Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: A.Blinkenas Kyjive paskelbs leidimą smogti Rusijai ATACMS raketomis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr./Sudža

Rusijos generolai pažadėjo Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui „išvaduoti“ Ukrainos gynybos pajėgų kontroliuojamą Kursko srities teritoriją. Karo ekspertas Michailas Samusas prognozavo, kokių veiksmų gali imtis Rusijos kariuomenė.

Televizijos kanalo „Espresso“ eteryje jis pažymėjo, kad Rusijos kariai šiuo metu bando pralaužti Ukrainos gynybą keliomis fronto kryptimis: Pokrovsko, Torecko, Ugledarsko, taip pat Časiv Jaro rajone. Tačiau Ukrainos gynėjai perima iniciatyvą.

„Vadinasi, dabar jau negalima sakyti, kad Rusijos puolimas sustabdytas arba padėtis pasikeitė. Tačiau akivaizdu: rusai neturi pakankamai rezervų ne tik pulti visomis įvardytomis kryptimis, o be to iš principo nesulauks sėkmės Donbase. Jie neturi pakankamai išteklių ir rezervų net tam, kad pralaužtų Ukrainos gynybą Pokrovsko kryptimi. Tuo pat metu jiems reikia kažką daryti su Kursko sritimi, ir, akivaizdu, jie turi planą“, – aiškino jis.

Rusijos kariai bandys parodyti rezultatus Kursko srityje iki nustatyto termino – spalio 1 d. Šiuo tikslu priešas ten sutelks pajėgas.

„Vadinasi, gali būti, kad Kursko srityje bus kontratakų, galbūt kokių nors rusų kontrpuolimo veiksmų, to galima tikėtis. Tačiau kompetentingai sukonstruota Ukrainos operacija, kuri remiasi, pavyzdžiui, Seimo upe, geografinėmis sąlygomis. Šiuo metu nematau tokių prielaidų, kad rusai galėtų kaip nors reikšmingai pakeisti padėtį Kursko srityje. Pažiūrėsime, kiek jie gali sustiprinti savo grupuotes Kursko srityje su rezervais. Tada galėsime kalbėti apie tolesnę įvykių eigą“, – teigė Michailas Samusas.

Kuo ilgiau Ukrainos kariai laiko pozicijas Rusijos Federacijos Kursko srityje, tuo silpnesnis tampa Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą padarė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius. Jis pažymėjo, kad ši operacija atskleidė Rusijos pažangiųjų pajėgų pažeidžiamumą ir pademonstravo Ukrainos gebėjimą vykdyti netikėtus strateginius smūgius.

Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tychy pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje nesukelia jokių teritorijų mainų galimybės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV prezidentas Joe Bidenas „neatmeta“ galimybės suteikti Ukrainai leidimą smogti amerikietiškais ginklais gilyn į Rusijos teritoriją, interviu „Sky News“ sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

A.Blinkenas buvo paklaustas, kad JAV prezidentas gali svarstyti tokį žingsnį. Į tai valstybės sekretorius atsakė, kad JAV įsitikino, jog Ukraina turi „tai, ko jai reikia, tinkamu laiku, kad veiksmingai atremtų Rusijos agresiją“ nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios Maskvos invazijos.

Tačiau jis pridūrė, kad Vašingtonas turi apsvarstyti ir kitus veiksnius, pavyzdžiui, ar Ukrainos pajėgos sugebės naudoti ir prižiūrėti Vakarų sąjungininkų suteiktas „sudėtingas sistemas“.

„Į visa tai reikia atsižvelgti priimant šiuos sprendimus. Tačiau galiu jums pasakyti, kad pakeliui kiekviename žingsnyje prisitaikėme ir prisitaikome, ir toliau prisitaikysime – taigi šiuo metu to neatmesčiau. Mes to neatmetame. Niekada to neatmetame“, – pabrėžė A.Blinkenas.

Anksčiau Antony Blinkenas spaudos konferencijoje sakė, kad dešimtys Rusijos kariškių buvo apmokyti naudotis Irano trumpojo nuotolio balistinėmis raketomis „Fath-360“, kurias Iranas tiekia Maskvai.

