Svarbiausios naujienos
- Analitikai: V.Putinas neketina mažinti karo veiksmų intensyvumo Ukrainoje
- „Gėdingas Rusijos karinių oro pajėgų praradimas“: Ukrainos teritorijoje nukrito retas rusiškas dronas
- NYT atskleidė, kaip V.Putinas pasinaudojo tuometinio prezidento D.Trumpo priešiškumu Ukrainai
- Įvardijo, kada Ukraina galėtų pradėti naują kontrpuolimą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: V.Putinas neketina mažinti karo veiksmų intensyvumo Ukrainoje
22:08
Rusijos karinė vadovybė nenori susitaikyti su karo veiksmų Ukrainoje intensyvumo mažėjimu ir dėl to suintensyvino pastangas mobilizuoti karius už pinigus, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Rusijos vyriausybė planuoja skirti 90 mlrd. rublių (948 mln. JAV dolerių) vienkartinėms išmokoms, kad 2025-2027 m. sudarytų karinę sutartį su Rusijos gynybos ministerija.
„Tai rodo, kad Kremlius planuoja ir toliau pasikliauti vykdomomis kriptomobilizacijos pastangomis, kad patenkintų karui Ukrainoje reikalingos darbo jėgos poreikį, kol kriptomobilizacijos sistema veikia“, – rašė analitikai.
ISW duomenimis, dabar Rusija siūlo vienkartines 400 000 rublių (4 200 JAV dolerių) išmokas už karinio kontrakto pasirašymą, o tai leidžia manyti, kad 2025-2027 m. Kremlius ketina įdarbinti 225 000 naujų kontraktinių karių, jei bus išlaikytos dabartinės normos.
Tačiau analitikai pažymi, kad ši Rusijos mobilizacijos kampanija turi ribas, o finansinių paskatų didinimas vargu ar padės iš esmės panaikinti šiuos apribojimus.
Russijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiryžęs tęsti šią mobilizacijos kampaniją, kad išvengtų dar vieno plačiai nepopuliaraus dalinės mobilizacijos šaukimo rezervistams paskelbimo, pažymi ISW.
„Atrodo, kad V.Putinas ir Rusijos karinė vadovybė nenori toleruoti Rusijos kovinių operacijų Ukrainoje intensyvumo sumažėjimo, nes mano, kad iniciatyvos išlaikymas visame operacijų teatre yra strateginė būtinybė“, – pastebi analitikai.
Pirmieji Nyderlandų naikintuvai F-16 jau Ukrainoje
23:48
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas patvirtino, kad į Ukrainą atvyko pirmieji Nyderlandų naikintuvai F-16.
„Pirmą kartą galiu oficialiai paskelbti, kad Ukrainai pristatyti pirmieji Nyderlandų naikintuvai F-16.
Tai buvo absoliučiai būtina. Charkive mačiau Rusijos oro antskrydžių žalą ir dažnai girdėjau oro pavojaus sirenas.
Likusieji 24 lėktuvai atvyks artimiausiais mėnesiais“, – teigė ministras.
Analitikai: V.Putinas neketina mažinti karo veiksmų intensyvumo Ukrainoje
22:08
Rusijos karinė vadovybė nenori susitaikyti su karo veiksmų Ukrainoje intensyvumo mažėjimu ir dėl to suintensyvino pastangas mobilizuoti karius už pinigus, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Rusijos vyriausybė planuoja skirti 90 mlrd. rublių (948 mln. JAV dolerių) vienkartinėms išmokoms, kad 2025-2027 m. sudarytų karinę sutartį su Rusijos gynybos ministerija.
„Tai rodo, kad Kremlius planuoja ir toliau pasikliauti vykdomomis kriptomobilizacijos pastangomis, kad patenkintų karui Ukrainoje reikalingos darbo jėgos poreikį, kol kriptomobilizacijos sistema veikia“, – rašė analitikai.
