Svarbiausios naujienos
- Čia jums ne iš „plokščiažemių“ šaipytis: paaiškino, kodėl deeskalacijos strategijos yra nerealios
- Maskva ir Vašingtonas turi daugiau nei vieną „karštąją liniją“: paskutinis jomis naudojosi Rusijos gynybos ministras
- Ruošiasi karui, panašiam į vykstantį Ukrainoje: tūkstančius prancūzų karių permes į Rumuniją
- V.Putinas liko vienas? Pasaulio lyderiai „pamiršo“ prezidento gimtadienį, teko švęsti kitaip
- Žymus istorikas T.Snyderis paanalizavo, ar tikrai Rusijos imperija baigiasi dabar
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Čia jums ne iš „plokščiažemių“ šaipytis: paaiškino, kodėl deeskalacijos strategijos yra nerealios
13:05
Informaciniame lauke nuolat pasirodo įvairūs Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos variantai, kuriuose puolančioji šalis nepatiria pralaimėjimo. Tačiau tokie pasiūlymai yra klaidingi, nes tik paskatins agresorių, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas savo „Telegram“ kanale.
Taip Ukrainos prezidentūros atstovas kalbėjo apie „keistus taikos planus“, „kompromisinius variantus“ ir „deeskalacijos strategijas“, apie kuriuos užsimenama pasauliniame informaciniame lauke.
Anot jo, jų esminė problema yra net ne tai, kad jie „visiškai prieštarauja Ukrainos siekiams, prieštarauja pariteto ir saugumo pagrindams“.
„Jie yra kategoriškai neįgyvendinami, nes prieštarauja elementariai logikai. Logikai, pagal kurią akivaizdu, kad nepralaimėjimas agresorių tik skatina jį toliau veikti“, – pabrėžia M.Podoliakas.
V.Zelenskio patarėjas kalbėjo apie „tabu“ dėl smūgių Vakarų ginklais giliai į Rusijos teritoriją į tas vietas, iš kurių rusai apšaudo Ukrainą. Jis taip pat kalbėjo apie NATO šalių galimybę numušti Rusijos oro taikinius.
„Taigi kažkodėl turime sutikti su visiškai nelogiška teze, kad Rusijos raketų, skrendančių į Ukrainos miestus, numušimas NATO pajėgomis gali dar labiau pakurstyti karą. Ar tikrai? Ar visiškai nematome jokio nenuoseklumo, kad šaudyti į „Shahed“ dronus galima, bet draudžiama šaudyti į jų paleidimo vietas? Ką tai reiškia? Numuškite strėles, o šaulį palikite ramybėje, tegul toliau linksminasi, – piktinasi M.Podoliakas.
V.Zelenskio patarėjas pridūrė, kad Ukrainos pusei buvo pasiūlyta „sutikti, kad agresoriaus norų patenkinimas sumažins apetitą“ ir kad neva „karo įšaldymas“ atitinka Europos saugumo interesus, o „Ukrainos sutikimas prarasti teritorijas ir milijonus jų gyventojų atitinka mūsų, ukrainiečių, interesus“.
„Kokia logika čia galima remtis? Visgi... Įprasta juoktis iš „plokščiažemių“ ir „amžinojo variklio išradėjų“. Ar nusipelno pagarbos nelogiškų diplomatinių projektų, kurie kaip tik ir skatina agresorių kelti genocido kartelę, inžinieriai?“ – sako V.Zelenskio atstovas.
Vuhledarą gynusios brigados vadas: nepavyko evakuoti visų sužeistų karių
14:41
Per įnirtingas kovas dėl Vuhledaro rusų apšaudymo metu buvo evakuojami sužeisti Ukrainos kariai, deja, visų jų evakuoti nepavyko, naujienų svetainė „New Voice“ cituoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininką, naująjį „Juodųjų kazokų“ brigados vardu pavadintos 72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadą Oleksandrą Ochrimenką.
Pasak jo, norint išlikti objektyviam, negalima pasakyti, kad per tokias įnirtingas kovas pavyko evakuoti 100 proc. sužeistųjų.
Pažymėtina, kad, vykdant evakuaciją, tęsėsi nuožmūs karo veiksmai ir intensyvus Rusijos pajėgų apšaudymas. Į pagalbą buvo pasitelkti medicinos daliniai bei pėstininkų kovos mašinos.
„Deja, tam tikro skaičiaus žmonių negalėjome išvežti. Apšaudomos priešo, išvykstančios evakuacijos grupės kartais net negalėdavo pasiekti evakuacijos punkto, susitikimo vietos. Manevrinės gynybos ir pasitraukimo metu tikrai negalėjome evakuoti visų.“
Rugsėjo pabaigoje 72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, kuri tuo metu gynė Vuhledarą Donecko srityje, karys kreipėsi į žiniasklaidą ir papasakojo apie kritinę padėtį mieste.
Kareivis atkreipė dėmesį, kad padėtis Vuhledare tuo metu buvo itin kritiška ir kad „vadovybė nedavė leidimo pasitraukti“. Kartu jis pažymėjo, kad brigada patyrė labai didelių nuostolių. Anot Ukrainos gynėjo, įvažiavimai į Vuhledarą ir evakuacija buvo užblokuoti, o vienintelis kelias išeiti pėsčiomis – kontroliuojamas Rusijos kariuomenės ugnies.
Jis taip pat pabrėžė, kad mieste daug sužeistųjų, evakuoti „vidutinio sunkumo“ sužeistųjų neįmanoma, ir jis nebuvo tikras, kad sužeistieji galės palikti miestą.
Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje
13:32 Atnaujinta 14:27
Rusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad rusų pajėgos užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje.
Rusijos daliniai užėmė Zorjanės ir Zolota Nivos kaimus Donecko srityje, sakoma ministerijos pranešime.
Rusijos kariuomenė tvirtina, kad per šiuos metus Donecko srityje pasiekė nemažai teritorinių laimėjimų ir toliau žengia į priekį.
