Suprasti akimirksniu
- Vokietija tvirtina nesiųsianti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų.
- Baltieji rūmai: nesitikėkite pareiškimų apie smūgius taikiniams Rusijoje.
- Demilitarizuota zona ir jokio NATO: ekspertai įvertino D.Trumpo planus dėl Ukrainos.
- NYT: Ukraina ir Rusija pradėjo paskutinį mūšį fronto linijoje prieš derybas lapkritį.
- V.Zelenskio kirtis Vakarų politikams: jie bijo net užsiminti apie pagalbą numušant Rusijos raketas.
- V.Putinas įpyko – JAV ir Didžiajai Britanijai grasina karu.
- Ukraina ruošia naujus ginklus: įvardijo, kuriems Rusijos miestams reikėtų baimintis ilgojo nuotolio raketų.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. „The Times“: J.Bidenas leis Ukrainai smogti Rusijai raketomis „Storm Shadow“, bet ne ATACMS
-
Analitikai įvertino rusų pradėtą kontrpuolimą Kursko srityje: tai tik pasiruošimas
-
Saugios tranšėjos virsta kariškių kapais: kaltas karo taisykles pakeitęs lemtingas ginklas
-
„Viskas pagal planą“: V.Zelenskis patvirtino, kad rusai bando atsiimti Kurską
Baltieji rūmai: nesitikėkite pareiškimų apie smūgius taikiniams Rusijoje
21:30
Jungtinės Valstijos dar nepakeitė savo pozicijos dėl giliųjų smūgių Rusijai . Tai penktadienį žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, rašo „Reuters“.
Šiandien JAV prezidentas Joe Bidenas turėtų susitikti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. J.Kirby pataria nesitikėti, kad susitikimo metu bus paskelbta apie JAV politikos raketų naudojimo Ukrainoje klausimu pasikeitimą.
„Mūsų nuomonė dėl to, kad Ukrainai būtų suteikti tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai Rusijos viduje, nesikeičia. Nesitikėčiau, kad dėl to bus paskelbtas koks nors svarbus pranešimas“, – sakė J.Kirby.
J.Kirby taip pat sakė, kad JAV rimtai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, kad jis laikys Vakarus tiesiogiai įsitraukusiais į konfliktą, jei Ukraina paleis į Rusiją Vakarų gamybos ilgojo nuotolio raketas. Tačiau J.Kirby taip pat pripažino, kad tai nėra pirmas kartas, kai Rusija padarė tokį pareiškimą.
„Tai nėra retorika, kurios iš jo negirdėjome anksčiau. Jis akivaizdžiai įrodė savo gebėjimą rodyti agresiją... Taip, mes rimtai vertiname šiuos komentarus“, – sakė jis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:41
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Bidenas apie Rusijos grasinimus: „Apie V.Putiną daug negalvoju“
00:12
Atsakydamas į klausimą, ką mano apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino komentarą apie „karą su Rusija“ dėl galimo Ukrainos ilgojo nuotolio raketų pajėgumų išplėtimo, JAV prezidentas Joe Bidenas sakė:
„Apie Vladimirą Putiną daug negalvoju.“
V.Zelenskis Kyjive susitiko su amerikiečių aktoriumi Michaelu Douglasu ir jo sūnumi
23:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive susitiko su amerikiečių aktoriumi Michaelu Douglasu ir jo sūnumi Dylanu Ukrainoje tebesitęsiant karui su Rusija.
Įraše „X“ paskyroje V.Zelenskis teigė, kad jie kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska aptarė „padėtį mūsų šalyje, bendradarbiavimą su partneriais ir paramą Ukrainai“.
Kalbėdama su V.Zelenskiu, M.Douglasas pavadino jį „įkvėpėju“ ir „puikiu priminimu mūsų šaliai, ką reiškia demokratija“.
Buvęs CŽV direktorius teigė, kad Vladimiras Putinas blefuoja
23:07
Buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blefuoja dėl savo raudonos linijos dėl ilgojo nuotolio raketų ir kad jis nieko daugiau „konvenciniu požiūriu negali padaryti, ko dar nedaro“.
D.Petreusas, kalbėdamas su BBC, sakė, kad galimas apribojimų dėl tolimojo nuotolio ginklų naudojimo Rusijoje panaikinimas yra „seniai pavėluotas“ ir „niekada nebūna per vėlu“.
Jis sakė tikįs, kad V.Putinas blefuoja, ir pridūrė, kad Rusijos lyderis „anksčiau yra nustatęs nesuskaičiuojamą daugybę raudonų linijų“. Ukrainiečiai ir arba Vakarų šalys jau peržengė beveik visas jas.
Ukrainos vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą
22:54
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą, kuriame daug dėmesio skiriama gynybos išlaidoms.
Biudžeto projekte, kuris bus pateiktas parlamentui, numatyta 2 mln. grivinų pajamų ir 3,6 mln. grivinų išlaidų, praneša „Reuters“. Jame taip pat numatyta 2,22 mln. grivinų (53,5 mlrd. JAV dolerių) gynybai.
D.Šmyhalis sakė, kad pasirengimas rengiant biudžetą – trečiąjį nuo Rusijos invazijos pradžios – buvo baigtas „nepaisant visų iššūkių ir neapibrėžtumo“. Jis pridūrė:
„Šio biudžeto prioritetas yra labai aiškus – šalies gynyba ir saugumas“.
Jis sakė, kad bus „daugiau pinigų Ukrainos ginklams, įrangai, bepiločiams lėktuvams“.
JAV įvedė naujas sankcijas Rusijai dėl bandymų „sugriauti ir supriešinti laisvą ir atvirą visuomenę“
22:00
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo kalboje sakė, kad JAV taiko naujas sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens „kenkiant demokratijoms“.
„Šiandien įvedame sankcijas trims subjektams ir dviem asmenims dėl Rusijos vykdomų slaptų pasaulinės įtakos operacijų, įskaitant kišimąsi į Moldovos demokratiją ir artėjančius rinkimus.
Veiksmai, kuriuos atskleidžiame šiandien, ir veiksmai, kuriuos atskleidėme praėjusią savaitę, toli gražu neapima viso Rusijos pastangų pakenkti demokratijoms masto.
Rusijos dezinformacijos ginklavimasis siekiant pakirsti ir supriešinti laisvas ir atviras visuomenes apima visas pasaulio dalis. Reaguodamos į tai, šiandien Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada pradeda bendrą diplomatinę kampaniją, kurios tikslas – sutelkti sąjungininkus ir partnerius visame pasaulyje, kad jie prisijungtų prie mūsų kovojant su RT ir kitų Rusijos dezinformacijos ir slaptos įtakos priemonių keliama grėsme“, – sakė A.Blinkenas.
V.Zelenskis padėkojo Suomijai už tai, kad ši suteikė dar vieną gynybos priemonių paketą
21:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Suomijai už tai, kad ši suteikė dar vieną gynybos priemonių paketą karui su Rusija.
Pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“, V.Zelenskis rašė:
„Esu dėkingas Suomijai už sprendimą suteikti Ukrainai dar vieną gynybos paketą, kurio vertė – 118 mln. eurų. Dėl to bendra Suomijos karinės pagalbos Ukrainai vertė nuo visiškos Rusijos invazijos pasiekė 2,3 mlrd. eurų.“
„Ši parama skirta ne tik Ukrainos gynybai – tai visos Europos žmonių apsauga ir viso mūsų žemyno stiprinimas. Europos rytinio flango saugumą galime užtikrinti tik būdami nuolat vieningi ir bendradarbiaudami“, – pridūrė jis.
Baltieji rūmai: nesitikėkite pareiškimų apie smūgius taikiniams Rusijoje
21:30
Jungtinės Valstijos dar nepakeitė savo pozicijos dėl giliųjų smūgių Rusijai . Tai penktadienį žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, rašo „Reuters“.
Šiandien JAV prezidentas Joe Bidenas turėtų susitikti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. J.Kirby pataria nesitikėti, kad susitikimo metu bus paskelbta apie JAV politikos raketų naudojimo Ukrainoje klausimu pasikeitimą.
„Mūsų nuomonė dėl to, kad Ukrainai būtų suteikti tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai Rusijos viduje, nesikeičia. Nesitikėčiau, kad dėl to bus paskelbtas koks nors svarbus pranešimas“, – sakė J.Kirby.
J.Kirby taip pat sakė, kad JAV rimtai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, kad jis laikys Vakarus tiesiogiai įsitraukusiais į konfliktą, jei Ukraina paleis į Rusiją Vakarų gamybos ilgojo nuotolio raketas. Tačiau J.Kirby taip pat pripažino, kad tai nėra pirmas kartas, kai Rusija padarė tokį pareiškimą.
„Tai nėra retorika, kurios iš jo negirdėjome anksčiau. Jis akivaizdžiai įrodė savo gebėjimą rodyti agresiją... Taip, mes rimtai vertiname šiuos komentarus“, – sakė jis.
V.Putinas atvirai pagrasino NATO karu: ekspertai įvertino, ar jis tik gąsdina ir šįkart
21:02
Ketvirtadienį prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į suintensyvėjusius debatus dėl draudimų atlaisvinimo Kyjivui naudoti vakarietiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad tai reikštų, jog NATO kariauja su Rusija.
Panašūs Kremliaus naratyvai jau girdėti, bet gal šįkart V.Putinas nusiteikęs rimtai? Ekspertai portalui 15min teigė, kad tai bus tik dar viena peržengta Rusijos „raudonoji linija“.
V.Putinas tikino, kad, jei Ukrainai būtų leista smūgiuoti vakarietiškais tolimojo nuotolio ginklais giliai į Rusijos teritoriją, Jungtinės Valstijos ir NATO šalys tiesiogiai įsitrauks į karą.
„Jei šis sprendimas bus priimtas, tai reikš ne ką kitą, o tiesioginį NATO šalių, Jungtinių Valstijų, Europos šalių dalyvavimą kare Ukrainoje. Tai yra tiesioginis jų dalyvavimas. O tai jau, žinoma, labai keičia pačią esmę, patį konflikto pobūdį. Tai reikš, kad NATO šalys, Jungtinės Valstijos, Europos šalys kariauja su Rusija.“
Jo teigimu, Ukrainos kariai negali naudotis šiuolaikinėmis tolimojo nuotolio taikliosiomis sistemomis be žvalgybinių duomenų iš Vakarų palydovų, kuriuos gali suteikti tik JAV ir NATO šalys. Be to, tolimojo nuotolio raketų sistemų skrydžio užduotis, anot V.Putino, atlieka tik šiuos ginklus gaminančių šalių kariniai specialistai.
„Ir todėl tai nėra klausimas, ar leisti Ukrainos režimui smogti Rusijai šiais ginklais, ar ne. Tai klausimas, ar NATO šalys tiesiogiai dalyvauja kariniame konflikte, ar ne“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Latvijos ministrei pirmininkei įteiktas Ukrainos valstybinis apdovanojimas
20:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Latvijos ministrei pirmininkei Evikai Silinai įteikė Ukrainos valstybinį apdovanojimą – I-ojo laipsnio kunigaikštienės Olgos ordiną.
