Svarbiausios naujienos
- Karinis ekspertas: dar šiek tiek ir ukrainiečiai Vuhledare gali būti apsupti.
- „The Times“ atskleidė V.Zelenskio pergalės plano turinį: kaip baigtųsi karas.
- Rusija sakytų „ne“ branduoliniams bandymams, bet tik su tam tikra sąlyga.
- Gera žinia Ukrainai: vienintelis Rusijos karinis lėktuvnešis nebepajuda iš vietos.
- Rusai jau nori derybų: štai kas lėmė, kodėl jie nori pasitraukti iš Ukrainos.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karinis ekspertas: dar šiek tiek ir ukrainiečiai Vuhledare gali būti apsupti
17:57
Kyla grėsmė, kad Ukrainos gynybos pajėgos praras Vuhledaro kontrolę, be to, miesto gynėjai gali atsidurti apsuptyje. Tai „Espreso“ eteryje sakė karo ekspertas, buvęs Ukrainos generalinio štabo atstovas Vladyslavas Selezniovas, komentuodamas padėtį šiame fronto ruože ir pranešimus, kad Rusija nori uždaryti žiedą aplink Vuhledarą per Vodianę ir Prečystivką.
„Iš tikrųjų tokia problema yra. Ir ne viskas dėl to, kad priešas turi daugiau pajėgų ir priemonių. Taip pat jaučiami Ukrainos gynybos pajėgų klaidingi sprendimai organizuojant gynybinę operaciją. Tai reikia pripažinti“, – sakė V.Selezniovas.
Jis teigė, kad Vuhledaro krypties kariškių, įskaitant karininkus, teigimu, susidarė „visiškai aiškus ir ne rožinis vaizdas“.
„Taigi yra problemų ir ... nėra daug galimybių išeiti iš šios situacijos su mažais nuostoliais. Ar mes išlaikysime Vuhledaro kontrolę – labai abejoju, nes vyksta masinės flango atakos iš Rusijos kariuomenės, kad atrodo, jog dar šiek tiek ir mūsų gynėjai Vuhledare gali būti apsupti. Kad taip neatsitiktų, matysime manevrus gynyboje. Gali įvykti koks nors stebuklas, bet aš... aš tikiu, kad atitinkamos krypties karininkai, kurie veikia Vuhledaro rajone, priims racionalius sprendimus. Svarbiausia ne teritorija, o mūsų karių gyvybių išsaugojimas“, – sakė V.Selezniovas ir pridūrė, kad dabar situacija ten labai dinamiška.
Sudėtingiausia padėtis – Vuhledaro apylinkėse
Rusijos kariai šiuo metu visas pastangas sutelkia Donecko srityje, kur sukaupė visus įrangos ir personalo rezervus.
Pasak kariškio Kyrylo Sazonovo, šiuo metu sudėtingiausia padėtis Vuhledaro apylinkėse. Rusai iš dviejų pusių veržiasi į miestą ir tai, pasak jo, kelia grėsmę logistikai. „Ten, netoli Vuhledero, dabar yra kritinė padėtis – vaikinai laikosi, bet situacija labai sudėtinga“, – sakė jis.
15min jau skelbė, kad Rusijos kariai bando apsupti Vuhledaro miestą Donecko srityje, pranešė dabartinę padėtį fronte stebintis projektas „DeepState“.
„Pastarosiomis dienomis padėtis smarkiai pablogėjo“, – sakoma pranešime.
Viena iš priežasčių – 72-osios mechanizuotosios brigados atsisakymas rotuotis, dėl to vadovybė buvo priversta įvesti pagalbinius rezervus iš teritorinės gynybos pajėgų. Pasak „DeepState“, šios pajėgos „nesugebėjo susidoroti su priešo spaudimu“.
„Dėl to šturmo batalionui teko praplėsti bataliono gynybos rajono zoną“.
