Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pusė rusų nori, kad kariai trauktųsi iš Ukrainos
08:03 Atnaujinta 09:43
Nauja apklausa atskleidė, kad pusė rusų nori, jog jų kariai iš Ukrainos grįžtų namo.
Apklausa parodė, kad, nepaisant Kremliaus karinės propagandos, pastarojo meto nesėkmės, įskaitant Ukrainos kontrpuolimą į Rusijos Kursko regioną, pakirto visuomenės dvasią.
Apklausa, kurią atliko nepriklausoma Rusijos apklausų agentūra „Chronicles“, rodo, kad nuo sausio mėn. 9 proc. padaugėjo pritariančiųjų taikos deryboms, o 49 proc. dabar pasisako už pasitraukimą, rašo „Newsweek“.
49 proc. rusų pritaria Rusijos karių išvedimui ir taikos deryboms su Ukraina, net jei karo tikslai nebūtų pasiekti.
Trečdalis (33 proc.) respondentų nepritartų pasitraukimui tokiomis sąlygomis, palyginti su 39 proc. sausį, rodo rugsėjo 10-17 d. apklausos rezultatai. Apklausoje dalyvavo 800 žmonių ir duomenų paklaida yra 3,45 proc. punkto.
Rusijos opozicijos politikas ir vienas iš „Chronicles“ įkūrėjų Aleksejus Miniaila leidiniui sakė: „Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo mažiau žmonių tiki, kad jis baigsis jiems ir Rusijai naudinga linkme.“
Remia tuomet, kai sekasi Rusijos kariuomenei
A.Miniaila teigė, kad rusai linkę išreikšti didesnę paramą, kai Rusijai labiau sekasi, pavyzdžiui, pavasarį, kai Maskvos kariuomenė žengė į priekį Ukrainos Donecko regione.
„Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį daugelį sukrėtė ir sumažino skaičių tų, kurie nori kovoti, kol bus pasiekti tikslai“, – sakė jis.
Apklausa taip pat parodė, kad dauguma (63 proc.) respondentų norėtų, kad taikos sutartis su Ukraina su abipusėmis nuolaidomis būtų sudaryta per ateinančius metus.
Naujai mobilizacijai pritaria mažiau nei trečdalis
Apklausa, atlikta minint antrąsias metines, kai V.Putinas Rusijoje paskelbė dalinę mobilizaciją, kuri iš pradžių buvo vertinama kaip nesėkminga, taip pat parodė didėjantį rusų nenorą dalyvauti kare. Mažiau nei trečdalis (29 proc.) teigė, kad pritartų naujai Rusijos mobilizacijos bangai.
Valstybinės apklausos Rusijoje nelaikomos itin tiksliomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo karo pradžios buvo griežtai slopinamos kitokios nuomonės. „Chronicles“ teigia, kad jos apklausose atsižvelgiama į atsakymus į keletą klausimų, todėl jos tiksliau atspindi visuomenės nuomonę.
A.Miniaila sakė, kad „ExtremeScan“ tyrimas parodė, jog apklausos pasienio regionuose Belgorode, Brianske ir Kursko srityje, kai juos apšaudo Ukrainos pajėgos, parodė, kad deklaruojama parama karui padidėja dėl vadinamojo susitelkimo aplink vėliavą efekto.
Karą remia su juo nesusidūrę žmonės
„Tačiau kai žmonės tiesiogiai susiduria su pasekmėmis, pavyzdžiui, kai jiems tenka palikti teritoriją, kad pabėgtų, arba kai jų namai nukenčia, arba kai jie tampa išpuolio liudininkais, deklaruojama parama smarkiai sumažėja“, – pastebėjo jis.
„Dauguma paramą deklaravusiųjų yra žmonės, kurie visiškai niekada su niekuo nesusidūrė dėl karo. Kai tik žmonės pradeda jausti, kad karas ateina pas juos, ar tai būtų ekonomika, ar kas nors panašaus, jie praranda tikėjimą“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Apklausų rezultatai paskelbti pasirodžius pranešimams apie dideles Rusijos aukas – kare žuvo apie 70 000 karių ir 600 000 buvo sužeista.
Visai nesivaldo: Rusijos propagandininkas V.Solovjovas pasiūlė karti A.Navalno šalininkus
10:52
Rusijos televizijos laidų vedėjas ir propagandininkas Vladimiras Solovjovas savo autorinėje laidoje per „Rossija 1“ sekmadienį dėl teroristinių išpuolių šalyje apkaltino ir „Navalno tinklą“, o paskui pasiūlė jį „apdoroti“ ir „žmones pakarti“.
Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas laidos metu kalbėjo apie pakenkimą Transsibiro geležinkeliui, drono smūgį naftos saugyklai Tolimuosiuose Rytuose ir 14 šnipinėjimo bylų, iškeltų Užbaikalėje per 2024 m. Po to V.Solovjovas įvardijo, kas, jo nuomone, už to stovi ir ką su jais reikėtų daryti.
„Akivaizdu, kokie naudojami tinklai. „Navalno tinklas“ – viskas gerai žinoma, galime (juos) apdoroti. Antrasis tinklas yra kriminalinis tinklas, t. y. tie, kurie dėl kažkokių priežasčių pateko į kriminalinius elementus, kaip ir radikalūs islamistai, kurie dabar naudojami atvirai. Ir trečias – narkotikų tinklas, nes jau seniai žinoma, kad nemaža dalis narkotikų atkeliauja iš Ukrainos. <...> Tyliai, ramiai, visus šiuos tinklus reikėtų išnarplioti ir žmones pakarti. Pakarti juos!“ – pareiškė propagandininkas V.Solovjovas.
Jis taip pat paragino perimti Baltarusijos, kurioje vis dar taikoma mirties bausmė, patirtį. „Mėginimas sukelti geležinkelių karą Baltarusijos teritorijoje buvo užgniaužtas pačiame užuomazgoje būtent tokiomis žiauriomis priemonėmis“, – pridūrė propagandininkas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, G.Nausėda ragina reformuoti Jungtines Tautas
10:22
Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ragina reformuoti Jungtines Tautas (JT) ir atkurti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.
Šalies vadovas pabrėžė, kad kuriant ateities pasaulį svarbu išlaikyti pagarbą tarptautinės teisės, demokratijos ir laisvės principams, neleisti Rusijai pasisavinti okupuotų Ukrainos teritorijų, pirmadienį nurodė Prezidentūra.
„Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų, kad būtų apribotos Rusijos galimybės tęsti savo kolonijinį karą. Reikia priversti Rusiją visiškai atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos. Deja, trūkstant daugiašalio atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kyla rimtų abejonių dėl Jungtinių Tautų gebėjimo palaikyti taiką ir saugumą pasaulyje“, – JT ateities viršūnių susitikime sakė G.Nausėda.
„Akivaizdu, kad būtinos esminės šios organizacijos, įskaitant Saugumo Tarybą, reformos. Jungtinėms Tautoms turi būti suteikta galių sustabdyti ir pažaboti tiek dabartinius, tiek būsimus agresorius! Tai padėtų užtikrinti ne tik taiką ir saugumą pasaulyje, bet ir tvarų vystymąsi bei žmogaus teises“, – pridūrė jis.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios dalis ekspertų ir politikų kritikavo Jungtines Tautas dėl nepakankamo atsako į Kremliaus agresiją bei ragino jas reformuoti.
Maskva reguliariai blokuoja pastangas priversti Rusiją atsakyti už karinius veiksmus
Maskva, naudodamasi savo, kaip vienos iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, padėtimi, reguliariai blokuoja pastangas priversti Rusiją atsakyti už karinius veiksmus kaimyninėje šalyje.
G.Nausėda taip pat akcentavo poreikį spręsti klimato krizę ir dėti daugiau pastangų siekiant darnaus vystymosi tikslų.
Anot jo, šiuo metu viena iš pagrindinių kliūčių – finansinių išteklių trūkumas, todėl reikia kurti pasaulinę finansų struktūrą, kuri būtų sąžiningesnė, teisingesnė ir gebėtų greičiau reaguoti į krizes.
G.Nausėda savo kalboje taip pat akcentavo, kad Lietuva yra ryžtingai nusiteikusi spręsti klimato krizę ir planuoja daugiau investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir inovatyvias technologijas.
Pasak šalies vadovo, siekiant tvaresnės ateities taip pat svarbu išnaudoti skaitmeninės transformacijos teikiamas galimybes.
Tarptautinė šachmatų federacija atsisako priimti atgal Rusiją ir Baltarusiją
10:20
Tarptautinė šachmatų federacija (FIDE) sekmadienį atmetė pasiūlymą vėl priimti Rusiją ir Baltarusiją į savo sudėtį, tačiau svarstys galimybę leisti varžybose dalyvauti jaunesniems nei 12 metų arba neįgaliems žaidėjams.
2022 metais Rusija ir Baltarusija buvo pašalintos iš FIDE dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, faktiškai pašalinant jas iš tarptautinių varžybų.
