Suprasti akimirksniu
- V.Zelenskio biuras paaiškino, kodėl Rusija siunčia dronus į NATO šalis.
- Ukraina sugalvojo bausmę rusams už sušaudytus ukrainiečius karo belaisvius.
- O.Scholzas rengia taikos planą Ukrainai: „La Repubblica“ sužinojo detalių, kurios Ukrainai nepatiks.
- Latvijoje nukritęs dronas buvo „Shahed“ tipo dronas su sprogmenimis.
- V.Putinas kuria alternatyvią tvarką: ką žada naujoms Rusijos draugėms.
- „Galime pasiekti“: ekspertas pakomentavo branduolinio ginklo buvimą Baltarusijoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskio biuras paaiškino, kodėl Rusija siunčia dronus į NATO šalis
19:49
Rusija bando nustatyti NATO „strateginę vertę“ vykdydama „cinišką žvalgybą jėga“, bepiločiais orlaiviais pažeisdama Aljanso šalių narių oro erdvę. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos bepiločių orlaivių kritimą Latvijoje ir Rumunijoje.
„Gerai žinoma (net ir rusams), kur šiandien yra NATO geografinės sienos. Tačiau niekas nežino, kur yra NATO... kantrybės riba. Kada teoriškai galingiausias istorijoje karinis Aljansas bus pasirengęs praktiškai ginti savo sienas? Rusai šią informaciją apie strateginę vertę gauna sau įprastu būdu – per cinišką žvalgybą jėga“, – pažymėjo jis.
„Nusivylę“: Ukraina reaguoja į skandalingą R.Fico pareiškimą apie „nacių karius“
23:47
Kyjivas yra nusivylęs Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico pareiškimu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, kuris buvo padarytas „prieštaraujant esamam Ukrainos ir Slovakijos pasitikėjimo ir sąveikos lygiui“. Apie tai buvo pranešta Ukrainos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Pažymima, kad Ukrainos kariai šiuo metu gina savo šeimas, namus ir šalį, taip pat visą Europą ir laisvąjį pasaulį nuo Rusijos okupantų, žymimų lotyniškomis raidėmis „Z“ – šiuolaikinės Rusijos fašistinės estetikos simboliu.
„Ukrainiečiams pasipriešinimas Rusijos agresijai yra mūsų tautos pasipriešinimo totalitariniams režimams praėjusiame amžiuje istorijos tęsinys“, – sakoma pareiškime.
Užsienio reikalų ministerija priminė, kad XX amžiuje Ukrainos žmonės patyrė daugiamilijoninius nuostolius kovoje su nacizmu. Tuo pat metu milijonai ukrainiečių ginkluotai pasipriešino dalyvaudami įvairiose reguliariosiose armijose ir pasipriešinimo judėjimuose antihitlerinės koalicijos pusėje ir svariai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą ir hitlerinės Vokietijos sąjungininkus.
„Tikimės, kad Slovakija ir visi mūsų Europos partneriai suvienys pastangas kovojant su naujausiu Rusijos blogiu, kuris į Ukrainos žemę atnešė žiaurumų, kokių nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Mes ir toliau esame pasiryžę tęsti konstruktyvų dialogą, kuris atitinka tradiciškai šiltus ir geros kaimynystės santykius tarp Slovakijos ir Ukrainos tautų“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Skandalingas Roberto Fico pareiškimas
Lankydamasis Holokausto muziejuje Slovakijos Seredos mieste, Ministras Pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Ukrainoje kariauja „nacių kariai“.
Kaip sakė R.Fico, „mes visi kalbame apie fašizmą, nacizmą ir kartu tyliai toleruojame Ukrainoje egzistuojančius darinius; visiškai aišku, kad jie priklauso grupuotėms, kurios šiandien yra uždraustos, ir mes jas laikome pavojingomis“.
Švedija paskelbė apie 340 mln. svarų sterlingų paramos paketą Ukrainai
23:04
Gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad Švedija išsiųs 17-ąjį pagalbos Ukrainai paketą, kuriame numatyta tolesnė karinė parama, iš viso 340 mln. svarų sterlingų.
Į naująjį paketą bus įtraukta amunicija pėstininkų kovos mašinoms, kurias Švedija jau padovanojo, taip pat pirkiniai, kurie ateityje palengvintų naikintuvų „Gripen“ perdavimą, nors dėl tokio perdavimo dar nėra nuspręsta.
„Norime turėti galimybę vėliau Ukrainai perduoti naikintuvus „Gripen“, – spaudos konferencijoje sakė P.Jonsonas.
P.Jonsonas sakė, kad parama apima papildomus kovinius laivus, raketas ir maskuojamąją įrangą, taip pat finansavimą, skirtą Ukrainos gynybos įsigijimams remti.
Rusai paleido kelias grupes atakos bepiločių orlaivių
22:50
Rugsėjo 9 d. vakare Rusijos kariai į Ukrainos teritoriją paleido kelias grupes atakos bepiločių orlaivių, pranešė Karinės oro pajėgos.
Iš Rusijos geidžiamo Pokrovsko bėganti Marija: „Mano širdis sustoja, kai išgirstu trenksmą“
21:59
Po trijų dešimtmečių mieste, kuriame praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, Marija Hončarenko pasiėmė tik vieną nedidelį krepšį ir du mažus kačiukus.
Atkakliai norėjusi likti Rusijos pajėgų atakuojamame Pokrovske, Marija pasidavė įkalbinėjimams išvykti. Tačiau nepanašu, kad padėtis Pokrovske greitu metu pagerės, pastebėjo BBC naujienų agentūra.
„Mano širdis sustoja, kai išgirstu trenksmą“, – verkdama žurnalistams sako 69 metų Marija. Ji laiko seną mygtukinį telefoną, kuriame išsaugoti skubios pagalbos kontaktai.
Nors Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis tvirtino, kad Rusijos puolimas ties Pokrovsku buvo apmaldytas, fronto linija yra nutolusi mažiau nei už 8 km nuo miesto.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijos branduolinės grėsmės: ekspertas teigia, kad Ukraina jau peržengė dvi „ raudonąsias linijas“
21:25
Rusija ir toliau šantažuoja Vakarus, periodiškai kalbėdama apie branduolinių ginklų panaudojimą. Apie tai per radiją NV kalbėjo karinis ekspertas ir buvęs SBU karininkas Ivanas Stupakas.
Pasak jo, Rusijos Federacija turi penkis punktus dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Tarp jų yra atsakas į branduolinį smūgį, atsakas į cheminę-biologinę ataką, atsakas į balistinių raketų smūgį, atsakas į branduolinės infrastruktūros objektų išjungimą ir atsakas į agresiją naudojant įprastinę ginkluotę.
„Ir Ukraina, jei neklystu, jau peržengė mažiausiai du iš šių punktų“, – sako ekspertas.
I.Stupakas primena, kad gegužės 26 d. Ukrainos bepilotis lėktuvas atakavo „Voronež-M“ radarą Orenburgo srityje. O keliomis dienomis anksčiau Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo „Voronež-DM“ radarą Krasnodaro regione. Tuomet buvo apgadinti mažiausiai du radarai.
Visi šie objektai yra strategiškai svarbūs Rusijos Federacijai, nes jie, be kita ko, skirti balistinėms raketoms aptikti. Tačiau net ir išpuoliai prieš šiuos objektus nesukėlė „branduolinės eskalacijos“.
Vokiečių žvalgyba perspėja dėl rusų programišių grupuotės
19:51
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra pirmadienį perspėjo dėl su Rusijos karine žvalgyba susijusios kibernetinės grupuotės, jos teigimu, vykdančios atakas Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse.
„Kibernetinės atakos naudojamos šnipinėjimui ir sabotažui“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ agentūros BfV paskelbtame pareiškime.
