Svarbiausios naujienos
- J.Stoltenbergas: greičiausias būdas užbaigti karą Ukrainoje – jį pralaimėti
- EP išreiškė paramą Ukrainos prašymui panaikinti apribojimus Vakarų ginklais smogti Rusijai
- „The Telegraph“: V.Putino įsakymas paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje – tai desperacija
- G.Landsbergis – kaktomušoje tarp Lenkijos ir Ukrainos: „Nebandė palaikyti“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Guardian“: perimti dokumentai atskleidė – Rusija gerai žinojo apie Kursko puolimą ir jau seniai
10:57
Rusijos karinė vadovybė numatė Ukrainos įsiveržimą į jos Kursko regioną ir kelis mėnesius rengė planus, kaip užkirsti tam kelią, atskleidė slapti dokumentai, kuriuos Ukrainos kariuomenė teigė perėmusi iš apleistų Rusijos pozicijų regione, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Paaiškėjus tokiai informacijai Rusijos pajėgų sumaištis po rugpjūčio pradžioje įvykdytos Ukrainos operacijos atrodo dar labiau gėdinga ir nepaaiškinama.
Šie dokumentai, kuriais Ukrainos vadovybė pasidalijo su „The Guardian“ redakcija, taip pat atskleidžia rusų susirūpinimą dėl kovinės dvasios tarp Kursko srities karių. Nerimas ypač sustiprėjo po to, kai fronte nusižudė karys, kuris, kaip pranešama, buvo „ilgai sirgęs depresija dėl tarnybos Rusijos kariuomenėje“.
Tada dalinių vadams esą duoti nurodymai užtikrinti, kad kariai kasdien vartotų Rusijos valstybinę žiniasklaidą ir taip palaikytų savo „psichologinę būklę“.
„The Guardian“ negalėjo nepriklausomai patikrinti dokumentų autentiškumo, nors jie turi tikrų Rusijos kariuomenės pranešimų požymių.
Rugpjūčio pabaigoje „The Guardian“ susitiko su juos konfiskavusia Ukrainos specialiųjų operacijų komanda, praėjus kelioms valandoms po to, kai jie paliko Rusijos teritoriją. Komanda sakė, kad iš Kursko srityje esančių pastatų paėmė Rusijos vidaus reikalų ministerijos, Federalinio saugumo biuro ir kariuomenės dokumentus.
Kai kurie iš dokumentų yra spausdinti įsakymai, išdalyti įvairiems daliniams, o kiti – ranka rašyti žurnalai, kuriuose fiksuojami įvykiai ir rūpesčiai konkrečiose pozicijose.
kstyviausi įrašai datuojami 2023 m. pabaigoje, o naujausi dokumentai – likus vos šešioms savaitėms iki rugpjūčio 6 d., kai Ukraina pradėjo puolimą Kursko srityje.
„Ukrainos įsiveržimas į Kurską nustebino Kyjivo partnerius Vakaruose ir daugelį Ukrainos elito atstovų, nes planavimo veiksmai apsiribojo labai mažu ratu žmonių. Tačiau Rusijos kariniuose dokumentuose yra mėnesių mėnesius trukusių įspėjimų apie galimą įsiveržimą į šią teritoriją ir bandymą užimti Sudžą – 5 000 gyventojų turintį miestą, kurį jau daugiau kaip mėnesį savo kontrolėje laiko Ukraina“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai cituoja sausio 4 d. įrašą, kuriame kalbama apie Ukrainos ginkluotų grupuočių „galimą proveržį prie valstybinės sienos“ ir nurodoma sustiprinti mokymus, kad būtų pasirengta atremti bet kokį puolimą.
Vasario 19 d. dalinių vadai buvo įspėti apie ukrainiečių planus „greitai prasiveržti iš Sumų regiono į Rusijos teritoriją iki 80 km į jos gylį, siekiant sukurti „koridorių keturioms dienoms prieš atvykstant pagrindiniams Ukrainos kariuomenės daliniams šarvuočiais“.
Kovo viduryje pasienyje esantiems daliniams buvo įsakyta sustiprinti gynybines linijas ir „organizuoti papildomas pratybas dalinių ir atraminių punktų vadovybei dėl tinkamo gynybos organizavimo“, rengiantis Ukrainos pasienio puolimui.
