Svarbiausios naujienos
- D.Trumpas paskelbė, kad susitiks su V.Zelenskiu
- JAV didinant karinę pagalbą Ukrainai, V.Zelenskis susitiko su J.Bidenu
- „Karo neįmanoma išlaikyti Ukrainoje“: analitikai įvardijo vienintelę pergalės galimybę
- „Atrodo, kad jis įsižeidė“: „Time“ išsiaiškino, kodėl žlugo V.Zelenskio susitikimas su D.Trumpu
- „The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi skubiai keisti kursą, antraip „bus blogiau“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Karo neįmanoma išlaikyti Ukrainoje“: analitikai įvardijo vienintelę pergalės galimybę
09:09
„Esate tiek stiprūs, kiek stipri jūsų silpniausia grandis, o Ukrainoje šia grandimi ima tapti Jungtinės Amerikos Valstijos“, – leidinio „The Hill“ nuomonės skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Jonathanas Sweetas ir politikos bei karo apžvalgininkas Markas Tothas.
Prezidento Joe Bideno administracija iki šiol nesutiko su Ukrainos prašymu savo nuožiūra smogti kariniams taikiniams Rusijoje, kurie kelia „aiškią ir neišvengiamą grėsmę“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir civiliams gyventojams.
„Raudonosios linijos“ tapo Vašingtono ir Briuselio, o ne Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo generolų problema. Ukraina, pasiryžusi išvyti rusus iš Ukrainos ir laimėti karą, pradėjo kovą Rusijos teritorijoje“, – rašoma straipsnyje.
Siekdamas savo tikslų, V. Zelenskis vis dažniau ir sėkmingiau naudojasi savo šalies ištekliais. Jis taip pat drąsiai ėmėsi iniciatyvos ir įsiveržė į Kursko sritį pietvakarių Rusijoje. Nors dauguma V.Zelenskio aplinkos žmonių, įskaitant generolą Valerijų Zalužinį, buvusį ginkluotųjų pajėgų vadą, kuris dabar yra Ukrainos ambasadorius Londone, perspėjo to nedaryti.
Vis dėlto Ukrainos kariuomenė ir toliau plečia savo placdarmą Kurske. Ukrainos generolas Oleksandras Syrskis apskaičiavo, kad Ukraina dabar kontroliuoja 1 000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos. Tai privertė Kremlių perskirstyti pajėgas, kad atremtų įsiveržimą, ir šiek tiek palengvino Ukrainos gynėjų padėtį Donbase ir Pokrovske.
„Manevravimas nėra Rusijos stiprioji pusė. Kremliaus pajėgoms keičiant pozicijas, jų konvojai tapo dosniais taikiniais Ukrainos artilerijai ir atakos bepiločiams lėktuvams. Tačiau kol kas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išlieka abejingas. Jo pajėgos toliau žengia į priekį Donbase“, – pažymėjo „The Hill“.
Jų nuostoliai žengiant į priekį išaugo iki 1 000 per dieną. Gegužės-birželio mėn. žuvo arba buvo sužeista apie 70 tūkst. kariškių, o nuo 2022 m. vasario mėn. – 645,15 tūkst. žmonių.
Atrodo, kad Putinas pasiryžęs toliau maitinti Ukrainos mėsmalę. Rugsėjo 16 d. jis pasirašė dekretą, kuriuo 180 000 padidino bendrą Rusijos kariuomenės karių skaičių.
V.Zelenskio pajėgos iš karto į tai sureagavo. Po dviejų dienų Rusijos kariuomenės svorio centras – artilerijos sandėliai Toropece, Tverės srityje – sulaukė masinio ukrainiečių atakos dronų smūgio.
Skelbiama, kad sandėlyje buvo laikomos taktinės raketos „Iskander“, raketų sistemos „Tochka-U“, sklendžiančios aviacinės bombos, priešlėktuvinės gynybos raketos (S-300 ir S-400), daugkartinio paleidimo raketų sistemos „Grad“ ir artilerijos šaudmenys.
Pasak Ukrainos gynybos ministerijos pareigūno, jame taip pat buvo Šiaurės Korėjos balistinių raketų KN-23. Apskaičiuota, kad buvo sunaikinta apie 750 tūkst. vienetų šaudmenų, arba tiek, kiek Rusijos pajėgos iššaudytų per du-tris mėnesius.
