Karas Ukrainoje. A.Kubilius reikalauja prieš karą su Rusija sukaupti šaudmenų atsargas

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Rusijai smogus į daugiaaukščius daugiabučius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive, buvo sužeista per 20 žmonių, pranešė pareigūnai.

Aviacinės bombos vėlai šeštadienį krito Ševčenkos rajone, sakė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Pasak jo, sugriauti du gyvenamieji pastatai, 16 ir devynių aukštų, o dar septyni pastatai buvo apgadinti.

Sužeistas 21 žmogus, įskaitant aštuonerių metų vaiką ir du septyniolikmečius, nurodė O.Synjehubovas ir Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Penktadienį vakare per rusų ataką Charkive buvo sužeista 15 žmonių, tarp jų – 10 metų ir 12 metų vaikai, anksčiau pranešė I.Terechovas.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per abi atakas buvo panaudotos KAB tipo sklandančios bombos – modifikuotas sovietinis ginklas, pastaraisiais mėnesiais padarantis daug žalos Rytų Ukrainoje.

Sekmadienio naktį Rusija taip pat atakavo Ukrainą 80 „Shahed“ tipo dronų ir dviem raketomis, pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Numuštas 71 dronas, o dar šeši bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių, sakoma pranešime platformoje „Telegram“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Kubilius

Europos Sąjunga turi būti pasirengusi Rusijos agresijai per kelerius metus, todėl būtina sudaryti bent nedideles šaudmenų atsargas. Tai paskelbė naujasis ES gynybos komisaras Andrius Kubilius, teigdamas, kad tai geriausias būdas padidinti nepakankamą bloko ginkluotės pramonę ir taip pasirengti karui.

Kaip rašo „Financial Times“, A.Kubilius savo planą palygino su panašiais susitarimais dėl gamtinių dujų, pagal kuriuos šalys turi kaupti atsargas ir dalytis jomis su kaimyninėmis šalimis, kurioms jų reikia.

„Kodėl mes neturime kriterijų, vadinamų kariniu saugumu, kad saugotume tam tikrą kiekį artilerijos sviedinių ir kitų produktų... tarkime, parako?“, – pažymėjo jis.

Kovo mėnesį ES skyrė 500 mln. eurų, kad iki 2025 m. pabaigos gamybos pajėgumai būtų padidinti iki 2 mln. sviedinių per metus. A.Kubilius pareiškė, kad tai jau yra geresnis rezultatas, palyginti su metine 300 000 sviedinių riba, buvusia iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, tačiau reikia daugiau.

„Jei neklystu, mes vis dar atsiliekame nuo rusų“, – pažymėjo jis.

A.Kubilius taip pat sakė, kad norėtų glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos ginklų gamintojais, nes dronai ir raketos pakeitė šiuolaikinį mūšio lauką. „Jie turi tikros patirties“, – sakė jis.

Europos Komisijos narys įspėjo, kad laiko švaistyti nėra kada, primindamas Vokietijos vertinimą, kad Rusija iki 2029 m. gali būti pasirengusi užpulti ES narę.

„Demokratiški europiečiai turi būti kuo vieningesni. Įžvelgiu pavojų mūsų silpnume... ir Putinas gali būti linkęs ieškoti papildomų nuotykių. Kinai taip pat stebi. Kinai padarys vieną paprastą išvadą: Vakarai yra labai silpni. Nepaisant to, kad bendra Vakarų ekonominė galia yra penkis kartus didesnė nei Rusijos, mes nesame pajėgūs laimėti“, – sakė A.Kubilius.

Ukrainiečiams sėkmingai atakavus bepiločiais orlaiviais Rusijos Toropeco karinį sandėlį sunaikinta 750 tūkst. šaudmenų, sveriančių 30 tūkst. tonų. Apie tai pranešė Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas Antsas Kisivelgas.

Šių atsargų Rusijos kariuomenei būtų užtekę 2–3 mėnesiams. Vidutiniškai kas savaitę Rusijos kariuomenė išnaudoja 10 tūkst. šaudmenų, pranešą Ukrainos žiniasklaida.  

Ukrainos kariuomenė šeštadienio naktį smogė dviem Rusijos teritorijoje esantiems kariniams sandėliams vakarinėje Tverės ir pietinėje Krasnodaro srityse. 

