Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Wall Street Journal“: V.Putino aplinka spaudžia jį priimti sprendimą, galintį sukelti chaosą Rusijoje
14:54
„Likus keliems mėnesiams iki prezidento Vladimiro Putino inauguracijos gegužę, jis susitiko su Gynybos ministerijos pareigūnais, kurie ragino surengti naują mobilizaciją, kad būtų įdarbinta daugiau karių, kurie kompensuotų Rusijos nuostolius fronte Ukrainoje“, – amerikiečių leidiniui „The Wall Street Journal“ atskleidė vienas šaltinis, informuotas apie šį susitikimą.
Pasak jo, tada V.Putinas atmetė šią idėją, sakydamas, kad nori pasitelkti tik tuos, kurie savanoriškai pasirašo karines sutartis.
Prezidento atsisakymas tik išryškino opią dilemą, su kuria susiduria V.Putinas: nors jis priešinosi karių mobilizacijai, kuri gali turėti didelę politinę kainą, Vakarų vertinimais, Rusija šiuo metu mūšio lauke praranda daugiau vyrų, nei gali jų pakeisti.
Dėl šios priežasties savaitės pradžioje Rusijos vadovas pasirašė įsaką, kuriuo numatoma papildyti Rusijos ginkluotąsias pajėgas 180 tūkst. kariškių, tačiau, analitikų vertinimu, Maskva neturi tam reikalingų resursų.
„The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad rugpjūčio mėnesį Ukrainos kariuomenės įvykdytas įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį ir vėl iškėlė šią problemą, šalies kariuomenės dalinių vadai yra priversti vėl reikalauti mobilizacijos.
„Pajėgų šiuo metu nepakanka, kad būtų pasiekti pirminiai karo tikslai, išmušti Ukrainą iš karo, susilpninti jos karinį potencialą ar apsaugoti Rusijos teritorijos pasienio regionus, – tvirtino vienas asmuo. – Vis daugiau žmonių kalba, kad mobilizacija yra neišvengiama“.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad sutartininkų ir savanorių verbavimas vyksta sparčiai: „Tai tenkina Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų poreikius“.
Rusijoje kariuomenės mobilizacija gali apimti viską – nuo rezervistų šaukimo iki karinio amžiaus žmonių šaukimo į tarnybą.
Pirmąja Rusijos mobilizacija po invazijos 2022 m. rudenį siekta papildyti Rusijos kariuomenės gretas 300 tūkst. karių, pašaukiant rezervistus ir buvusius karius. Šios pastangos, kuriomis taip pat buvo šaukiami vyrai, neturintys arba turintys mažą karinę tarnybą, sukėlė protestus ir paskatino kai kuriuos regionus uždaryti sienas, kad vyrai nepabėgtų.
Per susitikimą su V.Putinu anksčiau šiais metais Gynybos ministerijos pareigūnai aiškino, kad prezidentas turėtų pasinaudoti savo inauguracija ir su ja susijusiu politinės paramos padidėjimu, kad pareikštų argumentus dėl mobilizacijos.
Prezidentas atsisakė tai padaryti, nes, ko gero, prisiminimai apie neramumus, kilusius po 2022 m. mobilizacijos, vis dar švieži. Protestai apėmė kai kuriuos didžiausius Rusijos miestus, buvo užpulti verbavimo biurai, o sienos perėjos buvo užkimštos bėgančių vyrų.
„Rusijos vadovai taip pat baiminasi, kad mobilizacija gali pažeisti trapią pusiausvyrą, kurią jie stengėsi pasiekti formuojant visuomenės požiūrį į karą. Rusijos žiniasklaida ir valstybinė propaganda stengėsi karą vaizduoti kaip didvyrišką, bet tolimą konfliktą. Jie nori, kad rusai jaustų, jog dėl karo jie ir toliau gali džiaugtis normaliu gyvenimu, kartu didėjančiomis pajamomis ir didesniu turto perskirstymu“, – rašo „The Wall Street Journal“.
„Nors pusiausvyra tarp fronto poreikių ir darbo jėgos pasiūlos yra trapi, kol kas Maskva tvarkosi su situacija geriausiai, kaip tik gali, – įvertino Maskvoje įsikūrusio analitinio centro Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius Ruslanas Puchovas. – Tai, ką jie nuspręs daryti ateityje, priklauso nuo prioritetų“.
Nauja mobilizacija priartintų karą prie daugiau rusų, o tai V.Putinui tektų pateisinti aštresne retorika. Daugiau rusų susiejimas su konflikto Ukrainoje baigtimi galėtų turėti pavojingų politinių pasekmių V.Putinui.
„Žmonės nori tęsti savo gyvenimą, kuris jiems yra taikus. Kremliui pavojinga vykdyti dar vieną dalinę ar visišką mobilizaciją“, – komentavo Maskvoje dirbantis nepriklausomas Rusijos analitikas Andrejus Kolesnikovas.
Vienintelio išlikusio Rusijos nepriklausomo apklausų centro „Levada" duomenimis, 46 proc. gyventojų baiminasi, jog dėl karo gali kilti nauja mobilizacijos banga. Tačiau po invazijos į Kurską parama karo tęsimui vėl išaugo iki 41 proc. po to, kai pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo parama taikos deryboms.
Karių skaičiaus mažėjimas tapo skaudžiai akivaizdus per gegužės mėnesį Rusijos pradėtą antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo puolimą. Rusijos pajėgos įsitvirtino, tačiau gegužės mėn. pradėtas ir vasarą tęsiamas puolimas patyrė daug nuostolių, o ukrainiečiai jį sustabdė.
„Mūsų pažangos tempas sulėtėjo, – liepos pabaigoje savo „Telegram" kanale paskelbtame pranešime rašė karinis tinklaraštininkas veteranas Jurijus Kotenokas. – Tiems, kurie nesupranta, fiziškai nėra kam vykdyti atakų“.
Jo teigimu, iš dalies logiška bet kokia kaina veržtis į priekį, jeigu vadų noras būtų užimti kuo geresnę padėtį mūšio lauke, jei derybos prasidėtų vėliau šiais metais.
„Argi taip daroma?“: R.Kadyrovas pareiškė, kad E.Muskas deaktyvavo jo „Cybetruck“
23:26
Skandalingasis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad milijardierius ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas deaktyvavo automobilį „Cybetruck“, kurį jis neva jam padovanojo.
Kaip R.Kadyrovas pareiškė „Telegram“, E.Muskas „ pasielgė negražiai“ su automobiliu, kurį „Putino pėstininkas“ apginklavo ir tariamai pasiuntė į frontą. Tokią niekšybę milijardierius neva padarė nuotoliniu būdu.
„Elonas Muskas pasielgė negražiai. Dovanoja iš širdies brangias dovanas, o paskui nuotoliniu būdu jas išjungia. Tikriausiai prisimenate jo dovaną – „Cybertruck“, kurį aprūpinome kulkosvaidžiu ir išsiuntėme į „SVO“. Transporto priemonė puikiai pasirodė kovoje. Demonstravo manevringumą ir gerą įgulos apsaugą. Ir dabar, neseniai, Muskas nuotoliniu būdu išjungė „Cybertruck“. Tai nėra vyriška. Teko buksyruoti geležinį arklį. Kaip tu galėjai tai padaryti, Elonai? Argi taip daroma?“, – piktinosi R.Kadyrovas.
Prieš kurį laiką Čečėnijos valdytojas R.Kadyrovas pasigyrė „Tesla Cybertruck“ pikapu su jame sumontuotu kulkosvaidžiu ir asmeniškai padėkojo E.Muskui. Čečėnijos vadovas ketino išsiųsti šį automobilį „į SVO zoną“.
Tačiau amerikiečių milijardierius E.Muskas neigia, kad padovanojo „Cybertruck“ R.Kadyrovui.
„Ar jūs rimtai esate toks atsilikęs, kad manote, jog Rusijos generolui padovanojau „Cybertruck“?“, – rašė jis, atsakydamas į žurnalisto Setho Abramsono įrašą socialiniame tinkle „X“. Pastarasis piktinosi, kad E.Muskas tiekia „Amerikos priešams“ transporto priemones, „paruoštas kariniam naudojimui“.
J.Stoltenbergas: greičiausias būdas užbaigti karą Ukrainoje – jį pralaimėti
22:26
Kuo patikimesnė bus ilgalaikė parama Ukrainai, tuo greičiau gali baigtis Rusijos pradėtas karas. O paradoksas tas, kad jo baigties tikimybė tiesiogiai priklauso nuo Kyjivui tiekiamos ginkluotės kiekio.
Šį teiginį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išsakė savo atsisveikinimo kalboje prieš pasitraukdamas iš pareigų. Jis pažymėjo, kad dialogas veiksmingas tik tada, kai jį palaiko stipri gynyba. Ir tai aiškiai matyti Ukrainoje.
Aljanso generalinis sekretorius pabrėžė, kad greičiausias būdas užbaigti karą Ukrainoje – jį pralaimėti. Tačiau tada sulauksime ne taikos, o okupacijos. Savo ruožtu Vladimiras Putinas tiki, kad kare pasieks savo tikslą ir „perlauks“ Vakarus. Štai kodėl jis ir toliau tęsia žiaurų užkariavimo karą prieš Ukrainą.
