Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: Rusija nori pulti tris Ukrainos branduolines elektrines

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi pasitraukti iš Rusijos karo prieš Ukrainą, rašo CNN.

D.Trumpas vėl pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „geriausiu pardavėju žemėje“, kuris per kiekvieną vizitą Jungtinėse Valstijose sulaukia pagalbos Ukrainai.

Kandidatas į JAV prezidentus taip pat palygino Vašingtono ir Europos šalių Ukrainai teikiamos pagalbos dydį.

„Mes įstrigome šiame kare. Jei būsiu prezidentas, aš tai darysiu -derėsiuosi. Ketinu iš ten pasitraukti. Mes turime išeiti. J Bidenas sako: „Mes neišeisime, kol nenugalėsime“. O kas bus, jei jie laimės? Štai ką jie daro, jie kariauja karus. Kaip kažkas man neseniai sakė, jie nugalėjo Hitlerį, jie nugalėjo Napoleoną. Štai ką jie daro, jie kariauja karus. Ir tai nėra malonu“, – apie Rusiją kalbėjo D.Trumpas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusija nori pulti tris Ukrainos teritorijoje esančias branduolines elektrines. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje.

Jis pažymėjo, kad yra įrodymų apie tokius agresorės ketinimus.

„Mes jau įžengėme į trečiąją šio karo žiemą. Rusija vėl bando sunaikinti mūsų energetikos sektorių. Ir šį kartą jie elgiasi dar ciniškiau. Jie nori atakuoti tris mūsų atomines elektrines. Turime informacijos ir įrodymų. Jei Rusija pasirengusi eiti taip toli, vadinasi, Maskvai nėra nieko vertingo. Rusijos Federacijos cinizmas tęsis, jei jiems bus leista tai daryti“, – pabrėžė jis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karinė technika Kurske

Kremliaus žiniasklaida skelbia nepakankamai išsamius duomenis apie Rusijos nuostolius Kursko srityje, įsitikinęs karo apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.

Pasak jo, neseniai pasirodė informacija, kad Rusijos Federacijos nuostoliai siekia 10 tūkst. karių.

„Negaliu nieko gero pasakyti apie šių skaičių patikimumą, jie yra aiškiai nuvertinti. Visų pirma, belaisvių skaičius yra gerokai, itin smarkiai nuvertintas. Tačiau svarbu ir dar kai kas. Rusijos svetainės gali skelbti akivaizdžiai per mažus duomenis. Šie skaičiai nebūtų „nutekėję“,, jei Rusijoje nebūtų tam tikrų nuotaikų, išreiškiančių nepasitenkinimą tiek pačia kontrpuolimo operacija, tiek tuo, kad „ji vyksta pagal planą“, pažymėjo ekspertas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Gavusi didesnę Vakarų paramą, daugiau dėmesio skirdama mobilizacijai, gynybos pramonės plėtrai ir gynybinių įtvirtinimų statybai, Ukraina galės ne tik toliau išlaikyti savo pozicijas, bet ir sudaryti sąlygas kontrpuolimui 2025 m., „Washington Post“ teigia apžvalgininkas ir Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis Maxas Bootas.

„Mūsų laukia sunkūs mėnesiai, kai Ukraina stengsis išlaikyti fronto liniją ir atstatyti sugriautą energetikos infrastruktūrą. Vakarai turi parodyti, kad jų parama nesvyruos. Ukrainiečiai, kuriems teko šio baisaus konflikto našta, tikrai to nedarys“, – pažymėjo autorius, komentuodamas naują Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėse Valstijose.

Apžvalgininkas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į besikeičiančią padėtį fronte, Ukraina priversta kovoti su galimu užsienio paramos mažėjimu.

„Prireikė kelių mėnesių delsimo, kad balandžio mėnesį Kongresas patvirtintų 61 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą. Šie pinigai baigsis iki metų pabaigos, ir nėra jokių garantijų, kad Kongresas patvirtins kitą didelį paketą. Ukraina gali atsidurti ypač sunkioje padėtyje, jei laimės buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.

D.Trumpas per vienintelius debatus su viceprezidente Kamala Harris atmetė raginimą pareikšti paramą Ukrainos pergalei kare“, – pažymėjo apžvalgininkas.

