Svarbiausios naujienos
- „Foreign Policy“: Kursko operacija Ukrainai atvėrė „trečiąją išeitį“ iš karo
- Daug gyrėsi ir patys sunaikino: versija, kodėl Kremlius numušė savo elitinį droną
- Rusijos reikalavimai auga: išdėstė, ko nori mainais į karo pabaigą
- V.Putinas liko vienas? Pasaulio lyderiai „pamiršo“ prezidento gimtadienį, teko švęsti kitaip
- Žymus istorikas T.Snyderis paanalizavo, ar tikrai Rusijos imperija baigiasi dabar
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV kariuomenė sudarė amerikietiškų ginklų sistemų, kurios galėtų padėti Ukrainai kare su Rusija, sąrašą
06:48
Vyriausiasis JAV kariuomenės vadas Europoje generolas Christopheris Cavoli parengė sąrašą amerikietiškų ginklų sistemų, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos kovą su Rusija, bet kurių prezidento Joe Bideno administracija dar nepateikė.
Pasak šaltinių, susipažinusių su praėjusį mėnesį Kongresui pateikta įslaptinta ataskaita, C.Cavoli rekomendacijos apima Jungtinę priešlėktuvinę atremiamąją raketą (JASSM) ir ryšių sistemą „Link 16“ – saugų tinklą, kurį NATO naudoja oro ir priešraketinės gynybos koordinavimui gerinti.
Nepaisant to, kad Ukraina ne kartą prašė suteikti šias sistemas, JAV jų nesuteikė, greičiausiai dėl nuogąstavimų, kad pažangi JAV technologija pateks į Rusijos rankas, ypač „Link 16“ sistemos atveju. Be to, JAV pareigūnai abejojo tokių iš oro paleidžiamų raketų, kaip JASSM, naudingumu Ukrainai prieš tai nenustačius pranašumo ore.
Ukraina ir toliau siekia gauti iš JAV pažangesnės ginkluotės, taip pat stengiasi panaikinti amerikietiškų ilgojo nuotolio raketų sistemų naudojimo apribojimus.
Neseniai Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė išsamų sąrašą prioritetinių taikinių Rusijoje, į kuriuos jis norėtų smogti JAV tiekiamomis raketomis ATACMS, teigė šaltiniai.
Nors J.Bidenas blokuoja JAV tolimojo nuotolio sistemų naudojimą smūgiams Rusijos gilumoje, jis neatmetė naujausio V.Zelenskio prašymo, tačiau liko neįsipareigojęs. Abu vadovai susitarė tęsti diskusijas, nors, pareigūnų nuomone, mažai tikėtina, kad JAV artimiausiu metu pakeis savo poziciją dėl tolimojo nuotolio raketų.
Šių svarstymų metu JAV paramos Ukrainai ateitis tebėra abejotina, ypač artėjant prezidento rinkimams ir kilus neaiškumams dėl ilgalaikės karinės pagalbos po 2025 m.
Rusija sako numušusi 47 ukrainiečių dronus
10:33
Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad per naktį numušė 47 ukrainiečių dronus, beveik pusę jų – virš pasienyje esančio Briansko regiono.
„Oro gynyba perėmė ir sunaikino 47 ukrainiečių dronus“, 24 iš jų – virš Briansko srities, kuri ribojasi su Ukraina, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Apie 13 dronų buvo sunaikinta virš Azovo jūros, o likusieji – virš regionų, kurie ribojasi su Ukraina arba yra netoli jos, teigė ji.
Rusija beveik kasdien praneša numušanti Ukrainos dronų virš savo teritorijos.
Kyjivas teigia, kad smūgius, kurie dažnai nukreipti į energetikos objektus, rengia atsakydamas į Rusijos vykdomus Ukrainos bombardavimus.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina sustiprino smūgius prieš Rusijos energetikos sektorių, siekdamas sumažinti pajamas, kuriomis Maskva finansuoja jau trečius metus trunkančią invaziją.
D.Trumpas slapta perdavė V.Putinui tuo metu deficitinius „Covid-19“ testus
09:59
2020 m. tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas slapta perdavė Vladimirui Putinui koronaviruso testus, nors jų tuomet trūko pačioms Jungtinėms Valstijoms, o pasibaigus kadencijai daug kartų kalbėjosi su Rusijos lyderiu, rašoma „Washington Post“ redaktoriaus pavaduotojo Bobo Woodwardo išleistoje dokumentinėje knygoje „Karas“.
