Svarbiausios naujienos
- Čekijos prezidentas mano, kad Ukraina per karą praras teritorijas: „Reikia būti realistu“
- Karinis ekspertas: dar šiek tiek ir ukrainiečiai Vuhledare gali būti apsupti
- Gera žinia Ukrainai: vienintelis Rusijos karinis lėktuvnešis nebepajuda iš vietos
- Ukrainos saugumas neutralizavo grupę, Rusijos nurodymu siekusią užgrobti Odesą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Nuo raketų smūgio juos skyrė mažiau nei dvi minutės“: garsiausios ukrainiečių pasalos prieš rusų aviaciją
09:07
Per daugiau nei dvejus karo ir planavimo metus ištobulinta drąsi Ukrainos oro gynybos taktika skausmingai kainavo ir kadaise dominavusioms Rusijos oro pajėgoms, skelbia britų leidinys „The Times“.
Pasak straipsnio, ukrainiečiai pasalose prieš rusų orlaivius pasitelkdavo sovietinių laikų raketas.
Vienas aukšto rango Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas žurnalistams atskleidė bendros operacijos su šalies karinėmis oro pajėgomis detales.
Teigiama, kad dar 2022 m. gegužę Ukraina nusprendė atkurti sistemą S-200 ir naudoti ją fronte.
Pirmiausia buvo ieškoma karininkų, anksčiau eksploatavusių šias priešlėktuvines raketų sistemas, o paskui – inžinierių, galinčių jas atkurti. Pirmasis paleidimas įvyko 2023 m. rudenį, tačiau dėl pasikeitusių A-50 skrydžių trajektorijos paleistos raketos nepataikė į taikinį. Tačiau kariuomenė teigia, kad ši operacija vis dėlto turėjo teigiamą poveikį.
„Mes parodėme pavyzdį karinėms oro pajėgoms, kad jos nebijotų būti apšaudomos. Nuo pat pirmojo bandymo, kai paleidome dvi raketas, jie pamatė, kaip greitai paslėpėme paleidimo įrenginius ir evakavome – niekas net nepastebėjo, kur esame“, – kalbėjo karinės žvalgybos pareigūnas.
Šiemet Ukraina ėmėsi kitokios strategijos Rusijos orlaivių medžioklėje. Ukrainos karinės oro pajėgos panaudojo ant sunkvežimių sumontuotas vokiškas „Patriot“ baterijas.
„Tai buvo labai rizikinga, nes „Patriot“ turėjome nuvaryti labai arti fronto. Tai radaras, paleidimo įrenginys, energijos šaltinis, apsaugos transporto priemonė. Tai penkios ar šešios didelės transporto priemonės“, – „The Times“ aiškino Ukrainos oro pajėgų pulkininkas leitenantas.
Sausio 14 d. baterija laukė Azovo jūrą kertančio lėktuvo A-50 su valdymo centro lėktuvu Il-22. Rusų įgulos manė, kad jie yra toli už bet kokios antžeminės grėsmės nuotolio ribų. Nuo raketų smūgio juos skyrė mažiau nei dvi minutės – A-50 nukrito į jūrą, o Il-22 buvo apgadintas.
Tada Rusijos vadovybė perkėlė A-50 iš „Patriot“ veikimo zonos, tačiau juos vis dar galėjo pasiekti S-200. Vasario 23 d., vadovaujant Ukrainos karinei žvalgybai, Ukrainos S-200 baterija pataikė į antrą lėktuvą, kuris buvo maždaug už 170 km nuo fronto linijos.
Per kitą operaciją Ukrainos pajėgoms pavyko padaryti naujų nuostolių Rusijos pajėgoms. Kariškiai panaudojo sistemą S-300 su įjungtu radaru kaip jauką ir įviliojo lėktuvus į „Patriot“ veikimo zoną.
„Jie mielai išskrido sunaikinti S-300, o tada pasirodė „Patriot“. Iš šešių lėktuvų du numušė S-300, o keturis – „Patriot“, – didžiavosi oro pajėgų pulkininkas leitenantas.
Balandžio 19 d. Ukrainos karinės žvalgybos dalinys su S-200 pataikė į Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3. Jis sudužo virš Stavropolio krašto, vykdydamas misiją paleisti sparnuotąsias raketas į Ukrainą.