ISW duomenimis, dabar Rusija siūlo vienkartines 400 000 rublių (4 200 JAV dolerių) išmokas už karinio kontrakto pasirašymą, o tai leidžia manyti, kad 2025-2027 m. Kremlius ketina įdarbinti 225 000 naujų kontraktinių karių, jei bus išlaikytos dabartinės normos.
Tačiau analitikai pažymi, kad ši Rusijos mobilizacijos kampanija turi ribas, o finansinių paskatų didinimas vargu ar padės iš esmės panaikinti šiuos apribojimus.
Russijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiryžęs tęsti šią mobilizacijos kampaniją, kad išvengtų dar vieno plačiai nepopuliaraus dalinės mobilizacijos šaukimo rezervistams paskelbimo, pažymi ISW.
„Atrodo, kad V.Putinas ir Rusijos karinė vadovybė nenori toleruoti Rusijos kovinių operacijų Ukrainoje intensyvumo sumažėjimo, nes mano, kad iniciatyvos išlaikymas visame operacijų teatre yra strateginė būtinybė“, – pastebi analitikai.
„Azov“ kariai sučiupo karį, kuris Donecko srityje šaudė belaisvius
20:40
12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“ kariai kartu su 49-ojo atskirojo šturmo bataliono kariais sučiupo vieną iš rusų karių, dalyvavusių trijų ukrainiečių belaisvių nužudyme Niujorke, Donecko srityje.
„Brutalų okupantų nusikaltimo momentą užfiksavo dronas. Rusai iš arti nušovė tris neginkluotus vieno iš kaimyninių dalinių ukrainiečių karius.
Vėliau 12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“ kariai kartu su 49-uoju atskiruoju šturmo batalionu sučiupo vieną iš šį žiaurų nusikaltimą įvykdžiusių okupantų“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymėjo „Azov“ pulkas, per apklausą suimtasis rusas davė parodymus apie pakartotines belaisvių žudynes, kurias įvykdė ir vykdo jo dalinys.
Kovodamas Ukrainoje žuvo rusų aktyvistas I.Dadinas
20:12
Rusų aktyvistas Ildaras Dadinas, kalintas už protestus prieš prezidentą Vladimirą Putiną, žuvo fronto linijoje Ukrainoje, kur kovėsi kartu su Kyjivo pajėgomis, sekmadienį pranešė jo artimieji ir Rusijos žiniasklaida.
„Su giliu apgailestavimu turiu jus informuoti, kad Idaras Dadinas, vadinamas Gandhi, vakar žuvo mūšyje Charkivo srityje“, Šiaurės rytų Ukrainoje, feisbuke paskelbė jo draugas ir buvęs Rusijos parlamentaras Ilja Ponomarevas, gyvenantis tremtyje.
Jis gyrė I. Dadiną kaip „bebaimį ir ryžtingą kovotoją“, kuris išėjo „į frontą kovoti su putinizmu“.
Pasak I. Ponomarevo, I. Dadinas kariavo kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis „Sibiro batalione“, o vėliau – „Rusijos laisvės legione“ – už Ukrainą kovojančia Rusijos savanorių grupuote, kuri anksčiau yra kelis kartus trumpam įsiveržusi į Rusiją iš Ukrainos teritorijos.
Jo mirtį platformoje „Telegram“ patvirtino Rusijos žurnalistė Ksenija Larina ir kelios kitos nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės.
I.Dadinas 2015 metais Rusijoje buvo nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme dėl pakartotinių nesankcionuotų protestų Rusijoje. Jis pats vienas taikiai protestuodavo prieš Kremliaus politiką.
Laiške, kurį 2016 metais paskelbė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Meduza“, jis pasmerkė kalėjimo prižiūrėtojų taikytus kankinimus ir pažeminimus.
I.Dadinas 2015 metų gruodį tapo pirmuoju asmeniu, nuteistu kalėti pagal 2014-aisiais sugriežtintą įstatymą, numatantį įkalinimą už pasikartojantį dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose.