„DeepState“ pridūrė, kad anksčiau subyrėjo ir 58-osios mechanizuotosios brigados gynyba Prečystivkoje: „Dėl neplanuoto pasitraukimo į „geresnes linijas“ vyksta Vuhledaro grupuotės dešiniojo sparno supimas. Dabar dar rusai su šarvuotosiomis pėstininkų mašinomis ėmė veržtis per kovines linijas aukščiau Prečystivkos, Bohojavlenkos kryptimi, perkirsdami logistiką į miestą.“
Čekijos prezidentas mano, kad Ukraina per karą praras teritorijas: „Reikia būti realistu“
23:29
Ukrainiečiai ir Ukrainos rėmėjai turės susitaikyti su tuo, kad po karo Rusija bent kurį laiką išlaikys okupuotų teritorijų kontrolę. Tokią nuomonę interviu laikraščiui „The New York Times“ išsakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
P.Pavelas, buvęs aukšto rango NATO generolas ir vienas iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų, mano, kad Ukrainos teritorijų praradimas yra realybė. Čekijos prezidentas mini Rusijai palankių populistų, tokių kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, sėkmę griaunant Ukrainą remiančios Europos vienybę. Pasak P.Pavelo, nuovargis nuo karo „auga visur“.
Čekijos vadovas sako, kad Ukraina „turės realistiškai“ vertinti Rusijos okupuotų teritorijų grąžinimo perspektyvas: „Labiausiai tikėtina karo baigtis – dalis Ukrainos teritorijos laikinai pateks į Rusijos okupaciją.“
P.Pavelas pripažįsta, kad ši laikina okupacija gali trukti ne vienerius metus.
Jo nuomone, nei Ukraina, nei Rusija negali tikėtis, kad kare pasieks maksimalius savo tikslus. Ukrainai tai reiškia, kad ji negali susigrąžinti visos teritorijos, įskaitant Krymą, o Rusijai bus neįmanoma pasiekti, kad Ukraina teisiškai atsisakytų regionų, į kuriuos pretenduoja Maskva.
„Kalbėti apie Ukrainos pralaimėjimą arba Rusijos pralaimėjimą – to paprasčiausiai nebus, todėl pabaiga bus kažkur per vidurį“, – sakė P.Pavelas.
Kartu Čekijos prezidentas atmetė kaip „nesąmonę“ nuolatinius tokių populistinių lyderių kaip V.Orbanas raginimus nutraukti pagalbą Ukrainai ir nedelsiant sudaryti taikos susitarimą: „Kaip žmogus, turintis tam tikros patirties gynybos ir saugumo srityje ir pažįstantis Rusiją, žinau, kad taika nebus pasiekta Ukrainai paskelbus apie karo veiksmų nutraukimą.“
Kaip pažymi NYT, nors prezidento pareigos Čekijoje iš esmės yra ceremoninės, tačiau P.Pavelo pažiūros iš esmės sutampa su dabartinės šalies vyriausybės, vadovaujamos ministro pirmininko Petro Fialos, pažiūromis. Be to, P.Pavelas turi didelę įtaką saugumo klausimais, nes yra buvęs Čekijos kariuomenės štabo viršininkas ir buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas.
„Bloomberg“: Rusija kitais metais smarkiai padidins išlaidas karui
23:12
Rusija planuoja ketvirtadaliu padidinti 2025 m. biudžeto karines išlaidas. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi Rusijos Federacijos trejų metų biudžeto projektu, su kuriuo pavyko susipažinti žurnalistams.
Kitų metų Rusijos biudžete išlaidos „gynybai“ sudarys 13,2 trilijono rublių (142 mlrd. JAV dolerių), palyginti su 10,4 trilijono rublių šiais metais. Tai sudaro 6,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, pagrįstais prognozuojamais duomenimis, 2026 m. Rusijos karinės išlaidos sudarys 5,6 proc. nuo BVP, o 2027 m. – 5,1 proc. nuo BVP.
Iš viso kitais metais Kremlius kariuomenei ir kitoms saugumo tarnyboms išleis apie 40 proc. federalinio biudžeto. Tai yra daugiau nei visi asignavimai švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei politikai ir ekonomikos paramai kartu sudėjus.
Tuo pat metu įslaptinti biudžeto išlaidų straipsniai kitais metais sudarys 12,9 trilijono rublių, t. y. apie 30 proc. visos sąmatos.