„Rusija turi nemažai savo balistinių raketų sistemų, tačiau Irano raketų tiekimas leidžia Rusijai panaudoti didžiąją dalį savo arsenalo smogti taikiniams, esantiems toliau nuo fronto linijos“, – pridūrė pareigūnas.

Leidinys pažymėjo, kad praėjusių metų rugsėjį Jungtinės Valstijos pristatė Ukrainai nedidelį kiekį ATACMS. Šių raketų veikimo nuotolis yra apie apie 300 km.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Ukraina naudoja ugnį – išlydytą metalą – spjaudančius dronus-drakonus

Ukrainos kariuomenė pradėjo naudoti vadinamuosius „drakonus“-dronus, kurie purškia termitinį mišinį virš miškingų vietovių, kuriose slepiasi rusų kariai.

Iki baltumo įkaitęs aliuminio miltelių ir geležies oksido mišinys, vadinamas termitu, dega 2 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.

Pasak „Defense News“, ekspertai mano, kad tokių ginklų naudojimas turi dvejopą tikslą: jais pigiai atskleidžiamos priešo pozicijos ir įvaroma baimė įsiveržusiems kariams.

„Pagrindinė šių termito FPV dronų paskirtis – naikinti medžių ir lapų dangą, kurią Rusijos kariai naudoja kaip priedangą miškingose vietovėse. O antra, jie tikriausiai skirti kaip psichologinis ginklas“, – sakė Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto Londone vyresnysis mokslo darbuotojas Justinas Bronkas.

Kaip pridūrė JAV Žemės ūkio departamento Europos politikos analizės centro nuolatinis bendradarbis Federikas Borsari, aukšta mišinio temperatūra gali sugadinti arba sunaikinti šaudmenų slėptuves:

„Jie gali būti naudojami tam tikriems tikslams, kuriems sprogstamasis poveikis netinka“.

Abu ekspertai teigė, kad dėl nedidelės kainos ir tikslaus manevravimo FPV dronai yra tinkami nedideliu greičiu pristatyti degius mišinius. Naudojant bepiločius orlaivius su padegamaisiais mišiniais kyla pavojus dėl nekontroliuojamo gaisro.

Ekspertai teigia, kad termitinių šaudmenų naudojimas nėra draudžiamas. Pagal Ženevos konvencijas tyčinis padegamųjų ginklų nukreipimas į civilines teritorijas yra karo nusikaltimas.

Londono City oro uostas planuoja padidinti keleivių skaičių. / IMAGO/Martin Dalton / IMAGO/Martin Dalton

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į, jų teigimu, eskaluojantį Irano sprendimą siųsti balistines raketas į Rusiją, paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų ir šešioms įmonėms Rusijoje ir Irane, kurios buvo suderintos su Europos sąjungininkais.

JAV valstybės departamentas taip pat skyrė sankcijas Teherano oro vežėjui „Iran Air“ „už tai, kad jis vykdo arba vykdė veiklą Rusijos Federacijos ekonomikos transporto sektoriuje“, sakoma Iždo departamento pranešime.

Tuo metu Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad, taikydama naujas sankcijas Teheranui už tai, kad šis siunčia raketas į Rusiją, kad jos būtų panaudotos kare Ukrainoje, pradėjo „visų tiesioginių oro susisiekimo paslaugų tarp JK ir Irano“ nutraukimo procesą. 

„Toliau naudosime visus turimus svertus, kad darytume spaudimą Iranui nutraukti paramą (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino neteisėtai invazijai, todėl pradėjome nutraukti visus tiesioginius oro susisiekimo tarp JK ir Irano skrydžius“, – netrukus po to, kai buvo paskelbta apie sankcijas, sakė britų transporto sekretorė Louise Haigh.

Visą tekstą skaitykite čia.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Didžiosios Britanijos vėliava

Koordinuodamas veiksmus su kitomis Vakarų šalimis, Londonas nusprendė nutraukti dvišalius oro susisiekimo susitarimus su Iranu, o tai apribos „Iran Air“ galimybę skraidyti į Didžiąją Britaniją.

