Suprasti akimirksniu
- Vokietija drąsiai įvardijo, į kurią šalį po Ukrainos taikysis V.Putinas
- „Už Kurską“: taip išgraviruotu kardu rusai įvykdė egzekuciją ukrainiečių belaisviui.
- Atskleidė svarbių detalių: V.Zalužnas priešinosi Ukrainos operacijai Kursko srityje.
- Ukrainiečiai turi naują strategiją Kursko regione: „Forbes“ atskleidžia detales.
- Ant stalo Kremliuje – netikėtas pasiūlymas dėl branduolinių ginklų: Vakarai ignoruoja.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Atskleidė Rusijos technikos nuostolių mastą: agresorei artėja sunkumai
21:54
Sausumos šarvuočių, kurie turėjo atverti kelią rusų pėstininkams į Ukrainos miestus ir kaimus, nuostoliai viršijo 10 000 vienetų. Esant tokiems nuostolių tempams, maždaug per metus Rusija gali prarasti galimybę aprūpinti kovojančią kariuomenę reikiamu kiekiu technikos.
Nuo karo pradžios Rusija neteko 10 037 vienetų visų tipų šarvuotosios technikos, skelbiama interneto svetainėje „Oryx“, kuri registruoja dokumentais patvirtintus nuostolius.
Tarp jų:
- 3 376 tankų, įskaitant 159 moderniausius įvairių modifikacijų kovinius tankus T-90,
- daugiau kaip 5 000 pėstininkų kovos mašinų, oro desanto karių ir šarvuotų transporterių,
- ir daugiau kaip 1 500 kitų tipų šarvuočių, įskaitant transporto, žvalgybos, prieštankines ir kt.
Sausumos šarvuotosios technikos nuostoliai tokie dideli, kad 85 proc. į frontą atvykstančių tankų ir šarvuočių yra atnaujinta ir perdirbta sena sovietinė technika, apskaičiavo Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) ir Karališkasis Jungtinių paslaugų institutas (RUSI).
„Siekdama išlaikyti savo puolamųjų operacijų Ukrainoje pagreitį, Rusijos kariuomenė labai pasikliauja atnaujintomis sovietinių laikų ginklų ir įrangos, ypač šarvuočių, atsargomis“, – savo naujausioje ataskaitoje rašė JAV Karo studijų institutas.
Tačiau sovietinės atsargos mažėja ir neaišku, ar karinis-pramoninis kompleksas, net ir toliau vykdant ekonominę mobilizaciją, kuri neabejotinai bus būtina, sugebės pagaminti pakankamai, kad pakeistų kariuomenės prarandamą įrangą, pridūrė analitikai.
„Tikėtina, kad Rusija susidurs su vis didesniais sunkumais gamindama ir įsigydama operacijoms Ukrainoje reikalingą įrangą, o Kremlius, siekdamas patenkinti šiuos poreikius, tikriausiai vis labiau pasikliaus užsienio partneriais“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitiko Aleksandro Golco ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų eksperto, Europos politikos analizės centro kviestinio bendradarbio Pavelo Luzino, esant dabartiniam nuostolių tempui, iš atsargų paimtų tankų ir pėstininkų kovos mašinų remonto pajėgumai išseks maždaug per metus – iki 2025 m. antrojo pusmečio.
Rusija bandys laimėti Ukrainoje iki 2026 m. pradžios, savaitgalį pareiškė Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, Kremlius lemiamais laiko 2025 m., nes iki šių metų vidurio Rusija tikisi, kad pablogės ekonominė ir socialinė-politinė padėtis, taip pat atsiras rimtų sunkumų pritraukiant žmones į kariuomenę. Tai gerokai sumažins jos galimybes vykdyti karines operacijas Ukrainoje.
Bendri visų rūšių Rusijos karinės technikos, įskaitant lėktuvus, daugiau nei trečdalį Juodosios jūros laivyno laivų, raketų sistemų ir t. t., nuostoliai, kurie mažiau nei prieš pusantrų metų viršijo 10 000, jau artėja prie dviejų dešimčių tūkstančių.
Dabar, „Oryx“ duomenimis, jų yra 17 856 vienetai. Ukrainos kariuomenė neteko 6 551 įrangos vieneto.
JAV jau susipažino su V.Zelenskio planu, kaip užbaigti karą
23:32
JAV nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Jungtinės Valstijos jau peržiūrėjo prezidento Volodymyro Zelenskio planą, kaip užbaigti karą.
„Mes susipažinome su prezidento V.Zelenskio taikos planu. Manome, kad jis pateikia strategiją ir planą, kuris gali būti veiksmingas. Ir mums reikia pažiūrėti, kaip galėtume tai palengvinti, kalbėdamiesi su visų valstybių vadovais, kurie bus čia, Niujorke“, – sakė ji spaudos konferencijoje, skirtoje naujos 79-osios JT Generalinės Asamblėjos pradžiai, rašo „Voice of America“.
Ji sakė, kad jie tikisi pasiekti tam tikrą pažangą, todėl ir dalyvauja JT posėdžiuose. Linda Thomas-Greenfield pridūrė, kad JAV niekada neprarado vilties rasti kelią į taiką.
„JAV prezidentas Joe Bidenas pastaruosius metus daug dirbo dėl padėties Gazoje ir daugiau nei dvejus metus sprendė situaciją Ukrainoje. Taigi tikėkimės, kad šiuo klausimu galime padaryti tam tikrą pažangą“, – pridūrė ji.
V.Zelenskio „Pergalės planas“
Šį mėnesį Ukrainos prezidentas JAV prezidentui Joe Bidenui pateikė taikos planą, jame yra keli punktai, tačiau kiekvienas jų priklausys nuo Amerikos prezidento.
Tai Volodymyras Zelenskis pareiškė dalyvaudamas kasmetiniame Jaltos Europos strategijos susitikime.
Ukraina kitą savaitę supažindins savo sąjungininkus su karo pergalės planu. Prezidentas pažymėjo, kad visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai, skirti Ukrainos pergalės planui parengti. Visų pirma susitikimuose buvo aptariamas faktinis visų šio plano punktų pildymas. Pasak jo, Ukrainos pergalės planas jau surašytas 90 proc.
Rusijoje gyvenęs Mongolas grįžo ginti gimtosios Ukrainos: dauguma rusų džiaugėsi pradėtu karu
23:20
„Kulka daug ką pakeičia galvoje, net jei pataiko į užpakalį“, – sako Ukrainos karo chirurgas, pravarde Mongolas. Jis atvyko padėti Ukrainai iš Rusijos, kurioje gyveno prieš prieš Kremliui pradedant plataus masto invaziją. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja Mongolo istoriją.
50-metis Mongolas iš Donecko aštuonerius metus gyveno ir dirbo Rusijoje. Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, jam teko pereiti sudėtingą procesą, kad galėtų atvykti į pagalbą savo gimtajam kraštui.
„Tiesiog iš karto supratau, kad mano vieta čia“, – sako Mongolas, turintis kapitono laipsnį ir vadovaujantis vienam iš 116-osios mechanizuotosios brigados stabilizavimo punktų netoli Kupjansko miesto Charkivo srityje.
Stabilizavimo punktas paprastai būna netoli fronto linijos ir į jį atvežami sužeisti kariai, kad jiems būtų suteikta pirmoji būtinoji pagalba ir nuspręsta, į kokio lygio ligoninę ir kaip greitai juos reikia ten pervežti.
Atskleidė Rusijos technikos nuostolių mastą: agresorei artėja sunkumai
21:54
Sausumos šarvuočių, kurie turėjo atverti kelią rusų pėstininkams į Ukrainos miestus ir kaimus, nuostoliai viršijo 10 000 vienetų. Esant tokiems nuostolių tempams, maždaug per metus Rusija gali prarasti galimybę aprūpinti kovojančią kariuomenę reikiamu kiekiu technikos.
Nuo karo pradžios Rusija neteko 10 037 vienetų visų tipų šarvuotosios technikos, skelbiama interneto svetainėje „Oryx“, kuri registruoja dokumentais patvirtintus nuostolius.
Tarp jų:
- 3 376 tankų, įskaitant 159 moderniausius įvairių modifikacijų kovinius tankus T-90,
- daugiau kaip 5 000 pėstininkų kovos mašinų, oro desanto karių ir šarvuotų transporterių,
- ir daugiau kaip 1 500 kitų tipų šarvuočių, įskaitant transporto, žvalgybos, prieštankines ir kt.