HANDOUT / AFP

Rusijos teismas antradienį leido dėl kaltinimų terorizmu suimti du paauglius, įtariamus padegus karinį sraigtasparnį.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dešimtys rusų buvo sulaikyti dėl įtariamų padegimų ar sabotažo išpuolių, įskaitant atakas prieš karinius objektus. 

Socialinio tinklo „Telegram“ kanalas „Baza“, kuris laikomas artimu teisėsaugai, pranešė, kad savaitgalį Sibiro Omsko miesto karinėje bazėje du šešiolikmečiai metė Molotovo kokteilį į sraigtasparnį.

„Baza“ ir kituose prokremliškuose socialinių tinklų kanaluose paskelbtuose vaizdo įrašuose teigiama, kad jie buvo užverbuoti per „Telegram“ ir jiems buvo pasiūlytas 20 tūkst. JAV dolerių (17,9 tūkst. eurų) atlygis.

Omsko teismas antradienį leido juos suimti dviem mėnesiams, sakoma socialiniame tinkle paskelbtame pareiškime.

Jei vaikinai bus nuteisti, jiems gresia iki 20 metų kalėjimo.

Šį mėnesį buvo sulaikyti dar du 13 ir 14 metų Rusijos moksleiviai, padegę civilinį sraigtasparnį Tiumenės srityje Sibire. Taip pat teigiama, kad jie buvo užverbuoti internetu ir jiems buvo pažadėtas piniginis atlygis.

Keli rusai buvo nuteisti ilgiems metams kalėjimo už kariuomenės verbavimo centrų padeginėjimą arba svarbios infrastruktūros, pavyzdžiui, geležinkelio linijų, sabotažą.

Prokurorai tvirtina, kad kai kuriuos išpuolius užsakė Ukraina, o kiti buvo nepriklausomų asmenų ir judėjimų protestai prieš Maskvos puolimą.

V. Zelenskis/ ANATOLII STEPANOV / AFP

Likus kelioms dienoms iki Volodymyro Zelenskio ir Joe Bideno susitikimo, kuriame Ukrainos prezidentas turėtų pristatyti savo „pergalės planą“, kelios nuosekliausios Ukrainos sąjungininkės padarė pareiškimus apie būtinybę sustabdyti karą per trumpą laiką.

Vienos Europos šalies, kurią „Le Monde“ apibūdina kaip vieną griežčiausių Maskvos kritikų, užsienio reikalų ministras leidiniui sakė, kad anksčiau ar vėliau prasidės Rusijos ir Ukrainos derybos.

„Padėtis fronte sudėtinga, o ukrainiečiai yra išsekę“, – aiškino jis.

Keliomis valandomis anksčiau „The New York Times“ paskelbė interviu su Čekijos prezidentu Petru Pavelu, kuris iki išrinkimo Čekijos prezidentu vadovavo Čekijos kariuomenės generaliniam štabui ir NATO kariniam komitetui.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Vuhledaro

Rusijos kariai toliau šturmuoja Vuhledarą Donecko srityje. Apie padėtį mieste prakalbo 72-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados motorizuotosios pėstininkų Geležinės kuopos vadas, pasivadinęs Oskaro slapyvardžiu.

„Įtempta padėtis tęsiasi. Priešas tęsia nuolatines puolamąsias operacijas, bando veržtis į priekį įvairiose fronto dalyse. Bando įvairiomis kryptimis. Kai tik randa galimybę žengti į priekį, jis pradeda ten traukti savo smogiamuosius dalinius“, – sakė jis „Suspilne“.

Pasak Oskaro, rusai kasdien vykdo puolimus, naudodami pėstininkus ir karinę techniką.

„Taip pat vyksta apšaudymai iš patrankų artilerijos, minosvaidžių ir aviacinių bombų. Priešas taip pat įvaldė FPV ir bando naudoti oro desantą. Dabar naudojamos visos egzistuojančios karinių pajėgų rūšys – jos pasiųstos šia kryptimi“, – pridūrė kovotojas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukraina kitais metais gynybai ir saugumui išleis daugiau nei 60 proc. viso valstybės biudžeto, numatyta plano projekte.

Per pastaruosius pustrečių metų Maskvos karas sužlugdė Ukrainos ekonomiką, padarydamas dešimtis milijardų eurų nuostolių, atverdamas didžiulę skylę valstybės finansuose ir priversdamas Kyjivą pasikliauti Vakarų parama, kad išsilaikytų.