„Nuo to laiko jie pakeitė savo raketų paleidimo atstumą. Mes juos nustūmėme nuo kai kurių taikinių, kuriuos jie galėjo atakuoti“, – pridūrė karininkas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusijos kariuomenė neteko 369 įvairių tipų orlaivių ir 328 sraigtasparnių.
Anksčiau pranešta, kad sausio 14 d. Ukrainos gynėjams pavyko numušti tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo lėktuvą A-50, o vasario 23 d. buvo sunaikintas antrasis A-50.
Tąkart Rusijos karinė vadovybė tikino, kad Ukraina šių orlaivių nenumušė. Pagal jų versiją, į Rusijos aviaciją taikėsi jos pačios priešlėktuvinė gynyba.
Tačiau vėliau Maskva pripažino, kad vasario mėnesį A-50 numušė Ukrainos pajėgos. Lėktuvas buvo sunaikintas, o įgula žuvo.
Ukrainoje pastebėtos Kinijoje pagamintos šarvuotos transporto priemonės
09:37
Kinijoje pagaminti šarvuočiai „Tiger 4×4“, kuriuos Rusija tiekia savo pajėgoms Ukrainoje, buvo pastebėti mūšio lauke, rašo „Defence Blog“, remdamasis „Militarnyj“.
Pasak „Defence Blog“, transporto priemonės „ZFB-05 Xinxing“, dar žinomos „Tiger“ pavadinimu, buvo pastebėtos mūšio lauke naudojamos Rusijos karių – tai rodo naują užsienio karinės technikos paramos lygį Maskvos kare Ukrainoje.
Automobiliai „ZFB-05 Xinxing“, dar žinomi „Tiger“ pavadinimu, buvo pastebėti mūšio lauke naudojami Rusijos kareivių – o tai rodo naują užsienio karinės technikos paramos lygį Maskvos vykdomai kampanijai Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje paaugliai taikosi į karinius sraigtasparnius: vienas sudegintas nepataisomai
09:35
Rusijoje du paaugliai karinėje oro bazėje Omsko srityje sudegino sraigtasparnį „Mi-8“, šalies teisėsaugos institucijos pranešė valstybinei naujienų agentūrai „Tass“. Nepilnamečiai buvo sulaikyti. Vienas iš jų prisipažino, kad veikė vykdydamas nežinomo asmens nurodymus. Už tai jam buvo pažadėtas solidus atlygis.
Pasak vieno iš nepilnamečių, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ su juo susisiekė nežinomas asmuo ir pažadėjo sumokėti 20 tūkst. JAV dolerių, jeigu sunaikins rusų karinį orlaivį.
Vietos naujienų svetainė NGS55.Ru patikslino, kad incidentas įvyko kariniame aerodrome Omskas-Severnyj. Rugsėjo 21 d. vakare moksleiviai pateko į objekto teritoriją, į sraigtasparnį įmetė Molotovo kokteilį, incidentą nufilmavo vaizdo kamera ir pabėgo.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Nuo raketų smūgio juos skyrė mažiau nei dvi minutės“: garsiausios ukrainiečių pasalos prieš rusų aviaciją
09:07
Per daugiau nei dvejus karo ir planavimo metus ištobulinta drąsi Ukrainos oro gynybos taktika skausmingai kainavo ir kadaise dominavusioms Rusijos oro pajėgoms, skelbia britų leidinys „The Times“.
Pasak straipsnio, ukrainiečiai pasalose prieš rusų orlaivius pasitelkdavo sovietinių laikų raketas.
Vienas aukšto rango Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas žurnalistams atskleidė bendros operacijos su šalies karinėmis oro pajėgomis detales.
Teigiama, kad dar 2022 m. gegužę Ukraina nusprendė atkurti sistemą S-200 ir naudoti ją fronte.
Pirmiausia buvo ieškoma karininkų, anksčiau eksploatavusių šias priešlėktuvines raketų sistemas, o paskui – inžinierių, galinčių jas atkurti. Pirmasis paleidimas įvyko 2023 m. rudenį, tačiau dėl pasikeitusių A-50 skrydžių trajektorijos paleistos raketos nepataikė į taikinį. Tačiau kariuomenė teigia, kad ši operacija vis dėlto turėjo teigiamą poveikį.
„Mes parodėme pavyzdį karinėms oro pajėgoms, kad jos nebijotų būti apšaudomos. Nuo pat pirmojo bandymo, kai paleidome dvi raketas, jie pamatė, kaip greitai paslėpėme paleidimo įrenginius ir evakavome – niekas net nepastebėjo, kur esame“, – kalbėjo karinės žvalgybos pareigūnas.