„Panašu, kad nuo 2022 metų pradžios pagrindinis šio veikėjo tikslas yra šnipinėti ir trukdyti teikti pagalbą Ukrainai“, – priduriama jame.
Kibernetinė grupuotė vadinasi „UNC2589“, ji taip pat žinoma kaip „Cadet Blizzard“ arba „Ember Bear“, ir yra susijusi su Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU 29155-uoju padaliniu, nurodė BfV.
Be kita ko, ji atsakinga už „WhisperGate“ – kibernetinę kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos vyriausybę, surengtą 2022 metų sausį, likus mėnesiui iki Maskvos invazijos į Ukrainą.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos dėl „WhisperGate“ apkaltino penkis Rusijos karininkus.
„Manoma, kad šis veikėjas taip pat atakavo NATO valstybių narių tinklus Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – teigė BfV.
„Žinomi taikiniai – ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, taip pat vyriausybinės agentūros ir įmonės finansų, transporto, energetikos ir sveikatos priežiūros sektoriuose“, – nurodė agentūra.
Vokietija, antroji po Jungtinių Valstijų didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir kitos NATO narės yra itin budrios dėl kibernetinių atakų, susijusių su Rusija.
Gegužę Berlynas apkaltino su Rusijos karine žvalgyba siejamą grupę, vadinamą ATP28, taikiniu tapus kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos nariams.
V.Zelenskio biuras paaiškino, kodėl Rusija siunčia dronus į NATO šalis
19:49
Rusija bando nustatyti NATO „strateginę vertę“ vykdydama „cinišką žvalgybą jėga“, bepiločiais orlaiviais pažeisdama Aljanso šalių narių oro erdvę. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos bepiločių orlaivių kritimą Latvijoje ir Rumunijoje.
„Gerai žinoma (net ir rusams), kur šiandien yra NATO geografinės sienos. Tačiau niekas nežino, kur yra NATO... kantrybės riba. Kada teoriškai galingiausias istorijoje karinis Aljansas bus pasirengęs praktiškai ginti savo sienas? Rusai šią informaciją apie strateginę vertę gauna sau įprastu būdu – per cinišką žvalgybą jėga“, – pažymėjo jis.
V.Kara-Murza ragina nesuteikti V.Putinui reputaciją gelbstinčių priemonių kare Ukrainoje
19:05
Vienas pagrindinių Vladimiro Putino oponentų Vladimiras Kara-Murza, praėjusį mėnesį išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais, pirmadienį paragino Vakarus nesuteikti Rusijos prezidentui jokių reputaciją gelbėjančių išeičių iš karo Ukrainoje, sakydamas, kad jo ketvirtį amžiaus trunkančio valdymo pabaiga yra vienintelė išeitis siekiant taikos.
„Labai svarbu, kad Vladimirui Putinui nebūtų leista laimėti karo prieš Ukrainą“, – sakė V.Kara-Murza, kuris vėliau pirmadienį turi susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Labai svarbu, kad Vladimirui Putinui nebūtų leista iš šio karo Ukrainoje pasitraukti gelbstint savo reputaciją“, – pridūrė jis.
Ukrainoje nuo karo pradžios dėl kasetinių šaudmenų žuvo ar nukentėjo per 1 tūkst. žmonių
19:02
Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, nuo kasetinių šaudmenų žuvo arba buvo sužeisti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė stebėtojai ir paragino visas šalis uždrausti šiuos ginklus.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę, Ukrainoje užregistruotas didžiausias pasaulyje kasetinių šaudmenų aukų skaičius per metus, savo metinėje ataskaitoje teigė Koalicija prieš kasetinius šaudmenis (Cluster Munition Coalition, CMC).
Grupė nurodė, kad Ukrainoje kasetines bombas naudojo abi pusės, o nuo karo pradžios dėl šių ginklų žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma aukų užregistruota 2022 metais.
Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad 2023-iaisiais užregistruotas skaičius greičiausiai yra gerokai mažesnis nei realus.
Kasetinius šaudmenis galima numesti iš lėktuvų ar paleisti iš artilerijos pabūklų, jie sprogsta ore ir plačiai paskleidžia savo ruožtu taip pat sprogstančius elementus.
Tokie ginklai kelia ir ilgalaikę grėsmę, nes daug elementų iškart nesprogsta, pasilieka teritorijoje ir iš esmės veikia kaip sausumos minos, galinčios sprogti po daugelio metų.
Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainoje kasetinių šaudmenų elementais užteršta daugiau dirbamos žemės nei sausumos minomis.
Prieš karą Ukrainoje kelerius metus nebuvo registruojama kasetinių šaudmenų aukų.
Tačiau 2022 metais šalyje užregistruota 916 aukų, o pernai iš 219 visame pasaulyje užregistruotų nukentėjusieji Ukrainoje sudarė beveik pusę.
Ataskaitoje teigiama, kad iš 2023 metais visame pasaulyje užregistruotų kasetinių šaudmenų aukų 118 žuvo dėl tiesioginių šių ginklų atakų, o likęs 101 žmogus žuvo arba buvo sužeistas dėl kasetinių šaudmenų elementų Ukrainoje, Sirijoje, Mianmare, Azerbaidžane, Irake, Laose, Libane, Mauritanijoje ir Jemene.
„Manoma, kad tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis“, – perspėjo CMC.
Ataskaitoje teigiama, kad, tiek Rusijai, tiek Ukrainai toliau naudojant kasetinius šaudmenis, neįmanoma sistemingai dokumentuoti ir nustatyti, kuri pusė atsakinga už kokius išpuolius ar aukas.
„Pasibaisėtini ginklai“
CMC teigimu, kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir perdavimas tokiose šalyse kaip Rusija ir Ukraina kenkia tarptautinėms pastangoms juos visiškai uždrausti.
Nė viena jų nėra tarp 112 valstybių, prisijungusių prie 2008 metų Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuria draudžiama naudoti, perduoti, gaminti ir sandėliuoti kasetines bombas.
„Šalių, kurios neuždraudė kasetinių šaudmenų, veiksmai kelia pavojų civiliams gyventojams ir kelia grėsmę tarptautinės sutarties, draudžiančios šiuos pasibaisėtinus ginklus, vientisumui ir visuotinumui“, – sakė CMC vadovė Tamar Gabelnick.
Vienintelės kitos dvi šalys, kuriose pernai buvo užregistruotos kasetinių šaudmenų atakos – Mianmaras ir Sirija – taip pat nėra prisijungusios prie konvencijos.
Jungtinės Valstijos, kurios taip pat nėra šios sutarties šalis, sukėlė pasipiktinimą dėl savo 2023-iųjų liepą priimto sprendimo perduoti Kyjivui kasetinių šaudmenų.
Per pirmuosius devynis mėnesius po šio sprendimo JAV prezidentas Joe Bidenas pritarė penkiems tokiems perdavimams, sakoma ataskaitoje.
CMC taip pat išreiškė susirūpinimą dėl liepą įvykusio Lietuvos Seimo balsavimo dėl šalies pasitraukimo iš sutarties.
Šis sprendimas, kuris dar neįsigaliojo, yra „neapgalvotas ir ignoruoja civilinės žalos riziką“, perspėjo Mary Wareham (Meri Veram) iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“.
„Lietuvai dar nevėlu įsiklausyti į raginimus sustabdyti jos planuojamą pasitraukimą“, – pridūrė ji.
Lietuvos institucijos teigia, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai apriboja šalies ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
Valdžios pareigūnai taip pat tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.