Sausumos šarvuotosios technikos nuostoliai tokie dideli, kad 85 proc. į frontą atvykstančių tankų ir šarvuočių yra atnaujinta ir perdirbta sena sovietinė technika, apskaičiavo Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) ir Karališkasis Jungtinių paslaugų institutas (RUSI).
„Siekdama išlaikyti savo puolamųjų operacijų Ukrainoje pagreitį, Rusijos kariuomenė labai pasikliauja atnaujintomis sovietinių laikų ginklų ir įrangos, ypač šarvuočių, atsargomis“, – savo naujausioje ataskaitoje rašė JAV Karo studijų institutas.
Tačiau sovietinės atsargos mažėja ir neaišku, ar karinis-pramoninis kompleksas, net ir toliau vykdant ekonominę mobilizaciją, kuri neabejotinai bus būtina, sugebės pagaminti pakankamai, kad pakeistų kariuomenės prarandamą įrangą, pridūrė analitikai.
„Tikėtina, kad Rusija susidurs su vis didesniais sunkumais gamindama ir įsigydama operacijoms Ukrainoje reikalingą įrangą, o Kremlius, siekdamas patenkinti šiuos poreikius, tikriausiai vis labiau pasikliaus užsienio partneriais“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitiko Aleksandro Golco ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų eksperto, Europos politikos analizės centro kviestinio bendradarbio Pavelo Luzino, esant dabartiniam nuostolių tempui, iš atsargų paimtų tankų ir pėstininkų kovos mašinų remonto pajėgumai išseks maždaug per metus – iki 2025 m. antrojo pusmečio.
Rusija bandys laimėti Ukrainoje iki 2026 m. pradžios, savaitgalį pareiškė Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, Kremlius lemiamais laiko 2025 m., nes iki šių metų vidurio Rusija tikisi, kad pablogės ekonominė ir socialinė-politinė padėtis, taip pat atsiras rimtų sunkumų pritraukiant žmones į kariuomenę. Tai gerokai sumažins jos galimybes vykdyti karines operacijas Ukrainoje.
Bendri visų rūšių Rusijos karinės technikos, įskaitant lėktuvus, daugiau nei trečdalį Juodosios jūros laivyno laivų, raketų sistemų ir t. t., nuostoliai, kurie mažiau nei prieš pusantrų metų viršijo 10 000, jau artėja prie dviejų dešimčių tūkstančių.
Dabar, „Oryx“ duomenimis, jų yra 17 856 vienetai. Ukrainos kariuomenė neteko 6 551 įrangos vieneto.
Problema, kuriai sprendimo Ukraina neturi: tai gali nulemti karo baigtį
21:46
Kremliaus karo mašina iš karto įgavo pagreitį, kai į Rusiją atkeliavo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno siųsta amunicija. Šiuo metu Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno bendradarbiavimas turi lemiamą reikšmę karui Ukrainoje, o Kyjivas neturi galimybių šios sąjungos išskirti.
Kaip rašo leidinys „The Times“, Kyjivas neturi jokių priemonių sustabdyti Šiaurės Korėjos diktatoriaus, kuris į Rusiją siunčia pilnus vagonus artilerijos sviedinių ir balistinių raketų.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, šios ginklų siuntos lemia vykstančių mūšių eigą. Pasak jo, Šiaurės Korėjos parama Kremliui viršija kitų Vladimiro Putino rėmėjų ir sąjungininkų indėlį.
„Rusijos atakos tapo intensyvesnės praėjus aštuonioms ir devynioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėjos siuntos pasiekė Rusiją“, – akcentuoja K.Budanovas.
Ukrainos sąjungininkės jau pradėjo diskutuoti, kaip galėtų baigtis karas
20:08
Kai kurios Ukrainos sąjungininkės pradeda kalbėti apie tai, kas gali nutikti kovojant su Rusijos invazija, o tai kelia susirūpinimą kai kurių kitų Vakarų šalių sostinėse, kad šios pastangos gali priversti Kyjivą anksti nutraukti ugnį, praneša „Bloomberg“.
Pasak leidinio šaltinių, aptariant kitų metų strategiją, pareigūnai vis rimčiau svarsto galimybę užbaigti karą derybomis. Pokalbio dalyviai patvirtino, kad sprendimą dėl derybų priims Kyjivas ir kad niekas nedaro spaudimo Volodymyrui Zelenskiui.
„Tačiau karui žengiant į dar vieną žiemą, mūšio lauke nematyti jokių proveržio ženklų, o tai skatina kai kuriuos sąjungininkų pareigūnus pradėti ieškoti diplomatinių galimybių išeiti iš aklavietės“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad Maskva stengiasi žengti į priekį, jos raketos sunaikino didžiąją dalį Ukrainos energetikos infrastruktūros, todėl kyla susirūpinimas, kaip Ukraina išgyvens šią žiemą.
„Derybose dėl kovų nutraukimo turės būti išspręstas pagrindinis klausimas: kaip užtikrinti, kad Ukraina netaptų pažeidžiama Rusijos puolimui ateityje, ir kartu nuraminti sąjungininkus, kad jie nebus įtraukti į tiesioginį konfliktą su Kremliumi. Bet kokiose derybose taip pat reikės įveikti skaudų Minsko susitarimų, dėl kurių buvo susitarta po Krymo užgrobimo 2014 m., palikimą“, – rašoma straipsnyje.
Vienas Europos gynybos pareigūnas taip pat teigė, kad Europos vyriausybės dalijasi nuogąstavimais, jog V.Putinas pasinaudos Vakarų netikrumu po to, kai bus sudarytas susitarimas.
Kai kurie sąjungininkai mano, kad laikas nuo JAV rinkimų lapkritį iki prezidento inauguracijos kitų metų sausį gali suteikti galimybę, nes kadenciją baigianti J.Bideno administracija turės daugiau politinių galimybių sudaryti susitarimą.
„Karinio konflikto trajektorija per ateinančius du mėnesius bus gana „stati“. Pagal pagrindinį scenarijų kariniai veiksmai tęsis ir po inauguracijos. Tačiau alternatyvių scenarijų tikimybė taip pat didelė“, – pridūrė „Bloomberg“ šaltinis.
Susirūpinus dėl Pentagono atsargų, mažėja JAV karinės pagalbos Ukrainai paketai
18:51
Pastaraisiais mėnesiais JAV karinės pagalbos Ukrainai paketai buvo mažesni, nes sumažėjo ginklų ir įrangos atsargos, kurias Pentagonas yra pasirengęs siųsti Kyjivui iš savo atsargų.
Šis pokytis susijęs su susirūpinimu, kad JAV karinis pasirengimas gali nukentėti, nes JAV ginklų gamintojai bando pasivyti didžiulę paklausą, atsiradusią dėl karo su Rusija.
Šis trūkumas reiškia, kad Joe Bideno administracija vis dar turi 6 mlrd. dolerių lėšų, skirtų Ukrainai apginkluoti ir aprūpinti, tačiau Pentagonui trūksta atsargų, kurias jis norėtų pristatyti praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, CNN sakė du JAV pareigūnai.
„Kalbama apie atsargas, kurias turime savo lentynose, apie tai, ko [ukrainiečiai] prašo, ir apie tai, ar galime patenkinti šiuos prašymus su tuo, ką šiuo metu turime“, nedarydami poveikio pasirengimui, sakė vienas iš pareigūnų.
Pasak Pentagono spaudos sekretoriaus generolo majoro Pato Ryderio, Pentagonas paprašė Kongreso suteikti daugiau laiko, kad galėtų išleisti šiuos pinigus iki rugsėjo pabaigos. Tai ryškus posūkis nuo praėjusios žiemos, kai administracija maldavo įstatymų leidėjų skirti papildomų lėšų Ukrainai paremti prieš Rusijos invaziją.
„Papildymas taip pat yra problema“, – sakė pareigūnas. JAV didina pagrindinių prekių, tokių kaip 155 mm šaudmenys ir raketų sistemos „Patriot“, gamybą, kad tiek aprūpintų Ukrainą ir papildytų JAV atsargas. Tačiau tai yra metus trunkantis procesas, kuris greitai nepatenkins didėjančios paklausos.
Rusija aviacinėmis bombomis atakavo Charkivą, sužeisti mažiausiai šeši žmonės
17:40
Rusijos pajėgos antradienį valdomomis aviacinėmis bombomis atakavo Ukrainos Charkivo miestą ir sužeidė mažiausiai šešis žmones, pranešė vietos valdžia.
