Karas Ukrainoje. „Forbes“: Rusija buvo sukaupusi daugybę technikos Kurske, bet ukrainiečių įsiveržimui nesugebėjo pasirengti

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito JAV metu akivaizdžiai negavo JAV vadovo Joe Bideno leidimo Vakarų ginkluote smogti į Rusijos gilumą, be to, Ukrainos vadovas „pastebėjo nerimą keliančių ženklų, kad jo įtaka Vakaruose mažėja“.

Ukrainos valstybės ir kariuomenės vadovams jėgos eskalavimas yra būtinas pergalės siekimo komponentas, o JAV vadovas niekada nebuvo itin linkęs jos naudoti, kad priverstų priešininką nusileisti ar pakeisti kursą, ir tam tikra prasme įkūnija Vakarų neužtikrintumą, rašo „The Sunday Times“.

Žurnalistai pažymi, kad V.Zelenskio vizitas į JAV vadinamas lemiamu arba lūžio tašku jo plane laimėti karą prieš Rusiją. Vakarų žiniasklaida paskelbė nerimą keliančios informacijos apie Ukrainos lyderio kelionę. Pasak „The Wall Street Journal“, „Bideno administracija yra susirūpinusi, kad Ukrainos lyderio planui laimėti karą prieš Rusiją trūksta išsamios strategijos“.

„The New York Times“ paskelbė vieną straipsnį, kuriame išreiškė žvalgybos bendruomenės nuomonę, kad leidimas smogti giluminius smūgius gali sukelti „ryžtingą Rusijos atsaką“, o kitą išspausdino su antrašte „Zelenskio žvaigždės galia blėsta Kapitolijuje“. Iš publikacijų žurnalistai padarė tokią išvadą: „Toks įstatymų leidėjų nusivylimas leidžia manyti, kad Ukrainai bus sunku išlaikyti JAV finansavimą nepriklausomai nuo to, kas lapkritį laimės Baltuosiuse rūmuse (per JAV prezidento rinkimus, – red.).“

Tuo metu J.Bidenas tvirtino, kad JAV „suteiks Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad laimėtų šį karą“. Žurnalistai pabrėžia, kad sąvokos „pergalė“ apibrėžimas lieka neaiškus, parama šiai idėjai, kad ir kaip ji būtų suformuluota, tarp Kyjivo sąjungininkų mažėja, o V.Zelenskis jaučiasi esąs varžomas.

„J.Bidenas savo kadenciją pradėjo fiasko Afganistane (JAV išvedė savo karius – red.), o dabar Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse svarstoma, kad jis gali ją baigti dar didesne nesėkme Ukrainoje. Kaip sakė vienas Vakarų pareigūnas: „Jei mūsų sąjungininkų Afganistane išsižadėjimas suteikė Putinui jėgų, įsivaizduokite, kokį poveikį gali turėti nesėkmė Ukrainoje“, – pabrėžiama straipsnyje.

Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižioje sekmadienį per rusų smūgių virtinę buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Auštant miestui buvo suduoti keli dideli oro smūgiai, sakoma tarnybų pranešime.

„Labai nukentėjo pastatas ir dar šeši namai įvairiuose miesto rajonuose“, – nurodoma jame.

Priduriama, kad 42 gelbėjimo tarnybų žmonės po griuvėsiais ieškojo galbūt ten esančių gyvųjų.

„Kaip rodo preliminari informacija, sužeistųjų skaičius padidėjo iki 11“, – sakė gelbėjimo tarnybos.

Viena iš griuvėsių ištraukta moteris buvo nuvežta į ligoninę.

Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas anksčiau skelbė apie penkis sužeistuosius.

Pasak jo, rusai Zaporižiai sudavė 10 smūgių, buvo sugriautas „vienas daugiaaukštis ir kai kurie namai'.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas socialiniuose tinkluose piktinosi, anot jo, bandymu terorizuoti civilius gyventojus.