Birželio viduryje pasirodė konkretesnių įspėjimų apie Ukrainos planus „kryptimi Junakivka-Sudža, siekiant užimti Sudžą“, kas iš tiesų ir įvyko rugpjūčio mėn. Taip pat buvo numatyta, kad Ukraina bandys sunaikinti tiltą per Seimo upę, kad sutrikdytų Rusijos tiekimo linijas regione, kas vėliau irgi buvo įgyvendinta. Birželio mėn. dokumente buvo skundžiamasi, kad fronte dislokuoti rusų daliniai „užpildyti vidutiniškai tik 60-70 proc., o juos daugiausia sudaro silpnai apmokyti rezervistai“.
Rugpjūčio 6 d. prasidėjus ukrainiečių puolimui, daugelis rusų karių paliko savo pozicijas, ir per savaitę Ukraina visiškai perėmė Sudžos kontrolę.
„Jie pabėgo, net neevakuavę ir nesunaikinę savo dokumentų, – pasakojo bylą perėmusios specialiųjų operacijų grupės narys.
V.Putino patikėtinis priminė, per kiek laiko rusų tarpžemyninė balistinė raketa esą pasiektų Strasbūrą
11:58
Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ketvirtadienį perspėjo Vakarų vyriausybes, kad, jei jos uždegs žalią šviesą Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio vakarietiškus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos gilumoje, kils branduolinis karas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Žemųjų parlamento rūmų pirmininkas ir V.Putino Saugumo tarybos narys Viačeslavas Volodinas sureagavo į Europos Parlamente vykusį balsavimą, kuriame ES šalys buvo raginamos suteikti tokį leidimą Kyjivui.
„Tai, ką ragina Europos Parlamentas, veda prie pasaulinio karo naudojant branduolinius ginklus“, – rašė V.Volodinas susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Jo žinutė vadinosi „Tiems, kurie nesuprato iš pirmo karto“ – tai akivaizdi užuomina į V.Putino praėjusios savaitės perspėjimą, kad Vakarai tiesiogiai įsitrauks į karą su Rusija, jei leis Ukrainai paleisti tolimojo nuotolio raketas į Rusijos teritoriją, pažymėjo „Reuters“.
Karas Ukrainoje sukėlė didžiausią Rusijos ir Vakarų konfrontaciją nuo 1962 m. Kubos raketų krizės, kuri laikoma momentu, kai abi Šaltojo karo supervalstybės buvo arčiausiai tyčinio branduolinio karo.
Šią savaitę kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas britų leidiniui „The Times“ teigė, kad Kremliaus lyderis anksčiau buvo paskelbęs „daugybę raudonų linijų“, tačiau ne eskalavo konflikto su Vakarais, kai jos buvo peržengtos.
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad jo komentaras buvo pavojingas ir provokuojantis.
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paprašė ES šalių „nedelsiant panaikinti apribojimus Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimui prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje“.
„Jei kas nors panašaus nutiks, Rusija duos griežtą atsaką, panaudodama galingesnius ginklus. Dėl to niekas neturėtų turėti jokių iliuzijų“, – toliau aiškino V.Volodinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad europiečiai turėtų suprasti, jog Rusijos tarpžemyninei balistinei raketai RS-28 „Sarmat“, Vakaruose žinomai kaip „Satan II“, prireiktų vos 3 minučių ir 20 sekundžių, kad pataikytų į Strasbūrą, kur posėdžiauja Europos Parlamentas.
„The Guardian“: perimti dokumentai atskleidė – Rusija gerai žinojo apie Kursko puolimą ir jau seniai
10:57
Rusijos karinė vadovybė numatė Ukrainos įsiveržimą į jos Kursko regioną ir kelis mėnesius rengė planus, kaip užkirsti tam kelią, atskleidė slapti dokumentai, kuriuos Ukrainos kariuomenė teigė perėmusi iš apleistų Rusijos pozicijų regione, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Paaiškėjus tokiai informacijai Rusijos pajėgų sumaištis po rugpjūčio pradžioje įvykdytos Ukrainos operacijos atrodo dar labiau gėdinga ir nepaaiškinama.