Laikraštis cituoja knygos ištraukas.
Pažymima, kad pačioje pandemijos pradžioje JAV, kaip ir kitos šalys, susidūrė su testų ligai nustatyti trūkumu. Būtent tuo metu D.Trumpas slapta nusiuntė norimus testus V.Putinui asmeniniam naudojimui.
Dėl viruso „iš baimės nuščiuvęs V.Putinas“ priėmė atsargas, tačiau pasistengė viską išlaikyti paslaptyje, be kita ko, paprašė savo draugo amerikiečio niekam nesakyti apie siuntą. Knygos autorius teigia, kad tokiu būdu V.Putinas rūpinosi ne savo, o D.Trumpo politiniu įvaizdžiu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina numušė 21 rusų paleistą droną
09:28
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 21 rusų paleistą droną.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą trimis raketomis „Iskander-M/KN-23“ bei 22 atakos dronais.
Pavyko numušti 21 droną, o dar vienas bepilotis išskrido Rusijos link.
Oro gynyba veikė Odesos, Vinycios ir Kyjivo srityse.
Brianską sudrebino sprogimai: po dronų smūgio sproginėjo amunicijos sandėlis
09:24
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino didelį Rusijos amunicijos sandėlį Briansko srityje. Šaudmenys buvo laikomi po atviru dangumi, pažymėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Pasak jo, Ukrainos pajėgos smogė rusų amunicijos sandėliui netoli Karačevo miesto Briansko srityje. Tai buvo arčiausiai fronto linijos esantis Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios raketų ir artilerijos valdybos 67-asis arsenalas. A.Kovalenko nurodė, kad šis arsenalas yra vos už 114 km nuo sienos su Ukraina.
„Jame buvo laikoma amunicija, taip pat ir iš Šiaurės Korėjos atvežta. Turiu pažymėti, kad ji iš dalies buvo laikoma po atviru dangumi“, – komentavo jis.
Pasak Ukrainos karinio žurnalisto Andrijaus Caplienkos, Briansko srityje per dronų ataką įvyko sprogimas.
„GRAU 67-asis arsenalas, Karačevo miestas, Briansko sritis, šiąnakt didvyriškai „numušė“ visus dronus. Tačiau dėl kažkokių priežasčių pats pradėjo detonuoti“, – ironizavo jis.
Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas teigė, kad agresorės Rusijos priešlėktuvinė gynyba regione esą numušė 24 nepilotuojamus orlaivius.
Smūgiai Krasnodaro krašte
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai taip pat atakavo Jeisko miestą Rusijos Krasnodaro srityje, skelbia BBC Rusijos tarnyba, remdamasi vietos „Telegram“ kanalais.
„Ukrainos bepiločiai orlaiviai, remiantis Rusijos šaltinių pranešimais, ankstyvą trečiadienio rytą atakavo Rusijos miestą Jeiską, kuriame yra karinis aerodromas“, – rašoma tekste.
Jeiskas yra Krasnodaro krašte, Azovo pakrantėje, maždaug už 60 km per jūrą nuo Rusijos okupuoto Mariupolio.
„Toje vietovėje yra didelis karinis aerodromas, kurį jau ne kartą apšaudė Ukrainos bepiločiai“, – pažymėjo BBC žurnalistai.
Pasak vietos stebėsenos kanalo „Prygranichie“, virš Krasnodaro krašto užfiksuota „daug bepiločių orlaivių“.
Vėliau regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas teigė, kad Ščerbinovskio rajone buvo įvykdyta dronų ataka, o dėl neva krintančių bepiločių orlaivių nuolaužų buvo apgadintas privatus namas.
„Šabelsko kaime dėl nukritusių bepiločio orlaivio nuolaužų privačiame name buvo išdaužti langai ir sugadintas dujų vamzdis. Saugumo sumetimais dujos buvo atjungtos, gaisras užgesintas, nukentėjusiųjų nebuvo“, – teigė jis.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį iš spalio 8 į 9 d. priešlėktuvinės gynybos sistema tariamai numušė 47 Ukrainos bepiločius orlaivius – 24 virš Briansko srities, penkis virš Belgorodo srities, po du virš Kursko ir Rostovo sričių, vieną Krasnodaro srityje ir 13 virš Azovo jūros.