„Kremlius toliau didina išlaidas karui, kai jo pajėgos daro lėtą pažangą Rytų Ukrainoje kare, kuris, Vakarų žvalgybos agentūrų vertinimu, pareikalavo šimtų tūkstančių rusų aukų“, – rašo „Bloomberg“.
Tuo pat metu iš dokumentų matyti, kad Rusijos vyriausybė tikisi kitais metais sumažinti biudžeto deficitą iki 0,5 proc., panaudodama pajamas iš dujų ir naftos pardavimo.
Agentūra „Bloomberg“ daro prielaidą, kad prognozuojamas biudžeto deficitas gali pasirodyti optimistinis, atsižvelgiant į šių metų patirtį. Vyriausybės prognozuojamas 2024 m. biudžeto deficitas dabar yra 1,7 proc. nuo BVP, nors dar birželį buvo planuojama, kad jis bus 0,6 procentinio punkto mažesnis.
Muziejus: Rusijos atstovų nebus Aušvico išvadavimo metinėms skirtoje ceremonijoje
21:48
Rusijos pareigūnai negalės dalyvauti kitų metų ceremonijoje, kai bus minimos 80-osios nacistinės Vokietijos įkurtos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metinės, pirmadienį pranešė šioje vietoje įsikūręs muziejus.
Pietiniame Lenkijos Osvencimo mieste įsikūręs muziejus priėmė sprendimą neįleisti Maskvos atstovų į šią ceremoniją jau trečią kartą nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Lenkija nuo pat invazijos pradžios ištikimai remia kaimyninę Ukrainą.
„Tai (stovyklos) išlaisvinimo metinės. Prisimename aukas, bet taip pat švenčiame laisvę“, – sakė muziejaus direktorius Piotras Cywinskis.
„Sunku įsivaizduoti Rusijos, kuri akivaizdžiai nesupranta laisvės vertės, buvimą“, – pridūrė jis.
Iki invazijos į Ukrainą Rusija visada dalyvaudavo ceremonijoje, kuri kasmet vyksta sausio 27 dieną.
Tą dieną, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, muziejus pasmerkė šį Maskvos žingsnį kaip barbarišką veiksmą.
Osvencimas Antrojo pasaulinio karo metais buvo okupuotas vokiečių pajėgų ir tapo žydų, lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir kitų asmenų, kuriuos Adolfas Hitleris ir jo pakalikai norėjo sunaikinti, sistemingo žudymo vieta.
Iš viso didžiuliame komplekse buvo nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, kol 1945 metų sausio 27 dieną jį išvadavo sovietų kariuomenė.
Kremlius pirmą kartą pakomentavo nesėkmingą raketos „Sarmat“ bandomąjį paleidimą
21:18
Kremlius nieko nežino apie didelio atgarsio sulaukusį nesėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“ bandomąjį paleidimą, kai ji sprogo pačioje šachtoje Plesecko bandymų poligone. Tai pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, jo žodžius cituoja „The Moscow Times“.
„Neturime jokios tokios informacijos. Tai veikiau mūsų kariuomenės kompetencijai priskirtinas klausimas. Todėl rekomenduoju kreiptis ten“, – sakė jis per brifingą.
Kaip praneša įvairių šalių žiniasklaida, praėjusią savaitę per bandymą Rusijos Plesecko poligone sprogo tarpžemyninė balistinė raketa RS-28 „Sarmat“, skirta branduoliniam smūgiui. Plesecko bandymų poligono palydovinėse nuotraukose užfiksuotas didžiulis krateris toje vietoje, kur turėtų būti paleidimo šachta.
Daugelio analitikų teigimu, sprogimas įvyko raketos užpildymo kuru etape ir dar prieš patį paleidimą.
Įdomu tai, kad visai neseniai Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pagrasino Vakarams raketos „Sarmat“ smūgiu į Europos Parlamentą, kuris paragino NATO panaikinti Ukrainai taikomus apribojimus giluminiams smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Handelsblatt“: Vakarai Ukrainai tiekia nekokybišką amuniciją
20:36
Vakarų partneriai Ukrainai tiekia nekokybiškus šaudmenis, kurie sprogsta beveik iškart po to, kai yra iššaunami.