Be to, kartu su JAV Didžioji Britanija įveda sankcijas keliems svarbiems asmenims ir organizacijoms dėl jų vaidmens palengvinant Irano karinę paramą Rusijai, įskaitant tuos, kurie dalyvauja balistinių raketų ir dronų tiekimo grandinėse.

Tarp jų yra Irano ginkluotųjų pajėgų Gynybos ir logistikos ministerijos tarptautinių ryšių generalinis direktorius Seyedas Hamzeh Galandaris, Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) oro ir kosmoso pajėgų kosmoso vadovybės vadovas Ali Jafarabadis, taip pat IRGC vado pavaduotojas Majidas Mousavis.

Didžioji Britanija taip pat yra įšaldžiusi kelių su Irano balistinių raketų programa susijusių bendrovių, įskaitant Anzalio laisvosios prekybos pramoninę zoną, turtą.

Kartu Londonas įvedė apribojimus penkiems Rusijos laivams, dalyvaujantiems gabenant karinius krovinius iš Irano į Rusiją, taip pat Rusijos Federacijos 924-ajam valstybiniam bepiločių orlaivių centrui, Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms ir Karinės transporto aviacijos vadovybei.

Galiausiai Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė naujus teisės aktus, kuriais sugriežtinamos prekybos sankcijos Iranui, nukreiptos prieš prekes, naudojamas balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir kitų ginklų gamyboje.

Iranas tiekia Rusijai atakos bepiločių lėktuvų, tačiau iki šiol susilaikė nuo pasiūlymo perduoti galingesnius ginklus, matyt, dėl Jungtinių Valstijų ir Europos perspėjimų, kad tai sukeltų skaudžių sankcijų bangą.

Europos Sąjunga anksčiau pareiškė, kad jos sąjungininkai pasidalijo su ja informacija apie Irano balistinių raketų perdavimą Rusijai, kad ši jas panaudotų kare prieš Ukrainą.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas taip pat patvirtino, kad Iranas perdavė Rusijai balistines raketas, skirtas naudoti Ukrainoje, todėl naujos sankcijos Teheranui yra neišvengiamos.

123RF.com nuotr./Irano vėliava

Ukrainos užsienio reikalų ministerija svarsto visas galimybes reaguoti į galimą Irano balistinių raketų perdavimą Rusijai, įskaitant galimybę nutraukti diplomatinius santykius. Kaip pranešė UNIAN korespondentas, tai per brifingą pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Georgijus Tykhy.

Jis atsakė į UNIAN klausimą, ar diplomatiniai santykiai su Iranu bus nutraukti dėl žiniasklaidos pranešimų apie balistinių raketų perdavimą Rusijai. Kaip pažymėjo kalbėtojas, galimas Irano balistinių raketų perdavimas Rusijai yra visiškai nepriimtinas įvykis Ukrainai.

„Ukraina išreiškė griežtą poziciją, kad tai turės pražūtingų pasekmių Ukrainos ir Irano santykiams. Galiu dar kartą patvirtinti, kad mūsų įspėjimas lieka galioti“, – pažymėjo G.Tykhy.

Jis pridūrė, kad rugsėjo 9 d. į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Irano Islamo Respublikos reikalų patikėtinis Ukrainoje Shahriyaras Amuzegaras ir jam buvo griežtai pranešta apie šią poziciją.

„Dabar nenurodysiu, ką konkrečiai reiškia destruktyvūs padariniai, kad nesusilpnintume diplomatinės pozicijos. Tačiau galiu pasakyti, kad visi variantai, įskaitant ir tą, kurį paminėjote (nutraukti diplomatinius santykius – UNIAN), yra svarstomi. Jei šis perdavimas iš tiesų įvyko ir tokio panaudojimo faktas bus užfiksuotas, ... tada atitinkamai atsiras tokios pasekmės“, – pabrėžė G.Tykhy.

Jis pridūrė, kad kalbama ne tik apie Ukrainos saugumą, ne tik apie Ukrainos ir Irano santykius ir net ne tik apie Rusijos ir Irano santykius.

