Karas Ukrainoje. „Turime smogti pirmieji“: V.Putinas ieško būdų, kaip apsaugoti „raudonąsias linijas“

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas

Kremlius supranta, kad jo taktika gąsdinti Vakarus branduoliniais ginklais praranda veiksmingumą. Dabar Vladimiras Putinas turi sugalvoti naujų priemonių savo „raudonosioms linijoms“ apginti, rašo „The Washington Post“.

„Buvo persistengta su branduoliniais grasinimais. Jau yra imunitetas tokiems pareiškimams, ir jie nieko negąsdina“, – leidiniui su anonimiškumo sąlyga sakė vienas Rusijos valdininkas.

Užsienio reikalų ministerijai artimas Rusijos mokslininkas pripažino, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas mažai tikėtinas, „nes tai tikrai sukeltų Rusijos partnerių globaliuose Pietuose nepasitenkinimą, o taip pat dėl to, kad, akivaizdu, kariniu požiūriu tai nėra labai efektyvu“.

„Visa ši diskusija apie branduolinį slenkstį pervertina tokio pobūdžio eskalacijos grėsmę ir nepakankamai įvertina alternatyvų galimybę. Kadangi Vakarai turi pasaulinę karinę infrastruktūrą... galima rasti daugybę pažeidžiamų vietų“, – pridūrė akademikas.

Akivaizdus JAV neryžtingumas panaikinant draudimą Vakarų ginkluote smogti giluminius smūgius Rusijos teritorijoje iš dalies nuramino Kremlių. Vis labiau tikimasi, kad leidimas smūgiams, jei apskritai bus suteiktas, bus „labai ribotas“, teigia analitikai ir Rusijos valdininkai. Tačiau V.Putinui vis dar daromas spaudimas kaip nors reaguoti, jei leidimas bus suteiktas.

„Suprantama, kad Vakarai ignoruoja Maskvos nubrėžtas raudonąsias linijas, todėl Maskva turėtų imtis svaresnių ir reikšmingesnių žingsnių, kad pademonstruotų savo ketinimų rimtumą“, – sakė Rusijos akademikas.

Prancūzijos politinių konsultacijų bendrovės „R-Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja sakė, kad giluminiai raketų smūgiai Rusijos teritorijoje iš tiesų gali tapti Kremliaus vidaus politine problema, skirtingai nuo kitų „raudonųjų linijų“, susijusių su įvairių rūšių ginklų perdavimu Ukrainai.

„Putinui tai būtų kokybinis poslinkis, kuris perkeltų situaciją į naują lygį“, – sako ji.

Londono Karališkojo koledžo karo studijų profesorius emeritas Lawrence'as Freedmanas mano, kad Maskva į smūgius Rusijos teritorijoje galėtų atsakyti sabotažinėmis operacijomis prieš karinius objektus ar kitą Vakarų infrastruktūrą, kur Rusijos dalyvavimą būtų sunku įrodyti. Pavyzdžiui, Rusija galėtų pradėti glaudžiai bendradarbiauti su Jemeno husių judėjimu.

„Jis nenori griebtis kažko dramatiško ar drastiško, branduolinio ar tiesioginio mūšio tarp mūsų ir jo karių prasme, tačiau [tai] nereiškia, kad nieko rimto neįvyks“, – mano L.Freedmanas.

Su Kremliumi susijęs politikos analitikas Sergejus Markovas, priešingai, mano, kad Rusija „turės eskaluoti“, nes Vakarai jau išmoko nebijoti Rusijos „raudonųjų linijų“.

„Kadangi Rusija yra įsitikinusi, kad kažkuriuo metu tikrai bus smūgių Maskvai, mes turime smogti pirmieji“, – sakė jis, ypač užsimindamas apie galimybę uždaryti Didžiosios Britanijos ambasadą Maskvoje ir net smogti oro bazėms Lenkijoje ir Rumunijoje, kuriose bazuojasi kai kurie Ukrainai perduoti naikintuvai F-16.