Kaip rašo „Handelsblatt“, gedimo priežastis gali būti seni Antrojo pasaulinio karo metais sukurti M515 ir M51A5 detonatoriai. Dalis šių šaudmenų buvo pristatyta pagal Čekijos iniciatyvą, o dalis – iš Jungtinių Valstijų.
Praėjusį mėnesį Ukraina informavo Čekijos pusę apie atvejus, kai artilerijos šaudmenys sprogdavo iškart išlėkę iš vamzdžio. „Naudojant šiuos sviedinius kovos sąlygomis, įvyko daugybė sprogimų 20–60 metrų atstumu nuo vamzdžio, kurie sužeidė pačius kariškius ir sugadino artilerijos sistemas“, – laiške teigė Ukrainos pusė.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, beveik 35 tūkst. artilerijos sviedinių siuntoje, paklaida buvo 0,05 proc. Taigi iš 10 tūkst. iššautų artilerijos sviedinių 5 sprogo per anksti.
Rusijos vyriausybė patvirtino bausmes užsieniečiams už „rusofobiją“
20:12
Rusijos vyriausybė pritarė, kad būtų įvestos bausmės užsieniečiams už „rusofobiją“, rašo novayagazeta.ee.
Įstatymo projekte siūloma įvesti naują Baudžiamojo kodekso 136.1 straipsnį „Rusofobija“. Pirmoje jo dalyje bus numatyta atsakomybė už užsieniečių (įskaitant pareigūnus) už Rusijos ribų atliktus diskriminacinius veiksmus, nukreiptus prieš Rusijoje nuolat gyvenantį rusą, asmenį be pilietybės ar „tautietį“ (Rusijoje vartojamas terminas, apibūdinantis užsienyje gyvenančius rusakalbius, – red.), kuris nėra Rusijos pilietis; antroje dalyje – už viešus raginimus atlikti tokius veiksmus.
Taip pat bus keičiama Baudžiamojo kodekso 12 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo poveikis asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką už Rusijos ribų“ 3 dalis, pagal kurią jis bus taikomas užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, nuolat negyvenantiems Rusijoje, padariusiems nusikalstamą veiką prieš „tautiečius“, neturinčius Rusijos pilietybės; Baudžiamojo proceso kodekso 247 straipsnio „Kaltinamojo dalyvavimas“ 5 dalis, pagal kurią tam tikrais atvejais baudžiamąjį procesą baudžiamosiose bylose dėl kelių nesunkių ir vidutinio sunkumo nusikaltimų bus galima vykdyti be kaltinamojo (šiuo metu tai taikoma sunkių ir ypatingai sunkių nusikaltimų atveju).
Karinis ekspertas: dar šiek tiek ir ukrainiečiai Vuhledare gali būti apsupti
17:57
Kyla grėsmė, kad Ukrainos gynybos pajėgos praras Vuhledaro kontrolę, be to, miesto gynėjai gali atsidurti apsuptyje. Tai „Espreso“ eteryje sakė karo ekspertas, buvęs Ukrainos generalinio štabo atstovas Vladyslavas Selezniovas, komentuodamas padėtį šiame fronto ruože ir pranešimus, kad Rusija nori uždaryti žiedą aplink Vuhledarą per Vodianę ir Prečystivką.
„Iš tikrųjų tokia problema yra. Ir ne viskas dėl to, kad priešas turi daugiau pajėgų ir priemonių. Taip pat jaučiami Ukrainos gynybos pajėgų klaidingi sprendimai organizuojant gynybinę operaciją. Tai reikia pripažinti“, – sakė V.Selezniovas.
Jis teigė, kad Vuhledaro krypties kariškių, įskaitant karininkus, teigimu, susidarė „visiškai aiškus ir ne rožinis vaizdas“.