Šie dokumentai, kuriais Ukrainos vadovybė pasidalijo su „The Guardian“ redakcija, taip pat atskleidžia rusų susirūpinimą dėl kovinės dvasios tarp Kursko srities karių. Nerimas ypač sustiprėjo po to, kai fronte nusižudė karys, kuris, kaip pranešama, buvo „ilgai sirgęs depresija dėl tarnybos Rusijos kariuomenėje“.
Tada dalinių vadams esą duoti nurodymai užtikrinti, kad kariai kasdien vartotų Rusijos valstybinę žiniasklaidą ir taip palaikytų savo „psichologinę būklę“.
„The Guardian“ negalėjo nepriklausomai patikrinti dokumentų autentiškumo, nors jie turi tikrų Rusijos kariuomenės pranešimų požymių.
Rugpjūčio pabaigoje „The Guardian“ susitiko su juos konfiskavusia Ukrainos specialiųjų operacijų komanda, praėjus kelioms valandoms po to, kai jie paliko Rusijos teritoriją. Komanda sakė, kad iš Kursko srityje esančių pastatų paėmė Rusijos vidaus reikalų ministerijos, Federalinio saugumo biuro ir kariuomenės dokumentus.
Kai kurie iš dokumentų yra spausdinti įsakymai, išdalyti įvairiems daliniams, o kiti – ranka rašyti žurnalai, kuriuose fiksuojami įvykiai ir rūpesčiai konkrečiose pozicijose.
kstyviausi įrašai datuojami 2023 m. pabaigoje, o naujausi dokumentai – likus vos šešioms savaitėms iki rugpjūčio 6 d., kai Ukraina pradėjo puolimą Kursko srityje.
„Ukrainos įsiveržimas į Kurską nustebino Kyjivo partnerius Vakaruose ir daugelį Ukrainos elito atstovų, nes planavimo veiksmai apsiribojo labai mažu ratu žmonių. Tačiau Rusijos kariniuose dokumentuose yra mėnesių mėnesius trukusių įspėjimų apie galimą įsiveržimą į šią teritoriją ir bandymą užimti Sudžą – 5 000 gyventojų turintį miestą, kurį jau daugiau kaip mėnesį savo kontrolėje laiko Ukraina“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai cituoja sausio 4 d. įrašą, kuriame kalbama apie Ukrainos ginkluotų grupuočių „galimą proveržį prie valstybinės sienos“ ir nurodoma sustiprinti mokymus, kad būtų pasirengta atremti bet kokį puolimą.
Vasario 19 d. dalinių vadai buvo įspėti apie ukrainiečių planus „greitai prasiveržti iš Sumų regiono į Rusijos teritoriją iki 80 km į jos gylį, siekiant sukurti „koridorių keturioms dienoms prieš atvykstant pagrindiniams Ukrainos kariuomenės daliniams šarvuočiais“.
Kovo viduryje pasienyje esantiems daliniams buvo įsakyta sustiprinti gynybines linijas ir „organizuoti papildomas pratybas dalinių ir atraminių punktų vadovybei dėl tinkamo gynybos organizavimo“, rengiantis Ukrainos pasienio puolimui.
Birželio viduryje pasirodė konkretesnių įspėjimų apie Ukrainos planus „kryptimi Junakivka-Sudža, siekiant užimti Sudžą“, kas iš tiesų ir įvyko rugpjūčio mėn. Taip pat buvo numatyta, kad Ukraina bandys sunaikinti tiltą per Seimo upę, kad sutrikdytų Rusijos tiekimo linijas regione, kas vėliau irgi buvo įgyvendinta. Birželio mėn. dokumente buvo skundžiamasi, kad fronte dislokuoti rusų daliniai „užpildyti vidutiniškai tik 60-70 proc., o juos daugiausia sudaro silpnai apmokyti rezervistai“.
Rugpjūčio 6 d. prasidėjus ukrainiečių puolimui, daugelis rusų karių paliko savo pozicijas, ir per savaitę Ukraina visiškai perėmė Sudžos kontrolę.
„Jie pabėgo, net neevakuavę ir nesunaikinę savo dokumentų, – pasakojo bylą perėmusios specialiųjų operacijų grupės narys.