E.Silina šiuo metu su darbo vizitu lankosi Ukrainoje.
Nuo 1997 metų kunigaikštienės Olgos ordinas teikiamas moterims už asmeninius nuopelnus valstybinėje, mokslo, švietimo, kultūros, socialinės gerovės ir kitose srityse.
Atsiimdama apdovanojimą E.Silina pabrėžė, kad jį priima kaip visos latvių tautos, ypač moterų lyderių, kuri ir toliau remia Ukrainą ir jos laisvę, pripažinimą.
Anot E.Silinos, Latvijos žmonėms svarbu, kad ukrainiečių vaikai, moterys ir visa tauta galėtų gyventi laisvai ir taikiai, nesibaimindami dėl savo ir savo artimųjų gyvybės ir sveikatos.
E.Silina ir V.Zelenskis ketvirtadienį aptarė bendrus veiksmus siekiant Ukrainos pergalės ir teisingos taikos.
E.Silina patikino, kad Latvija ir toliau rems Ukrainą, kovojančią už savo laisvę, žmones, Europos vertybes ir saugumą.
Valstybių lyderiai aptarė Ukrainos planus surengti antrąjį Ukrainos taikos viršūnių susitikimą, taip pat Ukrainos euroatlantinę integraciją.
E.Silina dar kartą pakartojo, kad Latvija remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare.
Premjerė taip pat sakė, kad Latvija ir toliau gins Ukrainos interesus Jungtinėse Tautose (JT) ir kitose tarptautinėse organizacijose, kad Ukraina kuo greičiau gautų kuo didesnę finansinę, humanitarinę, politinę ir kitokią paramą.
„Reuters“: Rusija 2023 m. pradėjo gaminti naują droną su kiniškomis dalimis
20:33
2023 m. Rusija pradėjo gaminti naują tolimojo nuotolio atakos droną „Garpija-A1“, naudodama kinišką variklį ir kitas dalis, rugsėjo 13 d. pranešė „Reuters“, remdamasi dviem neatskleistais šaltiniais Europos žvalgyboje ir gautais dokumentais.
Kinija laikosi neutralios pozicijos vykstančiame kare, tačiau sustiprino ekonominius ryšius su Rusija ir tapo pagrindiniu Maskvos dvigubos paskirties prekių šaltiniu per plataus masto invaziją į Ukrainą, maitinančiu Rusijos gynybos pramonę.
Anksčiau apie naujojo drono gamybą nebuvo atskleista, teigė „Reuters“.
Dronas „Garpija-A1“ naudojamas prieš karinius ir civilinius taikinius Ukrainoje, dėl to daroma žala svarbiai infrastruktūrai ir nukenčia „ir civiliai, ir kariškiai“, naujienų agentūrai sakė du neatskleisti žvalgybos šaltiniai.
„Jei tai vyksta, tai gali reikšti, kad Rusija dabar gali labiau pasikliauti vietine plėtra, taip pat, aišku, Kinija, nes abi šalys šiame kare yra priklausomos nuo daugelio Kinijos komponentų dronų gamyboje“, – sakė Samuelis Bendetas, Naujojo Amerikos saugumo centro analitinio centro vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Anksčiau Rusija, pastaraisiais metais Maskvai ir Teheranui gilinant karinį bendradarbiavimą, taikydamasi į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, daugiausia pasikliaudavo Irano sukurtais kamikadzių dronais „Shahed“.
Rugsėjo 10 d. JAV patvirtino, kad Iranas pateikė Rusijai artimojo nuotolio balistinių raketų „Fath-360“ siuntų, taip prisidėdamas prie Maskvos karo prieš Ukrainą.
B.Johnsonas paragino Didžiąją Britaniją leisti Ukrainai naudoti raketas „Storm Shadow“
20:19
Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą paragino Didžiąją Britaniją leisti šiai šaliai naudoti raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijoje.
„Gyvybiškai svarbu, kad Ukraina galėtų tinkamai apsiginti, sustabdydama siaubingas Rusijos atakas, vykdomas sparnuotosiomis bombomis, o dabar ir Irano raketomis“, – po susitikimo sakė B.Johnsonas.
„Akivaizdu, kad jiems turėtų būti suteikta galimybė kuo greičiau panaudoti „Storm Shadow“, „Scalp“ ir ATACMS prieš taikinius pačioje Rusijoje. Kiekviena prabėgusi diena reiškia vis daugiau beprasmiškų ir tragiškų ukrainiečių gyvybių“, – sakė jis.
Ar tikrai Ukrainos eksprezidentas Petro Porošenka sakė, kad Donbaso vaikai sėdės rūsiuose?
20:02
Internautai iš senų Rusijos propagandos archyvų ištraukė buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos kalbos ištrauką. Šis klipas jau ne pirmus metus internautų naudojamas be konteksto, siekiant parodyti, neva tuometis Ukrainos vadovas viešai reiškė neapykantą Donbaso gyventojams.
Įžiūrėjo neapykantą
Viena moteris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo senos P.Porošenkos kalbos ištrauka ir savo mintimis apie buvusio prezidento žodžius.
„Kodėl tiek daug žmonių Rytų Ukrainoje balsavo už prisijungimą prie Rusijos?
Tik pažiūrėkite, ką apie Donbaso žmones tuo metu kalbėjo 5-asis Ukrainos prezidentas P.Porošenka, kol JAV apmokyti Ukrainos kariai Donbase nužudė tūkstančius civilių...
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vokietija tvirtina nesiųsianti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų
19:34
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį dar kartą pareiškė, kad Berlynas atsisako siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, net ir tuo metu, kai kitos Vakarų valstybės diskutuoja apie galimybę suteikti Kyjivui daugiau laisvės naudoti tokius ginklus.
„Vokietija yra priėmusi aiškų sprendimą, ką darysime ir ko nedarysime. Šis sprendimas nesikeis“, – spaudos konferencijoje paklaustas apie tai atsakė O.Scholzas.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį Vašingtone tarsis, ar leisti Kyjivui naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio raketas.
Kyjivas spaudžia Vašingtoną ir Londoną panaikinti apribojimus amerikietiškų ir britiškų ginklų naudojimui, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, jog toks leidimas reikštų, kad NATO „kariauja“ su Maskva.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija suteikė Ukrainai atitinkamai ATACMS ir „Storm Shadow“ ilgojo nuotolio raketų.
Tačiau Vokietija ne kartą atsisakė perduoti Kyjivui savo ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, baimindamasi konflikto paaštrėjimo.
Anksčiau penktadienį paklaustas apie derybas Vašingtone, O.Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas atsakė, jog „ginklai, apie kuriuos dabar diskutuoja JAV ir Didžioji Britanija“, yra ilgesnio nuotolio nei bet kokie Vokietijos patiekti ginklai.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, jog tai, dėl ko susitaria Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, „yra jų reikalas“, ir pridūrė, kad leidimas Ukrainai smogti taikiniams Rusijoje „visiškai atitiktų tarptautinę teisę“.
Pagal Ukrainai teikiamos karinės pagalbos apimtį Vokietija nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms, tačiau Berlynas planuoja kitąmet perpus sumažinti šiai pagalbai skiriamą biudžetą.
Visgi vyriausybė tvirtina esanti „visiškai įsipareigojusi“ remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
Demilitarizuota zona ir jokio NATO: ekspertai įvertino D.Trumpo planus dėl Ukrainos
18:26 Atnaujinta 18:42
Donaldo Trumpo kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as teigia, kad jiems laimėjus JAV rinkimus, Ukrainoje būtų bandoma kurti „demilitarizuotą zoną“. Taip pat iš esmės būtų užvertos durys Ukrainos narystei NATO.
„Tokius teiginius reikia vertinti atsargiai“, – sako Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala savo komentare „Facebook“.
Apie kandidato į prezidentus planus J.D.Vance‘as kalbėjo tinklalaidėje „Shawn Ryan Show“. Pasak jo, Donaldo Trumpo plane, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, gali būti numatyta sukurti „demilitarizuotą zoną“ Rusijos okupuotose teritorijose. Ukraina tuo pačiu turėtų atsisakyti stoti į NATO.
„Manau, kad tai atrodys taip. D.Trumpas atsisėda ir sako rusams, ukrainiečiams ir europiečiams: „Jūs, vaikinai, turite sugalvoti, kaip atrodo taikos susitarimas“. Ir jis tikriausiai atrodys maždaug taip, kaip atrodo dabartinė Rusijos ir Ukrainos sienos linija. Ji taps tarsi demilitarizuota zona. Ji bus smarkiai įtvirtinta, kad rusai vėl neįsiveržtų“, – sakė J.D.Vance'as.
D.Trumpas gali būti to gerai neapgalvojęs
Pasak politologo L.Kojalos, viską lemtų būsima situacija.
„Pirma, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo manyti, kad Donaldas Trumpas yra apmąstęs planą, kaip elgtųsi tapęs prezidentu, nes tam akivaizdžiai neskiriamas didelis dėmesys. Daug lemtų aplinkybės ir jo intuicija.
Antra, D.Trumpas jau keliskart neigė J.D.Vance'o teiginius. Pvz., kandidatui į viceprezidentus pareiškus, jog D.Trumpas vetuotų federalinį abortų draudimą. Apskritai jų santykis kol kas atrodo duobėtas, D.Trumpą akivaizdžiai erzina dažnai sulaukiami klausimai dėl kompanjono pasisakymų“, – pastebėjo ekspertas.
Pasak jo, iš to, kas žinoma, D.Trumpas nėra linkęs kliautis J.D.Vance'u užsienio politikos srityje. O paties J.D.Vance'o angažuotumas – ir itin kritiškas Ukrainos vertinimas – yra gerai žinomi.
„Be abejo, tai savaime nereiškia, kad D.Trumpas, tapęs prezidentų, pvz., nepriskirtų karo Ukrainoje temos viceprezidento atsakomybei. Tačiau kol kas tai neatrodo realiausias scenarijus“, – pastebėjo politologas.
Nori užmiršti karą ir koncentruotis į kitas temas
Pasak L.Kojalos, birželį R.Reagano instituto atlikta apklausa rodė, kad 70 proc. respublikonų, priskiriančių save D.Trumpo ideologiniam MAGA judėjimui, sutinka, kad JAV svarbu Ukrainos pergalė kare prieš Rusiją.
„Bet bendra tendencija ta, kad šis karas D.Trumpui – ir didelei daliai amerikiečių, ne tik tarp respublikonų – yra dirgiklis, kuris trukdo koncentruotis į svarbesnes temas. Tad dirgiklį bus siekiama pašalinti“, – apibendrino ekspertas.