Savo ruožtu T.Stanovaja atmeta tokių smūgių tikimybę, nebent situacija Kremliui iš tiesų taptų beviltiška.

Tačiau S.Markovas tvirtina, kad V.Putinas gali sustiprinti savo grasinimus ir sužaisti „auksine korta“, eskaluodamas situaciją prieš pat lapkritį vyksiančius JAV rinkimus, kad įvarytų amerikiečiams realią branduolinio karo baimę ir paskatintų juos balsuoti už D.Trumpą, kuris palankiai vertina nuolaidžiavimą Rusijai.

V.Stanovaja mano, kad kol kas pats V. Putinas nežino, kaip apginti savo „raudonąsias linijas“.

Rusijos kariai bando apsupti Vuhledaro miestą Donecko srityje, pranešė dabartinę padėtį fronte stebintis projektas „DeepState“.

„Pastarosiomis dienomis padėtis smarkiai pablogėjo“, – sakoma pranešime.

Viena iš priežasčių – 72-osios mechanizuotosios brigados atsisakymas rotuotis, dėl to vadovybė buvo priversta įvesti pagalbinius rezervus iš teritorinės gynybos pajėgų. Pasak „DeepState“, šios pajėgos „nesugebėjo susidoroti su priešo spaudimu“.

„Dėl to šturmo batalionui teko praplėsti bataliono gynybos rajono zoną“.

„DeepState“ pridūrė, kad anksčiau subyrėjo ir 58-osios mechanizuotosios brigados gynyba Prečystivkėje: „Dėl neplanuoto pasitraukimo į „geresnes linijas“ vyksta Vuhledaro grupuotės dešiniojo sparno supimas. Dabar dar kac*pai su šarvuotosiomis pėstininkų mašinomis ėmė veržtis per kovines linijas aukščiau Prečystivkės, Bohojavlenkos kryptimi, perkirsdami logistiką į miestą.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pokrovskas

Šiuo metu Donecko srities Pokrovsko miestas praktiškai yra miestas vaiduoklis. Dauguma jo gyventojų išvyko arba išvyksta, paisydami valdžios patarimų, rašo „The Guardian“.

„Mes nenorime išvykti. Bet ar turime pasirinkimą? Sprogimai kasdien vis stiprėja. Jie garsesni ir dažnesni... Neturiu konkretaus plano. Bandysiu kur nors susirasti darbą. Iki pat galo tikėjomės, kad viskas bus gerai“, – sakė vietos gyventoja Valerija Tanaščuk.

Mieste nėra dujų, elektra vis dar veikia, praėjusią savaitę uždaryta geležinkelio stotis, taip pat dauguma įmonių ir centrinė ligoninė, rašo leidinys.

„Priešų lėktuvai sugriovė tiltus Pokrovske ir jo apylinkėse, įskaitant plentą, jungiantį miestą su kaimyniniu Myrnohradu“, – rašoma leidinyje.

Jame pažymima, kad iš 50 000 gyventojų mieste liko apie 18 000. Daugelis likusiųjų sako neturintys pinigų nuomotis butus „brangiuose“ miestuose, tokiuose kaip Pavlohradas ar Dnipras, kiti įstrigo dėl neįgalumo, o kai kurie laukia Rusijos karių.

Kareivis Oleksandras iš Myrnohrado, kariaujantis Ukrainos nacionalinėje gvardijoje, taip apibūdino tokius žmones: „Jie žiūri rusišką televiziją. Jiems nelabai sekasi. Jie geria alų, rūko cigaretes ir sako, kad valstybė turėtų duoti jiems pinigų. Kadangi jie to negauna iš Ukrainos, jie nori Rusijos.“

Savanoris Ara Karapetianas iš Vovčansko mano, kad Rusijos puolimas tęsis, bus sugriauta dar daugiau miestų ir kaimų, dar daugiau civilių gyventojų bus priversti bėgti.