Sekmadienį Kirgizijos pasiūlymui grąžinti Rusiją ir Baltarusiją nepakako palaikymo.
„Po kruopštaus svarstymo dauguma FIDE tarybos narių priėjo prie išvados, kad dabartinės aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo pritarti Kirgizijos šachmatų sąjungos pasiūlymams“, – sakoma FIDE tarybos pareiškime prieš balsavimą.
Tačiau FIDE generalinė asamblėja balsavime palaikė idėją, kad organizacijos taryba galėtų išnagrinėti galimybę leisti varžytis jaunesniems nei 12 metų arba neįgaliems Rusijos ir Baltarusijos šachmatininkams.
Tai buvo padaryta atsižvelgiant į FIDE tarybos rekomendaciją, kurioje raginama laikytis „subalansuoto ir humaniško požiūrio“.
Taryba taip pat pridūrė, kad šį žingsnį pirmiausia aptars su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK) ir Tarptautiniu paralimpiniu komitetu (TPK).
Buvęs pasaulio čempionas norvegas Magnusas Carlsenas ketvirtadienį surengtame FIDE iškilmingame renginyje, skirtame pagerbti kitą buvusį pasaulio čempioną Garį Kasparovą, paragino sporto organizaciją nepriimti atgal Rusijos ir Baltarusijos.
G. Kasparovas, žymus Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, daugiau nei dešimtmetį gyvenantis užsienyje, taip pat pasisakė prieš draudimo panaikinimą.
Visiškas fiasko: Rusijos branduolinė raketa „Sarmat“ sprogo tiesiog šachtoje
09:51
Rusijoje branduolinė tarpžemyninė balistinė raketa RS-28 „Sarmat“ sprogo tiesiai per bandymą. Tai įvyko penktadienį arba šeštadienį, pranešė atvirų duomenų analitikai, remdamiesi „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis. Raketa, pasak tyrėjų, sprogo degalų papildymo metu bandymų vietoje.
„RS-28 Sarmat“ bandymai pasirodė esantys visiška nesėkmė. Raketa sprogo šachtoje, palikdama didžiulį kraterį ir sunaikindama bandymų poligoną. „Sarmat“ yra skystu kuru varoma raketa, todėl ši avarija galėjo įvykti atskirai nuo paties paleidimo...“, – pažymėjo analitikai.
Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į bandymų poligono teritoriją važiavo keturi gaisriniai automobiliai, kurie esą „reagavo į miško gaisrą“.
Atvirų duomenų analitikas MT_Anderson paskelbė Rusijos Plesecko kosmodromo palydovinę nuotrauką, kurioje matyti nepavykusio šios raketos bandymo rezultatas.
Kaip pažymėjo Defence-ua.com analitikai, tarpžemyninės raketos sprogimas bandymų metu yra nelaimė, kuri gali įvykti kartą per 50 metų, nes ankstesnis panašus atvejis buvo užfiksuotas 1960 m. spalį Baikonūro kosmodrome, kai sprogo raketa R-16.
Analitikai užsiminė, kad Kremlius vargu ar oficialiai pripažins patį „Sarmat“ katastrofos faktą.
RS-28 „Sarmat“ yra Rusijos penktosios kartos šachtose dislokuojamas strateginių raketų kompleksas, turintis daugiapakopę skystojo kuro tarpžemyninę balistinę raketą. Raketa yra 35 m ilgio, jos paleidimo masė – 208 tonos, o naudingojo krovinio masė – apie 10 tonų. Raketos veikimo nuotolis – 16 000 km.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos numušė tris rusų dronus
09:49
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė tris rusų dronus.
Rusai atakavo Ukrainą dviem aviacinėmis raketomis Ch-59/69 ir keturiais atakos dronais, sakoma kariškių pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Virš Sumų srities buvo numušti trys dronai. Ketvirtas dronas ir abi raketos dėl radioelektroninės kovos priemonių nukrito nepasiekę taikinių.
Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 643 750 karių
08:12
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 642 420 karių, rugsėjo 23 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 330 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 784 tankų, 17 252 šarvuotų kovos mašinų, 25 102 automobilių ir degalų cisternų, 18 414 artilerijos sistemų, 1 197 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 949 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 15 699 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Reanimuoja sovietinę melagieną: rusų propagandininkai neigia Lenkijos užpuolimą ir bando pakeisti istoriją
08:07
Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose pradėtas aktyviai stumti rusiškasis Antrojo pasaulinio karo istorijos naratyvas – tvirtinama, esą Lenkija nebuvo užpulta, o „1939 m. įvykiai“ negalėtų vadintis karu. Tačiau tokie teiginiai tiesiog atkartoja stalinistinės valdžios išgalvotus argumentus.