„J.Bidenas turėtų užsirašyti: Atgrasymas yra geras dalykas. Raketų sistema „Patriot“, Nacionalinė pažangioji priešlėktuvinių raketų sistema ir visos kitos Ukrainai suteiktos priešlėktuvinės gynybos priemonės yra būtinos. Tačiau sunaikinti šiuos šaudmenis Rusijos amunicijos sandėliuose yra kur kas geresnis strateginis veiksmas.“
Inovacijos, kūrybiškumas ir išradingumas vietinės ginkluotės pavidalu suteikė Ukrainai tam tikrą operatyvinį pasiekiamumą, kurio jai reikia, kad būtų užkirstas kelias Rusijos galimybėms smogti Ukrainos gyventojų centrams, rašo „The Hill“.
„V.Putinui tai nepatinka“, – pridūrė apžvalgininkai.
Rugsėjo 12 d. jis perspėjo JAV ir NATO, kad, davus Kyjivui ilgai lauktą leidimą smūgiuoti Rusijai, prilygtų tiesioginiam NATO įsitraukimui į karą: „Tai reikštų, kad NATO šalys, Jungtinės Valstijos ir Europos šalys kariauja su Rusija.“
Nepaisant to, jis, atrodo, neturi jokių problemų dėl šaudymo į Ukrainos teritoriją Šiaurės Korėjos ir Irano balistinėmis raketomis.
„Ukraina negali laimėti šio karo be gebėjimo užtverti Rusijos pajėgas ir jų įrangą prieš joms atvykstant į mūšio lauką, sutrikdyti Rusijos karo mašiną iš tolo, naudojant balistines raketas ir sklendžiančias bombas.
Net jei Ukraina kasdien nužudys ar sužeis 1 000 rusų, tai neturės jokios įtakos karui, Rusija kitą dieną galės paprasčiausiai atstatyti pajėgumus, todėl Ukraina turi sugebėti sustabdyti srautą, o tikslieji ginklai smūgiams į šalies gilumą suteikia tokią galimybę.“
Apžvalgininkai pabrėžė, kad „karo neįmanoma išlaikyti tik Ukrainos ribose. Ukrainos kariuomenė viena negali apsiginti ir pasiekti pergalės. V.Zelenskis turi įgyvendinamą ir laimėti galintį planą, kaip kovoti su Rusija, tačiau tam reikia amerikiečių ryžto“.
V.Zelenskis pasistengė dėl D.Trumpo: pasielgė netikėtai
12:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pratęsė savo viešnagę JAV dar viena diena, kad galėtų susitikti su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė CNN, remdamasi su jo planais susipažinusiu šaltiniu.
Planuota, kad V.Zelenskis iš JAV išvyks penktadienį, rugsėjo 27 d.
Prieš tai D.Trumpas paviešino privataus laiško tekstą, kuriame V.Zelenskis prašė jo susitikti, tačiau nenurodė, ar šį paskelbimą derino su Ukrainos puse.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai
12:13
Daugelio mūsų namams internetą tiekiantis šviesolaidis pastaruoju metu netikėtai prigijo dronų pramonėje. „Forbes“ žiniomis, Vokietijos bendrovė „HIGHCAT“ Ukrainoje jau kurį laiką testuoja nematytas bepilotes skraidykles, kurios valdomos per optinį kabelį ir yra atsparios signalo blokavimui. „Telia“ pasakoja, kaip veikia šis išradingas ginklas ir kaip jis gali pasitarnauti šiuolaikiniame mūšio lauke, rašoma „Telia“ pranešime spaudai.
Bepiločiai orlaiviai Rusijos pradėtame Ukrainos kare yra tapę vienu svarbiausių šiuolaikinės kariuomenės pajėgumų, galinčių reikšmingai pakeisti priešininkų jėgų pusiausvyrą. Prireikus mažyčiai dronai įrodė gebantys stoti į akistatą net ir su sunkiąja technika, o jų galimybės stebėti aplinką išgelbėjo daugybės karių gyvybę ir šiandien yra nepamainomos naikinant priešo taikinius ar planuojant sudėtingas operacijas. Deja, efektyviai panaudoti bepiločius orlaivius fronte kiekvieną dieną darosi vis sunkiau ir sunkiau. Abi kovojančios pusės jau yra įgudusios naudoti elektronines kovos priemones, kuriomis slopinamos dronų valdymui naudojamos radijo bangos ir jų orientacijai vietovėje reikalingas GPS signalas. Tokiu būdu specialios įrangos generuojami elektroniniai trukdžiai neleidžia dronais žvalgyti vietovės bei pulti taikinių, priešą savotiškai palikdami be „akių“ ir be „šovinių“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos smogė Nacionalinės policijos būstinei Kryvyj Rihe: žmonės palaidoti po griuvesiais
11:50 Atnaujinta 12:10
Penktadienio rytą Rusijos pajėgos raketomis smogė Nacionalinės policijos būstinei rajone Kryvyj Rihe, Dnipropetrovsko srityje. Pastatas buvo sugriautas, o po griuvėsiais ieškoma įstrigusių žmonių.
Pirmasis informaciją apie smūgį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Jis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos smogė administraciniam pastatui ir nurodė, kad po griuvėsiais gali būti žmonių.
Pasak jo, pirminiais duomenimis, atakos metu buvo sužeisti trys žmonė. Daugiau informacijos apie aukas ar sužeistuosius S.Lysakas nepateikė.
Apie sprogimus Kryvyj Rihe buvo pranešta iš karto po oro pavojaus signalo.
600 tūkst. gyventojų turintis, prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis Kryvyj Rihas nuo plataus masto karo pradžios ne kartą patyrė kruvinus Rusijos pajėgų išpuolius.
K.Harris kritiškai įvertino D.Trumpo planus, kaip užbaigti karą Ukrainoje
11:49
JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį negailėjo kritikos savo varžovui Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose Donaldui Trumpui dėl, jos teigimu, jo pasidavimo dėl Ukrainos politikos.
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentui Joe Bidenui ir K.Harris pristatė Kyjivo parengtą vadinamąjį pergalės planą. J.Bidenas savo ruožtu paskelbė apie naują beveik 8 mlrd. JAV dolerių (7,18 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketą su Rusijos plataus masto invazija kovojančiai Ukrainai.
K.Harris nepaminėjo D.Trumpo pavardės, bet pareiškė, kad „mano šalyje yra tokių, kurie norėtų priversti Ukrainą atiduoti didelę dalį savo suverenios teritorijos.“
„Šie pasiūlymai yra tokie patys kaip ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino. Ir pasakykime aiškiai, tai nėra taikos pasiūlymai. Priešingai, tai pasiūlymai pasiduoti“, – nurodė ji.
Per atskirą susitikimą su V.Zelenskiu JAV prezidentas pažadėjo, kad Rusija nelaimės 2022 metų vasario mėnesį pradėto karo.
„Ukraina nugalės, o mes ir toliau palaikysime jus kiekviename žingsnyje“, – sakė J.Bidenas.
V.Zelenskis, vilkėdamas savo firminę karinio stiliaus aprangą, atsakė, kad „mes labai vertiname tai, kad Ukraina ir Amerika stovi greta.“
Tačiau Ukraina nerimauja dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų, kurių baigtis gali pakenkti tolesnei Vašingtono paramai.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: tiekiame Ukrainai ginklus, bet neleidžiame jais naudotis
11:27
Ukrainai turėtų būti suteikta galimybė laisvai naudoti jai suteiktus ginklus, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Jungtinėse Valstijose viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Jis pridūrė, kad tikisi, jog Kyjivui bus leista šaudyti gilyn į Rusijos teritoriją ginklais, kuriuos Vašingtonas paskelbė tieksiąs Ukrainai.
Pasak ministro, ginkluoti Ukrainą yra vienas dalykas, tačiau, anot jo, tai nėra itin veiksminga, jei Kyjivui neleidžiama naudotis ginklais savo nuožiūra.
„Siekiant strateginio tikslo, kad Ukraina atsidurtų kuo stipresnėje padėtyje, reikia leisti jai laisvai naudotis ginkluote“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Šiuo metu Ukrainos vadovybė, viešinti JAV, spaudžia Vašingtoną ir kitų Vakarų šalių vyriausybes leisti vykdyti tolimojo nuotolio smūgius, kurie, anot jos, padėtų atremti nesiliaujančias Rusijos oro atakas.
Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie daugiau kaip 8 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai, tačiau apie leidimą dėl ginklų neužsiminė.
G.Landsbergis pagalbos paketą įvertino kaip „didžiulį“.
Teigiama, kad paketą įtrauktos pirmosios tiksliai valdomos sklendžiančios bombos, vadinamos „JSOW“ (angl. Joint Standoff Weapon), kurių veikimo nuotolis siekia iki 130 km. Šis nuotolis yra didesnis nei šiuo metu JAV tiekiamų iš oro numetamų bombų.
„Skaitau prezidento J.Bideno pareiškimą ir matau, kad pristatomos naujo tipo bombos, kurių veikimo nuotolis yra didesnis nei ankstesnių, – sakė V. Landsbergis.
G.Landsbergis žurnalistams atskleidė, kad, nors jis ir nematė konkrečių Kyjivo „pergalės plano“ detalių, iš ukrainiečių jie girdėjo, kad turi būti aptartos saugumo garantijos.
Jo teigimu, vėl atsinaujino derybos dėl Ukrainos įtraukimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos bendrąją gynybos erdvę. Pasak ministro, Lietuva labai palaiko tokį žingsnį ir džiaugiasi, kad jis vėl įtrauktas į darbotvarkę.
„Tai turi įvykti, – akcentavo G.Landsbergis. – Jei sakote, kad mes norime, jog Ukraina būtų saugioje, patikimoje padėtyje, be rizikos, kad ji bus užpulta, turite atsakyti, kaip. Ir, tiesą sakant, tai nėra neįveikiama užduotis“.
Įvardijo, kodėl Ukraina gali būti priversta derėtis dėl taikos kaip pralaiminčioji
10:45
Kitais metais Ukrainos karinėms reikmėms gresia pavojus, nes kai kurios sąjungininkės susiduria su finansiniais sunkumais, o kitos šalys atsisako didinti finansavimą Kyjivui, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Didelė dalis karinės paramos Ukrainai 2025 m. yra susijusi su vis dar svarstoma G7 iniciatyva suteikti Ukrainai apie 50 mlrd. dolerių paskolų, kurios būtų finansuojamos iš pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Tačiau sąjungininkės vis dar aptaria galutines susitarimo detales. Kartu galutinė paskolų suma gali būti mažesnė – 35 mlrd. eurų.
50 mlrd. dolerių pagalba, kurią ketina suteikti G7, bus maždaug tokia pati, kokią nuo 2023 m. sausio mėn. iki šių metų birželio mėn. skyrė JAV ir pagrindinės Europos sąjungininkės. JAV skyrė apie 31,5 mlrd. eurų, o Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija – apie 15,7 mlrd. eurų, rodo Kylio instituto duomenys. Kai kuriais atvejais Ukrainos sąjungininkės neskelbia duomenų apie Kyjivui suteiktą pagalbą, todėl tikrieji skaičiai gali būti dar didesni nei 50 mlrd. eurų.
Tačiau net 50 mlrd. dolerių nepakaks Ukrainos poreikiams patenkinti dar vienerius karo metus. Pasak agentūros šaltinių, sąjungininkai turės peržengti šią finansavimo ribą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos atakavo Odesos sritį: žuvo trys, virš dešimt sužeista
10:02
Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos sritį: žuvo trys žmonės, dar daugiau kaip dešimt buvo sužeista, tarp jų – vaikas.
Pasak Odesos regiono karinės administracijos vadovo Oleho Kiperio, rusai ryte surengė plataus masto išpuolį Izmajilo mieste.
„Rusai mūsų regiono pietuose paleido atakos bepiločius orlaivius. Priešlėktuvinės gynybos pajėgų darbas truko ilgai ir sunkiai. Deja, per išpuolį žuvo trys žmonės: dvi moterys, gimusios 1934 ir 1955 metais, ir 73 metų vyras. Sužeista 11 žmonių, tarp jų – vaikas“, – sakė pareigūnas.
Rusijos dronai smogė gyvenamajam sektoriui, apgadindami privačius ir daugiabučius namus, ūkinius pastatus ir automobilius. Dėl atakos kilo keli gaisrai, kuriuos, pasak O.Kiperio, gelbėtojai greitai užgesino.
Teisėsaugos pareigūnai šiuo metu fiksuoja Rusijos išpuolio padarinius.
„Žmonėms teikiama visa būtina pagalba“, – pridūrė karinės administracijos vadovas.
Kaip praneša Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninio štabo spaudos tarnyba, gesinant gaisrą Izmajilo mieste dalyvavo 4 ugniagesių automobiliai ir 22 gelbėtojai.
Rusija nesiliauja apšaudžiusi Ukrainos miestų ir svarbios infrastruktūros. Ketvirtadienį Rusijos pajėgos keliuose Ukrainos regionuose taip pat surengė raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius.
Ivano-Frankivsko srityje buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, todėl dalis Ivano-Frankivsko miesto liko be elektros energijos.
Odesos regionas taip pat buvo atakuojamas: naktį rusai atakavo šį regioną raketomis ir dronais, žuvo 62 metų moteris, buvo apgadinti pastatai ir automobiliai.
Mykolajivo srityje oro gynybos pajėgos ir technika irgi dalyvavo kovinėse operacijose – Rusijos kariai atakavo energetikos infrastruktūros objektą. O Zaporižioje per bombardavimą buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant vaiką, sugriauta ir apgadinta 12 pastatų, įskaitant daugiabutį namą.