Kaimai yra į pietus nuo Pokrovsko – svarbaus Ukrainos kariuomenės logistikos centro, kurį Rusija siekia užimti.
Rusija teigė, kad užėmusi šiuos kaimus žengė toliau į priekį ir pagerino savo taktines pozicijas.
Tuo metu Ukrainos pietuose Rusijai antradienį apšaudant Chersono priemiestį prie Dnipro žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti, socialiniuose tinkluose paskelbė Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Per raketų ataką Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo pramoniniame rajone pataikyta į „civilinę įmonę“, sužeistas 21 žmogus, įskaitant paauglį, taip pat kilo didelis gaisras, pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
Anksčiau skelbta apie 16 sužeistųjų.
Čia jums ne iš „plokščiažemių“ šaipytis: paaiškino, kodėl deeskalacijos strategijos yra nerealios
13:05
Informaciniame lauke nuolat pasirodo įvairūs Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos variantai, kuriuose puolančioji šalis nepatiria pralaimėjimo. Tačiau tokie pasiūlymai yra klaidingi, nes tik paskatins agresorių, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas savo „Telegram“ kanale.
Taip Ukrainos prezidentūros atstovas kalbėjo apie „keistus taikos planus“, „kompromisinius variantus“ ir „deeskalacijos strategijas“, apie kuriuos užsimenama pasauliniame informaciniame lauke.
Anot jo, jų esminė problema yra net ne tai, kad jie „visiškai prieštarauja Ukrainos siekiams, prieštarauja pariteto ir saugumo pagrindams“.
„Jie yra kategoriškai neįgyvendinami, nes prieštarauja elementariai logikai. Logikai, pagal kurią akivaizdu, kad nepralaimėjimas agresorių tik skatina jį toliau veikti“, – pabrėžia M.Podoliakas.
V.Zelenskio patarėjas kalbėjo apie „tabu“ dėl smūgių Vakarų ginklais giliai į Rusijos teritoriją į tas vietas, iš kurių rusai apšaudo Ukrainą. Jis taip pat kalbėjo apie NATO šalių galimybę numušti Rusijos oro taikinius.
„Taigi kažkodėl turime sutikti su visiškai nelogiška teze, kad Rusijos raketų, skrendančių į Ukrainos miestus, numušimas NATO pajėgomis gali dar labiau pakurstyti karą. Ar tikrai? Ar visiškai nematome jokio nenuoseklumo, kad šaudyti į „Shahed“ dronus galima, bet draudžiama šaudyti į jų paleidimo vietas? Ką tai reiškia? Numuškite strėles, o šaulį palikite ramybėje, tegul toliau linksminasi, – piktinasi M.Podoliakas.
V.Zelenskio patarėjas pridūrė, kad Ukrainos pusei buvo pasiūlyta „sutikti, kad agresoriaus norų patenkinimas sumažins apetitą“ ir kad neva „karo įšaldymas“ atitinka Europos saugumo interesus, o „Ukrainos sutikimas prarasti teritorijas ir milijonus jų gyventojų atitinka mūsų, ukrainiečių, interesus“.
„Kokia logika čia galima remtis? Visgi... Įprasta juoktis iš „plokščiažemių“ ir „amžinojo variklio išradėjų“. Ar nusipelno pagarbos nelogiškų diplomatinių projektų, kurie kaip tik ir skatina agresorių kelti genocido kartelę, inžinieriai?“ – sako V.Zelenskio atstovas.
Prancūzija paskelbė apie naikintuvų „Mirage“ perdavimą Ukrainai
12:17
Prancūzija planuoja perduoti Ukrainai naikintuvus „Mirage 2000“, kurie prieš pristatant bus aprūpinti naujausia įranga, pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
Modernizuoti orlaiviai turėtų būti paruošti pristatymui 2025 m. pirmąjį pusmetį. Kaip patikslino gynybos ministerijos vadovas, modernizavimo darbai vykdomi Cazeau oro bazėje Žironde.
„Užduotis – suteikti naikintuvams kovos ore su žeme pajėgumus, taip pat sustiprinti jų elektroninės kovos sistemas. Tačiau svarbiausias aspektas yra pilotų ir technikų mokymas, kuris tęsiamas Nansi mieste“, – aiškino ministras leidiniui "Sud Ouest" .
Anksčiau leidinys rašė, kad kai kurie „Mirage 2000-5“ naikintuvai bus modernizuoti, kad galėtų geriau smogti į antžeminius taikinius. Visų pirma lėktuvai bus pritaikyti naudoti didelio tikslumo AASM bombas.
2023 m. rugsėjį „Intelligence Online“ rašė, kad „artimiausiu metu“ gali būti sudaryta sutartis dėl „Mirage 2000“ iš Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų arsenalo tiekimo Ukrainai. Tuo metu susitarime buvo kalbama apie pasenusių „Mirage 2000D“ naikintuvų, skirtų smogti antžeminiams taikiniams, perdavimą. Taip pat buvo pažymėta, kad Prancūzijos pusė pradėjo mokyti Ukrainos pilotus skraidyti šiais orlaiviais.
Šią vasarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Paryžius ketina perduoti Kyjivui modernius daugiafunkcinius naikintuvus „Mirage 2000“, tačiau konkrečios pristatymo detalės lieka nežinomos.
„Mirage 2000“ yra ketvirtos kartos daugiafunkcinis naikintuvas, kurį praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sukūrė Prancūzijos bendrovė „Dassault“. Jis tapo vienu sėkmingiausių prancūzų aviacijos projektų, dešimtmečius tarnavęs viso pasaulio ginkluotosiose pajėgose. Šis orlaivis gali vykdyti įvairias misijas – nuo oro taikinių perėmimo iki tikslių smūgių antžeminiams taikiniams.