„Grėsmė reali“: ekspertas įvertino incidentą Latvijoje dėl nukritusio Rusijos drono su sprogmenimis
17:53
Latvijos gynybos ministerija 15min patvirtino, kad šeštadienį mūsų kaimynės teritorijoje nukritęs Rusijos naudojamas kovinis dronas „Shahed“ buvo su sprogmenimis. Incidentas įvyko Gaigalavos apylinkėse – maždaug apie 50 km nuo sienos su Baltarusija. Gynybos ekspertas Egidijus Papečkys tvirtina, kad nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau reikėtų įvertinti galimybę prašyti sąjungininkų papildomų oro gynybos priemonių.
15min pirmadienį kreipėsi į Latvijos gynybos ministeriją, kuri patvirtino, kad šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, šalies rytuose nukritęs dronas „Shahed“ buvo su sprogmenimis.
Pasak ministerijos, dronas nukrito Gaigalavos apylinkėse, netoli Rėzeknės miesto. Šio orlaivio skrydį nuo pat įskridimo į šalį sekė Latvijos ginkluotosios pajėgos.
„Ginkluotosios pajėgos aptiko bepilotį orlaivį, kuris įskrido į Latvijos teritoriją, ir stebėjo jo judėjimą, o vėliau nustatė nukritimo vietą“, – 15min atsiųstame komentare teigė Latvijos gynybos ministerija.
Jos teigimu, Rusijos naudojamas iranietiškas dronas greičiausiai galėjo prarasti kontrolę dėl ukrainiečių atsakomųjų veiksmų.
Netrukus po to, kai dronas nukrito, Latvijos kariuomenės specialistai apžiūrėjo nukritimo vietą, deaktyvavo droną ir surinko nuolaužas.
Šiuo metu dėl incidento vyksta tyrimas, o Latvijos gynybos ministerija nesidalina drono nuotraukomis.
Ką tai sako Lietuvai?
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tvirtina, kad šis incidentas siunčia signalą Lietuvai, jog reikia stiprinti savo oro gynybos pajėgumus.
„Tai siunčia signalą, kad Rusija yra visiškai neatsakinga, kad ji naudoja ginkluotę, kuri gali nukrypti bet kur. Aišku, siunčia signalą ir dėl to, kad turime stiprinti oro gynybą“, – pabrėžė ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedija paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą
17:45
Švedijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad žada skirti 4,6 mlrd. kronų (401 mln. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant laivus ir oro gynybos sistemas.
Naujausią paketą, be kita ko, sudarys šeši CB90 laivai ir kilnojamosios oro gynybos sistemos, taip pat šaudmenys anksčiau dovanotai ginkluotei.
Dalis paketo skirta švediškų naikintuvų „Gripen“ statybai reikalingoms detalėms. Vis dėlto Švedija nurodė, kad šiuo metu neplanuoja siųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai naikintuvų.
Tačiau šalis teigė norinti būti pasirengusi, kai tam ateis laikas.
„Naikintuvų koalicija mus informavo, kad šiuo metu ji nori sutelkti dėmesį į F-16 įvedimą Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.
Tai jau 17-asis Šiaurės šalies pagalbos Ukrainai paketas.
Bendra Švedijos pažadėtos karinės pagalbos Ukrainai nuo 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos vertė siekia 48,1 mlrd. kronų (4,2 mlrd. eurų).
Ukraina sugalvojo bausmę rusams už sušaudytus ukrainiečius karo belaisvius
17:31
Ukrainoje į nelaisvę patekusiems Rusijos kariams draudžiama skambinti savo giminaičiams Rusijoje, Ukrainos telemaratono eteryje pareiškė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas. Pasak jo, šios priemonės buvo imtasi reaguojant į pasiduodančių Ukrainos kariškių sušaudymą.
Kartu jis pabrėžė, kad Ukraina ir toliau laikysis Ženevos konvencijų:
„Suprantame, kad, deja ar laimei, negalime elgtis kaip rusai <...> Atvirai pasakysiu, kad kai kuriuos dalykus keičiame. Pavyzdžiui, daug diskutuojama apie galimybę rusų karo belaisviams paskambinti savo giminaičiams Rusijos teritorijoje.“
Tačiau Ženevos konvencijose karo belaisviams suteikiama tik teisė susirašinėti, o ne skambinti, todėl formaliai draudimas atitinka tarptautinės teisės normas. D.Lubinecas pabrėžė, kad nelaisvėje esantys rusai vis dar turi teisę siųsti laiškus į Rusiją.
Neseniai CNN paskelbė du vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai šaudo į ukrainiečių karo belaisvius. Prieš tai Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė apie trijų ukrainiečių karo belaisvių nušovimą Torecko kryptimi. Pasak jos, ukrainiečiai išėjo iš pastato rūsio iškėlę rankas, rusų kariškiai paguldė juos veidu į žemę ir tada šovė į nugarą.
CNN paviešino vaizdo įrašą: rusai be gailesčio sušaudė pasidavusius ukrainiečius
Pasirodę kariai suklumpa į dulkėto kelio viduryje, tada atsiklaupia ant kelių, rankas užsideda ant galvų. Po kelių sekundžių, kaip rodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronu užfiksuota medžiaga, jie jau guli veidais žemyn, nejudėdami, o netoliese slenka dulkių debesis.
Vaizdo įraše, kurį gavo CNN redakcija, nufilmuotas brutalus Rusijos karių aktas per rugpjūčio pabaigoje vykusias kovas netoli Pokrovsko miesto rytų Ukrainoje, kurio užėmimui Maskva sutelkė visus pajėgumus.
Rusijos kariai akivaizdžiai įvykdė egzekuciją trims pasidavusiems ukrainiečiams po to, kai buvo užgrobta jų tranšėja.
Incidentas, kurį aprašė Ukrainos pareigūnas, prašęs neskelbti kai kurių detalių, kad būtų apsaugota padalinio tapatybė, yra tik vienas iš egzekucijų serijos, kurias šiais metais vykdo Rusijos kariškiai.
Ukrainos karinės žvalgybos šaltiniai CNN pateikė sąrašą, kuriame yra 15 nuo lapkričio mėn. įvykusių panašų atvejų. Jų daugumą patvirtina bepiločių orlaivių užfiksuoti vaizdo ar garso įrašai. Matyti tendencija, kad Rusijos kariai pasiduodančius ukrainiečius nužudydavo fronto linijoje, o ne paimdavo į nelaisvę.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas CNN žurnalistams teigė, kad jo biuras tiria 28 tokius incidentus nuo karo pradžios, per kuriuos iš viso žuvo 62 Ukrainos kariai.
Filmuota medžiaga iš Pokrovsko srities atspindi negailestingai žiaurią Rusijos kariuomenės taktiką, kai ji toliau žengia į Ukrainos rytus.
Ukrainos prokurorų nuomone, įtariamos žudynės yra karo nusikaltimai ir Kremliaus organizuotos politikos dalis.
„Jei karo belaisviai pasiduoda, jei jie parodo, kad pasiduoda, jei jų rankose nėra ginklų, tuomet skubi egzekucija yra karo nusikaltimas“, – CNN pabrėžė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
Pasak jo, tokie nusikaltimai buvo įvykdyti įvairiose Ukrainos vietovėse, juos vykdė įvairūs daliniai, todėl Kyjivui „atsirado galimybė teigti, kad tokia politika gali būti klasifikuojama kaip nusikaltimai žmoniškumui“.
„Šią politiką organizuoja Kremlius. Tai konkrečių vadų įsakymas“, – pareiškė A.Kostinas.
Pasirodžius vaizdo įrašams, kuriuose matyti, šiemet ypač dažnai pasikartojanti Rusijos taktika, Ukrainos vadams iškilo dilema, nes jiems tenka nepavydėtina užduotis įspėti savo karius ir pasaulį apie Rusijos žiaurumą, rizikuojant susilpninti ir taip jau išsekusią ukrainiečių kovinę dvasią.