VIDEO: SBU parodė unikalius Gyvačių salos išvadavimo kadrus

SBU parodė unikalius Gyvačių salos išvadavimo kadrus

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU)

Tą dieną, kai Gyvačių saloje buvo iškelta Ukrainos vėliava, audra apvertė motorinę valtį ir kariai atviroje jūroje gumine valtimi su irklais praleido 28 valandas. JAV leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalistas rugsėjo pradžioje lankėsi legendinėje saloje ir kalbėjosi su Ukrainos karinės žvalgybos elitinio specialiojo padalinio „Timūr“ karininkais. Šie vyrai dalyvavo atkovojant rusų buvusią užimtą salą 2022 metų vasarą.

Uolėtas žemės sklypas, esantis Juodojoje jūroje už 20 mylių nuo pakrantės, išvagotas randų, žyminčių nuolatines Ukrainos atakas, kuriomis siekta jį susigrąžinti. Be to, saloje mėtosi krūvos Rusijos karinės technikos liekanų, griuvėsiais virtę pastatai.

Gyvatės sala suteikė Ukrainai placdarmą Juodojoje jūroje ir tapo gelbėjimosi ratu ekonomikai, nes atkovojus salą buvo atnaujintas milijardų dolerių vertės grūdų eksportas.

Salos atgavimas Ukrainai buvo ir svarbi simbolinė pergalė, nes pirmąją karo dieną, kai Rusijos kariniai laivai priartėjo ir pareikalavo, kad ukrainiečiai pasiduotų, pasienio apsaugos pareigūnas radijo ryšiu pasiuntė Rusijos karinį laivą riebiu rusišku keiksmažodžiu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 71 rusų droną.

Rusai atakavo Ukrainą dviem aviacinėmis raketomis Ch-59/69 ir 80 atakos dronų, sakoma kariškių pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.

Numuštas 71 dronas, o dar šeši bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių.

Oro gynyba veikė Chmelnyckio, Vinycios, Čerkasų, Kirovohrado, Žytomyro, Kyjivo, Sumų, Poltavos, Chersono, Mykolajivo srityse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų amunicijos sandėliai Toropece po ukrainieičų atakos

Praėjus keturioms dienoms po to, kai Rusijos vakaruose esančiame Toropeco mieste susprogdino didžiulį arsenalą, ukrainiečių bepiločiai orlaiviai vėl smogė šiam objektui ir atakavo Tichorecką šalies agresorės pietuose.

Kaip rašo „Forbes“, nors ir nėra patvirtinimo, tikėtina, kad šiems smūgiams Ukraina naudoja reaktyvines raketas-dronus „Palianycia“.

Toropeco sandėlyje buvo laikomos didelės šaulių ginklų, minosvaidžių sviedinių, artilerijos raketų ir tolimojo nuotolio balistinių raketų, įskaitant rusiškas „Iskander“ ir Šiaurės Korėjos KN-23, atsargos. Tuo pat metu sandėlis Tichorecke „yra viena iš trijų didžiausių šaudmenų saugojimo bazių ir yra viena iš pagrindinių Rusijos pajėgų logistinio aprūpinimo sistemoje“.

Generalinio štabo vertinimu, smūgio metu ten buvo 2 tūkst. tonų šaudmenų, įskaitant Šiaurės Korėjoje pagamintus sviedinius. Po smūgio iškilęs didelis ugnies kamuolys patvirtina šį vertinimą. Šie sprogimai sandėliuose sukėlė vietinius žemės drebėjimus ir buvo matomi iš kosmoso.

Vienas po kito vykdomi šaudmenų sandėlių puolimai rodo, kad keičiasi Ukrainos gilių smūgių prieš strateginius objektus Rusijos teritorijoje kampanija.

Kyjivas kelis mėnesius prašė savo sąjungininkų Europoje ir Amerikoje leidimo smogti Rusijai britų „Storm Shadow“, prancūzų SCALP-EG ir JAV raketomis, tačiau nuolat sulaukdavo atsisakymo.

„Akivaizdu, kad ukrainiečiai, netekę kantrybės, padvigubino vietoje sukurtų ginklų – bepiločių orlaivių ir raketų – gamybą, kuriais gali apšaudyti Rusijos viduje esančius taikinius prieš tai neprašydami niekieno leidimo. Naujausios atakos taip pat rodo, kad didėja Ukrainos giluminių smūgių skaičius. Ankstesni reidai, kai kuriais iš jų buvo smogiama net 1800 km atstumu į Rusijos gilumą esantiems taikiniams, buvo įspūdingi logistikos požiūriu, bet nedidelio masto“, – teigiama leidinyje.