Iš pradžių „Mirage 2000“ buvo sukurtas kaip atsakas į naujos kartos sovietinių naikintuvų atsiradimą. Pirmąjį skrydį jis atliko 1978 m., o serijinė gamyba prasidėjo aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Nuo to laiko „Mirage 2000“ dalyvavo daugelyje karinių konfliktų, nuolat įrodinėdamas savo efektyvumą ir patikimumą. Naikintuvai gali naudoti tolimojo nuotolio SCALP ir „Storm Shadow“ raketas, taip pat išmaniąsias bombas AASM „Hammer“.
Rusijos pajėgos smogė Charkivui: nukentėjo 16 žmonių
12:04
Per rusų ataką rytiniame Ukrainos Charkivo mieste antradienį nukentėjo 16 žmonių, pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
Pasak karinės administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, tarp sužeistųjų yra 16-metis. Trijų nukentėjusiųjų būklė sunki, parašė O.Synjehubovas socialiniame tinkle „Telegram“.
Dėl išpuolio buvo pažeista miesto infrastruktūra, pridūrė, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Charkivo meras nurodė, kad po griuvėsiais dar gali būti likę žmonių. Jis taip pat teigė, kad mieste užfiksuoti keli smūgiai, dėl kurių kilo didelis gaisras.
Maskva ir Vašingtonas turi daugiau nei vieną „karštąją liniją“: paskutinis jomis naudojosi Rusijos gynybos ministras
11:56
Antradienį Rusija pareiškė, kad ji vis dar turi kontaktinę liniją su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO kariniu aljansu, skirtą kritiniams atvejams, kad galėtų išsklaidyti aukščiausią tašką pasiekusias krizes, kas paskutiniu metu ypač aktualu, didejant branduolinio karo rizikai ir įgavus pagreitį rimčiausiai Maskvos ir Vakarų konfrontacijai nuo pat Šaltojo karo laikų, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Dvejus su puse metų trunkantis karas Ukrainoje įžengė į, pasak Rusijos pareigūnų, pavojingiausią etapą, nes Rusijos pajėgos žengia į priekį Rytų Ukrainoje, o JAV svarsto galimybę leisti Kyjivui vakarietiškomis raketomis smūgiuoti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Rugsėjo 12 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų pritarimas tokiam žingsniui reikštų „tiesioginį NATO šalių, Jungtinių Valstijų ir Europos įsitraukimą į karą Ukrainoje“.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško, kuruojantis santykius su Europa ir NATO, antradienį publikuotame interviu valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ tvirtino, kad Maskva mano, jog karinis aljansas didina branduolinių ginklų vaidmenį savo strategijoje.
Pasak A.Gruško, Rusija atnaujina savo branduolinę doktriną, siekdama pasiųsti signalą, „kad mūsų priešininkai neturėtų iliuzijų dėl mūsų pasirengimo užtikrinti Rusijos Federacijos saugumą visomis turimomis priemonėmis“.
V.Putinas keičia Rusijos branduolinę doktriną, siekdamas nustatyti šiek tiek žemesnę ribą, kurią peržengus Rusija galėtų panaudoti tokius ginklus atsakydama į įprastinės ginkluotės ataką.
Tačiau A.Gruško, kalbėdamas su „RIA Novosti“ pažymėjo, kad, nepaisant didelės įtampos tarp Rusijos ir NATO, tebeveikia kontaktinė linija tarp Maskvos ir Vašingtono bei tęsiamas Rusijos ir JAV gynybos ministrų dialogas.
„Egzistuoja vadinamosios karštosios ryšio linijos ir galimybės palaikyti skubius ryšius. Dialogas Rusijos ir JAV gynybos ministrų lygiu išlieka. Nepaisant to, šie kanalai skirti labiau ekstremalioms situacijoms, o ne paieškai būdų, kaip sumažinti įtampą“, – kalbėjo jis.
Šų metų balandį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aiškino, kad Rusijos ir NATO santykiai pasiekė tiesioginės konfrontacijos lygį.
Birželį Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad šiuo metu Rusijos ir Jungtinių Valstijų kontaktai užsienio politikos lygmeniu yra sumažinti iki absoliutaus minimumo – „tiek kiekybės, tiek turinio požiūriu“.
Pažymėtina, kad Rusijos ir JAV prezidentai V.Putinas ir J.Bidenas asmeniškai nesikalbėjo daugiau kaip dvejus metus. Paskutinis pokalbis su Amerikos vadovu įvyko 2021 m. gruodžio 31 d., skelbiama Kremliaus interneto svetainėje. Tačiau Baltieji rūmai skelbia, kad J.Bidenas su V.Putinu telefonu kalbėjosi ir 2022 m. vasario 12 d., likus dviems savaitėms iki oficialios karo pradžios.
„Karštoji linija“ tarp Maskvos ir Vašingtono buvo sukurta 1963 m., siekiant sumažinti nesusikalbėjimą ir klaidingas prielaidas tarp abiejų pusių, kurie pakurstė 1962 m. Kubos raketų krizę.
Dabar JAV ir Rusijos karštoji linija yra saugi kompiuterinio ryšio sistema, kuri buvo naudojama per tokias dideles krizes, kaip 1967 m. Šešių dienų karas, vykęs tarp Izraelio ir arabų šalių (pagrinde Egipto, Jordanijos ir Sirijos), 1979 m. sovietų invazija į Afganistaną, 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliai ir po JAV invazijos į Iraką 2003 m.
Be vadovų karštosios linijos, taip pat veikia Pentagono ir Rusijos gynybos ministerijos branduolinės „karštosios linijos“, kurios buvo sukurtos Šaltojo karo metais siekiant sumažinti branduolinio karo pavojų.
Po to, kai V.Putinas 2022 m. vasario mėn. įsakė tūkstančiams Rusijos karių įžengti į Ukrainą, tarp Rusijos ir JAV kariuomenių buvo sukurta papildoma, vadinamoji „dekonflikcijos“ linija, kad karas neperaugtų į JAV ir Rusijos karą, pridūrė naujienų agentūra „Reuters“.