M.Katkus: D.Trumpo planas išlieka neaiškus
Donaldo Trumpo planas po pergalės rinkimuose užbaigti karą Ukrainoje net nepradėjus eiti prezidento pareigų išlieka neaiškus, sako komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
„Per debatus jis pabrėžtinai kalbėjo apie gerus santykius ir su Vladimiru Putinu, ir su Volodymyru Zelenskiu (o Joe Bidenas, pasak jo, kyšius ėmė ir iš Ukrainos, ir iš Rusijos). Vienintelė išsprūdusi detalė – kad Europa už tai kažkaip turės sumokėti“, – pastebi apžvalgininkas savo analizėje socialiniame tinkle „Facebook“.
Pasak jo, aiškėja D.Trumpo viceprezidentu pasirinkto J.D.Vance‘o planas. Kalbėdamas su podcasteriu Shawnu Ryanu, technologijų milijardierių remiamas J.D.Vance‘as neseniai išdėstė galimą D.Trumpo administracijos požiūrį į Rusijos karo Ukrainoje užbaigimą, teigdamas, kad buvusio prezidento D.Trumpo konflikto sprendimas galėtų apimti „demilitarizuotos zonos“ įsteigimą Ukrainos teritorijoje, kurią dabar užėmusi Rusija.
J.D.Vance'as nepatikslino, kas kontroliuotų „demilitarizuotą zoną“, tačiau jis teigė, kad „dabartinė demarkacijos linija“ išliktų, o tai reiškia, kad Ukraina neatgautų Rusijos užimtų savo sričių. Dar neaišku, ar siūloma demilitarizuota zona būtų dabar Rusijos ar Ukrainos užimtoje teritorijoje. Jei J.D. Vance‘ui pavyktų, jis taip pat norėtų priversti Ukrainą atsisakyti siekių tapti NATO nare visiems laikams.
„Viceprezidentas formalios įtakos politikai JAV turi nedaug, čia daug svarbesnis nacionalinio saugumo patarėjų ir Pentagono vadovo vaidmuo. Kita vertus, daugelis memuarų apie darbą su D.Trumpu pabrėžia, kad buvusiam prezidentui labai dažnai didžiausią įtaką padarydavo paskutinis susitikimas prieš sprendimą. Kai kurie nuosaikūs respublikonai nerimauja, kad prezidentui senstant, naujos respublikonų kadencijos atveju J.D. Vance‘as ir Don Jr. įgytų labai daug įtakos (vadovaudamas D.Trumpo kabinetui, Johnas Kelly mėgino suvaldyti prezidentą, ribodamas, kas pas jį gali patekti)“, – pastebi M.Katkus.
Pasak jo, J.D. Vance‘o nenorą tęsti pagalbą Ukrainai palaiko įtakinga Donaldo Trumpo rėmėjų grupė, tarp kurių – kongresmenas Mattas Gaetzas, senatorius Randas Paulas, garsus žurnalistas ir V.Putino istorijų klausytojas Tuckeris Carlsonas, buvęs kandidatas į prezidentus Vivekas Ramaswamy. Juos remia didelė finansinių rėmėjų grupė, kurie turtą susikrovė kurdami ir investuodami į technologijas – modernaus rizikos kapitalo tėvas Peteris Thielas, „X“ ir „Teslos“ savininkas Elonas Muskas, investuotojai Markas Andressenas, Benas Horrowitzas ir Davidas Sachsas. Izoliacionistinės pozicijos laikosi ir įtakingas ilgametis respublikonų ir jų organizacijų rėmėjas Charlesas Kochas (tačiau jis taip pat neremia ir D.Trumpo).
„Tačiau šiuos veikėjus Ukrainos klausimu maždaug po lygiai pasidalijusioje respublikonų partijoje atsveria tradicinių „Reagano vanagų“ sparnas, dažniausiai siejamas su kariškiais. Tarp aršių D.Trumpo rėmėjų tai kongresmenai Mike'as Garcia ir Augustas Pflugeris, buvęs Pentagono vadovas Mike'as Pompeo, senatorius Johnas Thune'as. Nors ir laviruodami, paramą Ukrainai palaiko ir aukščiausi respublikonai įstatymų leidžiamojoje valdžioje – tai Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas ir besitraukiantis Senato respublikonų mažumos vadovas Mitchas McConnellas. Tradiciniai respublikonų rėmėjai iš Volstrito, kuriems vadovauja „Blackstone“ vadovas Stevenas Schwarzmannas, taip pat pasisako už paramą Ukrainai“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Anot jo, paprasti respublikonų rinkėjai Ukrainos paramos klausimu pasiskirstę maždaug per pusę. Tačiau dauguma populiariausių įtakos formuotojų dešinįjį eterį užpildė priešiškais Ukrainai naratyvais.
„Temos varijuoja nuo paramos Ukrainai supriešinimo su JAV sienos apsauga iki absoliučiai prorusiškų istorijų, kad Ukraina – netikra valstybė“, – atkreipė dėmesį M.Katkus.
G.Landsbergis susitikime su V. Zelenskiu ragino Vakarus panaikinti ginkluotės ribojimus
17:39
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu ragino siekti ribojimų panaikinimo Vakarų ginkluotės naudojimui bei greitesnio karinės paramos pristatymo.
„Privalome toliau dėti maksimalias pastangas, kad Vakarų partnerių karinė parama Ukrainą pasiektų kiek galima greičiau, taip pat – kad jos naudojimui būtų nuimti bet kokie apribojimai. Ukrainos gynyba nuo agresorės Rusijos yra jos pamatinė teisė, įtvirtinta Jungtinių Tautų Chartijoje. Ji negali būti ribojama tuo, kokie ginklai ir kaip toli nuo Ukrainos sienų galėtų būti panaudoti“, – sakė G.Landsbergis.
Anot jo, Vakarai turi atsikratyti baimės, kuri yra pagrindinis pergalę Ukrainai ribojantis elementas.
„Tarptautinė bendruomenė turi reikšti ne užuojautas Ukrainai, o pagaliau įsipareigoti pergalei“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ukraina spaudžia Vašingtoną ir Londoną panaikinti apribojimus amerikietiškų ir britiškų ginklų naudojimui Rusijos teritorijoje, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad toks leidimas reikštų, jog NATO „kariauja“ su Maskva.
Pasak V.Zelenskio, Vakarai per daug bijo net užsiminti apie galimybę numušti į Ukrainą nukreiptas Rusijos raketas ir dronus, nors padeda Izraeliui tai padaryti.
Vakarų šalys baiminasi platesnio masto karo ir to, kad Rusija tokią priemonę suprastų kaip didelę eskalaciją.
„Ukraina jokiu būdu negali būti verčiama derėtis su Rusija, o taikos sąlygas gali apibrėžti tik pati Ukraina – pagal Ukrainos pasiūlytą Taikos formulę. Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos pergalės prieš Rusiją. Priešingu atveju tai bus mūsų visų pralaimėjimas, o Kremlius savo ruožtu pradės planuoti kitą ataką – šįkart, greičiausiai, prieš NATO“, – per susitikimą pabrėžė G.Landsbergis.
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą.
„Jūs jau sukūrėte istoriją – Ukraina pakviesta pradėti derybas, nepaisant to, ką sakė daugelis kritikų. Tikiu, kad Ukraina pajėgi sėkmingai įgyvendinti reformas, būtinas stojimui į ES“, – kalbėjo ministras.
Bendrijos vadovai pradėti stojimo derybas su Ukraina nusprendė praėjusių metų gruodį.
Susitikime su Ukrainos prezidentu dalyvavo ir šios šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha bei Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis.
Tai – devintas G.Landsbergio vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios 2022 metų vasarį. Jis Ukrainoje lankysis iki sekmadienio.
NYT: Ukraina ir Rusija pradėjo paskutinį mūšį fronto linijoje prieš derybas lapkritį
17:26
Ukraina tvirtai pareiškė ketinanti jau šį rudenį surengti antrą aukščiausiojo lygio taikos susitikimą, kuriame būtų pasiūlyta galutinė karo užbaigimo formulė. Tikėdamosi to, Ukraina ir Rusija jau dabar stengiasi padaryti kuo didesnę pažangą fronte, kad taikos derybose užimtų tvirtesnę poziciją. Apie tai praneša laikraštis „The New York Times“.
Teksto autoriai teigia, kad šiuo metu tarp Ukrainos ir jos partnerių vyksta „skubiausia diplomatija“, kuria siekiama suteikti ukrainiečiams galimybę formuoti mūšio lauką savo naudai. Tai reikšminga ir dėl to, kad Kremlius neatrodo suinteresuotas derybomis, tačiau jo nuomonė gali pasikeisti pasikeitus padėčiai fronte, teigiama straipsnyje.
Tai rodo, kad diplomatinės diskusijos šia tema buvo atgaivintos prasidėjus Ukrainos operacijai Kursko regione ir suintensyvėjus Ukrainos smūgiams Rusijos naftos objektams. Ir tame pačiame kontekste tęsiasi diplomatinės diskusijos dėl Vakarų raketų smūgių Rusijos teritorijoje apribojimų panaikinimo.
Kyjivo ekonomikos mokyklos prezidentas ir buvęs Ukrainos ekonomikos plėtros ministras Timofijus Milovanovas teigė, kad sustiprinti Ukrainos kariniai pajėgumai ir gebėjimas suduoti greitus smūgius strateginei Rusijos naftos infrastruktūrai galėtų paskatinti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.
„V.Putinas netiki jokia diplomatija, jis tiesiog žaidžia žaidimą. Tačiau manau, kad jis taip pat nori matyti įrodymus. Žinote, atneškite čekius. Taigi, ar Ukraina turi galimybių?“ – klausė T.Milovanovas.
Į atsargą išėjęs JAV admirolas Williamas H.McRavenas prisipažino, kad prieš Ukrainos pajėgų operaciją Kurske jis manė, jog geriausias įmanomas taikos variantas Ukrainai – paprastos paliaubos su sąjungininkų saugumo garantijomis ir įšaldytais Rusijos pinigais. Tačiau Kursko invazija jį nustebino ir suteikė Ukrainai kozirį.
V.Zelenskis patvirtino: kitas susitikimas dėl taikos derybų – lapkritį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kitas pasaulinis aukščiausiojo lygio taikos susitikimas planuojamas 2024 m. lapkritį ir į jį bus pakviesta Rusija. Ukrainos vadovas tai pareiškė penktadienį, rugsėjo 13 d., pranešė „Le Monde“.
Be to, V. Zelenskis pranešė apie naują susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu, kad pristatytų savo „pergalės planą“, kaip užbaigti Rusijos sukeltą karą.
Pažymima, kad jo pasiūlymas apims „tarpusavyje susijusių sprendimų sistemą, kuri suteiks Ukrainai pakankamai galios nukreipti šį karą taikos keliu“.
Karas Ukrainoje: tolesnės perspektyvos
15min primena, kad Rusijos pajėgos toliau tęsia puolimą Donbase, tačiau per artimiausią mėnesį jo intensyvumas gali sumažėti. Kad neprarastų pagreičio, rusams reikia amunicijos ir ginklų, sakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas.
