Karas Ukrainoje. Generolas įvertino tiesioginio Rusijos ir NATO karo riziką: „Tai tas pats, kaip nuplaukti iki Mėnulio“

„Shutterstock“/ATACMS raketų sistema

Artimiausiomis savaitėmis Ukraina gali gauti slaptą leidimą paleisti raketas į Rusijos teritoriją. Didžioji Britanija ir JAV ruošiasi duoti leidimą, tačiau oficialiai apie tai nori paskelbti tik po to, kai bus paleistos pirmosios raketos, rašo „The Times“.

Leidinio šaltiniai teigė, kad JAV pirmiausia nori susipažinti su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planu, kaip tai galėtų padėti jiems išgyventi žiemos karo mėnesius. Galutinis sprendimas gali būti patvirtintas jau kitą savaitę vyksiančiame JT Generalinės Asamblėjos posėdyje. Tačiau straipsnyje rašoma, kad JAV prezidento Joe Bideno komandoje esama „nerimo“, kad šis žingsnis gali pakenkti Kamalos Harris kampanijai.

V.Zelenskis jau kelis mėnesius siekia gauti leidimą naudoti raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją.

Žiniasklaida teigia, kad baiminamasi iš anksto paviešinti šį žingsnį ir taip perspėti Rusiją.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy šią savaitę Paryžiuje surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, taip pat Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos užsienio reikalų ministrais. Žurnalistų teigimu, sąjungininkai siekė suderinti susitarimą prieš JT Generalinę Asamblėją.

Šaltiniai britų diplomatiniuose sluoksniuose leidiniui sakė, kad jie norėjo parodyti, jog NATO „veikia išvien“, ir išvengti įspūdžio, kad Jungtinė Karalystė ir JAV „dominuoja priimant sprendimus“.

„AP“/„Scanpix“/Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis

Lenkija remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir neabejoja, kad Krymas priklauso Ukrainai. Kaip rašo naujienų agentūra PAP, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tai pasakė per trumpą pranešimą Lenkijos žiniasklaidai Vašingtone.

„Lenkija tikrai remia Ukrainos teritorinį vientisumą, dėl to nekyla jokių abejonių, ir aš tai ne kartą pabrėžiau“, – sakė jis.

Komentuodamas savo skandalingus žodžius apie galimybę perduoti Krymą Jungtinių Tautų mandatui, jis pažymėjo, kad tai buvo pasakyta per „Jaltos Europos strategijos“ forumą Kyjive, vykstant ekspertų diskusijai apie hipotetinius pusiasalio deokupacijos būdus.

„Konferencijoje vyko hipotetinė ekspertų diskusija ne protokolo režimu, kurioje svarstėme, kaip įgyvendinti prezidento Zelenskio pasiūlymus dėl Krymo sugrąžinimo“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Kyjivo „Krymo forume“ Lenkijos ministras pasiūlė idėją perduoti rusų laikinai okupuotą Krymą JT mandatui, kad ten būtų surengtas „sąžiningas referendumas“. Pasak jo, Ukrainos pusiasalis yra simboliškai svarbus Rusijos valdovui Vladimirui Putinui, taip pat strategiškai svarbus Ukrainai. Todėl, jo nuomone, Kyjivas ir Maskva negalės susitarti dėl taikos be Krymo demilitarizavimo.

Sauliaus Jakučionio nuotr./NATO kariai trenijuojasi ginti Suvalkų koridorių

Rusija grasina NATO karu, jei Ukrainai bus leista Vakarų raketomis smogti gilyn į Rusijos teritoriją. Tačiau tai tėra psichologinė manipuliacija, šiandien reali karo tarp Rusijos ir NATO grėsmė praktiškai lygi nuliui. Tokią nuomonę interviu laikraščiui „Der Tagesspiegel“ išsakė į atsargą išėjęs Australijos generolas ir karo analitikas Mickas Ryanas.

