Karas Ukrainoje. „The Times“: Kinija tiekia Rusijai „mirtinus ginklus“, kad šie būtų išbandyti Ukrainoje

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos režimo Saugumo Tarybai per keturias minutes išsakytas branduolinis grasinimas dabar kur kas labiau gąsdina Rusijos vidaus auditoriją nei pagrindinį šios žinios adresatą – Vakarų politikus, rašo leidinys „Postimees“, apžvelgęs, ką apie naujus Kremliaus šeimininko grasinimus Vakarams mano Ukrainą palaikantys ir Rusijos politinius užkulisius išmanantys ekspertai.

Kokią žinią pasiuntė Vladimiras Putinas?

Pirma, kad branduolinis ginklas gali būti panaudotas prieš Rusiją užpuolusią šalį, kuri neturi branduolinio ginklo, bet yra branduolinių valstybių sąjungininkė.

Antra, kad Rusija svarstys galimybę panaudoti branduolinį ginklą, jei Kremlius gaus patikimos informacijos, kad prieš jį bus surengtas masinis oro smūgis raketomis, lėktuvais ar bepiločiais dronais.

Pirmasis pareiškimas yra aiškus grasinimas Ukrainai, tačiau antrojo pareiškimo išsireiškimai, tokie kaip „svarsto galimybę panaudoti branduolinį ginklą“ ir neapibrėžto masto „masinė oro ataka“, pateikiami įprastai putiniškai miglotai.

Nors Vakarai į V.Putino pareiškimą beveik nereagavo, o Amerikos Karo studijų institutas (ISW) jį laikė „informacine operacija“, kurios tikslas – sukelti naują panikos bangą tarp Vakarų politikų, V.Putiną kritikuojantys rusakalbiai ekspertai tam skyrė kur kas daugiau dėmesio.

Čia daugiausia buvo pateikiama priežasčių, kodėl į V.Putiną ir jo retoriką negalima žiūrėti rimtai, tačiau yra ir nerimą keliančių pastabų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Penktadienį Rusijos kariuomenė atakavo Charkivą ir Kupjansko sritį, du žmonės buvo sužeisti.

„Rugsėjo 27 d. apie 16.00 val. priešas surengė oro antskrydžius Kivšarivkos kaime, Kupjansko rajone. Buvo apgadinta gyvenamoji infrastruktūra. Sprogmenimis sužeista 43 metų moteris“.

16.30 val. rusai iš taktinių lėktuvų smogė Novoosynove kaimui Kupjansko rajone. Nukentėjo gyvenamieji pastatai, kilo gaisrai. Laimei, aukų nebuvo.

Apie 17.00 val. rusų kariškiai surengė antskrydį ir Charkive. Aviacinė bomba pataikė į atvirą teritoriją. Sprogmenimis sužeistas 73 metų vyras.

Buvo apgadintos mažiausiai 10 gyvenamųjų namų tvoros ir langai.

Artemas Kolbasynskis / Ameninio albumo nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras penktadienio vakarą pasidalijo skaudžia žinia – Ukrainoje, karo lauke, žuvo buvęs šio teatro baleto artistas ukrainietis Artemas Kolbasynskis. „Deja, iš karo grįžta ne visi...“ – rašo teatras, dalindamasis keliomis artisto nuotraukomis.

„Šiandien mus pasiekė skaudi žinia, kad Ukrainoje, karo lauke, žuvo buvęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistas ukrainietis Artemas Kolbasynskis.

2022 m. pavasarį, vos Ukrainoje prasidėjus karui, jis išvyko į savo šalį ginti Tėvynės ir artimųjų. Šokėjas sakė, kad likęs ramiai gyventi Klaipėdoje su mylima mergina prarastų savo orumą ir žmogiškumą.

„Turiu grįžti į savo šalį ir ginti ją nuo okupantų. Tai mano pareiga tiek Tėvynei, tiek artimiesiems, kurie ten liko. Bet šis sprendimas buvo sudėtingas, neslėpsiu“, – tada sakė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vakarai gavo įrodymų, kad Kinija tiekia Rusijai ginklus karui Ukrainoje. Apie tai praneša laikraštis „The Times“, remdamasis Vakarų pareigūnu.

Pažymima, kad naujoje sąjungininkų gautoje ataskaitoje nurodoma, jog viena Kinijos bendrovė siunčia Rusijai specialiai sukurtus karinius bepiločius orlaivius, kad šie būtų išbandyti Ukrainoje.