Taip pat skelbta, kad Joe Bidenas netrukus gali atšaukti draudimą Ukrainai smūgiuoti į Rusijos gilumą britų sparnuotosiomis raketomis „Storm Shadow“. Tačiau, pasak „The Times“, tai nebūtų taikoma JAV balistinėms raketoms ATACMS.
Rumunijoje prasidėjo Ukrainos F-16 naikintuvų pilotų apmokymai
17:04
Pirmoji Ukrainos pilotų grupė šią savaitę pradėjo naikintuvų F-16 apmokymus Rumunijos pietryčiuose įkurtame centre, penktadienį pranešė šios NATO šalies gynybos ministerija.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas siekia sustiprinti savo oro pajėgas, prašydamas Vakarų šalių atsiųsti pažangių karinių lėktuvų ir siųsdamas pilotus mokytis į NATO šalis.
2023 metų lapkritį Rumunija Feteščio oro pajėgų bazėje atidarė tarptautinį naikintuvų F-16 pilotų iš NATO sąjungininkių ir kitų partnerių, įskaitant Ukrainą, mokymo centrą.
Pirmieji keturi ukrainiečių pilotai atvyko šios savaitės pradžioje ir pradėjo mokytis teorijos, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rumunijos gynybos ministerijos atstovas Constantinas Spinu.
Jis teigė, kad praktinis mokymas galėtų prasidėti metų pabaigoje.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas socialiniame tinkle palankiai įvertino šią programą, sakydamas, kad ji užtikrins, jog „Ukrainos danguje bus daugiau naikintuvų F-16“.
Fetesčio mokymo centras yra šalies oro pajėgų bazės, esančios maždaug už 150 kilometrų nuo sostinės Bukarešto, dalis.
Centras buvo atidarytas pasiekus susitarimą su Nyderlandais dėl keliolikos mokymams skirtų F-16 naikintuvų.
Lėktuvus prižiūri JAV įsikūrusi jų gamintoja „Lockheed Martin“, kuri taip pat rengs mokymus.
Rumunijos kariuomenė iš viso turi 26 naikintuvus F-16, iš kurių 17 įsigijo iš Portugalijos, o devynis – iš Norvegijos.
Iki 2025-ųjų pabaigos Norvegija Rumunijai turėtų pristatyti dar 23 šiuos lėktuvus.
Skandalas dėl TVF pareigūnų vizito į Maskvą: pasisakė ir Lietuva
16:53
Artėjančią Tarptautinio valiutos fondo pareigūnų kelionę į Rusiją Kremlius panaudos propagandai, laiške institucijos vadovei rašo Ukrainą remiančių Europos vyriausybių grupė.
Ukrainos rėmėjai teigia, kad TVF, lankydamasis Rusijoje, siunčia žinią, jog santykiai su Maskva normalizuojasi, nepaisant jos tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje.
Lietuvos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Latvijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Lenkijos finansų ministrai laiške Kristalinai Georgijevai, kurį matė leidinys „Politico“, teigė, kad „Rusijos režimas neabejotinai pasinaudos šiuo vizitu propagandos tikslais“.
„Toks žingsnis sukeltų didelę riziką TVF reputacijai“, – įspėjama laiške.
Vašingtone įsikūrusios organizacijos pareigūnai pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusios plataus masto invazijos į Ukrainą ketina apsilankyti Rusijoje. Virtualios diskusijos prasidės rugsėjo 16 d., o asmeniniai susitikimai turėtų įvykti netrukus po to.
Siūlė surengti susitikimą ne Rusijoje
Nors TVF siūlė surengti susitikimą kitoje šalyje, jis galiausiai sutiko su Kremliaus sąlyga vykti į Rusiją, teigė du pareigūnai, susipažinę su bylos eiga.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: puolimas Kursko srityje sulėtino Rusijos pažangą Rytų Ukrainoje
16:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivo operacija Rusijos Kursko srityje sulėtino rusų puolimą Rytų Ukrainoje.
„Tiesą sakant, tai davė rezultatus, kurių tikėjomės. Charkivo srityje priešas buvo sustabdytas, Donecko srityje pažanga sulėtėjo, nors ten labai sunku“, – teigė jis.
Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios Kursko regione, rusai pradėjo kontrpuolimą. Anot V.Zelenskio, viskas klostosi pagal Ukrainos planą.
Rugpjūčio pabaigoje Ukraina teigė perėmusi maždaug 100 Rusijos gyvenviečių ir beveik 1,3 tūkst. kv. km teritorijos kontrolę.
Rusija šią savaitę pareiškė, kad ji susigrąžino virtinę kaimų.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Kursko srityje Rusija šiuo metu yra dislokavusi 40 tūkst. karių.
„Jie norėjo greito proveržio“, – sakė V.Zelenskis.
Rugpjūčio 6 dieną pradėtas netikėtas puolimas – pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai užsienio kariuomenė užėmė dalį Rusijos teritorijos.
V.Zelenskis šį mėnesį ketina susitikti su J.Bidenu, pristatyti jam „pergalės planą“
16:05 Atnaujinta 15:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad dar šį mėnesį susitiks su JAV vadovu Joe Bidenu ir pristatys savo „pergalės planą“, kaip užbaigti dvejus su puse metų trunkantį karą su Rusija.
„Mano susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu planuojamas šį mėnesį“, – sakė V.Zelenskis tarptautinėje konferencijoje Kyjive.
„Pristatysiu jam pergalės planą“, – nurodė jis.
V.Zelenskis nuolat pabrėžia, kad Ukrainai reikia realios teisingos taikos.
Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai J.Bidenas su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu turi aptarti, ar leisti Kyjivui atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio raketomis.
Prezidentas nepateikė jokios konkrečios informacijos apie tai, kaip užbaigti trečius metus trunkantį karą, tik sakė, kad jo pasiūlymas apims „tarpusavyje susijusių sprendimų sistemą, kuri suteiks Ukrainai pakankamai galios – pakankamai, kad šio karo eiga pakryptų link taikos“.
Kyjivas spaudžia Vašingtoną ir Londoną panaikinti apribojimus amerikietiškų ir britiškų ginklų naudojimui, teigdamas, kad tai pakeistų karo eigą.
V.Zelenskis pranešė, kad susitiks su J.Bidenu praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po netikėto ukrainiečių karių įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį, kuriuo, anot jo, iš dalies siekiama įtikinti Kremlių pradėti sąžiningą derybų procesą.
V.Zelenskis priminė, kad lapkritį ketina surengti kitą tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame išdėstys savo viziją, kaip užbaigti karą. Į šią taikos konferenciją veikiausiai bus pakviesta ir Rusija.
V.Zelenskio kirtis Vakarų politikams: jie bijo net užsiminti apie pagalbą numušant Rusijos raketas
16:00
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Vakarus, kad jie per daug bijo net užsiminti apie galimybę numušti į Ukrainą nukreiptas Rusijos raketas ir dronus, nors padeda Izraeliui tai padaryti.
„Jei sąjungininkai kartu numuša raketas ir dronus Artimuosiuose Rytuose, kodėl vis dar nėra panašaus sprendimo kartu numušti Rusijos raketas ir (Irano dronus) „Shahed“ Ukrainos danguje?“ – V.Zelenskis kalbėjo konferencijoje Kyjive.
„Kai girdime, kad į Rusiją atkeliavo naujos Irano raketos, tai tas pats blogis, kurį sąjungininkams jau pavyko numušti virš Artimųjų Rytų teritorijos. Dabar gal skiriasi raketų tipas, bet ne teroristinis Irano motyvas, dėl kurio jis platina ir naudoja šiuos ginklus“, – sakė V.Zelenskis 20-ajame Jaltos Europos strategijos posėdyje.
V.Zelenskis priekaištavo, kad nepaisant sėkmingo sąjungininkų bendradarbiavimo numušant raketas ir dronus Artimuosiuose Rytuose, iki šiol nepriimtas joks panašus sprendimas kovoti su Rusijos raketomis ir Irano dronais Ukrainos danguje. Jis pažymėjo, kad tokių priemonių nesiimama net tada, kai kyla tiesioginė grėsmė šalims partnerėms.
„O tai nedaroma net tada, kai raketos ir dronai tiesiogine prasme skrieja į mūsų kaimynų teritoriją“, – teigė jis, turėdamas galvoje praėjusios savaitės atvejus, kai dronų nuolaužų rasta Latvijoje ir Rumunijoje.
„Kai iškeliame šį klausimą savo partneriams, visi bando jį „užkalbėti“ ir net sako: „Dirbame prie to“. Net šių žodžių bijoma. Kol kas tik Baltarusija pasižymėjo numušdama rusų „Shahed“. Manau, kad tai žeminantis dalykas stipriam demokratiniam pasauliui. Mes ir mūsų partneriai žinome absoliučiai visus taškus, kuriuose Rusija telkia pajėgas smūgiams ir laiko savo oro gynybą. Jei kas nors iš mūsų partnerių nežino, galime pasidalyti šia informacija“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Vakarų šalys baiminasi platesnio masto karo ir to, kad Rusija tokią priemonę suprastų kaip didelę eskalaciją.
Kyjivas spaudžia Vakarų šalis leisti naudoti ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijos gilumoje. Iki šiol vis dar taikomi apribojimai naudoti ilgojo nuotolio ginklus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų leidimas Kyjivui naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos taikinius reikštų, kad NATO kariaus su Rusija.
L.Volkovo užpuolimo skandalas skaldo Rusijos opoziciją: tai mes šešėlį visiems mums
15:47
Po Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) pasirodžiusio tyrimo, kuriame tvirtinama, esą pavasarį Vilniuje surengtą Leonido Volkovo užpuolimą užsakė ne Kremlius, o opozicijos veikėjas milijardierius Leonidas Nevzlinas, kilo didžiulis skandalas, skaldantis Rusijos opoziciją. Laisvosios Rusijos forumo (LRF) grupės Lietuvoje vadovas, politologas Ivanas Tiutrinas interviu 15min tikina, kad šie kaltinimai turės labai rimtų pasekmių, nepaisant to, kaip viskas baigtųsi.
I.Tiutrinas sako, kad organizacija kol kas neatsiriboja nuo anksčiau valdybos nariu buvusio L.Nevzlino, nes nemato tame reikalo – glaudūs ryšiai šiuo metu nepalaikomi, o į spalį organizuojamą forumo susitikimą Vilniuje jo kviesti nebuvo planuota. Taip pat dalyvių sąrašuose nebus ir anksčiau renginyje dalyvavusio Michailo Chodorkovskio, kuris taip pat minimas šiame skandale.
Ir L.Nevzlinas, ir M.Chodorkovskis atmeta bet kokius įtarimus, kad gali būti kaip nors susiję su L.Volkovo užpuolimu ir teigia, kad tai gali būti Rusijos specialiųjų tarnybų pinklės.
Plačiau apie tyrimą skaitykite čia: L.Volkovo užpuolimo Vilniuje skandalas: prabilo apkaltinti Rusijos opozicijos veikėjai
– Kaip vertinate FBK tyrimą, kuriame tvirtinama, kad L.Volkovo užpuolimą užsakė L.Nevzlinas? – paklausė 15min I.Tiutrino.