„Bloomberg“ įvertino, kad Kyjivas tampa lankstesnis dėl karo baigties
08:58
NATO aplinkai artimi pareigūnai teigė, kad Ukrainos sąjungininkai pastebi, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galimai ruošiasi perimti lankstesnį požiūrį, ieškodamas būdų, kaip padėti užbaigti brutalų Rusijos karą jo šalyje, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Ukrainos vadovas viešai sustiprino pagrindinius Kyjivo reikalavimus dėl karo užbaigimo, įskaitant visišką Rusijos pajėgų išvedimą iš okupuotų teritorijų ir Ukrainos narystę NATO. O šią savaitę V.Zelenskis dar kartą atmetė „derybas“ dėl Ukrainos suvereniteto ar teritorijos.
Tačiau, kaip pastebėjo „Bloomberg“, ilgų karo metų nualintai Ukrainai artėjant prie trečios žiemos, o Vakarų paramai silpnėjant ir horizonte nematant konflikto pabaigos, Ukrainos pareigūnai davė suprasti, kad yra pasirengę pripažinti, jog reikėtų pradėti derybas dėl jo pabaigos.
Ryškesnis besikeičiantis paveikslas turėjo paaiškėti šeštadienį, kada buvo suplanuotas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas Ramšteino formatu, tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas atidėjo kelionę, kad galėtų sutelkti dėmesį į uragano „Milton“ padarinių likvidavimą, o susitikimas Ramšteino oro pajėgų bazėje buvo atidėtas.
Šis susitikimas buvo svarbus kaip platforma, kurioje Ukrainos prezidentas bandytų užsitikrinti sąjungininkų paramą savo naujausiam „pergalės planui“, kuris apima „aiškius, konkrečius žingsnius teisingai karo pabaigai“.
Nors praėjusį mėnesį, kai V.Zelenskis pristatė šį planą J.Bidenui, demokratų kandidatei į prezidentes Kamalai Harris ir kitiems sąjungininkams, šis planas atgarsių nesulaukė.
Pažymima, kad Ukraina šią savaitę išsiuntė vyriausiuosius šalies pareigūnus atgal į Vašingtoną, kad šie derėtųsi dėl detalių.
Lemiantis ėjimas
Pasak su diskusijomis susipažinusio pareigūno, Jungtinės Valstijos paprašė Kyjivo parengti veiksmų planą, kuriame būtų nurodyta, ko jam reikia iki kitų metų, įskaitant karinę techniką, pagalbą pramonės plėtrai ir finansinę paramą.
V.Zelenskis pareiškė, kad visas plano detales atskleis, kai bus baigtos konsultacijos su sąjungininkais.
„Kviečiame savo partnerius apibrėžti, kaip jie įsivaizduoja šio karo pabaigą, Ukrainos vietą pasaulinėje saugumo architektūroje ir bendrus žingsnius, galinčius nukreipti šį karą į pabaigą“, – pirmadienį pareiškė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis griežtai atmeta bet kokias kalbas apie teritorijos atsisakymą. Ukrainos vyriausybė praėjusią savaitę paneigė, kad užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha praėjusį mėnesį per susitikimus Jungtinėse Tautose aptarė „teritorinius kompromisus“.
„Vis dėlto sąjungininkų spaudimas, kad būtų parengtas konkretesnis planas, kuriame būtų apsvarstyta, kaip galėtų baigtis dvejus su puse metų trukęs karas, didėja. Mūšio lauke susidariusi padėtis, įtemptas biudžetas Vakaruose ir, svarbiausia, lapkričio mėn. įvykusių JAV prezidento rinkimų rezultatai privertė sąjungininkus atidžiau apsvarstyti galimybę konfliktą užbaigti derybomis“, – rašo „Bloomberg“.
Vienas iš agentūros šaltinių svarstė, kad faktas, jog Kyjivas dar neatskleidė visų savo plano detalių, gali rodyti, kad Ukrainos pareigūnai išlaiko strateginio dviprasmiškumo elementą, kuris suteiktų jiems erdvės judėti toliau.
Narystė NATO
Suprantama, kad pagrindinis bet kokių būsimų derybų elementas bus Ukrainos narystė NATO – klausimas, kuris skaldo Ukrainos sąjungininkus.
Pasak pareigūnų, J.Bidenas patiria spaudimą aiškiai pakviesti Kyjivą prisijungti prie Aljanso. Ir nors mažai tikėtina, kad JAV prezidentas tai padarys, toks pasiūlymas laikomas potencialiu koziriu bet kokiose derybose su Kremliumi, pastebėjo „Bloomberg“.