Pasak miesto mero Ihorio Terechovo, buvo užpultas Kyjivo rajonas. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis teigė, kad tarp sužeistųjų yra keturi gelbėtojai.
Taip pat sužeisti du 19 ir 25 metų amžiaus civiliai vyrai, sakė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Ataka įvyko Ukrainai minint Gelbėtojų dieną.
Ukrainoje bus įsteigtas užsieniečių įdarbinimo centras
17:21
Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymo projektą, kuriuo iš dalies keičiamas užsieniečių ir asmenų be pilietybės sutartinės karo tarnybos atlikimo tvarkos aprašas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Pasak frakcijos „Balsas“ deputato Jaroslavo Železniako, už įstatymo projektą balsavo 278 deputatai. Jo teigimu, dokumente numatyta įsteigti užsieniečių verbavimo centrą.
J.Železniakas paaiškino, kad Užsieniečių ir asmenų be pilietybės įdarbinimo centro nuostatus, skirtus įdarbinti užsieniečius ir asmenis be pilietybės karinei tarnybai pagal sutartį, turi patvirtinti šalies ministrų kabinetas.
„Planuojama atlikti specialius užsieniečių patikrinimus (Užsieniečių verbavimo centre). Specialaus užsieniečių patikrinimo metu turi būti nustatyta: jų buvimo Ukrainos teritorijoje teisėtumas; patraukimo administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn faktai pagal Ukrainos teisės aktus; tokio asmens ryšių su užsienio valstybių žvalgyba ir ardomąja veikla prieš Ukrainą požymiai; kitos aplinkybės, dėl kurių toks asmuo negali būti priimtas į karinę tarnybą pagal sutartį“, – paaiškino deputatas.
Vokietija drąsiai įvardijo, į kurią šalį po Ukrainos taikysis V.Putinas
17:09
Parama Ukrainai užtikrina kaimyninės Moldovos išlikimą, antradienį konferencijoje, skirtoje didėjančiam susirūpinimui dėl Rusijos kišimosi į regiono reikalus aptarti, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Viskas, ką darome, kad paremtume Ukrainą, reiškia ir Moldovos stabilizavimo skatinimą, – pažymėjo ministrė. – Akivaizdu, kas čia esantiems žmonėms kelia didžiausią susirūpinimą: kad jei Ukraina žlugs, kita eilėje bus Moldova.“
A.Baerbock kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Rumunijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Lietuvos lankėsi Kišiniove, kur dalyvavo Moldovos partnerystės platformoje.
Vokietija, viena iš pagrindinių Kyjivo karinių rėmėjų Europoje, inicijavo šią platformą po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, vaizduodama ją kaip platesnių pastangų stabilizuoti Moldovos ekonomiką ir apsaugoti ją nuo Rusijos dezinformacijos dalį.
Moldovo gyventojų daugumą sudaro rumuniškai kalbantys žmonės, o mažumą – rusiškai. Šalies politinė vadovybė po Sovietų Sąjungos žlugimo keitėsi iš prorusiškos į provakarietišką ir atgal, o šiuo metu šalyje veikia į Vakarus orientuota administracija.
Separatistiniame Uždniestrės regione, kuriame prorusiški separatistai per trumpą karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje išsivadavo iš Kišiniovo kontrolės, Maskva yra dislokavusi savo karius.
Moldovos prezidentė Maia Sandu, kaltinanti Rusiją bandymu nuversti jos vyriausybę, pabrėžė, kad Moldova vis dar susiduria su rimtais iššūkiais, ir paragino partnerius padidinti paramą.
„Rusijos karas prieš Ukrainą, kurį mes smerkėme nuo pat pirmos dienos, padarė didžiulę žalą mūsų ekonomikai, – aiškino prezidentė. – Karo sukeltas netikrumas ir toliau rimtai trukdo mūsų ekonomikos vystymuisi ir trukdys tol, kol tęsis karas.“
Veikiant platformai, buvo pasirašyti susitarimai dėl daugiau kaip 300 mln. eurų paskolų ir 80 mln. eurų dotacijų suteikimo Moldovai, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.
Sąjungininkai taip pat palankiai įvertino Moldovos pastangas įstoti į Europos Sąjungą. Vadovaujant A.Sandu, Moldova, esanti tarp Ukrainos ir NATO bei ES narės Rumunijos, tikisi prisijungti prie bloko iki 2030 m.
Prancūzija, Vokietija ir Lenkija išreiškė „tvirtą ir nuolatinę paramą Moldovai“, siekiančiai įstoti į ES, teigiama rezoliucijos projekte, kurį matė „Reuters“ po trijų šalių aukščiausių diplomatų susitikimo.
Prie bendrų pratybų su rusais prisidėjo dar du kinų laivai
16:33
Du Kinijos pakrančių apsaugos laivai antradienį atplaukė į Rusijos Tolimuosius Rytus dalyvauti virtinėje bendrų su Maskvos pajėgomis pratybų ir patruliavimo misijų, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija.
Pratybos „Pacific Patrol 2024“ rengiamos praėjus vos savaitei po to, kai kinų ir rusų karo laivai plaukė Japonijos jūra kitoms pratyboms.
„Kinijos pakrančių apsaugos laivai „Meishan“ ir „Xiushan“ lankosi Vladivostoke“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vietos padalinys.
„Vizito metu planuojama virtinė renginių, įskaitant bendras pratybas ir patruliavimą. Rugsėjo 17-ąją buvo surengta flotilės sutikimo ceremonija“, – priduriama pranešime.
Maskva ir Pekinas pastaraisiais metais plečia karinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Jų aljansas kelia nerimą Vakarams, nes abi šalys sako siekiančios tapti atsvara „JAV vadovaujamai pasaulio tvarkai“.
Praėjusią savaitę Kinija atsiuntė į Rusiją keturis karo laivus ir vieną aprūpinimo laivą dalyvauti prasidedant Maskvos pratyboms „Ocean-2024“. Jos yra didžiausių per tris dešimtmečius tokio pobūdžio pratybų dalis.
EK viceprezidentas: Europos Sąjunga jau suteikė Ukrainai pagalbos už 118 mlrd. eurų
15:12
Europos Sąjunga Ukrainai iki šiol suteikė pagalbos už 118 mlrd. eurų, antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Valdis Dombrovskis.
„Iki šiol visa pagalba Ukrainai ir jos žmonėms iš ES ir jos valstybių narių siekė 118 mlrd. eurų“, – nurodoma V.Dombrovskio pranešime, paskelbtame EK svetainėje.
Ši suma apima 25,2 mlrd. eurų vertės makrofinansinės pagalbos paketus, 17 mlrd. eurų ES valstybėms narėms padėti Ukrainos pabėgėliams, 14 mlrd. eurų, surinktų per „Ukraine Facility“ fondą, ES valstybių narių atskirai suteiktos paskolas, dotacijas ir garantijas už 12 mlrd. eurų.
Be to, ji apims ir 43,5 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą, iš jų 6,1 mlrd. eurų – iš Europos taikos fondo.
V.Dombrovskis priminė, jog EK siekia įgyvendinti G-7 sprendimą suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46 mlrd. eurų) iš įšaldytų Rusijos aktyvų.
Norvegija užfiksavo padidėjusią radiaciją pasienyje su Rusija: įtaria branduolinius bandymus
15:06
Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos agentūra (DSA) pasienyje su Rusija užfiksavo padidėjusį radiacijos lygį, viršijantį įprastas ribas, skelbia naujienų svetainė „ Barrents Observer“.
Straipsnyje teigiama, kad cezio-137 – radioaktyvaus izotopo, išsiskiriančio skylant uranui-235, kuris yra branduolinių reaktorių kuro ir branduolinių ginklų „užtaiso“ dalis, – pėdsakų rasta mėginiuose, paimtuose dviejose radiacijos stebėjimo stotyse – Viksjofjell ir Svanhovdo vietovėse.
Cezio-137 kiekis mėginiuose buvo nedidelis, nors ir viršijo įprastas vertes. Nurodoma, kad radioaktyvusis izotopas buvo aptiktas rugsėjo 9-12 d. ir tik netoli Norvegijos ir Rusijos sienos esančiose stotyse: kitos radiacijos stebėsenos stotys Norvegijos šiaurėje ir Laplandijoje jo neaptiko. Taip pat nieko nepranešta apie cezio buvimą mėginiuose iš Rusijos pusės.