„Putinas yra beprotis. Jis nesustos ties viena sritimi. Jis nori užgrobti visą Ukrainą... Todėl mes turime jį sunaikinti..... Tai karas tarp gėrio ir blogio. Jie nori žudyti žmones. Mes norime juos išgelbėti. Tikiuosi, kad gėris nugalės“, – sakė jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisipažino, kad per Rusijos sukeltą plataus masto karą jis tapo mažiau emocionalus.

Žurnalo „The New Yorker“ paklaustas, kaip karas keičia žmogų, V.Zelenskis atsakė: „Galbūt tapau mažiau emocionalus. 
Tam tiesiog nėra laiko. Lygiai taip pat, kaip nėra laiko racionaliems samprotavimams ir argumentams.“

Jis pridūrė, kad dabar turi galimybę garsiai mąstyti tik per interviu.

„To nedarau su savo pavaldiniais ir kolegomis vyriausybėje. Jei atsisėsčiau ir valandą mąstyčiau apie kiekvieną sprendimą, per dieną galėčiau priimti tik du ar tris sprendimus. Bet man tenka priimti dvidešimt ar trisdešimt“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, pirmosiomis karo dienomis Ukrainoje vyravo chaosas.

„Kai žmonės bijojo visiškos šalies okupacijos, niekas nežinojo, ką daryti. Vieni žmonės bėgo į vieną pusę, teisėsauga – į kitą. Buvo net pasakojimų, kad kažkur pabėgo prezidentas. Buvo chaosas. Faktas tas, kad aš buvau tarp tų, kurie liko ir padarė galą šiam chaosui“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Komentuodamas anksčiau žiniasklaidoje girdėtus savo palyginimus su Winstonu Churchilliu ir Charlie Chaplinu, kurie kovojo su fašizmu, V.Zelenskis pasakė: „Chaplinas turėjo neginčijamą talentą papasakoti istoriją, rasti būdą pasiekti žmones. 
Jis ne tik transliavo faktus ir skaičius – jis naudojo kino kalbą emociniam pasakojimui sukurti. Šį talentą jis panaudojo kovai su fašizmu. Kalbant apie Churchillį, jis vadovavo šaliai, kuri buvo patekusi į labai sunkią padėtį, bet vis dėlto sugebėjo būti vienintelė šalis Europoje, kuri pasakė „ne“ fašizmui... Ir tas „ne“ įtikino Ameriką, kad ji turi būti rimta sąjungininkė kare.“

Ukrainos energetikos ministerija sekmadienį pranešė, kad rusų pajėgoms apšaudant vieną kasyklą rytinėje Donecko srityje žuvo dvi kasyklos darbuotojos, o dar vienas žmogus buvo sužeistas.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ sakoma, kad per apšaudymą kilo gaisras teritorijoje virš kasyklos ir kad tuo metu kasykloje buvo 371 šachtininkas.

Visi jie buvo evakuoti, bet po atakos užgesinus gaisrą kasyklos teritorijoje rastos dvi žuvusios darbuotojos. Dar vienas sužeistas žmogus nuvežtas į ligoninę.

Tuo metu Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas platformoje „Telegram“ pranešė, kad šeštadienį Udačnėje žuvo du ir buvo sužeistas dar vienas žmogus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apsilankys amunicijos gamykloje Pensilvanijoje, kur gaminami jo šalies kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis itin svarbūs šaudmenys, sakė keli JAV pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

V.Zelenskis gamykloje Skrantone turi pradėti intensyvią savaitę Jungtinėse Valstijose, kur taip pat kreipsis į metinę Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke, o ketvirtadienį Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir viceprezidente Kamala Harris.

Skrantono gamykla yra vienas iš kelių JAV objektų, kur gaminami 155 mm kalibro artilerijos sviediniai, naudojami haubicų sistemose.