„Taigi yra problemų ir ... nėra daug galimybių išeiti iš šios situacijos su mažais nuostoliais. Ar mes išlaikysime Vuhledaro kontrolę – labai abejoju, nes vyksta masinės flango atakos iš Rusijos kariuomenės, kad atrodo, jog dar šiek tiek ir mūsų gynėjai Vuhledare gali būti apsupti. Kad taip neatsitiktų, matysime manevrus gynyboje. Gali įvykti koks nors stebuklas, bet aš... aš tikiu, kad atitinkamos krypties karininkai, kurie veikia Vuhledaro rajone, priims racionalius sprendimus. Svarbiausia ne teritorija, o mūsų karių gyvybių išsaugojimas“, – sakė V.Selezniovas ir pridūrė, kad dabar situacija ten labai dinamiška.
Sudėtingiausia padėtis – Vuhledaro apylinkėse
Rusijos kariai šiuo metu visas pastangas sutelkia Donecko srityje, kur sukaupė visus įrangos ir personalo rezervus.
Pasak kariškio Kyrylo Sazonovo, šiuo metu sudėtingiausia padėtis Vuhledaro apylinkėse. Rusai iš dviejų pusių veržiasi į miestą ir tai, pasak jo, kelia grėsmę logistikai. „Ten, netoli Vuhledero, dabar yra kritinė padėtis – vaikinai laikosi, bet situacija labai sudėtinga“, – sakė jis.
15min jau skelbė, kad Rusijos kariai bando apsupti Vuhledaro miestą Donecko srityje, pranešė dabartinę padėtį fronte stebintis projektas „DeepState“.
„Pastarosiomis dienomis padėtis smarkiai pablogėjo“, – sakoma pranešime.
Viena iš priežasčių – 72-osios mechanizuotosios brigados atsisakymas rotuotis, dėl to vadovybė buvo priversta įvesti pagalbinius rezervus iš teritorinės gynybos pajėgų. Pasak „DeepState“, šios pajėgos „nesugebėjo susidoroti su priešo spaudimu“.
„Dėl to šturmo batalionui teko praplėsti bataliono gynybos rajono zoną“.
„DeepState“ pridūrė, kad anksčiau subyrėjo ir 58-osios mechanizuotosios brigados gynyba Prečystivkoje: „Dėl neplanuoto pasitraukimo į „geresnes linijas“ vyksta Vuhledaro grupuotės dešiniojo sparno supimas. Dabar dar rusai su šarvuotosiomis pėstininkų mašinomis ėmė veržtis per kovines linijas aukščiau Prečystivkos, Bohojavlenkos kryptimi, perkirsdami logistiką į miestą.“
Rusija sakytų „ne“ branduoliniams bandymams, bet tik su tam tikra sąlyga
17:29
Rusija nebandys branduolinio ginklo tol, kol Jungtinės Valstijos susilaikys nuo bandymų, pirmadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas ginkluotės kontrolės klausimais, po to, kai buvo spėliojama, kad Kremlius gali atsisakyti posovietinio branduolinių bandymų moratoriumo.
Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Europoje svarstant galimybę suteikti Ukrainai leidimą Vakarų raketomis smogti į Rusijos gilumą, vis dažniau kalbama, kad Rusija gali atnaujinti branduolinius bandymus, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Poligonas pasirengęs atnaujinti branduolinius bandymus
Praėjusią savaitę Rusijos valstybinis laikraštis „Rossijskaja gazeta“ paskelbė interviu su Rusijos branduolinių bandymų poligono Naujojoje Žemėje vadovu Andrejumi Sinicinu, kuris teigia, kad poligonas yra pasirengęs atnaujinti plataus masto bandymus.
V.Putinas, priimantis svarbiausius sprendimus didžiausioje pasaulio branduolinėje galybėje, bet kokį Rusijos branduolinių bandymų atnaujinimą anksčiau siejo su panašiais Jungtinių Valstijų veiksmais ir teigė, kad jam nereikia naudoti tokių ginklų, kad laimėtų karą Ukrainoje.
Žada neatnaujinti veiklos, jei to nesiims amerikiečiai
„Niekas nepasikeitė“, - Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, atsakingas už Rusijos ginkluotės kontrolės politiką, kalbėdamas apie spėliones, kad branduolinis bandymas gali būti Rusijos atsakas į raketų smūgius Rusijos gilumoje.
