Suprasti akimirksniu
- Ukrainiečių smūgis Kremliui: Maskvos regione likviduotas dronų pilotus ruošęs pulkininkas
- „Rusijos elitas bruzda, o FSB nusibodo V.Putino retorika“: kas slepiasi už naujų Kremliaus grasinimų
- Kinija įspėja vengti karo Ukrainoje išplėtimo
- „Neturime galimybių atblokuoti savo karius“: ekspertas paaiškino, kas vyksta Vuhledare
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Business Insider“: Karas Ukrainoje – vienintelis dalykas, kuris palaiko Rusijos ekonomiką
23:10
Invazija į Ukrainą yra vienintelis dalykas, neleidžiantis Rusijai nugrimzti į recesiją. Tokią nuomonę išsakė „Business Insider“ apklausti ekonomistai.
Kaip paaiškino Bostono universiteto Questromo verslo mokyklos ekonomistas ir rinkų profesorius Jay Zagorsky, šiuo metu didžiulis Rusijos karinis biudžetas palaiko jos smunkančią ekonomiką. Tačiau tai yra laikinas būdas didėjančioms Rusijos ekonominėms problemoms, tarp kurių yra didėjanti infliacija, užsitęsusios valiutos ir biudžeto problemos, spręsti.
„Rusijos ekonomiką dabar palaiko didelės vyriausybės išlaidos, todėl nė viename ekonomikos sektoriuje, iš kurio Rusijos vyriausybė perka prekes, nebus jokio sulėtėjimo“, – sakė J.Zagorsky, atkreipdamas dėmesį į Kremliaus vykdomus karinių uniformų, batų, amunicijos ir maisto pirkimus vykdant karinius veiksmus prieš Ukrainą. „Taigi, jei nebūtų karo, o taip, manau, kad iš karto prasidėtų recesija.“
Pasak Jurijaus Gorodničenkos, ekonomisto, Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriaus, kol karas tęsiasi, Rusijos ekonomikos nuosmukio laikas lieka neaiškus. Kitais metais Rusija savo gynybos biudžetui skirs rekordinę 13,2 trilijono rublių sumą, kuri turėtų padėti paskatinti šalies ekonomiką. Tačiau tokios milžiniškos išlaidos negali tęstis amžinai, sako J.Gorodničenka.
„Valstybės pinigais jie gali išlaikyti ekonomiką virš vandens, tačiau tam tikru momentu vyriausybė pritrūks pinigų ir turės sustoti, prasidės nuosmukis“, – pridūrė jis.
Maskvos ekonominės problemos
Viena didžiausių problemų, pasak J.Zagorsky, yra infliacija. Rusijos oficialiosios statistikos tarnybos duomenimis, rugpjūtį, palyginti su ankstesniais metais, vartotojų kainos padidėjo 9 proc.
Tačiau J.Zagorsky išreiškė prielaidą, kad infliacija gali būti daug didesnė, remdamasis Sovietų Sąjungos praktika Šaltojo karo metais nurodyti mažesnį infliacijos lygį.
J.Gorodničenka kalba, kad Rusijos ekonomika taip pat kenčia nuo valiutos problemų, nurodydamas, kad dėl Vakarų sankcijų Rusija turi ribotą priėjimą prie dolerio. Tai riboja Maskvos galimybes prekiauti, ypač nafta ir neperdirbtais produktais, kurie sudaro didelę dalį visų jos pajamų.
Rusija ėmė naudoti alternatyvias valiutas, pavyzdžiui, Kinijos juanį. tačiau Kinijos įmonės vis labiau nesiryžta plėtoti verslo santykius su Rusija, nes baiminasi, kad joms gali būti taikomos JAV ir kitų Vakarų valstybių antrinės sankcijos.
Kartu nei J.Zagorsky, nei J.Gorodničenka negalėjo pasakyti, kada tiksliai Rusijoje gali prasidėti recesija. Galiausiai tai priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis karas Ukrainoje ir atitinkamai jo išlaidos.
Rusijos ekonomika artėja prie žlugimo
Balandžio mėnesį „Business Insider“ prognozavo, kad Rusijos ekonomikos tvirtybė dar gali išsilaikyti pusantrų metų, kol ji pradės silpnėti.
Ekspertai teigia, kad trečiaisiais karo metais Rusija susiduria su politine „trilema“ – trimis didelėmis problemomis. Vladimirui Putinui šios problemos – tai Rusijos kariuomenės finansavimas, Rusijos piliečių pragyvenimo lygio palaikymas ir ekonomikos stabilumo išlaikymas. Šiuos tris tikslus pasiekti Rusijai darosi vis sunkiau.