„Iš tikrųjų šių Irano veiksmų kontekstas yra platesnis, o gilėjantis Irano ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas kelia tiesioginę grėsmę viso Europos ir Artimųjų Rytų regiono saugumui. Tai reiškia, kad dėl šio suintensyvėjusio karinio-techninio bendradarbiavimo kyla grėsmė mažiausiai dviem regionams.

Todėl raginame savo partnerius ir tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą oficialiajam Teheranui, Maskvai, siekiant išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą bei sumažinti šio bendradarbiavimo keliamas grėsmes Europai ir Artimiesiems Rytams“, – sakė jis.

MARK SCHIEFELBEIN / AFP

Iranas nusiuntė Rusijai trumpojo nuotolio raketų, kurios greičiausiai bus panaudotos prieš Ukrainą, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbęs apie bendrą kelionę į Kyjivą su savo kolega iš Jungtinės Karalystės (JK).

Londone viešintis A. Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės įves naujas sankcijas Iranui už tai, kad šis nepaisė įspėjimų dėl raketų siuntimo, taip pat ir valstybinei oro linijų bendrovei „Iran Air“.

Jis teigė, kad dešimtys Rusijos kariškių treniruojasi Irane naudotis raketomis „Fath-360“, kurių veikimo nuotolis siekia 120 kilometrų.

„Privačiai įspėjome Iraną, kad šis žingsnis būtų dramatiškas eskalavimas, – spaudos konferencijoje JK sostinėje sakė A. Blinkenas. – Rusija gavo šių balistinių raketų siuntas ir greičiausiai kelių savaičių laikotarpiu panaudos jas Ukrainoje prieš ukrainiečius.“

„Naujasis Irano prezidentas ir užsienio reikalų ministras ne kartą sakė, kad nori atkurti ryšius su Europa. Jie nori, kad sankcijos būtų sušvelnintos. Tokiais destabilizuojančiais veiksmais bus pasiekta visiškai priešingų rezultatų“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Šią savaitę lankydamasis Kyjive JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbs apie leidimą Ukrainai smogti tolimojo nuotolio raketomis ATACMS Rusijos teritorijoje.

Tai pareiškė „Axios“ žurnalistas Juliegreis Brufke, remdamasis JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininku Michaelu McCaulu.

„Prieš dvi dienas kalbėjausi su A.Blinkenu, ir jis kartu su savo kolega iš Jungtinės Karalystės vyksta į Kyjivą, kad iš esmės pasakytų jiems, jog leis [paleisti prieš Rusiją ATACMS raketas]“, – žurnalistas cituoja M.McCaulo žodžius.

Anksčiau buvo pranešta, kad Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lemmy ir A.Blinkenas šią savaitę planuoja apsilankyti Kyjive. Tai būtų „pirmasis toks bendras vizitas“ per daugiau nei dešimtmetį.

A.Blinkenas taip pat sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas rugsėjo 13 d. susitiks su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Pasak jo, jie galėtų aptarti leidimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti gilyn į Rusiją.

Rugpjūčio 16 d. britų leidinys „The Times“, remdamasis vyriausybiniu šaltiniu, rašė, kad Jungtinės Valstijos faktiškai blokuoja Ukrainos galimybę naudoti raketas „Storm Shadow“ smūgiams Rusijos teritorijoje.

Žiniasklaida praneša, kad Didžioji Britanija daugiau nei prieš mėnesį išsiuntė Jungtinėms Valstijoms prašymą dėl tokio sprendimo, tačiau atsakymo nebuvo gauta. Baltieji rūmai šią informaciją paneigė.

Rugpjūčio 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei Vakarų partneriai panaikintų visus galiojančius apribojimus dėl tolimojo nuotolio ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje, Ukrainai nereikėtų pulti Kursko srityje. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos pajėgoms reikia raketinės ginkluotės, nes ne į visus taikinius Rusijos teritorijoje galima pataikyti bepiločiais lėktuvais.

Rugpjūčio 27 d. „Politico“ pranešė, kad Ukrainos pareigūnai rengiasi aukštiems Baltųjų rūmų pareigūnams pateikti sąrašą taikinių Rusijoje, į kuriuos būtų galima smogti, jei Vašingtonas panaikintų ginklų naudojimo apribojimus.

