Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
08:23 /11:40

Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: Ukraina rengia derybų su Rusija planą, jau įvyko pirmi susitikimai

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
V.Zelenskis / „AFP“/„Scanpix“

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

V.Zelenskis: Ukraina rengia derybų su Rusija planą, jau įvyko susitikimai

11:37

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukraina aktyviai rengia planą, kuris bus pradžia ir pagrindas bet kokio formato pokalbiams su Rusija; trys plano punktai jau parengti, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidentas sako, kad trys punktai jau parengti, o susitikimai su Rusijos Federacijos atstovais įvyko internetiniu formatu, „bus daugiau susitikimų ne internetu ir internetu“.

Kartu jis mano, kad dabar Rusijos Federacija nori tęsti karą.

„Mes pareiškėme, kad esame pasirengę matyti Rusiją antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, nes visi mūsų sąjungininkai, įskaitant artimiausius, kurie yra mūsų pusėje ir visada priešinasi Rusijos agresijai, visi sakė, kad Rusija turėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime. Nes Rusija kovoja prieš Ukrainą. Karas negali baigtis be vienos iš šalių.

Ir, kaip sakėme lapkričio pradžioje, visas planas bus parengtas. Tai bus pradžia ir pagrindas kalbėtis su Rusija bet kokiu formatu. Bet kokiu formatu, su bet kuriuo jos atstovu, nes bus planas ir bus ką parodyti. Jei jiems tai nepatiks, jų reakcija į konkrečius dalykus bus aiški – jie nori tęsti karą“, – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis: Ukraina rengia derybų su Rusija planą, jau įvyko susitikimai

11:37

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukraina aktyviai rengia planą, kuris bus pradžia ir pagrindas bet kokio formato pokalbiams su Rusija; trys plano punktai jau parengti, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidentas sako, kad trys punktai jau parengti, o susitikimai su Rusijos Federacijos atstovais įvyko internetiniu formatu, „bus daugiau susitikimų ne internetu ir internetu“.

Kartu jis mano, kad dabar Rusijos Federacija nori tęsti karą.

„Mes pareiškėme, kad esame pasirengę matyti Rusiją antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, nes visi mūsų sąjungininkai, įskaitant artimiausius, kurie yra mūsų pusėje ir visada priešinasi Rusijos agresijai, visi sakė, kad Rusija turėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime. Nes Rusija kovoja prieš Ukrainą. Karas negali baigtis be vienos iš šalių.

Ir, kaip sakėme lapkričio pradžioje, visas planas bus parengtas. Tai bus pradžia ir pagrindas kalbėtis su Rusija bet kokiu formatu. Bet kokiu formatu, su bet kuriuo jos atstovu, nes bus planas ir bus ką parodyti. Jei jiems tai nepatiks, jų reakcija į konkrečius dalykus bus aiški – jie nori tęsti karą“, – sakė V.Zelenskis.

„Tai melas“: V.Zelenskis neigia duomenis apie 80 tūkst. Ukrainos karių žūtį

11:32

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė WSJ duomenis, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kare jau prarado 80 tūkst. karių.

„80 tūkst. ukrainiečių karių nuostoliai yra melas. Tikrasis skaičius yra daug mažesnis. Ženkliai“, – pabrėžė jis.

V.Zelenskis: JK ir JAV dar nedavė leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas Rusijoje

11:28 Atnaujinta 11:39

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dar negavo Jungtinių Valstijų ar Jungtinės Karalystės leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas atakuojant Rusijos teritoriją.

„Nei Amerika, nei Jungtinė Karalystė nedavė mums leidimo naudoti šiuos ginklus Rusijos teritorijoje, prieš bet kokius taikinius bet kokiu atstumu. Mes nenaudojome tolimojo nuotolio ginklų Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakė jis vėlai penktadienį.

Ukrainos lyderis pridūrė, kad, jo nuomone, sąjungininkai baiminasi karo veiksmų eskalavimo.

Visgi, anot prezidento, rugsėjo pradžioje Ukrainos sąjungininkai padidino karinę paramą.

„(Pagalba) paspartėjo rugsėjį (...) ir mes jaučiame skirtumą“, – sakė V.Zelenskis, kurio kariuomenė šiuo metu bando stabdyti Rusijos pajėgų veržimąsi į rytus.

Ukraina numušė 11 rusų dronų ir penkias raketas

10:42

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos dronas „Shahed“
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos dronas „Shahed“

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 11 rusų dronų ir penkias raketas.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą devyniomis raketomis bei 16 „Shahed“ tipo atakos dronų.

Pavyko numušti 11 dronų ir penkias valdomas aviacines raketas X-59/69.

Dar penki dronai nukrito nepasiekę taikinių.