Leidinyje „Bloomberg“ taip pat prognozuojama, kad Rusijos ekonomika, kenčianti dėl didžiulių karo su Ukraina išlaidų, gali smarkiai sulėtėti. Pagrindinė tokių pokyčių priežastis – sankcijos pagrindiniams sektoriams.
Palydovinėse nuotraukose matyti, kad ukrainiečiai nepataikė į rusų raketų arsenalą Kotlubanėje
20:24
Ukrainos generalinis štabas sekmadienio popietę pareiškė sėkmingai atakavęs raketų arsenalą Kotlubanėje Rusijos Volgogrado srityje, tačiau į amunicijos sandėlį nebuvo pataikyta, praneša „Laisvės radijas“, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis.
„Kaip matyti rugsėjo 29 d. palydovinėje nuotraukoje, po Ukrainos dronų smūgio šalia Vyriausiosios raketų ir artilerijos valdybos arsenalo kilo gaisras, tačiau ugnis neišplito į amunicijos sandėlio teritoriją“, – sakoma pranešime.
Ukrainiečiai smogė arsenalui Rusijos teritorijoje, į kurį išvakarėse atgabentos Irano raketos
18:16
Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos atakavo raketų sandėliavimo arsenalą Volgogrado srityje, pranešė UNIAN informuotas šaltinis.
„Rugsėjo 29-osios naktį, vykdant bendrą operaciją, buvo smogta 1-osios kategorijos raketų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų laikymo arsenalui Kotlubanės gyvenvietėje Rusijos Federacijos Volgogrado srityje“, – sakė šaltinis.
Kaip informavo šaltiniai Ukrainos žvalgyboje, arsenalas buvo atakuotas sekmadienio naktį apie 2.30 val. Atakai buvo panaudota 120 įvairių tipų Ukrainoje pagamintų bepiločių orlaivių kamikadzių. Atstumas iki taikinio siekia daugiau kaip 600 kilometrų.
„Rusijos socialinės žiniasklaidos tinklaraščių duomenimis, smūgio rajone girdėjosi garsūs sprogimai, po kurių kilo didelio masto gaisras. Nuo smūgio nukentėjo šaudmenų ir raketinės ginkluotės sandėliai, dėl to pritrūks šaudmenų Rusijos Federacijos okupacinės kariuomenės dalinių aprūpinime“, – pridūrė šaltinis.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad pavyko sėkmingai atakuoti Kotlubanės karinį arsenalą Rusijos Volgogrado srityje.
„Šiąnakt naktį smogta rusų okupantų raketinės ir artilerijos ginkluotės saugojimo ir modernizavimo arsenalui netoli Kotlubanės gyvenvietės Volgogrado srityje“, – teigiama Generalinio štabo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Taip pat pažymima, kad smūgio išvakarėse į arsenalą atvyko ešelonas su Irano raketomis.
„Karinis objektas buvo gausiai pridengtas radijo ir elektroninės kovos ir oro gynybos priemonėmis, tačiau mūsų daliniai sėkmingai įvykdė kovinę užduotį. Arsenalo teritorijoje stebimas gaisras ir amunicijos detonavimas“, – pažymima pranešime.
Europa nepajėgi pereiti prie tokios karo ekonomikos kaip Rusija: WSJ įvardija tris priežastis
18:00
Europai reikia greitai persiginkluoti, tačiau gynybos rangovams plėstis trukdo įvairios kliūtys – nuo biurokratijos iki pinigų trūkumo. Kaip rašo „The Wall street Journal“, pastaraisiais mėnesiais poreikis apginkluoti Ukrainą ir pačią Europą tapo dar aktualesnis, nes Europos lyderiai baiminasi, kad galima Donaldo Trumpo pergalė gali turėti įtakos JAV įsipareigojimams karinėms pastangoms Ukrainoje.
„Tačiau apskritai šios pastangos vis dar stringa dėl biurokratijos, kliūčių, visuomenės nepasitikėjimo ginklų gamyba ir bankų atsisakymo skolinti pinigus“, – pažymi WSJ.