Ukrainos pareigūnas, pateikęs dronų prie Pokrovsko filmuotą medžiagą, sakė, kad jų dalinys žino apie daug panašių atvejų fronto linijose, kurie nebuvo paviešinti ar ištirti.
Neseniai paaiškėjo dar keli tokie atvejai. Praėjusią savaitę vienas dalinys Torecko kryptimi susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad turi dronu padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti trys ukrainiečių kariai, išlindę iš rūsio, iškėlę rankas pasiduoti, o paskui nušauti Rusijos karių.
Donecko srities prokurorai pareiškė pradėję tyrimą dėl „karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu“.
Keletas Rusijos kariškių buvo teisiami dėl tokių nužudymų, įskaitant vieną Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Ukrainos prokurorai teigia, kad rusas jau buvo teistas, lapkričio mėn. atleistas nuo bausmės už vagystę, kad galėtų tarnauti Rusijos kariuomenės 127-ojoje motorizuotųjų šaulių divizijoje.
Prokurorai paviešino dronu nufilmuotą medžiagą, patvirtinančią jų teiginį, kad rusas sausio mėn. nušovė ukrainiečių kareivį, kai šis iškėlęs rankas išėjo iš savo tranšėjos netoli Prijutnės ir atsiklaupė.
Anksčiau paskelbtas dar vienas dronu darytas vaizdo įrašas iš Zaporižios regiono, kuriame matyti, kaip šių metų gegužės mėn. netoli Robotynės kaimo rusų kariai liepė trims ukrainiečių kariams atsigulti veidais žemyn po to, kai buvo užpulta jų tranšėja.
Ukrainos karinė žvalgyba pateikė CNN perimtų garso įrašų, kuriuose, anot tarnybos, girdėti rusų vado, žinomo kaip „Turkas“, įsakymas savo pavaldiniui slapyvardžiu „Malojus“ nužudyti belaisvius.
Kol Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį dėl jo vaidmens įtariamoje prievartinio ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją schemoje, Kyjivas agresyviai kelia Maskvai kaltinimus genocidu. Generalinis prokuroras A.Kostinas užsiminė, kad šių įtariamų egzekucijų mūšio lauke sistemingumas reiškia, kad jos gali tapti platesnės genocido bylos dalimi.
Latvijoje nukritęs dronas buvo „Shahed“ tipo dronas su sprogmenimis
15:58
Netoli Rėzeknės Latvijoje nukritęs bepilotis orlaivis buvo „Shahed“ tipo dronas su sprogmenimis. Tai paaiškėjo per Latvijos gynybos ministerijos surengtą trumpąją spaudos konferenciją, skelbia TVNET.
Pasak Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadovybės, Rusijos dronas, nukritęs Rėzeknės regione, buvo dronas „Shahed“ su sprogstamuoju užtaisu.
Dronas buvo deaktyvuotas ir šiuo metu nuodugniai analizuojamas. Atlikus analizę taip pat bus galima išsiaiškinti, ar dronas buvo pagamintas iš vakarietiškų dalių.
Spaudos konferencijoje dalyvavo šalies krašto apsaugos ministras Andris Sprudsas, Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis ir Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Viesturas Masiulis.
Sunku pastebėti ir numušti
Ministras pridūrė, kad žemai skrendantys orlaiviai kelia problemų, nes juos sunku pastebėti ir numušti.
Pasak jo, dronas buvo nukreiptas prieš Ukrainą, todėl galima manyti, kad jis buvo nukreiptas prieš demokratinę ir laisvą visuomenę.
Įskrido iš Baltarusijos
15min primena, kad rytiniame Latvijos Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija.
Pasak ministerijos, Rusijos dronas Rėzeknės regione nukrito šeštadienį. Šalies tarnybos, įskaitant policiją, aiškinasi incidento aplinkybes.
Gynybos ministerija teigė, kad, sprendžiant iš pirmosios informacijos, tai yra Rusijos karinis dronas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nufilmavo, kaip ukrainiečiai pirmą kartą sunaikina Rusijos droną daugiau nei 3600 metrų aukštyje
15:26
Ukrainos Charkivo srityje „Geležinės brigados“ kariai pirmą kartą per oro mūšį numušė aukštai esantį Rusijos droną. Apie tai pirmadienį pranešė 3-ia atskiroji tankų „Geležinė brigada“.
„Tai įvyko rugsėjo 7 d. virš Charkivo srities. Tik aptikusi priešo bepilotį orlaivį „Orlan-10“, į nurodytą rajoną nuskubėjo priešlėktuvinių raketų ir artilerijos diviziono „Voron“ grupė“, – pažymėjo brigados atstovas.
Aptikusi Rusijos droną, komanda kartu su pasieniečiais nustatė jo kryptį ir aukštį, skelbia portalas NV.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iranas atmeta Vakarų kaltinimus dėl ginklų eksporto Rusijai
14:39
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį atmetė Vakarų kaltinimus dėl ginklų siuntimo sąjungininkei Rusijai jos kare Ukrainoje.
„Griežtai atmetame teiginius dėl Irano vaidmens eksportuojant ginklus vienai iš karo pusių“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.
Europos Sąjunga anksčiau pirmadienį pareiškė, kad jos sąjungininkai pasidalijo žvalgybine informacija apie tai, kad Iranas pristatė Rusijai balistinių raketų, ir perspėjo dėl naujų sankcijų Teheranui, jei tai pasitvirtins.
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad „Iranas yra svarbus mūsų partneris, plėtojame prekybinius ir ekonominius santykius, vystome bendradarbiavimą ir dialogą visose įmanomose srityse, įskaitant jautriausias“.
Jungtinės Valstijos rugpjūtį buvo perspėjusios Iraną nesiųsti balistinių raketų į Rusiją, sakydamos, kad tai sukeltų griežtą JAV atsaką ir užkirstų kelią Teherano pastangoms gerinti santykius.
JAV tada teigė susisiekusios su Europos sąjungininkais dėl pranešimų, kad Iranas planuoja pristatyti šimtus balistinių raketų Rusijai.
O.Scholzas rengia taikos planą Ukrainai: „La Repubblica“ sužinojo detalių, kurios Ukrainai nepatiks
14:20
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas rengia „taikos planą“ Rusijos ir Ukrainos kare, pagal kurį Rusija pasiliktų kai kurias anksčiau užgrobtas Ukrainos teritorijas. Pasak Italijos laikraščio „La Repubblica“, O.Scholzas planuoja įeiti į istoriją kaip „taikos kancleris“, pasinaudodamas karu Ukrainoje, kad susigrąžintų prarastas pozicijas.
„Apstulbintas triuškinančių rinkimų rezultatų Tiuringijoje ir Saksonijoje ir persekiojamas vis atkaklesnių gandų, kad galimas pralaimėjimas Brandenburge rugsėjo 22 d. gali priversti jį žengti žingsnį atgal, kancleris nusprendė žaisti Ukrainos korta, kad išsisuktų iš aklavietės“, – rašo leidinys.
Jis citavo parlamento šaltinius, kurie teigė, kad Vokietijos kancleris kartu su kai kuriais bendrapartiečiais „rengia savotiškus Minsko susitarimus, kuriuose numatyta galimybė dalį Ukrainos teritorijos perduoti Maskvai“.
Kartu šaltinis pažymėjo, kad „kancleris nori bet kokia kaina palenkti Ukrainą“.
Neseniai O.Scholzas sakė, jog „dabar yra tas momentas, kai reikia aptarti, kaip greičiau išeiti iš šios karinės situacijos ir pasiekti taiką“.
Vokietijos kancleris pareiškė, kad dabar yra tinkamas metas pradėti diskusijas dėl taikos Ukrainoje.