Šiemet Ukraina ėmėsi kitokios strategijos Rusijos orlaivių medžioklėje. Ukrainos karinės oro pajėgos panaudojo ant sunkvežimių sumontuotas vokiškas „Patriot“ baterijas.
„Tai buvo labai rizikinga, nes „Patriot“ turėjome nuvaryti labai arti fronto. Tai radaras, paleidimo įrenginys, energijos šaltinis, apsaugos transporto priemonė. Tai penkios ar šešios didelės transporto priemonės“, – „The Times“ aiškino Ukrainos oro pajėgų pulkininkas leitenantas.
Sausio 14 d. baterija laukė Azovo jūrą kertančio lėktuvo A-50 su valdymo centro lėktuvu Il-22. Rusų įgulos manė, kad jie yra toli už bet kokios antžeminės grėsmės nuotolio ribų. Nuo raketų smūgio juos skyrė mažiau nei dvi minutės – A-50 nukrito į jūrą, o Il-22 buvo apgadintas.
Tada Rusijos vadovybė perkėlė A-50 iš „Patriot“ veikimo zonos, tačiau juos vis dar galėjo pasiekti S-200. Vasario 23 d., vadovaujant Ukrainos karinei žvalgybai, Ukrainos S-200 baterija pataikė į antrą lėktuvą, kuris buvo maždaug už 170 km nuo fronto linijos.
Per kitą operaciją Ukrainos pajėgoms pavyko padaryti naujų nuostolių Rusijos pajėgoms. Kariškiai panaudojo sistemą S-300 su įjungtu radaru kaip jauką ir įviliojo lėktuvus į „Patriot“ veikimo zoną.
„Jie mielai išskrido sunaikinti S-300, o tada pasirodė „Patriot“. Iš šešių lėktuvų du numušė S-300, o keturis – „Patriot“, – didžiavosi oro pajėgų pulkininkas leitenantas.
Balandžio 19 d. Ukrainos karinės žvalgybos dalinys su S-200 pataikė į Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3. Jis sudužo virš Stavropolio krašto, vykdydamas misiją paleisti sparnuotąsias raketas į Ukrainą.
„Nuo to laiko jie pakeitė savo raketų paleidimo atstumą. Mes juos nustūmėme nuo kai kurių taikinių, kuriuos jie galėjo atakuoti“, – pridūrė karininkas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusijos kariuomenė neteko 369 įvairių tipų orlaivių ir 328 sraigtasparnių.
Anksčiau pranešta, kad sausio 14 d. Ukrainos gynėjams pavyko numušti tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo lėktuvą A-50, o vasario 23 d. buvo sunaikintas antrasis A-50.
Tąkart Rusijos karinė vadovybė tikino, kad Ukraina šių orlaivių nenumušė. Pagal jų versiją, į Rusijos aviaciją taikėsi jos pačios priešlėktuvinė gynyba.
Tačiau vėliau Maskva pripažino, kad vasario mėnesį A-50 numušė Ukrainos pajėgos. Lėktuvas buvo sunaikintas, o įgula žuvo.
„Vis akivaizdžiau, kad Rusija silpnėja“: po nesėkmingo „Sarmat“ bandymo – abejonės virš Kremliaus
08:38
Rusijos kosmoso pajėgoms nepavyko naujos tarpžemyninės raketos „Sarmat“ bandymas. Panašu, kad raketa sprogo prieš pakilimą, o tokia nesėkmė tik rodo pačios Rusijos silpnėjimą, sako saugumo ekspertas Raineris Saksas leidiniui „Postimees“.
Skelbiama, kad bandymą Kremlius rengė Plesecko kosmodrome, Archangelsko srityje.
Leidinys „Newsweek“ rašė, kad palydovinės nuotraukos atskleidė, jog savaitgalį Rusijos atliktas tarpžemyninės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“ bandymas baigėsi nesėkme.
Atviri duomenys rodo, kad raketa ne tik sprogo prieš pat pakylant – sprogimo jėga pridarė daug žalos bandymo aikštelei.