Vovčanske rusai stato tunelius Ukrainos pajėgų gynybinėms struktūroms susprogdinti
17:48
Charkivo srityje esančiame Vovčanske rusų kariai naudojasi požeminiais logistikos keliais, kad priartėtų prie Ukrainos pozicijų. Tai teletilto eteryje pareiškė nacionalinės valstybinės įstaigos „Chartija“ brigados spaudos tarnybos atstovas Vladimiras Degtiarevas.
Jis pažymėjo, kad šią taktiką priešas naudoja nuo 2023 m. vasaros, kuri buvo pastebėta Avdijivkos kryptimi. Pasak jo, Rusijos kariai kasa tunelius, kad užtikrintų logistiką arba susprogdintų Ukrainos gynybinius statinius.
„Tokia priešo taktika nėra nauja. Ją stebime nuo 2023 m. vasaros, kai Avdijivkos kryptimi jie naudojo tunelius ir darė tunelius tiek miestuose, kad atsirastų logistikos keliai, tiek tam, kad padarytų ilgesnius tunelius ir pakirstų kai kurias mūsų gynybines struktūras“, – pabrėžė V.Degtiarevas.
Brigados atstovas pridūrė, kad tokia taktika labiau tinka kovai mieste, o ne miško juostose. Jis pažymėjo, kad rusai moka kasti, nes pagal Ukrainos kariškių puolamuosius veiksmus matyti, kaip sunku Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išmušti užpuolikus iš šių tunelių.
„Net ir labai aktyvus bombardavimas dronais, naktinis bombardavimas, artilerijos darbas ne visada duoda norimą efektą, todėl vis tiek turime priversti žmones, pėstininkus išmušti juos iš tų skylių“, – pabrėžė V.Degtiarevas.
„Gėdingas Rusijos karinių oro pajėgų praradimas“: Ukrainos teritorijoje nukrito retas rusiškas dronas
16:38
Ukrainos kariai Rytų Ukrainoje šeštadienį sulaukė netikėtos dovanos – virš Časiv Jaro miesto iš dangaus nukrito retas Rusijos karinių oro pajėgų dronas „Ochotnik“.
Pasak „Forbes“ analitiko Davido Axe'o, Rusijos Federacija turi tik keletą tokių bepiločių orlaivių, o dabar vienas iš jų – arba bent jau jo nuolaužos – atsidūrė Ukrainos rankose.
„Jie išardys jį iki paskutinio varžtelio ir, žinoma, susipažins su jo turtingu vidiniu turiniu“, – skundėsi Rusijos „Telegram" kanalas „Fighterbomber“.
Kaip pažymi D.Axe'as, kol kas neaišku, dėl ko dronas nukrito. Bepiločio orlaivio numušimo vaizdo įraše matyti, kaip karinis orlaivis paleidžia į „Okhotnik“ raketą ir nubloškia jį ant žemės.
Analitikas pastebi, kad nors neatmetama galimybė, jog „Ochotnik“ numušė ukrainiečių naikintuvas, negalima atmesti ir varianto, kad jį numušė patys rusai.
„Jei „Ochotnik“ būtų sugedęs, rusai galėjo nuspręsti jį numušti, o ne rizikuoti, kad jis avariniu būdu nusileistų Ukrainos teritorijoje“, – rašo analitikas.
Kartu yra didelė tikimybė, kad „Ochotnik“ susidūrė su galingais radijo trukdžiais, nes, tikėtina, dronas nėra visiškai autonomiškas ir priklauso nuo stabilaus ryšio su operatoriais žemėje, rašo D.Axe'as.
„Tai gėdinga netektis nukentėjusioms Rusijos karinėms oro pajėgoms, kurios dėl Ukrainos ginklų, raketų ir dronų jau prarado daugiau kaip 100 kovinių orlaivių, įskaitant mažiausiai vieną Su-57 naikintuvą“, – pabrėžia jis.