Biurokratinis vėlavimas
Praėjusių metų pabaigoje Danija išpirko nebenaudojamą šaudmenų gamyklą, kad atnaujintų artilerijos sviedinių gamybą. Kai gamykla veiks visu pajėgumu, per metus joje turėtų būti pagaminama 120 000 artilerijos sviedinių, daugiausia 155 mm ir 120 mm kalibro. Tačiau dėl politinių nesutarimų beveik metus užtruko šaudmenų gamybos įmonės paieškos procesas, o oficialus konkursas dar neprasidėjo, pažymi WSJ. Numatoma, kad Danijos gamykla pasieks visą pajėgumą ne anksčiau kaip 2026 m. pabaigoje, praėjus trejiems metams po to, kai ją nupirko valstybė.
Vėlavimas, kuris įvyko nepaisant aukščiausio lygio vyriausybės paramos projektui, rodo, kodėl Europos šalys negali persijungti į karo ekonomiką kaip Rusija, pažymi WSJ. Visų pirma, kai kurios priežastys glūdi Europos šalių, kaip demokratinių laisvosios rinkos ekonomikų, prigimtyje.
Pavyzdžiui, praėjus keliems mėnesiams po gamyklos įsigijimo, dauguma Danijos parlamento narių pareikalavo, kad vyriausybė paskelbtų konkursą dalyviams, užuot pasirinkusi numanomą favoritą – Norvegijos gynybos bendrovę „Nammo“. Keletas Danijos konsorciumų parengė paraiškas dalyvauti konkurse, argumentuodami, kad gamyba turėtų likti Danijos rankose ir taip sustiprinti šalies gynybos pramonę.
Vietos gyventojų pretenzijos
„Kitose žemyno šalyse netoliese gyvenantys gyventojai sudaro kliūčių projektams. Europoje pirmaujanti tankų gamintoja KNDS planavo išplėsti bandymų poligoną Miunchene, tačiau buvo priversta sustabdyti darbus dėl vietos gyventojų skundų, tarp jų vieno vyro, kuris teigė, kad darbai trukdo jam medituoti. Kiti gyventojai nerimavo, kad poligono keliamas triukšmas paveiks būsto kainas“, – rašo leidinys.
Pavyzdžiui, Vokietijos Troisdorfo mieste bendrovei „Diehl Defence“ sunkiai sekėsi gauti leidimą išplėsti miesto centre esančią gamyklą, kad galėtų padidinti detonatorių ir kitų priešraketinės gynybos sistemos „Iris T“ dalių gamybą.
„Diehl“ generalinis direktorius Helmutas Rauchas teigė, kad kartais prireikia iki 18 mėnesių, kad būtų gautas leidimas statyti ar plėsti gynybos pramonės objektus, nors tai turėtų užtrukti kelis mėnesius. Valdininkai, pasak jo, „nesupranta... kad Europoje susiklostė kritinė politinė situacija“.
Lėšų trūkumas
Gynybos bendrovės skundžiasi, kad investuotojus dažnai atbaido Europos aplinkosaugos, socialinės ir įmonių valdymo normos. Dar didesnė problema yra ta, kad kai kurie bankai neskolina gynybos rangovams, o tai ypač apsunkina mažesnių pramonės tiekimo grandinės įmonių gyvenimą.
Gynybos bendrovės taip pat teigia, kad praėjus dvejiems metams po karo Ukrainoje pradžios jos vis dar negauna pakankamai ilgalaikių užsakymų, kad galėtų planuoti ir investuoti.
„Dėl neveiklumo susidarė užburtas ratas: Europos gynybos bendrovės, stokojančios investicijų, nevykdo savo įsipareigojimų, todėl Europos vyriausybės verčiamos pirkti iš JAV tiekėjų. Tai savo ruožtu reiškia mažiau lėšų Europos gamintojams, kurie rizikuoja dar labiau atsilikti lenktynėse dėl naujų karinių ir technologinių pasiekimų“, – rašo WSJ.
Vuhledarą ginančios brigados vadas atleistas iš pareigų
16:13
72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Juodųjų zaporožiečių vardu, vadas pulkininkas Ivanas Vinnikas padėkojo kariams po to, kai buvo atleistas iš pareigų.
Tai pranešė operacinė vadovybė „Šiaurė“.
„Ponai karininkai, seržantai, kareiviai!
Nuo 2022 m. vasaros iki šiandienos – man teko nueiti ilgą ir sunkų kelią. Tačiau jis nebuvo sunkus, nes jį įveikiau ne vienas. Šalia manęs buvo ištikima ir motyvuota komanda.
Ačiū kiekvienam iš jūsų už kantrybę, valią ir stiprybę. Ačiū, kad ilausėte, girdėjote, kalbėjote, siūlėte. Ačiū, kad kovojote kartu. Ačiū, kad buvote šalia manęs. Aš tai labai vertinu!