Pasak O.Scholzo, šį klausimą jis aptarė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, su kuriuo palaiko gerus santykius. Pastarasis esą sutiko, kad Rusija turėtų dalyvauti kitoje taikos konferencijoje.
Buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnikas sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos neprieštarauja, jog Vokietija taptų tarpininke Kyjivo ir Kremliaus derybose. Jis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą susisiekti su V.Putinu ir aptarti su juo derybas dėl Ukrainos.
Rusija sako užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje netoli Pokrovsko
13:41
Rusija pirmadienį pareiškė užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko.
Savo pranešime Rusijos gynybos ministerija teigė, kad užėmė Memryko gyvenvietę Donecko srityje.
Šią vasarą Maskva smarkiai pasistūmėjo į priekį ir dabar jos kariai artėja prie svarbaus logistikos centro Pokrovsko.
Nors rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Kursko sritį Rusijoje, Maskva ir toliau nuolat stiprina pozicijas Donecke.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pagrindinis jo tikslas Ukrainoje yra užimti Donbasą.
Karybos ekspertas: „Antrarūšiai rusų Kursko padaliniai Ukrainoje neišgyventų“
13:18
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienį pasidalijo įžvalgomis apie operaciją Rusijos Kursko srityje ir Rusijos pajėgų puolimą prie Pokrovsko.
Jo teigimu, kol kas Kurske viskas kaip ir buvę: „Vyksta susirėmimai, ukrainiečiai nedidelėmis grupėmis bando rusų gynybą Koreneve ir dar keliose vietose, o rusai išdidžiai raportuoja atmušę stiprius priešo puolimus.“
Ekspertas pastebėjo, kad labiausiai rusai džiaugiasi tuo, jog esą ukrainiečiams atakuoti buvo panaudoti bepiločiai orlaiviai „Inochodec“, kurių rusai sakosi nenaudoję jau ilgokai dėl didelių nuostolių nuo ukrainiečių oro gynybos.
„Tai reiškia, kad į Kurską skylėms užkišti ir toliau brukami visokie antrarūšiai padaliniai, kurie fronte pačioje Ukrainoje ilgai neišgyventų.“
E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad kaskart sumažėjus žinių, grįžtama prie filosofinių klausimų. Dabar vienu tokių tapo – „ar Ukrainai buvo reikalinga operacija Kurske?“.
„Aišku, kad reikalinga. Ir dar labai sėkmingai įvykdyta. Kurske veikiančių dalinių Ukrainos karinė vadovybė nė už ką nebūtų panaudojusi kur nors Pokrovsko kryptyje, nes tai yra smogiamasi kumštis, kurį prarasti sekinančiose gynybinėse kautynėse būtų švelniai tariant neracionalu“, – išskyrė ekspertas.
Tačiau, jo teigimu, šiuo metu nelabai aišku, kad iš tikrųjų vyksta Pokrovsko kryptyje.
„Ukrainietiški šaltiniai džiaugiasi, kad atsiimtas Niujorkas ir Selidovė, o Rusijos gynybos ministerija sako, kad Selidovė yra apsupta. Keistokas toks teiginys, panašu, kad kažkam iš ministerijos propagandistų griežtai liepė ką nors parašyti, o šis skubėdamas grįžti prie alaus parašė bet ką“, – svarstė ekspertas.
Nors E.Papečkys pripažino, kad nėra linkęs pritarti dideliam optimizmui dėl Pokrovsko krypties: „Joks stebuklas čia nenutiko ir, nors ukrainiečiai įvykdė keletą kontratakų o rusai ir patyrė nuostolių, agresorius čia ir toliau puls“.
„Tik nebūtinai daužys kakta sieną, o bandys ieškoti silpnesnių vietų gynyboje, ruožų, kur ginasi mažiau patyrę ir mažiau motyvuoti daliniai, ir ten paspausti“, – reziumavo jis.
ES: sąjungininkai turi patikimos informacijos, kad Iranas pristatė raketų į Rusiją
12:37
Europos Sąjunga pirmadienį pareiškė, kad jos sąjungininkai pasidalijo žvalgybine informacija apie tai, kad Iranas pristatė Rusijai balistinių raketų, ir perspėjo dėl naujų sankcijų Teheranui, jei tai pasitvirtins.
„Esame susipažinę su sąjungininkų pateikta patikima informacija apie Irano balistinių raketų pristatymą Rusijai“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.
Jungtinės Valstijos rugpjūtį buvo perspėjusios Iraną nesiųsti balistinių raketų į Rusiją, sakydamos, kad tai sukeltų griežtą JAV atsaką ir užkirstų kelią Teherano pastangoms gerinti santykius.
JAV tada teigė susisiekusios su Europos sąjungininkais dėl pranešimų, kad Iranas planuoja pristatyti šimtus balistinių raketų Rusijai.
V.Putinas kuria alternatyvią tvarką: ką žada naujoms Rusijos draugėms
12:15
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šie metai yra labai socialūs, nors jo šalis toliau kariauja Ukrainoje.
Iki šios dienos V.Putinas susitiko su Azijos šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, Vietnamą ir Indoneziją, aukščiausio rango vadovais. Tai daug viešumo griežtai sankcionuojamam asmeniui iš šalies, kuriai taikomi dideli prekybos apribojimai, skelbia leidinys „Business Insider“.
Seanas McFate'as, Sirakūzų universiteto Maxwello pilietiškumo ir viešųjų reikalų mokyklos profesorius, „Business Insider“ sakė, kad visi šie susitikimai turi strateginę priežastį.
Pasak S.McFate'o, Rusija bando išsivaduoti iš diplomatinės izoliacijos ir siekia užmegzti strateginius santykius ne tik su autokratiniais partneriais, tokiais kaip Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas.
V.Putinas nusitaikė į strategines šalis
„Putinas nusitaikė į tokias strategines svyruojančias šalis kaip Indija, kuri priešinasi Kinijai ir prekiauja su Rusija, – pridūrė jis. – Tai suteikia Rusijai tam tikrą pranašumą prieš Kiniją, nes jų santykiai šiek tiek atvėso.“
Praėjusią savaitę Rusijoje V.Putinas bičiuliavosi su Malaizijos ministru pirmininku Anwaru Ibrahimu. Abi šalys turėjo aptarti įvairius klausimus, įskaitant prekybą ir investicijas.
Šis susitikimas įvyko po V.Putino kelionės į Mongoliją, kur jis susitiko su prezidentu Ukhnaagijnu Churelsuchu. Mongolija, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo narė, turėjo areštuoti V.Putiną, kurio arešto orderis išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo.
Tačiau ši Rytų Azijos valstybė teigė negalinti siųsti V.Putino už grotų, nes jos energetinis saugumas priklauso nuo Rusijos – naftos ir dujų milžinės.
„Šis tiekimas yra labai svarbus mūsų ir mūsų žmonių egzistencijai užtikrinti“, – leidiniui „Politico“ sakė Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai.
Neutralumas ir ekonomika
Mongolijos paaiškinimas pabrėžia Rusijos ekonomikos mastą. Pasaulio banko duomenimis, ji yra 11-a pagal dydį pasaulyje, o jos metinis BVP siekia apie 2 trilijonus JAV dolerių.
Nors Rusijos ekonomika neprilygsta JAV 27,4 trilijono JAV dolerių BVP, Rusija vis tiek yra svarbi daugelio besivystančių šalių partnerė.
Visų pirma Rusijai tenka maždaug dešimtadalis pasaulio naftos gavybos, todėl ji yra svarbi išteklių tiekėja.
Iki plataus masto invazijos į Ukrainą didžiausia Rusijos prekybos partnerė buvo Europos Sąjunga.