Rugpjūčio 29 d. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellas pareiškė, kad bendro sprendimo dėl apribojimų Ukrainai naudoti ginklus nėra; pasak jo, kiekviena šalis turi priimti savo sprendimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Časiv Jaras

Časiv Jaro miestą (Donecko sritis) visiškai kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, išpuolių prieš šią gyvenvietę šiek tiek sumažėjo, tačiau rusai neatsisako ketinimų ją užimti.

Tai teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 26-osios artilerijos brigados, pavadintos Ukrainos generolo-chorunisto Romano Daškevičiaus vardu, atstovas spaudai Olegas Kalašnikovas. Jis pranešė, kad šia kryptimi sumažėjo atakų skaičius, tačiau tai nereiškia, kad pasikeitė rusų planas užimti miestą.

Pasak jo, rusai smogia iš artilerijos sistemų, labai aktyvūs FPV dronai, pėstininkų daliniai vykdo puolimus.

„Priešas negali patekti į miestą, gynybos linija eina išilgai Šiaurės Donecko-Donbaso kanalo. Jis bando apšaudyti tai, kas liko iš miesto, ir tai yra nuolatinė praktika“, – pridūrė pareigūnas spaudai.

Pasak jo, šiame fronto ruože priešas „savo priedanga atsitrenkė į Ukrainos gynybinę liniją“, o pasiekimų nėra jau beveik du mėnesius.

„Kiek mes žinome, šiandien jie nori turėti laimėjimų, t. y. užimti Časiv Jarą iki žiemos, na, bent jau iki pavasario, kad galėtų toliau plėtoti savo puolimą. Tačiau jie gali tik nusistatyti šias datas, bet nuo mūsų priklauso, kiek mes jiems leisime tai daryti, nes nė viena iš jų datų nebuvo įvykdyta“, – pažymėjo jis.

O.Kalašnikovas sakė, kad jų fronto kryptimi gynybos pajėgas puola priešo daliniai, kurie turi kovinės patirties, tačiau Rusijos karinė vadovybė į frontalines atakas meta nepasirengusius kovotojus, o ši „mėsa veržiasi į ukrainiečių pozicijas ir bando skaičiumi pralaužti gynybą“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Ukraina, ruošdamasi atšiauriai žiemai, remontuoja ir stiprina savo elektros energijos sistemos apsaugą nuo Rusijos pajėgų atakų, antradienį sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Jau pustrečių metų trunkančiame kare Maskva reguliariai atakuoja Ukrainos energetikos tinklą: sunaikinta didelė dalis šalies infrastruktūros, o tai sukėlė didelį elektros trūkumą bei tiekimo sutrikimus.

„Rusai turi savo teroristinių planų sunaikinti mūsų energetikos infrastruktūrą. Mes tam ruošiamės ir suprantame, kaip išgyventi šią žiemą. Mes tikrai tai įveiksime“, – spaudos konferencijoje sakė D.Šmyhalis.

Jis pristatė priemones, įgyvendinamas siekiant stiprinti Ukrainos energetikos tinklą, o tai, anot jo, yra vienas jo vyriausybės prioritetų.

Premjero teigimu, 85 proc. objektų, kuriuos pirmiausia reikia apsaugoti, buvo sustiprinti, įskaitant betonines konstrukcijas, galinčias atlaikyti dronų atakas ir raketų nuolaužų smūgius.

D.Šmyhalis pabrėžė, kad generatoriai yra „svarbi mūsų energetinio atsparumo dalis“, taip pat ir šalies šiaurės rytuose, „rusams faktiškai sunaikinus visas Charkivą aprūpinančias šilumines elektrines“.

Pasak jo, generatoriai yra įrengti visose šalies ligoninėse ir daugiau kaip 80 proc. mokyklų. D. Šmyhalis pridūrė, kad vis dar skubiai reikia 1,8 tūkst. didelio galingumo generatorių.

Birželį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos objektams nuo žiemos buvo sunaikinta pusė šalies elektros gamybos pajėgumų.