Vakarų pareigūnas teigė, kad sandoris buvo sudarytas praėjusiais metais. Jis neįvardijo Kinijos bendrovės pavadinimo, tačiau pridūrė, kad „dabar yra aiškių įrodymų, jog Kinijos bendrovės tiekia Rusijai mirtinus ginklus, skirtus naudoti Ukrainoje“:

„Nors Kinijos vyriausybė gali to ir nepripažinti, jai bus sunku nuslėpti didėjančią paramą“.

NATO sureagavo į šią informaciją ir pareiškė, kad tai „kelia didelį susirūpinimą, o sąjungininkai šiuo klausimu konsultuojasi“.

„Kinija buvo lemiamas veiksnys Rusijos kare Ukrainoje, teikdama dvejopo naudojimo technologijas Rusijos gynybos pramonei remti. Kinijos vyriausybė privalo užtikrinti, kad jos įmonės neteiktų Rusijai mirtinos pagalbos. Kinija negali toliau kurstyti didžiausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konflikto Europoje, nedarydama poveikio savo interesams ir reputacijai“, – teigė Aljansas.

Primename, kad „Reuters“ neseniai pranešė, jog Rusija Kinijoje pradėjo ginklų programą, skirtą kurti ir gaminti tolimojo nuotolio atakos bepiločius orlaivius, skirtus naudoti kare prieš Ukrainą.

Buvo pažymėta, kad „IEMZ Kupol“ (Rusijos valstybinės ginklų bendrovės „Almaz-Antey“ patronuojamoji įmonė) Kinijoje sukūrė ir atliko naujo modelio bepiločio orlaivio, pavadinto „Harpija-3“ (G3), skrydžio bandymus ir, kaip teigiama, jau pradėjo didelio masto gamybą Kinijos gamykloje.

Ukrainos prezidentas Zelensky susitinka su Donald Trump New Yorke. / ALEX KENT / Getty Images via AFP

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį padėkojo už „labai produktyvų susitikimą“ su Donaldu Trumpu.

V. Zelenskis, penktadienį susitikęs prabangiame Niujorko dangoraižyje su buvusiu JAV prezidentu, aptarė Ukrainos karą su Rusija.

„Turėjau labai produktyvų susitikimą su @realDonaldTrump“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

„Pristačiau jam mūsų pergalės planą, išsamiai apžvelgėme padėtį Ukrainoje ir karo pasekmes mūsų žmonėms. Buvo aptarta daugybė detalių. Esu dėkingas už šį susitikimą. Reikia teisingos taikos“, – pridūrė jis. 

V. Orbanas padėjėjo komentarą / Michel Euler / AP

Vengrijoje vienas iš premjero Viktoro Orbano artimiausių padėjėjų išprovokavo diskusijas, užsimindamas, esą Vengrija nekovotų prieš Rusijos invaziją, kaip tai daro Ukraina.

Reaguodamas vengrų ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad šalis visuomet gynėsi ir ginsis nuo užsienio išpuolių.

Kalbėdamas visuomeniniam radijui, V.Orbanas stengėsi sumenkinti savo politikos direktoriaus Balazso Orbano komentarus, kurie sukėlė daugelio Vengrijos gyventojų pasipiktinimą ir raginimus atsistatydinti.

Trečiadienį kalbėdamas vienoje tinklalaidėje B. Orbanas, kuris nėra giminystės ryšiais susijęs su premjeru, sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė neatsakingą sprendimą, nusprendęs karinėmis priemonėmis ginti savo šalį, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Anot jo, Vengrija išmoko, kad su „brangiomis vengrų gyvybėmis“ reikia elgtis atsargiai, o ne aukoti jas gynybai.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo kvietimą JAV kandidatui į prezidentus Donaldui Trumpui asmeniškai atvykti į Ukrainą.

 Kai D. Trumpas kalbėjo apie tai, kad Ukrainoje žuvo daugybė žmonių, o „daugybė gražių miestų“ guli griuvėsiuose ir visa tai atstatyti bus nepaprastai sunku, V.Zelenskis įsiterpė pastaba: „Beje, jums reikėtų atvykti ir pažiūrėti į mūsų miestus“.

Į tai D.Trumpas neužtikrintai atsakė: „Taip“ (atvyksiu) ir tuoj pat tęsė savo nuomonę, kad „Ukraina yra nuostabi šalis“ ir šio karo niekada neturėjo būti. 

Respublikonų kandidatas taip pat buvo paklaustas, ar tikėtis dar vieno jo ir V.Zelenskio susitikimo. Jis to neatmetė.  