Vienas iš pareigūnų, susipažinusių su diskusijomis, mano, kad bet kas, kas nesusiję su visateise naryste, Ukrainai sudarytų kliūtis derybose dėl paliaubų, ir pridūrė, kad tvirtos dvišalės saugumo garantijos, ypač su JAV, prilygtų Ukrainos narystei de facto.
Jo vertinimu, tai, kad Rusija narystę NATO laiko neperspektyvia, neaišku, kokia formulė galėtų suvienyti visas šalis prie derybų stalo.
Demokratų kandidatė į JAV prezidentus K.Harris pirmadienį atsisakė pasakyti, ar palaikys Ukrainos siekį įstoti į NATO, jei bus išrinkta, tačiau tvirtino, kad Vašingtono derybos su Maskva be Kyjivo yra neįmanomos.
Tuo tarpu respublikonų kandidatas Donaldas Trampas pažadėjo greitai užbaigti karą, jei grįžtų į Baltuosius rūmus, ir nebūtinai Kyjivo sąlygomis.
„Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad Europai kelia nerimą ne tik situacija Jungtinėse Valstijose, bet spaudžia ir fiskaliniai suvaržymai. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė kitų metų biudžete numatė mažiau lėšų Ukrainai, vietoje to pasikliaudama sudėtingu planu gauti paskolų finansavimą iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Prancūzija pati kovoja su didėjančiu deficitu.
„Be Vakarų, Kyjivas susiduria su reikalavimu, ypač iš vadinamųjų globaliųjų pietų šalių, aktyviau siekti taikos proceso, į kurį būtų įtraukta Rusija. V.Zelenskio planas izoliuoti Maskvą užsitikrinant tokių šalių kaip Kinija, Indija ir Brazilija paramą įstrigo, nes buvo primygtinai reikalaujama, kad Kremliui būtų suteikta vieta prie derybų stalo“, – teigiama straipsnyje.
V.Orbanas: D.Trumpas nelauks inauguracijos, kad užtikrintų „taiką“ Ukrainoje
07:26
Jei Donaldas Trumpas bus perrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu, jis nelauks inauguracijos, kad galėtų imtis veiksmų karui Ukrainoje nutraukti. Tai spaudos konferencijoje Strasbūre pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, rašo „Politico“.
„D.Trumpas imsis veiksmų nedelsiant, todėl mes, Europos lyderiai, negalime gaišti laiko, nes nuo rinkimų iki naujojo prezidento inauguracijos nepraeis du ar trys mėnesiai, kaip paprastai būna. Pirmiausia turime reaguoti intelektualiai, filosofiškai, paskui strategiškai, o tada kuo greičiau imtis veiksmų“, – sakė V.Orbanas.
Politikas priminė, kad lapkričio 7 d. Budapešte numatytas neformalus Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas. Jis vyks praėjus dviem dienoms po JAV prezidento rinkimų.
Pasak V.Orbano, šis neformalus aukščiausiojo lygio susitikimas yra „tinkamiausia proga aptarti, ką kiekvienas atskirai ir kaip bendruomenė turėtume galvoti apie rezultatus (Rusijos karo prieš Ukrainą – red. past.) ir kaip įvertinti, ką reikia daryti po to“.
ES: Serbija turi kovoti su Rusijos dezinformacija
06:50
Serbija turi imtis skubių priemonių kovai su Rusijos manipuliavimu žiniasklaida ir kišimusi į jos veiklą, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos Sąjungos (ES) diplomatinės tarnybos atstovas spaudai.
Toks raginimas pasirodė kitą dieną po to, kai ši problema buvo paminėta žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ataskaitoje.
„Europos Sąjunga pritaikė sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai, įskaitant RT, kurios transliacijos ES ir iš ES yra sustabdytos“, – AFP sakė ES išorės reikalų atstovas Peteris Stano.
„Ši žiniasklaida, įskaitant RT visomis formomis, tapo Kremliaus karo prieš Ukrainą priemone ir informacijos sklaidos bei manipuliavimo kanalu“, – teigė jis.
P.Stano komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai RSF Europos ir Balkanų padalinio vadovas Pavolas Szalai AFP pareiškė, kad Serbija platina Kremliaus propagandą ignoruodama ES sankcijas Rusijos žiniasklaidai.