„Kaip apibrėžė ir suformulavo Rusijos Federacijos prezidentas, mes galime atlikti tokius bandymus, tačiau jų neatliksime, jei Jungtinės Valstijos susilaikys nuo tokių žingsnių“, - tvirtino užsienio reikalų ministro pavaduotojas.
S.Riabkovas sakė, kad Rusijos Naujosios žemės branduolinių bandymų poligone vykdomi parengiamieji darbai, kad jis būtų „visiškai paruoštas“. Pasak jo, to buvo imtasi reaguojant į tai, kad, Rusijos vertinimu, Jungtinių Valstijos pagerino savo bandymų infrastruktūrą.
Rusija, Jungtinės Valstijos ir Kinija pastaraisiais metais savo branduolinių bandymų poligonuose pastatė naujus įrenginius ir iškasė naujus tunelius, pranešė CNN.
Rusija branduolinius bandymus yra atlikusi tik sovietiniais laikais
Posovietinė Rusija nėra atlikusi branduolinio bandymo, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Sovietų Sąjunga paskutinį kartą bandymus atliko 1990 m., o Jungtinės Valstijos - 1992 m. Nė viena šalis, išskyrus Šiaurės Korėją, šiame amžiuje nėra atlikusi bandymo, susijusio su branduoliniu sprogimu.
S.Riabkovas teigė, kad Maskva yra sunerimusi dėl pranešimų, jog Jungtinės Valstijos neplanuoja nedelsiant atšaukti Filipinuose dislokuotos vidutinio nuotolio raketų sistemos. Jis tvirtino, kad Rusija svarsto savo atsaką, taip pat ir karinėje srityje.
Kaip būta arti branduolinio karo?
Dvejus su puse metų trunkantis karas Ukrainoje sukėlė didžiausią Rusijos ir Vakarų konfrontaciją nuo 1962 m. Kubos raketų krizės - manoma, kad tuo metu abi Šaltojo karo supervalstybės buvo arčiausiai tyčinio branduolinio karo.
Po Kubos krizės tuometinis JAV prezidentas Johnas F.Kennedy ir Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas svarstė idėją uždrausti branduolinius bandymus.
2023 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai atšaukė Rusijos ratifikuotą Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT), taip Rusija susilygino su Jungtinėmis Valstijomis.
Bandymų atnaujinimas pradėtų naują ir pavojingą branduolinę erą kaip tik tuo metu, kai Rusija, Jungtinės Valstijos ir Kinija lenktyniauja modernizuodamos savo branduolinius ginklus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai teigia numušę naują ukrainiečių „reaktyvinį droną“: bet štai kodėl kyla dėl to abejonių
16:37
Netoli Kursko buvo numuštas neatpažintas gana didelis bepilotis orlaivis su reaktyviniu varikliu ir 100 kg kovine galvute, rašo leidinys „Defense Express“.
Rusai ėmė girtis, kad neva numušė naują ukrainiečių kūrinį „Palianytsia“ – reaktyvinį droną. Kaip įrodymą jie rado orlaivio su reaktyviniu varikliu nuolaužas, teigdami, kad jis buvo gana didelis – 3,5×2,5 metro.
Objektas buvo numuštas Kursko srityje, maždaug už 100 km nuo Ukrainos sienos arba 75 km nuo fronto linijos. Nuolaužos smarkiai apgadintos, o rusai nepranešė apie jokias žymes ant jų.
Jie informavo, kad šio naujo kūrinio greitis buvo 400–500 km/val., kovinė galvutė – apie 100 kg, o veikimo nuotolis – 400–700 km. Vienintelė priežastis, dėl kurios šis objektas buvo identifikuotas kaip „Palianytsia“, yra nenustatytos markės reaktyvinis variklis.