„Nemanau, kad galime pakeisti V.Putino nuomonę. Bet tikiu, kad galime pakeisti jo apskaičiavimus. Suteikdami Ukrainai daugiau ginklų, galime priversti Putiną suprasti, kad jis negalės gauti to, ko nori, jėga.... Paradoksas tas, kad kuo daugiau ginklų pateiksime Ukrainai, tuo didesnė tikimybė, kad pasieksime taiką ir užbaigsime karą“, – tęsė J.Stoltenbergas.
Pasak jo, kuo patikimesnė bus ilgalaikė NATO parama Ukrainai, tuo greičiau gali baigtis karas. Be to, jis pažymėjo, kad bet koks būsimas taikos susitarimas turi būti paremtas stipria karine parama Ukrainai ir tvirtomis saugumo garantijomis, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika.
„Be stabilios Ukrainos negali būti stabilaus saugumo Europoje. O be narystės NATO nebus ilgalaikio Ukrainos saugumo. NATO durys yra atviros. Ukraina įstos į (NATO, – red.)“, – reziumavo jis.
Nepaisant kritikos, Ciuricho kino festivalyje bus rodomas filmas apie rusų karius
22:14
Prieštaringai vertinamas dokumentinis filmas „Russians at War“ kitą mėnesį bus rodomas Ciuricho kino festivalyje, nepaisant griežtos Kyjivo kritikos, ketvirtadienį pranešė renginio direktorius.
Filmas sukėlė pasipiktinimą po to, kai pirmą kartą buvo parodytas Venecijos kino festivalyje šio mėnesio pradžioje. Kai kurie jį pavadino Kremliui palankiu filmu, kuriuo siekiama pateisinti Maskvos išpuolį prieš Ukrainą.
Ukraina pirmadienį į nacionalinio saugumo juodąjį sąrašą įtraukė jo kūrėją rusų ir kanadiečių režisierę Anastasiją Trofimovą, teigdama, kad filmas skleidžia Rusijos propagandą.
Ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintoje Šveicarijos festivalio programoje jis įvardijamas kaip filmas, kuriame vaizduojama, kaip „Rusijos fronto kariai Ukrainoje (susiduria) su demokratijos trapumu“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
EP išreiškė paramą Ukrainos prašymui panaikinti apribojimus Vakarų ginklais smogti Rusijai
22:00
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos.
Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.
Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje ES teisės aktų leidėjai patvirtino teisiškai neįpareigojančią ir 27 bloko šalių pozicijos neatspindinčią rezoliuciją, 425 nariams balsavus „už“, 131 – „prieš“ ir 63 susilaikius.
Tekste „valstybės narės raginamos nedelsiant panaikinti apribojimus Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimui prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje“.
Dabartinė padėtis „trukdo Ukrainai visapusiškai pasinaudoti teise į savigyną pagal tarptautinę viešąją teisę ir palieka Ukrainą pažeidžiamą dėl išpuolių prieš jos gyventojus ir infrastruktūrą“, rašoma rezoliucijoje.
Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas, pakartojęs ankstesnį prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, pasmerkė balsavimą ir pareiškė, kad Rusija duos „griežtą atsaką“, jei rezoliucija bus įgyvendinta.
„Tai, ko reikalauja Europos Parlamentas, veda prie pasaulinio karo naudojant branduolinius ginklus“, – sakė V.Volodinas ir perspėjo, kad Rusijos raketos Strasbūrui gali smogti per kelias minutes nuo paleidimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino rezoliuciją, kuri, anot jo, rodo EP ryžtingumą ir lyderystę.
Kyjivas nori daugiau laisvės smogiant Rusijos aerodromams ir kitiems kariniams taikiniams, esantiems toliau nuo fronto linijos, kurie, jo teigimu, yra labai svarbūs Maskvos vykdomai invazijai.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pastaruoju metu svarstė galimybę leisti Ukrainai daryti būtent tai, tačiau ES valstybių nuomonės šiuo klausimu nesutampa.
Šį mėnesį V.Putinas perspėjo, kad leidimas naudoti tolimojo nuotolio ginklus atakuojant jo šalį reikštų, kad NATO kariauja su Rusija.
Šiuo metu Vašingtonas leidžia Ukrainai smogti tik taikiniams Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse ir kai kuriuose Rusijos pasienio regionuose, tiesiogiai susijusiuose su Maskvos kovinėmis operacijomis.
V.Zelenskis: Ukrainos puolimas Kurske į šią sritį nukreipė 40 tūkst. Rusijos karių
21:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl ukrainiečių puolimo Rusijos pasienio Kursko srityje nuo fronto buvo nukreipta 40 tūkst. Rusijos karių.
„Mums jau pavyko į šią teritoriją nukreipti apie 40 tūkst. Rusijos karių. Mūsų veiksmai tęsiasi“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
Trečiadienį naujienų agentūrai AFP šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas teigė, kad Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas.
„The Telegraph“: V.Putino įsakymas paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje – tai desperacija
21:26
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali mobilizuoti tiek karių, kiek nori, kad jo armija taptų antra pagal dydį pasaulyje. Tačiau, kaip parodė Rusijos karių nesėkmės Ukrainoje, pergalę kare lemia ne karių skaičius, o jų kokybė.
Kaip rašo „The Telegraph“ karinis ir diplomatinis apžvalgininkas Conas Coughlinas, kai V.Putinas pradėjo savo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, Rusijos pajėgos gerokai lenkė Ukrainos pajėgas tiek skaičiumi, tiek techninėmis galimybėmis. Nepaisant to, ukrainiečiams ne tik pavyko sustabdyti invaziją, bet ir pasiekti nemažai svarbių pergalių. Reikšmingiausias iš šių laimėjimų buvo dalies pačios Rusijos teritorijos užėmimas – pirmas toks precedentas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Be to, Ukrainos kariuomenė padarė didelių nuostolių Rusijos pajėgoms. JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vertinimu, nuo karo veiksmų pradžios Rusijos pajėgos neteko daugiau kaip 350 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Rusijos nuostoliai yra išties monumentalūs, jei juos palyginsime su 15 000 žuvusių buvusios Sovietų Sąjungos karių per 10 metų trukusią karinę kampaniją Afganistane aštuntajame dešimtmetyje – laikais, kai Maskva galėjo pašaukti rekrūtus iš visų SSRS kampelių.
Dabar V.Putinas įsakė padidinti Rusijos armiją dar 180 000 karių. Dėl šio žingsnio Rusijos armija taps antra pagal dydį pasaulyje po Kinijos kariuomenės. Įsaku V.Putinas nurodė padidinti bendrą ginkluotųjų pajėgų dydį iki 2,38 mln.
„Putino noras paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje atrodo labiau panašus į desperaciją nei į bandymą sukurti karinę supervalstybę“, – savo skiltyje rašo C.Coughlinas.
Žurnalistas pridūrė, kad V.Putino noras paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje turėtų būti vertinamas kaip pripažinimas, kad jo armija nepasiekia užsibrėžtų tikslų.
Rusų pavyzdys Ukrainos fronte patvirtina, kad kariuomenės dydis ne visada lemia sėkmę, o lemiamą reikšmę turi gebėjimas sukurti gerai aprūpintus ir apmokytus dalinius.
„Tokie despotai kaip Putinas gali guostis tuo, kad turi vieną didžiausių pasaulyje kariuomenių. Tačiau iš to mažai naudos, jei ji pasirodo esanti neveiksminga prieš mažesnį, bet be galo ryžtingą priešą, tokį kaip Ukraina“, – reziumavo C.Coughlinas.
Rugsėjį V.Putinas įsakė padidinti Rusijos armiją 180 000 karių. Jo įsakas įsigalios gruodį. Taigi bendras Rusijos armijos skaičius turėtų siekti 2,38 mln. žmonių, iš kurių 1,5 mln. būtų aktyvūs kariai.
Verta pažymėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos lyderis didina Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičių po visiškos rusų invazijos į Ukrainą (įvyko 2022 m. vasario 24 d.) pradžios. 2022 m. rugpjūtį jis įsakė „išpūsti“ Rusijos kariuomenės skaičių 137 000 žmonių, o 2023 m. gruodį – 170 000 žmonių.
V.Zelenskis kitą savaitę Baltuosiuose rūmuose susitiks su J.Bidenu ir K.Harris
21:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 dieną Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Demokratų partijos kandidate į prezidentus Kamala Harris, ketvirtadienį pranešė J.Bideno atstovė spaudai.
„Prezidentas ir viceprezidentė pabrėš savo nepajudinamą įsipareigojimą palaikyti Ukrainą, kol ji nugalės šiame kare“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime.
Baltieji rūmai nurodė, kad V.Zelenskis su prezidentu J.Bidenu ir viceprezidente K.Harris kalbėsis atskirai.
Ukrainiečių lyderis šio vizito metu JAV vadovams turėtų pristatyti vadinamąjį pergalės planą dėl karo su Rusija užbaigimo.
J.Bidenas atskirai pareiškė, jog „nekantriai laukia, kada galės priimti savo draugą prezidentą V.Zelenskį“.
„Jo vizito metu dar kartą patvirtinsiu Amerikos įsipareigojimą remti Ukrainą, kuri gina savo laisvę ir nepriklausomybę“, – pažymėjo J.Bidenas.
Tuo metu Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pranešė, kad V.Zelenskis planuoja susitikti ir su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kai kitą savaitę lankysis Jungtinėse Valstijose.
V.Zelenskis planuoja susitikti su „45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu“, nurodė prezidentūra.
