Svarbiausios naujienos
- V.Putinas po svarbaus įvykio pakeitė nuomonę dėl Ukrainos.
- Estijos žvalgybos vadovas atsako, kada ir kaip Rusija gali pradėti karą su Vakarais.
- JAV atsargos generolas įvertino NATO pasirengimą karui su Rusija ir užsiminė apie Lietuvą.
- Ukrainiečiai raketomis ATACMS sunaikino rusų radarą „Nebo-M“ už 100 mln. JAV dolerių.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas po svarbaus įvykio pakeitė nuomonę dėl Ukrainos
17:31
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesvarsto taikos derybų su Kyjivu galimybės po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Kursko sritį, ir yra pasirengęs kovoti tol, kol Ukrainos valstybė „subyrės“, Kremliui artimi šaltiniai sakė redakcijai „Pojasnitelnaja zapiska“.
Pasak jų, dar vasaros pabaigoje atrodė, kad karo pabaiga įmanoma per pusmetį ar metus. Prie to prisidėjo keli veiksniai. Pirmiausia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, sutikusio surengti referendumą dėl karinio konflikto nutraukimo sąlygų, retorikos sušvelninimas, taip pat plataus masto Rusijos ir Vakarų apsikeitimas belaisviais, leidęs V.Putinui grąžinti FSB specialiųjų pajėgų karininką Vadimą Krasikovą.
Be to, vyko Rusijos ir Ukrainos kariuomenių derybos dėl deeskalacijos. Visų pirma buvo aptartas abipusis smūgių energetikos objektams apribojimas. Susitarimus planuota įtvirtinti rugpjūčio 22-23 d. Katare – tai būtų buvęs pirmasis Maskvos ir Kyjivo susitarimas nuo karo pradžios.
Kaip situaciją mato rusai ir kodėl susinervino V.Putinas
„Tai būtų abiem pusėms naudinga situacija. Rusijoje neveikia apie 15-20 proc. naftos perdirbimo įmonių, o abiejų šalių laukia žiema“, – sakė derybininkus pažįstantis šaltinis. Pasak jo, taip pat buvo pasiūlyta platesnė deeskalacija, įskaitant draudimą naudoti tam tikrus ginklus ir smūgius toliau nei tam tikru atstumu nuo fronto linijos.
Tačiau visas šias derybas neva sužlugdė Ukrainos pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį rugpjūčio pradžioje. Pasak leidinio „Pojasnitelnaja zapiska“ pašnekovo, V.Putiną ši situacija suerzino – jis nusprendė, kad Kyjivas pasirengimą Kataro susitikimui naudoja kaip priedangą operacijai Rusijos teritorijoje.
Kremlius nusprendė sunaikinti Ukrainos valstybę
„Kremlius padarė išvadą: mes sunaikinsime Ukrainos valstybę. Dabar kvepia kova be taisyklių, abi pusės galvoja, kaip pabloginti viena kitos padėtį“, – sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad V.Putinas nekeis Kursko srities mainais į Donecką ar Luhanską.
Tuo pat metu taikos derybų šalininkų Rusijos vyriausybėje po Ukrainos operacijos Kurske yra mažuma – jei prieš invaziją elitas labai reikalavo pradėti taikos procesą, tai dabar jų nėra, sako sankcijų paveiktas aukšto rango pareigūnas. „Sunku net užsiminti apie taiką, šie balsai bus užgniaužti“, – pabrėžė jis.
Jei Ukraina gaus leidimą Vakarų raketų smūgiams Rusijos gilumoje, tai neva tik pablogins padėtį, sako pareigūnas, kuris reguliariai bendrauja su V. Putinu. „Padėtis nuėjo per toli. Netikiu jokiu taikos procesu. Kol Ukraina nesugrius, niekas nesibaigs“, – sako didelės valstybinės įmonės vadovas, kuris reguliariai susitinka su V.Putinu.
Tačiau vienas iš pašnekovų, kuris dažnai matosi su Rusijos prezidentu, teigia, kad šis rizikuotų panaudoti branduolinį ginklą tik atviro didelio karo su Vakarais atveju, tačiau kol kas jį riboja santykiai su BRICS sąjungininkais. Vis dėlto, pasak V.Putino pažįstamo, jei Vakarai nustos rimtai vertinti jo grasinimus, jis „vis atidžiau žiūrės į branduolinį mygtuką“.
Tuo tarpu, pasak leidinio pašnekovų, Kremlius yra pasirengęs kariauti ilgą karą. Pasak vieno iš jų, Kursko operacija gali pasirodyti kaip taktinė Kyjivo sėkmė, tačiau ją plėtoti neva bus sunku. „Ukrainos pajėgos yra išsekusios. Kremlius gali kariauti tokį karą dešimtmečius, ir Ukraina degraduos greičiau“, – gąsdino jis.