– Informacijos kiekis ir tai, kaip ji buvo pateikta tyrime, kelia tikrai stiprų įspūdį, kad visa tai yra kaip minimum arti tiesos.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad kai kalbama apie tokias delikačias ir itin rezonansines situacijas, būtina atsižvelgti ir į tai, kas buvo tyrėjų šaltinis.
Tos aplinkybės, kad juo buvo kažkoks neaiškus tipas, susijęs su FSB (Rusijos federalinė saugumo tarnyba, – aut. past.) ir tas faktas, kad šią medžiagą pirmieji publikavo „Russia Today“ (RT), neišvengiamai kelia tam tikrų klausimų.
Dabar gyvename tokių technologijų laikais, kad tam tikrus dalykus galima generuoti dirbtinio intelekto (DI) pagalba praktiškai neatpažįstamai realistiškai.
Mesti labai rimti kaltinimai, tačiau mes esame ne Rusijoje, o normalioje europietiškoje valstybėje su veikiančia teisine sistema. Todėl manau, kad tai klausimas, kurį turėtų ištirti tyrime nurodytų šalių teisėsauga.
FBK pasiruošę eiti į teismą ir ten pateikti savo turimus įrodymus, jei jiems pavyks tą padaryti – puiku. Jei nesugebės to pagrįsti, turėtų įsijungti kiti mechanizmai, kad būtų galima kompensuoti žalą, kurią galimai padarė tokie rimti kaltinimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
29 mlrd. rublių per dieną: Rusijos karo išlaidos pasiekė naują rekordą
15:23
Trečius metus vykstantis karas prieš Ukrainą vis brangiau kainuoja Rusijos mokesčių mokėtojams.
Pirmąjį 2024 m. pusmetį federalinis biudžetas gynybos reikmėms išleido rekordinę 5,3 trilijono rublių (52,3 mlrd. eurų) sumą, remdamasis Elektroninio biudžeto sistemos duomenimis apskaičiavo Vokietijos tarptautinio saugumo reikalų instituto tyrėjas Janis Kluge.
203 mlrd. rublių (2 mlrd. eurų) per savaitę
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos karinės išlaidos padidėjo 36 proc., arba 1,4 trilijono rublių. Vidutiniškai per savaitę kariuomenės išlaikymui ir ginklų pirkimui vyriausybė išleisdavo 203 mlrd. rublių (2 mlrd. eurų), 29 mlrd. rublių (286 mln. eurų) per dieną, arba 1,2 mlrd. rublių per valandą, rodo J.Kluge skaičiavimai, skelbia laikraštis „The Moscow Times“.
Dėl to per 6 mėnesius karinė mašina suvalgė beveik pusantro metinio nacionalinės ekonomikos rėmimo programos biudžeto (3,89 trilijono rublių), daugiau nei tris metinius visos šalies aukštojo mokslo sistemos biudžetus (1,546 trilijono rublių), 18 metinių nacionalinio projekto „Sveikatos apsauga“ biudžetų (290 milijardų rublių) ir daugiau nei 90 metinių tipiško neturtingo regiono – tokio, kaip, pavyzdžiui, Tuvos respublika – biudžetų (56 milijardai rublių).
„Ypač smarkiai, – pabrėžia J.Kluge, – išaugo slaptos išlaidos, kurios daugiausia skiriamos ginklams frontui pirkti: per ketvirtį jos siekia apie 1 trilijoną rublių. Atvirojoje biudžeto dalyje valstybės gynybos užsakymo finansavimas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 54 proc. ir 126 proc.
Išlaidos išmokoms kariuomenei, įskaitant masinį „savanorių“ ir sutartininkų įdarbinimą, kuriuo Kremlius kompensuoja fronto nuostolius, padidėjo 25 proc. palyginti su praėjusiais metais ir 175 proc. palyginti su 2022 m.
Kiek sumokėjo Iranui ir Š.Korėjai
„Smarkiai išaugo išlaidos tarptautiniam kariniam ir techniniam bendradarbiavimui, kuris gali apimti šaudmenų ir raketų iš Irano ir Šiaurės Korėjos įsigijimo finansavimą“, – sako ekspertas. Jo skaičiavimais, pirmąjį ketvirtį tai biudžetui kainavo beveik 120 mlrd. rublių, o antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 150 mlrd. rublių.
Iš pradžių vyriausybė 2024 m. biudžete karinėms išlaidoms numatė 10,8 trilijono rublių, o jų dalis visose išlaidose – beveik 30 proc. – turėjo būti rekordinė nuo Sovietų Sąjungos laikų. Tačiau jei orientuosimės į biudžeto asignavimų sezoniškumą ir istorinius duomenis, tai iš tiesų karinės išlaidos gali viršyti šį lygį beveik trečdaliu, skaičiuoja J.Kluge: metų pabaigoje jos gali siekti 13,3 trln. rublių, arba 7-8 proc. BVP, o tai atitinka karinių diktatūrų Afrikoje lygį (8,2 proc. BVP Alžyre, 6,3 proc. BVP Pietų Sudane).
Kaip skelbia laikraštis „The Moscow Times“, kol kas Rusijos biudžetas nejaučia karinių išlaidų, kurios, palyginti su 2021 m., išaugo tris kartus, pasekmių. Keturis iš aštuonių šių metų mėnesių federalinis iždas buvo perteklinis (pajamos viršijo išlaidas), o iki rugpjūčio pabaigos sukauptas jo deficitas sudarė tik 331 mlrd. rublių – šeštadalį metinio plano.
Skaičiavo, kad naftos kaina sieks 70 JAV dolerių už barelį
Tačiau mažėjančios naftos kainos gali tapti problema biudžetui, nurodo „Rosbank“ analitikai: rugsėjį Rusijos „Urals“ barelio kaina pirmą kartą nuo metų pradžios nukrito žemiau 60 JAV dolerių už barelį, o palyginti su rugpjūčio pabaiga, ji sumažėjo 18 proc. Rusijos finansų ministerija parengė biudžetą remdamasi 70 JAV dolerių už barelį naftos kaina, tokią kainą valdžia įrašė į kitų metų prognozes. Dabartinis naftos lygis „tikrai nėra patogus federaliniam biudžetui“, ypač atsižvelgiant į „išlaidas specialiajai karinei operacijai“, nurodo „Rosbank“.
„Nenurašykime FSB patirties“: ekspertai įvertino skandalingus kaltinimus dėl L.Volkovo užpuolimo Vilniuje
14:37
Mirusio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komanda pareiškė, kad jo bendražygio Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje užsakė kitas opozicijos veikėjas, verslininkas Leonidas Nevzlinas. Penktadienį šią informaciją pakomentavo Lietuvos teisėsauga, politikai ir ekspertai.
Kalėjime šių metų pradžioje mirusio A.Navalno įkurtas „Kovos su korupcija fondas“ (FBK) ketvirtadienį paskelbtame tyrime teigia gavęs L.Nevzlino susirašinėjimus, garso ir vaizdo įrašus, įrodančius, kad tai jis užsakė šį pavasarį Vilniuje įvykusį L.Volkovo ir dar dviejų kitų A.Navalno bendražygių užpuolimus Argentinoje bei Šveicarijoje.
Pirminis planas esą buvo pagrobti L.Volkovą Lietuvoje ir išgabenti jį į Rusiją, taip pat norėta jį sužaloti vizito Jungtinėse Valstijose metu. Anot FBK tyrimo, verslininkas taip elgėsi greičiausiai kerštaudamas, kad A.Navalno bendražygiai atsisakė su juo bendradarbiauti.
Buvęs naftos bendrovės „Jukos“ viceprezidentas, artimas Michailo Chodorkovskio bendražygis tokius kaltinimus neigia.
Tiriama ne viena versija
Tuoj po L.Volkovo užpuolimo Lietuvoje politikai ir ekspertai dėl jo kaltino Kremliaus režimą ir Rusijos specialiąsias tarnybas.
Buvęs krašto apsaugos ministras, istorikas Arvydas Anušauskas penktadienį BNS sakė, jog šioje situacijoje vis dėlto nereikėtų atmesti Rusijos specialiųjų tarnybų indėlio.
„Jeigu kalbame apie šitą situaciją, tai nereikia nurašyti ir Rusijos specialiųjų tarnybų, šiuo atveju FSB didžiulės patirties, kurią ji sėmė dar nuo KGB istorijos laikų. Tai yra šimtmečio patirtis skaldant bet kokią opoziciją, bet kokias opozicines grupuotes, organizacijas, žmones, juos kiršinant tarpusavyje“, – sakė jis.
„Tai yra šimtametė patirtis. Kadangi teko tyrinėti slaptųjų tarnybų istoriją, šiuo atveju KGB, tai galėčiau tik patvirtinti, kad tie metodai neišnykę, ir tas pėdsakas visada būna, net jei jo mes nematome“, – pabrėžė A.Anušauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Apsikeitė belaisviais: į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 49 ukrainiečiai
14:20
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 49 ukrainiečiai ir paviešino vyrų ir moterų, apsigaubusių Ukrainos vėliavomis, nuotraukas.
„49 ukrainiečiai grįžo namo“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė V.Zelenskis.
„Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, nacionalinės policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, taip pat mūsų civiliai“, – pažymėjo V. Zelenskis ir pridūrė, kad tarp jų yra kovotojų iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos mūšių, Lenia Umerova, mergina, kurią rusai paėmė įkaite, kai ji atvyko slaugyti sergančio tėvo ir Ukrainos didvyris, karo medikas Viktoras Ivčiukas.
„Dėkoju visai mūsų komandai, kuri užtikrina kalinių ir įkaitų išlaisvinimą iš rusų nelaisvės. Taip pat norėčiau paminėti kiekvieną mūsų ukrainiečių dalinį, kuris papildo mūsų šalies mainų fondą. Visi mūsų kariai, kurie gaudo rusų okupantus, visos mūsų tarnybos, kurios neutralizuoja rusų diversantus ir kolaborantus, priartina mūsų žmonių išlaisvinimą. Turime sugrąžinti namo visus savo žmones – ir karius, ir civilius“, – rašė prezidentas.
Lenkija viešai pažadėjo amunicijos Ukrainai ir pamiršo: „Nedavė nė zloto“
14:18
Šiemet Čekija pradėjo iniciatyvą Ukrainai apginkluoti šaudmenimis. Prie jos prisijungė daugiau nei tuzinas šalių, kurios skyrė įvairias sumas. Pirmoji ir daugiausia lėšų skyrė Vokietija. Vieninteliai, kurie kol kas tik viešai pažadėjo pinigus ir nepervedė nė zloto, yra lenkai, skelbia lenkų leidinys „Gazeta Wyborza“.