Ukraina jau yra gavusi iš JAV daugiau kaip 3 mln. šių sviedinių.

Rusijai jau trečius metus tęsiant karą prieš Ukrainą, V.Zelenskis siekia JAV leidimo naudoti didesnio nuotolio raketų sistemas smūgiams toliau į Rusijos teritoriją.

Kol kas jam nepavyko įtikinti Pentagono ar Baltųjų rūmų sušvelninti suvaržymus. Gynybos departamentas pabrėžia, kad Ukraina jau gali smogti Rusijai savo gamybos dronais. JAV taip pat galvoja apie strategines pasekmes, jei amerikiečių gamybos raketa būtų smogta Rusijos sostinei.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įspėjęs, kad Rusija kariautų su JAV ir NATO šalimis, jei jos leistų Ukrainai naudoti ilgo nuotolio ginklus.

Vienu metu Ukraina per dieną panaudodavo nuo 6000 iki 8000 155 mm sviedinių, todėl ėmė tuštėti JAV sandėliai ir kilo susirūpinimas, kad esamų pajėgumų nebeužtektų JAV kariniams poreikiams, jei kiltų dar vienas didelis įprastinis karas, pavyzdžiui, dėl Taivano.

Reaguodamos JAV vėl paleido papildomų gamybos linijų ir dabar pagamina po daugiau kaip 40 000 155 mm sviedinių per mėnesį. Planuojama gamybą dar labiau padidinti, iki 100 000 sviedinių per mėnesį.

Savo vizito metu V.Zelenskis turėtų susitikti su darbuotojais, padidinusiais 155 mm sviedinių gamybą, ir jiems padėkoti.

Drauge su juo į gamyklą turėtų nuvykti du Pentagono pareigūnai, prastūmę šį gamybos padidinimą – sausumos pajėgų sekretoriaus pavaduotojas įsigijimams, logistikai ir technologijoms Dougas Bushas ir Pentagono ginkluotės pirkimo vadovas Billas LaPlante'as. Prie jų turi prisidėti ir Pensilvanijos gubernatorius Joshas Shapiro.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pareiškimų apie galimas Ukrainos ir Rusijos derybas. Šią vasarą Šveicarijoje netgi buvo surengtas aukščiausiojo lygio taikos susitikimas dėl karo Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leidiniui „The New Yorker“ paaiškino, kodėl tapo atviresnis šiuo klausimu.

„Mano mąstymas nepasikeitė. Taip yra todėl, kad pergalė yra teisingumas. Teisinga pergalė yra ta pergalė, kurios rezultatas tenkina visus – tuos, kurie gerbia tarptautinę teisę, tuos, kurie gyvena Ukrainoje, tuos, kurie prarado savo artimuosius ir giminaičius. Jiems kaina yra didelė. Jiems niekada nebus pasiteisinimo tam, ką padarė Putinas ir jo armija. Negalima tiesiog kaip chirurgui susiūti šios žaizdos, nes ji yra širdyje, sieloje. Tad pagrindinis niuansas yra tas, kad nors teisingumas neužgydo mūsų žaizdų, jis įgalina taiką, kurią visi pripažįstame kaip teisingą. Neteisinga, kad iš ko nors buvo atimtas sūnus ar dukra, bet, deja, ta neteisybė yra galutinė ir nėra būdo juos susigrąžinti. Tačiau teisingumas bent jau suteikia tam tikrą pabaigą“, – sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, kalba eina ne apie Ukrainos norą pasiekti teisingą pergalę, o apie tai, kad Kremlius visiškai nenori nutraukti karo veiksmų jokiomis priimtinomis sąlygomis.