Man didelė garbė būti „Juodųjų zaporožiečių“ dalimi, o tarp mūsų užsimezgęs ryšys išliks amžinai.
Mokykitės. Kovokite. Nenuleiskite rankų ir užtikrintai žygiuokite mūsų pergalės link“.
Operatyvinė vadovybė „Šiaurė“ praėjusią savaitę pranešė, kad I.Vinnikas paskirtas į aukštesnes pareigas, tačiau jos nebuvo nurodytos.
Šiuo metu padėtis Vuhledare yra kritinė. Pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenė pralaužė ukrainiečių gynybą flanguose ir gali apsupti miestą ginančius karius. Pranešama, kad rusų kariai jau įžengė į dalį miesto.
Pranešime pažymėta, kad I.Vinnikas yra tikro ir sąžiningo kovinio karininko, patyrusio ir humaniško vado pavyzdys.
Analitikai mano, kadVuhledaro miesto Donecko srityje, kur Ukrainos kariuomenė daugiau nei dvejus metus stabdė Rusijos Federacijos puolimą, praradimas yra dienų, galbūt savaičių klausimas.
Ukrainos dronų taikinys – Irano raketų saugykla
15:59
Kotlubano arsenale (Rusijos Volgogrado sritis, Volgogrado regionas), kuris buvo susprogdintas per bepiločio lėktuvo ataką naktį iš rugsėjo 28 į 29 d., buvo laikomos Irano perduotos balistinės raketos, pareiškė Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
A.Kovalenka sakė, kad dronų ataka buvo nukreipta į Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios raketų ir artilerijos ginkluotės valdybos šaudmenų arsenalą.
„Ten buvo laikomi kai kurie Irano balistiniai ginklai ir jiems skirti paleidimo įrenginiai“, - rašė jis
K.Budanovas gali būti atleistas iš pareigų
15:53
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas artimiausiu metu gali palikti savo postą, tikėtina, kad jo įpėdinis jau parinktas. Apie tai Ukrainos portalas „New Voice" (NV) sužinojo iš informuoto šaltinio saugumo tarnybose.
Komentuodamas informaciją apie K.Budanovo atleidimą iš darbo, pašnekovas sakė: „Tokia galimybė egzistuoja“.
Kartu jis paneigė kai kurių „Telegram“ kanalų informaciją apie dabartinio GUR vadovo siuntimą ambasadoriumi į užsienio šalį.
Šaltinio teigimu, GUR vadovu gali tapti 55 metų Olehas Ivaščenka, kuris šiuo metu eina Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pareigas.
Oficialaus gynybos ministerijos GUR komentaro kol kas nepavyko gauti.
Pastarąsias kelias savaites diskutuojama apie galimą K.Budanovo atleidmą iš pareigų. Kaip interviu „NV“ užsiminė parlamento narys Serhijus Rachmaninas, tai susiję su tuo, kad GUR vadovas nepalaiko gerų santykių su prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.
V.Zelenskis mini Babyn Jaro žudynių metines
14:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paminėjo 83-iąsias Babyn Jaro žudynių, kai naciai išžudė daugiau kaip 30 tūkst. žydų, metines.
Tas įvykis Babyn Jaro dauboje netoli Kyjivo yra didžiausios vokiečių ir jų kolaborantų įvykdytos žydų žudynės Ukrainoje Antrojo pasaulinio karo metu.
„Babyn Jaras yra bauginantis simbolis, rodantis, kad bjauriausi nusikaltimai nutinka tada, kai pasaulis pasirenka ignoruoti, tylėti, būti abejingas, kai jam trūksta ryžto stoti prieš blogį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V.Zelenskis, kuris ir pats yra žydas.
Oficialiais duomenimis, nuo 1941 iki 1942 metų, kai Ukrainą buvo okupavę naciai, Babyn Jare buvo išžudyta 100 000–150 000 žmonių, įskaitant žydus, romus, sovietų karo belaisvius ir kitus ukrainiečius.
„Babyn Jaras yra ryškus įrodymas, kokius žiaurumus gali vykdyti režimai, vadovaujami lyderių, kurie kliaujasi bauginimu ir smurtu“, – teigė V. Zelenskis, tikriausiai turėdamas galvoje ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Bet kokiu metu jie nesiskiria. Tačiau pasaulio atsakas turėtų būti kitoks. Tai pamoka, kurią pasaulis turėjo išmokti“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
Apžvalgininkas paaiškino, kodėl rusai taip veržiasi į Vuhledarą
14:06
Rusų okupantai bando užimti Donecko srities Vuhledaro miestą, kad ukrainiečių gynėjai negalėtų apšaudyti netoliese – Volnovachoje – esančio geležinkelio mazgo, pareiškė karinis apžvalgininkas Denysas Popovyčius.