„Tai visiškai įmanoma, bet manau, kad geriausiai pasakė prezidentas: Šis karas niekada neturėjo įvykti“, – sakė D.Trumpas. 

D.Trumpas taip pat pareiškė, kad pasisako už teisingą taiką Ukrainai, tačiau susilaikė nuo konkrečių žodžių apie tai, kokį susitarimą dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos jis laikytų teisingu.

Prieš derybas D.Trumpas gyrė V. Zelenskį už tai, kaip jis susidorojo su Kongreso demokratų bandymu jį apkaltinti, ir sakė, kad juos sieja „puikūs santykiai“. Tačiau tuoj pat jis tą patį pasakė ir apie savo santykius su Rusijos valdovu ir vėl išreiškė įsitikinimą, kad sugebės greitai sustabdyti karą. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija bus pasirengusi deryboms tik tada, kai Kremliaus valdovas Vladimiras Putinas bus įsitikinęs, kad pergalė prieš Ukrainą neįmanoma.

Vokietijos Bundestago narys Michaelis Rothas tai pareiškė interviu laikraščiui „Tagesspiegel“. Pasak jo, tie, kurie nori kuo greičiau užbaigti karą, turėtų suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, nes gynyba ir diplomatija yra dvi to paties medalio pusės.

„Didžiosios Europos šalys turi padaryti daug daugiau kariniu požiūriu, kad Ukraina išliktų laisva ir demokratiška šalis. Dabar atėjo laikas pagaliau sutelkti visas pajėgas, kad Ukraina atsidurtų kuo geresnėje pradinėje pozicijoje galimoms deryboms“, – sakė politikas.

Jis taip pat mano, kad JAV prezidento Joe Bideno sprendimas surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos Vokietijoje rodo, kad nuolatinė karinė parama šiai šaliai tebėra svarbiausias prioritetas.

Kaip žinoma, Maskva nuolat teigia, kad ji neva neprieštarauja deryboms su Ukraina, tačiau tik su sąlyga, kad ši kapituliuos. Prieš pirmąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą V.Putinas pareiškė esąs pasirengęs nutraukti ugnį, jei Ukrainos kariuomenė visiškai pasitrauks iš Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių.

Kremlius taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų savo kurso stoti į NATO, o kitos šalys pripažintų okupuotas teritorijas kaip Rusijos ir atšauktų sankcijas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos vėliava

Norvegija automatiškai nebesuteiks prieglobsčio visiems ukrainiečiams, penktadienį pranešė vyriausybė. Anot jos, kiekvienas iš Vakarų Ukrainos atvykstančio asmens prašymas bus nagrinėjamas atskirai.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį norvegų pareigūnai nusprendė užtikrinti kolektyvinę apsaugą visiems Ukrainos karo pabėgėliams ir automatiškai suteikti prieglobstį.

Per pastaruosius dvejus su puse metų 5,6 mln. gyventojų turinti Norvegija priėmė apie 85 tūkst. ukrainiečių, o tai, Oslo duomenimis, yra daugiau nei priėmė kaimyninės Šiaurės Europos šalys.

„Negalime priimti neproporcingai daug perkeltųjų asmenų, palyginti su panašiomis šalimis, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėmis“, – spaudos konferencijoje pareiškė teisingumo ministrė Emilie Enger Mehl.

Už imigraciją atsakingi pareigūnai nuo šiol atskirai nagrinės kiekvieną gyventojo iš šešių Vakarų Ukrainos sričių, kurios laikomos saugiomis, nes yra toli nuo fronto linijos, prieglobsčio prašymą.

Tai Lvivo, Voluinės, Užkarpatės, Ivano-Frankivsko, Ternopilio ir Rivnės sritys.

Vyriausybė teigė, kad toks sprendimas priimtas, nes dėl didelio pabėgėlių skaičiaus kai kuriuose miestuose jaučiama įtampa būsto, sveikatos priežiūros ir mokyklų sektoriuose.

E.Enger Mehl taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vis dažniau prieglobsčio prašo vyrai, įskaitant tuos, kurie yra šaukiamojo amžiaus, nepaisant to, kad Ukrainai labai trūksta karių, galinčių kovoti su rusų pajėgomis.

Per pastaruosius dvejus metus Norvegija palaipsniui sugriežtino prieglobsčio suteikimo sąlygas, siekdama apriboti atvykstančiųjų skaičių ir paskatinti ukrainiečius susirasti darbą.