Jis taip pat pakartojo raginimą sąjungininkams Vakaruose tiekti daugiau ginklų, kad būtų galima perimti rusų raketas, ir taikyti platesnes ekonomines sankcijas Maskvai.

Rusija 2022-aisiais paskelbė aneksavusi Zaporižios sritį, bet srities centrą Zaporižią tebekontroliuoja Kyjivas.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 15 rusų dronų.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusai atakavo Ukrainą 22 „Shahed“ tipo dronais.

15 dronų numušti Sumų, Vinycios, Mykolajivo ir Odesos srityse. Dar penki dronai nukrito nepasiekę taikinių.

Tuo metu Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas pranešė, kad rusai naktį atakavo Zaporižios miestą valdomosiomis bombomis.

Savo „Telegram“ kanalu jis pranešė, kad užsidegė keli pastatai, kad buvo sužeisti penki civiliai ir kad kažkiek žmonių dar yra po griuvėsiais.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Ukrainiečių įsiveržimo į Kursko sritį dieną vietinis rusų garnizonas turėjo 18 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų BM-21, 98 vamzdinės artilerijos pabūklus ir 71 minosvaidį, tačiau tai jiems nepadėjo.

„Tai labai daug. Ugnies galia buvo rusų pusėje“, – sakė ukrainiečių bepiločių orlaivių operatorius Krigsforšeris, kurį cituoja „Forbes“.

Toks artilerijos kiekis, tinkamai panaudotas prieš ukrainiečių pajėgas, rusams galėjo būti lemtingas. Gerai koordinuojant veiksmus, jis galėjo padaryti bet kokį proveržį praktiškai neįmanomą.

Tačiau rusai artilerijos tinkamai neišskleidė. Pagrindinė problema pasirodė esanti prasta rusų žvalgyba ir įsitikinimas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos niekada nepuls šiame rajone.

Rusijos parlamento narys Andrejus Guruliovas pripažino, kad jų armija neturėjo savo žvalgybos priemonių. Be to, paleidimo įrenginiai, patrankos ir minosvaidžiai nebuvo nutaikyti bombarduoti labiausiai tikėtinus įsiveržimo kelius, jau nekalbant apie taikymo koregavimą į besiveržiančius Ukrainos karius. Dėl to ukrainiečiai judėjo greičiau, nei blogai pasirengusi rusų artilerija galėjo prisitaikyti.

Kaip priduriama, rusų artilerijai trukdė ir galingas Ukrainos vykdomas radijo bangų ir elektroninių priemonių slopinimo darbas – ukrainiečiai trikdė radijo ryšį ir efektyviai naudojo savo artileriją bei nepilotuojamus orlaivius. Aktyviai buvo naudojamos JAV pagamintos didelio mobilumo artilerijos raketinės sistemos.

„Pirmosiomis Kursko puolimo valandomis ir dienomis jos sugebėjo prasiskverbti gilyn į Rusijos teritoriją. Daugeliu atvejų jos negaišo laiko atakuodamos rusų apkasus ir kitas paruoštas kovines pozicijas, o tiesiog jas apvažiuodavo. Neapsaugoti sausumos keliai leido Ukrainai per kelias valandas pasistūmėti kilometrus į priekį“, – stebėjosi Michaelas Weissas ir analitikas Jamesas Rushtonas žurnale „New Lines“ rugpjūčio invazijos pradžioje.

Jau pirmosiomis dienomis Kursko mūšio laukas virto nedidelių mobilių pozicijų sankaupa, todėl buvo sunku bombarduoti priešą, nepataikant į savo karius.

„Trumpai tariant, rusai turėjo ugnies galios Kurskui apginti, tačiau jiems trūko sumanumo ar koordinacijos. Ukrainiečiai, jų garbei, ignoravo akivaizdžią Rusijos artilerijos persvarą prie Kursko, teisingai manydami, kad suglumę artileristai yra beverčiai artileristai.... Galima daryti prielaidą, kad dabar Rusijos artilerija prie Kursko yra teisingai nutaikyta ir koordinuojama. Jei ukrainiečiai ketina pakartoti savo sėkmę prie Kursko ir vėl stoti prieš prastai parengtą artileriją, jiems teks tai daryti kur nors kitur, o ne Kurske“, – reziumavo „Forbes“.