Pentagonas paaiškino, kodėl padeda Izraeliui atremti oro atakas, bet nepadeda Ukrainai
00:14
Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh pakomentavo sąjungininkų pagalbos atremiant oro atakas prieš Ukrainą ir Izraelį klausimą.
„Kalbame apie du labai skirtingus kraštovaizdžius ir mūšio laukus“, – sakė ji.
„Prezidentas (Joe Bidenas, – red. past.) pačioje pradžioje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įsakė, kad Ukrainai būtų suteikta tai, ko jai reikia mūšio lauke. Uktaina labai sėkmingai naudojasi oro gynyba ir kitais pajėgumais, kad toliau atgautų savo teritoriją“, – sakė ji, praneša „Suspilne“.
Ji teigia, kad J.Bidenas įsipareigojo, jog Jungtinės Valstijos nesiųs karių į Ukrainą ir kad Jungtinės Valstijos remia jos pastangas susigrąžinti savo teritoriją.
Paklausta apie galimybę smogti oro taikiniams iš Lenkijos ar Rumunijos teritorijos, S.Singh atsakė:
„Tai reikštų, kad esame įtraukiami į karą kitu būdu. O dabar manome, kad Ukraina sugebėjo sėkmingai apsiginti nuo Rusijos atakų prieš jos miestus, gyventojus, infrastruktūrą. Ir mes toliau teiksime jiems paramą, kurios jiems reikia, kad jie tai padarytų“.
Kyjive ir keliuose regionuose paskelbtas oro pavojus
23:52
Spalio 3 d. vakare Kyjive ir keliuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.
23.29 val. pranešta apie bepiločius orlaivius Kyjivo regione.
23:32 val. sostinėje paskelbtas oro pavojus, įspėjant apie galimus oro gynybos veiksmus.
23:38 oreiviai patikslino, kad Kirovohrado srityje paskelbtas oro pavojus dėl smogiamųjų bepiločių orlaivių atakos grėsmės.
Bepiločiai orlaiviai taip pat užfiksuoti Chersono srityje, jie juda Mykolajivo srities kryptimi.
Rusija: dabartinė konfrontacija su Vakarais neturi analogų istorijoje, o klaida gali sukelti katastrofą
23:24
Dabartinė Rusijos ir Vakarų konfrontacija dėl Ukrainos neturi analogų istorijoje, o klaida gali sukelti katastrofą, pareiškė aukštas Rusijos diplomatas, paklaustas apie palyginimus su 1962 m. Kubos raketų krize.
Dvejus su puse metų trunkantis karas Ukrainoje – didžiausias sausumos karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – sukėlė didelę Rusijos ir Vakarų konfrontaciją, o Rusijos pareigūnai sako, kad dabar ji įžengė į pavojingiausią iki šiol etapą.
Rusijos diplomatai anksčiau priminė 1962 m. krizę, kai Šaltojo karo supervalstybės, kaip manoma, buvo arčiausiai tyčinio branduolinio karo po to, kai Maskva slapta dislokavo raketas Kuboje.
Tačiau užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas ketvirtadienį sakė žurnalistams: „Tai, kas vyksta, neturi analogų praeityje“.
S.Riabkovas, kuruojantis ginklų kontrolę ir santykius su Šiaurės Amerika, žurnalistams Maskvoje sakė, kad ginkluoto susirėmimo tarp branduolinių galybių pavojaus nereikėtų nuvertinti.
„Mes judame neištirtoje karinėje ir politinėje teritorijoje“, – sakė jis.
„The Times“: Ukraina nori iki metų pabaigos mobilizuoti 200 000 šauktinių
22:28
Iki metų pabaigos Ukraina ketina mobilizuoti dar 200 000 karių, tačiau mažai tikėtina, kad šie planai bus įgyvendinti, rašo „The Times“, remdamasis Aukščiausiosios Rados Nacionalinės gynybos komiteto sekretoriumi Romanu Kostenka.
Leidinys pažymi, kad, NATO vertinimais, Rusija kas mėnesį verbuoja apie 30 000 karių.
„200 tūkst. karių tikslas gali būti vis labiau reikalingas, tačiau jį pasiekti taip pat darosi vis sunkiau“, – teigiama leidinyje.
Šaltinis: Ukraina smogė Rusijos aerodromui Voronežo srityje
21:46
Spalio 3 d. naktį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) valdomi dronai atakavo Borisoglebsko karinį aerodromą Rusijos Voronežo srityje, laikraščiui „Kyiv Independent“ pranešė šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU).