Pasak, saugumo analitiko R.Sakso, tokia nesėkmė labai nepalanki Rusijai ir įvyko pačiu netinkamiausiu metu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:30
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje prarado 645 150 karių, rugsėjo 24 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 400 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 800 tankų, 17 292 šarvuotų kovos mašinų, 25 175 automobilių ir degalų cisternų, 18 475 artilerijos sistemų, 1 198 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 952 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 15 764 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Ukrainos oro pajėgos numušė 66 rusų dronus
08:26
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 66 rusų dronus.
Rusai atakavo Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, dviem aviacinėmis raketomis Ch-59/69, viena nenustatyto tipo raketa ir 81 atakos dronu, sakoma kariškių pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Numušti 66 dronai, o dar 13 bepiločių nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Žytomyro, Čerkasų, Vinycios, Kirovohrado, Poltavos, Sumų ir Mykolajivo srityse.
Rusija kalėti nuteisė pagrobimu apkaltintą JAV pilietį
08:12
Rusijoje pirmadienį šešerius metus kalėti buvo nuteistas JAV pilietis, apkaltintas bandymu nelegaliai išvežti iš šalies savo sūnų, Rusijos pilietį, pranešė pareigūnai.
Rusijoje pastaraisiais metais kalėti buvo nuteisti keli amerikiečiai, apkaltinti įvairiausiais dalykais, nuo šnipinėjimo ir policininkų užpuolimo iki vagystės ir šeiminių konfliktų.
Pirmadienį Kaliningrado srities teismas nusprendė, kad amerikietis, kurio pavardė neskelbiama, yra kaltas dėl pagrobimo. Kaltinimai susiję su jo bandymu 2023 metų liepą drauge su keturmečiu sūnumi pabėgti į Lenkiją.
„Negavęs motinos sutikimo jis (bandė) išvežti vaiką iš šalies“, – platformoje „Telegram“ paskelbė teismas.
Pranešime sakoma, kad įtariamasis drauge su berniuku važiavo Lenkijos sienos link, o paskui išlipo iš automobilio ir bandė „kirsti sieną per mišką ir pelkę“, bet ten jį sulaikė pasieniečiai.
„Bloomberg“: Rusija rezga planą, kaip kitąmet dar padidinti karines išlaidas
07:48
Rusija planuoja 2025 m. padidinti išlaidas gynybai iki 142 mlrd. dolerių, arba 6,2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, pranešė „Bloomberg“, peržiūrėjusi Rusijos Federacijos trejų metų biudžeto projektą.
„Planuojama, kad 2025 m. išlaidos nacionalinei gynybai ir vidaus saugumui sudarys apie 40 proc. visų Rusijos biudžeto išlaidų, nes V.Putinas ir toliau perkelia ekonomiką į karo padėtį, o invazija į Ukrainą tęsiasi jau trečius metus
Tai daugiau nei visos bendros išlaidos švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei politikai ir nacionalinei ekonomikai, teigiama biudžeto projekte, kuris tikriausiai netrukus bus pateiktas Rusijos parlamentui“, – rašo leidinys.
Remiantis šiuo dokumentu, Rusijos vyriausybė ketina padidinti išlaidas gynybai iki 13,2 trilijono rublių (142 mlrd. JAV dolerių) 2025 m. (2024 m. šiam punktui buvo numatyta skirti 10,4 trilijono rublių).
G.Landsbergis: „Jei neleisime Ukrainai smogti atgal, visa mūsų suteikta parama gali virsti griuvėsiais“
07:05
Rugsėjo 23 dieną Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis dalyvavo G7+ formato užsienio reikalų ministrų susitikime, kurio metu aptarti paramos Ukrainos energetikos sektoriui klausimai.
JAV Valstybės sekretoriaus A.Blinkeno kvietimu surengtame renginyje buvo tariamasi dėl pagalbos Ukrainai, ruošiantis artėjančiam žiemos sezonui.
„Jei neleisime Ukrainai smogti atgal, visa mūsų suteikta parama gali virsti griuvėsiais,“ G7+ susitikimo metu sakė G.Landsbergis.
Renginio metu ministras G.Landsbergis susirinkusiems kolegoms pademonstravo nuolaužas iš sugriautos Dnipro hidroelektrinės.
Rusijai tęsiant atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, tarptautinės bendruomenės parama kritiškai svarbi.
„Lietuvos parama Ukrainos energetikos sektoriui siekia 63 mln. eurų, šiuo metu Lietuvoje baigiama išmontuoti ir Ukrainai bus perduota termofikacinė elektrinė“, sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasidalino ambicingais šalies planais – nuo perėjimo prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, gamybos ir skirstymo tinklų decentralizacijos iki hidroelektrinės įrengimo po žeme.