„Sakyčiau, kad tokia tikimybė yra 0,0001 proc. Putinas jau maždaug metus kalba, kad Rusija kariauja su NATO. Šiame naratyve nėra nieko naujo“, – pažymėjo generolas.

Pasak jo, „būtų iliuzija manyti“, kad Rusija gali pasipriešinti visai NATO, nors ji nepajėgi įveikti net Ukrainos, kuri neturi visaverčių karinių sąjungininkų.

„Tai tiesiog juokinga. NATO yra daug turtingesnė už Ukrainą ir turi daug didesnius karinius pajėgumus, įskaitant branduolinius ginklus. Putinui būtų absurdiška manyti, kad toks dalykas įmanomas. Tai būtų tas pats, kas sakyti, kad jis ketina nuplaukti iki Mėnulio“, – sakė M.Ryanas. 

Analitikas pabrėžė, kad Vladimiras Putinas yra labai geras manipuliatorius ir supranta, kaip veikia žmonių emocijos. 

„Jis supranta, kaip mąsto ir elgiasi Vakarų politikai. Ir jam puikiai sekasi jais manipuliuoti, kad jie manytų, jog yra pažeidžiami, net jei taip nėra“, – pažymėjo australų generolas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius laidoje „Eine Stunde ZEIT“ kreipėsi į savo tautiečius, kad paaiškintų jiems, kaip svarbu ir toliau padėti Ukrainai.

„Turime suprasti, kad jei Ukraina pralaimės šį karą dėl to, kad bus nutraukta mūsų arba Vakarų parama, rytoj Ukrainos nebus. Parama Ukrainai kainuoja brangiai, tačiau ukrainiečių pralaimėjimas mums kainuos daugiau“, – sakė B.Pistorius.

Jis sakė, kad tai „kainuos daugiau“ ne tik dėl Rusijos ir Vladimiro Putino keliamos karinės grėsmės, bet ir dėl tikėtino pabėgėlių srauto, jei Ukraina pralaimės. Vokietijos gynybos ministras savo kalboje kreipėsi į partijas BSW („Sahros Wagenknecht aljansas“) ir AfD („Alternatyva Vokietijai“), kurios nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai ir pabėgėliams. 

„Kita“ yra techninis terminas, tačiau visi žinome, apie ką kalbame: apie taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tarkime, pasaulinę sanklodą. Jau seniai sutarėme, kad suverenių šalių sienos nebebus keičiamos jėga. O Putinas tai daro, nes mano, kad jam tai leidžiama. Jis savo kojomis trypia tarptautinę tvarką“, – pridūrė B.Pistorius.

Jo teigimu, V.Putinui negalima leisti laimėti karo Ukrainoje, nes toliau Rusija gali pulti Moldovą arba Sakartvelą. Arba, pasak jo, jei Kremliaus šeimininkas sugalvotų, jis galėtų užpulti Baltijos šalis (NATO teritoriją).

„Ir kai girdžiu BSW atstovus ar kitus, kurie sako: „Kad Ukraina turėtų eiti į kompromisą ir atiduoti kelis kvadratinius kilometrus žemės“. Atsiprašau? Ką aš pasakysiu moterų iš Bučos artimiesiems? Ką pasakysiu pagrobtų vaikų tėvams? Ukraina turėtų eiti į kompromisus? Kai Ukraina bus pasirengusi derėtis ir Putinas sutiks, mes pirmieji tai paremsime ir padarysime viską dėl taikos“, – reziumavo Vokietijos gynybos ministras.

Asmeninio albumo nuotr. iš VK paskyros/Russelas Bentley

Rusija keturis savo kareivius, tarnaujančius okupuotoje Ukrainos teritorijoje, penktadienį apkaltino kankinus Rusijos kontroliuojamame Donecke gyvenusį JAV pilietį, kuris nuo 2014 metų kovojo su promaskvietiškomis pajėgomis.