Taip pat matyti, kad fiuzeliažas pagamintas iš anglies pluošto, kuris tradiciškai naudojamas bepiločiuose orlaiviuose. Nors fiuzeliažo formą labai sunku nustatyti, tačiau panašu, kad tai buvo „skraidančio sparno“ aerodinaminė konfigūracija, kurios naujasis dronas neturi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Gera žinia Ukrainai: vienintelis Rusijos karinis lėktuvnešis nebepajuda iš vietos
16:30
„Admirolas Kuznecovas“, vienintelis Rusijos karinio jūrų laivyno lėktuvnešis, jau aštuonerius metus neišplaukė į karines užduotis, ir vis mažiau tikėtina, kad jis apskritai kada nors kovos. Pastaraisiais mėnesiais Kremlius, sprendžiant iš informacijos socialiniuose tinkluose, iš šio gendančio laivo jūreivius perkėlė į kariuomenę ir išsiuntė kariauti į Ukrainą, rašo „Forbes“ analitikas Davidas Axe'as.
„Tai stulbinantis atradimas, kuris pabrėžia Rusijos kariuomenės žmogiškųjų išteklių krizę... ir išryškina didžiausių Rusijos karinio jūrų laivyno karo laivų, kurių dauguma liko nuo Šaltojo karo laikų, būklę“, – tvirtina analitikas.
D.Axe'as pažymi, kad tai, jog rusai atšaukia savo karius iš „Admirolo Kuznecovo“, nestebina, nes Kremlius labai stengiasi mobilizuoti vis daugiau karių, kad pakeistų Ukrainoje žuvusius karius. Vis dėlto alternatyva laivų įgulų atėmimui galėtų būti visuotinis šaukimas į kariuomenę, o tai Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui būtų politiškai rizikinga, rašo jis.
Be to, nusilpęs 39-erių metų „Admirolas Kuznecovas“ vargu ar grįš į jūrą. 2018 m. spalį laivas buvo smarkiai apgadintas, kai nuskendo sausasis dokas, kuriame buvo remontuojamas lėktuvnešis. Tada, 2019 m. gruodį, pačiame laive kilo gaisras.
Laivyno vadovybė svarstė galimybę nutraukti pažeisto laivo eksploataciją, tačiau vėliau nusprendė jį suremontuoti ir modernizuoti. Buvo planuojama, kad „Admirolas Kuznecovas“ į jūrą grįš 2022 m. Tačiau 2022 m. gruodžio mėn. laive kilo gaisras. Pirmą kartą per aštuonerius metus laivas turėjo išplaukti iš Murmansko uosto Rusijos šiaurėje dar pavasarį. Vietoj to laivas vis dar stovi Murmansko prieplaukoje, pažymi analitikas.
„Bet kuris kitas laivynas galėtų paprasčiausiai nutraukti nuostolius, nurašyti sudegusį laivą ir jo vietoje pastatyti naują. Tačiau Rusijos pramonė tikriausiai nepajėgi pastatyti tiesioginio pakaitalo „Admirolui Kuznecovui“ ar bet kuriam kitam dideliam karo laivui – todėl tiek daug didelių Rusijos karinio jūrų laivyno laivų yra buvę sovietiniai laivai, kurių korpusai ir mechanizmai susidėvėję per dešimtmečius“, – pastebi analitikas.
Pasak Permės universiteto karinio eksperto Pavelo Luzino, pagrindinė problema yra varikliai. Ukrainos gamyklos pagamino daugumą didžiųjų sovietinio laivyno laivų variklių. Dabar ukrainiečiai šių variklių į Rusiją nebeeksportuoja, o rusai stengiasi sukurti vietinę panašios įrangos gamybą.
Lėktuvnešio įgula kovoja fronte
Atvirųjų šaltinių analitikas socialinio tinklo X paskyroje „Moklasen“ pirmasis pranešė, kad dalis 58 000 tonų sveriančio „Kuznecovo“ įgulos, kurią sudaro maždaug 1 500 žmonių, buvo perskirstyta. Jūreiviai suformavo vadinamąjį „fregatos“ mechanizuotąjį batalioną 1-ojoje gvardijos tankų armijoje, padarė išvadą analitikas, ieškodamas užuominų Rusijos socialinėje žiniasklaidoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