Agentūra nurodė, kad šios medžiagos kilmės šaltinis neaiškus. Pažymėtina, kad Barenco jūroje veikia keli branduoliniai ledlaužiai, taip pat branduoliniai povandeniniai laivai, kurie nuo rugsėjo 16 d. dalyvauja didžiausiose pratybose nuo Šaltojo karo laikų „Vandenynas 2024“.
Pasak „Barrents Observer“, Norvegijos ekspertai mano, kad, nepaisant to, mažai tikėtina, jog cezio-137 „nuotėkis“ galėjo įvykti jūroje veikiančiame reaktoriuje.
Kita galimybė, jų manymu, galėtų būti susijusi su Rusijos branduolinės raketos „Burevestnik“ kūrimu arba bandymais. Jos paleidimo vieta yra Naujosios Žemės archipelage, kur Sovietų Sąjunga iki 1990 m. vykdė branduolinius bandymus.
Anot straipsnio, palydovų duomenys indikuoja, kad Rusijos branduolinės ginkluotės specialistai visą vasarą ir rudens pradžioje aktyviai dirbo Naujojoje Žemėje. Į Arkties archipelagą atplaukė specialūs „Rosatom“ laivai, o Rogačevo oro uoste Naujojoje Žemėje buvo pastebėti kariniai transporto lėktuvai Il-76.
Oficialių žinių apie „Burevestnik“, kurį JAV pareigūnai pavadino „skraidančiu Černobyliu“, bandymus nebuvo gauta.
JAV žvalgybos duomenimis, iš 13 žinomų „Burevestnik“ bandymų 11 baigėsi nesėkmingai. 2019 m. raketa sudužo Barenco jūroje, o per jai ištraukti skirtą misiją įvyko sprogimas, per kurį žuvo 7 žmonės, įskaitant Sarovo branduolinio centro mokslininkus.
Vokietija žada žiemos pagalbos Ukrainai paketą
14:51
Vokietija skirs 100 mln. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai, kad ši galėtų išgyventi ateinančią žiemą Rusijai atakuojant jos energijos infrastruktūrą, antradienį paskelbė vokiečių Užsienio reikalų ministerija.
„Ukrainos laukia dar viena karo žiema, o Putinas kariauja brutalų šalčio karą, – socialiniame tinkle „X“ rašė ministerija. – Rusija sąmoningai atakuoja Ukrainos šilumos ir energijos tiekimą. Štai kodėl Vokietija skiria dar 100 mln. eurų žiemos pagalbos (Ukrainos) energijos tiekimui.“
Rusai per visus pustrečių karo metų negailestingai atakuoja Ukrainos energijos tinklą, naikindami infrastruktūrą ir smarkiai trikdydami elektros tiekimą.
Rusų pajėgos apšaudydavo elektros paskirstymo tinklus, bet neseniai pradėjo taikytis į energijos gamybos objektus, o jie yra daug brangesni ir atstatyti juos trunka ne vienus metus.
Maskva taip pat taikosi į Ukrainos energijos rezervus.
Ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis praėjusią savaitę išdėstė planus, kaip prieš žiemą pataisyti ir apsaugoti šalies energijos sistemą. Į šiuos planus įrašytas ir objektų apsaugos nuo dronų atakų bei raketų nuolaužų stiprinimas.
D.Šmyhalio teigimu, visos ligoninės ir daugiau kaip 80 proc. mokyklų visoje šalyje buvo aprūpintos generatoriais, bet vis tiek skubiai reikia dar 1,8 tūkst. galingų generatorių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželį sakė, kad Rusija nuo praėjusios žiemos Ukrainoje sunaikino pusę jos elektros gamybos pajėgumų.
Rugsėjo pradžioje Europos Sąjunga paskelbė, kad skirs Ukrainai 40 mln. eurų vertės humanitarinės pagalbos remonto darbams, elektros, šilumos tiekimui ir aprūpinimui būstu prieš ateinančią žiemą.
V.Putinas įsigeidė turėti antrą pagal dydį kariuomenę pasaulyje: įsakė ženkliai didinti pajėgas
14:44
Kremlius antradienį pranešė, kad Rusija didina savo kariuomenę iki 1,5 mln. aktyviosios tarnybos personalo dėl, jo teigimu, grėsmių prie savo sienų, įskaitant aštrėjantį priešiškumą Vakaruose. Jeigu Rusijai pavyks pritraukti papildomus 180 tūkst. karių - ji turėtų antrą pagal dydį kariuomenę pasaulyje po Kinijos.
Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė padidinti bendrą ginkluotųjų pajėgų dydį iki 2,38 mln. žmonių, iš kurių, pasak jo, 1,5 mln. turėtų būti aktyvūs kariai.
„Tai lemia daugybė grėsmių, kylančių mūsų šaliai palei mūsų sienų perimetrą. Tai lemia itin priešiška padėtis prie vakarinių sienų ir nestabilumas prie rytinių sienų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tai jau trečias kartas nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 metais, kai V.Putinas įsako padidinti karių skaičių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė svarbių detalių: V.Zalužnas priešinosi Ukrainos operacijai Kursko srityje
13:55
Kai kurie aukščiausio rango Ukrainos kariuomenės vadai prieštaravo Ukrainos pajėgų operacijai Rusijos Kursko srityje, apie tai rašo leidinys „Politico“, remdamasis dviem aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.
Pažymima, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis metų pradžioje pirmą kartą iškėlė puolimo Rusijoje klausimą ir primygtinai jo reikalavo.
Tarp prieštaraujančiųjų minimas buvęs Ukrainos gynybos pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Jo prieštaravimas Kursko operacijai esą buvo tas, kad po to, kai būtų kirsta Rusijos siena, nėra numatytas „antrasis žingsnis“.
Po to, kai sėkmingai sieną būtų pralaužę elitiniai ukrainiečių daliniai, sudaryti iš keturių brigadų, neaiškaus tolimesnis planas. V.Zalužnas klausė: ką daryti po to, kai turėsite priešakinį placdarmą? „Jis taip ir nesulaukė aiškaus atsakymo iš V.Zelenskio“, – sakė vienas iš pareigūnų. „Jis jautė, kad tai buvo rizikingas žaidimas“, – sakė šaltinis.
Be buvusio vado, Kursko operacijai priešinosi ir liepą atleistas 80-osios desantinės šturmo brigados vadas Emilis Iškulovas, rašo leidinys. Šaltiniai teigė, kad „E.Iškulovas prieštaravo Kursko operacijai, baimindamasis, kad jo vadovaujama brigada gali būti pernelyg pažeidžiama Rusijos teritorijoje ir kad gali smarkiai išaugti aukų skaičius.
Nurodoma, kad V.Zalužno klausimas apie „antrąjį žingsnį“ po Rusijos sienos kirtimo išlieka esminis, nes „ir Vakarų, ir Ukrainos skeptikai baiminasi, kad Kyjivo pajėgos gali būti įkalintos viduje ir patirti demoralizuojantį atsitraukimą“.
Priminsime, kad „Financial Times“ rašė, jog Ukraina neplanuoja užimti daugiau teritorijos Kursko kryptimi. Pasak leidinio pašnekovo iš Gynybos ministerijos, Ukrainos pajėgos susitelkusios ties kitomis užduotimis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija išslapstė 180 mlrd. JAV dolerių „šešėlinį“ rezervą užsienio šalyse
12:56
Kremliui pavyko sukaupti naujų valiutos atsargų užsienyje, kurių vertė siekia pusę šalies biudžeto. Nuo 2022 m. pradžios Rusijos gyventojai užsienio sąskaitose sukaupė 180 mlrd. dolerių, remdamasis Rusijos Federacijos centrinio banko statistiniais duomenimis teigia Vokietijos tarptautinio saugumo studijų instituto mokslinis bendradarbis Janis Kluge.
Rusijos centrinio banko duomenyse apie Rusijos tarptautinių investicijų poziciją šie pinigai įtraukti į straipsnius „kitos investicijos“, „paskolos, kreditai, grynoji valiuta ir indėliai“ ir „kitos skolos“.
Greičiausiai „šešėlinės atsargos“ yra stambių eksportuojančių įmonių pinigai, rašo J.Kluge savo tinklaraštyje „Russianomics“.