Respublikonų kandidatas į prezidentus D.Trumpas ne kartą gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o per praėjusią savaitę vykusius debatus su K.Harris atsisakė pasisakyti dėl karo ir tepareiškė: „Noriu, kad karas baigtųsi.“
K.Harris yra pažadėjusi toliau teikti JAV paramą Ukrainai.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių ir Ukraina šiuo metu kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis, o Maskva toliau stengiasi veržtis į priekį Rytų Ukrainoje.
Rusijoje teisiama paauglė dėl proukrainietiško eilėraščio
21:10
Rusijoje ketvirtadienį prasidėjo 18-metės merginos, kuri, protestuodama prieš rusų karą Ukrainoje, prie paminklo priklijavo nedidelį plakatą su XIX amžiaus ukrainietiško eilėraščio posmu, teismas.
Jai gresia iki penkerių metų kalėjimo.
Vienas iš Maskvos teismų taip pat dviem mėnesiams įkalino studentą, internete teigiamai pasisakiusį apie Ukrainos sukarintą grupuotę, o Sibire iškelta išdavystės byla vietos piliečiui už užsakymų iš „užsienio organizacijos“ vykdymą.
Kariuomenei tęsiant puolimą Ukrainoje, Rusija ėmėsi didžiulių vidaus represijų ir reguliariai areštuoja savo piliečius už Kremliaus puolimo kritiką.
Sankt Peterburge Petrogrado apygardos teismas pradėjo paauglės Darjos Kozyrevos bylos nagrinėjimą.
Vasarį ji buvo suimta už tai, kad prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo mieste priklijavo plakatą su vieno iš jo eilėraščių posmu.
„Kai užkasite, sukilkit, / Pančius sudaužykit“, – parašė ji plakate ukrainiečių kalba.
Nedidelį plakatą ji priklijavo vasario 24 dieną, per antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines.
D.Kozyreva buvo apkaltinta „Rusijos kariuomenės diskreditavimu“, pareigūnams iškėlus baudžiamąją bylą dėl dviejų administracinių nusižengimų, susijusių su prieš karą nukreipto protesto veiksmais.
„Visas šis kaltinimas susiūtas baltais siūlais“, – rusišką posakį, reiškiantį akivaizdų melą, teisme pavartojo D. Kozyreva, pranešė Rusijos nepriklausoma interneto svetainė „Mediazona“.
Tolimuosiuose Rytuose esančioje Primorės srityje valdžia beveik dviem mėnesiams įkalino devyniolikmetį studentą už tai, kad jis internete „viešai pateisino“ uždraustą Ukrainos sukarintą grupuotę.
Jam gresia iki septynerių metų kalėjimo.
Be to, Sibiro Tiumenės srities valdžia iškėlė išdavystės bylą vietos programuotojui, kurį saugumo tarnyba FSB apkaltino užsakymų iš neįvardytos „užsienio organizacijos“ vykdymu.
Rusija taip pat iškėlė baudžiamąją bylą užsienyje gyvenančiam laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiajam redaktoriui Kirilui Martynovui dėl „nepageidaujamos“ grupės kūrimo.
Praėjusių metų birželį Maskva leidinį „Novaja Gazeta Europe“, kuris įsikūręs ne Rusijoje, pavadino „nepageidaujama“ organizacija.
Rusija yra uždraudusi kritikuoti savo kampaniją Ukrainoje.
G.Landsbergis – kaktomušoje tarp Lenkijos ir Ukrainos: „Nebandė palaikyti“
19:26
Ukrainoje įvykęs prezidento Volodymyro Zelenskio, kitų valdžios atstovų bei Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nepraėjo taip sklandžiai, kaip po jo mėginta sakyti oficialiai. Taip jau kelias dienas skelbia Lenkijos žiniasklaida, tikindama, kad ministras Radoslawas Sikorskis buvo įsiutęs, nes esą V.Zelenskis blokuoja bandymus ekshumuoti Volynės žudynių aukų palaikus. Kritikos strėlės iš lenkų pusės sminga ir į Gabrielių Landsbergį.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė pranešimą, kuriame teigta, kad „rugsėjo 13 dieną, su darbo vizitu lankydamasis Kyjive, Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“.
Užuominų apie susitikimo atšiaurią atmosferą URM pranešime nebuvo.
Kaimyninės Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis „X“ irgi dalijosi šio vizito vaizdais. Tačiau jo įrašuose kalba ėjo ne tik apie pagalbą Ukrainai ir jos poreikius karo akivaizdoje, bet ir itin jautrų Lenkijai dalyką.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Lemiamas klausimas kovoje dėl lenkų kilmės amerikiečių balsų JAV rinkimuose – Ukraina
19:23
Šių metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose demokratai aktyvina bendravimą su lenkų kilmės amerikiečiais – bendruomene, kuri gali suvaidinti lemiamą vaidmenį kovoje dėl prezidento posto svarbiausiose valstijose.
Kamala Harris tikisi pasinaudoti istoriniu lenkų priešiškumu Rusijai ir Donaldo Trumpo neryžtingumu palaikyti Ukrainą per debatus. Demokratės viceprezidentės komanda trečiadienį surengė pokalbį su lenkų kilmės amerikiečių rėmėjais, kad paskatintų vietos tinklus organizuoti savo pačių renginius ir skleisti demokratų kampanijos žinią.
Nors lenkų kilmės amerikiečiai nėra itin didelė demografinė grupė, daugelis jų gyvena vadinamosiose „svyruojančiose valstijose“, kurios yra labai svarbios bet kurio kandidato pergalei. Skaičiuojama, kad Mičigane jų yra 784 tūkst., Pensilvanijoje – 758 tūkst., o Viskonsine – 481 tūkstančio. Šiose trijose vietose šią savaitę lankosi K.Harris.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ką Ukrainai reiškia naujosios Europos plėtros komisarės M.Kos paskyrimas
19:21
Europos Komisijos nare, kuri bus atsakinga už plėtrą, paskirta kairiųjų pažiūrų slovėnė, iš esmės palaikanti Ukrainą. Tačiau Marta Kos taip pat yra padariusi pareiškimų, kuriuose Maskvos atžvilgiu skamba švelnus tonas.
„Turime būti kritiški Rusijos atžvilgiu, bet neturime jai užverti durų“, – 2022 m. kovo mėn. sakė buvusi diplomatė, tapusi ryšių su visuomene specialiste, interviu portalui Zurnal24.
„Slovėnija visada palaikė gerus santykius su Rusija, tačiau valdant [ministro pirmininko] Janezo Janšos vyriausybei matėme nutolimą nuo Rusijos link JAV“, – sakė ji.
Antradienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad M.Kos bus atsakinga už Ukrainos ir Moldovos, be kitų šalių kandidačių į Europos Sąjungą, narystės paraiškų nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad jos pareigos yra jautrios, M.Kos pareiškimai apie Ukrainą tikrai bus kruopščiai tikrinami, kai Europos Parlamentas netrukus surengs keturių valandų klausymus ir „tardys“ kiekvieną kandidatą.
Kyjive ir Kišiniove, kur pareigūnai baiminasi, kad jų prašymai gali užtrukti metus ar dešimtmečius, į šias pastabas tikrai bus atkreiptas didelis dėmesys.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos gamintojai kainas per metus pakėlė dešimtadaliu
19:19
Rusijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, kilstelėjo vidutiniškai 10,2 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba „Rosstat“.
Vien tik praėjusį mėnesį šis kainų indeksas pakilo 1,4 proc. – gerokai labiau nei prognozavo analitikai (vidutiniškai 0,5 proc.), nurodo „Trading Economics“.
Per aštuonis šių metų mėnesius gamintojai produkciją pabrangino vidutiniškai 6,4 procento.
2023-iaisiais Rusijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas ūgtelėjo 19,2 procento.
Latvijoje nebebus galima nepagrįstai reikalauti darbuotojų mokėti rusų kalbą
16:53
Latvijos Saeimos ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Darbo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma, kad iš darbuotojų negali būti reikalaujama mokėti užsienio kalbas, nebent toks reikalavimas būtų objektyviai pagrįstas.
Pataisomis, kurias įstatymų leidėjai rengė beveik metus, siekiama apsaugoti darbuotojų teises vykdant pareigas vartoti valstybinę kalbą bei užkirsti kelią diskriminacijai, keliant nepagrįstus užsienio kalbos mokėjimo reikalavimus.
Pataisomis siekiama užtikrinti, kad Latvijoje, kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje, būtų neįmanoma reikalauti darbuotojų mokėtų rusų kalbą. Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabar šalies darbo rinkoje taip diskriminuojamas jaunimas, kurių rusų kalbos žinios įvertinamos kaip nepakankamos.
Pataisos skelbia, kad užsienio kalbos mokėjimas nelaikomas pagrįstai būtinas darbo pareigoms atlikti, jeigu jos susijusios su prekių gamyba, paslaugų teikimu ar kita veikla Latvijos vidaus rinkoje. Ši taisyklė negali būti taikoma, jeigu užsienio kalbos mokėjimas darbui atlikti yra objektyviai pagrįstas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai dirbama užsienyje.
Pataisos numato, kad jei darbo skelbime yra reikalavimas mokėti užsienio kalbą, jame būtina jį pagrįsti, o darbo pokalbio metu darbdaviui draudžiama užduoti klausimus pretendentui apie užsienio kalbų mokėjimą, jeigu tai nėra būtina atliekant darbo pareigas.