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas liepos mėn. susisiekė su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu dėl įtarimų apie Ukrainos sąmokslą užpulti Rusiją. Amerikiečių leidinys „The New York Times“ pranešė, kad liepos 12 d. L.Austinas priėmė L.Belousovo skambutį apie slaptą Ukrainos planuojamą operaciją prieš Rusiją, kurią, Maskvos nuomone, palaimino Jungtinės Valstijos.
Pažymėtina, kad 2013 m. įsteigta dar viena – Rusijos ir NATO karštoji linija, skirta nesusipratimams krizinėse situacijose mažinti.
Ruošiasi karui, panašiam į vykstantį Ukrainoje: tūkstančius prancūzų karių permes į Rumuniją
11:17
Kitais metais Prancūzijos kariuomenei bus lemiamas išbandymas, nes ji taps pajėgomis, galinčiomis pasipriešinti Rusijai.
Gegužę Prancūzijos kariai dalyvaus didelio masto karinėse pratybose Rumunijoje, pavadintose „Dacian spring 2025“, kuriose bus vertinamas jų gebėjimas greitai persikelti į rytinį NATO flangą. Tai svarbi kompetencija, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų užpulti kurią nors Aljanso narę, rašo leidinys „Politico“.
„Anksčiau žaisdavome karą. Dabar yra konkretus priešas ir mes treniruojamės su žmonėmis, su kuriais iš tikrųjų eitume į karą“, – žurnalistams sakė kariuomenės sausumos pajėgų Europoje vadovybės vadovas generolas Bertranas Toujouse'as.
Ruošiasi karui, panašiam į vykstantį Ukrainoje
Jis pridūrė, kad tokios pratybos kaip „Dacian spring“ yra „strateginis signalas“.
Per pastaruosius kelerius metus Prancūzijos sausumos pajėgos pradėjo „gilią transformaciją“, kad būtų pasirengusios didelio intensyvumo konfliktui, panašiam į karą Ukrainoje. Prancūzijos kariuomenė taip pat turi naujus NATO įsakymus: iki 2027 m. ji turėtų sugebėti per 30 dienų dislokuoti karui paruoštą diviziją, įskaitant amuniciją ir atsargas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina skelbia per naktį numušusi 18 rusų dronų
11:05
Ukrainos karinės oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 18 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegam“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“ ir 19 atakos dronų.
18 dronų sunaikinti, dar vienas grįžo atgal į Rusiją.
Oro gynyba veikė Odesos, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Vinycios bei Ternopilio srityse.
Karybos ekspertas: Kursko operacija bus nagrinėjama kiekvienoje aukštojoje karo mokykloje
10:51
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad Kursko srityje padėtis kol kas nesikeičia, tačiau jau fiksuojami pirmieji ryžtingesni rusų žingsniai.
„Kol kas rusai išmėgina jėgas ir bandys užimti keletą nedidelių kaimelių, tačiau apie didelio masto puolimą mano manymu kalbėti dar anksti.“
Ekspertas paaiškino, kad pirmiausia bus bandymai dar labiau suvaržyti ukrainiečių judėjimą kontakto linijoje, neleisti mažoms jų grupėms veržtis gilyn ir puldinėti agresoriaus pozicijas bei trikdyti tiekimą.
„Vėl pasigirsta abejonių, ar iš viso vertėjo pradėti Kursko operaciją. Net iš Volodymyro Zelenskio girdimas teiginys, kad Kursko sritis padėjo padidinti belaisvių fondą apsikeitimams skamba kaip nelabai vykęs pasiteisinimas.
Iš pradžių pats žiūrėjau gana skeptiškai, tačiau nuomonę pakeičiau jau pačią pirmą dieną. Operacija suplanuota ir įvykdyta puikiai, tikslai ir uždaviniai pasiekti“, – pabrėžė E.Papečkys, nors pastebėjo, kad lūkesčiai kaip visada buvo dar didesni.
Jis atkreipė dėmesį, kad tikėtasi ir atitraukti daugiau rusų pajėgų ir resursų iš Rytų Ukrainos, ir pristabdyti puolimą, ir stipriau paveikti Rusijos visuomenę.
„Kokia buvo alternatyva? Mesti šias pajėgas į Rytų Ukrainą ir ištirpdyti jas prie Vuhledaro ir Pokrovsko, nepakeičiant esamos padėties. Pasielgti būtent taip, kaip nori rusai.
Neabejoju, kad Kursko operacija bus nagrinėjama kiekvienoje aukštojoje karo mokykloje ir kursuose. Tokie atvejai demonstruoja tikrą kovotojo dvasią – kaip tave priešininkas bespaustų, kokia tau bebūtų nepatogi padėtis – smūgiuok, kai tik nutaikysi progą.“
Eksperto vertinimu, Kursko operacija Ukrainai leido atsikvėpti, atsipūsti, atgauti tikėjimą ir perkelti karą į Rusiją: „Kremlius su tokiu antausiu susitaikė, amorfiška Rusijos visuomenė stipriau piktintis nepradėjo, bet faktas akivaizdus – Rusija, klastingai užpuolusi Ukrainą be karo paskelbimo, turinti didelę persvarą, priversta susitaikyti su tuo, kad auka ne tik ginasi, bet dar ir užėmė gabalą agresoriaus žemės!“
Kalbėdamas apie padėtį Rytų Ukrainoje E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad padėtis išlieka nelengva, bet kol kas rusai juda gana lėtai, ruošia dirvą tolimesniam puolimui, o ukrainiečiai kietai ginasi.
„Problema išlieka kiekybinė Rusijos gyvosios jėgos ir ginkluotės persvara. Rusai turi didesnę ugnies galią ir aviaciją. Ukrainiečių lėktuvai nesirodo (tame tarpe ir F-16). Jų ir per mažai, ir rusų oro gynybą (antžeminė ir naikintuvai) per stipri, per daug rizikinga veikti“, – dėstė jis.