Pranešama, kad ataka buvo įvykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgomis.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos priešlėktuvinė gynyba per naktį sunaikino 113 ukrainiečių bepiločių orlaivių, 25 iš jų numušti virš Voronežo srities.
Pasak šaltinio, taikiniais tapo Rusijos sandėliai su valdomomis aviacinėmis bombomis, angarai su lėktuvais Su-35 ir Su-34 ir aviacinio kuro saugyklos.
Laikraštis „Kyiv Independent“ negalėjo patikrinti šio pranešimo.
„SBU ir toliau imasi aktyvių priemonių, kad sumažintų priešo galimybes terorizuoti taikius Ukrainos miestus naikintuvais su KAB“, – sakė šaltinis.
Valdomos aviacinės bombos, vadinamos KAB, yra tiksliai valdomi šaudmenys, kurių veikimo nuotolis yra trumpesnis nei raketų, tačiau jų gamyba yra daug pigesnė. Šie ginklai paleidžiami iš Rusijos teritorijoje esančių orlaivių, kurie yra už Ukrainos oro erdvės gynybos zonos ribų.
Slovakijos premjeras nori „atkurti santykius“ su Rusija pasibaigus karui
21:38
Slovakijos Ministras Pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad planuoja atnaujinti „ekonominius ir įprastus santykius“ su Rusija pasibaigus Maskvos karui prieš Ukrainą, spalio 3 d. pranešė transliuotojas RTVS.
Panašiai kaip ir jo Vengrijos kolega Viktoras Orbanas, R.Fico nuolat kritikavo Vakarų karinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai.
„Jei karas baigsis mano kadencijos metu, padarysiu viską, ką galiu, kad atkurčiau ekonominius ir įprastus santykius su Rusija“, – sakė R.Fico žurnalistams.
„Europos Sąjungai reikia Rusijos, o Rusijai reikia Europos Sąjungos. Draugiški santykiai su Ukraina (taip pat) mums bus labai svarbūs“, – pridūrė jis.
Čekijos iniciatyva: ambasadorius atskleidė, kiek šaudmenų jau yra Ukrainoje
20:49
Ukrainos ambasadorius Čekijoje Vasylis Zvarychas pranešė, kad daugiau nei trečdalis iš 500 tūkst. šaudmenų, kurie pagal Čekijos iniciatyvą turėtų būti perduoti Ukrainai, jau yra šalyje.
Jo teigimu, Ukrainos gynėjams pirmiausia reikia 155 milimetrų kalibro šaudmenų, praneša ČTK .
Pasak V.Zvarychas, Ukraina derasi su Čekijos gynybos ministerija dėl šios iniciatyvos išplėtimo. Ambasadorius taip pat paneigė informaciją apie problemas, susijusias su Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perduodama amunicija.
Jo nuomone, tokiomis publikacijomis gali būti siekiama diskredituoti iniciatyvą. Jis pabrėžė, kad ji iš tikrųjų yra veiksminga ir turi galimybių tobulėti.
V.Zvarychas tikisi, kad šaudmenų tiekimas bus tęsiamas ir kitais metais. Jo nuomone, iniciatyva turi tapti priemone investuoti į Ukrainos vidaus šaudmenų gamybą. Ambasadorius atkreipė dėmesį:
„Ukraina padidino savo pajėgumus, tačiau mums reikia tam tikrų finansinių išteklių, kad galėtume juos toliau plėtoti ir turėti galimybę gaminti mažesnio kalibro šaudmenis“.
Diplomatas taip pat sakė, kad Ukraina šį klausimą aptaria ir su Čekijos gynybos ministerija.
V.Zelenskis kitą savaitę dalyvaus Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime dėl Ukrainos
20:38
Kroatija kitą savaitę surengs Balkanų vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos, kuriame taip pat dalyvaus ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį pranešė kroatų ministras pirmininkas.
Premjeras Andrejus Plenkovičius eiliniame vyriausybės posėdyje pareiškė, kad susitikimo Dubrovnike tikslas – užtikrinti viso regiono paramą Ukrainai ir jos žmonėms kovoje už laisvę.
Tačiau jis neatskleidė nei susitikimo datos, nei kitų detalių. Vyriausybės šaltiniai ir vietos žiniasklaida teigia, kad susitikimas numatytas trečiadienį.
Ankstesnis Ukrainos ir Pietryčių Europos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko Albanijos sostinėje vasario mėnesį.
Per minėtą susitikimą V.Zelenskis paragino suteikti daugiau paramos Ukrainai, kurios kariams trūksta šaudmenų.
Ketvirtadienį per naujojo NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte vizitą Kyjive ukrainiečių prezidentas pareiškė, kad jo šalis bando įtikinti Vakarų sąjungininkus numušinėti Rusijos į Ukrainą paleistas raketas ir dronus.
