Suprasti akimirksniu
- Rusija ėmė rodyti kaprizus Arktyje: paleido įspėjamąjį šūvį į Norvegijos laivą
- „The Times“ išskyrė garsiausias ukrainiečių pasalas prieš rusų aviaciją
- Nustebino visus: propagandininkas V.Solovjovas užsiminė apie V.Putino atsistatydinimą
- Signalas Kremliui ir Vladimirui Putinui – rusai nori taikos derybų ir nebenori kariauti
- Nuosekliausi Kyjivo sąjungininkai pradėjo kalbėti apie taikos derybas su Rusija
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: Vakarai nesužavėti V.Zelenskio „pergalės planu“ ir dairosi į V.Putiną
08:57
Vakarų pareigūnai stengiasi sumažinti lūkesčius dėl karo užbaigimo plano, jau gavusio „pergalės plano“ vardą, kurį šią savaitę Niujorke pristato prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydami, kad nemano, jog jis padės pasiekti proveržį konflikte su Rusija, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Vienas agentūros šaltinis, susipažinęs su V.Zelenskio pokalbiais su užsienio šalių vadovais, pažymėjo, kad vadinamajame prezidento „pergalės plane“ nėra jokių realių staigmenų ir kad tai nėra esminis pokytis mūšio lauke. Kitas pareigūnas jį apibūdino kaip „pageidavimų sąrašą“.
„Niūrus plano vertinimas pabrėžia vis gilėjantį sąjungininkų šalių pesimizmą, nes karas tęsiasi jau trečius metus. Sąjungininkai taip pat baiminasi, kad parama Ukrainai susilpnės, jei po rinkimų, iki kurių liko vos šešios savaitės, į valdžią grįš buvęs prezidentas Donaldas Trumpas“, – rašo „Bloomberg“.
Bent viena iš sąjungininkių pasiūlė, kad atėjo laikas naujam ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu raundui, kurį turėtų surengti V.Zelenskis arba kitos šalys, pridūrė abu pareigūnai.
Vakarų šalys taip pat pradeda nerimauti dėl savo pačių saugumo, nes Rusija stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, o tai gali turėti įtakos ne tik Ukrainai.
Remiantis trejų metų biudžeto projektais, kuriuos matė „Bloomberg“ redakcija, Maskva ketina 2025 m. padidinti gynybos išlaidas iki istoriškai didžiausios sumos – 13,2 trilijono rublių (126,8 mlrd. eurų).
Šią savaitę V.Zelenskis pristato savo planą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metinio susitikimo kuluaruose. Kitas pareigūnas žunalistams teigė, kad, nors sąjungininkai įsipareigoję remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės, jis turi paaiškinti, kaip galėtų atrodyti taika.
Penktadienį Ukrainos prezidentas žurnalistams aiškino, kad šiuo planu siekiama, jog jo šalis užimtų tvirtesnę poziciją būsimose diplomatinėse derybose su Rusija. Kyjivas nerimavo, kad paliaubos be aiškių garantijų paliks V.Putinui laisvę vėl smogti, stipriau apsiginklavus.
Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį Užsienio santykių tarybai Niujorke tvirtino, kad šiuo planu siekiama sulaukti pakvietimo prisijungti prie NATO aljanso, ir paragino partnerius nekreipti dėmesio į Rusijos grasinimus eskaluoti padėtį.
Savaitgalį V. Zelenskis apsilankė šaudmenų gamykloje Skrantone, Pensilvanijos valstijoje – prezidento Joe Bideno gimtajame mieste – siekdamas išlaikyti Ukrainos kovą dėmesio centre. Vėliau šią savaitę jis planuoja pristatyti J.Bidenui „pergalės planą“. Jų susitkimas numatytas ketvirtadienį.
Viena žinia, kurią jis šią savaitę atvežė į JAV, yra ta, kad sąjungininkai neturėtų svyruoti. Interviu ABC laidai „Good Morning America“ V.Zelenskis ragino sąjungininkus greičiau užbaigti karą stiprinant Ukrainą
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome, – sakė jis ABC.
Tikėtina, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai turės įtakos skaičiavimams.