Čekijos iniciatyva buvo sumanyta ir suplanuota tuo metu, kai buvo neaišku, ar Europos ir JAV gamintojai sugebės padidinti šaudmenų gamybą ir kiek jų bus pagaminta, o Ukraina dar neturėjo atsakymo iš Jungtinių Valstijų, ar bus pratęsta Vašingtono finansinė parama.
Pažymima, kad, jei neįvyks kas nors visiškai netikėto, Čekija, įgyvendindama savo amunicijos iniciatyvą, rugsėjį Ukrainai pristatys apie 100 tūkst. artilerijos sviedinių.
Taip Čekijos politikai Europos Sąjungai padės gerokai priartėti prie pažado įvykdymo – iki metų pabaigos pateikti Ukrainai bent pusę milijono vienetų įvairaus kalibro artilerijos šaudmenų. Čekijos iš trečiųjų šalių gautą paketą sudaro daugiausia 155 mm standarto šaudmenys, kuriais daugiausiai kliaujasi Ukrainos pajėgos, besigindamos nuo neišprovokuotos Rusijos invazijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina ruošia naujus ginklus: įvardijo, kuriems Rusijos miestams reikėtų baimintis ilgojo nuotolio raketų
12:42
Ketvirtadienį Vladimiras Putinas bandė priminti, kad leidimas naudoti Vakarų raketas smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje yra „raudonoji linija“. Tai buvo atsakas į Vakarų politikų pareiškimus ir žiniasklaidos publikacijas, kuriose teigiama, kad labai tikėtina, jog Kyjivas artimiausiomis savaitėmis gaus leidimą naudoti Vakarų raketas smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
V.Putino atsakymas neįtikino net Rusijos karo tinklaraštininkų, nes leido suprasti, kad šalies vadovas aneksuotų Ukrainos regionų nelaiko rusiškais. Nepriklausomas portalas „Agentstvo“, išanalizavo padedant kariniams analitikams, kurie Rusijos miestai atsidurs taikinių zonoje, kai Kyjivas gaus leidimą naudoti Vakarų ginklus.
Jei Vakarų sąjungininkai pritars, kad būtų naudojamos iki 300 km nuotolio raketos, į jų veikimo zoną pateks šeši Rusijos miestai – regioniniai centrai, iš kurių du yra milijoniniai: Rostovas prie Dono, Voronežas, Belgorodas, Kurskas, Brianskas ir Oriolas.
V.Putinas grasina JAV ir Jungtinei Karalystei
Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad leidimas smogti Rusijos teritorijai Vakarų šalių didelio tikslumo ginklais „reikštų ne ką kitą, o tiesioginį NATO šalių, Jungtinių Valstijų, Europos šalių dalyvavimą kare Ukrainoje, tai yra tiesioginis dalyvavimas“. „Priimsime atitinkamus sprendimus, remdamiesi grėsmėmis, kurios mums kils“, – patikslino Rusijos vadovas.
V.Putinas jau yra kalbėjęs apie tai, kad Vakarų tiksliųjų ginklų smūgiai prieš Rusijos taikinius neva yra neleistini. Tačiau po to, kai Ukrainos pajėgos įsiveržė į Kursko sritį, Vakarų ir Ukrainos politikai bei ekspertai ėmė kalbėti apie tai, kad Rusijos „raudonosios linijos“ iš tikrųjų neegzistuoja. V.Putino pareiškimas buvo bandymas išsklaidyti šį įspūdį.
Tačiau jo žodžiai neįtikino net Rusijos karinių tinklaraščių autorių. Vienas iš pagrindinių Z kanalų „Vojenny osvedomitel“ priminė, kad Ukrainos kariuomenė jau įveda koordinates, pagal kurias Kryme ir „naujosiose teritorijose“ bus galima smogti taikiniams raketomis „Storm Shadow“ arba ATACMS. Ir dar suabejojo V.Putino logika, iš kurios išplaukia, kad „tiesioginis NATO karių dalyvavimas“ reikalingas tik smūgiams, kaip rašoma tinklaraštyje, „senosiose teritorijose“.
Kada galėtų būti panaikintas ilgojo nuotolio raketų apribojimas?
Trečiadienį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, kurie su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė galimą ilgo nuotolio raketų naudojimo prieš taikinius Rusijos teritorijoje apribojimų sušvelninimą.
Komentuodama diplomatų kelionės į Kyjivą rezultatus, naujienų agentūra „Bloomberg“ pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos anksčiau nepritarė smūgiams amerikietiškomis raketomis Rusijos teritorijoje, tačiau Vašingtonas ir Londonas pakeitė diskusijų toną po to, kai Rusijai buvo pristatytos Irano raketos. Raketų „Fath-360“ perdavimą Rusijai, nepaisant JAV ir kitų Vakarų šalių perspėjimų, dieną prieš tai patvirtino tas pats A.Blinkenas. Kaip rašė „The Times“, rugsėjo 4 d. Rusijos laivas į Rusijos uostą Kaspijos jūroje pristatė daugiau kaip 200 raketų.
„Reuters“ citavo Vakarų šaltinius, kurie teigė, kad A.Blinkenas ir D.Lammy sieks gauti iš Ukrainos išsamesnės informacijos apie jos strateginius tikslus. Dienraštis „The Guardian“ A.Blinkeno žodžius įvertino kaip „kol kas griežčiausią užuominą“, kad Baltieji rūmai ketina panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklus.
Dienraščio „The Guardian“ šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje teigė, kad sprendimas leisti naudoti sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijoje buvo priimtas prieš D.Lammy vizitą į Kyjivą, tačiau apie tai nebus viešai paskelbta net per Keiro Starmerio ir Joe Bideno susitikimą penktadienį. Leidinys taip pat pažymėjo, kad raketų veikimo nuotolis tikriausiai bus apribotas iki 190 mylių (300 kilometrų), „siekiant išvengti neapgalvotų ar nereikalingų atakų“.
Londono laikraštis „The Times“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad dalis JAV prezidento administracijos jau pakeitė savo nuomonę dėl ilgojo nuotolio raketų, tačiau jiems dar nepavyko įtikinti J.Bideno ir kitų skeptikų, kurie nerimauja dėl konflikto su Maskva eskalavimo perspektyvos. Laikraščio pašnekovai užsiminė, kad JAV pozicija gali pasikeisti iki rugsėjo pabaigoje prasidėsiančios 79-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos.
Apie sprendimą turėtų būti paskelbta per JT asamblėją rugsėjo 24-30 d.
Briuselio leidinys „Politico“ citavo su diskusijomis susipažinusius JAV pareigūnus, kurie teigė, kad Baltieji rūmai jau baigia rengti planą, kaip sušvelninti kai kuriuos apribojimus Ukrainai naudotis JAV ginklais ir padidinti apsaugos nuo Rusijos raketų lygį.
Keturi JK pareigūnai leidiniui „Politico“ sakė, kad šį savaitgalį nesitiki jokio oficialaus pranešimo. Vienas iš jų sakė tikintis, kad susitarimas bus patvirtintas vėliau šį mėnesį vyksiančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kai Niujorke susirinks pasaulio lyderiai, įskaitant J.Bideną ir K.Starmerį.
Vakarų pareigūnai sako, kad sprendimas, jei dėl jo bus susitarta, pats savaime nepakeis karo eigos, tačiau jie vis labiau įsiklauso į Ukrainos teiginius, kad tai padės jiems sustabdyti pastaraisiais mėnesiais rytiniame fronte pasiektą Rusijos laimėjimų srautą.
Ką reiškia apribojimo panaikinimas?
Kaip portalui „Agentstvo“ paaiškino karinis analitikas Janas Matvejevas, tai galėtų būti leidimas naudoti raketas „Storm Shadow“, GMLRS ER ir ATACMS. Jos turi daug galingesnes kovines galvutes nei ukrainietiškos bepilotės raketos, kurias Ukrainos pajėgos dabar naudoja atakoms Rusijos gilumoje. „Tai reiškia, kad smūgių į tolimojo nuotolio taikinius galia smarkiai padidės. Be to, GMLRS ER ir ATACMS gali nešti kasetines kovines galvutes, skirtas smūgiams prieš karines koncentracijos vietas ir jautrią įrangą (priešlėktuvinę gynybą, radarus, orlaivius)“, – pridūrė J.Matvejevas.
„Storm Shadow“ raketos gali padaryti daugiau žalos esminėms struktūroms nei bepiločiai orlaiviai, sakė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) analitikas.
Rusijos priešlėktuvinei gynybai bus sunku perimti ATACMS ar „Storm Shadow“ raketas. Kaip paaiškino CIT, jų priartėjimo prie taikinio laikas yra palyginti trumpas. Tik kelios oro gynybos sistemos gali perimti ATACMS. Sudėtingos oro gynybos sistemos taip pat reikalingos „Storm Shadow“ numušti.
Galės taikytis į objektus už 200-300 km nuo sienos
Plačiau skaitykite ČIA.
Toronto kino festivalis dėl grasinimų atsisako rodyti filmą apie rusus kare Ukrainoje
11:20
Tarptautinis Toronto kino festivalis (TIFF) ketvirtadienį pranešė, kad, sulaukęs grasinimų, stabdo visus būsimus prieštaringai vertinamo dokumentinio filmo „Russians at War“ seansus.
„Buvome informuoti apie didelius grasinimus festivalio veiklai ir visuomenės saugumui“, – sakoma festivalio organizatorių pareiškime, kuriame minimi gauti pranešimai, kuriuose „nurodoma, kad artimiausiomis dienomis galimi veiksmai, keliantys didelį pavojų“.
„Tai precedento neturintis TIFF žingsnis“, – rašoma pareiškime ir priduriama: „Atsižvelgdami į šių nuogąstavimų rimtumą, negalime tęsti, kaip planuota.“
Anastasija Trofimova Venecijos kino festivalyje pristatė filmą „Russians at War“, kurį filmavo rusų, kariaujančių Rytų Ukrainoje, batalione, judančiame per Rytų Ukrainą po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį.
Penktadienį Toronte turėjo įvykti premjera Šiaurės Amerikos žemyne, o šeštadienį ir sekmadienį planuoti papildomi seansai.
Tiek Venecijoje, tiek Toronte šis filmas sukėlė pasipiktinimą Ukrainos kultūriniuose ir politiniuose sluoksniuose dėl to, kad buvo įtrauktas į festivalių programas. Daugelis jį įvertino kaip Kremliui palankų filmą, kuriuo siekiama sumenkinti Rusijos agresiją.
Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland apgailestavo dėl jo rodymo Toronte, sakydama, kad „negali būti jokio moralinio lygiavertiškumo mūsų supratime apie šį konfliktą“.
Kanados visuomeninis transliuotojas TVO, padėjęs finansuoti šį dokumentinį filmą, atšaukė jo rėmimą ir pareiškė, kad filmo nerodys.
Tuo metu Ukrainos valstybinė kino agentūra kreipėsi į TIFF, prašydama išbraukti iš programos šį filmą, vadindama jį „pavojinga manipuliavimo viešąja nuomone priemone“.