Apie žalą ar nukentėjusiuosius informacijos kol kas nėra.

Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Kirovohrado, Sumų, Poltavos, Mykolajivo ir Odesos srityse.

G.Landsbergiui už transatlantinių ryšių puoselėjimą JAV suteiktas apdovanojimas

10:23

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui Jungtinėse Valstijose suteiktas apdovanojimas už transatlantinių ryšių puoselėjimą.

Kaip šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), vienas garsiausių JAV politikos analizės centrų, Vašingtone įsikūręs Europos politikos analizės centras (CEPA) 2024 metų Transatlantinės lyderystės apdovanojimą skyrė Lietuvos diplomatijos vadovui. 

Šiuo apdovanojimu įvertinamos G.Landsbergio, Lietuvos ir Baltijos šalių nuoseklios ir sėkmingos pastangos telkiant tarptautinę paramą Ukrainai, puoselėjant ir stiprinant transatlantinius ryšius.

Apdovanojimas oficialiai bus įteiktas rugsėjo 26 dieną Vašingtone. Po apdovanojimo vyksiančioje diskusijoje ministras G.Landsbergis su CEPA vadovais aptars galimus bendrus žingsnius siekiant Ukrainos pergalės.

CEPA kasmet pagerbia pasaulio lyderius, pasižymėjusius ginant laisvę, demokratines vertybes, teisės viršenybės principus ir prisidėjusius prie transatlantinių ryšių stiprinimo.

Anksčiau CEPA Transatlantinės lyderystės apdovanojimą yra gavę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė, Mateuszas Morawieckis, Kaja Kallas ir Krišjanis Karinis, JAV senatoriai Mitchas McConnellas ir Rogeris Wickeris.

Rusija teigia numušusi daugiau kaip 100 Ukrainos dronų

09:31

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusijos gynybos ministerija skelbia per naktį į šeštadienį virš savo teritorijos numušė 101 Ukrainos droną. Anot pranešimų, daugumos jų nukritimo vietose padaryta tik nedidelė žala, o nukentėjusiųjų nėra.

„Buvo sunaikintas šimtas vienas Ukrainos stacionarus UAV (bepiločių orlaivių), kurį perėmė budinčios oro gynybos sistemos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

53 dronai buvo numušti virš Briansko srities, kurios gubernatorius sakė, kad pranešimų apie žalą ar aukas negauta.

18 jų nukrito virš Krasnodaro, kuris yra šalia Krymo, Ukrainos Juodosios jūros pusiasalio, kurį 2014 metais aneksavo Rusija.

Krasnodaro gubernatorius Venjaminas Kondratjevas teigė, kad iš kritusios drono nuolaužos „sukėlė gaisrą, kuris išplito į sprogstamuosius objektus“ Tichorecke.

Gyventojai buvo evakuoti, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešta, pridūrė jis „Telegram“.

Rusija skelbia beveik kasdien numušanti Ukrainos dronus, atsakydama į, Kyjivo teigimu, atsakomuosius smūgius už Rusijos atakas per 2022 metų vasarį pradėtą invaziją.

Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 640 920 karių

09:23

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 640 920 karių, rugsėjo 21 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Į šį skaičių įeina 1 440 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.

Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 746 tankų, 17 170 šarvuotų kovos mašinų, 24 966 transporto priemonių ir degalų cisternų, 18 270 artilerijos sistemų, 1 193 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 949 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 15 561 bepiločio orlaivio, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.

 

Žiniasklaida įvardijo tikėtiną F-16 katastrofos Ukrainoje priežastį

08:50

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Generalinis štabas/Oleksijus Mesis
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Generalinis štabas/Oleksijus Mesis

Leidinys „Breaking Defense“ sužinojo keletą detalių apie F-16 katastrofą, per kurią žuvo ukrainiečių pilotas Oleksijus Mesis, visų pirma, kad lėktuvas galėjo sudužti dėl to, kad į lėktuvą pataikė numuštos Rusijos raketos nuolaužos.

Leidinys pažymi, kad viena iš versijų yra ta, jog F-16 netyčia praskrido pro perimtos ir numuštos Rusijos raketos nuolaužų debesį.

„Šios sunaikintos raketos nuolaužos galėjo sugadinti variklį ir kitas lėktuvo dalis...“, – rašoma leidinyje. 

Pažymima, kad ši versija yra labiausiai tikėtina, atsižvelgiant į ankstesnius precedentus.

Pasak „Breaking Defense“ šaltinio, Ukraina dėl tos pačios priežasties jau neteko keturių naikintuvų – dviejų MiG-29 ir dviejų „Su“.

Šaltinis pridūrė, kad ankstesni nuostoliai nesulaukė tokio dėmesio, nes tai buvo „nebrangūs, modernūs naikintuvai“.