Jis pažymi, kad „Ochotnik“ teoriškai gali prasiskverbti pro priešo gynybą ir gabenti šaudmenis. Šis bepilotis orlaivis priklauso tai pačiai klasei kaip ir Kinijos bepilotis „Tian Ying“ ir JAV karinių oro pajėgų žvalgybinis bepilotis „Lockheed Martin RQ-170“.
Nors tikimybė, kad „Ochotnik“ galiausiai bus pradėtas naudoti Rusijos karinėse oro pajėgose, yra didelė, kol kas neaišku, ar Rusija yra pagaminusi pakankamai „Ochotnik“ ir atlikusi pakankamai bandymų, kad galėtų jais visiškai aprūpinti frontą.
„Galbūt šis bepilotis orlaivis vis dar kuriamas. Nors Rusijos karinės oro pajėgos neretai siunčia bandomuosius orlaivius į mūšio zonas rinkti duomenų realiomis sąlygomis, reto ir brangaus bandomojo orlaivio praradimas per kovinius bandymus yra didžiulė nesėkmė.
Ukrainos pajėgų naikintuvai pigiu dronu sunaikino 10 mln. dolerių kainavusią Rusijos priešlėktuvinę raketų sistemą
15:33
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) specialiojo padalinio „Sparnai“ kariai aptiko ir sunaikino Rusijos priešlėktuvinę raketų sistemą (SAM) „Osa“.
„Automatizuoto priešo SAM kaina – 10 mln. dolerių. FPV drono, kuriuo žvalgai sudegino „Osą“, kaina – keli šimtai dolerių. Įdomiosios matematikos pamokos tęsis!“ – pažymėjo direkcija, paskelbusi sėkmingo smūgio į priešo įrangą vaizdo įrašą.
Ukrainoje – tyrimas dėl įtariamų Rusijos įvykdytų egzekucijų 4 karo belaisviams
15:03
Ukrainos prokurorai šeštadienį pranešė, kad tiria įtarimus, jog Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją keturiems ukrainiečių karo belaisviams, ir teigė, kad galimas įtariamasis dėl šių nužudymų yra sulaikytas.
„Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą (...) dėl keturių karo belaisvių tyčinio nužudymo“, – rašoma šiaurės rytinės Charkivo srities prokuratūros kanale platformoje „Telegram“.
„Tyrimas buvo pradėtas atlikus rusų karo belaisvių tardymus, kurių metu buvo gauti parodymai apie nusikaltimo padarymą“, – rašoma pranešime, kuriame cituojamas vyriausiasis prokuroras Oleksandras Filčakovas.
Įtariama, kad kariai buvo nužudyti Rusijos karinės vadovybės įsakymu vasarą agregatų gamykloje Vovčanske, kur pastaruoju metu vyko įnirtingos kovos.
Gegužę Rusija pradėjo puolimą Charkivo srityje, kurioje yra Vovčanskas. Regioną rusai iš pradžių užėmė, o paskui iš jos pasitraukė 2022-ųjų invazijos pradžioje.
„Šis atvejis unikalus tuo, kad asmuo, kuris gali tapti įtariamuoju minėtoje byloje, taip pat yra Ukrainos nelaisvėje“, – sakė O.Filčakovas.
Jei bus įrodyta įtariamojo kaltė dėl karo nusikaltimo, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Anksčiau spalį Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė turinti informacijos apie tai, kad mūšio lauke buvo įvykdyta egzekucija „mažiausiai 92 pasidavusiems Ukrainos kariams“.
Be kita ko, buvo įtariama, kad Rusijos pajėgos nužudė 16 karo belaisvių netoli rytinio Pokrovsko – miesto, kuris yra svarbus Ukrainos kariuomenės logistikos centras.
Nuo 2022-ųjų. vasario, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą žudant karo belaisvius.