Platinamame įraše tvirtinama:
„Tai, kad 1939 m. įvykiai nebuvo Lenkijos–sovietų karu, aiškiai rodo menkas lenkų karių pasipriešinimas.
Paprastai, artėjant Raudonajai armijai, lenkų daliniai paprasčiausiai pasiduodavo. Buvo tik pavieniai pasipriešinimo židiniai.
Raudonosios armijos nuostoliai išlaisvinant didžiulę teritoriją (200 tūkst. kv. km, 13 mln. žmonių) buvo maždaug 10 kartų mažesni nei mūšiuose prie Khalkhin Golo ir 100 kartų mažesni nei 1939-40 m. sovietų-somių kare“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Pusė rusų nori, kad kariai trauktųsi iš Ukrainos
08:03 Atnaujinta 09:43
Nauja apklausa atskleidė, kad pusė rusų nori, jog jų kariai iš Ukrainos grįžtų namo.
Apklausa parodė, kad, nepaisant Kremliaus karinės propagandos, pastarojo meto nesėkmės, įskaitant Ukrainos kontrpuolimą į Rusijos Kursko regioną, pakirto visuomenės dvasią.
Apklausa, kurią atliko nepriklausoma Rusijos apklausų agentūra „Chronicles“, rodo, kad nuo sausio mėn. 9 proc. padaugėjo pritariančiųjų taikos deryboms, o 49 proc. dabar pasisako už pasitraukimą, rašo „Newsweek“.
49 proc. rusų pritaria Rusijos karių išvedimui ir taikos deryboms su Ukraina, net jei karo tikslai nebūtų pasiekti.
Trečdalis (33 proc.) respondentų nepritartų pasitraukimui tokiomis sąlygomis, palyginti su 39 proc. sausį, rodo rugsėjo 10-17 d. apklausos rezultatai. Apklausoje dalyvavo 800 žmonių ir duomenų paklaida yra 3,45 proc. punkto.
Rusijos opozicijos politikas ir vienas iš „Chronicles“ įkūrėjų Aleksejus Miniaila leidiniui sakė: „Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo mažiau žmonių tiki, kad jis baigsis jiems ir Rusijai naudinga linkme.“
Remia tuomet, kai sekasi Rusijos kariuomenei
A.Miniaila teigė, kad rusai linkę išreikšti didesnę paramą, kai Rusijai labiau sekasi, pavyzdžiui, pavasarį, kai Maskvos kariuomenė žengė į priekį Ukrainos Donecko regione.
„Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį daugelį sukrėtė ir sumažino skaičių tų, kurie nori kovoti, kol bus pasiekti tikslai“, – sakė jis.
Apklausa taip pat parodė, kad dauguma (63 proc.) respondentų norėtų, kad taikos sutartis su Ukraina su abipusėmis nuolaidomis būtų sudaryta per ateinančius metus.
Naujai mobilizacijai pritaria mažiau nei trečdalis
Apklausa, atlikta minint antrąsias metines, kai V.Putinas Rusijoje paskelbė dalinę mobilizaciją, kuri iš pradžių buvo vertinama kaip nesėkminga, taip pat parodė didėjantį rusų nenorą dalyvauti kare. Mažiau nei trečdalis (29 proc.) teigė, kad pritartų naujai Rusijos mobilizacijos bangai.
Valstybinės apklausos Rusijoje nelaikomos itin tiksliomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo karo pradžios buvo griežtai slopinamos kitokios nuomonės. „Chronicles“ teigia, kad jos apklausose atsižvelgiama į atsakymus į keletą klausimų, todėl jos tiksliau atspindi visuomenės nuomonę.
A.Miniaila sakė, kad „ExtremeScan“ tyrimas parodė, jog apklausos pasienio regionuose Belgorode, Brianske ir Kursko srityje, kai juos apšaudo Ukrainos pajėgos, parodė, kad deklaruojama parama karui padidėja dėl vadinamojo susitelkimo aplink vėliavą efekto.
Karą remia su juo nesusidūrę žmonės
„Tačiau kai žmonės tiesiogiai susiduria su pasekmėmis, pavyzdžiui, kai jiems tenka palikti teritoriją, kad pabėgtų, arba kai jų namai nukenčia, arba kai jie tampa išpuolio liudininkais, deklaruojama parama smarkiai sumažėja“, – pastebėjo jis.