„Miestas dar nėra apsuptas, tačiau jam gresia apsupimas. Yra likęs nedidelis praėjimas, kuris yra apšaudomas. Ir akivaizdu, jei nėra rezervų. O sprendžiant iš visko, jų nėra, kad būtų galima atkirsti šiuos rusų apsupties flangus. Nėra jokių alternatyvų atsitraukimui – apsupties grėsmė egzistuoja, ji yra reali, ir akivaizdu, kad 72 brigados atsitraukimo iš Vuhledaro klausimas yra tik laiko klausimas“, – sakė ekspertas.
Paklaustas, ar ukrainiečių gynėjams dar įmanoma išlaikyti miestą ir ko tam reikia, apžvalgininkas atsakė: „Kol kas nematau tokių variantų. Žinoma, mūsų vadovybė gali turėti kokį nors kozirį rankovėje. Bet kol kas jo nematyti. Tai reiškia, kad galimybių yra nedaug. Mano nuomone, dabar pagrindinė 72 brigados užduotis – sunaikinti kuo daugiau priešų. Šią užduotį jie vykdo puikiai.“
D.Popovyčius pabrėžė, kad būtina išsaugoti žmones, todėl kitų variantų, kaip tik išvesti Ukrainos karius iš miesto, nėra.
V.Zelenskio vizitas į JAV: nerimą keliantys ženklai
12:33
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito JAV metu akivaizdžiai negavo JAV vadovo Joe Bideno leidimo Vakarų ginkluote smogti į Rusijos gilumą, be to, Ukrainos vadovas „pastebėjo nerimą keliančių ženklų, kad jo įtaka Vakaruose mažėja“.
Ukrainos valstybės ir kariuomenės vadovams jėgos eskalavimas yra būtinas pergalės siekimo komponentas, o JAV vadovas niekada nebuvo itin linkęs jos naudoti, kad priverstų priešininką nusileisti ar pakeisti kursą, ir tam tikra prasme įkūnija Vakarų neužtikrintumą, rašo „The Sunday Times“.
Žurnalistai pažymi, kad V.Zelenskio vizitas į JAV vadinamas lemiamu arba lūžio tašku jo plane laimėti karą prieš Rusiją. Vakarų žiniasklaida paskelbė nerimą keliančios informacijos apie Ukrainos lyderio kelionę. Pasak „The Wall Street Journal“, „Bideno administracija yra susirūpinusi, kad Ukrainos lyderio planui laimėti karą prieš Rusiją trūksta išsamios strategijos“.
„The New York Times“ paskelbė vieną straipsnį, kuriame išreiškė žvalgybos bendruomenės nuomonę, kad leidimas smogti giluminius smūgius gali sukelti „ryžtingą Rusijos atsaką“, o kitą išspausdino su antrašte „Zelenskio žvaigždės galia blėsta Kapitolijuje“. Iš publikacijų žurnalistai padarė tokią išvadą: „Toks įstatymų leidėjų nusivylimas leidžia manyti, kad Ukrainai bus sunku išlaikyti JAV finansavimą nepriklausomai nuo to, kas lapkritį laimės Baltuosiuse rūmuse (per JAV prezidento rinkimus, – red.).“
Tuo metu J.Bidenas tvirtino, kad JAV „suteiks Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad laimėtų šį karą“. Žurnalistai pabrėžia, kad sąvokos „pergalė“ apibrėžimas lieka neaiškus, parama šiai idėjai, kad ir kaip ji būtų suformuluota, tarp Kyjivo sąjungininkų mažėja, o V.Zelenskis jaučiasi esąs varžomas.
„J.Bidenas savo kadenciją pradėjo fiasko Afganistane (JAV išvedė savo karius – red.), o dabar Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse svarstoma, kad jis gali ją baigti dar didesne nesėkme Ukrainoje. Kaip sakė vienas Vakarų pareigūnas: „Jei mūsų sąjungininkų Afganistane išsižadėjimas suteikė Putinui jėgų, įsivaizduokite, kokį poveikį gali turėti nesėkmė Ukrainoje“, – pabrėžiama straipsnyje.