Kaip Ukraina gali nugalėti Rusiją: „The Telegraph“ analitikas įvertino, ar bombos JSOW padės
14:33
Tam, kad Ukraina galėtų prilygti Rusijos bombardavimui KAB, jai reikia 2 900 papildomų skraidančių bombų per mėnesį, rašo karinis apžvalgininkas Davidas Axe'as „The Telegraph“.
Autorius priminė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos neseniai pažadėjo suteikti Ukrainai naujo tipo labai tikslių skraidančių bombų – „Joint Standoff Weapons“ (JSOW). Po pristatymo Kyjivas savo arsenale turės keturių skirtingų tipų sparnuotąsias bombas. Tačiau, pasak D.Axe'o, Ukrainos problema yra ne bombų įvairovė, o nepakankamas jų skaičius.
„Keli šimtai bombų – tai ne tiek jau daug, palyginti su Rusijos ir Ukrainos karo standartais. Nuo praėjusių metų, kai buvo pradėtos naudoti neapdorotos skraidančios bombos KAB, Rusijos kariai kasdien palei visą fronto liniją nuolat numesdavo po šimtą vienetų“, – rašoma leidinyje.
Pasak apžvalgininko, net jei Jungtinės Valstijos atsisakytų visų JSOW ir Ukraina pradėtų mėtyti po 3 000 bombų per mėnesį, bombardavimas baigtųsi po poros mėnesių, nes būtų išeikvotos atsargos.
„Realiai neaišku, ką Ukraina gali padaryti, kad atremtų Rusijos oro antskrydžius... Galbūt Ukrainai ar jos sąjungininkams reikėtų pasekti Rusijos pavyzdžiu, paimti senų bombų atsargas ir prie jų pririšti greitai ir nešvariai pagamintus didelio tikslumo skraidymo rinkinius“, – siūlė D.Axe'as.
„The Washington Post“: Ukrainai bus pasiūlyta konkreti stojimo į NATO tvarka
12:55
Sąjungininkų susitikime Ramšteino formatu tikimasi, kad bus imtasi naujų paramos Ukrainai veiksmų, visų pirma susijusių su jos integracija į NATO, pranešė leidinys „Washington Post“.
Vakarų diplomatas pažymėjo, kad NATO šalys svarsto galimybes konkrečiau paremti Ukrainą jos kelyje į būsimą narystę.
Pasak leidinio, nors šie pasiūlymai gali ne visiškai patenkinti neatidėliotinus Kyjivo poreikius, jie vis tiek pasiųs svarbią žinią.
Be to, vienas iš Vakarų diplomatų pažymėjo, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nepasiekus raketų apribojimų panaikinimo, Kyjivas gali sulaukti kitokios pagalbos per konferenciją Vokietijoje.
Savo ruožtu Ukrainos pareigūnai nerimauja, kad artėjantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai gali kelti pavojų tolesniam karinės pagalbos teikimui.
V.Zelenskis ir jo komanda siekia įtikinti JAV vadovą Joe Bideną paremti „Pergalės planą“, kuris galėtų įeiti į istoriją kaip jo politinio palikimo dalis.
Laikraštis pažymėjo, kad Baltieji rūmai atsargiai vertina sprendimus, kurie gali turėti įtakos demokratų rinkimų kampanijai.
Užvakar paaiškėjo, kad V.Zelenskis planuoja pristatyti savo „pergalės planą“ sąjungininkių šalių vadovams, kurie susirinks į Ramšteino formato kontaktinės grupės susitikimą.
Spalio 5 d. laikraštyje „Financial Times“ paskelbtame straipsnyje, kuriame surinktos neįvardytų diplomatų mintys ir viešai išsakyti komentarai apie galimus karo pabaigos ir Ukrainos įstojimo į NATO scenarijus, rašoma, kad tarp Vakaruose išsakytų minčių apie galimus scenarijus, kaip užbaigti dabartinį karštąjį karo etapą Ukrainoje ir užkirsti kelią naujam, yra jos priėmimas į NATO pagal Vakarų Vokietijos modelį.