Parduoda tiems, kas tik nori pirkti
Per pastaruosius dvejus metus Rusijai pavyko persiorientuoti į energijos tiekimą Kinijai ir Indijai. Taip pat tiekimą iš esmės visiems, kurie nori pirkti energiją su nuolaida, nesvarbu, ar tai būtų Šri Lanka, kuri vos prieš dvejus metus patyrė ekonominį krachą, ar Turkija – NATO narė ir siekianti tapti ES nare.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija ir Vietnamas, turi istorinių ryšių su Rusija, kitos, pavyzdžiui, Indija ir Šri Lanka, nurodė ekonominius interesus, dėl kurių palaiko santykius su Rusija, ypač kai jos pačios veikia sunkiomis sąlygomis. Dauguma jų, jei ne visos, taip pat užėmė neutralią poziciją dėl karo Ukrainoje, pastebi „Business Insider“.
Praėjusį mėnesį Kazachstano ministro pirmininko pavaduotojas Serikas Žumangarinas agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad šalis „aklai nebesilaikys sankcijų“, jei apribojimai turės įtakos pagrindinėms šalies bendrovėms. Prieš prasidedant karui Rusija buvo didžiausia Kazachstano prekybos partnerė.
Naujienų agentūrai jis sakė, kad kai kurios Maskvai taikomos sankcijos labiau pakenkė Kazachstanui nei Rusijai, o Vakarai nepadarė nieko, kad kompensuotų prarastas pajamas Centrinės Azijos šaliai.
Panašu, kad dabar, kai karas Ukrainoje tęsiasi jau 31-ą mėnesį, vis dažniau pasitelkiama ekonomika siekiant paaiškinti artimus diplomatinius santykius su Rusija.
Juk Rusija yra didelė ir pasauliniu mastu integruota ekonomika, nuo kurios net Europos Sąjunga vis dar bando atsiskirti, pastebi leidinys.
Net Kinija, kuri 2022 m. deklaravo, kad jos draugystė su Rusija yra „neribota partnerystė“, dabar, regis, labiau nori pristatyti santykius pragmatiškiau ir dalykiškiau.
Vos praėjusį mėnesį Kinija apibūdino vicepremjero Li Qiango vizitą į Rusiją kaip vizitą, kurio metu siekiama „papildomų privalumų ir didžiulio praktinio bendradarbiavimo potencialo“ tarp Maskvos ir Pekino.
Rusija vilioja pasaulio Pietus
Tikimasi, kad partnerystė su Rusija ekonominiu pagrindu nesukels nerimo JAV ir Europai, net jei yra susirūpinimo ir griežtos kritikos.
„Mažai tikėtina, kad Rusijos užsienio politikos blicas kels grėsmę ES ir NATO“, – sakė Sirakūzų universiteto atstovas S.McFate'as.
Taip yra todėl, kad Maskva nesudaro karinių sąjungų su šalimis partnerėmis, kad galėtų pulti Europą, kuri Rusiją laiko didžiausia grėsme, sakė jis. Amerikai Rusija yra antroje vietoje po Kinijos.
Nepaisant to, vis dėlto gali įvykti pokyčių.
Alternatyvi pasaulio tvarka
Maskva skatina naratyvą, kad pasaulio Pietūs (t.y. besivystančios šalys) yra alternatyvios pasaulio tvarkos formavimo jėga su kylančiomis BRICS šalimis – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika – sudaranti ekonominį bloką.
Rusija šiemet pirmininkauja BRICS, o V.Putinas pakvietė Mongoliją prisijungti prie grupės aukščiausiojo lygio susitikimo spalio mėn. Malaizija pateikė prašymą prisijungti prie grupės, o Indonezija taip pat svarsto kvietimą prisijungti prie bloko. Turkija taip pat pareiškė, kad yra suinteresuota prisijungti prie grupės.
„Indonezija, Malaizija ir Mongolija yra įdomus šių šalių „neutralumo“ Kinijos, JAV, tarptautinės teisės (pvz., Tarptautinio baudžiamojo teismo) ir Jungtinių Tautų sistemos autoriteto atžvilgiu išbandymas“, – sakė S.McFate'as.
Rusijos siekis sukurti daugiapolę pasaulio tvarką atitinka šalių, kurios nori teisingesnės tarptautinės tvarkos, nuomonę. Be to, Maskva parodė, kad ji turi įtakos mažesnes ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kaip rodo kai kurių Azijos šalių nedalyvavimas arba ne toks reikšmingas dalyvavimas birželio mėn. vykusiame Ukrainos taikos viršūnių susitikime Šveicarijoje, – liepos mėn. komentare leidiniui „Foreign Policy“ rašė analitinio centro RAND vyresnysis gynybos analitikas Derekas Grossmanas.
„Nors Rusijos įtaka nėra tokia didelė kaip Kinijos ar Jungtinių Valstijų, jos tikrai pakanka, kad būtų skatinami antivakarietiški interesai ir sutrikdyta jau ir taip nestabili regioninė tvarka“, – rašė D.Grossmanas.
„Galime pasiekti“: ekspertas pakomentavo branduolinio ginklo buvimą Baltarusijoje
10:42
Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nėra jokio branduolinio ginklo, NV radijo eteryje sakė Ukrainos saugumo tarnybos SBU atsargos generolas majoras Viktoras Jahunas.
„Jie jau paruošė bazę jam priimti. Ji visiškai paruošta, jie ją visiškai atnaujino. Ji yra netoli Minsko. Kas būdinga – šis atstumas yra pakankamai arti ir sienos su Ukraina. Jei nori, galima tai pasiekti net su tomis priemonėmis, kurias turime. Bet kartu ši bazė atnaujinta, ten yra apsauga – ne tik baltarusių, bet ir rusų. Ar ten yra taktinių branduolinių ginklų – niekas neduoda patvirtinimo. Bet visi supranta, kad pagal protokolą, kaip jis turi būti naudojamas – baltarusiai aiškiai neturi prie jo priėjimo“, – sakė V.Jahunas.
Jis taip pat pakomentavo CŽA informaciją, kad Rusija galėjo svarstyti galimybę panaudoti branduolinį ginklą 2022 m., kai Ukrainos gynybos pajėgos vykdė kontrpuolimo operaciją. V.Jahunas visų pirma paaiškino, iš kur Vakarų žvalgybos agentūros gauna informaciją apie Rusijos pasirengimą tokioms operacijoms.
„Aplinkoje, kurioje dirba branduolinės energetikos mokslininkai, turi būti šaltinių. Reikia turėti šaltinių, kurie tarnauja strateginio atgrasymo pajėgose. Ir reikia turėti šaltinių vyriausybėje, kuri užtikrina šio mechanizmo veikimą. Jei yra tokia informacija, ji tikrinama iš įvairių šaltinių. Jie gali turėti skirtingą prieigą. Bet jei ji iš esmės sutampa, ši informacija laikoma objektyvia“, – pridūrė V.Jahunas.
JAV žvalgybos vadas – apie Kremliaus žvanginimą branduoliniais ginklais: nereikia jaudintis
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai išanalizavo Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso pareiškimus apie Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą.
W.Burnsas įspėjo Vakarus nesijaudinti dėl įprastinių Rusijos bauginimų panaudoti branduolinius ginklus, kuriuos ISW jau seniai įvardijo kaip Kremliaus pastangas skatinti Vakarų santūrumą ir daryti įtaką svarbiausiems politinių debatų dėl paramos Ukrainai momentams.
Diskusijoje su Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos vadovu Richardu Moore'u W.Burnsas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau periodiškai grasins tiesiogine konfrontacija su Vakarais, tačiau šie grasinimai neturėtų bauginti Vakarų.