„Jei pasaulis susivienija prieš jį, jis sudaro įspūdį, kad yra suinteresuotas dialogu – „Aš pasirengęs derėtis, padarykime tai, susėskime kartu“ – bet tai tik kalbos. Tai tuščia retorika, fikcija, neleidžianti pasauliui stoti kartu su Ukraina ir izoliuoti Putiną. Jis apsimeta, kad atveria duris dialogui, o tos šalys, kurios siekia geopolitinės pusiausvyros, pavyzdžiui, Kinija ir kai kurios kitos Azijos ir Afrikos valstybės, sako: „O, matote, jis mus girdi ir yra pasirengęs derėtis.“ Tačiau visa tai tėra tik regimybė. Savo ruožtu mes matome, kokį žaidimą jis žaidžia, ir keičiame savo požiūrį į karo užbaigimą“, – sako V.Zelenskis.

Kaip jis aiškina, ten, kur Kremlius užsiima tuščia retorika, Kyjivas siūlo tikrą taikos įtvirtinimo formulę – konkretų planą, kaip užbaigti karą. Leidinys primena, kad 2022–2023 m. Ukrainos prezidento pozicija dėl derybų su priešu buvo kategoriškesnė, o dabar atrodo, kad šiai galimybei atsivėrė langas.

„Jei grįžtume dvejus metus atgal, į G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą Indonezijoje, savo kalboje per vaizdo transliaciją pristačiau mūsų taikos formulę. Nuo to laiko gana nuosekliai kartoju, kad rusai nuo pat pradžių blokavo ir toliau blokuoja visas mūsų iniciatyvas. Ir sakiau, kad bet koks derybų procesas žlugs, jei jame dalyvaus Putinas arba jo aplinka, kurie yra jo marionetės. Visi sakė, kad turime sudaryti galimybę tam tikram dialogui. Aš jiems atsakiau: „Klausykite, jūsų įspūdis, kad Putinas nori užbaigti karą, yra klaidingas. Sakau jums, tai yra potencialiai lemtinga klaida, kurią darote“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Kaip priduria V.Zelenskis, Ukraina iš savo pusės turėtų pademonstruoti, kad jos noras derėtis yra realus, tačiau reikėtų būti konstruktyviems. Taigi, įmanoma surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus parengtas taikos planas. Paskui pasiūlymas bus perduotas rusams.

„Parašysime planą ir perduosime jį rusams. Jie galėtų pasakyti: „Mes pasirengę kalbėtis“, o tada surengtume antrą aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame jie pasakytų: „Tai jūsų formulė, mes su ja sutinkame.“ Arba: „Mes nesutinkame. Manome, kad turėtų būti taip ir taip.“ Tai vadinama dialogu. Bet kad tai įvyktų, reikia parengti planą be rusų, nes, deja, atrodo, kad jie galvoja, jog turi kažkokią raudoną kortelę, kaip futbole, kad gali viską vilkinti ir blokuoti. Bet mūsų planas – jis rengiamas“, – apibendrino jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone ketina pristatyti savo „pergalės planą“. JAV jau pareiškė, kad susipažino su kai kuriais bendrais plano kontūrais ir mano, kad jis yra praktiškas. Tačiau, kaip rašo „The Times“ apžvalgininkas Markas Galeotti, Kyjivas ir Vakarai gali turėti skirtingą požiūrį į pergalę, ir neaišku, ar Ukrainos sąjungininkai tiki, kad priešą iš tikrųjų galima išvyti.

Apžvalgininkas rašo, kad Vakarai mano, jog vienas iš V.Zelenskio plano tikslų – išlaikyti sąjungininkų paramą. Kaip pokalbyje su M.Galeotti pažymėjo vienas Vokietijos diplomatas, „nežinau, ar tai atneš pergalę prieš rusus, bet tikriausiai jis, kaip ir visa kita, skirtas tam, kad priverstų mus likti rikiuotėje“.