2022 m. Rusija gavo rekordines pajamas iš žaliavų (591,5 mlrd. JAV dolerių) ir rekordinį istorijoje mokėjimų balanso perteklių (227,4 mlrd. JAV dolerių), kuris 2023 m. sumažėjo, bet išliko didelis (118,3 mlrd. JAV dolerių). Tokios apimties valiuta nepateko į Rusijos sąskaitas ar Centrinio banko, kuriam taikomos sankcijos, atsargas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija tikina esanti pasirengusi pirmajam branduoliniam bandymui nuo Sovietų Sąjungos laikų
12:09
Rusija tikina esanti pasirengusi bet kuriuo metu pradėti branduolinius bandymus Naujosios žemės poligone, interviu metu leidiniui „Rossijskaja gazeta“ pareiškė poligono vadovas Andrejus Sinicynas.
„Bandymų poligonas yra pasirengęs atnaujinti bandymų veiklą plačiu mastu. Laboratorija ir bandymų bazė yra parengta. Personalas yra pasirengęs. Jei bus gautas įsakymas, bet kuriuo metu pradėsime bandymus“, – nurodė jis.
Pasak A.Sinicyno, poligone reguliariai vyksta pratybos galimoms dronų atakoms atremti, o pats objektas yra saugomas radioelektroninės kovos (REB) priemonėmis.
„Esame nuolat pasirengę atremti bet kokias grėsmes. Įskaitant sabotažo ir žvalgybos grupių infiltraciją į salą“, – aiškino poligono vadas.
Praėjusį šeštadienį „Vieningosios Rusijos“ Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas pasiūlė susprogdinti branduolinę bombą Rusijos bandymų poligone, kad primintų pasauliui apie tokių ginklų keliamą grėsmę.
„Reikia kažkur, kokiame nors bandymų poligone, įvykdyti branduolinį sprogimą. Dabar turime draudimą atlikti branduolinius bandymus, bet gal žmonės turėtų pamatyti, kur tai iš tikrųjų veda, verta įsiklausyti. Jei panaikinsime moratoriumą, gal žmonija susimąstys“, – dėstė politikas.
Idėja panaudoti branduolinį ginklą bauginimo tikslais Rusijoje girdėta ir anksčiau. Karinių mokslų akademijos vyresnysis mokslo darbuotojas, karo analitikas Vladimiras Prochvatilovas 2023 m. sausį išsakė mintį, kad branduolinių bandymų atnaujinimas galėtų priversti NATO šalis nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, o Kyjivą – atsisakyti idėjos susigrąžinti Krymą, priminė naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Paskutinis branduolinis bandymas Rusijos teritorijoje buvo atliktas Naujojoje Žemėje 1990 m. spalį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasario mėn. kreipimesi į Federalinį Susirinkimą pareiškė, kad Rusija gali atnaujinti branduolinius bandymus. Kartu jis teigė, kad Maskva sustabdė savo dalyvavimą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje (START). Pasak valstybės vadovo, Rusija bus pasirengusi atlikti branduolinius bandymus, jei tokios pratybos vyks Jungtinėse Valstijose.
„Žinoma, mes nebūsime pirmieji, kurie tai padarys, bet jei Jungtinės Valstijos atliks bandymus, mes taip pat juos atliksime“, – tada pažymėjo V.Putinas.
„Už Kurską“: tokiais žodžiais išmargintu kardu rusai įvykdė egzekuciją ukrainiečių belaisviui
11:50 Atnaujinta 11:56
Rusijos pajėgų kariai demonstratyviai kardu nužudė ukrainiečių karo belaisvį, apie naujai įvykdytą karo nusikaltimą antradienio rytą susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Dar vienas karo nusikaltimas – rusai kardu nužudė neginkluotą ukrainiečių karo belaisvį su lipnia juosta surištomis rankomis. Barbariškumo ir kruvinumo lygis nesuvokiamas“, – pažymėjo ombudsmenas.
Pranešimuose žiniasklaidoje teigiama, kad ant kardo buvo užrašas „Už Kurską“. Kariškis, kuriam įvykdyta egzekucija, nedėvi jokių skiriamųjų ženklų ar ševronų. Neįmanoma pasakyti, kokiam daliniui jis priklauso.
D.Lubinecas pabrėžė, kad tokie veiksmai yra šiurkštus Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimas. Jo teigimu, jau buvo išsiųsti laiškai tarptautinėms organizacijoms, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir Jungtinėms Tautoms, kad užfiksuotų dar vieną Rusijos padarytą žmogaus teisių pažeidimą.
„Norėčiau pabrėžti, kad tokiomis demonstratyviomis egzekucijomis siekiama demoralizuoti Ukrainos visuomenę. Tačiau matydami tokius veiksmus turime tapti dar ryžtingesni kovoje su agresoriumi“, – dėstė ombudsmenas.
Anot pranešimų, rusai įvykdė mirties bausmę ukrainiečių belaisviui Novohrodivkoje, Donecko srityje.
Anksčiau šį mėnesį CNN žurnalistai taip pat pasidalijo išskirtine vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip rusai ciniškai šaudo į ukrainiečių karo belaisvius.
Žurnalistai nurodė, kad įrašas buvo nufilmuotas rugpjūčio pabaigoje Pokrovsko kryptimi.
Vėliau Generalinė prokuratūra paskelbė, kad pradėtas tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčine žmogžudyste (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Generalinis prokuroras Andrijus Kostinas atskleidė, kad Ukraina tiria 28 Rusijos karių įvykdytas ukrainiečių karo belaisvių egzekucijas nuo didelio masto karo pradžios, per kurias žuvo daugiau kaip 60 ukrainiečių kariškių.
15min primena, kad vienas iš garsiausiai nuskambėjusių belaisvių žudymo liudijimų buvo 2023 m. kovo mėn. pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusai nužudo beginklį ukrainiečių kareivį po to, kai šis ištaria „Šlovė Ukrainai!“.
Nužudytasis buvo 119-osios atskirosios TRO brigados Černihivo srityje snaiperis, 42 metų Oleksandras Macijevskis.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip jis stovi miške ir rūko tranšėjoje ar iškastoje duobėje, paskui ištaria „Šlovė Ukrainai“, po to yra nušaunamas.
„Kyiv Post“: Ukrainos žvalgybos pajėgos smogė Rusijos dronų bazei Sirijoje
11:35
Sekmadienį Ukrainos karinės žvalgybos specialiosios pajėgos „Chimik“ atakavo Rusijos dronų bazę Sirijoje, skelbia naujienų svetainė „Kyiv Post“, remdamasi šaltiniu karinėje žvalgyboje.
Teigiama, kad operacija vyko pietrytiniame Sirijos miesto Alepo pakraštyje. Bazėje, į kurią taikėsi ukrainiečių specialiosios pajėgos, anot pranešimų, Rusijos pajėgos gamino ir bandė smogiamuosius bepiločius orlaivius, taip pat užsiėmė užmaskuotų savadarbių sprogstamųjų užtaisų gamyba, kurių kovinės galvutės laikomos būtent toje vietoje.
Išskirtiniame vaizdo įraše, kuris buvo perduotas „Kyiv Post“ žurnalistams, matoma Ukrainos karinės žvalgybos vėliava, plevėsuojanti už pylimo, esančio atokiau nuo garažo, naudojamo kaip Rusijos bazė. Netrukus po to Rusijos objekte įvyksta sprogimas, po kurio detonuojami sprogmenys.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Kadyrovas nusprendė pasigirti nauja dovana – motociklu „Minsk“
10:44
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas kartu su miesto meru Chas-Magomedu Kadyrovu važinėjosi po Grozną motociklu „Minsk“. Politikas savo „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą apie šią kelionę.
„Pirmadienį kartu su savo brangiu broliu, Grozno meru Chas-Magomedu Kadyrovu, pasivažinėjome mūsų gražiosios sostinės gatvėmis. Į kelionę leidomės motociklu, kurį man padovanojo mūsų draugai iš Baltarusijos“, – rašė R.Kadyrovas.
Čečėnijos vadovas į gatves leidosi be šalmo. Už jo taip pat be šalmo sėdėjęs Grozno meras nors ir šypsojosi, bet, kaip buvo matyti, kartkartėmis jautėsi nejaukiai dėl nevisiškai stabilaus vairavimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Brutali karo matematika: Kyjivas ir Maskva turi tą pačią problemą ir nežino, kaip ją spręsti
10:32
Per daugiau nei du su puse metų trunkantį Rusijos agresijos karą Ukrainoje mūšio lauke žuvo ar buvo sužeista apie milijoną ukrainiečių ir rusų, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Tai – stulbinanti kaina, kurią dvi šalys su jau prieš karą grėsmingai mažėjančiu gyventojų skaičiumi mokės dar ilgai.