Bet ukrainiečiai taškas po taško laimi kovą smūgiuojant į taikinius užnugaryje, pastebėjo E.Papečkys.
Pirmadienį naktį įvykdyta itin sėkminga ataka okupuotame Kryme. Nors neaišku, kokie nuostoliai padaryti apšaudžius karinius aerodromus, tačiau pataikymai į Feodosijos kuro saugyklą akivaizdūs.
„Rusams kyla problemų ne tik bandant apsisaugoti nuo oro smūgių, bet kovojant su pataikymų pasekmėmis. Nes viskas išpūsta, išvogta, pasirengimas menkas. Pasirodė informacija, kad Rusijos Pietuose, visų pirma Rostovo srityje atleisti iš pareigų net 8 Ypatingųjų situacijų ministerijos padalinių vadovai. Vienintelė priežastis – korupcija ir negebėjimas tvarkytis ukrainiečių bepiločių ir raketų pažeistuose objektuose“, – reziumavo ekspertas.
V.Putinas liko vienas? Pasaulio lyderiai „pamiršo“ prezidento gimtadienį, teko švęsti kitaip
09:52 Atnaujinta 09:59
Nors BRICS organizacijai, kurios pagrindą sudaro Brazilija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, priklauso ir Rusija, antrus metus iš eilės nė vienas iš jos lyderių nepasveikino Vladimiro Putino su gimtadieniu, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Agentstvo“.
Pažymima, kad šiemet Rusijos prezidentas sulaukė mažiausiai užsienio valstybių vadovų sveikinimų nuo brutalaus karo Ukrainoje pradžios. Iš pasaulio galingųjų vienintelis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskambino V.Putinui telefonu.
Žurnalistai, išanalizavę Kremliaus spaudos tarnybos pranešimus, pažymėjo, kad iš viso su 72-uoju gimtadieniu V.Putiną pasveikino aštuoni užsienio valstybių vadovai: Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega, Turkmėnijos prezidentas Serdaras Berdimuhamedovas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Centrinės Afrikos Respublikos prezidentas Faustinas-Arkange Touadera, Kazachstano prezidentas Kasimas-Jomartas Tokajevas ir Bahreino karalius šeichas Hamadas bin Isa Al Khalifa.
Tuo tarpu praeitąmet V.Putinas sulaukė sveikinimų iš 10 valstybių vadovų: Kazachstano, Uzbekistano, Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Kirgizijos, Kubos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Nikaragvos. Per 70-ies metų jubiliejų, po karo Ukrainoje pradžios 2022 m. V.Putiną sveikino ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Šiaurės Korėjos autoritarinis vadovas Kim Jong Unas ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa.
Prieš Rusijos puolimą Ukrainoje, V.Putinas buvo pasveikintas ir tokių šalių kaip Izraelis, Japonija, Turkija, Kinija ir Serbija.
Norint išlaikyti šventinę nuotaiką, Rusijos miestuose buvo surengti flashmobai, skirti V.Putino gimtadieniui paminėti. Kai kuriuose regionuose žmonės buvo susirinkę aikštėse ir išsirikiavę, kad sudarytų žodžius ir skaičius, rašo „The Moscow Times“.
Pavyzdžiui, Čiuvašijoje Čivilsko gyventojai prie Kultūros plėtros centro suformavo valstybės vadovo vardą, Primorsko krašto Artemo mieste panašią akciją surengė „Vieningosios Rusijos“ partijos jaunosios gvardijos aktyvistai kartu su administracija ir studentais. Samaroje daugiau kaip 100 žmonių, tarp jų ir studentų, išsirikiavo prezidento vardu, išskleisdami Rusijos vėliavą.
Prie panašių renginių prisijungė ir Taldomas Maskvos srityje, kur paaugliai išsirikiavo į eilę su užrašu „Putinas“. Rostovo srityje akcijoje dalyvavo pradinių mokyklų moksleiviai, o Maskvoje dalyvavo 5 tūkst. žmonių, kurie prie Rusijos pasiekimų ir nacionalinės ekonomikos parodų centro suformavo užrašą „Su gimtadieniu, Prezidente“.
Sankt Peterburge pavyko surinkti apie 2 tūkst. žmonių, kurie Rūmų aikštėje išsirikiavo į užrašą. Panaši akcija surengta ir okupuotoje Chersono srities dalyje, kur Novoaleksijivkos kaimo gyventojai iš Rusijos prezidento pavardės raidžių suformavo širdies formą.
Vertė pinti maskuojamus tinklus
„Agenstvo“ taip pat pažymėjo, kad spalio 7 d. partija „Vieningoji Rusija“ surengė maratoną „Geri darbai – geriausia dovana prezidentui!“. Jo gimtadienio proga partija organizavo švaros dienas ir maskuojamųjų tinklų renginius, į kuriuos bandyta įtraukti moksleivius, studentus ir valstybinių institucijų darbuotojus.
Pažymima, kad kai kuriuose regionuose partijos nariai dovanojo vaikams batus ir futbolo kamuolius, maitino gydytojus ir padėjo medicinos centrams užsienio įranga. Iš viso „Agenstvo“ žurnalistai socialiniame tinkle „VKontakte“ rado daugiau kaip 500 pranešimų iš partijos skyrių ir valstybinių institucijų.
Moksleiviams buvo nurodyta tvarkyti mokyklos aplinką, viename kaime jie net valė važiuojamąją dalį, kitame – gražino kapines, o Sočyje – miesto parką.
„Gerumo maratono“ metu dalyviai taip pat buvo skatinami padėti kariškiams ir jų šeimoms: jie pynė maskuojamuosius tinklus, gamino tranšėjines žvakes, dovanoja dronus. Keliuose regionuose karo veteranų šeimoms kapojamos malkos ir pjaunama žolė.