Tuo pat metu, rašo M.Galeotti, Vakaruose jaučiamas didelis „nuovargis nuo Ukrainos“ ir stiprėja jausmas, kad atėjo laikas užbaigti konfliktą, net jei tai reikštų „bjaurios taikos“ sukūrimą. Kartu apžvalgininkas pažymi, kad Vakarų sąjungininkai neturi vieningos nuomonės, kaip karas turėtų baigtis.

„Užuot sprendę šiuos prieštaravimus, Vakarai dangstosi tuščia mantra, kad tai turi nuspręsti pati Ukraina. Nenorėdami tiesiogiai spręsti nesutarimų dėl to, kaip šis konfliktas turėtų baigtis, Vakarai nesugebėjo susitarti dėl kelių esminių dilemų“, – pažymi jis.

Tuo pat metu, rašoma straipsnyje, net ir atviriausi Ukrainos sąjungininkai skeptiškai vertina tai, kad Kyjivui pavyks kariniu būdu susigrąžinti visą okupuotą teritoriją.

„Netgi vienas prisiekęs Ukrainos šalininkas iš Lenkijos analitinio centro man pripažino: „Ukrainos sienos laikui bėgant dažnai keitėsi; tikroji kova dabar yra užtikrinti, kad ateityje [Ukrainos] sienos keistųsi kuo mažiau“, – rašo jis.

Nemaloni to pasekmė, rašo M.Galeotti, yra ta, kad jei Ukraina ir toliau atsisakys pripažinti bet kokius teritorinius praradimus, konfliktas virs „amžinu karu“.

„Po tam tikro laiko prasidės išsekimas ir karinis konfliktas balansuos tarp žiaurių kovų epizodų ir laikinų paliaubų, tačiau jis nesibaigs“, – pažymi jis.

„Wikipedia“/Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa „Sarmat“

Rusijoje branduolinė tarpžemyninė balistinė raketa RS-28 „Sarmat“ sprogo tiesiai per bandymą. Tai įvyko penktadienį arba šeštadienį, pranešė atvirų duomenų analitikai, remdamiesi „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis. Raketa, pasak tyrėjų, sprogo degalų papildymo metu bandymų vietoje.

„RS-28 Sarmat“ bandymai pasirodė esantys visiška nesėkmė. Raketa sprogo šachtoje, palikdama didžiulį kraterį ir sunaikindama bandymų poligoną. „Sarmat“ yra skystu kuru varoma raketa, todėl ši avarija galėjo įvykti atskirai nuo paties paleidimo...“, – pažymėjo analitikai.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į bandymų poligono teritoriją važiavo keturi gaisriniai automobiliai, kurie esą „reagavo į miško gaisrą“.

Atvirų duomenų analitikas MT_Anderson paskelbė Rusijos Plesecko kosmodromo palydovinę nuotrauką, kurioje matyti nepavykusio šios raketos bandymo rezultatas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Rusijai smogus į daugiaaukščius daugiabučius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive, buvo sužeista per 20 žmonių, pranešė pareigūnai.

Aviacinės bombos vėlai šeštadienį krito Ševčenkos rajone, sakė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Pasak jo, sugriauti du gyvenamieji pastatai, 16 ir devynių aukštų, o dar septyni pastatai buvo apgadinti.

Sužeistas 21 žmogus, įskaitant aštuonerių metų vaiką ir du septyniolikmečius, nurodė O.Synjehubovas ir Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Penktadienį vakare per rusų ataką Charkive buvo sužeista 15 žmonių, tarp jų – 10 metų ir 12 metų vaikai, anksčiau pranešė I.Terechovas.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per abi atakas buvo panaudotos KAB tipo sklandančios bombos – modifikuotas sovietinis ginklas, pastaraisiais mėnesiais padarantis daug žalos Rytų Ukrainoje.

Sekmadienio naktį Rusija taip pat atakavo Ukrainą 80 „Shahed“ tipo dronų ir dviem raketomis, pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Numuštas 71 dronas, o dar šeši bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių, sakoma pranešime platformoje „Telegram“.