Jis pridūrė, kad CŽA apskaičiavo, jog 2022 m. rudenį Rusijos pajėgos galėjo svarstyti galimybę panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje, ir kad dėl to jis bendravo su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi Sergejumi Naryškinu.
CŽA vertinimas dėl galimo Rusijos pasirengimo 2022 m. rudenį panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje sutapo su Rusijos retorikos dėl branduolinės konfrontacijos suintensyvėjimu po sėkmingų Ukrainos kontrpuolimo operacijų Chersono ir Charkivo srityse.
Vokietijos žvalgyba: už NATO ir ES kibernetinių atakų stovi Rusijos žvalgyba
09:48
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra perspėjo dėl Rusijos karinės žvalgybos (GRU) daliniui 29155 priklausančios kibernetinės grupuotės. Teigdama, kad ji vykdė kibernetines atakas prieš NATO ir Europos Sąjungos šalis, pranešė naujienų agentūra "Reuters".
Socialiniame tinkle "X" pirmadienį paskelbtame pranešime teigiama, kad įspėjimą dėl grupės, žinomos kaip UNC2589, paskelbė kartu su FTB, JAV kibernetinio saugumo agentūra CISA, NSA ir kitais tarptautiniais partneriais.
Įspėjimas pasirodė tuo metu, kai Europoje auga nerimas dėl įtariamų Rusijos programišių ir šnipų veiklos po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Anksčiau šiais metais Berlynas apkaltino Rusiją dėl virtinės kibernetinių atakų prieš Vokietijos valdančiuosius socialdemokratus, taip pat logistikos, gynybos, aviacijos ir IT sektorių bendroves.
Savo įspėjime žvalgybos agentūra nurodė, kad grupė, dar žinoma kaip „Cadet Blizzard“ arba „Ember Bear“, vykdo šnipinėjimo ir sabotažo veiklą, kuri dažnai apima interneto svetainių apgadinimą ir pavogtų duomenų skelbimą.
Agentūros teigimu, GRU padalinys, kuriam ji priklauso, yra žinomas dėl įtariamo dalyvavimo 2018 m. Didžiojoje Britanijoje apnuodijant buvusį Rusijos dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją.
Dvi NATO šalys skundžiasi rusų dronų įsiveržimais: Latvijos prezidentas ragina imtis veiksmų
09:32
Savaitgalį dvi NATO narės, Rumunija ir Latvija, pareiškė, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidė jų oro erdvę, nes vienas iš jų, kaip pranešama, per naktines atakas kaimyninėje Ukrainoje sekmadienį įskrido į Rumunijos teritoriją, o kitas šeštadienį dieną nukrito Latvijos rytuose.
Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad anksti sekmadienį, kai Maskva smogė „civiliniams taikiniams ir uosto infrastruktūrai“ Ukrainoje už Dunojaus, vienas dronas įskrido į Rumunijos teritoriją. Ji pridūrė, kad Bukareštas savo oro erdvei stebėti dislokavo karinius lėktuvus F-16 ir paskelbė perspėjimus dviejų rytinių regionų gyventojams. Pranešimų apie aukas ar padarytą žalą iš karto negauta.
Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad jų „radiolokacinė stebėjimo sistema nustatė ir stebėjo droną, kuris įskrido į nacionalinę oro erdvę ir iš jos išskrido Ukrainos link“.
„Remiantis turimais duomenimis, nustatyta, kad nacionalinėje teritorijoje, negyvenamoje vietovėje netoli Peripravos kaimo, gali būti smūgio zona“, – pridūrė ministerija.
Tuo tarpu Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds vėliau informavo, kad Rusijos dronas nukrito netoli Rėzeknės miesto ir greičiausiai nuklydo į Latviją iš kaimyninės Baltarusijos.
Šalies prezidentas Edgaras Rinkevičius socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad jo vyriausybė siekia bendro NATO atsako.
„Tokių incidentų rytiniame NATO flange daugėja, todėl turime juos spręsti bendrai“, – rašė jis.
Kadenciją baigiantis NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir buvęs Rumunijos vyriausiasis diplomatas Mircea Geoana sakė, kad karinis aljansas pasmerkė Rusijos įvykdytą Rumunijos oro erdvės pažeidimą.
„Nors neturime informacijos, rodančios tyčinį Rusijos išpuolį prieš sąjungininkus, šie veiksmai yra neatsakingi ir potencialiai pavojingi.“
Latvijos kariuomenė panašiai pareiškė, kad nėra jokių požymių, jog Maskva ar Minskas tyčia pasiuntė droną į šalį. Tiek Rumunija, tiek Latvija šiuo metu tiria atvejus, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai sudužo pažeidę jų oro erdvę.
Latvijos jungtinio štabo vadas Leonids Kalnins pažymėjo, kad ekspertai mano, jog dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
Latvija ir Rumunija yra NATO narės ir rėmė Ukrainą jos kare su Rusija, o šie incidentai paskatino pareigūnus raginti imtis priemonių, kad būtų pradėti bendri veiksmai prieš Rusijos oro antskrydžius.
Per paskutinį mėnesį apie Rusijos drono įsiveržimą į šalies teritoriją taip pat paskelbė Lenkija.
Iranas patvirtino: Rusijai perduotos balistinės raketos
08:49
Irano parlamento nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komiteto narys Ahmadas Bakhshayeshas Ardestani patvirtino, kad Teheranas tiekė balistines raketas Rusijai.
Šis pareiškimas pasirodė praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai Irano misija prie Jungtinių Tautų atmetė kaltinimus dėl ginklų perdavimo Maskvai.
Interviu naujienų svetainei „ Didban Iran“ A.B.Ardestani paaiškino, kad Iranas yra priverstas parduoti ginklus Rusijai mainais už reikalingas prekes.
„Esame priversti naudotis barteriniais mainais, kad patenkintume savo poreikius, įskaitant sojos ir kviečių importą. Vykdydami šiuos barterinius mainus siunčiame į Rusiją ir raketas, ir karinius dronus“, - pažymėjo jis.
Paklaustas, ar šie tiekimai gali sustiprinti sankcijas Iranui, įstatymų leidėjas atsakė: „Tai nepasunkės. Mes tiekiame raketas „Hezbollah“, „Hamas“ ir „Hashd al-Shaabi“, tad kodėl jų nesiųsti ir Rusijai?“
Tuo pat metu Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanaani, komentuodamas informaciją apie raketų tiekimą Rusijai, sakė, kad Iranas „niekada nedalyvavo Rusijos ir Ukrainos konflikte“. Tačiau jis pabrėžė, kad Irano ir Rusijos karinis bendradarbiavimas prasidėjo gerokai prieš karą Ukrainoje. Taigi N.Kanaani nepatvirtino, bet ir nepaneigė balistinių raketų tiekimo Rusijai.
Rugsėjo 6 d. „The Wall Street Journal“ citavo JAV ir Europos pareigūnus, kurie teigė, kad Iranas Rusijai tiekė „kelis šimtus“ trumpojo nuotolio balistinių raketų. Pasak leidinio „The Times“, kalbama apie 200 raketų „Fateh-360“, kurios rugsėjo 4 d. atplaukė į Kaspijos jūros uostą. Šaltiniai patikslino, kad Iranas tęs tiekimą.
Europos pareigūnai teigė, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis pradėjo rengti sankcijas Iranui. Apribojimai palies Irano asmenis ir bendroves, įskaitant transporto bendroves, kurios dalyvauja ginklų tiekime Rusijai. Be to, nacionaliniam oro vežėjui „Iran Air“ bus uždrausta skraidyti į Europą.
Karo tyrimų instituto analitikų duomenimis, Rusijos kariuomenė jau šį rudenį arba žiemą gali pradėti šaudyti Irano balistinėmis raketomis į Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą.