Šiais metais Rusija pradėjo švęsti prezidento gimtadienį dar likus trims dienoms iki jo. Kaip anksčiau rašė „Agenstvo“, nuo spalio 4 d. savivaldybių tarnautojai pradėjo įrašinėti vaizdo sveikinimus pagyromis prezidentui. O spalio 7 d. prie jų prisijungė federaliniai pareigūnai, propagandininkai, provyriausybiškai nusiteikę visuomenės veikėjai ir verslininkai.
Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad pats V.Putinas savo gimtadienio nelaiko priežastimi skirti pernelyg daug dėmesio jo asmeniui.
Tą dieną, kai jam sukako 72 metai, prezidentas ketino užsiimti verslo reikalais ir vesti derybas, pasakojo prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Paklaustas, kaip prezidentą sveikins jo vaikai ir anūkai, D.Peskovas atsakė, kad aštuntą dešimtmetį einantis V.Putinas „labai nemėgsta“, kai jie rodo „padidintą susidomėjimą“ net per jo gimtadienį.
Seulas: labai tikėtina, kad Ukrainoje žuvo Šiaurės Korėjos karių
09:15
Ukrainoje Rusijos kariuomenės gretose tikriausiai kovoja Šiaurės Korėjos kareivių, taip pat jau yra ten žuvusių Pchenjano karių, antradienį sakė Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas.
Pasak jo, tikėtina, kad Šiaurės Korėja siųs daugiau karių kovoti drauge su rusais Ukrainoje.
Ukrainos žiniasklaida savaitgalį pranešė, kad spalio 3 dieną rusų okupuotoje teritorijoje netoli Donecko per ukrainiečių raketos ataką žuvo šeši Šiaurės Korėjos karininkai.
Kim Yong-hyunas Pietų Korėjos parlamente antradienį sakė, jog „atsižvelgiant į įvairias aplinkybes labai tikėtina“, kad šie pranešimai yra teisingi.
„Mūsų vertinimu, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, Šiaurės Korėjos karininkų ir kareivių nuostoliai Ukrainoje labai tikėtini“, – sakė jis ir pridūrė, kad Pchenjanas turėtų nusiųsti daugiau karių padėti rusams.
„Reguliariosios kariuomenės karių siuntimo klausimas labai tikėtinas dėl abipusių susitarimų, panašių į Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinį aljansą“, – sakė ministras.
Ekspertai seniai sako, kad rusų pajėgos Ukrainoje naudoja iš Šiaurės Korėjos gaunamas raketas, nors Maskva ir Pchenjanas tai neigia.
Pietų Korėja taip pat tvirtina, kad Pchenjanas Rusijai nusiuntė tūkstančius konteinerių su ginklais, skirtais naudoti Ukrainoje.
Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja pastaraisiais metais stiprino karinius ryšius su Maskva.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį lankėsi Pchenjane, kur su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasirašė abipusės gynybos susitarimą.
Važiavo pesticidų, grįžo su automatais: numylėtas Rusijos nusikaltėlis Maskvoje sutiko didžiausius laivų teroristus
09:13
Ginklų prekeivis Viktoras Butas, kuris po 12 metų praleistų Amerikos kalėjime grįžo į Rusiją, kai buvo iškeistas į krepšininkę Brittney Griner, vėl užsiima įprasta veikla. Šiuo metu jis tiekia ginklus naujiems prezidento Vladimiro Putino draugams – kovotojams iš Jemeno, kurie nuo praėjusių metų lapkričio taikosi į komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą, išskirtiniame reportaže skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
57 metų vyras, kurio gyvenimas, kaip skelbiama, įkvėpė 2005 m. Holivudo filmą „Karo dievas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Nicolas Cage'as, dešimtmečius pardavinėjo sovietų gamybos ginklus Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kol 2008 m. buvo suimtas per JAV teisėsaugos operaciją.
V.Butas, pramintas „Mirties pirkliu“, beveik prieš dvejus metus išėjo iš JAV kalėjimo, kai buvo iškeistas per kalinių mainus su Maskva į JAV krepšinio žvaigždę B.Griner.
Pažymima, kad, grįžęs į Rusiją, jis įstojo į prokremlišką kraštutinių dešiniųjų partiją ir 2023 m. tapo vietos asamblėjos nariu. Tačiau, panašu, kad ginklų verslo jis neišsižadėjo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žymus istorikas T.Snyderis įvardijo, kaip baigsis karas Ukrainoje ir ar tikrai Rusijos imperija baigiasi dabar
08:49
Garsus Jeilio universiteto istorikas Timothy Snyderis sako, kad mąstymas apie Ukrainą kaip apie Rusijos pasienio teritoriją tėra šiuolaikinis prietaras ir toks reiškinys kaip Rusijos imperija, kuris, mums atrodo, besitęsė ilgai, iš tiesų tetruko trumpai, jei vertinsime istoriniais masteliais.
Išsamiame pokalbyje su Ukrainos portalu „New Voice“ istorikas taip pat užsimena apie Lietuvą ir Lenkiją bei jų paraleles su Ukraina.
T.Snyderis tvirtina, kad žmonės Vakaruose vis dar pervertina Rusiją ir pastarajai sekasi perteikti tam tikrus naratyvus, pasiekti psichologinę pergalę – neva Rusija negali būti nugalėta Ukrainos, dėl karo su Ukraina Rusijai neturėtų nutikti nieko rimto.
Pasak garsaus istoriko, Vakarai klysta manydami, kad taikos derybos ar derybų galimybė turėtų būti priežastis nutraukti Ukrainos apginklavimą. T.Snyderio teigimu, Rusija nuolat laužo taisykles ir verčia Vakarus laikytis jų pačių sukurtų taisyklių, tad tam reikėtų panaudoti nenuspėjamumo taktiką, kaip ją neseniai išbandė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pokalbyje su ukrainiečių žurnaliste Jeilio universiteto istorijos profesorius paaiškino, kuo pavojingas ir tuo pačiu naudingas Ukrainai galėtų būti Kamalos Harris išrinkimas JAV prezidente.