P.Szalai teigimu, Belgradas leidžia, kad Serbija, kandidatė į ES nares, būtų naudojama kaip „Kremliaus propagandos stiprintuvas Balkanuose“.
Kaip sakoma anksčiau šį mėnesį RFS paskelbtoje ataskaitoje, Rusijos valstybės finansuojamas naujienų kanalas RT (buvęs „Russia Today“) naudojasi savo biuru Belgrade tam, kad adaptuotų Kremliaus naratyvus prieš platindamas juos Pietryčių Europoje.
„Serbija, kaip kandidatė į ES nares, taip pat turi imtis skubių priemonių kovai su manipuliavimu užsienio informacija ir kišimusi“, – pažymėjo P.Stano.
„Serbijos neprisijungimas prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos šiuo atžvilgiu yra rimta problema, turinti įtakos stojimo deryboms“, – sakė jis.
Serbija nuo 2012-ųjų yra kandidatė į ES nares, bet labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, o jos istoriniai bei politiniai ryšiai su Rusija išlieka stiprūs.
Nors Belgradas Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, jis neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Maskvai.
JAV kariuomenė sudarė amerikietiškų ginklų sistemų, kurios galėtų padėti Ukrainai kare su Rusija, sąrašą
06:48
Vyriausiasis JAV kariuomenės vadas Europoje generolas Christopheris Cavoli parengė sąrašą amerikietiškų ginklų sistemų, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos kovą su Rusija, bet kurių prezidento Joe Bideno administracija dar nepateikė.
Pasak šaltinių, susipažinusių su praėjusį mėnesį Kongresui pateikta įslaptinta ataskaita, C.Cavoli rekomendacijos apima Jungtinę priešlėktuvinę atremiamąją raketą (JASSM) ir ryšių sistemą „Link 16“ – saugų tinklą, kurį NATO naudoja oro ir priešraketinės gynybos koordinavimui gerinti.
Nepaisant to, kad Ukraina ne kartą prašė suteikti šias sistemas, JAV jų nesuteikė, greičiausiai dėl nuogąstavimų, kad pažangi JAV technologija pateks į Rusijos rankas, ypač „Link 16“ sistemos atveju. Be to, JAV pareigūnai abejojo tokių iš oro paleidžiamų raketų, kaip JASSM, naudingumu Ukrainai prieš tai nenustačius pranašumo ore.
Ukraina ir toliau siekia gauti iš JAV pažangesnės ginkluotės, taip pat stengiasi panaikinti amerikietiškų ilgojo nuotolio raketų sistemų naudojimo apribojimus.
Neseniai Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė išsamų sąrašą prioritetinių taikinių Rusijoje, į kuriuos jis norėtų smogti JAV tiekiamomis raketomis ATACMS, teigė šaltiniai.
Nors J.Bidenas blokuoja JAV tolimojo nuotolio sistemų naudojimą smūgiams Rusijos gilumoje, jis neatmetė naujausio V.Zelenskio prašymo, tačiau liko neįsipareigojęs. Abu vadovai susitarė tęsti diskusijas, nors, pareigūnų nuomone, mažai tikėtina, kad JAV artimiausiu metu pakeis savo poziciją dėl tolimojo nuotolio raketų.
Šių svarstymų metu JAV paramos Ukrainai ateitis tebėra abejotina, ypač artėjant prezidento rinkimams ir kilus neaiškumams dėl ilgalaikės karinės pagalbos po 2025 m.
Atskleidė, kokia taktika Rusijos pajėgos naudojasi Vovčanske
06:21
Rusijos pajėgos Vovčanske taiko „pogrindžio šnipų“ taktiką – tunelių tarp rūsių kūrimą slaptam judėjimui.
Apie tai telemaratono eteryje pranešė operatyvinės-taktinės grupės „Charkivas“ atstovas Vitalijus Sarancevas. Pasak jo, rusai šią taktiką taikė ir Avdijivkoje. Į Rusijos Federacijos šturmo dalinius įvesti žmonės, kurie užsiima požeminių komunikacijų tiesimu.
„Negaliu pasakyti apie šio reiškinio masiškumą Vovčanske. Tačiau vis dėlto yra vietų, kur priešas bando judėti tarp namų, kurdamas požeminius nedidelius tunelius iš rūsio į rūsį“, – sakė V.Sarancevas.
Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė judėjimui naudoja ir kitas požemines komunikacijas. Jas aptikę Ukrainos kovotojai suduoda galingus smūgius.