Atvejai, kai Rusija Ukrainoje tarnaujančius kareivius, kurie namuose yra šlovinami, apkaltina įvykdžius nusikaltimus, yra labai reti.

Valdžios institucijos nenurodė, kas paskatino kareivius nužudyti Russellą Bentley, kuris reguliariai pasirodydavo prokremliškuose socialinės žiniasklaidos kanaluose ir palaikė Maskvos plataus masto karinį puolimą Ukrainoje.

Žinomas pravarde Techasas, 64 metų R.Bentley balandžio mėnesį buvo paskelbtas mirusiu rytiniame Ukrainos Donecko mieste. Jo žmona tuomet sakė, kad jį pagrobė ir nužudė Rusijos kariai.

Rusijos tyrimų komitetas penktadienį pareiškė, jog „nustatė visus su Russello Bentley mirtimi susijusius asmenis ir padarytų nusikaltimų aplinkybes“.

Komitetas įvardijo keturis su tuo susijusius kareivius: Vladislavą Agalcevą, Vladimirą Bažiną, Andrejų Iordanovą ir Vitalijų Vansiackį.

Jie kaltinami „fizinio smurto ir kankinimų naudojimu, aukos mirties sukėlimu dėl neatsargumo, taip pat itin sunkaus nusikaltimo nuslėpimu perkeliant mirusiojo palaikus į kitą vietą“, nurodė komitetas.

Tyrimo duomenimis, balandžio 8 dieną kariai Donecke kankino ir nužudė R.Bentley.

Tada du iš jų susprogdino karinį automobilį, kuriame buvo jo kūnas, o kitas perkėlė palaikus, kad nuslėptų nusikaltimą, nustatė tyrėjai.

Maskva nurodė, kad kareiviai šiuo metu „susipažįsta“ su kaltinimais prieš perduodant bylą teismui.

R.Bentley iš Ostino Teksaso valstijoje devintajame dešimtmetyje tarnavo JAV kariuomenėje.

Jonas Gahras Store / Nathan Howard / REUTERS

Norvegija šiais metais padidins civilinę pagalbą Ukrainai 5 mlrd. kronų (426 mln. eurų) ir pratęs pagalbos paketą trejiems metams iki 2030-ųjų, penktadienį pranešė šios Šiaurės šalies premjeras.

Pratęsus šį terminą, bendras pagalbos paketas padidės iki 135 mlrd. kronų (11,5 mlrd, eurų), palyginti su ankstesne 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) suma iki 2027 metų.

Šalis jau buvo pažadėjusi 22 mlrd. kronų (1,9 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos šiems metams, o papildomi milijardai bus skirti „svarbiems civiliniams poreikiams tenkinti“, po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.

„Europoje susiklostė labai pavojinga padėtis, – sakė J.Gahras Store.

Kad padidintas paketas būtų priimtas parlamente, J.Gahro Store centro kairės mažumos vyriausybei reikės opozicijos, kuri iš esmės pritaria didesnei paramai Ukrainai, paramos.

Norvegija yra didelė dujų ir naftos eksportuotoja ir gavo naudos iš kainų kilimo, kurį sukėlė Rusijos plataus masto karas Ukrainoje.

Remiantis Finansų ministerijos dokumentu, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP, Vokietija planuoja šiais metais padidinti karinę pagalbą Ukrainai beveik 400 mln. eurų, be jau skirtų 7,5 mlrd. eurų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Smogas Kyive

Ukrainos valdžia penktadienį sostinės Kyjivo gyventojams patarė likti namuose, mieste padidėjus oro taršai, kurią iš dalies sukėlė regione kilę gaisrai.

Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija teigė, kad tarša susidarė dėl durpynų ir miško gaisrų regione bei rudeninių temperatūros svyravimų.

Sostinė pabudo apimta tiršto smogo, ore tvyrojo aitrus liepsnojančių gaisrų kvapas. Kai kurie žmonės vaikščiojo su kaukėmis.