T.Snyderis taip pat apibūdino dieną, kai baigsis karas Ukrainoje. Paklaustas, kaip Ukraina galėtų ištrūkti iš karo, jis sakė: „Tai labai sudėtingas klausimas, nes ne man spręsti, kiek ilgai ukrainiečiai turėtų kentėti ir dėl ko. Bet manau, kad tai yra arba V.Putino žlugimo, arba V.Putino įsitikinimo, kad karo tęsimas lems jo žlugimą, klausimas. Taigi, reikia prieiti prie tokios situacijos.“
„Jaučiu, kad gyvenimas Ukrainoje kupinas neįtikėtino skausmo ir tragedijos, bet žmonės ir toliau daro tai, ką turi daryti, kasdien džiaugiasi gyvenimu ir jį vertina“, – sakė populiarus amerikiečių intelektualas Timothy Snyderis „New Voice“ žurnalistei per greitus pietus rudenėjančiame Kyjive.
Vienas įtakingiausių pasaulio istorikų, Jeilio universiteto profesorius, beprotiškai susirūpinęs Ukrainos ateitimi, rugsėjo pradžioje atvyko į šalį viešai pristatyti projekto „Ukrainos istorija: pasaulinė iniciatyva“ (Ukrainian History: A Global Initiative) kaip jo tarptautinės tarybos vadovas.
Ukrainos istorijos permąstymas pasaulio kontekste nuo seniausių laikų iki šių dienų yra mėgstamiausia mokslininko tema jau mažiausiai 10 metų ir sutampa su projekto tikslu. T.Snyderis projekte dirbs kartu su maždaug 90 Ukrainos ir užsienio istorikų ir prisipažįsta, kad ambicingesnio sumanymo dar nėra buvę.
Apskritai per savo savaitę Ukrainoje JAV istorikas turėjo daug darbo – aplankė Lvivą ir jo karo tyrinėtojus, nuvyko į Charkivą pamatyti, kaip mokosi ir treniruojasi Chartijos brigados kariai bei dalyvavo YES konferencijoje – Ukrainos diskusijų platformoje, į kurią kasmet susirenka įtakingi žmonės iš viso pasaulio.
– Kaip jums atrodė ukrainiečiai per savaitę, praleistą Ukrainoje?
– Pajutau, kad žmonėms čia labai sunku – tiek fronte, tiek namie, tačiau jie ir toliau daro tai, ką turi daryti. Vakaruose dažnai manoma, kad kai keičiasi visuomenės nuotaikos, keičiasi ir veiksmai. Tačiau taip yra ne visada.
Ukrainoje jūsų nuotaika gali keistis nuo optimistinės iki pesimistinės, bet jūs vis tiek toliau darysite tai, ką darote. Esu kalbėjęs su Ukrainos kariais, ypač tais, kurie ilgai dalyvavo kare, kuriems nutiko daug baisių dalykų, ir jų nuotaika daug kartų keitėsi, bet jie vis tiek dar daro tai, ką turi daryti. Savo nedideliuose projektuose stengiuosi daryti viską, kas įmanoma, kad padėčiau ukrainiečiams ištaisyti karą, įžvelgti to, kas vyksta, svarbą ir dalyvauti platesnėse diskusijose su kitais žmonėmis, kurie atvyksta į Ukrainą ir kuriems ji rūpi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų raketa pataikė į civilinį laivą Odesos uoste, žuvo žmogus
08:43
Ukraina pirmadienį paskelbė, kad rusų raketai pataikius į civilinį, su Palau vėliava plaukiojantį laivą Odesos uoste žuvo vienas laive buvęs žmogus.
„Priešas balistine raketa smogė civiliniam laivui, plaukiojančiam su Palau vėliava, – sakė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis. – Žuvo 60 metų ukrainietis, privačios krovinių tvarkymo kompanijos darbuotojas. Penki užsieniečiai buvo sužeisti.“
„Tai antra pastarųjų kelių dienų ataka prieš civilinius laivus Odesos regiono uostuose“, – pridūrė O.Kiperis.
Ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“ nurodo, kad spalio 6-osios naktį uoste „Pivdennyj“ buvo smogta su Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojančiam laivui „Paresa“, jis buvo apgadintas.
Serbija padeda Rusijai skleisti jos propagandą
08:24
Serbija platina Kremliaus propagandą ignoruodama Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos žiniasklaidai, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) Europos ir Balkanų padalinio vadovas Pavolas Szalai.
Jis kalbėjo RSF paraginus bloką pareikalauti Serbijos – kandidatės į ES – atsakomybės.
Kaip sakoma anksčiau šį mėnesį RFS paskelbtoje ataskaitoje, Rusijos valstybės finansuojamas naujienų kanalas RT naudojasi savo biuru Belgrade tam, kad adaptuotų Kremliaus naratyvus prieš platindamas juos Pietryčių Europoje.
„Neveikdama Serbijos vyriausybė leidžia šalį naudoti kaip Kremliaus propagandos stiprintuvą ir transliatorių Balkanuose“, – sakė P.Szalai.
Serbijos vyriausybė oficialaus komentaro nepateikė, bet vietos žiniasklaida citavo glaudžius ryšius su Maskva palaikančio vicepremjero Aleksandaro Vulino žodžius, kad Serbija yra laisvės sala.
RT – pavadinimu „RT Balkans“ – transliacijas Serbijoje pradėjo keli mėnesiai po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį užpuolė Ukrainą. Europos Sąjungoje RT yra uždraustas.
Serbija nuo 2012-ųjų yra kandidatė į ES nares, bet labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, o jos istoriniai bei politiniai ryšiai su Rusija išlieka stiprūs.
Nors Belgradas Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, jis neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Maskvai.
2005-aisiais įkurtą RT Vakarų šalys laiko Kremliaus propagandos įrankiu.