EP ragina leisti Ukrainai smūgiuoti teisėtiems taikiniams Rusijoje
16:24
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria paragino panaikinti apribojimus Ukrainai panaudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiams į teisėtus karinius taikinius Rusijoje.
Dokumente pažymima, kad dėl nepakankamo ginklų tiekimo ir jų panaudojimo ribojimų gali mažėti Ukrainos pasiekimai karo lauke, neužtikrinama šalies visa savigynos teisė, o šalies gyventojai bei infrastruktūra neapsaugoma nuo Rusijos atakų.
EP nariai taip pat pasmerkė dvišalės ES valstybių karinės paramos Ukrainai mažėjimą ir paragino šalis nares įgyvendinti praėjusių metų kovą prisiimtą įsipareigojimą suteikti Ukrainai milijoną artilerijos šaudmenų.
Visos ES ir NATO valstybės turi įsipareigoti tiek bendrai, tiek kiekviena atskirai kasmet skirti Ukrainai bent 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sakoma rezoliucijoje.
EP nariai rezoliucijoje taip pat ragina ES valstybes išlaikyti bei griežtinti sankcijas Rusijai, Baltarusijai ir ES nepriklausančioms valstybėms bei įmonėms, kurios tiekia Maskvai karines bei dvigubos paskirties technologijas.
Be kita ko, dokumente smerkiamas Iranas už balistinių raketų perdavimą Rusijai ir raginama griežtinti sankcijas Teheranui, taip pat Rusiją remiančiai Šiaurės Korėjai.
Europarlamentarai nori, kad sankcijos būtų taikomos ir daugiau Kinijos asmenų ir įmonių.
Ragindami ES ir jos valstybes aktyviai burti tarptautinę paramą Ukrainai ir ieškoti taikaus karo sprendimo, EP nariai atkreipia dėmesį, kad bet koks sprendimas turi remtis pagarba Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Maskvos atsakomybė ir kompensacija už karo nusikaltimus yra neatsiejama minėto sprendimo dalis, pažymi jie. Europarlamentarai siūlo ES ir jos partnerius sukurti teisinę ES užšaldyto Rusijos turto konfiskavimo bazę, siekiant kompensuoti Ukrainai karo patirtą žalą.
EP rezoliucijai pritarė 425 EP nariai, 131 nepritarė, o 63 susilaikė.
Lenkijos ministras pasiūlė planą, ką daryti su aneksuotu Krymu
16:20
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad norint pasiekti taiką Ukrainoje, Krymas galėtų būti atiduotas Jungtinių Tautų priežiūrai, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
Ministro nuomone, pusiasalis bus kertinis Maskvos ir Kyjivo taikos derybose, tačiau mažai tikėtina, kad šalys pasieks susitarimą šiuo klausimu.
Tuo pat metu, jei Rusija ir Ukraina abipusiškai norėtų rasti sprendimą, R.Sikorskis įsitikinęs: „Galėtume perduoti jį (Krymą – red. past.) JT mandatui su misija parengti sąžiningą referendumą, patikrinus, kas yra teisėti gyventojai ir pan. <...> Ir galėtume tai atidėti 20 metų.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Tarptautinė energetikos agentūra: ši žiema Ukrainai bus sunkiausia
15:41
Tarptautinė energetikos agentūra (AIE) įspėjo, kad artėjanti žiema Ukrainai bus rimčiausias išbandymas nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Pasak agentūros generalinio direktoriaus Fatiho Birolio, Ukrainos energetikos sistema, išgyvenusi dvi ankstesnes žiemas, susidurs su didžiausiais energetinio saugumo iššūkiais.
„Ukrainos energetikos sistema išgyveno dvi pastarąsias žiemas... Tačiau ši žiema jai bus sunkiausias išbandymas. Dabar susidariusi padėtis yra vienas opiausių energetinio saugumo iššūkių pasaulyje“, - kalbėjo jis.
Agentūros vadovas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl padėties Moldovoje, kurioje 2024 m. pabaigoje numatytas Rusijos dujų tranzito per Ukrainą nutraukimas. Tai irgi kelia didelį pavojų energetiniam saugumui.
Teigiama, kad agentūra pasiūlė dešimt priemonių Ukrainos energetikos infrastruktūrai atkurti, tačiau neįvardijo kokių.
Agentūros ataskaitoje nurodoma, kad 2022 ir 2023 m. „maždaug pusė Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumų buvo užimti Rusijos pajėgų, sunaikinti arba sugadinti, o maždaug pusė didžiųjų tinklo pastočių buvo pažeistos raketų ir dronų“.
Kadangi po Rusijos invazijos Ukraina neteko daugiau kaip dviejų trečdalių elektros energijos gamybos pajėgumų, ataskaitoje įspėjama apie „didžiulį atotrūkį tarp turimos elektros energijos pasiūlos ir didžiausios paklausos“.
Ataskaitoje Europos šalys raginamos paspartinti įrangos ir dalių tiekimą pažeistiems įrenginiams atstatyti ir raginama imtis priemonių, kad jie būtų apsaugoti nuo dronų.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija paleido šimtus raketų ir bepiločių lėktuvų į Ukrainos elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo įrenginius.
Pirmoji didelė atakų banga kilo 2022 m. rudenį ir žiemą. Išpuoliai tęsėsi viso konflikto metu, tačiau nuo kovo mėnesio Rusija gerokai suintensyvino atakas.
Po kiekvienos naujos bangos Ukrainos miestai kelias savaites kelias valandas likdavo be elektros energijos. Remiantis Jungtinių Tautų ataskaita, šią žiemą ukrainiečiai turėtų tikėtis nuo keturių iki 18 valandų per parą trunkančių elektros energijos tiekimo sutrikimų.
„The Wall Street Journal“: V.Putino aplinka spaudžia jį priimti sprendimą, galintį sukelti chaosą Rusijoje
14:54
„Likus keliems mėnesiams iki prezidento Vladimiro Putino inauguracijos gegužę, jis susitiko su Gynybos ministerijos pareigūnais, kurie ragino surengti naują mobilizaciją, kad būtų įdarbinta daugiau karių, kurie kompensuotų Rusijos nuostolius fronte Ukrainoje“, – amerikiečių leidiniui „The Wall Street Journal“ atskleidė vienas šaltinis, informuotas apie šį susitikimą.
Pasak jo, tada V.Putinas atmetė šią idėją, sakydamas, kad nori pasitelkti tik tuos, kurie savanoriškai pasirašo karines sutartis.
Prezidento atsisakymas tik išryškino opią dilemą, su kuria susiduria V.Putinas: nors jis priešinosi karių mobilizacijai, kuri gali turėti didelę politinę kainą, Vakarų vertinimais, Rusija šiuo metu mūšio lauke praranda daugiau vyrų, nei gali jų pakeisti.
Dėl šios priežasties savaitės pradžioje Rusijos vadovas pasirašė įsaką, kuriuo numatoma papildyti Rusijos ginkluotąsias pajėgas 180 tūkst. kariškių, tačiau, analitikų vertinimu, Maskva neturi tam reikalingų resursų.
„The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad rugpjūčio mėnesį Ukrainos kariuomenės įvykdytas įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį ir vėl iškėlė šią problemą, šalies kariuomenės dalinių vadai yra priversti vėl reikalauti mobilizacijos.
„Pajėgų šiuo metu nepakanka, kad būtų pasiekti pirminiai karo tikslai, išmušti Ukrainą iš karo, susilpninti jos karinį potencialą ar apsaugoti Rusijos teritorijos pasienio regionus, – tvirtino vienas asmuo. – Vis daugiau žmonių kalba, kad mobilizacija yra neišvengiama“.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad sutartininkų ir savanorių verbavimas vyksta sparčiai: „Tai tenkina Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų poreikius“.
Rusijoje kariuomenės mobilizacija gali apimti viską – nuo rezervistų šaukimo iki karinio amžiaus žmonių šaukimo į tarnybą.
Pirmąja Rusijos mobilizacija po invazijos 2022 m. rudenį siekta papildyti Rusijos kariuomenės gretas 300 tūkst. karių, pašaukiant rezervistus ir buvusius karius. Šios pastangos, kuriomis taip pat buvo šaukiami vyrai, neturintys arba turintys mažą karinę tarnybą, sukėlė protestus ir paskatino kai kuriuos regionus uždaryti sienas, kad vyrai nepabėgtų.
Per susitikimą su V.Putinu anksčiau šiais metais Gynybos ministerijos pareigūnai aiškino, kad prezidentas turėtų pasinaudoti savo inauguracija ir su ja susijusiu politinės paramos padidėjimu, kad pareikštų argumentus dėl mobilizacijos.
Prezidentas atsisakė tai padaryti, nes, ko gero, prisiminimai apie neramumus, kilusius po 2022 m. mobilizacijos, vis dar švieži. Protestai apėmė kai kuriuos didžiausius Rusijos miestus, buvo užpulti verbavimo biurai, o sienos perėjos buvo užkimštos bėgančių vyrų.
„Rusijos vadovai taip pat baiminasi, kad mobilizacija gali pažeisti trapią pusiausvyrą, kurią jie stengėsi pasiekti formuojant visuomenės požiūrį į karą. Rusijos žiniasklaida ir valstybinė propaganda stengėsi karą vaizduoti kaip didvyrišką, bet tolimą konfliktą. Jie nori, kad rusai jaustų, jog dėl karo jie ir toliau gali džiaugtis normaliu gyvenimu, kartu didėjančiomis pajamomis ir didesniu turto perskirstymu“, – rašo „The Wall Street Journal“.