Ankstyvą penktadienį Šveicarijos bendrovės „IQAir“, kuri realiuoju laiku stebi oro kokybės lygį, sudarytame labiausiai užterštų didžiųjų miestų sąraše Ukrainos sostinė atsidūrė pirmoje vietoje. Nuo to laiko oro kokybė atrodė šiek tiek pagerėjusi, nes vėliau dieną miestas reitinge nukrito.

Vietos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos departamentas teigė, kad „tikėtina to priežastis – gaisrai Kyjivo regione“.

Pranešama apie gaisrus Vyšhorodo rajone, esančiame maždaug už 20 km į šiaurę nuo sostinės.

Pareigūnai įspėjo apie padidėjusią tokių dalelių kaip dulkės, suodžiai ir dūmai, koncentraciją ore. Kai kuriuose miesto rajonuose oro užterštumo lygis pasiekė maksimalią 100 balų skalės ribą.

Nors žmogaus sukelta klimato kaita tiesiogiai nesukelia gaisrų, ji gali padidinti gaisrų pavojų, nes dėl šylančios temperatūros ir vis mažėjančios oro drėgmės, gamtiniai gaisrai gali lengviau plisti.

Vašingtone įsikūrusios ne pelno organizacijos „World Resources Institute“ duomenimis, pastaraisiais metais miškų gaisrų visame pasaulyje padaugėjo: 2023-iaisiais išdegė beveik dvigubai daugiau miško ploto nei prieš 20 metų.

Kyjivo gyventojams buvo patarta uždaryti langus, riboti laiką lauke, gerti daug vandens ir naudoti oro valytuvus.

„Ypatingą dėmesį į šias rekomendacijas turėtų atkreipti žmonės, sergantys kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligomis“, – teigiama ukrainiečių Ekologijos ministerijos pranešime.

Rudeniniai temperatūros svyravimai sulaiko kenksmingas medžiagas ore, todėl didėja tarša ir prastėja oro kokybė, pridūrė ministerija.

„Sputnik“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Rusija yra pasirengusi galimam konfliktui su NATO Arktyje, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „Politico“.

„Matome, kad NATO intensyvina pratybas, susijusias su galimomis krizėmis Arktyje. Mūsų šalis yra visiškai pasirengusi ginti savo interesus kariniu, politiniu ir gynybiniu-technologiniu požiūriu“, – sakė S.Lavrovas.

Šis pareiškimas buvo dar vienas Kremliaus, kuris ne kartą grasino panaudoti jėgą prieš NATO ir jos sąjungininkes, įskaitant branduolinio konflikto galimybę, karinės retorikos demonstravimas.

Arktis yra šiauriausias Žemės taškas, o jos teritorija priklauso aštuonioms valstybėms: Norvegijai, Švedijai, Suomijai, Danijai, Kanadai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Islandijai ir Rusijai. Visos šalys, išskyrus Rusiją, yra NATO narės.

Suomija įstojo į NATO praėjusių metų balandį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, o Švedija tapo aljanso nare šių metų kovą, todėl NATO narių skaičius padidėjo iki 32.

S.Lavrovas taip pat pabrėžė, kad „Arktis nėra NATO teritorija“, ir pabrėžė, kad kitos šalys, pavyzdžiui, Kinija ir Indija, turi savų interesų šiame regione.

Anksčiau vienas aukšto rango Maskvos pareigūnas įspėjo, kad kilus NATO ir Rusijos karui Suomija būtų „pirmoji, kuri nukentėtų“.

Vasarį Rusija sustabdė savo dalyvavimą Arkties taryboje – tarpvyriausybiniame forume, kuriam priklauso Arkties šalys. Tai įvyko dėl kitų dalyvių boikoto prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Nepaisant to, tam tikras bendradarbiavimas buvo iš dalies atnaujintas.