Karas Ukrainoje. „Foreign Policy“: Kursko operacija Ukrainai atvėrė „trečiąją išeitį“ iš karo

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vien per šių metų rugsėjį Rusijos okupacinės pajėgos prieš Ukrainos gynybos pajėgas 250 kartų panaudojo pavojingomis cheminėmis medžiagomis užtaisytus šaudmenis.

Kaip pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paramos pajėgų vadovybės „Facebook“ puslapyje, kalbama apie K-51 ir RG-VO medžiagas, kurios paprastai naudojamos kovojant su riaušininkais. Šias priemones draudžiama naudoti kare.

Be to, rusai prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naudojo šaudmenis, kurių sudėtyje yra nenustatytos rūšies pavojingų cheminių junginių.

Pažymima, kad Ukrainos radiacinės, cheminės ir biologinės žvalgybos padaliniai cheminių medžiagų naudojimą fiksavo nuo pat karo pradžios, tačiau praėjusių metų vasarį tai tapo sisteminiu reiškiniu.

Rugsėjo 24 d. duomenimis, žinoma apie 4 228 pavojingomis cheminėmis medžiagomis užtaisytų šaudmenų panaudojimą.

Anksčiau į atsargą išėjęs britų pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas pareiškė, kad rusų užpuolikai Ukrainos gynėjus iš tranšėjų išstumia naudodami cheminius ginklus.

Antradienį Didžioji Britanija apkaltino Rusiją naudojant nuodingą dusinančią medžiagą chloropikriną.

Rusijos okupantai įžengė į rytinę Torecko miesto Donecko srityje dalį. Apie padėtį mieste papasakojo Ukrainos nacionalinės policijos Jungtinės puolamosios brigados atstovas Artiomas Džepko.

Spalio 8 d., antradienį, radijo „Laisvė“ eteryje jis pažymėjo, kad rusai į miestą įžengė Centrine gatve ir pasiekė Centrinę šachtą.

A.Džepko pažymėjo, kad dabar padėtis Torecke yra dinamiška.

Andrijaus Jermako „Telegram“ kanalas/Apšaudymas Torecko mieste

„Buvo net taip, kad daugiabučio namo pirmame aukšte dirbame mes, antrame aukšte – rusai, ir mes bandome juos išmušti. Taigi sunku pasakyti... ne todėl, kad nenoriu pasakyti, o todėl, kad situacija iš tikrųjų yra gana dinamiška“, – sakė brigados atstovas.

Pasak jo, rusams užėmus Torecką, bus puolama Slovjansko-Kramatorsko miestų aglomeracija.

A.Džepko sakė, kad, jei rusai užims Torecką, bus puolamos Kostiantynivka, Družkivka, Kramatorskas ir Slovjanskas.

„Tai reiškia, kad Rusijos Federacijos pajėgos smogs, tiesą sakant, ir šiems miestams, todėl mes apie tai gerai žinome ir dedame pastangas, kad taip neatsitiktų“, – pridūrė jis.

Google Maps/Toreckas

Spalio 7 d. pranešta, kad Rusijos okupantai įžengė į rytinę Torecko dalį, mūšiai vyksta dėl kiekvienos laiptinės. Pasak Ukrainos gynėjų, sunku įvertinti, kurią miesto dalį kontroliuoja priešas, nes kovų metu gynybos pajėgų daliniai kontratakuoja ir atkovoja prarastas pozicijas.

„The New York Times“/ Nicole Tung/Zaporižia, Ukraina

Pastarosiomis dienomis Rusijos kariai atnaujino atakas pietų Ukrainoje. Analitikų teigimu, šiais manevrais Rusija gali bandyti ištempti Ukrainos pajėgas, atitraukti dalį jų nuo Donecko regiono, taip pat taikytis į tiekimo kelius, rašo „The New York Times“.

Pažymima, kad po Ukrainos kontrpuolimo praėjusių metų rudenį pietiniuose regionuose buvo santykinė ramybė.

Dabar, oficialiais duomenimis, Rusijos kariuomenė čia dislokavo naujus dalinius, ruošdamasi būsimoms atakoms. Pranešama, kad rusų kariai neseniai įžengė į Kamenskojės kaimą netoli Zaporižios ir jau puola kitose šios krypties vietovėse.