Taip pat du kartus apšaudyta Chersono sritis, dėl aviacijos smūgio buvo sužeisti du žmonės. Be to, Rusija nuožmiai atakavo Kyjivo, Donecko, Charkivo ir Sumų sritis.
Prieš susitikimą Niujorke D.Trumpas paviešino prezidento V.Zelenskio laišką
09:54
Donaldas Trumpas pareiškė penktadienį Niujorke susitiksiantis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bet prieš tai socialiniuose tinkluose paviešino laišką, kurį jam esą parašė Ukrainos vadovas.
Naujienų svetainė „New Voice“ pastebėjo, kad buvęs JAV prezidentas savo paskyroje socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė ekrano nuotrauką laiško, kuris buvo perduotas D.Trumpui per Ukrainos ambasados Jungtinėse Valstijose misijos vadovės pavaduotoją Denisą Sieniką.
„Brangus Donaldai, tikiuosi, kad tau sekasi gerai. Prisimenu mūsų neseniai įvykusį pokalbį telefonu – jis buvo labai malonus. Mes visi Ukrainoje norime, kad šis karas baigtųsi teisinga taika. Ir žinome, kad to neįmanoma pasiekti be Amerikos. Todėl turime stengtis suprasti vieni kitus ir palaikyti glaudų ryšį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos numušė 24 rusų dronus
09:51
Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 24 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusai atakavo Ukrainą trimis įvairaus tipo raketomis bei 32 „Shahed“ tipo dronais.
24 dronai numušti, vienas buvo patekęs į Rumunijos oro erdvę, dar vienas nukrito nepasiekęs savo taikinio, teigiama pranešime.
Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Mykolajivo ir Odesos srityse.
„Karo neįmanoma išlaikyti Ukrainoje“: analitikai įvardijo vienintelę pergalės galimybę
09:09
„Esate tiek stiprūs, kiek stipri jūsų silpniausia grandis, o Ukrainoje šia grandimi ima tapti Jungtinės Amerikos Valstijos“, – leidinio „The Hill“ nuomonės skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Jonathanas Sweetas ir politikos bei karo apžvalgininkas Markas Tothas.
Prezidento Joe Bideno administracija iki šiol nesutiko su Ukrainos prašymu savo nuožiūra smogti kariniams taikiniams Rusijoje, kurie kelia „aiškią ir neišvengiamą grėsmę“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir civiliams gyventojams.
„Raudonosios linijos“ tapo Vašingtono ir Briuselio, o ne Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo generolų problema. Ukraina, pasiryžusi išvyti rusus iš Ukrainos ir laimėti karą, pradėjo kovą Rusijos teritorijoje“, – rašoma straipsnyje.
Siekdamas savo tikslų, V. Zelenskis vis dažniau ir sėkmingiau naudojasi savo šalies ištekliais. Jis taip pat drąsiai ėmėsi iniciatyvos ir įsiveržė į Kursko sritį pietvakarių Rusijoje. Nors dauguma V.Zelenskio aplinkos žmonių, įskaitant generolą Valerijų Zalužinį, buvusį ginkluotųjų pajėgų vadą, kuris dabar yra Ukrainos ambasadorius Londone, perspėjo to nedaryti.
Vis dėlto Ukrainos kariuomenė ir toliau plečia savo placdarmą Kurske. Ukrainos generolas Oleksandras Syrskis apskaičiavo, kad Ukraina dabar kontroliuoja 1 000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos. Tai privertė Kremlių perskirstyti pajėgas, kad atremtų įsiveržimą, ir šiek tiek palengvino Ukrainos gynėjų padėtį Donbase ir Pokrovske.
„Manevravimas nėra Rusijos stiprioji pusė. Kremliaus pajėgoms keičiant pozicijas, jų konvojai tapo dosniais taikiniais Ukrainos artilerijai ir atakos bepiločiams lėktuvams. Tačiau kol kas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išlieka abejingas. Jo pajėgos toliau žengia į priekį Donbase“, – pažymėjo „The Hill“.
Jų nuostoliai žengiant į priekį išaugo iki 1 000 per dieną. Gegužės-birželio mėn. žuvo arba buvo sužeista apie 70 tūkst. kariškių, o nuo 2022 m. vasario mėn. – 645,15 tūkst. žmonių.
Atrodo, kad Putinas pasiryžęs toliau maitinti Ukrainos mėsmalę. Rugsėjo 16 d. jis pasirašė dekretą, kuriuo 180 000 padidino bendrą Rusijos kariuomenės karių skaičių.
V.Zelenskio pajėgos iš karto į tai sureagavo. Po dviejų dienų Rusijos kariuomenės svorio centras – artilerijos sandėliai Toropece, Tverės srityje – sulaukė masinio ukrainiečių atakos dronų smūgio.
Skelbiama, kad sandėlyje buvo laikomos taktinės raketos „Iskander“, raketų sistemos „Tochka-U“, sklendžiančios aviacinės bombos, priešlėktuvinės gynybos raketos (S-300 ir S-400), daugkartinio paleidimo raketų sistemos „Grad“ ir artilerijos šaudmenys.
Pasak Ukrainos gynybos ministerijos pareigūno, jame taip pat buvo Šiaurės Korėjos balistinių raketų KN-23. Apskaičiuota, kad buvo sunaikinta apie 750 tūkst. vienetų šaudmenų, arba tiek, kiek Rusijos pajėgos iššaudytų per du-tris mėnesius.
„J.Bidenas turėtų užsirašyti: Atgrasymas yra geras dalykas. Raketų sistema „Patriot“, Nacionalinė pažangioji priešlėktuvinių raketų sistema ir visos kitos Ukrainai suteiktos priešlėktuvinės gynybos priemonės yra būtinos. Tačiau sunaikinti šiuos šaudmenis Rusijos amunicijos sandėliuose yra kur kas geresnis strateginis veiksmas.“
Inovacijos, kūrybiškumas ir išradingumas vietinės ginkluotės pavidalu suteikė Ukrainai tam tikrą operatyvinį pasiekiamumą, kurio jai reikia, kad būtų užkirstas kelias Rusijos galimybėms smogti Ukrainos gyventojų centrams, rašo „The Hill“.
„V.Putinui tai nepatinka“, – pridūrė apžvalgininkai.
Rugsėjo 12 d. jis perspėjo JAV ir NATO, kad, davus Kyjivui ilgai lauktą leidimą smūgiuoti Rusijai, prilygtų tiesioginiam NATO įsitraukimui į karą: „Tai reikštų, kad NATO šalys, Jungtinės Valstijos ir Europos šalys kariauja su Rusija.“
Nepaisant to, jis, atrodo, neturi jokių problemų dėl šaudymo į Ukrainos teritoriją Šiaurės Korėjos ir Irano balistinėmis raketomis.
„Ukraina negali laimėti šio karo be gebėjimo užtverti Rusijos pajėgas ir jų įrangą prieš joms atvykstant į mūšio lauką, sutrikdyti Rusijos karo mašiną iš tolo, naudojant balistines raketas ir sklendžiančias bombas.
Net jei Ukraina kasdien nužudys ar sužeis 1 000 rusų, tai neturės jokios įtakos karui, Rusija kitą dieną galės paprasčiausiai atstatyti pajėgumus, todėl Ukraina turi sugebėti sustabdyti srautą, o tikslieji ginklai smūgiams į šalies gilumą suteikia tokią galimybę.“
Apžvalgininkai pabrėžė, kad „karo neįmanoma išlaikyti tik Ukrainos ribose. Ukrainos kariuomenė viena negali apsiginti ir pasiekti pergalės. V.Zelenskis turi įgyvendinamą ir laimėti galintį planą, kaip kovoti su Rusija, tačiau tam reikia amerikiečių ryžto“.
„Šis ginklas veikia visus tol, kol nepanaudotas“: ekspertai paaiškino, kodėl Kremlius vėl grasina Apokalipse
08:36
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Saugumo Tarybos posėdyje dėl branduolinio atgrasymo aptarė Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus. Atnaujintoje dokumento versijoje valstybės vadovas pasiūlė patikslinti, kad bet kurios nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinė galia, agresija turėtų būti laikoma jų bendru puolimu prieš Rusiją. 15min aiškinasi, ar ši įmantri formuluotė iš tikrųjų ką nors reiškia.
Naujosios taisyklės teoriškai leistų Rusijai panaudoti branduolinius ginklus prieš Ukrainą, jei Kyjivo pajėgos smogtų Rusijos teritorijai Vakarų perduotais tolimojo nuotolio ginklais.
Pasak V.Putino branduoliniai pajėgumai išlieka pagrindiniu Rusijos saugumo garantu, todėl branduolinė doktrina turi būti reguliariai atnaujinama, atsižvelgiant į karinės ir politinės padėties pokyčius.
„Matome, kad dabartinė karinė ir politinė padėtis dinamiškai keičiasi, ir mes privalome į tai atsižvelgti. Įskaitant naujų karinių grėsmių ir rizikos šaltinių Rusijai ir mūsų sąjungininkams atsiradimą.“
Naujienų svetainė „The Moscow Times“ paaiškino, kad viena iš naujovių bus Rusijos teisė agresijos prieš Baltarusiją atveju panaudoti branduolinį ginklą. Pasak V.Putino, visi aktualūs klausimai buvo suderinti su Baltarusijos vadovybe.
Visi branduolinės doktrinos pakeitimai buvo kruopščiai „sukalibruoti“ ir „proporcingi“ esamoms karinėms grėsmėms, pabrėžė Rusijos prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
JT pritrūko pinigų padėti Ukrainos pabėgėliams: ką tai reiškia?
08:13
JT neturi pakankamai lėšų padėti ukrainiečiams šią žiemą, nors daugiau nei pusė Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumų buvo sunaikinta.
„Finansavimo lygis tokioms organizacijoms kaip mūsų yra per mažas šiam metų laikui“, – sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Karolina Lindholm Billing, rašo „Suspilne“.
Agentūra šiuo metu turi tik 47 proc. lėšų, reikalingų padėti milijonams nuo karo nukentėjusių ar perkeltųjų ukrainiečių.
Šiuo metu Ukrainoje yra apie 3,6 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų, tačiau dėl sugriautos infrastruktūros ir suaktyvėjusios okupantų veiklos gyventojų perkėlimas vis didėja.
„Pavyzdžiui, nuo rugpjūčio 1 d. Donecko srityje buvo evakuoti arba paliko fronto kaimus beveik 99 tūkst. žmonių“, – aiškino K.L.Billing.
JTVPK bendradarbiauja su Ukrainos organizacijomis, siekdama teikti paramą perkeltiesiems asmenims ir pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms, ypač prieš prasidedant žiemai. Ji pridūrė, kad šiuo metu šią pagalbą gauna apie 650 000 žmonių.
Kremlius: naujausi Rusijos branduolinės politikos pokyčiai – tai žinia Vakarų valstybėms
07:50
Rugsėjo 26 d. Kremlius pabrėžė, kad prezidento Vladimiro Putino atliktos Rusijos branduolinių ginklų doktrinos pataisos turėtų būti įspėjimas Vakarų valstybėms, aiškiai parodantis, kad dalyvavimas išpuoliuose prieš Rusiją turės rimtų pasekmių.
Diena anksčiau V.Putinas paskelbė, kad Rusija gali atsakyti į įprastinių raketų smūgius branduoliniais ginklais, ir nurodė, kad Maskva bet kokią branduolinių ginklų turinčios šalies remiamą ataką traktuos kaip koordinuotą puolimą.
Rusijos sprendimas pakeisti savo branduolinę doktriną yra tiesioginis atsakas į JAV ir Jungtinės Karalystės diskusijas dėl to, ar leisti Ukrainai paleisti įprastines Vakarų raketas į Rusijos teritoriją.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad buvo atnaujinti dokumento, pavadinto „Valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindai“, duomenys. Paklaustas, ar šiais pakeitimais buvo siekiama perduoti žinią Vakarams, D.Peskovas atsakė: „Tai turėtų būti laikoma neabejotinu signalu“.
D.Peskovas pabrėžė, kad atnaujinta Rusijos branduolinė doktrina yra „signalas, įspėjantis šias šalis apie pasekmes, jei jos dalyvaus puolime prieš mūsų šalį įvairiomis, nebūtinai branduolinėmis, priemonėmis“. Jis pridūrė, kad pasaulyje vyksta „precedento neturinti konfrontacija“, kurią išprovokavo „tiesioginis Vakarų šalių, įskaitant branduolines valstybes“, dalyvavimas kare Ukrainoje.
„Rusijos branduolinė retorika yra pavojinga ir neapgalvota“, – Užsienio santykių taryboje sakė kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša agentūra „Reuters“.
„Atidžiai stebime, ką daro Rusija“, – pridūrė jis.
J.Bidenas paskelbė „Rammstein“ vadovų susitikimo datą
07:38
Spalio 12 d. Vokietijoje vyksiančiam Ukrainos gynybos klausimų kontaktinės grupės susitikimui pirmininkaus JAV prezidentas Joe Bidenas.
Tai sakoma Baltųjų rūmų pareiškime po J.Bideno susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„2024 m. spalio 12 d. Prezidentas J.Bidenas Vokietijoje surengs Ukrainos gynybos klausimų kontaktinės grupės vadovų susitikimą, kuriame abu vadovai apžvelgs šių konsultacijų pažangą ir su tarptautiniais partneriais koordinuos veiksmus dėl papildomos pagalbos Ukrainai“, – sakoma pareiškime.
„Prezidentas J.Bidenas yra pasiryžęs suteikti Ukrainai paramą, kurios jai reikia pergalei“, – pridūrė Baltieji rūmai.
JAV žvalgyba įspėja apie riziką, kylančią leidus Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius
06:52
JAV žvalgybos agentūros perspėjo, kad Rusija gali imtis griežtesnių atsakomųjų veiksmų, įskaitant galimus mirtinus išpuolius prieš JAV ir jų sąjungininkes, jei Ukrainai bus leista naudoti JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos tiekiamas ilgo nuotolio raketas smūgiams giliai Rusijos teritorijoje, pranešė „New York Times“.
Naujienų portalas citavo anksčiau nepateiktą vertinimą, kuriame taip pat sumenkinamas strateginis šių ilgojo nuotolio raketų galimas poveikis karui, paminint ribotą jų tiekimą Ukrainai ir neaiškumą, kiek dar Vakarų šalys gali suteikti šių raketų.
Analizėje pabrėžiama didelė rizika ir neaiški nauda, susijusi su sprendimu, kurį dabar turi priimti JAV prezidentas Joe Bidenas po rugsėjo 26 d. Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Prezidento J.Bideno sunkumai priimant sprendimą dėl Ukrainos prašymo suteikti ilgojo nuotolio raketas iš dalies kyla dėl JAV žvalgybos išryškėjusių nuogąstavimų, „New York Times“ teigė amerikiečių pareigūnai. V.Zelenskis tiek viešai, tiek privačiai siekė gauti leidimą moderniomis raketomis taikytis į Rusijos teritoriją.
Vladimiras Putinas nuolat naudojo grasinimus, kad atgrasytų JAV ir jų sąjungininkes nuo sudėtingesnės ginkluotės siuntimo į Ukrainą. Kritikai teigia, kad J.Bideno administracija buvo pernelyg atsargi, ir tvirtina, kad jų lėtas, laipsniškas požiūris į Ukrainos apginklavimą pakenkė jų veiksmams mūšio lauke. Kita vertus, dabartinės strategijos šalininkai nurodo, kad ji veiksminga, nes padeda išvengti didelių Rusijos atsakomųjų veiksmų, nors pripažįsta, kad dabar gali kilti pavojus tokiai padėčiai.
Žvalgybos vertinime nurodomos įvairios galimos Rusijos reakcijos, jei JAV ir Europos valstybės leistų Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius jų tiekiamomis raketomis. Šios reakcijos galėtų apimti dažnesnius sabotažo ir padegimų aktus, nukreiptus prieš infrastruktūrą visoje Europoje, ir net potencialiai mirtinus išpuolius prieš JAV ir jų sąjungininkams priklausančius karinius objektus.
Pasak JAV pareigūnų, didžiąją dalį sabotažo Europoje iki šiol organizavo Rusijos karinės žvalgybos agentūra (GRU). Jei V.Putinas nuspręstų eskaluoti šią slaptą kampaniją kaip atsaką į raketų smūgius giliai Rusijos teritorijoje, pareigūnai mano, kad Kremlius greičiausiai ir toliau veiks šešėlyje, vengdamas tiesioginių ir atvirų išpuolių prieš JAV ir Europos karinius objektus, kad nesukeltų platesnio masto konflikto.
D.Trumpas paskelbė, kad susitiks su V.Zelenskiu
06:13 Atnaujinta 08:05
„Prezidentas Zelenskis paprašė su manimi susitikti ir aš su juo susitiksiu rytoj ryte apie 9 val. 45 min. (16 val. 45 min. Lietuvos laiku) „Trump Tower“, – sakė respublikonas žurnalistams Niujorke. – Ir labai gaila to, kas vyksta Ukrainoje. Tiek daug mirčių, tiek daug destrukcijos. Tai siaubinga.“
D.Trumpas kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV kolega Joe Bidenu ir D.Trumpo varžove lapkričio rinkimuose viceprezidente Kamala Harris.
Šią savaitę V.Zelenskis Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
D.Trumpas sakė laukiantis jųdviejų susitikimo, tačiau taip pat užsiminė, kad jam nepatiko neseniai žurnale „The New Yorker“ paskelbti V. Zelenskio komentarai – Ukrainos lyderis pareiškė manantis, kad D.Trumpas „nelabai žino, kaip sustabdyti karą“.
Spaudos konferencijoje žurnalisto paklaustas apie komentarus, respublikonas atsakė: „Manau, kad su juo nesutinku. Jis manęs nepažįsta.“
„Tikiu, kad man pavyks sudaryti susitarimą“, kad karas baigtųsi, pridūrė D.Trumpas, pakartodamas seniai išsakytą teiginį, kad jis greitai užbaigtų konfliktą, kuris prasidėjo 2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