U.von der Leyen atvyko į Kyjivą: prisidės prie pagalbos Ukrainai išgyventi dar vieną žiemą
10:18
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį atvyko į karo nuniokotą Ukrainą, kurios energetikai žada skirti 160 mln. eurų naujų lėšų, kad šalis galėtų išgyventi dar vieną žiemą.
„Mano aštuntasis vizitas į Kyjivą vyksta artėjant šildymo sezonui, o Rusija toliau taikosi į energetikos infrastruktūrą“, – rašė EK vadovė socialiniame tinkle „X“, taip pat pasidalinusi nuotrauka, kurioje ji užfiksuota geležinkelio stotyje.
„Padėsime Ukrainai jos drąsiose pastangose. Atvykau čia aptarti Europos paramos. Nuo pasirengimo žiemos sezonui iki gynybos, stojimo ir pažangos dėl G-7 paskolų“, – pridūrė ji
U.von der Leyen žurnalistams sakė, kad 100 mln. eurų žadamų lėšų bus paimta iš pajamų, gautų už Rusijos turtą, Europos Sąjungos laikomą dėl Maskvos invazijos.
„Visiškai teisinga, kad Rusija sumokėtų už padarytą destrukciją“, – sakė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivą įsiutino Lenkijos ministro planas Krymui: „Krymas yra Ukraina. Taškas“
10:04
Ukrainos užsienio reikalų ministerija atsakė į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio ketvirtadienį pateiktą pasiūlymą suteikti šiuo metu Rusijos okupuotam Krymui Jungtinių Tautų mandatą 20-čiai metų ir vėliau pusiasalyje surengti referendumą.
Ministerija pabrėžė, kad Krymo, kaip Ukrainos teritorijos, statusas nėra diskusijų objektas. Dieną anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministras pasiūlė apsvarstyti galimybę suteikti pusiasaliui JT mandatą, kad būtų užbaigtas karas su Rusija.
Užsienio reikalų ministerijos pareiškime neminimas R.Sikorskis, taip pat nenurodoma, kas konkrečiai bando aptarti Krymo statusą.
„Ukrainos teritorinis vientisumas niekada nebuvo ir negali būti diskusijų ar kompromisų objektas. Krymas yra Ukraina. Taškas. Mūsų gynybos pajėgos, partneriai, JT chartija ir tarptautinė teisė yra Ukrainos pusėje. Krymas yra svarbus Europos saugumo architektūros centras. Visiškas jo atkūrimas įmanomas tik pilnai deokupavus visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Ukrainos pusiasalį“, – rašoma pareiškime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Galvažudžiams – šilti valdžios kabinetai: V.Putinas buria naują politinę armiją
09:41
Į Rusijos parlamentarų postus masiškai veržiasi asmenys, anksčiau įvykdę karo nusikaltimus Ukrainoje. Tokių žmonių bus daug daugiau, ir būtent jie įgyvendins Kremliaus propagandos gaires, kurios savo beprotybe vis labiau gąsdina, teigia ekspertai. Kaip ateityje keisis Rusijos politinis paveikslas?
Rugsėjo pradžioje Rusijoje įvyko rinkimai, kai regionuose buvo atnaujinti parlamentai ir iš naujo paskirti dabartiniai gubernatoriai. Rugsėjo 9 d. Rusijos valdančioji partija pranešė, kad beveik visi buvę Rusijos pradėto karo Ukrainoje dalyviai, iškėlę savo kandidatūras rinkimuose, laimėjo mandatus.
„Iš 380 „specialiosios operacijos“ dalyvių, kuriuos „Vieningoji Rusija“ iškėlė įvairaus lygio rinkimuose, mandatus gaus 308 žmonės, t.y. 81 proc.“, – tuomet sakė laikinai partijos „Vieningoji Rusija" generalinio sekretoriaus pareigas einantis Vladimiras Jakuševas.
Leidinys „Postimees" kartu su Kremliaus vidaus politikos ekspertais ieškojo atsakymų, kokių pasekmių Rusijos valstybės aparatui ir Rusijos visuomenei gali turėti aktyvus karo nusikaltėlių dalyvavimas valdžioje.
