Svarbiausios naujienos
- Ukrainos ir Vakarų pareigūnai svarsto „Vokietijos modelį“ karui užbaigti
- „The New York Times“: Ukraina perėjo prie lėto atsitraukimo strategijos – ar ji gali pasiteisinti?
- Rusijos okupantai ruošiasi pulti Zaporižios kryptimi: Ukraina atsakė, ko nori priešas
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donecko srityje numušė Rusijos orlaivį
- BBC analizė: Rusija mūšyje dėl Vuhledaro prarado tūkstančius karių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NYT atskleidė, kaip V.Putinas pasinaudojo tuometinio prezidento D.Trumpo priešiškumu Ukrainai
12:03
Donaldas Trumpas prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarimo, kai sprendė, ar siųsti ginklų Ukrainai 2017 m. prezidentavimo pradžioje, pranešė laikraštis „New York Times“ (NYT), remdamasis JAV pareigūnais.
D.Trumpo požiūris į Ukrainą kelia nerimą Kyjivo šalininkams, nes buvęs prezidentas siekia būti perrinktas šių metų lapkritį. Baiminamasi, kad sumažės karinė parama visiškos Rusijos invazijos akivaizdoje.
D.Trumpo kadencijos pradžioje Kremliaus vadovas taikliai pasinaudojo D.Trumpo išankstiniu nusistatymu prieš Ukrainą, kad susilpnintų Vašingtono paramą Kyjivui, rašė NYT, remdamasis memuarais, JAV ir Europos pareigūnais bei D.Trumpo sąjungininkais.
Respublikonų kandidatas, 2016 m. nugalėjęs savo varžovę demokratę Hillary Clinton, kaip pranešama, pradėjo eiti pareigas turėdamas „miglotą požiūrį“ į Ukrainą ir įtarinėdamas šalies vadovybę palankumu demokratams.
2017 m. liepos 7 d. Hamburge (Vokietija) vykusio pirmojo tiesioginio susitikimo metu V.Putinas, remdamasis šiuo požiūriu, bandė formuoti bendrą D.Trumpo poziciją dėl pagalbos Ukrainai, pranešė NYT.
D.Trumpas esą paklausė V.Putino, ką jis mano apie galimybę siųsti JAV ginklų Ukrainai, kuri tuo metu kovojo su Rusijos ir Rusijos įgaliotųjų pajėgų pajėgomis rytiniame Donbaso regione.
Rusijos prezidentas atsakė, kad tai būtų „klaida“, todėl, pasak leidinio, D.Trumpo komanda buvo priversta sugalvoti, kaip po susitikimo „pakeisti prezidento nuomonę dėl Ukrainos“.
Nepaisant to, 2017-2021 m. prezidento kadencijos metu D.Trumpas patvirtino pirmąjį prieštankinių minosvaidžių „Javelin“ pardavimą Ukrainai.
Įtariamas D.Trumpo priešiškumas Ukrainai vėliau buvo susietas su Kyjivo vaidmeniu rengiant pirmąją – ir nesėkmingą – apkaltą JAV prezidentui 2019 m.
Apkaltos proceso centre buvo D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninis pokalbis, kurio metu JAV prezidentas buvo kaltinamas atsisakęs teikti karinę pagalbą, siekdamas daryti spaudimą V.Zelenskiui, kad šis ištirtų Joe Bideno sūnaus Hunterio Bideno bylą.
Jei D.Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jo užsienio politikoje svarbų vaidmenį gali suvaidinti istorija, susijusi su Ukraina, pažymėjo NYT. Buvęs prezidentas pažadėjo, kad jei bus išrinktas, per vieną dieną nutrauks visišką Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau viešai nedetalizavo, kaip ketina tai pasiekti. Pranešama, kad vienas iš planų apima teritorijos perdavimą Rusijai.
D.Trumpas susitiko su V.Zelenskiu per pastarojo vizitą į JAV rugsėjo pabaigoje, kurio metu jis gyrė savo tariamai „gerus santykius“ su Ukrainos ir Rusijos prezidentais.
Pakartodamas panašius komentarus, išsakytus bendroje spaudos konferencijoje prieš jų susitikimą, D.Trumpas laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad jam patiko V.Zelenskis, „nes apkaltos metu... jis galėjo pasakyti, kad nežinojo, jog (pokalbis) buvo įrašytas... Bet užuot didžiavęsis ir sakęs: „Taip, man kilo grėsmė“, jis pasakė: „Jis nepadarė visiškai nieko blogo“.