D.Trumpas pirmadienį per mitingą sakė, kad, jo nuomone, V.Zelenskis „labai norėjo, kad rinkimus laimėtų jo varžovė demokratė Kamala Harris“, ir teigė, kad laimėjęs rinkimus sieks pastūmėti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo.
Pasak pirmojo pareigūno, nesant jokių ženklų, kad Kremlius planuoja atsitraukti, sąjungininkai taip pat aptaria galimybę tiesiogiai kreiptis į V.Putiną prieš lapkričio mėn. numatytą G-20 grupės susitikimą Brazilijoje.
Vakarų lyderiai iki šiol signalizavo, kad jie nėra linkę eiti daug toliau tenkindami Ukrainos reikalavimus dėl dar sudėtingesnės ginkluotės.
Pavyzdžiui, JAV pareigūnai stengėsi nuslopinti viltis, kad jie pritars Kyjivo prašymui naudoti savo ilgojo nuotolio raketas, skirtas smogti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
V.Zelenskis penktadienį perspėjo, kad jei planas bus atmestas, pasaulis liks susiskaldęs: „Viena pusė palaikys Ukrainą, o kita apsimes, kad palaiko tai, kad Rusija ir Ukraina sėda prie derybų stalo“.
Rusija atsisako suteikti medicinos pagalbą ukrainiečių kaliniams
11:30
Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai antradienį pareiškė, kad Rusijos kontroliuojamuose kalėjimuose ukrainiečių kaliniams sąmoningai neužtikrinama sveikatos priežiūra ir nurodė, kad vienoje įkalinimo įstaigoje gydytojai netgi dalyvavo juos kankinant.
JT Žmogaus teisių tarybos komisija, tirianti Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus per karą Ukrainoje, priėjo prie išvados, kad Maskvos okupacinės pajėgos sistemingai naudoja kankinimus.
Kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje, komisijos vadovas Erikas Mose, teigė, kad kankinimai tapo „įprasta ir priimtina praktika“, rusų pareigūnams jaučiantis nebaudžiamiems.
E.Mose pasmerkė kalinių kankinimus ir prievartavimus, moterų žaginimą okupuotuose miestuose, o taip pat ir „tinkamos medicininės pagalbos nesuteikimą tiems, kuriems jos labai reikia“ Maskvos kontroliuojamuose sulaikymo centruose.
„Vienoje įkalinimo įstaigoje kankinimuose dalyvavo net įkalinimo įstaigų gydytojai“, – Tarybai teigė E.Mose.
Jo ataskaita pagrįsta buvusių ukrainiečių kalinių iš Olenivkos kalėjimo okupuotoje Rytų Ukrainoje liudijimais.
2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo daug ukrainiečių karo belaisvių. Rusija apkaltino Kyjivą susprogdinus kalėjimą.
Pasak kalinių, „dešimtims asmenų, patyrusių gyvybei pavojingus sužalojimus, nebuvo suteikta skubi medicininė pagalba“.
Tik kalinami Ukrainos kariuomenės gydytojai bandė suteikti pagalbą nukentėjusiesiems.
Tačiau jiems teko dirbti „tamsoje ir be gyvybiškai svarbios medicininės įrangos, turint ribotą kiekį priemonių, likusių jų pačių pirmosios pagalbos rinkiniuose, ir vietoj tvarsliavos naudoti paklodes“, pasakojo E.Mose.
„Tą naktį jie matė mirštant daugybę žmonių tuo metu, kai Olenivkos kolonijos vadovybė stovėjo ir viską stebėjo“, – pažymėjo jis.
Dauguma buvusių kalinių patyrė „didelę ir nepataisomą fizinę žalą ir (psichologinę) traumą“, nurodė E.Mose.
Kai kuriems kaliniams, išėjusiems į laisvę, sunkiai sekėsi prisitaikyti prie įprasto gyvenimo.
„Mane persekiojo baimė vėl būti įkalintam. Fiziškai esu namie, bet vis dar jaučiuosi psichologiškai įkalintas dėl rusų man sukeltos traumos“, – pranešime cituojamas vienas buvęs kalinys.
D.Trumpas išjuokė pagalbą Ukrainai ir liaupsino rusų karo pasiekimus: „Jie nugalėjo Hitlerį“
11:28
Donaldas Trumpas ėmė aukštinti Rusijos karinius pasiekimus ankstesniuose konfliktuose ir išjuokė JAV pagalbą Ukrainai, vėl tvirtindamas, kad jei būtų išrinktas prezidentu, greitai užbaigtų Maskvos pradėtą karą.