Tačiau naujausi reidai buvo kur kas destruktyvesni. Tai rodo, kad ginklai neskrenda taip toli kaip ukrainietiški dronai, tačiau yra galingesni ir jų skaičius pakankamas.

Rusai Toropece teigė girdėję reaktyvinius variklius virš galvų prieš sprogstant vietiniam šaudmenų sandėliui, o tai taip pat leidžia manyti, kad buvo panaudota „Palianycia“.

Ši raketa buvo kuriama daugiau nei metus ir neseniai debiutavo kovoje, rugpjūčio 24 d. pataikydama į taikinį okupuotame Kryme. „Palianycia“ gali pasigirti turboreaktyviniu varikliu AI-PBS-350, kurį bendrai sukūrė Čekijos įmonė PBS ir Ukrainos įmonė „Ivčenko-Progres“. Šis variklis sukuria 3400 niutonų traukos jėgą – jos pakanka, kad vieną toną sverianti raketa nuskristų kelis šimtus kilometrų.

Dėl to „Palianycia“ panaši į sparnuotąją raketą „Neptun“ su turboreaktyviniu varikliu. Tačiau pastarosios gamyba yra brangesnė. Reaktyvinė raketa, nors ir mažiau efektyvi, taip pat yra pigesnė. Dėl to jų galima pagaminti daug daugiau.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Kurske

Buvęs JAV valstybės sekretoriaus patarėjas Matthew Bryza mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško deeskalacijos būdų. Jo nuomone, šiuo metu vyksta Kataro tarpininkaujamos Maskvos ir Kyjivo derybos, kad būtų nutrauktos atakos prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą.

„Mano nuomone, Ukrainai būtina gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas ATACMS ir „Storm Shadow“ Rusijos teritorijos gilumoje. Neseniai bepiločio orlaivio smūgis Tverės srities Toropeco mieste sukėlė didžiulius sprogimus visame mieste. Balistinių raketų, sklendžiančiųjų bombų ir kitos amunicijos sandėlių sunaikinimas akivaizdžiai paveikė Rusijos galimybes rengti atakas Ukrainos teritorijoje naudojant šiuos ginklus. Ar Ukraina gali pasiekti panašios sėkmės su ATACMS ir „Storm Shadow“ raketomis, parodys ateitis“, – sakė diplomatas „Espresso“ eteryje.

Pasak M.Bryzos, atrodo logiška, kad, kadangi Ukraina sugebėjo pasiekti didelių laimėjimų naudodama dronus, kuriuos lengva numušti, balistinės ir sparnuotosios raketos padės pasiekti dar daugiau ir potencialiai susilpnins Rusijos galimybes tęsti karą.

„Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos, kuri remiasi Ukrainos generaliniu štabu, duomenimis, Rusija kasdien praranda daugiau kaip 1100 žuvusių ar sužeistų karių, o iš viso jos nuostoliai jau siekia apie 610 000. Toks aukų lygis ilgalaikėje perspektyvoje yra nepriimtinas. Nors Putinas ir toliau gali mesti žmones į kovą, šios pajėgos yra nepakankamai kvalifikuotos ir apmokytos“, – pridūrė jis.

M.Bryza mano, kad Kremliui vargu ar pavyks pasinaudoti bet kokiu proveržiu rytuose, nes trūksta reikiamos ginkluotės ir žmonių. Net jei V.Putinas rodo pasitikėjimą, diplomato teigimu, mažai tikėtina, kad Rusija sugebės užbaigti karą savo sąlygomis.

„Rugpjūtį žiniasklaidoje buvo pasklidusios prielaidos apie Rusijos ir Ukrainos derybas, kuriomis siekiama nutraukti išpuolius prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą ir kurioms tikriausiai tarpininkavo Kataras. Manau, kad šios derybos tebevyksta. Nors Putinas tikriausiai nenori, kad atrodytų, jog jis nusileidžia Ukrainos spaudimui po Ukrainos invazijos į Kurską. Tačiau tai, kad šios derybos tebevyksta, rodo, jog Putinas ieško būdų deeskaluoti padėtį, atsižvelgdamas į didelę kainą, kurią moka Rusija, net jei Putinas apsimeta, kad yra pasiruošęs bet kokioms aukoms“, – apibendrino M.Bryza.