„Nors pusiausvyra tarp fronto poreikių ir darbo jėgos pasiūlos yra trapi, kol kas Maskva tvarkosi su situacija geriausiai, kaip tik gali, – įvertino Maskvoje įsikūrusio analitinio centro Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius Ruslanas Puchovas. – Tai, ką jie nuspręs daryti ateityje, priklauso nuo prioritetų“.
Nauja mobilizacija priartintų karą prie daugiau rusų, o tai V.Putinui tektų pateisinti aštresne retorika. Daugiau rusų susiejimas su konflikto Ukrainoje baigtimi galėtų turėti pavojingų politinių pasekmių V.Putinui.
„Žmonės nori tęsti savo gyvenimą, kuris jiems yra taikus. Kremliui pavojinga vykdyti dar vieną dalinę ar visišką mobilizaciją“, – komentavo Maskvoje dirbantis nepriklausomas Rusijos analitikas Andrejus Kolesnikovas.
Vienintelio išlikusio Rusijos nepriklausomo apklausų centro „Levada" duomenimis, 46 proc. gyventojų baiminasi, jog dėl karo gali kilti nauja mobilizacijos banga. Tačiau po invazijos į Kurską parama karo tęsimui vėl išaugo iki 41 proc. po to, kai pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo parama taikos deryboms.
Karių skaičiaus mažėjimas tapo skaudžiai akivaizdus per gegužės mėnesį Rusijos pradėtą antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo puolimą. Rusijos pajėgos įsitvirtino, tačiau gegužės mėn. pradėtas ir vasarą tęsiamas puolimas patyrė daug nuostolių, o ukrainiečiai jį sustabdė.
„Mūsų pažangos tempas sulėtėjo, – liepos pabaigoje savo „Telegram" kanale paskelbtame pranešime rašė karinis tinklaraštininkas veteranas Jurijus Kotenokas. – Tiems, kurie nesupranta, fiziškai nėra kam vykdyti atakų“.
Jo teigimu, iš dalies logiška bet kokia kaina veržtis į priekį, jeigu vadų noras būtų užimti kuo geresnę padėtį mūšio lauke, jei derybos prasidėtų vėliau šiais metais.
Britų žvalgyba: V.Putinui lengvai nepavyks padidinti savo karinių pajėgų
14:23
Rusijos prezidento Vladimiro Putino planai padidinti kariuomenę 180 tūkst. kariškių susidurs su sunkumais. Juos lemia dideli nuostoliai Ukrainoje ir verbavimo problemos, naujausioje apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Pirmadienį V.Putinas pasirašė dekretą dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus padidinimo 180 tūkst. žmonių iki 1,5 mln. kariškių, kuris įsigalios 2024 m. gruodį.
Tai jau trečiasis V.Putino pasirašytas dekretas dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus didinimo nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.
Pasak britų žvalgybos, Rusija tikriausiai padidins savo sausumos pajėgų padalinių skaičių ir dydį, kad galėtų priimti didžiąją dalį iš papildomų 180 tūkst. karių.
„Nepaisant deklaruojamo ketinimo plėsti savo pajėgas, tikėtina, kad šiam siekiui sutrukdys dideli nuostoliai, kurie tebėra patiriami kare su Ukraina, ir personalo verbavimo problemos“, – rašoma ataskaitoje.
Anksčiau britų žvalgyba apskaičiavo, kad karas Rusijai yra labai brangus gyvosios jėgos pajėgumų prasme.
Nuo karo pradžios Rusija neteko 610 tūkst. žmonių (žuvusių ir sužeistų).
Rusijos kariuomenės komplektavimo tempai 2024 m. sumažėjo, palyginti su 2023 m. pasiektais tempais. Dėl to Rusijos gynybos ministerija padidino premijas prie kariuomenės prisijungiantiems asmenims.
Išmokos kariškiams sudarė apie 8 proc. federalinių išlaidų per metus iki 2024 m. birželio mėn.
Vokietija planuoja skirti beveik 400 mln. eurų papildomos karinės pagalbos Ukrainai
13:48
Vokietija planuoja šiais metais skirti beveik 400 mln. eurų papildomos karinės pagalbos Ukrainai, nors esama ginčų dėl biudžeto apribojimų, teigiama Finansų ministerijos dokumente, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Papildomos lėšos reikalingos „Vokietijos vyriausybės įsipareigojimams dėl paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įvykdyti“, sakoma rašte parlamento Biudžeto komitetui.
Rusija sako užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
13:46
Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytiniame Donecko regione, kur jos kariai pastaraisiais mėnesiais veržiasi į priekį.
Gynybos ministerija nurodė, kad jos pajėgos užėmė Heorhijivkos kaimą, esantį maždaug už 30 km į vakarus nuo Donecko, Rusijos kontroliuojamos regiono sostinės.
Kaimas yra tarp Marjinkos, kuri praėjusių metų pabaigoje atiteko Rusijos pajėgoms, ir ukrainiečių kontroliuojamos Kurachovės, fronto zonoje, kuri jau kelias savaites beveik nejuda.
Heorhijivka taip pat yra į pietus nuo Krasnohorivkos, kurią Maskva teigė užėmusi praėjusią savaitę.
Toliau į šiaurę, Donecko srityje, Rusija stengiasi užimti Pokrovsko miestą ir pastarosiomis savaitėmis sparčiai žengia į priekį.
Maskva žengia į rytus, kol Kyjivas jau daugiau kaip mėnesį kontroliuoja dalį Rusijos Kursko srities teritorijos.
Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos apšaudymas pražudė du civilius Sumų regione, kuris ribojasi su Kursko sritimi.
U.von der Leyen penktadienį viešės Kyjive
12:56
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį vyks į Kyjivą ir susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, blokui siekiant padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą.
„Rytoj vyksiu į Kyjivą asmeniškai aptarti šių klausimų su prezidentu Zelenskiu, siekdama padėti Ukrainai“, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U.von der Leyen.
Brutali karo matematika: kiek karių per mėnesį reikia Rusijai ir kodėl ji ilgai taip neištemps
12:55
Rusijos ginkluotųjų pajėgų, skirtų Ukrainai užkariauti, nuostoliai iki 2024 m. rugsėjo pasiekė 610 tūkst. žmonių, antradienį paskelbė Jungtinės Karalystės žvalgyba. Tačiau mažėjant karių skaičiui, prisijungiančiam prie kariuomenės, ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atsisakant skelbti mobilizaciją, Rusija gali ilgai neištempti.
Pasak britų žvalgybos, bendras aukų skaičius, įskaitant žuvusiuosius ir sužeistuosius, viršijo visų Rusijos karų nuo Antrojo pasaulinio karo nuostolius ir šiuo metu prilygsta tokių didžiųjų Rusijos miestų kaip Vladivostokas (592 tūkst.), Irkutskas (606 tūkst.) ar Chabarovskas (616 tūkst.) gyventojų skaičiui.
Dar 400 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Tuo tarpu kas antras iš sunkiai sužeistųjų neteko galūnių ir tapo neįgaliaisiais, anksčiau leidiniui „The New York Times“ atskleidė aukšto rango Rusijos pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas paaiškino, kodėl visi juokiasi iš V.Putino grasinimų: jis pats susipainiojo
12:23
Praeitą savaitę Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas ultimatumas Vakarams dėl galmybės atlaisvinti ribojimus Ukrainai dėl smūgių vakarietiškomis tolimojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijoje, skirtas įbauginti Kyjivo sąjungininkes, ne tik, kad nepasiekė savo tikslo, bet ir atskleidė autoritarinio šalies vadovo politikos nenuoseklumą, rašo analitinių tyrimų centras Atlanto taryba (angl. Atlantic Council).
„Tai reikš, kad NATO šalys, Jungtinės Valstijos, Europos šalys kariauja su Rusija“, – pareiškė V.Putinas, prieš pažadėdamas priimti „atitinkamus sprendimus“ kaip atsaką.
Šis naujausias grasinimas skamba nelogiškai, nes Ukraina jau seniai naudoja minėtus ginklus, kad smogtų okupuotiems regionams, kuriuos V.Putinas laiko rusiškais. Iki šiol tai neišprovokavo jokios papildomos eskalacijos, jau nekalbant apie Rusijos ir NATO karą, pastebėjo analitikas Peteris Dickinsonas.
Autorius nurodė, kad Kremlius ėmėsi piešti apokaliptinį Trečiojo pasaulinio karo scenarijų, bet tikriausiai pamiršo, kad vakarietiškos raketos ne kartą sėkmingai pasiekė rusų taikinius okupuotame Kryme, kuris, pasak Rusijos prezidento, yra nekvestionuojama šalies dalis.
„Jei Ukrainos oro antskrydžių Rusijos teritorijoje idėja iš tiesų yra „raudonoji linija“ Maskvai, kodėl jis nereagavo į nė vieną iš šių ankstesnių atakų?“
Pasak Atlanto tarybos, akivaizdus V.Putino pozicijos nenuoseklumas suteikia užuominą apie realybę, slypinčią už jo imperialistinės laikysenos per invaziją į Ukrainą.
Kai prieš dešimt metų pirmą kartą pradėjo invaziją, V.Putinas paskelbė Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją. 2022 m. rugsėjį jis žengė dar toliau ir pareiškė, kad keturios iš dalies okupuotos Ukrainos sritys nuo šiol yra Rusijos dalis ir liks Rusijos „amžinai“.