Kalbėdamas Savanoje, Džordžijos valstijoje, D.Trumpas antradienį pasišaipė iš prezidento Joe Bideno dažnai kartojamos frazės, kad JAV rems Ukrainos ginkluotąsias pajėgas tol, kol Kyjivas laimės karą.
Jis priminė du seniai vykusius konfliktus, norėdamas įteigti, kad Maskva nepralaimės: buvusios Sovietų Sąjungos vaidmenį nugalint Adolfą Hitlerį ir nacius Antrajame pasauliniame kare, ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto nesėkmingą įsiveržimą į Rusiją daugiau nei šimtmečiu anksčiau.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva rado, kaip įgelti Vakarams: derasi dėl galingų raketų perdavimo Izraelio priešams
10:58
Rusija, tarpininkaujant Iranui, veda slaptas derybas dėl priešlaivinių raketų tiekimo Jemeno husiams, kad šie galėtų jomis šaudyti Raudonojoje jūroje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais Vakaruose ir regione.
Šios derybos laikomos atsaku į Vakarų diskusijas dėl apribojimų panaikinimo smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje
Anot septynių agentūros pašnekovų, Rusija dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl raketų „Yakhont“ perdavimo, kurios dar žinomos kaip P-800 „Oniks“. Jos, ekspertų teigimu, leistų husių kovotojų grupuotei tiksliau atakuoti komercinius laivus Raudonojoje jūroje ir padidintų grėsmę juos ginantiems JAV ir Europos karo laivams.
Nuo praėjusių metų lapkričio mėn. husiai ne kartą dronais ir raketomis smūgiavo laivams, esantiems svarbiuose Raudonosios jūros laivybos kanaluose, kad pademonstruotų paramą palestiniečiams, Gazos Ruože vykstant karui su Izraeliu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Brazilija ir Kinija dar turi vilties sulaukti palaikymo savo taikos planui Ukrainoje
10:23
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva antradienį pasisakė už Rusijos ir Ukrainos derybų planą, kuriuo siekiama užbaigti jų konfliktą. Tačiau šį pasiūlymą jau anksčiau atmetė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“ L.I.Lula da Silva, kuris apie šį pasiūlymą telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo metu nepateikė jokių šešių punktų plano detalių.
Jo patarėjas užsienio politikos klausimais Celso Amorimas sieks 20 šalių atstovų paramos šiam planui penktadienį.
V.Zelenskis atmetė pasiūlymą kaip „destruktyvų“ ir tvirtino, kad jo aukščiausiojo lygio susitikimo iniciatyva yra vienintelis perspektyvus taikos formatas.
Kinijos ir Brazilijos pasiūlyme, kuris buvo paviešintas gegužės mėn. po C.Amorimo vizito Pekine, raginama deeskaluoti padėtį ir atnaujinti tiesioginį dialogą, nereikalaujant, kad Rusija atsitrauktų.
Numatomame penktadienio susitikime dalyvaus globaliųjų pietų šalys, bet ne Europos vyriausybės, kurios yra ištikimiausios Ukrainos rėmėjos. Tarp pakviestųjų yra Kolumbija, Egiptas, Indonezija, Meksika, Saudo Arabija, Pietų Afrika ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Ketinama išklausyti, ką šios šalys gali pateikti, sukurti kritinę masę ir peržiūrėti šiuos klausimus, – agentūrai ‚Reuters‘ sakė vienas Brazilijos pareigūnas. – Daug šalių nori išklausyti, įskaitant europiečius“.
Brazilijos vadovas taip pat pakartojo savo šalies raginimą reformuoti Jungtines Tautas, sakydamas, kad pasaulinė organizacija neatlieka savo darbo atstovaudama pasauliui ir stabdydama karus.
Jis kritikavo dešimtis milijardų dolerių, kasmet išleidžiamų kariniams arsenalams, ir sakė, kad šios lėšos turėtų būti panaudotos skurdui šalinti ir kovai su klimato kaita.
L.I.Lula da Silva ragino peržiūrėti JT įstatus, kad būtų atgaivintas Generalinės Asamblėjos vaidmuo skatinant taiką, ir reformuoti daugiašalę instituciją.