„Dauguma paramą deklaravusiųjų yra žmonės, kurie visiškai niekada su niekuo nesusidūrė dėl karo. Kai tik žmonės pradeda jausti, kad karas ateina pas juos, ar tai būtų ekonomika, ar kas nors panašaus, jie praranda tikėjimą“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Apklausų rezultatai paskelbti pasirodžius pranešimams apie dideles Rusijos aukas – kare žuvo apie 70 000 karių ir 600 000 buvo sužeista.
V.Zelenskis atvyko į Jungtines Valstijas pristatyti Ukrainos parengto pergalės plano
06:27 Atnaujinta 06:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Jungtines Valstijas su svarbiu vizitu, kurio tikslas – pristatyti Kyjivo pergalės planą, kaip užbaigti daugiau nei dvejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją į šalį.
V.Zelenskis Kyjivo parengtą pergalės planą pateiks JAV vadovui Joe Bidenui, taip pat kandidatams į prezidento postą Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui.
Šis V.Zelenskio vizitas JAV vyksta po vasarą vykusių intensyvių kovų, kai Maskva stengiasi toliau žengti į priekį Rytų Ukrainoje, o Kyjivas kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis.
Be to, Kyjivas jau kelias savaites spaudžia Vakarus leisti naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos gilumoje esantiems taikiniams, tačiau kol kas rezultatų nesulaukė.
Manoma, kad ketvirtadienį per susitikimą su J.Bidenu V.Zelenskis bandys pakeisti JAV prezidento nuomonę šiuo klausimu.
Sekmadienį, per pirmąjį savo vizito JAV etapą, Ukrainos prezidentas apsilankė 155 mm artilerijos sviedinių gamykloje Pensilvanijoje.
„Savo vizitą Jungtinėse Valstijose pradėjau pareikšdamas padėką visiems gamyklos darbuotojams“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat paskelbė nuotraukų, kuriose jis spaudžia ranką gamyklos darbuotojams.
„Tokiose vietose, kaip ši, galima iš tiesų pajusti, kad demokratinis pasaulis gali nugalėti“, – pridūrė ukrainiečių prezidentas.
Demokratų atstovas Mattas Cartwrightas, kuris buvo vienas iš tų, kurie susitiko su V.Zelenskiu amunicijos gamykloje Skrantone, sakė, kad jo žinia buvo paprasta: „Ačiū. Ir mums reikia daugiau.“
Skrantono gamykla yra vienas iš kelių JAV objektų, kur gaminami 155 mm kalibro artilerijos sviediniai, naudojami haubicų sistemose.
Ukraina jau yra gavusi iš JAV daugiau kaip 3 mln. šių sviedinių.
Toliau V.Zelenskis lankysis Niujorke ir Vašingtone.
Jis pažymėjo, kad artimiausiomis savaitėmis bus nuspręsta, kaip užbaigti daugiau kaip 30 mėnesių trunkančias kovas, pareikalavusias tūkstančių žmonių gyvybių.
„Dabar sprendžiama, koks bus dabartinės valstybių vadovų kartos palikimas. Tų, kurie užima aukščiausius postus“, – teigė V.Zelenskis.
Prieš išvykdamas į JAV V.Zelenskis sakė, kad Vašingtonas ir Londonas nedavė leidimo Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nes baiminasi eskalacijos, tačiau pridūrė, kad tikisi, jog galiausiai jie pakeis savo nuomonę.
„Mūsų santykių su Bidenu istorijoje buvo keletas sprendimų – labai įdomių ir sudėtingų dialogų“, – anksčiau sakė ukrainiečių prezidentas ir pridūrė: „Vėliau jis pakeitė savo požiūrį“.
Tuo tarpu Maskva yra pareiškusi, kad tokį leidimą vertina kaip NATO šalių „karą“ prieš Rusiją.
Rusijos išpuolis prieš daugiabutį namą Zaporižioje sužeidė 9 žmones
06:18 Atnaujinta 06:50
Per rusų praėjusios nakties ataką Ukrainos pietuose esančioje Zaporižioje, gyvenamajame rajone, buvo sužeisti devyni žmonės, pirmadienį pranešė vietos policija.
Pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad tarp sužeistųjų yra vaikas.
Rusai sudavė šešis smūgius, tikriausiai valdomomis aviacinėmis bombomis, nurodė policija.
Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas „Telegram“ pranešė, kad buvo iš dalies sugriautas vienas daugiabutis.