Finansų ministerijos pateiktame biudžeto plano projekte teigiama, kad 2025 metais Ukraina nacionaliniam saugumui ir gynybai išleis 2,22 trilijono grivinų (apie 48 mlrd. eurų).

Tai sudaro apie 26 proc. Ukrainos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 61 proc. visų vyriausybės planuojamų 3,64 trilijono grivinų (apie 79 mlrd. eurų) išlaidų.

„Galiu drąsiai teigti, kad pagal 2025 metų biudžeto planą Ukrainos gynyba bus užtikrinta“, – antradienį žurnalistams sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.

Palyginimui, Rusija šiais metais gynybai planuoja išleisti 10,8 trilijono rublių (apie 104 mlrd. eurų) – apie 30 proc. savo biudžeto.

Ukrainoje apie 740 mlrd. grivinų (16 mlrd. eurų) būtų skirta ginklų gamybai ir įsigijimui, beveik 1,2 trilijono grivinų (26 mlrd. eurų) – karių atlyginimams.

S.Marčenka įspėjo, kad Ukrainos laukia gana lėtas ekonomikos augimas dėl išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą poveikio, ir prognozavo, kad kitais metais BVP padidės 2,7 procento.

Kyjivas praėjusią savaitę beveik trečdaliu padidino 2024 metais planuojamas išlaidas gynybai, didėjant karo kainai.

Numatoma, kad 2025 metais gynybos biudžetas bus tik 2 proc. didesnis nei patikslintas 2024 metų biudžetas.

Ukraina teigė, kad jai reikės 38,4 mlrd. JAV dolerių (34,4 mlrd. eurų) finansinės paramos iš Vakarų rėmėjų ir tarptautinių finansinių organizacijų, t. y. šiek tiek mažiau nei šiemet.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimynę, jai suteikta 98 mlrd. dolerių (87,8 mlrd. eurų) tarptautinė finansinė pagalba, be dešimčių milijardų karinės ir humanitarinės pagalbos.

„Tai bene svarbiausia sritis – užtikrinti ritmingą ir visavertį mūsų partnerių finansavimą“, – sakė S. Marčenka.

Pagal pasiūlymus Kyjivas numato kitais metais maždaug 70 proc. padidinti pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių.

Ministro teigimu, 2025 metais infliacija taip pat išliks didelė ir sieks 9,5 procento.

Vida Press nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„JPMorgan Chase“ ir HSBC atliko mokėjimus mirusio Rusijos karo vado Jevgenijaus Prigožino kontroliuojamoms bendrovėms Afrikoje, skelbia leidinys „Financial Times“. Tuo pačiu jis primena, kad sankcijų paveikta „Waner“ karinių samdinių grupuotė plėtojo veiklą žemyne, kuriame buvo kaltinama žiauriais žmogaus teisių pažeidimais.

Nutekinti dokumentai, kuriuos gavo Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Center for Advanced Defense Studies“ (C4ADS), rodo, kad 2017 m. J.Prigožino kontroliuojama Sudano bendrovė pirko pramoninę įrangą iš Kinijos, o mokėjimai už ją buvo daromi per didžiuosius Vakarų bankus.

„Wagner“, kurią JAV iždas apkaltino „masinėmis egzekucijomis, prievartavimais, vaikų grobimais ir kitais žiauriais veiksmais prieš nekaltus žmones“ Afrikoje, liūdnai pagarsėjo teikdama samdinių paslaugas represiniams diktatoriams ir kovodama Rusijos kare Ukrainoje.

Nutekinti dokumentai rodo, kaip J.Prigožinas, kurio lėktuvas pernai sudužo po bandymo sukilti prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sugebėjo sukurti tarptautinę nusikalstamą imperiją gamtinių išteklių srityje, iš dalies slapta užgrobdamas Vakarų finansų įstaigų mokėjimų sistemas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą nepavyko, ir paragino Jungtines Tautas toliau remti Kyjivą, kol jis nugalės.

„Putino karas nepasiekė savo pagrindinio tikslo. Jis užsibrėžė sunaikinti Ukrainą, bet Ukraina vis dar laisva“, – sakė J.Bidenas savo paskutinėje kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje kaip JAV prezidentas.