„Lotynų Amerikos ir Afrikos neįtraukimas į nuolatines vietas JT Saugumo Taryboje yra nepriimtinas kolonijinės praeities atspindys“, – pabrėžė jis.
„Forbes“: 72-oji brigada dvejus metus gynė Vuhledarą, o dabar – pradeda atsitraukimą
09:31
Tikėtina, kad nuo karo pradžios rusams neįveikiama Vuhledaro tvirtovė Donecko srityje netrukus gali būti užimta, nes jį gynusi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 72-oji mechanizuotoji brigada pradėjo trauktis iš miesto, skelbia naujienų svetainės „Forbes“ analitikas Davidas Axe'as.
Pasak eksperto, naujausias trečiadienio rytą surengtas Vuhledaro puolimas, kitaip nei daugelis ankstesnių, atrodo, buvo sėkmingas.
Kaip pažymėjo Ukrainos analitinė grupė „Frontelligence Insight“, padėtis Vuhledare yra kritinė, ir tai greičiausiai yra paskutiniai jo gynybos etapai.
„Yra požymių, kad taip ir yra. Atrodo, kad, kai praėjusią savaitę Rusijos pajėgos pradėjo kelti grėsmę miesto flangams, 2 tūkst. karių turinti 72-oji mechanizuotoji brigada, ginkluota tankais T-64, šarvuočiais BMP-2 ir haubicomis M-109, pradėjo pamažu trauktis į saugesnes pozicijas“, – rašo D.Axe'as.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Vuhledaro reikšmė kiekvienai pusei yra ginčytina.
Plačiau skaitykite ČIA.
Eksperimentas: kas atsitinka, kai rusų savaeigė haubica apipilama degančiu napalmu?
09:06
Gali atrodyti, kad atsakymas į šį klausimą yra akivaizdus, tačiau čia gali slėptis „raktas“ į naują bepiločių orlaivių naudojimo formatą, skelbia defence-ua.com.
„Telegram“ kanale @btvt-2019 pasidalinta eksperimentu, pavadinimu „Kas nutiks, jei 122 mm savaeigę haubicą „2C1 Gvozdika“ apipilsite degančiu napalmu“. Jame pateikiamas labai išsamus aprašymas apie tai. Tiesa, šio eksperimento vieta ir laikas nenurodomi.
Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad oro filtravimo ir ventiliacijos sistemos buvo neįjungtos, „2C1 Gvozdika“ vidinio šarvo temperatūra prie pat prie degimo zonos siekė 157 laipsnius, o kitose vietose neviršijo 51 laipsnio.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Vakarai nesužavėti V.Zelenskio „pergalės planu“ ir dairosi į V.Putiną
08:57
Vakarų pareigūnai stengiasi sumažinti lūkesčius dėl karo užbaigimo plano, jau gavusio „pergalės plano“ vardą, kurį šią savaitę Niujorke pristato prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydami, kad nemano, jog jis padės pasiekti proveržį konflikte su Rusija, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Vienas agentūros šaltinis, susipažinęs su V.Zelenskio pokalbiais su užsienio šalių vadovais, pažymėjo, kad vadinamajame prezidento „pergalės plane“ nėra jokių realių staigmenų ir kad tai nėra esminis pokytis mūšio lauke. Kitas pareigūnas jį apibūdino kaip „pageidavimų sąrašą“.
„Niūrus plano vertinimas pabrėžia vis gilėjantį sąjungininkų šalių pesimizmą, nes karas tęsiasi jau trečius metus. Sąjungininkai taip pat baiminasi, kad parama Ukrainai susilpnės, jei po rinkimų, iki kurių liko vos šešios savaitės, į valdžią grįš buvęs prezidentas Donaldas Trumpas“, – rašo „Bloomberg“.
Bent viena iš sąjungininkių pasiūlė, kad atėjo laikas naujam ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu raundui, kurį turėtų surengti V.Zelenskis arba kitos šalys, pridūrė abu pareigūnai.
Vakarų šalys taip pat pradeda nerimauti dėl savo pačių saugumo, nes Rusija stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, o tai gali turėti įtakos ne tik Ukrainai.
Remiantis trejų metų biudžeto projektais, kuriuos matė „Bloomberg“ redakcija, Maskva ketina 2025 m. padidinti gynybos išlaidas iki istoriškai didžiausios sumos – 13,2 trilijono rublių (126,8 mlrd. eurų).
Šią savaitę V.Zelenskis pristato savo planą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metinio susitikimo kuluaruose. Kitas pareigūnas žunalistams teigė, kad, nors sąjungininkai įsipareigoję remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės, jis turi paaiškinti, kaip galėtų atrodyti taika.
Penktadienį Ukrainos prezidentas žurnalistams aiškino, kad šiuo planu siekiama, jog jo šalis užimtų tvirtesnę poziciją būsimose diplomatinėse derybose su Rusija. Kyjivas nerimavo, kad paliaubos be aiškių garantijų paliks V.Putinui laisvę vėl smogti, stipriau apsiginklavus.
Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį Užsienio santykių tarybai Niujorke tvirtino, kad šiuo planu siekiama sulaukti pakvietimo prisijungti prie NATO aljanso, ir paragino partnerius nekreipti dėmesio į Rusijos grasinimus eskaluoti padėtį.
Savaitgalį V. Zelenskis apsilankė šaudmenų gamykloje Skrantone, Pensilvanijos valstijoje – prezidento Joe Bideno gimtajame mieste – siekdamas išlaikyti Ukrainos kovą dėmesio centre. Vėliau šią savaitę jis planuoja pristatyti J.Bidenui „pergalės planą“. Jų susitkimas numatytas ketvirtadienį.
Viena žinia, kurią jis šią savaitę atvežė į JAV, yra ta, kad sąjungininkai neturėtų svyruoti. Interviu ABC laidai „Good Morning America“ V.Zelenskis ragino sąjungininkus greičiau užbaigti karą stiprinant Ukrainą
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome, – sakė jis ABC.
Tikėtina, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai turės įtakos skaičiavimams.
D.Trumpas pirmadienį per mitingą sakė, kad, jo nuomone, V.Zelenskis „labai norėjo, kad rinkimus laimėtų jo varžovė demokratė Kamala Harris“, ir teigė, kad laimėjęs rinkimus sieks pastūmėti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo.
Pasak pirmojo pareigūno, nesant jokių ženklų, kad Kremlius planuoja atsitraukti, sąjungininkai taip pat aptaria galimybę tiesiogiai kreiptis į V.Putiną prieš lapkričio mėn. numatytą G-20 grupės susitikimą Brazilijoje.
Vakarų lyderiai iki šiol signalizavo, kad jie nėra linkę eiti daug toliau tenkindami Ukrainos reikalavimus dėl dar sudėtingesnės ginkluotės.
Pavyzdžiui, JAV pareigūnai stengėsi nuslopinti viltis, kad jie pritars Kyjivo prašymui naudoti savo ilgojo nuotolio raketas, skirtas smogti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
V.Zelenskis penktadienį perspėjo, kad jei planas bus atmestas, pasaulis liks susiskaldęs: „Viena pusė palaikys Ukrainą, o kita apsimes, kad palaiko tai, kad Rusija ir Ukraina sėda prie derybų stalo“.
Signalas Kremliui ir Vladimirui Putinui – rusai nori taikos derybų ir nebenori kariauti
08:33
Beveik pusė rusų yra pasirengę pritarti Rusijos karių išvedimui iš Ukrainos teritorijos ir taikos deryboms su Kyjivui, nors ir nebuvo pasiekti iškelti Kremliaus vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslai. Apie atliktą Rusijos gyventojų apklausą skelbia nepriklausomas leidinys „Meduza“.
Kaip nurodo „Meduza“, 49 proc. Rusijos gyventojų pritartų Rusijos karių išvedimui iš Ukrainos, nors ir nebuvo pasiekti Vladimiro Putino iškelti tikslai.
33 proc. apklausos dalyvių nepalaikytų tokio sprendimo, o 18 proc. respondentų neturėtų aiškaus tokios situacijos vertinimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina numušė 28 rusų dronus ir keturias raketas
08:07
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 28 rusų dronus ir keturias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą aštuoniomis įvairaus tipo raketomis ir 32 atakos dronais.
28 dronai ir keturios raketos buvo numušti. Dar keturi dronai nukrito nepasiekę taikinio.
Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Charkivo, Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Sumų, Poltavos, Mykolajivo, Odesos ir Chersono srityse.
Turkija užims griežtesnę poziciją dėl karo ir reikalauja reformuoti JT Saugumo Tarybą
08:00
Turkija paskelbė dėsianti daugiau pastangų, kad Rusijos ir Ukrainos karas būtų užbaigtas diplomatinėmis priemonėmis ir dialogu remiantis Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenumu.
Tai teigiama Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. Pasak jo, trečiaisiais karo Ukrainoje metais „mums dar toli iki teisingos ir ilgalaikės taikos sukūrimo“.
„Spartėjant ginklavimosi varžyboms, diplomatijos laukas pamažu siaurėja. Mes ir toliau didinsime paramą pastangoms užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis ir dialogu, remiantis Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenumu“, – pabrėžė R.T.Erdoganas.
Jis pridūrė, kad Stambulas ir toliau kruopščiai įgyvendins Montro konvencijos nuostatas, tačiau taip pat pabrėžė JT neveiksmingumą ir paragino reformuoti šią organizaciją, ypač jos Saugumo Tarybą.
V.Zelenskis JT Saugumo Taryboje: Rusiją galima priversti susitarti tik vienu būdu
07:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Rusiją galima tik priversti sudaryti taikos susitarimą, ir pažadėjo nesiderėti Maskvos sąlygomis, kad būtų nutrauktas karas.
Kalbėdamas specialioje JT Saugumo Tarybos sesijoje, kurioje dalyvavo ir Rusijos atstovas, V.Zelenskis taip pat prisijungė prie Jungtinių Valstijų, spaudžiančių Iraną ir Šiaurės Korėją dėl įtariamos karinės paramos Maskvai.
V.Zelenskis, atvykęs į JAV pristatyti savo „pergalės planą“ Ukrainai, suabejojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, pasiūliusio įšaldyti kontrolės linijas, nuoširdumu.
„Žinome, kad kai kas pasaulyje nori pasikalbėti su Putinu, galbūt išgirsti iš jo, kad jis nusiminęs, nes mes naudojamės savo teise ginti savo žmones“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis, vilkėjęs sau jau įprastais karinio stiliaus drabužiais, pavadino tokias pažiūras beprotybe.
„Rusiją galima tik priversti taikiai gyventi, bet būtent to reikia – priversti Rusiją gyventi taikiai“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai paaiškino, kas nutiks, jei Rusija užgrobs Vuhledarą
07:28
Rusijos pajėgos pasiekė Donecko srities Vuhledaro miesto pakraščius, tačiau vargu ar tai suteiks joms ypatingo operatyvinio pranašumo tolesniam puolimui vakarinėje regiono dalyje.
Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, rusai bando prasiveržti šiaurės rytiniu Vuhledaro flangu per Vodianę ir pietvakariniu flangu per Prečystivką. Taip priešas tikisi apsupti Ukrainos karius ir priversti juos palikti miestą.
Pasak analitikų, priešas gali užimti visą Vuhledarą, tačiau jo veržimosi greitis ir lengvumas iš dalies priklausys nuo Ukrainos gynybos pajėgų sprendimų. Jei jos nuspręs ginti Vuhledarą, rusams gali būti sunku kovoti dėl gyvenvietės, kurios gynyba buvo stiprinama dvejus metus.
Jei rusų kariuomenė palyginti greitai neužims miesto, jos manevravimui Vuhledaro flanguose gali sutrukdyti prasidėjusios rudens liūtys.
Ekspertų teigimu, net jei rusai užims miestą, vargu ar tai iš esmės pakeis puolamųjų operacijų eigą vakarinėje Donecko srityje, nes Vuhledaras nėra itin svarbus logistikos mazgas. Tuo pat metu užpuolikai jau kontroliuoja daugumą pagrindinių kelių, einančių miesto link.
Jo užėmimas iš karto nesuteiktų rusams galimybės naudotis nauju keliu ir neatkirstų ukrainiečių nuo arterijos, kuri yra svarbi jų logistiniam aprūpinimui. Galimas Vuhledaro užėmimas taip pat nebūtinai suteiktų priešui palankią poziciją pradėti tolesnes puolamąsias operacijas kitose vakarinėse Donecko srities dalyse.