A.Trofimova atmetė kritiką ir naujienų agentūrai AFP sakė, kad bendrai Kanados ir Prancūzijos sukurtas filmas yra antikarinis, kuriame rodomi „paprasti vaikinai“, kovojantys už Rusiją.
Vaizduojami kareiviai neatrodo suprantantys, kodėl buvo išsiųsti į frontą, ir rodomi patiriantys sunkumų, kad sovietmečio ginklai būtų tinkami naudoti, o kiti rūko cigaretes ir geria alkoholį mirštančių ir sužeistų bendražygių akivaizdoje.
Prodiuseris Seanas Farnelis socialiniame tinkle „X“ sakė, kad sprendimas atšaukti seansus buvo skaudus.
Jis kaltino pareigūnus viešai išsakyta kritika, kad jie „kurstė smurtinę neapykantą, dėl kurios TIFF priėmė skausmingą sprendimą sustabdyti filmo „Russians at War“ rodymą“.
S.Šoigu Šiaurės Korėjoje susitiko su Kim Jong Unu
11:15
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu penktadienį susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), pranešė Maskva.
Susitikimas įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai Kremlius pasirašė abipusės gynybos paktą su Pchenjanu.
„Susitikimai Pchenjane vyko itin patikimoje ir draugiškoje aplinkoje, laikantis susitarimų, kuriuos abiejų šalių vadovai pasiekė per birželį vykusį prezidento Vladimiro Putino valstybinį vizitą“, – savo interneto svetainėje nurodė Rusijos saugumo taryba.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.D.Vance'as atskleidė, koks galėtų būti D.Trumpo planas karui Ukrainoje užbaigti
10:48
JAV kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo plane, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, gali būti numatyta sukurti „demilitarizuotą zoną“ Rusijos okupuotose teritorijose. O Ukraina tuo metu turėtų atsisakyti stoti į NATO.
Tai tinklalaidėje „Shawn Ryan Show“ pareiškė Respublikonų partijos kandidatas į JAV viceprezidentus J.D.Vance'as.
„Manau, kad tai atrodys taip. D.Trumpas atsisėda ir sako rusams, ukrainiečiams ir europiečiams: „Jūs, vaikinai, turite sugalvoti, kaip atrodo taikos susitarimas“. Ir jis tikriausiai atrodys maždaug taip, kaip atrodo dabartinė Rusijos ir Ukrainos sienos linija. Ji taps tarsi demilitarizuota zona. Ji bus smarkiai įtvirtinta, kad rusai vėl neįsiveržtų“, – sakė J.D.Vance'as.
Jo nuomone, tokiu atveju Ukraina išsaugos savo suverenitetą.
„Rusija iš Ukrainos gauna neutralumo garantiją, kad ji nestos į NATO, nestos į jokias sąjungininkų institucijas“, – pridūrė kandidatas į JAV viceprezidentus.
Jis taip pat sakė, kad „Rusija nori, kad šis karas baigtųsi“, o „Ukraina nori, kad šis karas baigtųsi kartu su Europa“.
„Europa, beje, suteikia nepakankamą finansinę paramą Ukrainai, o JAV mokesčių mokėtojai buvo labai dosnūs ukrainiečiams“, – pažymėjo J.D.Vance'as.
Jis sakė, kad Europa neva nori nutraukti karą Ukrainoje dėl kylančių energijos kainų.
D.Trumpo pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą
Buvęs JAV prezidentas ne kartą žadėjo greitai nutraukti karą Ukrainoje, jei laimėtų prezidento rinkimus. Pasak jo, jis puikiai pažįsta ir Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, todėl neva galės „labai greitai išspręsti šią problemą“.
Jis taip pat teigė galįs užbaigti karą „per 24 valandas“. D.Trumpas tvirtino, kad „leis“ Rusijai perimti dalį Ukrainos teritorijos ir kad JAV teikia Ukrainai per daug ginklų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija panaikino šešių JK diplomatų akreditacijas, apkaltinusi juos šnipinėjimu
09:53
Rusijos saugumo tarnyba FSB penktadienį paskelbė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo ir „grėsmės Rusijos saugumui“ buvo atšauktos šešių britų diplomatų akreditacijos.
„Imantis atsakomųjų priemonių dėl daugybės nedraugiškų Londono žingsnių, Rusijos užsienio reikalų ministerija (...) atšaukė šešių Didžiosios Britanijos ambasados Maskvoje politinio skyriaus darbuotojų akreditaciją“, – sakoma pareiškime.
Jame britų diplomatai kaltinami ardomąja veikla ir žvalgybinės informacijos rinkimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: Kremlius tuoj gali atsidurti labai nepatogioje padėtyje
09:38
Pastarosios savaitės pranešimai tarptautinėje žiniasklaidoje ir Jungtinių Valstijų bei Jungtinės Karalystės vadovų pasisakymai leidžia daryti prielaidą, kad penktadienį Kyjivas gali sulaukti gerų žinių dėl apribojimų naudotis vakarietiškais ginklais atlaisvinimo. Tikėtina, kad leidimas bus suteiktas tik „Storm Shadow“ tolimojo nuotolio raketoms.
Ketvirtadinį Rusijos prezidentas pareiškė, kad „Vakarų leidimas naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje reikš, kad JAV ir Europos valstybės kariauja prieš Rusiją“. Savo žodžius jis aiškino tuo, kad tokius ginklus sunku naudoti be Vakarų palydovų duomenų, ir kad skrydžio užduotis į raketų valdymo sistemas gali įvesti NATO kariai.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys įvertino V.Putino žodžius ir socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo, kad tokiu savo pareiškimu Rusijos vadovas tik „užbrėžė dar vieną raudoną liniją“ ir beveik neabejojo, kad Ukraina i Vakarų šalys peržengs ir ją.
„Ir ką tada darys Vladimiras Putinas? Nes jo grasinimas kad „mes imsimės atitinkamų priemonių, atsižvelgdami į kylančias grėsmes“, iš esmės nepasako nieko.“
Anot eksperto, šis žingsnis rizikingas, nes, jeigu netrukus ukrainiečių paleistos amerikietiškos ar britiškos raketos smogs taikiniams Rusijoje, tai Kremliaus režimas atsidurs labai nepatogioje padėtyje: „Reikės įrodyti Rusijos visuomenės rusofašistams, kad atsakas „pakankamas“, o atsakyti kokiomis nors realiomis priemonėmis Rusija negali, neturi kuo. Na, nebent uždrausti J.Bidenui pirkti „samovarą“ Tuloje.“
E.Papečkys daro prielaidą, kad tokioje situacijoje Kremlius gali tyliai užkulisiuose pasiūlyti sprendimą mainais už susilaikymą nuo Rusijos taikinių apšaudymo ATACMS, JASSM, „Storm Shadow" ir kitomis raketomis pasiūlyti nenaudoti iranietiškų raketų.
„Bet štai kad su tokiu sprendimu sutiktų Vakarai – netikiu. Jeigu Vakaruose sprendimas jau priimtas, tai įvertintos visos rizikos ir visi galimi Kremliaus ėjimai, ir jį paslapčiomis, kuždėdamiesi už nugarų, vakariečiai nepriims. Ką gi, Kremliui į Rusijos užnugarį skriejančios raketos yra dar didesnis baubas, nei aš galvojau.“
Maskva tikina, kad NATO ruošiasi priversti Rusiją dėrėtis su Ukraina
09:24
NATO šalys rengia planus siųsti savo karius į Ukrainą, kad priverstų Rusiją pradėti taikos derybas Kyjivo sąlygomis, pareiškė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Aleksandras Fominas.
„Kyjivui teikiama visapusiška karinė pagalba. <...> Siekdamos sudaryti sąlygas jėga priversti Rusiją derėtis pagal Kyjivo formuluotes, NATO šalys kuria planus siųsti savo karius į Ukrainą. Tai pavojingas žaidimas, galintis privesti prie tiesioginio karinio susidūrimo tarp branduolinių galybių“, – Pekine vykstančio „Xiangshan" saugumo forumo metu kalbėjo A.Fominas, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje „įgavo naują dimensiją“ po netikėtos ukrainiečių invazijos į Kursko sritį.
„Jei anksčiau Kyjivo režimas aktyviai naudojo aukos įvaizdį tarptautinėje arenoje ir karo veiksmus iš savo pusės pristatė išimtinai kaip neva teisingą kovą už nepriklausomybę, tai Ukrainos pajėgų agresija prieš Rusijos civilius galutinai paneigė šį melą“, – pabrėžė viceministrras.
Diskusiją dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą vasario pabaigoje pradėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis pažymėjo, kad toks scenarijus gali būti pasitelktas, jei Rusijos kariuomenė pralaužtų fronto liniją ir bandytų užimti Kyjivą arba Odesą.
Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu tikino, kad Aljansas neplanuoja dislokuoti savo pajėgų Ukrainoje. JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija ir kitos Vakarų šalys taip pat atsisakė siųsti savo karius prie Ukrainos fronto linijos.
Rugsėjo pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus užbaigti karą iki žiemos.
„Padarykime taip, kad šis ruduo taptų Rusijos agresijos pabaigos laiku. Taip, kad būtų atkurta patikima tarptautinė saugumo tvarka. Privalome tai padaryti“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Prieš tai V.Zelenskis pažadėjo tą padaryti iki antrojo „taikos aukščiausiojo lygio susitikimo“ dėl Ukrainos, kuris turėtų įvykti lapkričio mėn. Renginyje, pasak Ukrainos prezidento, turėtų dalyvauti Rusijos atstovai.
Pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuris įvyko birželio 15-16 d. Šveicarijoje be Rusijos atstovų, buvo aptarti keli V. Zelenskio „taikos formulės“ punktai, numatantys grįžimą prie 1991 m. sienų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad yra pasirengęs pradėti derybas su Kyjivu, tačiau remdamasis 2022 m. pavasarį Stambule pasiektu susitarimu, o „ne kažkokiais efemeriškais reikalavimais“.
Japonija pasiuntė naikintuvų nuvyti aplink šalį skridusių Rusijos orlaivių
08:54
Japonija, pirmą kartą per penkerius metus pastebėjusi, kad aplink salyną skrenda Rusijos orlaivių, pasiuntė savo naikintuvų, penktadienį paskelbė Tokijas.
Nuo ketvirtadienio ryto iki popietės kažkiek rusų lėktuvų Tu-142 skrido nuo jūros, esančios tarp Japonijos ir Pietų Korėjos, pietinio Okinavos regiono link, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Tuomet lėktuvai skrido į šiaurę virš Ramiojo vandenyno iki Japonijos šiaurinės Hokaido salos.
Jie nepažeidė Japonijos oro erdvės, bet skrido virš rajono, dėl kurio vyksta teritorinis Japonijos ir Rusijos ginčas, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ministerijos pareigūnas.
„Reaguodami skubiai mobilizavome oro savigynos pajėgų naikintuvų“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Bidenas ir K.Starmeris aptars Kyjivo prašymą dėl tolimojo nuotolio ginklų
08:42
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį tarsis, ar leisti Kyjivui naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio raketas.