Kaip rašo NYT, rusai aktyviai naudoja vadinamąją „žnyplių“ taktiką. Pavyzdžiui, prie neseniai užimto Vuhledaro miesto Donecko srityje Rusijos kariai priartėjo iš trijų krypčių. 

Kurachovės miestas taip pat gali atsidurti „žnyplėse“, kai rusų kariai žengs iš pietų ir iš šiaurės, priduria leidinys.

Kaip pažymėjo Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro pirmininkas Sergejus Kuzanas, Vuhledaro užėmimas apsunkins Kurachovės gynybą: „Rusai jau seniai puola šį rajoną, ir tai yra vienas aktyviausių fronto ruožų kartu su Pokrovsko ruožu“.

A. Blinkenas / Kevin Wolf / AP

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atšaukė savo kelionę į Vokietiją, kur turi įvykti „Rammstein“ formato susitikimas. Anksčiau tokį sprendimą priėmė JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Šį rytą Baltieji rūmai paskelbė, kad, atsižvelgiant į prognozuojamą uragano „Milton“ trajektoriją ir stiprumą, prezidentas J.Bidenas atideda planuotą kelionę į Vokietiją ir Angolą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Jis pažymėjo, kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat planavo prisijungti prie amerikiečių delegacijos. Tačiau jis taip pat atidėjo savo vizitą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Markas Rutte

Ukrainos laukia pati sunkiausia žiema nuo pat Rusijos invazijos pradžios, nes Maskva ir toliau atakuoja svarbiausią šalies energetikos infrastruktūrą, spaudos konferencijoje sakė naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

„NATO turi ir darys daugiau, kad padėtų Ukrainai. Kuo didesnę karinę paramą teiksime, tuo greičiau baigsis šis karas“, – sakė M.Rutte.

Jis pabrėžė, kad NATO šalių pagalba yra „gyvybiškai svarbi, kad Ukraina galėtų tęsti kovą.“ NATO generalinis sekretorius situaciją fronte pavadino sudėtinga Ukrainai: nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja dalį Rusijos Kursko srities, rusai ir toliau lėtai žengia į priekį Donbase. Kartu M.Rutte atkreipia dėmesį į astronominius Rusijos agresoriaus nuostolius.

„Rusijos nuostoliai yra milžiniški. Kiek žinau, kasdien jie praranda po 1 000 karių, kurie žūsta arba yra sužeisti. Tai yra priedas prie 500 000 jau nužudytų ar sužeistų žmonių. Tačiau nuo 2022 m. vasario pabaigos matau, kad ukrainiečiai ne kartą įrodė, jog savo drąsa ir kūrybingumu gali pasipriešinti Rusijos pajėgoms. Jie tai darė ir darys ateityje, tačiau jiems reikia mūsų pagalbos, ir jos reikia dabar“, – sakė generalinis sekretorius.

15min fotomontažas/„S-70 Ochotnik-B“

Rusijos karinių oro pajėgų bepilotį droną „S-70 Ochotnik-B“ numušė Rusijos naikintuvas. Šis incidentas, įvykęs praėjusį šeštadienį, vertinamas kaip galimai didelė Ukrainos žvalgybos pergalė. Leidinys „Postimees“ išsamiai pasakoja, kaip šis incidentas įvyko, ir analizuoja pagrindinę drono numušimo priežastį.

„S-70 Ochotnik-B“ – tai sunkusis taktinis dronas, skirtas atakoms ir žvalgybai, turintis tam tikrų slaptumo savybių.

Šis dronas gali ne tik vykdyti savarankiškas misijas, bet ir bendradarbiauti su kitais bepiločiais ir pilotuojamais dronais, įskaitant naikintuvus „Su-57“.

Šis dronas pirmą kartą buvo pristatytas 2019 m., o jo kūrimas prasidėjo dar prieš karą Ukrainoje.

Jau paviešinta

Mūšis, kurio metu buvo numuštas šis dronas, vyko netoli Kostiantynivkos Donecko srityje, maždaug už 16 km nuo Ukrainos pajėgų pozicijų. Paviešintoje iš žemės nufilmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip vienas naikintuvas paleidžia trumpojo nuotolio raketą, tačiau taikiniu pasirenka pačių rusų droną.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai su nuolaužomis patvirtina, kad taikinys iš tiesų buvo „S-70 Ochotnik-B“ dronas.

Kaip įvyko šis Ukrainai malonus rusų nesusipratimas, kurio metu jie patys numušė savo karinį pasididžiavimą?

Visą tekstą skaitykite čia.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi antradienį pareiškė, kad Ukraina palaiko būtiną spaudimą Rusijai Kursko kryptimi.

„Šiandien taip pat buvo atskira ir ilga ataskaita apie mūsų veiksmus fronte, apie visas gynybines operacijas, taip pat apie Kursko operaciją – dabar jau trečias mėnuo vyksta kovos Kursko srityje, ir mes išlaikome būtiną spaudimą Rusijai šia kryptimi. Šiandien Ukrainos žvalgybos viršininkas Kyrylo Budanovas pateikė išsamų pranešimą apie priešo sistemoje vykstančius procesus ir mūsų įtaką jiems. Taip pat buvo gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimas apie bendradarbiavimo su partneriais detales.“

V.Zelenskis pridūrė, kad aptarta ginklų gamyba Ukrainoje, kariuomenės poreikiai ir bepiločių orlaivių tiekimas.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV viceprezidentė Kamala Harris

Prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, dabartinė kandidatė į JAV prezidento postą ir viceprezidentė Kamala Harris pareikalavo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parengtų valdžios perdavimo planą, kuris užtikrintų stabilumą jo suėmimo ar nužudymo atveju, savo naujoje knygoje rašo laikraščio „The Washington Post“ redaktoriaus pavaduotojas Bobas Woodwardas.

Jis taip pat teigia, kad K.Harris bandė paspausti Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad šis 2021 m. rudenį imtųsi veiksmų ruošiantis, kaip teigia JAV žvalgyba, reikšmingiems Rusijos kariniams veiksmams prieš Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje tikriausiai padėjo pasiekti strateginį tikslą – sudarė sąlygas deryboms, pagrįstoms abipusiu apsikeitimu žemėmis, rašo amerikiečių žurnalas „Foreign Policy“.

Leidinys pažymi, kad tokios derybos „nustato patikimą trečiąją išeitį iš šio karo“, kai Ukrainos kapituliacija atmestina, o visiška Rusijos pergalė šiuo metu mažai tikėtina.

Kaip pabrėžė žurnalas, Vakarai sutinka, kad „Ukraina ir Rusija galiausiai turės sėsti prie derybų stalo ir padaryti nuolaidų, kad užbaigtų karą“.

Ir kol Ukrainos kariai bus Rusijos teritorijoje, Maskva negalės skelbti jokios pergalės kare, sakoma straipsnyje.

„Okupuodamas Rusijos teritoriją, bent jau teoriškai, Kyjivas sukūrė precedentą, kuriuo remdamasis gali užbaigti karą savo naudai“, – rašoma žurnale.

Pažymima, kad Kursko srityje atsirado Ukrainos „pergalės teorija“ – Ukrainoje tikimasi, kad okupuotas Rusijos žemes jie galės iškeisti į savas. Operacija Kursko srityje mažų mažiausiai gerokai sustiprino Ukrainos pozicijas bet kokiose būsimose derybose, priduria „Foreign Policy“.

Kaip jau buvo pranešta, mūšiuose Kursko srityje dalyvaujantis Ukrainos kariuomenės vadas Sergejus Korotkichas išsamiai paaiškino, kokius tikslus pasiekė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos teritorijoje.

Pirma, ji pademonstravo Ukrainos kovotojų gebėjimą įveikti skaitlingai pranašesnes priešo pajėgas. Antra, ji privertė Rusijos Federaciją perkelti į Rusijos regioną apie 50 000 rusų karių ir pritraukti desantininkus bei jūrų pėstininkus, kad šie susidurtų su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis Kursko srityje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Charkivas ir jo apylinkės po Rusijos apšaudymų

Spalio 8 d. Rusijos kariuomenė smogė Charkivui valdomomis aviacinėmis bombomis.

Okupantai smogė Kyjivo rajone esančiam daugiaaukščiam pastatui.

Po kurio laiko srities karinės administracijos vadovas pridūrė, kad Rusijos kariuomenė Charkivo srityje paleido 6 prieštankines raketas.

Pasak Olego Synegubovo, viena KAB pataikė į atvirą teritoriją Saltivos rajone. Dėl to žuvo pro šalį ėję 70 metų moteris ir vyras. 

Vėliau miesto meras pranešė, kad aukų skaičius padidėjo iki 5.