„The Washington Post“: Ukrainai bus pasiūlyta konkreti stojimo į NATO tvarka
12:55
Sąjungininkų susitikime Ramšteino formatu tikimasi, kad bus imtasi naujų paramos Ukrainai veiksmų, visų pirma susijusių su jos integracija į NATO, pranešė leidinys „Washington Post“.
Vakarų diplomatas pažymėjo, kad NATO šalys svarsto galimybes konkrečiau paremti Ukrainą jos kelyje į būsimą narystę.
Pasak leidinio, nors šie pasiūlymai gali ne visiškai patenkinti neatidėliotinus Kyjivo poreikius, jie vis tiek pasiųs svarbią žinią.
Be to, vienas iš Vakarų diplomatų pažymėjo, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nepasiekus raketų apribojimų panaikinimo, Kyjivas gali sulaukti kitokios pagalbos per konferenciją Vokietijoje.
Savo ruožtu Ukrainos pareigūnai nerimauja, kad artėjantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai gali kelti pavojų tolesniam karinės pagalbos teikimui.
V.Zelenskis ir jo komanda siekia įtikinti JAV vadovą Joe Bideną paremti „Pergalės planą“, kuris galėtų įeiti į istoriją kaip jo politinio palikimo dalis.
Laikraštis pažymėjo, kad Baltieji rūmai atsargiai vertina sprendimus, kurie gali turėti įtakos demokratų rinkimų kampanijai.
Užvakar paaiškėjo, kad V.Zelenskis planuoja pristatyti savo „pergalės planą“ sąjungininkių šalių vadovams, kurie susirinks į Ramšteino formato kontaktinės grupės susitikimą.
Spalio 5 d. laikraštyje „Financial Times“ paskelbtame straipsnyje, kuriame surinktos neįvardytų diplomatų mintys ir viešai išsakyti komentarai apie galimus karo pabaigos ir Ukrainos įstojimo į NATO scenarijus, rašoma, kad tarp Vakaruose išsakytų minčių apie galimus scenarijus, kaip užbaigti dabartinį karštąjį karo etapą Ukrainoje ir užkirsti kelią naujam, yra jos priėmimas į NATO pagal Vakarų Vokietijos modelį.
NYT atskleidė, kaip V.Putinas pasinaudojo tuometinio prezidento D.Trumpo priešiškumu Ukrainai
12:03
Donaldas Trumpas prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarimo, kai sprendė, ar siųsti ginklų Ukrainai 2017 m. prezidentavimo pradžioje, pranešė laikraštis „New York Times“ (NYT), remdamasis JAV pareigūnais.
D.Trumpo požiūris į Ukrainą kelia nerimą Kyjivo šalininkams, nes buvęs prezidentas siekia būti perrinktas šių metų lapkritį. Baiminamasi, kad sumažės karinė parama visiškos Rusijos invazijos akivaizdoje.
D.Trumpo kadencijos pradžioje Kremliaus vadovas taikliai pasinaudojo D.Trumpo išankstiniu nusistatymu prieš Ukrainą, kad susilpnintų Vašingtono paramą Kyjivui, rašė NYT, remdamasis memuarais, JAV ir Europos pareigūnais bei D.Trumpo sąjungininkais.
Respublikonų kandidatas, 2016 m. nugalėjęs savo varžovę demokratę Hillary Clinton, kaip pranešama, pradėjo eiti pareigas turėdamas „miglotą požiūrį“ į Ukrainą ir įtarinėdamas šalies vadovybę palankumu demokratams.
2017 m. liepos 7 d. Hamburge (Vokietija) vykusio pirmojo tiesioginio susitikimo metu V.Putinas, remdamasis šiuo požiūriu, bandė formuoti bendrą D.Trumpo poziciją dėl pagalbos Ukrainai, pranešė NYT.
D.Trumpas esą paklausė V.Putino, ką jis mano apie galimybę siųsti JAV ginklų Ukrainai, kuri tuo metu kovojo su Rusijos ir Rusijos įgaliotųjų pajėgų pajėgomis rytiniame Donbaso regione.
Rusijos prezidentas atsakė, kad tai būtų „klaida“, todėl, pasak leidinio, D.Trumpo komanda buvo priversta sugalvoti, kaip po susitikimo „pakeisti prezidento nuomonę dėl Ukrainos“.
Nepaisant to, 2017-2021 m. prezidento kadencijos metu D.Trumpas patvirtino pirmąjį prieštankinių minosvaidžių „Javelin“ pardavimą Ukrainai.