Renginyje dalyvavo G7 branduolį sudarančių šalių – JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių užsienio reikalų ministrai.
D.Trumpas mestelėjo kandų pareiškimą apie V.Zelenskį: „Geriausias pardavėjas istorijoje“
06:28
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, reaguodamas į prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Niujorke, pavadino jį „geriausiu pardavėju istorijoje“, nes esą po kiekvieno vizito į JAV Ukrainos prezidentas grįžta „su 60 mlrd. dolerių“.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Bloomberg“ .
„Manau, kad V.Zelenskis yra didžiausias pardavėjas istorijoje: kiekvieną kartą, kai jis atvyksta į šalį, išvyksta su 60 mlrd. dolerių“, – sakė D.Trumpas pirmadienį Pensilvanijoje vykusiame mitinge.
Jis pareiškė, kad V.Zelenskis esą „labai“ norėjo, kad rinkimus laimėtų jo varžovė demokratė Kamala Harris. Buvęs prezidentas sakė, kad jei laimės rinkimus, bandys pastūmėti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo.
„Jei laimėsiu šiuos rinkimus, pirmas dalykas, kurį padarysiu, tai paskambinsiu Zelenskiui ir prezidentui Putinui ir pasakysiu: „Jūs turite susitarti, tai beprotybė“, – sakė D.Trumpas.
V.Zelenskis: mes esame arčiau karo pabaigos, nei manome
06:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra „arčiau pabaigos“, nei daugelis mano, ir paragino sąjungininkus stiprinti Ukrainos kariuomenę.
„Pergalės planas – stiprinti Ukrainą. Todėl mes prašome savo draugų, sąjungininkų sustiprinti mus. Tai labai svarbu“, – sakė V.Zelenskis.
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome. Esame arčiau karo pabaigos“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis ne kartą kreipėsi į Jungtines Valstijas ir Didžiąją Britaniją, prašydamas panaikinti apribojimus naudoti Ukrainai suteiktas ilgojo nuotolio raketas, skirtas smogti taikiniams Rusijos gilumoje.
Tuo pat metu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Vakarų ginklų panaudojimas smūgiams į Rusijos taikinius būtų vertinamas kaip rimtas karo eskalavimas ir tiesioginis NATO šalių iššūkis.
Zelenskio prašymas pateiktas vykstant įnirtingoms kovoms Rytų Ukrainoje ir praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos operacijos Rusijos Kursko regione.
Duodamas interviu „ABC News“, V.Zelenskis sakė, kad V.Putinas „bijojo“ Kursko operacijos.
G.Nausėda sakys kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, daugiausia dėmesio – Ukrainai
05:57
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakys kalbą Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 79-ojoje sesijoje.
Lietuvos vadovas joje didžiausią dėmesį ketina skirti geopolitiniams ir saugumo iššūkiams, globaliam ir kolektyviniam atsakui į tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje, informavo Prezidentūra.
Jis taip pat akcentuos, kad turi būti taikoma atsakomybė už karo ir agresijos nusikaltimus. Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį Lietuva aktyviai remia idėją įsteigti Specialųjį tarptautinį tribunolą rusų nusikaltimams tirti.
JAV viešintis G.Nausėda jau dalyvavo JT ateities viršūnių susitikime. Kalbėdamas jame prezidentas pabrėžė būtinybę reformuoti Jungtines Tautas (JT) ir atkurti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dalis ekspertų ir politikų kritikavo Jungtines Tautas dėl nepakankamo atsako į Kremliaus agresiją bei ragino jas reformuoti.
Maskva, naudodamasi savo padėtimi, kaip vienos iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, reguliariai blokuoja pastangas priversti Rusiją atsakyti už karinius veiksmus kaimyninėje šalyje.
Lietuvos vadovas taip pat kalbės JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl Ukrainos ir atviruose JT Saugumo Tarybos aukšto lygio debatuose „Lyderystė taikai“, „Ukraine Compact” iniciatyvos susitikime.
Tradiciškai numatytas Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos prezidentų susitikimas bei Baltijos valstybių vadovų pokalbis su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
G.Nausėda taip pat dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno rengiamame kasmetiniame valstybių vadovams skirtame priėmime.
Be to, numatyta dvišalių susitikimų, lietuvių bendruomenės lankymas.