JAV svarsto galimybę siųsti Ukrainai vidutinio nuotolio valdomų bombų, skirtų F-16

08:40

Cover Images/Scanpix/Naikintuvai
Cover Images/Scanpix/Naikintuvai

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę siųsti Ukrainai vidutinio nuotolio valdomų bombų lėktuvams F-16 kaip dalį 375 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketo, praneša „Politico“.

JAV oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir sąjungininkai jau naudoja šias bombas, vadinamas „Joint Standoff Weapon“ (JSOW), kurios idealiomis sąlygomis gali smogti taikiniams, esantiems už daugiau nei 130 kilometrų, ir gali naudoti 225 kg vienkartinę arba kasetinę kovinę galvutę. Tai suteiktų Ukrainai papildomą pranašumą siekiant smogti Rusijos pajėgoms.

Pasak dviejų JAV pareigūnų ir su šiuo klausimu susipažinusio asmens, į paketą, kuris vis dar baigiamas derinti, taip pat bus įtraukta artilerijos šaudmenų, raketų ir oro gynybos raketų. 

Rusai klastingai smogė Kryvyj Rihui: žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, po griuvėsiais gali būti žmonių

08:22

Ukrainos skubios pagalbos tarnyba/ „Telegram“/Kryvyj Rihas
Ukrainos skubios pagalbos tarnyba/ „Telegram“/Kryvyj Rihas

Rusijos okupantai raketomis atakavo Kryvyj Riho miesto (Dniepropetrovsko sritis) gyvenamąjį rajoną; po griuvėsiais gali būti žmonių.

Iš pradžių tapo žinoma apie mažiausiai 2 žuvusiuosius ir 3 sužeistuosius. Šia informacija pasidalijo miesto gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas. „Dar vienas teroristinis rusų išpuolis. Tęsiamas raketinės atakos prieš miesto gyvenamąjį sektorių padarinių likvidavimas. Dalyvauja visos gelbėjimo, komunalinės ir medicinos tarnybos“, – sakė jis.

Vėliau Dnepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas patikslino, kad žuvo trys žmonės – dvylikametis berniukas ir 75 ir 79 metų moterys.

„Dar vienas baisus priešo puolimas Kryvyj Rihe. Vidury nakties, kai miestas miegojo. Dabar jau žinome apie 3 žuvusius, tarp jų ir vaiką. Reiškiame gilią užuojautą šeimoms... Taip pat yra sužeistųjų. Nukentėjo privatūs gyvenamieji namai. Daugiau informacijos vėliau“, – dalijosi informacija pareigūnas.

S.Lysakas pridūrė, kad sužeisti 31 ir 50 metų vyrai bei 17-metis berniukas. Nukentėjusieji paguldyti į ligoninę, jų būklė vidutinio sunkumo.

 

Lietuva svarsto sulaikytus Zimbabvei skirtus ugniagesių automobilius perduoti Ukrainai

08:09

Lukas Balandis / BNS nuotr./Nida Grunskienė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Nida Grunskienė

Lietuva praėjusiais metais Klaipėdoje dėl sankcijų sulaikytus ir į Zimbabvę vežtus 17 gaisrinių automobilių svarsto perduoti Ukrainai.

„Taip, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir prokuroras priėmė sprendimą, jeigu neklystu, 17 automobilių, kurie turėjo nukeliauti į Zimbabvę, jie turėtų būti konfiskuoti ir sprendžiamas klausimas galbūt dėl perdavimo Ukrainai“, – žurnalistams penktadienį sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Praėjusią savaitę Pietų Afrikos valstybiname naujienų portale „The Herald“ pasirodė raginimas Lietuvai perduoti praėjusiais metais Zimbabvės iš Baltarusijos įsigytus 17 automobilių.

Zimbabvės generalinės prokurorės teigimu, automobiliai Klaipėdos jūrų uoste buvo sulaikyti praėjusių metų kovą, skelbia portalas „ZimLive“.

„Yra prokuroro nutarimas, kuriame informuojame Zimbabvės prokuratūrą, kad tie 17 automobilių yra konfiskuoti todėl, kad tai įmonei, kuri pagamino automobilius, yra taikomos sankcijos ir taip pat taikomos yra sankcijos pačiai Zimbabvei“, – kalbėjo N.Grunskienė.

Pasak jos, dėl šio sprendimo diplomatiniais kanalais buvo informuota ir Afrikos valstybė. 

„Laukiam, ar pasinaudos apskundimo teise“, – sakė generalinė prokurorė.

„ZimLive“ taip pat nurodo, jog Zimbabvės generalinė prokurorė šiemet buvo atvykusi į Lietuvą, siekdama atgauti automobilius.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas