Svarbiausios naujienos
- Analitikai: V.Putinas neketina mažinti karo veiksmų intensyvumo Ukrainoje
- „Gėdingas Rusijos karinių oro pajėgų praradimas“: Ukrainos teritorijoje nukrito retas rusiškas dronas
- NYT atskleidė, kaip V.Putinas pasinaudojo tuometinio prezidento D.Trumpo priešiškumu Ukrainai
- Įvardijo, kada Ukraina galėtų pradėti naują kontrpuolimą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Slovakijos premjeras pasiryžęs Ukrainai užkirsti kelią: „Įsakysiu, kad jie niekada nepritartų“
09:39
Slovakijos valdžia neleis Ukrainai įstoti į NATO, nes tai gali tapti pagrindu Trečiajam pasauliniam karui kilti, pareiškė Slovakijos premjeras Robertas Fico.
„Kol būsiu Slovakijos Respublikos premjeras, įsakysiu, kad man, kaip valdančiosios partijos pirmininkui, pavaldūs deputatai niekada nepritartų Ukrainos narystei NATO“, – kalbėjo R.Fico interviu slovakų televizijos ir radijo kanalui STVR.
Jis taip pat pabrėžė, kad Bratislava neprieštaraus Ukrainos narystei Europos Sąjungą.
Liepos mėnesį NATO šalys per aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone paskelbė apie Kyjivo „negrįžtamą kelią“ į narystę kariniame bloke. Visų pirma Aljansas patvirtino, kad yra pasirengęs pakviesti Ukrainą tapti asociacijos nare, kai bus įvykdytos būtinos sąlygos ir kai tam pritars visos NATO narės.
Ukraina prašymą dėl narystės NATO pateikė 2022 m. rugsėjo mėn. pagal pagreitintą procedūrą. Tačiau dauguma bloko narių manė, kad ši narystė neįmanoma, kol vyksta karas su Rusija. Tokia pozicija siejama su Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju straipsniu, pagal kurį vienos NATO narės užpuolimas bus laikomas visų bloko narių užpuolimu.
Tuo tarpu spalio 12 d. Vokietijoje vyksiančiame kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimais Ramšteino formatu susitikime, tikėtina, kad NATO sąjungininkės pasiūlys Kyjivui konkrečius žingsnius dėl jo būsimos narystės Aljanse.
Pasak „The Washington Post“, NATO nusprendė sušvelninti savo poziciją dėl Ukrainos prisijungimo prie karinio bloko po to, kai JAV atsisakė leisti Kyjivui smogti Rusijai tolimojo nuotolio vakarietiškais ginklais.
Tačiau žingsniai, kurie bus pasiūlyti Kyjivui per susitikimą Vokietijoje, „neatitinka“ „skubių priemonių“, kurių anksčiau reikalavo Ukrainos pusė, teigė leidinio diplomatinis šaltinis.
Anksčiau „Financial Times“ rašė, kad kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas gali priimti svarbų sprendimą dėl Ukrainos stojimo į NATO. Tuo pat metu vis daugiau palaikymo, taip pat ir Vašingtone, sulaukia vadinamasis „Vakarų Vokietijos modelis“ – Vokietijos Federacinės Respublikos narystė NATO, trukusi daugiau kaip 30 metų iki Berlyno sienos griuvimo ir susijungimo su Vokietijos Demokratine Respublika, paaiškino Europos užsienio santykių tarybos Vašingtono biuro vadovas Jeremy Shapiro.
Birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos kariuomenės išvedimą iš Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių ir Ukrainos atsisakymą stoti į NATO įvardijo kaip vieną iš taikos derybų su Kyjivu pradžios sąlygų.
Sočyje nugriauta dalis prašmatnios Vladimiro Putino rezidencijos
10:59
Šių metų pradžioje Sočyje nugriautas pagrindinis Rusijos prezidento rezidencijos „Bočarov ručej“ pastatas. Dabar jo vietoje žioji duobė, prie kurios dirba statybinė technika, išsiaiškino tyrimų žurnalistikos grupė „Projektas“, išanalizavusi palydovines nuotraukas, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Agentstvo“.
Pasak pranešimo, pagrindinis Rusijos prezidento rezidencijos pastatas pradėtas griauti 2024 m. vasario mėn. Griovimo darbai buvo baigti kovo mėn. Oficialiai jokios informacijos apie kokius nors darbus rezidencijoje nebuvo.
Pažymėtina, kad, prasidėjus rezidencijos griovimo darbams, V.Putinas toje teritorijoje surengė vieną oficialų susitikimą. 2024 m. kovo 6 d. jis susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi. Apie susitikimą tuomet pranešė valstybinė žiniasklaida, o naujienomis pasidalinta oficialioje Kremliaus interneto svetainėje.
„Bočarov ručej“ rezidenciją nuo miesto skiria dvi tvoros. Išorinis perimetras aptvertas gelžbetonio tvora, o parką ir visus teritorijoje esančius pastatus juosia metalinio tinklo tvora. Tarp tvorų esančioje erdvėje auga prabangū vaismedžiai ir augalai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ana prarado tėvus ir širsta dėl situacijos Kurske: Kremlius mums meluoja – apie karą jie kalba tik tada, kai gali pasigirti
10:02
Praėjo beveik du mėnesiai nuo tada, kai Ukraina perkėlė karą į Rusijos teritoriją. Nuo to laiko Ukrainos kariuomenė kontroliuoja agresorės šalies Sudžos miestą ir dalį Kursko srities. Ten vis dar gyvena vietos gyventojai, kuriuos Rusijos valdžia paliko likimo valiai.
Užsienio žiniasklaida pranešė ir vaizdo siužetuose rodė, kaip vyksta gyvenimas Sudžoje ir kaip jaučiasi ten likę gyventojai.
Pavyzdžiui, Suomijos transliuotojas „Yle“ susisiekė su Rusijos gyventoja Ana, kuri gyvena maždaug už 100 km nuo Ukrainos kariuomenės kontroliuojamų teritorijų Kurske.
Jau beveik du mėnesius ji ieško savo tėvų, kurie dingo be žinios Sudžos rajone, glaudžiančiame apie 24 tūkst. žmonių.
Tikrasis suomių žurnalistų kalbintos moters vardas nėra Ana – Rusijoje už valdžios kritiką gali būti taikomos griežtos bausmės, tad jos tapatybė slepiama.
Moteris išsamiai ir atvirai papasakojo, kas šiuo metu vyksta Kurske, kuris pastaruoju metu dingo iš pasaulio žiniasklaidos radaro.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mirtini ukrainiečių spąstai nepaliko galimybių: paskelbė, kiek Rusijos karinės technikos sunaikinta
09:42
Ukrainos specialiosios pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstruojama, kiek per pastarąją savaitę sunaikinta priešo transporto priemonių.
„Kiekvienas okupantų žingsnis Ukrainos teritorijoje tampa mirtinais spąstais, kruopščiai suplanuotais Ukrainos Centrinio saugumo biuro A specialiųjų pajėgų. Tikslūs smūgiai nepalieka priešui jokių šanų – jie žūsta kartu su savo technikos nuolaužomis“, – Ukrainos saugumo tarnyba pabrėžia savo „Telegram“ kanale.
Plačiau skaitykite ČIA.
Slovakijos premjeras pasiryžęs Ukrainai užkirsti kelią: „Įsakysiu, kad jie niekada nepritartų“
09:39
Slovakijos valdžia neleis Ukrainai įstoti į NATO, nes tai gali tapti pagrindu Trečiajam pasauliniam karui kilti, pareiškė Slovakijos premjeras Robertas Fico.
„Kol būsiu Slovakijos Respublikos premjeras, įsakysiu, kad man, kaip valdančiosios partijos pirmininkui, pavaldūs deputatai niekada nepritartų Ukrainos narystei NATO“, – kalbėjo R.Fico interviu slovakų televizijos ir radijo kanalui STVR.
Jis taip pat pabrėžė, kad Bratislava neprieštaraus Ukrainos narystei Europos Sąjungą.
Liepos mėnesį NATO šalys per aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone paskelbė apie Kyjivo „negrįžtamą kelią“ į narystę kariniame bloke. Visų pirma Aljansas patvirtino, kad yra pasirengęs pakviesti Ukrainą tapti asociacijos nare, kai bus įvykdytos būtinos sąlygos ir kai tam pritars visos NATO narės.
Ukraina prašymą dėl narystės NATO pateikė 2022 m. rugsėjo mėn. pagal pagreitintą procedūrą. Tačiau dauguma bloko narių manė, kad ši narystė neįmanoma, kol vyksta karas su Rusija. Tokia pozicija siejama su Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju straipsniu, pagal kurį vienos NATO narės užpuolimas bus laikomas visų bloko narių užpuolimu.
Tuo tarpu spalio 12 d. Vokietijoje vyksiančiame kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimais Ramšteino formatu susitikime, tikėtina, kad NATO sąjungininkės pasiūlys Kyjivui konkrečius žingsnius dėl jo būsimos narystės Aljanse.
Pasak „The Washington Post“, NATO nusprendė sušvelninti savo poziciją dėl Ukrainos prisijungimo prie karinio bloko po to, kai JAV atsisakė leisti Kyjivui smogti Rusijai tolimojo nuotolio vakarietiškais ginklais.
Tačiau žingsniai, kurie bus pasiūlyti Kyjivui per susitikimą Vokietijoje, „neatitinka“ „skubių priemonių“, kurių anksčiau reikalavo Ukrainos pusė, teigė leidinio diplomatinis šaltinis.
Anksčiau „Financial Times“ rašė, kad kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas gali priimti svarbų sprendimą dėl Ukrainos stojimo į NATO. Tuo pat metu vis daugiau palaikymo, taip pat ir Vašingtone, sulaukia vadinamasis „Vakarų Vokietijos modelis“ – Vokietijos Federacinės Respublikos narystė NATO, trukusi daugiau kaip 30 metų iki Berlyno sienos griuvimo ir susijungimo su Vokietijos Demokratine Respublika, paaiškino Europos užsienio santykių tarybos Vašingtono biuro vadovas Jeremy Shapiro.
Birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos kariuomenės išvedimą iš Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių ir Ukrainos atsisakymą stoti į NATO įvardijo kaip vieną iš taikos derybų su Kyjivu pradžios sąlygų.
„Didžiausia rusų baimė“: apie lemtingą sprendimą V.Putinas pranešti gali paskutinę akimirką
09:16
Tik vienas žmogus žino, ar ir kada Rusijoje prasidės nauja mobilizacijos banga – Vladimiras Putinas. Rusijoje vis aktyviau sklinda įvairios kalbos ir gandai šiuo klausimu, tačiau mobilizacijos tema yra labai skaudi, todėl apie tai kalbama itin atsargiai.
Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalbama apie naują mobilizacijos bangą Rusijoje. Šios kalbos įsibėgėjo šių metų rugpjūčio pradžioje, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo įsiveržimą į Kursko sritį.
Kalbos vėl atgijo po mėnesio, išbandžius elektroninį šaukimo į kariuomenę registrą ir V.Putinui įsakius padidinti kariuomenės skaičių 180 tūkst. žmonių.
Kremliaus tinklaraštininkai, palaikantys Rusijos karą prieš Ukrainą, dar birželį pradėjo viešai kalbėti apie naujos mobilizacijos būtinybę, teigdami, kad mobilizacija bus reikalinga net ir tuo atveju, jei įtampa tarp Rusijos ir NATO peraugs į tikrą karinį konfliktą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Washington Post“: V.Zelenskis turės paskutinį šansą įtikinti J.Bideną
09:08
Vizitas į Jungtinees Valstijas, kurį Ukrainos pareigūnai ir dalis jos sąjungininkių laikė reikšminga galimybe Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įtikinti Ameriką, kaip ateityje remti Ukrainą, nesulaukė atsako Vašingtone, atkreipė dėmesį amerikiečių leidinys „The Washington Post“, išanalizavęs Ukrainos vadovo kelionės į JAV rezultatus.
Pasak publikacijos autorių, nuo to laiko, kai V.Zelenskis aukščiausiems JAV pareigūnams pristatė savo vadinamą „pegalės planą“, kaip laimėti karą su Rusija, praėjo daugiau nei savaitė, tačiau strategijos detalės ir tai, kaip ji buvo priimta, lieka neaiškios.
„The Washington Post“ redakcija spėja, kad Ukrainos „pergalės plano“, kuriuo V.Zelenskis pasidalijo su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kitais pareigūnais, punktai greičiausiai susiję su spartesnės narystės NATO procesu arba privalomomis Ukrainos Vakarų partnerių saugumo garantijomis.
Tačiau Vašingtonas į tai neatsakė. Straipsnio autoriai priminė, kad J.Bidenas taip pat toliau laikėsi savo pozicijos dėl draudimo Vakarų raketomis smūgiuoti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
Pasak straipsnio, mažai tikėtina, jog šį kartą Ukrainos vadovui pavyks įtikinti J.Bideną paremti jo planą ir panaikinti apribojimus Vakarų ginklams.
„Baltieji rūmai, vargu, ar imsis kokių nors žingsnių, kurie gali pasirodyti nepopuliarūs, kad nepakenktų Kamalos Harris prezidentinei kampanijai“, – rašė „The Washington Post“.
Dabartinė situacija kelia nerimą, nes Ukraina atsidūrė netikumo būsenoje. Žurnalistai pabrėžė, kad Ukraina pasikliauja JAV kaip pagrindine savo sąjungininke, tačiau nežino, kiek ilgai tęsis jos parama. Negana to, dėmesys karui mažėja ir dėl to, kad jis tęsiasi jau trečius metus, ir dėl eskalacijos Artimuosiuose Rytuose.
Pasak vieno iš laikraščio pašnekovų, politikos eksperto Mykolos Davidiuko, Ukrainos niekas neatsisakys, tačiau šiuo metu ji nėra tarp trijų prioritetinių JAV problemų.
Vis dėlto V.Zelenskis turės dar vieną progą pateikti planą ir įtikinti, kaip Ukraina gali įveikti Rusiją, rašo „The Washington Post“.
Spalio 12 d. įvyks Ukrainos gynybos kontaktinės grupės Ramšteino formatu susitikimas.Tikimasi, kad jame dalyvaus ir J.Bidenas.
Anot vieno Vakarų diplomato, pageidavusio likti anonimu, šio susitikimo metu Kyjivas, kuriam iki šiol nepavyko pasiekti, kad būtų panaikintas apribojimas Ukrainos pajėgų smūgiams vakarietiškais ginklais, gali sulaukti ir kitokios pagalbos.
Visų pirma NATO šalys svarsto, kaip suteikti Ukrainai konkretesnius žingsnius dėl būsimos narystės aljanse.
Narystė NATO arba kitų saugumo garantijų suteikimas Ukrainai yra sąlygos, kurioms esant paprasti ukrainiečiai reiškia vis didesnį norą derėtis dėl tam tikros teritorijos perleidimo sąlygų, žurnalistams teigė Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto direktorius Antonas Hruševskis.
„Situacijos, kai absoliuti dauguma pripažįsta savo teritorijos okupaciją, nebus. Tačiau ukrainiečiai yra pasirengę formatui, pagal kurį visiškas kai kurių teritorijų grąžinimas būtų atidėtas ateičiai, tik su sąlyga, kad bus tam tikras saugumo veiksnys“, – aiškino jis.
„Pergalės planas“, kurį V.Zelenskis pristatė J.Bidenui, iki šiol nebuvo paviešintas. Ukrainos prezidento kanceliarija informavo, kad jį sudaro keturi punktai: karinė pagalba Ukrainai, ekonominiai žingsniai, diplomatinis spaudimas Rusijai ir jos „politinė prievarta“.
Dar prieš JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimą JAV pareigūnai, su kuriais kalbėjosi „The Wall Street Journal“, teigė, kad planas yra ne kas kita, kaip patikslintas prašymas suteikti daugiau ginklų ir panaikinti apribojimus smūgiams prieš Rusiją.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas leidiniui „Financial Times“ paaiškino, kad V.Zelenskio pristatytame „pergalės plane“ Kyjivo tikslas keičiamas nuo visiško savo teritorijos išlaisvinimo iki karo eigos pakeitimo Ukrainos naudai ir perėjimo prie derybų.
Pašnekovai teigė, kad praėjusią savaitę kelionės į JAV metu naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibyha aptarė galimus kompromisinius sprendimus ir pragmatiškiau diskutavo apie derybų „žemė už žemę“ galimybę.
Po V.Zelenskio susitikimo su J.Bidenu „Financial Times“ citavo vieną Vakarų pareigūną, kuris teigė, kad JAV prezidentas gali sutikti iki kadencijos pabaigos atnaujinti Kyjivo prašymą dėl narystės NATO.
Žuvo Ukrainos pusėje kovojęs Rusijos opozicijos aktyvistas
08:42
Kare žuvo Rusijos opozicijos aktyvistas Ildaras Dadinas, kovojęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje.
Ruso mirtį patvirtino BBC šaltiniai. Kartu su I.Dadinu kovoję asmenys pasakojo, kad jis žuvo, kai jo dalinys pateko į priešo artilerijos apšaudymą Charkivo srityje. Kitų detalių jo bendražygiai neatskleidė, tačiau apibūdino jį kaip didvyrį.
2023 m. I.Dadinas paskelbė, kad keliauja kovoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, viename iš Rusijos piliečių suformuotame dalinyje.
„Rusijos Federacija nusikalstamai, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai užpuolė Ukrainą... Vienintelis veiksmingas būdas padoriam žmogui apskritai ir rusui konkrečiai pasipriešinti Rusijos nusikaltimams yra ginkluotas pasipriešinimas“, – savo sprendimą tuomet komentavo I.Dadinas.
Buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas patvirtino I.Dadino mirtį. Jis sakė, kad iš pradžių I.Dadinas kovojo „Sibiro batalione“ (2023 m. rudenį sukurtame savanorių junginyje), o po dalinio reorganizacijos perėjo į „Rusijos laisvės legiono“ gretas.
I.Dadinas nuo 2011 m. Rusijoje dalyvavo opozicijos mitinguose ir piketuose. O 2015 m. jis tapo pirmuoju asmeniu, kurį Rusijos teismas nuteisė už mitingų įstatymo pažeidimą, dėl to straipsnis buvo pavadintas „Dadino straipsniu“. Šis straipsnis į Rusijos baudžiamąjį kodeksą buvo įtrauktas 2014 m.
Tuomet aktyvistui buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. sausį bausmė Dadinui buvo peržiūrėta ir vasarį jis buvo paleistas į laisvę. Po to jis papasakojo žiniasklaidai apie žiaurius kankinimus, kuriuos patyrė kolonijoje.
Ukrainos dronai pasiekė Krymą: liepsnoja naftos saugykla
08:05 Atnaujinta 09:32
Rusų okupuotame Kryme, Feodosijoje po dronų atakos užsidegė naftos saugykla, o mieste paskelbta nepaprastoji padėtis, pranešė rusų primestas pareigūnas ir žiniasklaida.
„Gaisras Feodosijos naftos saugykloje. Dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė Maskvos paskirto pusiasalio vadovo patarėjas Olegas Kriučkovas.
Jo tvirtinimu, niekas nežuvo ir nenukentėjo.
Vietos „Telegram“ kanalas nurodė, kad gaisras kilo po naktinės dronų atakos, o vietos gyventojai pranešė girdėję sprogimus.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad už šį smūgį atsakinga ji.
„Praėjusią naktį buvo sėkmingai smogta priešo naftos terminalui jūroje laikinai okupuotoje Feodosijoje, Kryme. Šalia objekto buvo užfiksuotas gaisras. Tiriami žalos padariniai“, – nurodoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Paaiškinama, kad užduotį vykdė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketinių pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais Ukrainos gynybos pajėgų komponentais.
„Bus tęsiama“, - pažadėjo Generalinis štabas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Kursko operacija smarkiai prisidėjo prie mainų belaisviais
06:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Kursko operacija įnešė vieną didžiausių indėlių į vadinamąjį Ukrainos mainų fondą, padėdama išlaisvinti ukrainiečius iš rusų nelaisvės.
„Šiandien sukanka du mūsų karinės operacijos Kursko srityje mėnesiai. Ir tai yra labai svarbus karo etapas. Tai yra kažkas, kas labai padėjo ir toliau padeda mūsų šaliai“, – sakė V.Zelenskis savo vakaro kalboje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Telegram“ sekmadienio vakarą.
„Ukrainiečiai įrodė, kad gali perkelti karą į Rusiją. Ir su pakankama mūsų partnerių parama mes galėsime daryti spaudimą Rusijai taip, kad ji suprastų, jog karas jai nieko neduos“, – pridūrė jis.
„Toliau dar labiau spausime Rusiją, nes tik jėga galime priartėti prie taikos“, – sakė V.Zelenskis.
Ukraina puolimą kaimyninėje Rusijos Kursko srityje pradėjo rugpjūčio 6 dieną. Pasak Kyjivo, per šį laiką pavyko užimti apie 100 gyvenviečių.
Kursko puolimas užklupo Kremlių netikėtai praėjus pustrečių metų nuo invazijos pradžios ir privertė Maskvą išsiųsti į regioną pastiprinimą.
Rusija teigia per kontrpuolimą, pradėtą praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios, atsiėmusi iš Ukrainos daugiau kaip dešimt kaimų Kursko regione.
Kyjivas teigė, kad puolimu siekiama užkirsti kelią Rusijos smūgiams į Ukrainos Sumų sritį ir priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.
Analitikai: rusai Pokrovsko kryptyje prarado ne mažiau penkių divizijų
06:51
Rusai per metus Pokrovsko kryptyje prarado mažiausiai penkias šarvuočių ir tankų divizijas, teigiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje (ISW).
Socialinio tinklo „X“ vartotojas, kuris stebi vizualiai patvirtintus Rusijos transporto priemonių ir technikos nuostolius Ukrainoje, spalio 4 d. patvirtino, kad nuo 2023 m. spalio 9 d. Rusijos pajėgos Pokrovsko rajone neteko 1830 vienetų sunkiosios technikos. Per puolamąsias operacijas Pokrovsko rajone Rusijos pajėgos iš viso neteko 539 tankų (maždaug pusantros divizijos) ir 1020 pėstininkų kovos mašinų (maždaug keturių–penkių motorizuotųjų pėstininkų divizijų), o Ukrainos pajėgos sunaikino 381 tanką ir 835 šarvuočius“, – sakoma ataskaitoje.
Be to, joje teigiama, kad Rusijos pajėgos taip pat neteko 26 pėstininkų mašinų, 22 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 11 velkamųjų artilerijos sistemų ir 92 nešarvuotų sunkvežimių.
Vien nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. rusai Pokrovsko rajone neteko 25 tankų ir 59 šarvuočių (maždaug dviejų mechanizuotos technikos batalionų).
Tačiau analitikai pažymi, kad, kadangi ne visi Rusijos technikos nuostoliai yra vizualiai fiksuojami, tikrasis Rusijos technikos nuostolių skaičius Pokrovsko rajone greičiausiai yra daug didesnis: „Nuo 2023 m. spalio Rusijos pajėgos Avdijivkos–Pokrovsko operatyvinėje zonoje pasistūmėjo tik 40 kilometrų, o daugiau nei penkių divizijų technikos praradimas dėl tokių taktinių laimėjimų negali tęstis neribotą laiką be esminių pokyčių Rusijos gebėjime aprūpinti savo karą ištekliais.“
Kaip pažymima ataskaitoje, ilgainiui Rusijai greičiausiai bus sunku tinkamai aprūpinti savo dalinius kovine technika, jeigu Rusijos ekonomika nebus perorientuota į karo sąlygas ir nebus gerokai padidintas gynybos pramonės gamybos tempas, o to Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol stengėsi išvengti.