Rusijoje tebedirbantys nepriklausomi politologai nuo komentarų šia tema susilaikė. Ekspertai nepasirengę rizikuoti ir atvirai kalbėti apie dabartinį Rusijos režimą ir nesankcionuotą „politinę veiklą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Washington Post“: Rusija korumpuota galybė, bet ji gali pralenkti Vašingtoną ir sąjungininkes
09:26
Praėjusią savaitę NATO aktyviai vykdė stebėjimo skrydžius virš Norvegijos jūros. Orlaivių su AWACS – šis akronimas reiškia „Airborne Warning and Control System“ (Įspėjimo ir kontrolės sistema iš oro) – įgula bandė užfiksuoti grėsmę: Rusijos šiaurinis laivynas manevravo netoli Islandijos, vykdydamas didžiules pasaulines karinio jūrų laivyno pratybas.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad šiose pratybose, pavadintose „ Vandenynas 2024“, dalyvavo apie 400 Rusijos karo laivų, povandeninių laivų ir pagalbinių Šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenyno laivų, taip pat Viduržemio, Kaspijos ir Baltijos jūrose, kartu su maždaug 90 tūkst. karių. Taip pat prisijungė ir Kinijos laivai.
Amerikiečių leidinio „The Washington Post“ Europos reikalų apžvalgininkas Lee Hockstaderis pastebėjo, kad net, jei Rusijos duomenys yra išpūsti, ši operacija priminė, kad „Maskva ir toliau turi pakankamai pajėgumų, kad galėtų projektuoti savo galią visame pasaulyje“.
Jo vertinimu šis, lyg šaltas dušas išblaivinantis, faktas dažnai nutylimas, nustumiamas į antrąjį planą dėl augančios Kinijos grėsmės ir Vašingtono susitelkimo į Indokiniją ir Ramiojo vandenyno regioną.
„Taip neturėtų būti, nes būtų klaida dar kartą nuvertinti Kremliaus ryžtą mesti iššūkį JAV vadovaujamai pasaulinei tvarkai arba Maskvos išliekamąją galią Ukrainoje“, – rašo autorius.
Plataus masto Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje pradžia atskleidė, kad Rusijos sausumos pajėgos yra nekompetentingai vadovaujamos ir pavaldžios tironui, kuriam rūpi tik jo paties arogancija ir neoimperinės ambicijos: „Dėl to susidariusi aklavietė, kuri tęsiasi jau trečius metus, Maskvai tapo strategine katastrofa“.
„Nors Rusija ir yra korumpuota, atgal judanti, nihilistinė galybė, ji vis tiek išlieka galybė. Atsižvelgiant į tai, kad Vakarai neteisingai supranta Maskvos atsparumą, verta įvertinti grėsmę, kurią ji vis dar kelia toli už Ukrainos sienų“, – svarstė L.Hockstaderis.
Pastaraisiais mėnesiais apie šią grėsmę priminimų netrūko.
Praėjusią savaitę per skrydžius, kuriais buvo patruliuojama Norvegijos jūroje į rytus nuo Islandijos, beveik kiekvieno skrydžio metu buvo aptikti Rusijos laivai, kaip spėjama, dalyvaujantys pratybose „Vandenynas 2024“, anksčiau nurodė NATO atstovas spaudai.
„Skrydžio, kuriame dalyvavau, taktikos vadovas, Prancūzijos karinių oro pajėgų majoras, man pasakė: „Su Rusijos kariniu laivynu susidurdavome nedažnai. Dabar žinome, kad jie ten yra.“
Šią įžvalgą, pasak autoriaus,britų analitinio centro „Chatham House“ parengtame dokumente neseniai patvirtino pusė tuzino karinių specialistų, apžvelgę Maskvos planus atkurti savo kariuomenę, kuriai dabar skiriama net trečdalis visų Rusijos vyriausybės išlaidų.
Pasak L.Hockstaderio, daug kalbama apie įspūdingą Ukrainos sėkmę nuskandinant arba paralyžiuojant dalį V.Putino Juodosios jūros laivyno.
Tačiau „Chatham House“ tyrime teigiama, kad sunaikinti ar išjungti laivai, išskyrus kelias išimtis, buvo „labai seni arba riboto pajėgumo“. Dokumente daroma išvada, kad Rusijos laivynas „neprarado savo kovinių pajėgumų mėlynuosiuose vandenyse“, o Maskvos „pasaulinės galios projektavimo pajėgumai nesumažėjo“.