Išskirtiniame straipsnyje leidinio komanda pažymėjo, kad nustatyti tikslų per konfliktą žuvusių ir sužeistų žmonių skaičių buvo sunku, nes nuo karo Rusija ir Ukraina atsisako pateikti oficialius skaičiavimus, o kartais pateikia skaičius, kuriais negalima pasitikėti.
Anot su situaciją susipažinusi šaltinių, konfidencialiame Ukrainos vertinime, pateiktame šių metų pradžioje, žuvusių Ukrainos karių skaičius siekė 80 tūkst., o sužeistųjų – 400 tūkst.
Tuo tarpu Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimai dėl Rusijos karių aukų skiriasi, kai kuriais duomenimis, žuvusiųjų skaičius siekia beveik 200 tūkst., o sužeistųjų – apie 400 tūkst..
Tokie nuostoliai neabejotinai kelia problemų Rusijai, kuri, pasitelkdama prastai apmokytų karių bangas, bando bet kokia kaina žengti į priekį Ukrainos rytuose, ir tuo pačiu bando atremti neseniai įvykdytą Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį. Tačiau Ukrainai, kurios gyventojų skaičius yra mažiau nei ketvirtadaliu mažesnis nei milžiniškos kaimynės, šie nuostoliai daro daug didesnę žalą.
„Dideli ir sparčiai augantys abiejų pusių gyventojų nuostoliai rodo, koks bus pražūtingas ilgalaikis poveikis šalims, kurios jau prieš karą kovojo su gyventojų skaičiaus mažėjimu daugiausia dėl ekonominių sukrėtimų ir socialinių neramumų“, – pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Situacija atspindi ir vieną iš paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino motyvų, dėl kurių 2022 m. buvo pradėta invazija: jis siekė padidinti Rusijos gyventojų skaičių absorbuojant ukrainiečius.
Per pastarąjį dešimtmetį dėl Rusijos invazijų į Ukrainos teritoriją ir jos dalių užgrobimo, vyriausybių vertinimais ir demografų duomenimis, Ukraina neteko mažiausiai 10 mln. žmonių, kurie buvo okupuoti arba tapo pabėgėliais, pažymima straipsnyje.
V.Putinas jau seniai paskelbė, kad chroniško Rusijos demografinio nuosmukio problemos sprendimas yra prioritetas, ir nuo to laiko Kremlius pradėjo okupuotų teritorijų rusifikavimo kampaniją, įskaitant plataus masto vaikų grobimą ir spaudimą ukrainiečiams gauti Rusijos pilietybę.
Okupuotame Donbaso regione parduodant nekilnojamąjį turtą ir vykdant kitus sandorius dabar reikalaujama gauti Rusijos pilietybę.
Dabartinė Ukraina kadaise buvo Rusijos imperijos dalis, ir V.Putinas ne kartą yra sakęs, kad siekia sugrąžinti šalį į tos valstybės sudėtį. Jis neigia ukrainiečių tapatybę ir valstybingumą ir tvirtina, kad ukrainiečiai, daugiausia slavų ir stačiatikių tauta, iš tikrųjų yra rusų tautos dalis.
„Demografija yra Vladimiro Putino prioritetas, ir jis nori pasinaudoti Ukraina ir jos žmonėmis, kad įtvirtintų slaviškąjį Rusijos branduolį“, – žurnalistams teigė Ivanas Krastevas, Bulgarijoje gimęs politologas, būsimos knygos apie Europos demografiją autorius.
„Tačiau Ukrainai iškilo egzistencinė dilema: kiek žmonių galima prarasti per karą, kad prarastum savo ateitį?“, – klausė jis.
Pasak I.Krastevo, kuris savo skaičiavimus grindžia naujausiais Rusijos gyventojų surašymo duomenimis, vienintelė ir veiksmingiausia V.Putino priemonė, kuria buvo siekiama padidinti Rusijos gyventojų skaičių prieš visišką invaziją, buvo 2014 m. įvykdyta Krymo aneksija iš Ukrainos, dėl kurios Rusijoje padaugėjo apie 2,4 mln. žmonių.
Nors užgrobdama teritoriją Rusija papildė savo gyventojų skaičių, karas turėjo pražūtingą poveikį jos vidaus demografijai ir darbo rinkai.
Nuo plataus masto invazijos pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 600 tūkst. rusų. Daugiausia tai jaunesni, karjeros galimybėmis suinteresuoti specialistai, kurie galėjo sau leisti persikelti į užsienio šalis ir pradėti naują gyvenimą.
Rusija tradiciškai rėmėsi darbo jėgos migracija iš Vidurinės Azijos, tačiau karas sumažino, o kai kuriais atvejais net sustabdė darbo migrantų srautą, pridūrė „The Wall Street Journal“.
Šios aplinkybės dar labiau padidino darbo jėgos trūkumą Rusijoje, nes Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose sparčiai mažėja gyventojų. Su vyriausybe susiję ekspertai viešai iškėlė idėją importuoti darbuotojus iš Šiaurės Korėjos.
Katastrofiškas poveikis Ukrainai
Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą turėjo katastrofišką poveikį kaimyninės šalies gyventojams. Per paskutinį 2001 m. gyventojų surašymą šalyje buvo užfiksuoti 48 mln. gyventojų.
Anot Ukrainos demografų ir vyriausybės pareigūnų, 2022 m. pradžioje, prieš Rusijai įsiveržiant, šis skaičius jau buvo sumažėjęs iki 40 milijonų.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn. iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip šeši milijonai žmonių, o Rusija užgrobė dar daugiau žemių, todėl, remiantis anksčiau neatskleistais Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, bendras gyventojų skaičius Kyjivo kontroliuojamoje teritorijoje sumažėjo iki 25-27 mln.
Ptucho demografijos instituto tyrėjas Oleksandras Gladunas „The Wall Street Journal“ pateikė optimistiškesnius skaičiavimus: prieškarinės visos Ukrainos gyventojų skaičius siekė apie 42 mln., o šių metų pradžioje Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje gyveno apie 29 mln. žmonių.
Pasak jo, Ukrainos gyventojų skaičių bus galima įvertinti tik praėjus porai metų po karo pabaigos, kai bus aiškus grįžtančiųjų skaičius.
„Poveikis gali būti ilgalaikis. Kartu su karių žūtimis iki žemiausio užfiksuoto lygio smuko ir gimstamumas: Vyriausybės duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį mirė tris kartus daugiau žmonių nei gimė.“
Per šį laikotarpį užregistruota apie 250 tūkst. mirčių ir daugiau kaip 87 tūkst. gimimų, t. y. 9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo vyriausybės duomenys. 2021 m., t.y. likus metams iki invazijos, buvo užregistruota daugiau kaip 130 tūkst. gimimų.
Rusijos karo metodai taip pat siekia paversti Ukrainą negyvenama. Rusijos raketų ir dronų atakos išvedė iš rikiuotės didelę dalį Ukrainos energetikos tinklo, įskaitant elektrines, o tai gali priversti dar daugiau ukrainiečių šią žiemą ieškoti prieglobsčio už šalies ribų, jei dėl to atsiras didelių elektros ir šilumos tiekimo sutrikimų.
Ukrainos vyriausybė, kaip ir Rusija, įprastai savo karo aukas laiko paslaptyje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario mėn. nurodė, kad iki tol žuvo apie 31 tūkst. karių.
Keli buvę politiniai ir saugumo pareigūnai sakė, kad šis nepakankamas įvertinimas iš esmės buvo skirtas nuraminti visuomenę ir padėti toliau mobilizuoti taip reikalingus naujus rekrūtus, pastebėjo „The Wall Street Journal“.
Pasak buvusių Ukrainos pareigūnų, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl V.Zelenskis atsisako mobilizuoti pagrindinį 18-25 metų amžiaus vyrų būrį, kuris paprastai sudaro didžiąją dalį visų kovinių pajėgų, yra ta, kad dauguma šių žmonių dar neturi vaikų. Jei šios amžiaus grupės naujokai mirtų arba taptų neįgalūs, ateities demografinės perspektyvos dar labiau sumenktų, pažymėjo žurnalistų kalbinti demografai.
Tikėtina, kad dėl to Ukraina atsispyrė Vakarų partnerių raginimams mesti į kovą daugiau vyrų ir įvykdė tik dalinę mobilizaciją. Vyriausybės ir kariuomenės pareigūnų vertinimais, vidutinis Ukrainos kovotojų amžius dabar yra daugiau kaip 43 metai. Kyjivas, siekdamas padidinti kovotojų skaičių, verbuoja nedidelį skaičių nuteistųjų ir užsieniečių.