Rusija praėjusią naktį virš savo teritorijos numušė 125 ukrainiečių dronus, sekmadienį paskelbė Gynybos ministerija.

Regionų gubernatoriai paskelbė apie tam tikrą žalą, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo.

„Oro gynybos sistemų sunaikinti ir perimti 125 ukrainiečių (...) bepiločiai“, – sakoma ministerijos pranešime platformoje „Telegram“.

67 dronai buvo sunaikinti virš Rusijos pietinio Volgogrado regiono. Gubernatorius Andrejus Bočarovas sakė, kad dėl krintančių nuolaužų kai kur užsidegė žolė, bet žmonės nenukentėjo, žalos nepadaryta.

17 dronų buvo numušti virš Belgorodo srities, o dar 17 – virš Voronežo regiono. Pastarojo regiono gubernatorius Aleksandras Gusevas sakė, kad keli dronai nukrito Voronežo mieste ir priemiesčiuose, kad dviejuose gyvenamuosiuose pastatuose kilo gaisrai, bet nukentėjusiųjų nėra.

18 dronų sunaikinta virš Rostovo regiono. Vietos gubernatorius Vasilijus Golubevas „Telegram“ parašė: „Kaip rodo operatyvinė informacija, ant žemės aukų ar žalos nėra.“

Po vieną droną perimta virš Briansko ir Kursko sričių, virš Krasnodaro krašto. Trys dronai sunaikinti virš Azovo jūros, nurodė Gynybos ministerija.

Rusija pastaruoju metu skelbia kone kasdien numušanti ukrainiečių dronų.

Kyjivas nurodo dronais atsakantis į Rusijos atakas per 2022-ųjų vasarį jos pradėtą didelio masto invaziją į Ukrainą.

Sekmadienio naktį Rusiją atakavo daugybė bepiločių orlaivių. Rusijos gynybos ministerija teigia numušusi 125 ukrainiečių dronus virš Volgogrado, Belgorodo, Voronežo, Rostovo, Briansko ir Kursko sričių, taip pat Krasnodaro krašto ir Azovo jūros.

Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, sprogimai griaudėjo ir Jeiske, Krasnodaro krašte, netoli karinio miestelio. Čia taip pat yra Rusijos karinio jūrų laivyno aerodromas, kuriame įsikūręs Rusijos karinio jūrų laivyno 859-asis karinio aviacijos personalo kovinio pritaikymo ir perkvalifikavimo centras ir 190-asis mokomasis mišrusis karinio jūrų laivyno aviacijos pulkas.

Rusijos kariniai „Telegram“ kanalai teigė, kad ataka buvo nukreipta prieš energetikos ir karinius objektus Volgogrado, Tambovo, Oriolo, Lipecko, Tulos ir Saratovo srityse, taip pat Kubanėje ir Stavropolio krašte.

Daugelyje gyvenviečių kilo gaisrai. Žiniasklaidos duomenimis, Kotlubane pataikyta į didelį arsenalą. Volgodonske sprogimai įvyko prie atominės elektrinės. Nukritusios nuolaužos pataikė į daugiaaukštį pastatą Voroneže, taip pat šiame regione užsidegė miškas.

Dešimtys Rusijos šaudmenų sandėlių yra Ukrainos gynybos pajėgų ginklų veikimo zonoje, pažymėjo karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

Kaip žinoma, rugsėjo 18 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė didžiuliam amunicijos sandėliui Toropeco mieste Tverės srityje., kuriame buvo laikoma daugiau kaip 30 000 tonų amunicijos.

Rugsėjo 21 d. Ukraina smogė Rusijos arsenalui Tichorecke Krasnodaro krašte ir 23-iajam arsenalui Tverės srityje – ten buvo laikomos taktinės raketos ir valdomos bombos.