Reaguojant į tai buvo atnaujinta Rusijos konstitucija ir į ją buvo įtrauktos Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys.
Nuo to laiko V.Putinas padvigubino šias teritorines pretenzijas. Jis viešai gyrėsi savo Ukrainos „užkariavimais“ ir lygino savo invaziją su XVIII a. caro Petro Didžiojo laikais vykdyta Rusijos imperine ekspansija, atkreipė dėmesį straipsnio autorius.
Šių metų birželį Rusijos vadovas užsiminė, kad, norint užtikrinti paliaubas ir pradėti taikos derybas, Ukrainos kariuomenė turi visiškai pasitraukti iš visų keturių iš dalies okupuotų provincijų ir perduoti jas Rusijai. Tai – dažnas pareiškimas iš Kremliaus atstovų lūpų, kad karo nutraukimo sąlyga yra Ukrainos susitaikymas su invazijos sukurtomis naujomis „teritorinėmis realijomis“.
„Sprendžiant iš naujausios V.Putino nustatytos „raudonosios linijos“, atrodo, kad jis taip pat dar nėra visiškai susitaikęs su naujomis teritorinėmis realijomis, kurias propaguoja jo paties propaganda.
Nors V.Putinas viešai tvirtina, kad visi penki vienašališkai „aneksuoti“ Ukrainos regionai buvo oficialiai prijungti prie Rusijos, akivaizdu, kad jis neskuba jiems suteikti tokio paties lygio apsaugos, kokia suteikiama kitiems Rusijos regionams. Šis nenoras menkina jo pastangas vaizduoti Ukrainos žemių okupaciją kaip negrįžtamą ir yra tylus pripažinimas, kad naujojoje Vladimiro Putino imperijoje kai kurie regionai yra labiau rusiški nei kiti“, – rašo Atlanto taryba.
Faktas, kad tai ne pirmas Kremliaus vadovo žvanginimas branduoliniais ginklais ir grasinimas Trečiuoju pasauliniu karu, tik atskleidžia, kad V.Putino „raudonosios linijos“ yra įtartinai lanksčios.
Pastebėtina, kad nuo pat pirmos invazijos dienos Rusijos prezidentas dažnai bandė savavališkai nustatyti ribas Ukrainos kariuomenei ir šalies Vakarų sąjungininkams, tačiau vėliau, kai šios raudonos linijos buvo peržengtos, nesiėmė jokių veiksmų.
Nuo 2022 m. vasario mėn. Ukrainos partneriai naikino vieną „raudoną liniją“ po kitos, nes išplėtė savo karinę pagalbą Kyjivui nuo šalmų ir rankinių prieštankinių ginklų iki oro gynybos sistemų „Patriot“, tolimojo nuotolio raketų ir naikintuvų F-16.
Žinoma, Ukrainos įsiveržimas į Rusijos teritoriją buvo itin rizikingas ėjimas, Kyjivas rizikavo, kad tai yra kažkas, į ką V.Putinas nepažiūrės pro pirštus, bet „užuot įvykdęs daugybę savo grasinimų, V.Putinas atsakė sumenkindamas Ukrainos įsiveržimą ir pirmąją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Rusijos žemės okupaciją pavaizdavo kaip paprastą „provokaciją“.
„Dabar jau turėtų būti akivaizdu, kad V.Putino „raudonosios linijos“ tėra blefas, kuriuo siekiama įbauginti Vakarus ir izoliuoti Ukrainą. Per pastaruosius dvejus su puse metų jo pastangos primesti apribojimus tarptautiniams priešininkams buvo ne kartą demaskuotos ir vis labiau atitrūko nuo karo realijų.
Dabar pasiektas taškas, kai naujausios V.Putino „raudonosios linijos“ tiesiogiai prieštarauja jo paties propagandai. Rusijos valdovo pasikliovimas tuščiais grasinimais pabrėžia santykinį jo pozicijos silpnumą. Jei Vakarų lyderiai pagaliau įveiks eskalacijos baimę, jie įsitikins, kad V.Putinas yra kur kas mažiau grėsmingas, nei norėtų, kad mes manytume“, – reziumavo analitinio centro ekspertas.
JAV nori žinoti, kaip Ukraina planuoja naudoti tolimojo nuotolio ginklus
11:34
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija vis dar nėra įsitikinusi, ar turėtų leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti savo tiekiamas tolimojo nuotolio raketas.
JAV pareigūnai sako, kad Vašingtonas siekia gauti išsamesnės informacijos apie tai, kaip Kyjivas naudotų šiuos ginklus ir kaip jų naudojimas sietųsi su platesne karo strategija.
Jie minėjo, kad paprašė Ukrainos aiškiau išdėstyti savo tikslus, J.Bidenui ruošiantis kitą savaitę susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
J.Bideno administracija nerimauja, kad ginklų naudojimo apribojimų sušvelninimas turėtų ribotą poveikį ir būtų susijęs su didele rizika.
Praėjusią savaitę rusų prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų leidimas Kyjivui naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos taikinius reikštų, kad NATO kariaus su Rusija.
JAV gynybos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad tolimojo nuotolio raketų skaičius yra ribotas ir kad Ukraina jau naudoja savo tolimojo nuotolio dronus, kad galėtų smogti toliau Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams.
Kaip pavyzdį galima pateikti ir Ukrainos drono smūgį, kai 500 km nuo sienos esančiame mieste naktį buvo smogta kariniam sandėliui ir kilo didžiulis gaisras.
Ukrainos vadovai sako, jog jiems reikia šio leidimo, kad galėtų smogti ginklų sandėliams, aerodromams ir karinėms bazėms toli nuo sienos.
Ukraina teigia, kad leidimas smogti į giliau priešiškos valstybės teritorijoje esančius taikinius, motyvuotų Rusiją siekti taikos.
JAV leidžia Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus ribotesniems smūgiams kitapus sienos, kuriais siekiama atremti Rusijos pajėgų atakas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vicepremjeras: Rusija rems Pakistano siekį prisijungti prie BRICS
10:51
Maskva rems Islamabado siekį prisijungti prie besivystančių ekonomikų bloko BRICS, trečiadienį lankydamasis Pakistano sostinėje sakė Rusijos vicepremjeras Aleksejus Overčiukas.
Pakistanas pernai kreipėsi dėl narystės šiame aljanse, savo tikslu nurodančiame didelių kylančių ekonomikų balso stiprinimą, kad tai taptų atsvara Vakarų dominuojamai pasaulio tvarkai. 2006 metais įsteigtam blokui iš pradžių priklausė Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, 2010-aisiais prie jo prisijungė Pietų Afrika, o neseniai – dar ir Iranas, Egiptas, Etiopija bei Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Žinoma, mes palaikysime“ Pakistano prašymą prisijungti prie BRICS, televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje sakė A.Overčiukas, stovėdamas šalia kolegos Ishaqo Daro, kuris taip pat yra Pakistano užsienio reikalų ministras.
I.Daras ir A.Overčiukas sakė taip pat aptarę, kaip skatinti ekonominius ryšius ir dvišalę prekybą, kuri pernai peržengė 1 mlrd. dolerių (0,9 mlrd. eurų) slenkstį.
Trečiadienį A.Overčiukas susitiko ir su įtakingu Pakistano kariuomenės vadu generolu Asimu Muniru.
Pastaraisiais metais Pakistanas imasi žingsnių komerciniams ryšiams su Rusija plėsti.
Dabar kalinamas buvęs Pakistano premjeras Imranas Khanas 2022-ųjų vasarį, prieš pat Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, lankėsi Maskvoje ir susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo to laiko Pakistanas vengia smerkti Rusijos invaziją, bet sako norintis, kad šis konfliktas būtų išspręstas taikos derybomis.
„Reuters“ atskleidė: ukrainiečiai į rusus šaudo Maskvos sąjungininkės šaudmenimis
10:26 Atnaujinta 10:37
Vienuolika Indijos ir Europos vyriausybių bei gynybos pramonės pareigūnų ir „Reuters“ atlikta komercinių muitinės duomenų analizė atskleidė, kad Indijos ginklų gamintojų parduotus artilerijos sviedinius Europos pirkėjai nukreipė į Ukrainą, o Naujasis Delis, nepaisant Maskvos protestų, nesikišo, kad sustabdytų šią prekybą, rašoma išskirtiniame agentūros straipsnyje.
Anot šaltinių, šaudmenys, skirti Ukrainos gynybai nuo Rusijos remti, perduodami jau daugiau nei metus. Indijos ginklų eksporto taisyklės riboja ginkluotės naudojimą tik deklaruotam pirkėjui, kuris rizikuoja, kad būsimi pardavimai bus nutraukti, jei bus vykdomi neleistini perdavimai.
Teigiama, kad Kremlius šį klausimą kėlė jau mažiausiai du kartus, įskaitant liepos mėn. vykusį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegos iš Indijos susitikimą, nurodė trys Indijos pareigūnai.
Tuo tarpu sausio mėnesį Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Randhiras Jaiswalas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Indija nesiuntė ir nepardavė artilerijos sviedinių Ukrainai.
Du Indijos vyriausybės ir du gynybos pramonės šaltiniai agentūrai „Reuters“ tvirtino, kad Naujasis Delis pagamino tik labai nedidelį Ukrainos naudojamos amunicijos kiekį. Vienas jų apskaičiavo, kad tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų Kyjivo nuo karo pradžios importuotų ginklų.