Tai tikriausiai bus paskutinis šių lyderių susitikimas prieš JAV prezidento rinkimus, galinčius visiškai pakeisti Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu.
Kyjivas spaudžia Vašingtoną ir Londoną panaikinti apribojimus amerikietiškų ir britiškų ginklų naudojimui, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, jog toks leidimas reikštų, kad NATO „kariauja“ su Maskva.
Britų žiniasklaida pranešė, kad J.Bidenas, kuris nenori išprovokuoti branduolinio konflikto, yra pasirengęs leisti Ukrainai išskleisti britiškas ir prancūziškas raketas naudojantis JAV technologija, bet ne pačias amerikiečių gamybos raketas.
Derybos rengiamos baigiantis J.Bideno kadencijai ir artėjant lapkričio rinkimams. Juose dėl JAV prezidento posto varžysis demokratė Kamala Harris ir respublikonas Donaldas Trumpas.
D.Trumpas antradienį per debatus su K.Harris ne kartą atsisakė stoti kieno nors pusėn dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, tik pareiškė: „Noriu, kad baras baigtųsi.“
K.Starmeris su J.Bidenu Ovaliajame kabinete susitiks 16 val. 30 min. vietos (23 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Susitikimų su D. Trumpu ar K. Harris šiuo metu nenumatoma; abu politikai penktadienį dalyvaus rinkimų kampanijos renginiuose.
„Tai strateginiai susitikimai Ukrainai (...) ir Artimiesiems Rytams aptarti, tad tai vyks tuo strateginių diskusijų lygiu“, – ketvirtadienį sakė K.Starmeris.
Britų ministro pirmininko apsilankymas Baltuosiuose rūmuose bus antras nuo tada, kai jis liepą pradėjo eiti šias pareigas. Vizito metu taip pat bus siekiama išspręsti nuomonių skirtumus dėl Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože.
Išgyveno Bachmutą, bet krito per pasalą Afrikoje: žuvusių „Wagner“ karių kūnai palikti tysoti dykumoje
08:39
Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai po pokalbio su artimaisiais, socialinių tinklų analizės nustatė, kad dauguma „Wagner“ samdinių, kurie žuvo per sukilėlių pasalą Malyje liepos mėnesį, buvo Rusijos karo veteranai, išgyvenę mirtinas misijas Ukrainoje, Libijoje ir Sirijoje. Tačiau susidūrimas su tuaregais jiems buvo lemtingas.
„Tokių patyrusių kovotojų žūtis atskleidžia pavojus, su kuriais susiduria Rusijos samdinių pajėgos, dirbančios karinėms chuntoms, kurios stengiasi sulaikyti separatistus ir galingas „Islamo valstybės“ ir „Al Qaeda“ atšakas sausringame Sahelio regione Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje“, – rašoma straipsnyje.
Plačiau apie pasalą Malyje galite skaityti čia: Kyjivas taikosi į Maskvos aukso gyslą Afrikoje: politologas paaiškino, ką ten daro Ukraina
Sugretinusi viešai skelbiamą informaciją su giminaičių ir kovotojų pranešimais internete, pasikalbėjusi su septyniais giminaičiais ir naudodama veidų atpažinimo programinę įrangą ir patikrintą mūšio lauko filmuotą medžiagą, naujienų agentūra „Reuters“ nustatė 23 karių, dingusių be žinios, ir dar dviejų, patekusių į tuaregų nelaisvę po pasalos netoli Tinzaouateno miesto Alžyro pasienyje, tapatybes.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
07:54
Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos neutralizavo daugiau kaip tūkstantį Rusijos karių ir sudegino daugiau kaip 270 vienetų priešo technikos, nurodoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ paskyroje.
Rusų koviniai nuostoliai nuo karo pradžios:
- personalo – apie 631 420 (+1 220) žmonių,
- tankų – 8 671 (+18) vienetų,
- šarvuotų kovos mašinų – 17 003 (+48) vnt,
- artilerijos sistemų – 18 061 (+52) vienetų,
- RSZV – 1 185 (+1) vienetai,
- priešlėktuvinės gynybos įranga – 945 (+0) vnt,
- orlaiviai – 369 (+0) vienetai,
- sraigtasparniai – 328 (+0) vnt,
- operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 15 113 (+80) vienetų,
- sparnuotųjų raketų – 2 591 (+0) vnt,
- laivų ir (arba) katerių – 28 (+0) vienetai,
- povandeniniai laivai – 1 (+0) vienetas,
- automobilių įranga ir autocisternos – 24 560 (+79) vienetų,
- specialioji įranga – 3 071 (+10) vienetų.
V.Putinas įpyko – JAV ir Didžiajai Britanijai grasina karu
06:59 Atnaujinta 08:05
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas perspėjo Didžiąją Britaniją ir JAV, kad jos „pradės karą“ su Rusija, jei leis Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas smogti taikiniams jo šalyje.
Kaip rašo „The Times“, penktadienį Baltuosiuose rūmuose vyks Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio ir JAV prezidento Joe Bideno derybos dėl leidimo Ukrainai apšaudyti Rusiją raketomis „Storm Shadow“.
Tikimasi, kad jie pasieks susitarimą šiuo klausimu, nes Rusija iš Irano įsigijo daugiau kaip 200 balistinių raketų, o Vakarai tai pavadino „reikšminga eskalacija“.
Tuo tarpu V.Putinas ketvirtadienį per Rusijos valstybinę televiziją pabrėžė, kad šis žingsnis „iš esmės pakeistų patį konflikto pobūdį“ ir priverstų Maskvą reaguoti.
„Tai reikštų, kad NATO šalys kariauja su Rusija. Priimsime atitinkamus sprendimus, atsižvelgdami į grėsmes, su kuriomis susiduriame“, – sakė jis.
Tuo pat metu K.Starmeris ryžtingai atmetė V.Putino kaltinimus, primindamas Ukrainos teisę į savigyną.
„Rusija pradėjo šį konfliktą. Rusija neteisėtai įsiveržė į Ukrainą. Rusija gali nedelsiant nutraukti šį konfliktą. Ukraina turi teisę į savigyną, ir akivaizdu, kad mes visiškai palaikėme Ukrainos teisę į savigyną, suteikdami mokymų galimybes. Tačiau mes nenorime jokio konflikto su Rusija, to net neketiname daryti“, – paaiškino jis sąjungininkų poziciją.
Tikimasi, kad gerokai pakeitę toną, K.Starmeris ir J.Bidenas aptars, kaip nutraukti V.Putino invaziją į Ukrainą, o premjeras pasinaudos dviejų valandų susitikimu Baltuosiuose rūmuose, kad aptartų, kaip pasiekti „ilgalaikį sprendimą“ dėl šio karo, taip pat dėl konflikto Gazos Ruože.
D.Lammy: tai kritinis kovos laikotarpis
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Lammy po vizito Kyjive pareiškė, kad Didžioji Britanija ir JAV turi suteikti Ukrainai ginklų, kurių jai reikia, kad ji galėtų „nugalėti“ Rusiją prieš svarbią kovų žiemą, rašo „The Telegraph“.
Vyriausiasis Britanijos diplomatas pabrėžė, kad konfliktą pradėjo Rusija, tad svarbu suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia šiam karui laimėti.
„Tai kritinis kovos laikotarpis, nes jūs diegiate dalykus, kurie neleistų Rusijai įgyti pranašumo žiemą. Žinoma, mes taip pat esame čia tuo metu, kai labai aišku, kad Rusija eskaluoja santykius su savo draugu Iranu, atsiimdama partiją balistinių raketų. Balistinių raketų, kurios žiemą, deja, bus panaudotos prieš Ukrainos žmones, ir tai kainuos gyvybių. Taigi, žinoma, esame čia tam, kad parengtume strategiją ir suprastume, kaip galime suteikti ukrainiečiams galimybę laimėti ir ko tam reikės“, – sakė D.Lammy per interviu Kyjive.
Tai buvo pirmasis D.Lammy, kaip užsienio reikalų ministro, vizitas į Ukrainą. Jis atvyko į Lenkiją, o tada traukiniu nuvyko į Kyjivą.
„Jūs suprantate, kad čia tvyro blic dvasia. Tai yra nacionalinės pastangos. Kalbama ne tik apie politikus, bet ir apie visus žmones, kurie pasiryžę kovoti už savo šalį ir pasipriešinti šiam šiuolaikiniam imperializmui, kurį daugelis iš mūsų laikė praėjusio amžiaus užkampiu“, – sakė jis.
D.Lammy taip pat pridūrė, kad labai gerbia V.Zelenskį ir laiko jį „šiuolaikiniu didvyriu“. „Prasmė vadovauti mūšio laukui ir tam, kas vyksta, yra didžiulė... Ir esu visiškai tikras, kad kai išeisiu į pensiją – jis šiek tiek jaunesnis už mane – bus vienas įspūdingiausių žmonių, kuriuos esu sutikęs savo gyvenime“, – sakė jis.
D.Lammy taip pat pažymėjo, kad Ukraina aiškiai apibrėžė, ką jai reikštų pergalė šiame kare.
„Atskaitos taškas yra tai, kad Rusija pasitraukia, ir mes palaikome Ukrainą šiose pastangose. Pagrindas to, apie ką kalbėjome šios kelionės metu, iš tikrųjų yra kitas horizontas, kiti keturi, penki, šeši pavasario mėnesiai, ir įsitikinimas, kad Ukraina yra tvirtai pasiruošusi laimėti“, – sakė jis.
Gali uždegti žalią šviesą
Nors JAV gali uždegti žalią šviesą „Storm Shadow“ ir jos prancūziškam atitikmeniui „Scalp“, tai gali neapimti JAV balistinių raketų ATACMS, nerimaujant dėl galimos V.Putino reakcijos.
Pasak vieno Vakarų pareigūno, manoma, kad diskusijose Vašingtone daugiausia dėmesio bus skiriama tam, „kaip išnaudoti likusius J.Bideno administracijos mėnesius, kad iki metų pabaigos Ukraina užimtų tvirtas pozicijas“.
Visų pirma britai tikisi, kad leidimas smūgiams suteiks V.Zelenskiui pranašumą siekiant atvesti V.Putiną prie derybų stalo. Tikėtina, kad ir galimybė Ukrainai sutikti su taika mainais į tam tikrą teritoriją bus viena iš diskusijų Baltuosiuose rūmuose temų.
Vienas Ukrainos karinis šaltinis kritikavo šių vykstančių diskusijų idėją ir perspektyvą, kad J.Bidenas leis Rusijoje naudoti tik tam tikrus tolimojo nuotolio ginklus.
„Manau, kad šio karo negalima laimėti ar sustabdyti pusinėmis priemonėmis. Kiekviena diena mums kainuoja kelias žmonių gyvybes ir sunaikinimą, o mes visada prašome akivaizdžių dalykų, kurie būtini mūsų išlikimui. Nesąžininga pirkti laiką žmonių gyvybėmis“, – piktinosi šaltinis.