Įtariamas D.Trumpo priešiškumas Ukrainai vėliau buvo susietas su Kyjivo vaidmeniu rengiant pirmąją – ir nesėkmingą – apkaltą JAV prezidentui 2019 m.
Apkaltos proceso centre buvo D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninis pokalbis, kurio metu JAV prezidentas buvo kaltinamas atsisakęs teikti karinę pagalbą, siekdamas daryti spaudimą V.Zelenskiui, kad šis ištirtų Joe Bideno sūnaus Hunterio Bideno bylą.
Jei D.Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jo užsienio politikoje svarbų vaidmenį gali suvaidinti istorija, susijusi su Ukraina, pažymėjo NYT. Buvęs prezidentas pažadėjo, kad jei bus išrinktas, per vieną dieną nutrauks visišką Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau viešai nedetalizavo, kaip ketina tai pasiekti. Pranešama, kad vienas iš planų apima teritorijos perdavimą Rusijai.
D.Trumpas susitiko su V.Zelenskiu per pastarojo vizitą į JAV rugsėjo pabaigoje, kurio metu jis gyrė savo tariamai „gerus santykius“ su Ukrainos ir Rusijos prezidentais.
Pakartodamas panašius komentarus, išsakytus bendroje spaudos konferencijoje prieš jų susitikimą, D.Trumpas laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad jam patiko V.Zelenskis, „nes apkaltos metu... jis galėjo pasakyti, kad nežinojo, jog (pokalbis) buvo įrašytas... Bet užuot didžiavęsis ir sakęs: „Taip, man kilo grėsmė“, jis pasakė: „Jis nepadarė visiškai nieko blogo“.
Rusijos naktinė ataka Ukrainoje: pranešama apie žuvusiuosius ir sužeistuosius
10:30
Per pastarąją parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės ir mažiausiai 30 buvo sužeista, anksti ryte, spalio 6 d., pranešė regioninės valdžios institucijos.
Karinių oro pajėgų duomenimis, Rusija per naktį prieš Ukrainą paleido 87 „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius, dvi balistines raketas „Iskander-M“, vieną sparnuotąją raketą „Iskander-K“ ir vieną sparnuotąją raketą Kh-59/69.
Pranešama, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 56 bepiločius orlaivius, o 25 buvo prarasti Ukrainos teritorijoje dėl elektroninės kovos priemonių. Dvi raketos taip pat buvo perimtos.
Naktį Rusija į Kyjivo sritį paleido atakuojančius bepiločius orlaivius; oro pavojus buvo paskelbtas tris kartus ir iš viso truko penkias valandas.
Visi virš Kyjivo ir artėjant prie sostinės aptikti bepiločiai orlaiviai buvo perimti ir sunaikinti, pranešė miesto karinė administracija. Pranešimų apie žalą ar aukas negauta.
Per Rusijos išpuolius Dniepropetrovsko srityje buvo sužeisti du žmonės, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Šeštadienį vakare per raketų atakas prieš Sinelnykovės rajoną buvo sužeisti 50 metų moteris ir 56 metų vyras. Buvo apgadinti keli namai, automobiliai ir traktorius.
Donecko srityje per pastarąją parą žuvo du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Vadimas Filaškinas.
Per išpuolį prieš Velyka Novosilka žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas.
Apie antrą žuvusįjį pranešta Torecko mieste, du žmonės sužeisti Selydove, penki – Kostantynivkoje. Kostantynivkos mieste nukritus Rusijos lėktuvui buvo apgadinti namai, tačiau aukų nebuvo.
Charkivo srityje 49 metų vyras žuvo, kai spalio 5 d. vidurdienį Rusijos bepilotis lėktuvas „Lancet“ pataikė į automobilį netoli Nyžche Solone kaimo, pranešė gubernatorius Olehas Syniehubovas. 87 metų vyras, kaip pranešama, buvo sužeistas per antskrydį prieš tą patį kaimą vėliau tą pačią dieną.
Pasak gubernatoriaus Oleksandro Prokudino, per Rusijos antskrydžius prieš Chersono sritį Velentenskės kaime žuvo 55 metų vyras ir buvo sužeista dar 15 civilių visame regione. Buvo apgadintas dujotiekis, autobusas, namai, daugiaaukštis pastatas ir kiti pastatai bei civilinis turtas.
Sumų srityje per dronų ataką prieš autobusą Ričkų bendruomenėje spalio mėn. buvo sužeisti trys civiliai gyventojai.