Naujienų agentūrai nepavyko nustatyti, ar Europos užsakovai šaudmenis perpardavė, ar padovanojo Kyjivui.
Tarp Europos šalių, siunčiančių indišką amuniciją Ukrainai, yra Italija ir Čekija, kuri vadovauja iniciatyvai tiekti Kyjivui artilerijos sviedinius iš ne Europos Sąjungos šalių, teigė vienas Ispanijos ir vienas aukšto rango Indijos pareigūnas, taip pat buvęs valstybinės bendrovės „Yantra India“, kurios amuniciją naudoja Ukraina, vadovas.
Nesiėmė jokių veiksmų
Vienas Indijos pareigūnas pažymėjo, kad Naujasis Delis stebi padėtį, bet ir pripažino, jog Indija nesiėmė jokių veiksmų tiekimui į Europą apriboti.
Naujasis Delis ir Vašingtonas, pagrindinis Ukrainos saugumo rėmėjas, pastaruoju metu stiprina bendradarbiavimą gynybos ir diplomatijos srityje, nes Kinijos galia, kurią abi šalys laiko pagrindine savo varžove, auga.
Tačiau Indija palaiko draugiškus ryšius ir su Rusija, kuri dešimtmečius buvo pagrindinė jos ginklų tiekėja. Be to, šalies premjeras Narendra Modi atsisakė prisijungti prie Vakarų vadovaujamo sankcijų Maskvai režimo.
Šeši agentūros pašnekovai teigė, kad Naujasis Delis, ilgą laiką buvęs didžiausias pasaulyje ginklų importuotojas, mato užsitęsusį karą Europoje kaip galimybę plėtoti savo besikuriantį ginklų eksporto sektorių.
O šaudmenų jau trečius metus prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai trūksta nuolat.
Pasak „Reuters“, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto analitinio centro duomenys rodo, kad 2018-2023 m. Indija eksportavo ginklų už kiek daugiau nei 3 mlrd. dolerių.
Gynybos ministras Rajnathas Singhas rugpjūčio 30 d. konferencijoje sakė, kad praėjusiais finansiniais metais gynybos eksportas viršijo 2,5 mlrd. dolerių ir kad Naujasis Delis nori iki 2029 m. jį padidinti iki maždaug 6 mlrd. dolerių.
Tuo tarpu muitinės duomenys atskleidė, kad per dvejus metus iki 2022 m. vasario mėn. invazijos trys pagrindiniai Indijos šaudmenų gamintojai – „Yantra“, „Munitions India“ ir „Kalyani Strategic Systems“ – eksportavo šaudmenų komponentų į Italiją ir Čekiją, taip pat Ispaniją ir Slovėniją už 2,8 mln. dolerių.
O nuo plataus masto invazijos pradžios iki 2024 m. liepos mėn. šis skaičius išaugo iki 135,25 mln. dolerių, rodo duomenys, įskaitant sukomplektuotą amuniciją, kurią Indija pradėjo eksportuoti į keturias valstybes.
Stenfordo universiteto Indijos gynybos ekspertas Arzanas Taraporas sakė, kad Naujojo Delio siekis plėsti ginklų eksportą greičiausiai buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs jos ginklų perdavimą Ukrainai.
„Tikriausiai staiga pastaruoju metu plečiant veiklą, pasitaikė kai kurių galutinio vartotojo pažeidimų atvejų“.
Tuo tarpu Walteris Ladwigas, Pietų Azijos saugumo ekspertas iš Londono karališkojo koledžo, įvertino, kad santykinai nedidelio kiekio šaudmenų nukreipimas buvo geopolitiškai naudingas Naujajam Deliui.
„Tai leidžia Indijai parodyti partneriams Vakaruose, kad Rusijos ir Ukrainos konflikte ji nėra „Rusijos pusėje“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskva turi mažai įtakos Delio sprendimams.
Ukrainos oro pajėgos numušė 42 rusų dronus
09:45
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 42 rusų dronus ir vieną aviacinę raketą.
Rusai atakavo Ukrainą trimis zenitinėmis raketomis S-300/S400, viena aviacine raketa Ch-59/69 bei 42 atakos dronais, sakoma kariškių pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Visi 42 dronai ir raketa Ch-59/69 buvo numušti.
Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Kyjivo, Vinycios, Žytomyro, Rivnės, Čerkasų, Kirovohrado, Mykolajivo ir Chersono srityse.
Rusų naikinimo naktis su dronų pilotu Volodymyru: „Jie yra bepročiai“
09:44
23 metų ukrainiečių dronų pilotas Volodymyras vadovauja būriui ir svajingai pasakoja apie savo dukrelę, kuri gimė jam ginant Avdijivką. Leidinys „Postimees“ pasakoja apie naktį, praleistą ukrainiečių dronų pilotų bunkeryje, kuris tuomet buvo visai netoli rusų užimamų pozicijų.
Volodymyro dukra gimė pernai vasaros pradžioje.
„Jau tris kartus ją mačiau“, – džiaugiasi jaunas tėvas.
Jam pasisekė, kad per metus galėjo tiek daug lankytis namuose. Dauguma fronte kariaujančių Ukrainos karių namo grįžta vieną ar du kartus per metus.
Sėdime su Ukrainos 110-osios mechanizuotosios brigados kariais purviname bunkeryje, kuris paslėptas pievoje.
Užmaskuotas bunkeris yra už kelių kilometrų nuo rusų dalinio pozicijų. Vienu metu jame būna daugiausiai šeši kareiviai ir aš. Didžioji bunkerio dalis užpildyta įvairiausia su dronais susijusia technika.
Trys valandos ryto. Už mūsų – kelias Pokrovskas-Kostiantynivka, kurį Rusijos kariuomenė bando perimti jau kelis mėnesius. Šiuo metu Pokrovsko kryptimi vyksta smarkiausias Rusijos kariuomenės puolimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prieštaringos naujienos iš Kursko: ir Rusija, ir Ukraina skelbia apie savo progresą
09:32
Rusija užėmė dvi vietoves vakarinėje Kursko srityje, pranešė aukšto rango kariuomenės vadas. Rusija bando žengti į priekį prieš tūkstančius Ukrainos pajėgų, kurios praėjusį mėnesį prasiveržė pro Rusijos sieną ir pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų surengė puolimą prieš Rusiją, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Čečėnijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas generolas majoras Apti Alaudinovas, Rusijos gynybos ministerijos karinio-politinio departamento vadovo pavaduotojas, pareiškė, kad Rusija užėmė Nikolajevą-Dariną ir Dariną.
Šie kaimai yra maždaug už 15 km nuo buvusios fronto linijos, kurią rugpjūčio mėn. nustatė Ukrainos pajėgos, ir suteikia Rusijos pajėgoms galimybę pulti Sverdlikovą, kurį Ukrainos pajėgos naudojo kaip logistikos centrą.
„Visas mūsų frontas pasistūmėjo į priekį“, – nurodė A.Alaudinovas ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos taip pat žengia į priekį Rytų Ukrainoje.
Ukraina skelbia sustabdžiusi puolimą
Tuo tarpu Kursko srityje įkurtos Ukrainos karinės administracijos vadovas Oleksijus Dmytraškivskis naujienų agentūrai AFP trečiadienį aiškino, kad Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas.
„Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti, – nurodė jis. – Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas kontroliuojama, jiems nesiseka [pulti].“
Pareigūno teigimu, Ukrainos kontroliuojamose teritorijose Rusijos Kursko srityje tebėra keli tūkstančiai civilių gyventojų.
„Keli tūkstančiai. Kai kuriose gyvenvietėse yra daugiau kaip šimtas žmonių“, – sakė O.Dmytraškivskis, paklaustas apie Kurske likusių žmonių skaičių.
Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 6 dieną netikėtai pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje. Ukrainos pajėgos pasistūmėjo kelias dešimtis kilometrų į Rusijos teritoriją ir perėmė kelių dešimčių miestų ir kaimų kontrolę.
Maskva pasmerkė puolimą, privertusį 150 tūkst. Rusijos civilių gyventojų evakuotis. Rusija pareiškė, kad ji susigrąžino virtinę kaimų.
Ukrainos prezidentas pripažino, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios Rusijos Kursko regione, rusai pradėjo kontrpuolimą. Anot jo, viskas klostosi pagal Ukrainos planą.
Kyjivas teigė, kad puolimu siekiama užkirsti kelią Rusijos smūgiams į Ukrainos Sumų sritį ir priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.
Nuo aktoriaus iki prezidento, linkusio į autoritarizmą: V.Zelenskio transformaciją lemia du faktoriai
08:36
Kuo taps Volodymyras Zelenskis per šeštuosius savo valdymo metus? Atrodo, kad Ukrainos prezidentas pavargo nuo sąjungininkų reikalavimų per karą pertvarkyti šalį. Jis vis labiau panašėja į autoritarinį lyderį, leidinio „Postimees“ komentare dėsto situaciją Ukrainoje stebintis žurnalistas Dmotro Bobritskis.
Jei ne Rusijos surengtas plataus masto puolimas, penkerių metų V.Zelenskio prezidento kadencija būtų pasibaigusi šių metų gegužę.
Tačiau Ukrainos valstybės vadovas jau daugiau kaip keturis mėnesius toliau naudojasi konstituciniais įgaliojimais, nes dėl šalyje įvestos karo padėties rinkimai yra draudžiami.
Šeštaisiais prezidentavimo metais V.Zelenskis išsiugdė dvi savybes, kurias pabrėžia jo paties partijos kolegos. Deja, abi jos būdingos autoritariniams lyderiams.
Požiūris į žiniasklaidą
Pirmiausia – laisva žiniasklaida.
Jei sekate prezidento spaudos konferencijas, galite išgirsti nenutrūkstamą V.Zelenskio monologą apie tai, kaip, jo nuomone, turėtų dirbti žurnalistai.
Jis vartoja tokius išsireiškimus kaip „padėtų“, „nekritikuotų“, „netirtų korupcijos“, „neklausinėtų vidinių asmenų“ ir panašius. Trumpai tariant, žiniasklaida turėtų atlikti patogią prezidento kanceliarijos aptarnavimo funkciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zaporižios regione per Rusijos smūgius žuvo viena moteris, dar dvi buvo sužeistos
08:30
Ukrainos Zaporižios regione per Rusijos smūgius žuvo viena pagyvenusi moteris, o dar dvi buvo sužeistos, šiandien pranešė gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos 161 kartą apšaudė regioną, apgadindamos infrastruktūros objektus ir gyvenamuosius pastatus, pranešė jis per „Telegram“.
Žiniasklaida: K.Harris kitą savaitę Vašingtone turėtų susitikti su V.Zelenskiu
08:04
JAV viceprezidentė Kamala Harris kitą savaitę Vašingtone turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, remdamasi trimis informuotais šaltiniais pranešė televizija CNN.
Tuo metu JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, trečiadienį paklaustas, ar K.Harris kitą savaitę susitiks su V.Zelenskiu, atsakė, kad toks susitikimas galėtų įvykti, jei pasitaikys proga.
Kyjivo regioną atakavo bepiločiai lėktuvai
07:45
Rugsėjo 19 d. naktį Kyjivo regione du kartus buvo panaudota priešlėktuvinė gynyba.
Vietos valdžios institucijos taip pat pranešė, kad regione užfiksuotas priešo bepiločių orlaivių judėjimas.
„Nefotografuokite ir nefilmuokite mūsų gynėjų darbo. Paisykite saugumo taisyklių, būkite slėptuvėse iki oro pavojaus signalo pabaigos“, – sakoma pranešime.
Apie 5.00 val. ryto valdžios institucijos vėl pranešė apie priešlėktuvinės gynybos aktyvumą regione.
Ukrainiečiai patobulino seną BMW: dabar jis rusams baimę varo šaudydamas raketas
06:53
Karinė pagalba Ukrainai iš Vakarų yra labai svarbi šalies gynybai išlaikyti, tačiau kai kuriuos ginklus Ukraina gali pasigaminti pati. Ukrainos gynybos pramonė visada buvo labai stipri, o išradingumas šioje srityje yra ne mažiau įspūdingas.
Pavyzdžiui, Ukrainoje buvo pastebėtas BMW automobilis su raketų paleidimo sistema.
Nevaldomų raketų privalumas yra akivaizdus – jas lengva paleisti.
Kaip ir kulka, šios raketos skrenda tiesiai ir pataiko į tai, kas sutinkama jų kelyje. Jos neieško taikinių, neturi aktyvaus skrydžio valdymo mechanizmo ir navigacijos.
Dėl to jos yra ne tokios tikslios, bet labai lengvai integruojamos.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Analitikai įvertino, kaip Kyjivas gali sužlugdyti Rusijos pajėgų galimybes žengti į priekį
06:45
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai Rusijos logistikos objektams turės daug platesnį operatyvinį poveikį rusams ir paveiks jų puolimą visame mūšio lauke, sako Karo tyrimų institutas (ISW).
ISW analitikai priminė, kad 2022 m. vasarą Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusijos šaudmenų sandėlius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, panaudodamos raketas HIMARS MLRS, kurios privertė priešą išsklaidyti savo arsenalus. Dėl to sumažėjo priešo logistikos efektyvumas.
Instituto ekspertų nuomone, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai Rusijos teritorijoje esantiems amunicijos sandėliams, savo pobūdžiu ir mastu panašūs į vakarykštį puolimą Toropeco mieste, gali priversti okupantų karinę vadovybę priimti panašų sprendimą reorganizuoti ir išsklaidyti paramos ir logistikos sistemas, siekiant sušvelninti galimų smūgių pasekmes.
„Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė nesprendė daugelio savo logistikos objektų pažeidžiamumo problemų, statydama slėptuves. Panaikinus Vakarų sistemų naudojimo apribojimus ir toliau plėtojant Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų veiksmingiau išnaudoti tokius priešo pažeidžiamumus“, – pažymi ISW.
Analitikai mano, kad tolesni gynybos pajėgų smūgiai priešo amunicijos ir raketų sandėliams galėtų sunaikinti didelę dalį jo materialinių atsargų.
„Ukrainos kariuomenės smūgiai taikiniams Rusijoje galėtų turėti įtakos puolamosioms operacijoms visame karinių veiksmų lauke. Taip atsitiktų, jei gynybos pajėgos turėtų materialinę bazę, pajėgumus ir leidimą vykdyti plataus masto kampaniją smogti logistikos ir paramos objektams Rusijoje“, – pridūrė Karo tyrimų institutas.
Gynybos koordinavimo taryba aptars sąjungininkų, diasporos vaidmenį karo padėtyje
06:16
Prezidento Gitano Nausėdos inicijuota Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba ketvirtadienį aptars sąjungininkų, diasporos vaidmenį karto padėties metu.
Kaip BNS nurodė Prezidentūra, posėdyje, kuriam pirmininkaus G.Nausėda, bus aptartas sąjungininkų vaidmuo Lietuvos visuotinėje gynyboje, diasporos vaidmuo karo padėties metu, savivaldos ir karo komendanto sąveika, kiti klausimai.
Po posėdžio, apie vidurdienį, vyks spaudos konferencija. Joje posėdį apžvelgs tarybos sekretorius, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas, kalbės kiti posėdžio dalyviai.
Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, kurioje svarstomas Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimas, numatytų priemonių ir dalyvių pasirengimas.
G.Nausėda šią tarybą suformavo pernai lapkritį, po kelių dienų surengtas pirmasis jos posėdis. Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas tuomet sakė, kad taryba reguliariai rinksis kas ketvirtį, esant reikalui – dažniau.
Taryboje dirba skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės atstovai.
D.Trumpas užsiminė apie susitikimą su V.Zelenskiu kitą savaitę
06:07
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas užsiminė apie galimą susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak „Reuters“, D.Trumpas sakė, kad „tikriausiai“ susitiks su V.Zelenskiu kitą savaitę, kai Ukrainos vadovas atvyks į Jungtines Valstijas kalbėti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Tikriausiai taip“, – atsakė D.Trumpas į žurnalisto klausimą, ar susitiks su Ukrainos vadovu.
Kitų detalių kandidatas į antrąją JAV prezidento kadenciją nepateikė.
Seimui bus pateiktas siūlymas denonsuoti tris ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija
06:03
Seimui ketvirtadienį bus pateikiamas siūlymas denonsuoti tris su ekonominiu bendradarbiavimu susijusias tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija.
Parlamentui bus siūloma atšaukti 1999 pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei analogišką sutartį su Rusija, taip pat susitarimą su Rusija dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.
Susitarimuose dėl investicijų skatinimo nustatoma teisinė bazė, kuria siekiama skatinanti abipuses investicijas, suteikiant garantijas, apsaugą nuo ekspropriacijos ir kompensacijas, nustatytas nevaržomas su investicijomis susijusių lėšų pervedimas į užsienį.
Šiuos susitarimus denonsuoti pasiūliusi Užsienio reikalų ministerija (URM) yra pažymėjusi, jog Lietuvai vienašališkai nutraukus susitarimus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Denonsavus prieš 25 metus pasirašytą sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo pajamų ir pelno mokesčių tarifai Rusijos gyventojų pajamoms iš Lietuvos šaltinių didėtų nuo 0–10 iki 20 proc., jiems plėstųsi mokesčių bazė.
Šią sutartį denonsuoti pasiūliusi Finansų ministerija yra pabrėžusi, jog Rusija dar pernai nustojo taikyti dalį jos nuostatų.
Lietuvos ratifikuota tarptautinė sutartis yra denonsuojama prezidento teikimu, jo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei, dėl to dar sprendžia Seimas.
Dėl pastarųjų sutarčių denonsavimo tempo pastaruoju metu nesutarė URM ir Prezidentūra.
Užsienio reikalų ministras konservatorius Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė dar gegužę pateikė siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda beveik per pusę metų to nepadarė.
Kai kurie G.Landsbergio partijos kolegos G.Nausėdos tokį elgesį siejo su vadinamąja pranešėjo komisija, kurios išvadose konstatuota, jog prezidentas yra pažeidžiamas dėl jo aplinkos ryšių su baltarusiškų trąšų verslu. Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ valdo 30 proc. Klaipėdoje esančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ akcijų, o sutarties denonansavimas esą gali jai pakenkti.
G.Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė praėjusią savaitę Žinių radijui teigė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas G. Nausėda nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo.
Ji žinią apie nedenonsuotas sutartis vadino šaršalu, susijusiu su artėjančiais Seimo rinkimais.
Birželį Seimas denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija.