Civilių aukų skaičius lieka nežinomas. Nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ skaičiavimais, vien 2022 m. Rusijai užėmus pietrytinį Mariupolio uostamiestį, žuvo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.
Kazachstano prezidentas baugina O.Scholzą: Rusija kariniu požiūriu nenugalima
09:28
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas pirmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija yra kariniu požiūriu nenugalima, ir paragino Vakarų šalis išnagrinėti taikos planus dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
O.Scholzas sekmadienį atvyko į Vidurinę Aziją ir pradėjo trijų dienų kelionę, kurios tikslas – užmegzti glaudesnius ryšius su šiuo strategiškai svarbiu regionu.
„Faktas, kad Rusija yra kariniu požiūriu nenugalima“, – sakė K.-J.Tokayevas. Jo žodžius citavo spaudos tarnyba.
Tokį komentarą Kazachstano lyderis išsakė per diskusijas su Vokietijos kancleriu, kuriose buvo kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje.
„Tolesnis karo eskalavimas sukels nepataisomų pasekmių visai žmonijai ir, visų pirma, visoms šalims, tiesiogiai dalyvaujančioms Rusijos ir Ukrainos konflikte“, – sakė jis.
„Būtina atidžiai apsvarstyti visas įvairių valstybių taikos iniciatyvas ir priimti sprendimą nutraukti karo veiksmus, o tada pereiti prie teritorinių klausimų aptarimo“, – pridūrė jis, paminėdamas Kinijos ir Brazilijos taikos pastangas.
Kazachstanas nepritaria Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą ir nepripažįsta Maskvos teiginio, kad ji 2022 metų rugsėjį aneksavo keturias Ukrainos sritis.
Pastaraisiais mėnesiais Vidurinėje Azijoje lankėsi keli Europos vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
Penkiose regiono valstybėse gausu gamtinių išteklių, todėl jos įgauna didesnį politinį svorį, Europos šalims ir Kinijai ieškant energijos ir žaliavų šaltinių.
Rusija kraunasi pelną: juodojoje rinkoje prekiauja pavogtais grūdais iš Ukrainos
09:26
Rusijos karo prieš Ukrainą metu lygiagrečiai vyksta ekonominis karas. Jo fronto linija – okupuotos Ukrainos derlingi žemės ūkio plotai, iš kurių Rusija ir jos partneriai klestinčioje juodojoje rinkoje pardavė pavogtų grūdų už beveik už 1 mlrd. dolerių. Brutalią rusų pelnymosi schemą atskleidė „The Wall Street Journal“.
Nuo 2022-ųjų Maskvos pajėgos Ukrainoje užėmė dalį derlingiausių dirbamos žemės plotų. Okupantai arba pasisavino derlių, arba, dažnu atveju, prievarta, pigiai jį nupirko. Į šį verslą, teigia „The Wall Street Journal“ įsitraukė platus klientų tinklas, įskaitant Rusijos laivų statyklą, su Irano revoliucine gvardija susijusią bendrovę, ir Krymo verslininką, prekiaujantį su Sirija ir Izraeliu. Dar viena bendrovė prekiauja per Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).
Rusijos sąjungininkai rodo lojalumą
Prekyba Ukrainos žemės ūkio produktais padeda Rusijos sąjungininkams gauti lėšų ir būti ištikimiems Maskvai, net jei ji susiduria su didėjančiu ekonominiu spaudimu. O patys Kremliaus atstovai situacijos komentuoti nenori, prašymus atsakyti į klausimus, ignoruoja.
Plačiau skaitykite ČIA.
Viduryje Rusijos taigos sudužo sraigtasparnis: keleivių likimas nežinomas
09:23
Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad Rusijos Amūro srityje dingo sraigtasparnis „Robinson R66“, kuriuo skrido trys žmonės. Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ atkreipė dėmesį, kad atliktas skrydis buvo neregistruotas. Vėliau socialiniuose tinkluose paskelbta informacija, kad orlaivis sudužo.
Preliminariais duomenimis, incidentas įvyko pirmadienio vakarą. Sraigtasparnio sudužimo vieta laikoma Zolota Gora gyvenvietė taigoje, pažymėjo „Telegram“ kanalas „Mash“.
Teigiama, kad orlaivio avarinis švyturėlis įsijungė už 35 km nuo kaimo, bet Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pasiųstam orlaiviui Mi-8T jo išgelbėti nepavyko.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nyderlandų ministras Vilniuje: „Rusija jau planuoja kitą etapą po karo Ukrainoje“
08:57
Pirmadienį Lietuvoje pirmą kartą viešintis Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas susitikimo metu su Lietuvos kolega Laurynu Kasčiūnu diskutavo apie būtinybę užtikrinti veiksmingą NATO valstybių oro erdvės apsaugą ir pažymėjo, kad bendras Aljanso atsakas turi būti aiškus: „Kuo ilgiau apie tai galvosime, Rusija tai gali suprasti kaip mūsų silpnumą“.
Po šiemet užfiksuotų incidentų, kai masinio Ukrainos apšaudymo metu ne vienas Rusijos bepilotis orlaivis įskrido į Rumunijos ir Lenkijos teritorijas bei prieš daugiau nei savaitę užfiksuoto rusų dronų įskridimo į kaimyninės Latvijos oro erdvę, kuri vėliau pasidalijo jo nuolaužų vaizdais, ne juokais susirūpinta Rusijos pašonėje esančių NATO valstybių oro erdvės apsauga.
Oro gynyba buvo ir vienas pagrindinių Nyderlandų ministro R.Brekelmanso ir L.Kasčiūno diskusijos objektų.
„Manau, kad mūsų žinia Rusijai turėtų būti labai aiški – NATO oro erdvės pažeidimai yra nepriimtini. Tai pavojinga, nes gali kelti didelį pavojų, o, jei įvyktų rimtesnių incidentų, lemti ir tolesnę eskalaciją. Tikiu, kad turime užtikrinti, jog NATO narės galėtų apginti savo oro erdvę“, – kalbėjo R.Brekelmansas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 34 Rusijos dronus
08:54
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 34 Rusijos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 51 atakos dronu.
34 dronai buvo sunaikinti, 12 bepiločių paveikti radioelektroninėmis priemonėmis nukrito Ukrainos teritorijoje, o dar du pasuko Rusijos link.
Oro gynyba veikė Mylokajivo, Chersono, Sumų, Poltavos ir Charkivo srityse.
Ant stalo Kremliuje – netikėtas pasiūlymas dėl branduolinių ginklų: Vakarai ignoruoja
08:40
Rusijos propagandininkai ir toliau rimtais veidais svarsto neva galimus smūgius Europai ir JAV – šį kartą jie nori Rusijos teritorijoje pastatyti Londono ir Vašingtono maketus ir sunaikinti juos branduolinėmis raketomis. Tuo tarpu Vakarų šalių vadovai nesureikšmina praėjusios savaitės Vladimiro Putino grasinimų dėl galimo atsako, jei Ukrainai bus leista smūgiuoti giliai Rusijoje Vakarų ilgojo nuotolio raketomis.
Siūlo neteikti V.Putino žodžiams didelės reikšmės
Europos lyderiai ir NATO politikos sluoksnių pareigūnai rimtai nevertino Vladimiro Putino grasinimų, kurie nuskambėjo prasidėjus diskusijoms dėl leidimo Ukrainai smogti Rusijos teritorijai Vakarų ilgojo nuotolio raketomis, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Leidinys pažymėjo, kad Europos lyderiai sumenkino Rusijos lyderio grasinimų reikšmę. Kaip to patvirtinimą laikraštis citavo Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio citatas.
„Būtina labai rimtai vertinti visus įvykius Ukrainoje bei Ukrainos ir Rusijos fronte, tačiau naujausiems prezidento V.Putino pareiškimams neteikčiau pernelyg didelės reikšmės. Jie veikiau parodo, kokioje sudėtingoje padėtyje yra rusų frontas“, – sakė D.Tuskas.
„Rusija pradėjo šį konfliktą. Rusija neteisėtai įsiveržė į Ukrainą. Rusija gali nedelsiant nutraukti šį konfliktą. Ukraina turi teisę į savigyną“, – tvirtino K.Starmeris.