Kitos savaitės aukščiausiojo lygio susitikimas vyks tvyrant įtampai tarp vyriausybės ir Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus dėl Ukrainos klausimo.
Antradienį prezidentas atsisakė pritarti vyriausybės siūlymui siųsti Kroatijos karininkus į NATO misiją Vokietijoje, kur vyksta Ukrainos karių mokymai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pareiškė, kad neleis šalies kariams „dalyvauti veikloje, kuri stumia Kroatiją į karą“.
Premjeras apkaltino Z.Milanovičių veikimu prieš nacionalinius interesus.
Jis paragino įstatymų leidėjus atšaukti prezidento sprendimą, kuriam priimti parlamente reikėtų dviejų trečdalių balsų daugumos.
V.Zelenskis: „Tai, kas padeda Izraelio gynybai, gali būti veiksminga ir Ukrainoje“
20:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarė oro gynybos stiprinimą, Ukrainos narystę NATO ir paragino bendrai saugoti dangų, kaip Izraelyje.
„Mums visiems Europoje to reikia vienodai – Ukrainos Aljanse. Ir ne tik dėl didesnės bendros jėgos, ne tik todėl, kad tai tiesiog teisinga ir nusipelnė ukrainiečiai, bet ir todėl, kad tik visiška Ukrainos integracija – mūsų aiški pozicija euroatlantinėje erdvėje – gali patikimai pašalinti seną ir nusikalstamą Rusijos pagundą sugriauti gyvenimo tvarką Europoje. Geopolitinis tikrumas Ukrainai ir visai Europai yra nepaprasta vertybė. Būtent tai yra patikimas taikos pagrindas, kai Europos saugumo architektūroje nėra nė vienos nepakankamai saugomos vietos“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo oro gynybos svarbą Ukrainai prieš žiemą, taip pat pažangą bendrai numušant Rusijos raketas ir dronus.
Be to, V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina galėtų įdiegti oro gynybos sistemas, panašias į tas, kurios šiuo metu veikia Izraelyje.
„Matome, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių trūksta saugumo Ukrainos danguje, ypač prie NATO – mūsų kaimynų – sienų, yra sprendimų dėl bendro darbo, dėl bendros gynybos trūkumas. Tai, kas veikia Artimųjų Rytų danguje ir padeda ginti Izraelį, gali veikti ir mūsų Europos dalies – Ukrainos – danguje, taip pat padėti išsaugoti gyvybes. Yra specialių techninių sprendimų, yra gana veiksminga taktika“, – pridūrė prezidentas.
Ukraina neigia Rusijos teiginius apie bandymą užpulti Kursko atominę elektrinę
19:52
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas paneigė Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius apie spalio 3 d. Ukrainos bandymą atakuoti Kursko atominę elektrinę.
„Rusija paskelbė melagingą informaciją apie HIMARS smūgį prieš Kursko atominę elektrinę“, – savo „Telegram" kanale pareiškė Andrijus Kovalenko.
Maskva nuo pat Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį pradžios rugpjūčio pradžioje ne kartą kaltino Kyjivą užpuolus arba planavus užpulti elektrinę, o Ukraina tai kategoriškai neigė.
Pasak stebėsenos svetainės „DeepState“, elektrinė yra maždaug už 40 km nuo Ukrainos užimamų pozicijų Kursko srityje.
Anksčiau spalio 3 d. Rusijos „Telegram Shot“ ir „Mash“ teigė, kad sprogimai driokstelėjo netoliese esančiame Kurčatovo mieste per tariamą Ukrainos bandymą užpulti Kursko AE.
Kanalai nenurodė, ar per išpuolį buvo panaudotos raketos HIMARS. „Mash“ teigė, kad buvo panaudotos keturios raketos ir vienas dronas, tačiau visos jos buvo perimtos.
Dronas, kuris, kaip teigiama, buvo naujojo Ukrainos modelio „Palianytsia“, 11.30 val. vietos laiku skrido link Kuršatovo, rašė „Mash“. Vėliau per dieną, 16.20 val. buvo panaudota Rusijos oro gynyba, kad būtų perimta „prancūziška aviacinė bomba“, nukritusi už 5 km nuo elektrinės, teigė kanalas.
Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas teigė, kad netoli Kurčatovo elektroninės kovos priemonėmis buvo neutralizuotas ukrainiečių dronas. Teigiama, kad jo kritimas sukėlė sprogimus prie ūkinio pastato, nesusijusio su atomine elektrine.
Elektrinės vadovybė „Telegram“ pranešė, kad elektrinė „dirba įprastu režimu“ ir kad radiacijos lygis neviršija normų.