Siekdami pabrėžti šį pajėgumą, trys Rusijos karo laivai ir povandeninis laivas birželio mėn. įplaukė į Kubos vandenis ir kelias dienas išbuvo prie pat Havanos. Jie nekėlė konkrečios grėsmės Jungtinėms Valstijoms; skirtingai nei kiti Maskvos arsenale esantys laivai ir povandeniniai laivai, jie neturėjo branduolinių ginklų. Tačiau jie turėjo hipergarsinių tiksliųjų raketų, kurių veikimo nuotolis siekė kelis šimtus mylių, pastebėjo apžvalgininkas.
Jo nuomone, taip pat verta prisiminti, kad V.Putino žvanginimas branduoliniais gnklais, kuriuo jis sėkmingai įbaugino Vakarų lyderius, kad šie sulėtintų ginklų tiekimą Ukrainai, buvo susijęs ne tik su retorika.
Jo įsakymu Rusijos pajėgos gegužės mėn. repetavo pasirengimą paleisti taktinius branduolinius ginklus.
„Tai nereiškia, kad V.Putinas ketina pradėti branduolinį karą, ar kad jis mano, jog Rusijos laivynas galėtų susigrumti su JAV kariniu laivynu. Tačiau kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo labiau Vakarai turėtų pasitikėti jo pagrindine prielaida, kad Maskva gali pralenkti Vašingtoną ir jo sąjungininkus dėl didžiulės Rusijos pajėgų ir išteklių masės ir grasinimais eskaluoti Vakarus išvesti iš pusiausvyros“, – dėstė jis.
V.Putino strategija atrodo vis labiau pagrįsta, nes Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose Europos dalyse visuomenės parama Ukrainai sumažėjo. Ten sumažėjo vilčių, kad Rusiją galima nugalėti mūšio lauke arba kad jos ekonomika žlugs dėl JAV vadovaujamų sankcijų.
Pageidavimus, kad Rusija būtų laikoma popieriniu tigru, diskreditavo nesėkmingas Ukrainos kontrpuolimas praėjusiais metais ir V.Putino gebėjimas atremti bandymą sukilti praėjusiais metais ir pakartotines karines nesėkmes.
Žinoma, Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną šią vasarą buvo propagandinis triumfas. Tačiau Kyjivas kontroliuoja tik 0,006 proc. Rusijos sausumos teritorijos. Priešingai, Maskvos pajėgos užima beveik 20 proc. Ukrainos teritorijos – nepaisant 200 mlrd. dolerių Vakarų karinės ir kitokios pagalbos, įvertino apžvalgininkas.
„Vakarai teisingai pasielgė, padėdami Kyjivui išsaugoti nepriklausomybę. Dabar reikia suformuluoti raumeningą ilgalaikę strategiją, kuri atgrasytų nuo būsimos Rusijos agresijos Ukrainoje ir kitur – be migla aptrauktų, optimistinių prielaidų, kad Maskvos pajėgos yra išsekusios.“
„Turėjome jį vilkti“: R.Kadyrovas skundžiasi, kad E.Muskas išjungė jo „Tesla Cybertruck“
08:54
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasiskundė, kad milijardierius Elonas Muskas tariamai išjungė jo pikapą „Tesla Cybertruck“. Verslininkas to nekomentavo.
Savo „Telegram“ kanale Kremliaus marionetė pareiškė, kad tai buvo „šlykštus E.Musko poelgis“.
„Dovanoja brangias dovanas iš širdies, o paskui nuotoliniu būdu jas išjungia. Tikriausiai prisimenate jo dovaną – „Cybertruck“, kurį aprūpinome kulkosvaidžiu ir nusiuntėme į specialiąją karinę operaciją (taip Rusija vadina plataus masto karą, kurį 2022 m. pradėjo prieš Ukrainą – red. past.) Transporto priemonė puikiai susidorojo su kovinėmis užduotimis. Ji pademonstravo manevringumą ir gerą įgulos apsaugą“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Kremlius didina bepiločių orlaivių gamybą, siekdamas kompensuoti karo pasekmes
07:51
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, Kremlius didina bepiločių orlaivių gamybą, nes siekia kompensuoti socialines ir ekonomines karo Ukrainoje pasekmes.