Grasino ir anksčiau
Pasak „The Guardian“, su NATO susiję diplomatai diskutuoja apie tai, kad V. Putino komentarų nereikėtų suprasti pažodžiui. Buvęs Slovakijos ambasadorius prie NATO Peteris Batoras sakė, kad Rusijos prezidentas paprastai taip elgiasi, kai nežino, kaip reaguoti.
„Paprastai tai būna tik retorika. <...> Jei iš šios Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir išmokome kokią nors pamoką, tai tik tai, kad neturėtume klausyti V.Putino. Jis visą laiką mums melavo“, – sakė diplomatas.
Neįvardytas Rytų Europos aukšto rango diplomatas laikraščiui sakė, kad Ukrainai neturėtų būti taikomi jokie ginklų naudojimo apribojimai. „Pagal tarptautinę teisę šaliai leidžiama ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo kitos šalies agresijos taip, kaip jai atrodo tinkama“, – sakė diplomatas. Jo nuomone, vien tai, kad Ukrainos karinei paramai taikomi apribojimai, „iš tikrųjų ir yra problema“.
Diplomatas taip pat pažymėjo, kad „V.Putinas ir anksčiau grasino Vakarams ir grasins tol, kol šie grasinimai bus veiksmingi“.
15min primena, kad praėjusį ketvirtadienį V.Putinas siekė priminti, kad leidimas naudoti Vakarų raketas smūgiams į taikinius Rusijoje yra „raudonoji linija“. Tai buvo atsakas į Vakarų politikų pareiškimus, kad Kyjivas gali gauti leidimą naudoti Vakarų raketas smogti Rusijai. Jei taip atsitiks, taikinių zonoje atsidurs iš karto šeši dideli Rusijos miestai.
V.Putinas tvirtino, kad leidimas smogti Rusijos teritorijai labai tiksliais Vakarų ginklais „reikštų ne ką kitą, o tiesioginį NATO šalių, Jungtinių Valstijų, Europos šalių dalyvavimą kare Ukrainoje“. „Priimsime atitinkamus sprendimus, atsižvelgdami į mums kylančias grėsmes“, – patikslino Rusijos vadovas.
Neįtikėtinas planas
Tuo tarpu Rusijos propaganda dar prieš tai ėmėsi naujų svarstymų – pasiūlė Rusijos teritorijoje pastatyti Londono ir Vašingtono modelius. Propagandininkai siūlė juos sunaikinti branduoline raketa, o paskui Jungtinę Karalystę ir Jungtines Valstijas pagąsdinti tuo vaizdo įrašu. Pagal propagandininkų planą, „anglosaksų sostinių“ maketus poliariniame rate neva pastatytų migrantai, skelbia ukrainiečių naujienų portalas „Informator“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečiai turi naują strategiją Kursko regione: „Forbes“ atskleidžia detales
08:02
Ukrainos gynybos pajėgos Kursko srityje turi naują strategiją – greitai judėti ir apsupti Rusijos karius.
Leidinio „Forbes“ analitikas Davidas Axe'as rašo, kad kai praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos gynybą naujame Rusijos ir Ukrainos sienos ruože netoli Novyj Put kaimo, tai daugelį šokiravo, tačiau dabar ukrainiečių tikslas tampa aiškesnis.
„Ukrainos taktinė grupė, kuriai, matyt, vadovauja 95-oji oro desanto brigada, judėdama už Novyj Put ir per pietinius artimiausio Rusijos miesto, Vesiolojės, pietinius kvartalus, perkerta kelią iš dešinės pusės. Kitaip tariant, Ukrainos pajėgos išsiskleidžia pagrindinio Kursko iškyšulio link. Jei į šiaurės rytus nuo Novyj Put besiveržiantys ukrainiečiai galės susijungti su ukrainiečiais pagrindiniame iškyšulyje, jie atkirs potencialiai tūkstančius rusų tarp savęs ir sienos“, – rašo analitikas.
Kaip pažymi D.Axe'as, vietinės geografinės sąlygos yra palankios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymams apsupti Rusijos pajėgas. Seimo upė sudaro natūralią sieną palei didžiąją dalį šiaurinio potencialaus katilo pakraščio, kurį iš kairės ir dešinės pusės riboja besiartinančios Ukrainos pajėgos.
Ukrainiečiai sunaikino visus nuolatinius tiltus per Seimą, todėl visos Rusijos pajėgos, esančios į pietus nuo Seimo, o jų gali būti ištisi batalionai, priklauso nuo laikinų pontoninių tiltų arba siauro sausumos tilto per Korenevo miestą.
Dėl šios priežasties ukrainiečiai nepaliaujamai apšaudo pontonus, kai tik rusai juos įrengia. Taip pat ukrainiečių pajėgos veržiasi į Korenevo miestą, aiškiai ketindamos sunaikinti sausumos tiltą, pažymi analitikas.
Be to, nurodo D.Axe'as, pajėgų pusiausvyra Kursko srityje taip pat gali turėti įtakos sėkmingam ukrainiečių bandymui apsupti priešą. Jo skaičiavimais, Kyjivas yra skyręs apie 10 000 karių dviejų krypčių invazijai į Kurską. Maskva į regioną gali būti pasiuntusi 38 000 karių, tačiau daugelis jų yra prastai apmokyti jauni šauktiniai.
Analitikai: vien Ukrainos pėstininkų skaičiaus didinimas nieko iš esmės nepakeis
07:42
Siekiant padidinti Ukrainos kariuomenės kovinį pajėgumą, būtina padidinti mechanizuotos ginkluotės, ypač šarvuočių, pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir tankų, skaičių, konstatuoja JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ukrainos pajėgos iš dalies kompensavo artilerijos amunicijos trūkumą, atsiradusį dėl vėluojančios Vakarų pagalbos, naudodamos bepiločius orlaivius rusų pėstininkų ir šarvuočių atakoms slopinti, tačiau šie bepiločiai orlaiviai negali kompensuoti tradicinės lauko artilerijos taktinių reikalavimų.
Ukraina ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo 155 mm artilerijos šaudmenų gamybą, tačiau karo metu jai teko kurti šią pramonę iš esmės nuo nulio.
Ukraina taip pat siekia nuo 2022 m. padidinti šarvuotų transporto priemonių, įskaitant šarvuotus transporterius, gamybą, tačiau negali gaminti pilnaverčių tankų.
„JAV ir kiti užsienio sąjungininkai tikriausiai galėtų gerokai padidinti Ukrainos pajėgų formavimo ir atstatymo pastangų veiksmingumą, jei aprūpintų Ukrainos pajėgas didesniu kiekiu mechanizuotos įrangos, pavyzdžiui, šarvuotais transporteriais M113, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“ ir koviniais tankais.
Pavyzdžiui, 155-oji pėstininkų brigada, gavusi tankų „Leopard“, neseniai buvo pertvarkyta į mechanizuotąją pėstininkų brigadą.
Ukrainos pėstininkų skaičiaus didinimas be atitinkamo mechanizuotos ginkluotės skaičiaus didinimo iš esmės nepadidins Ukrainos kovinės galios ir nepadidins jos kovinio veiksmingumo“, – teigia analitikai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai reikia leidimo naudoti Vakarų teikiamus tiksliuosius ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje, nes Rusija jau pradėjo naudotis Vakarų apribojimais ir politiniu delsimu ir perkelti lėktuvus iš aerodromų, esančių Vakarų teikiamų tiksliųjų ginklų veikimo zonoje.
„ISW preliminariu vertinimu, Rusija turi daugiau kaip 200 karinių objektų, esančių JAV suteiktų ATACMS veikimo zonoje, kurie nėra aerodromai, o didelis delsimas suteikti Ukrainai leidimą smogti į šiuos objektus suteikia Kremliui daugiau laiko įtvirtinti arba perkelti šiuos objektus už Vakarų suteiktų ginklų veikimo zonos ribų, kol Ukrainos pajėgos galės smogti į juos šiais ginklais“, – sako analitikai.
Jie taip pat pažymi, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas bando atsilaikyti tiek prieš Vakarų karinę pagalbą Ukrainai, tiek prieš pačios Ukrainos pasiryžimą gintis, vykdydamas alinantį karą ir bandydamas pakirsti Ukrainos vyriausybės teisėtumą ir patikimumą.
V.Zelenskis užsiminė, kad Ukraina perkelia karą į Rusijos teritoriją, smogia Rusijos teritorijoje ir tęsia įsiveržimą į Kursko sritį, siekdama susilpninti Rusijos vidaus paramą karui. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Rusija nebus suinteresuota derėtis su Ukraina, jei Ukraina nebus stipri kariniu požiūriu.
