ginklus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl suprantamų priežasčių nori pavaizduoti įsiveržimą į Rusiją kaip galutinį įrodymą, kad Kremlių galima paspausti jėga – ir kad Vakarai neturėtų bijoti eskalacijos. „Visa naivi, iliuzinė vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepcija, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinime, subyrėjo“, – sakė jis praėjusį mėnesį.
„Tiesa ta, kad už kiekvieną nesėkmę šiame kare V.Putinas sugebėdavo duoti atkirtį ir išsireikalauti kainos iš ukrainiečių – ir vis dažniau iš Kyjivo Vakarų sąjungininkų. Per pastaruosius dvejus su puse metų jis surengė didelio masto mobilizaciją, pradėjo negailestingus oro smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą ir pradėjo sabotažo kampaniją Vakaruose. Atsakydamas į Kursko įsiveržimą, Kremlius įsakė surengti masinį smūgį Ukrainos elektros tinklams ir nuo to laiko kiekvieną naktį toliau terorizuoja šalį“, – pastebi ekspertas.
Panaudos elektroninius šaukimus
Pasak jo, šiame kare V.Putino laukia dar daugiau skaudžių posūkių, nes Kyjivas siekia Vakarų pritarimo naudoti NATO tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos gilumoje, taip pat su Vakarų pagalba plėtoja savo raketų programą. Tačiau Kremliui netrūksta atsako priemonių. Šiuo metu svarbiausias klausimas yra tas, ar V.Putinas bandys vykdyti naują mobilizaciją, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos karių skaičius yra sumažėjęs.
Šį darbo jėgos trūkumą galima išspręsti pasitelkus elektroninę šaukimų į teismą projektų sistemą, kuri buvo įdiegta praėjusiais metais ir pradės veikti iki lapkričio mėn. Po panikos ir bėgimo, kilusio po dalinės 2022 m. mobilizacijos, naujoji sistema skirta sumažinti visuomenės nerimą ir padaryti taip, kad karo prievolininkai negalėtų bėgti į užsienį.
„Atsižvelgiant į Maskvos ir Kyjivo ryžtą kovoti toliau, vargu ar kuri nors pusė greitai pasieks pergalę. Artimiausiais mėnesiais prasmingos diplomatijos perspektyvos mažės, todėl karas užsitęs. Jis išlieka nenuspėjamas ir tampa tik pavojingesnis. Vakarų lyderiai turėtų būti pasirengę ilgai ir skausmingai palaikyti Ukrainą“, – apibendrina komentaro autorius.
Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“
16:48
Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“. Atitinkamas dekretas buvo paskelbtas šalies prezidento Klauso Iohanniso interneto svetainėje po to, kai jį patvirtino parlamentas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas patvirtino, kad buvo priimtas sprendimas perduoti Rumunijos „Patriot“ sistemą Ukrainai. Jis padėkojo už tai.
„Ačiū už „Patriot“, – „Telegram“ kanale parašė A.Jermakas ir pridėjo Rumunijos vėliavos emotikoną.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“, Rumunijos vyriausybė anksčiau pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam perduoti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, ir nusiuntė jį parlamentui galutiniam balsavimui.
Trečiadienį žiniasklaida pranešė, kad Rumunijos parlamento žemieji rūmai patvirtino įstatymo projektą, kuriuo būtų leista perduoti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“.
Birželį Bukareštas pareiškė, kad perduos Ukrainai vieną iš dviejų veikiančių „Patriot“ sistemų su sąlyga, kad sąjungininkai pakeis ją panašia oro gynybos sistema. Ši oro gynybos sistema yra viena iš penkių, kurias NATO šalys pastaraisiais mėnesiais pažadėjo perduoti Kyjivui.
Ukraina primygtinai prašo Vakarų partnerių oro gynybos sistemų ir ilgojo nuotolio raketų, kad galėtų apsiginti nuo suaktyvėjusių Rusijos atakų prieš civilius taikinius.
D.Kulebą pakeitęs A.Sybiha: ką žinome apie naująjį Ukrainos užsienio reikalų ministrą
16:32
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė Andrijaus Sybihos paskyrimui Ukrainos užsienio reikalų ministru. Šiose pareigose jis pakeitė Dmytro Kulebą. Naujojo ministro darbą iš arti stebėję politikai sako, kad tai diplomatas, kuris nebijos priimti nepopuliarių sprendimų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad pertvarka vyksta, nes vyriausybei reikia „naujos energijos“.
Ar jos turės naujasis Ukrainos diplomatijos vadovas? Ko galima iš jo tikėtis?
A.Sybiha gimė 1975 m. Zborive, Ukrainoje.
Lvivo nacionaliniame Ivano Franko universitete studijavo tarptautinius santykius ir teisę.
Diplomatinę karjerą pradėjo 1997 m. ir iki šiol dirbo įvairiose pozicijose, įskaitant ambasadoriaus pareigas Turkijoje 2016-2021 m.
Nuo 2021 m. jis buvo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas, vėliau – Ukrainos užsienio reikalų ministro D.Kulebos pirmasis pavaduotojas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijai artimi šaltiniai leidiniui „Politico“ teigė, kad A.Sybiha yra „stiprus, klasikinis diplomatas, labai patyręs ir dirbantis su [tarptautiniais] partneriais nuo pat invazijos prieš Ukrainą pradžios“ 2022 m. vasarį.
„Jis yra gerai žinomas, patyręs diplomatas, turintis didžiulę patirtį“, – prieš pat balsavimą dėl jo patvirtinimo užsienio reikalų ministru „ABC News“ sakė V.Zelenskio partijos atstovas Oleksandras Merežka.
Jis taip akcentavo, kad A.Sybiha tikras intelektualas ir yra pasirengęs priimti sudėtingus sprendimus.
„Jis nebijo būti nepopuliarus“, – akcentavo V.Zelenskio partijos atstovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