„Geležinis generolas“: apie ką dvejus metus tylėjo buvęs Ukrainos pajėgų vadas V.Zalužnas
08:44
Rugpjūčio pabaigoje Ukrainoje pristatyta pirmoji knyga apie buvusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos“. Jos autorė Liudmyla Dolhonovska, buvusi generolo strateginės komunikacijos patarėja. Naujienų svetainė „Ukrainska pravda“ išskyrė tas knygos dalis, kurios turi istorinę vertę arba patvirtina žinomus, bet viešai nepripažintus faktus.
Anot knygos, 2021 m. liepos pabaigoje, likus šešiems mėnesiams iki plataus masto karo pradžios, V.Zalužnas sulaukė skambučio iš Ukrainos prezidento kanceliarijos ir buvo pakviestas į pokalbį.
Tuo metu jis vadovavo Šiaurės operatyvinei vadovybei ir atsakė, kad apie kelionę turi įspėti savo viršininką Oleksandrą Syrskį. Tačiau žmogus iš operatyvinės valdybos patarė jam to nedaryti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvos kaimynystėje viešėjęs JAV senatorius giria Ukrainą: jie padarė kai ką netikėto
08:39
Ar JAV pagaliau gali leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklus giliai Rusijos teritorijoje? Ar Ukrainos operacija Rusijos Kursko srityje galėtų paskatinti diktatorių Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su didvyriškais ukrainiečiais? Latvijoje viešėjęs JAV senatorius atsakė į esminius klausimus, susijusius su parama Ukrainai, kuri ginasi nuo Rusijos invazijos.
„Dabartinis Ukrainos įsiveržimas į Rusiją vėl išblaškė Vladimirą Putiną. Ir tai yra gerai. Ukraina iš esmės suardė jo planus. Ir turiu pagirti ukrainiečius, kad jie padarė šį tą netikėto“, – pareiškė Latvijoje viešėjusios JAV Kongreso delegacijos vadovas senatorius Markas Kelly.
Plačiau skaitykite ČIA.
CŽV vadovas – apie Kremliaus žvanginimą branduoliniais ginklais: nereikia jaudintis
07:46
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai išanalizavo Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso pareiškimus apie Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą.
W.Burnsas įspėjo Vakarus nesijaudinti dėl įprastinių Rusijos bauginimų panaudoti branduolinius ginklus, kuriuos ISW jau seniai įvardijo kaip Kremliaus pastangas skatinti Vakarų santūrumą ir daryti įtaką svarbiausiems politinių debatų dėl paramos Ukrainai momentams.
Diskusijoje su Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos vadovu Richardu Moore'u W.Burnsas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau periodiškai grasins tiesiogine konfrontacija su Vakarais, tačiau šie grasinimai neturėtų bauginti Vakarų.
Jis pridūrė, kad CŽA apskaičiavo, jog 2022 m. rudenį Rusijos pajėgos galėjo svarstyti galimybę panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje, ir kad dėl to jis bendravo su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi Sergejumi Naryškinu.
CŽA vertinimas dėl galimo Rusijos pasirengimo 2022 m. rudenį panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje sutapo su Rusijos retorikos dėl branduolinės konfrontacijos suintensyvėjimu po sėkmingų Ukrainos kontrpuolimo operacijų Chersono ir Charkivo srityse.
Tikėtina, kad ši retorika buvo standartinės informacinės operacijos, kuria siekiama atgrasyti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai, dalis, o ne Rusijos pasirengimo panaudoti branduolinį ginklą požymis.
Kremlius, siekdamas įvaryti baimės sprendimų priėmėjams, ne kartą griebėsi menkai pridengtų grasinimų branduoline Rusijos ir Vakarų konfrontacija svarbiausiais Vakarų politinių diskusijų dėl tolesnės karinės pagalbos Ukrainai momentais, pavyzdžiui, 2022 m. rudenį.
ISW vertinimu, mažai tikėtina, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus Ukrainoje ar kur nors kitur.
Kursko sritis buvo pasirinkta, nes tai buvo silpniausia rusų gynybos vieta
07:27
Ukraina smūgiui pasirinko Kursko sritį, nes ji pasirodė esanti silpniausia rusų gynybos vieta. Tai interviu CNN pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Pasak generolo, okupantai planavo šią teritoriją panaudoti kaip priešakinį placdarmą tolesniems veiksmams, visų pirma puolimui Sumų srityje. Rusai ketino pralaužti sieną praėjus kelioms dienoms po šių metų gegužės 10 d. surengto puolimo Charkivo kryptimi.
„Mums ši kryptis visada kėlė grėsmę. Todėl, įvertinę savo galimybes, pasirinkome silpniausią priešo gynybos vietą jo struktūroje“, - aiškina vyriausiasis vadas.
Kaip pridūrė O.Syrskis, tai sumažino agresoriaus puolimo grėsmę, neleido priešui veikti, o karo veiksmus perkėlė į priešo teritoriją, „kad jis pajustų tai, ką mes jaučiame kasdien“. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kursko srityje įkūrė savo saugumo zoną.
Jis sakė, kad kai rusai pradėjo patirti nuostolių Charkivo srityje, jie buvo priversti perkelti ten dalinius, kurie buvo Kursko srityje. Tačiau, nepaisant nesėkmingos operacijos, okupantai nenorėjo atsisakyti savo plano ir „planavo panaudoti šį placdarmą tolesniems veiksmams". O.Syrskis pridūrė, kad gegužės mėnesį paaiškėjus, jog puolimo į Sumų sritį atidėjimas yra laikinas, buvo nuspręsta, kad būtina veikti.
Operacijos Kursko srityje dėka pavyko ne tik apsaugoti Sumų sritį, bet ir papildyti belaisvių mainų fondą su rusų okupantais.
O.Syrskis: Kursko operacija padėjo apginti Pokrovską
07:18
Ukraina daro viską, kad neprarastų Pokrovsko, o Kursko operacija tam padeda. Visų pirma ji atėmė iš okupantų galimybę manevruoti savo daliniais.
Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis interviu CNN, atsakydamas į klausimą, ar Kursko operacija nukreipė Rusijos pajėgas nuo Pokrovsko krypties ir ar Ukraina gali prarasti Pokrovską. Pasak generolo, per pastarąsias 6 dienas priešas nepajudėjo nė metro į priekį, taigi Ukrainos strategija veikia. Dabar Pokrovsko srityje stiprinama gynyba.
„Žinoma, priešas Pokrovsko kryptimi sutelkė geriausiai parengtus dalinius. Tačiau mes atėmėme iš jo galimybę manevruoti savo daliniais ir perkelti pastiprinimo dalinius iš kitų krypčių“, – aiškino O.Syrskis.
Jis pabrėžė, kad nors Rusija iš Pokrovsko rajono neperkėlė daug karių, išskyrus vieną jūrų pėstininkų brigadą, tačiau dabar okupantai negali manevruoti savo rezervais kaip anksčiau. Kartu šis susilpnėjimas jaučiamas ir kitose kryptyse. Todėl pastebimas artilerijos apšaudymų skaičiaus ir puolamųjų veiksmų intensyvumo sumažėjimas.
„Pokrovsko kryptis, tiesą sakant, mums išlieka problemiškiausia. Kitose kryptyse padėtis tapo stabilesnė. Todėl manau, kad ši strategija buvo pasirinkta teisingai ir atneš mums norimą rezultatą“, – apibendrino vyriausiasis vadas.
Karo studijų institutas neseniai pareiškė, kad ukrainiečių Kursko operacija paveikė visą karinių veiksmų teatrą ir nulems okupacinės armijos puolamąsias ir gynybines galimybes net ir pasibaigus Pokrovsko puolimui.