„Kremlius ir toliau signalizuoja apie savo pasiryžimą gerinti Rusijos bepiločių orlaivių operacijas Ukrainoje ir dronų gamybos pajėgumus, stengdamasis kompensuoti socialinius ir ekonominius ilgalaikio Rusijos karo padarinius“, – rašo ISW.
Rugsėjo 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Rusijos karinės-pramoninės komisijos atstovais ir aptarė dedamas pastangas didinti Rusijos bepiločių orlaivių gamybą.
Jis pripažino, kad bepiločiai orlaiviai yra neatsiejama šiuolaikinės karybos dalis, o Rusijos karas Ukrainoje dar labiau patvirtino šį vertinimą.
V.Putinas sakė, kad 2023 m. Rusijos įmonės Rusijos kariams pristatė apie 140 000 bepiločių orlaivių, ir teigė, kad 2024 m. Rusija planuoja dešimteriopai ( iki 1,4 mln. bepiločių orlaivių) padidinti bepiločių orlaivių gamybą.
Kremliaus vadovas pabrėžė, kad Rusija turi „nuosekliai“ didinti bepiločių orlaivių gamybos pajėgumus ir gerinti Rusijoje pagamintų bepiločių orlaivių efektyvumą, kad jie atitiktų Rusijos kariuomenės poreikius.
Jis taip pat gyrė Rusijos privačias iniciatyvas dronų gamybos srityje.
V.Putinas pažymėjo, kad privatūs bepiločiai orlaiviai nėra „prastesni“ už valstybinių gynybos bendrovių gaminamus dronus ir kad Rusijos gynybos ministerija esą kruopščiai išbando visus bepiločių orlaivių modelius prieš perduodama juos Rusijos kariams fronte.
Tačiau DW tyrimas aptiko įrodymų, kad kai kurios Rusijos nereguliariosios pajėgos gali išbandyti naujai sukurtus dronus per smūgius prieš Ukrainos civilius gyventojus, galbūt siekdamos pagreitinti bandymus.
V.Zelenskis: Ukrainos puolimas Kurske į šią sritį nukreipė 40 tūkst. Rusijos karių
07:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl ukrainiečių puolimo Rusijos pasienio Kursko srityje nuo fronto buvo nukreipta 40 tūkst. Rusijos karių.
Rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pradėjo Kursko puolimą, siekdamas atitraukti Maskvos pajėgas iš Rytų Ukrainos, kur rusai pastaraisiais mėnesiais užėmė daugybę kaimų.
Padėtis rytiniame Donecko regione yra labai sudėtinga, tačiau Ukrainai pavyko sumažinti Maskvos kovinius pajėgumus ten, sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
„Atskiras klausimas buvo operacija Kursko srityje. Mums jau pavyko į šią teritoriją nukreipti apie 40 tūkst. Rusijos karių. Mūsų veiksmai tęsiasi“, – teigė jis.
Ukrainos Kursko puolimas užklupo Kremlių praėjus pustrečių metų nuo invazijos pradžios ir privertė Maskvą išsiųsti į regioną pastiprinimą.
Rusija teigia nuo praėjusios savaitės per kontrpuolimą atsiėmusi iš Ukrainos daugiau kaip dešimt kaimų Kursko regione.
Trečiadienį naujienų agentūrai AFP šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas teigė, kad Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją, buvo sustabdytas.
Ukrainos šiaurės rytų Sumų regiono regioninė valdžia ketvirtadienį apkaltino Rusiją bombardavus slaugos namus, kuriuose gyvena daugiau kaip 200 senyvo amžiaus žmonių.
Per šį smūgį žuvo vienas žmogus, dar 13 buvo sužeisti, pranešė Sumų karinė administracija per „Telegram“.
V.Zelenskis pasmerkė smūgį, sakydamas, kad Rusija negalėjo nežinoti, jog tai senjorų slaugos namai, o ne karinė bazė.
„Mes tikrai atsakysime Rusijos kariuomenei už šį terorą. Apčiuopiamai“, – sakė jis.