Rusijos pajėgos atakavo sandėlius ir sunkvežimius Odesoje
10:09
Šeštadienio naktį Rusijos pajėgos puolė Odesą su „Shahed“ bepiločiais lėktuvais, kilo gaisrai, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Pasak gelbėtojų, per smūgius buvo apgadinti sandėliai ir sunkvežimiai, kilo gaisrai.
Vienas žmogus buvo sunkiai sužeistas ir paguldytas į ligoninę. Gaisro gesinime dalyvavo apie pusšimtis gelbėtojų.
Įvardijo, kada Ukraina galėtų pradėti naują kontrpuolimą
08:53
2025 m. Ukraina galės pradėti naują plataus masto kontrpuolimą. Tokia galimybė atsiras dėl naujos įrangos, kurią jai suteiks Vakarų sąjungininkai, taip pat dėl naujai suformuotų brigadų, kurių verbavimas šiuo metu vyksta. Be to, manoma, kad Kyjivui bus suteiktas leidimas naudoti ilgesnio nuotolio amerikietiškas raketas ATACMS ir britų raketas „Storm Shadow“ prieš karinius taikinius Rusijoje.
Net ir be jų Kyjivas naudoja savo raketas ir bepiločius lėktuvus, kuriais smogia į Rusijos amunicijos sandėlius, ir tai jau pradėjo duoti rezultatų. Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas, generolas leitenantas Ivanas Gavriliukas sakė, kad jei metų pradžioje Ukrainos artilerijos sviedinių ir rusiškų sviedinių santykis buvo 1:8 ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai, tai spalio pradžioje šis santykis sumažėjo iki 3:1.
Be to, pastebi leidinys, nors Ukraina susiduria su problemomis verbuojant karius, Vakarų amunicijos gamyba plečiasi, o Kyjivo gaunama pagalba nukreipta į savo gynybos pramonės sektoriaus plėtrą. Visai neseniai Danija pažadėjo skirti daugiau kaip 500 mln. dolerių Ukrainos ginkluotės gamybai didinti.
Kartu „The Times“ pažymi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas turi daug problemų, galinčių tiesiogiai paveikti okupacinės kariuomenės karinių operacijų efektyvumą, o pats Kremliaus vadovas nepadarė pakankamai, kad pergalė taptų akivaizdi, nors ir pakankamai, kad sudėtingi sprendimai būtų atidėti.
Nors Rusijos ekonomikos padėtis yra daug geresnė, nei galima būtų manyti, V.Putinas, kuris dabar užmerkia akis prieš kai kuriuos nerimą keliančius ateinančių metų rodiklius, negalės amžinai perskirstyti pinigų iš vidaus programų karinei gamybai plėsti. Leidinyje cituojamas Rusijos ekonomistas, kuris 2025 m. pabaigą įvertino kaip „lemiamą tašką, kuriame bus sutrikdyta dabartinė pusiausvyra“.
„The Times“ pažymi, kad vis sunkiau įtikinti rusus savanoriškai dalyvauti kare. Pavyzdžiui, Maskvoje, dėka merijos įnašų, stodami į kariuomenę naujokai gauna 2,3 mln. rublių premiją ir 5,2 mln. rublių metinį atlyginimą, kuris daugiau nei penkis kartus viršija vidutinį atlyginimą šalyje. Tačiau net ir tokios sumos lėmė tik trumpalaikį įdarbinimo šuolį, kuris dabar sparčiai nyksta.
Tuo pat metu Rusijos generolai jau kelis mėnesius reikalauja naujos mobilizacijos, tačiau V.Putinas, suprasdamas, kokia nepopuliari ir destruktyvi būtų tokia priemonė, vis dar nesiryžta.
Nepadeda ir Maskvos santykiai su tokiomis sąjungininkėmis kaip Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas, kurios tikisi, kad joms bus sumokėta už bet kokią suteiktą pagalbą, dar labiau tuštinančią Maskvos iždą.
„Ateinančiais metais Putinui beveik neabejotinai pavyks subalansuoti visus šiuos spaudimus. Tačiau jis lažinasi, kad sugebės įvesti tam tikrą taiką savo sąlygomis, kol įtampa jo paties sistemoje netapo per didelė“, – daro išvadą ekspertai.
Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį Ukrainos rytuose
08:33
Rusijos pajėgos ir toliau spaudžia Ukrainos rytus. Rusai pasistūmėjo Torecko srityje, Donecko regione. Apie tai praneša projektas „DeepState“.
„Priešas pasistūmėjo Maksymilianovkoje, Cukurine, Torecke, netoli Mjasožarovkos ir Piščanės“, – sakoma pranešime.