„Prašome ES aiškiai pasakyti, kad kova su Kremliaus propaganda yra būtina narystės ES sąlyga“, – AFP sakė P. zalai.
JAV analitikai papasakojo, kas šiuo metu vyksta Torecko mieste
08:19
Rusijos kariai toliau žengia į šiaurės rytus nuo Siversko, Bilohorivkos rajone, nors jiems kol kas nepavyko išvalyti fronto linijos šiose apylinkėse.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai savo naujausioje ataskaitoje remiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Luhansko grupės atstovės Anastasijos Bobovnikovos duomenimis. Pasak jos, rusų pajėgos vykdo šarvuočių atakas Siversko kryptimi.
Ji teigė, kad Rusijos 98-osios oro desanto divizijos daliniai vykdo nedideles pėstininkų atakas be šarvuočių Časiv Jaro rajone.
Be to, jos teigimu, rusai tęsia puolamąsias operacijas į šiaurę nuo Torecko, pačiame Torecko rajone, ir į pietus nuo Torecko, Niujorko rajone, tačiau analitikai neužfiksavo jokių patvirtintų pokyčių fronto linijoje.
„Rusijos kariniai korespondentai teigė, kad kariai žengia Torecko centre ir artėja prie čia esančios kasyklos „Tsentralna“, tačiau ISW nepastebėjo vizualinio šių teiginių patvirtinimo“, – teigė analitikai.
Naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą
07:19
Naktį Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos pietus „Shahed“ tipo kamikadzių dronais. Odesos, Mykolajivo ir Zaporižios srityse buvo paskelbtas oro pavojus.
Oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanale teigta, kad dronai buvo pastebėti Juodojoje jūroje netoli Odesos.
Jie taip pat užfiksuoti Zaporižios regione. Vėliau apie bepiločių orlaivių grėsmę pranešta ir Dniepropetrovsko srityje.
K.Harris atsakė, ar sutiktų dėrėtis su V.Putinu Kyjivui už nugaros
07:08
Demokratų kandidatė į Baltuosius rūmus Kamala Harris pirmadienį transliuotame interviu pareiškė, kad jei būtų išrinkta prezidente, ji nesusitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos derybose, jei nebūtų atstovaujama Ukrainai.
„Ne dvišaliu pagrindu be Ukrainos, ne. Ukraina turi turėti teisę spręsti dėl Ukrainos ateities“, – televizijos CBS laidai „60 Minutes“ sakė JAV viceprezidentė, paklausta, ar susitiktų su V.Putinu ir derėtųsi dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo.
Anksčiau JAV prezidento Joe Bideno administracija atmetė bet kokią derybų su V.Putinu galimybę.
Interviu metu K. Harris taip pat kritikavo respublikonų kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu. Pasak viceprezidentės, ši politika – tai pasidavimas 2022 metų vasario mėnesį Rusijos pradėtai plataus masto invazijai į Ukrainą.
Anksčiau D.Trumpas ne kartą kritikavo didžiulę Vašingtono karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir tvirtino, kad jei taptų prezidentu, greitai pasiektų taikos susitarimą su V.Putinu.
„Jei Donaldas Trumpas būtų prezidentas, Putinas dabar sėdėtų Kyjive. Jis kalba apie tai, kad „O, jis gali tai užbaigti jau pačią pirmą dieną“. Žinote, kas tai yra? Tai apie pasidavimą“, – nurodė K.Harris.
Tuo tarpu ukrainiečiai baiminasi, kad D.Trumpo pasiūlymas reikštų, jog Kyjivas bus priverstas atiduoti Rusijai nuo invazijos pradžios užgrobtas teritorijas Rytų Ukrainoje.
K.Harris pridūrė, kad jei bus išrinkta prezidente, ji taip pat stengsis išspręsti Ukrainos stojimo į NATO klausimą.
Programišiai nutraukė svarbiausių Rusijos televizijų transliacijas beveik visoje šalyje
06:41
Pirmadienį Rusijos valdžios institucijos paskelbė apie „precedento neturinčią“ kibernetinę ataką prieš Rusijos valstybinės žiniasklaidos infrastruktūrą, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Rusijos valstybinė televizijos ir radijo transliavimo kompanija (VGTRK) pranešė, kad naktį nežinomi asmenys įsilaužė į jos internetines paslaugas teikiančius puslapius per „precedento neturinčią“ ataką, o prokremliškas Rusijos naujienų portalas „Gazeta“ pranešė, kad dėl šios atakos buvo sustabdytos Rusijos valstybinių televizijos kanalų „Rossija-1“, „Rossija-24“, „Rossija Kultura“, „Karusel“ ir maždaug 80 regioninių televizijos ir radijo kompanijų transliacijos.
Laikraštis cituoja šaltinį Rusijos informacinio saugumo srityje, kuris teigė, kad kibernetinę ataką įvykdė programišių grupė „sudo rm-RF“, kuri, kaip įtariama, yra susijusi su Ukraina.
Ukrainos televizijos kanalas „Suspilne“, remdamasis savo šaltiniais, teigė, kad atsakomybę prisiėmė „sudo rm-RF“ ir kad VGTRK darbuotojai skundėsi, jog ataka ištrynė visą atsarginę informaciją.
Informacijos saugumo ekspertas laikraščiui „Gazeta“ sakė, kad įsilaužėliai greičiausiai naudojo šifravimo virusą, kuris ne tik užšifruoja, bet ir ištrina failus, ir įspėjo, kad VGTRK dabar turės pašalinti pažeidžiamumą ir atkurti atsargines savo sistemų kopijas.
VGTRK teigė, kad nepaisant atakos jos sistemos nepatyrė didelės žalos ir kad jos sistemos veikia normaliai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išreiškė paramą bendrovei ir kibernetinę ataką apibūdino kaip išpuolį prieš Rusijos ypatingos svarbos infrastruktūrą.