ES ragina suimti V.Putiną ir jo bendrininkus
06:54 Atnaujinta 08:49
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) jau išdavė šešis arešto orderius asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimus prieš Ukrainą.
Europos Sąjunga paragino Romos statutą ratifikavusias valstybes vykdyti savo įsipareigojimus.
Kaip rašo naujienų agentūra „Ukrinform“ , atitinkamas pareiškimas buvo padarytas per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį Vienoje. ES kalba apie didelį susirūpinimą dėl Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų, kuriuos Rusija neteisėtai perkėlė iš šalies, likimo.
„Europos Sąjunga dar kartą ragina Rusiją ir Baltarusiją nedelsiant užtikrinti jų saugų grįžimą į Ukrainą“, – sakoma pareiškime.
Be to, ES reikalauja nedelsiant paleisti visus asmenis, kuriems Rusijos Federacija neteisėtai atėmė laisvę, „įskaitant tris savavališkai sulaikytus ESBO darbuotojus“.
„Primename Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus šešis arešto orderius, įskaitant prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo, susijusio su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu ir perdavimu. Visos valstybės, Romos statuto šalys, privalo vykdyti TBT išduotus arešto orderius“, – pažymėjo ESBO.
2023 m. kovą TBT išdavė tarptautinius arešto orderius prezidentui Vladimirui Putinui ir vaikų reikalų komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos.
Šių metų kovo 5 d. TBT išdavė Rusijos aukšto rango karinių pareigūnų Viktoro Sokolovo ir Sergejaus Kobylašo, arešto orderius, pagrįstai įtardamas juos karo nusikaltimais – atakų nukreipimu į civilius objektus ir pernelyg didele atsitiktine žala civiliams gyventojams arba žala civiliniams objektams ir nusikaltimu žmoniškumui.
Birželio 25 d. TBT išdavė arešto orderius buvusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir generalinio štabo vadui Valerijui Gerasimovui, kurie dalyvavo 2022 m. rudenį prasidėjusiuose smūgiuose Ukrainos energetikos objektams. Šie smūgiai buvo nukreipti prieš Ukrainos civilius gyventojus, todėl turi karo nusikaltimo ir nusikaltimų žmoniškumui požymių.
Mėnesio pradžioje V.Putinas lankėsi Mongolijoje, kuri yra ratifikavusi Romos statutą, tačiau Ulan Batoras nesuėmė Rusijos prezidento.
Rusija atakavo Ukrainos regionus bepiločiais orlaiviais „Shahed“
06:29
Rusija į Ukrainos teritoriją paleido grupes „Shahed“ tipo atakos bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos oro pajėgos socialiniuose tinkluose.
„Pranešama, kad nuo 21.00 val. dronai skraido per Sumų sritį Romny miesto kryptimi“, – rašė Ukrainos kariuomenės oro pajėgos.
Apie 21:30 PS pranešta, kad virš Ukrainos jau skraido dvi „Shahed“ grupės: viena toliau juda Sumų srities pietuose Poltavos srities link, kita juda Černihivo srities pietuose pietvakarių kryptimi.
Remiantis internetiniu žemėlapiu, oro pavojus šiuo metu paskelbtas Sumų, Černihivo, Poltavos ir Kyjivo srityse.
V.Zelenskis įvedė naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Kinijai
06:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įgyvendino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą, kuriuo nustatomos naujos sankcijos šešiems fiziniams ir daugiau kaip 40 juridinių asmenų iš Irano, Kinijos ir Rusijos.
Dekretu Nr. 638 įvestos sankcijos šešiems piliečiams, taip pat 40 juridinių asmenų iš Rusijos Federacijos, Irano ir Kinijos 10 metų laikotarpiui.
Kitu dekretu Nr. 639 įvestos sankcijos dviem įmonėms: Rusijos UAB „Majak laivų apšvietimo gamykla“ ir federalinei valstybinei įmonei „Kazanės valstybinė ginklų miltelių gamykla“.
Abiejuose dekretuose pažymima, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija turi informuoti Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių kompetentingas institucijas apie sankcijų taikymą ir kelti su jomis klausimą dėl panašių ribojamųjų priemonių įvedimo.
