Svarbiausios naujienos
- Ukrainos pajėgos sunaikino „Shahed“ dronų sandėliavimo bazę Rusijoje
- V.Zelenskis prognozuoja karo pabaigą 2025 m.: tai lemia situacija fronte
- Šaltinis: norint padidinti Vakarų paramą Ukrainai, gali prireikti antro sukrėtimo, panašaus į Bučą
- Žiniasklaida išsiaiškino, kas JAV žvalgybai atskleidė V.Putino planą įsiveržti į Ukrainą
- Žymus istorikas T.Snyderis paanalizavo, ar tikrai Rusijos imperija baigiasi dabar
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai sugalvojo būdą, kaip apsaugoti Europą nuo D.Trumpo
09:52
Europai, Jungtinei Karalystei ir Ukrainai skubiai reikia „apsaugoti“ savo kolektyvinį saugumą ir įsteigti „NATO banką“, kuris padėtų finansuoti išlaidas gynybai, rašoma Jungtinės Karalystės ir Vokietijos analitikų ataskaitoje, kurią cituoja britų leidinys „The Guardian“.
Jei Donaldas Trumpas laimės kitą mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, jis gali greitai sumažinti Jungtinių Valstijų išlaidas gynybai Europoje, siekti primesti Ukrainai taikos susitarimą, pagal kurį jos teritorijos dalis liktų Rusijos rankose, ir net visiškai pasitraukti iš NATO, išskyrė analitikai.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad tokie žingsniai turėtų didelių pasekmių dalijimuisi žvalgybos informacija ir 5-ojo straipsnio – esminės NATO kolektyvinės savigynos nuostatos – funkcionavimui.
„Per pirmąją D.Trumpo kadenciją buvo atšauktos sutartys, sąjungininkams taikomi muitai ir giriamos autoritarinės vyriausybės. Europos lyderiai turi praktiškai ir prevenciškai sustiprinti Europos gynybą, saugumą ir atsparumą antrosios D.Trumpo prezidentavimo kadencijos atveju“, – rašėė vienas iš ataskaitos autorių Samas Goodmanas.
Šią ataskaitą parengė Naujosios diplomatijos projektas, kuriam patarinėja seras Davidas Manningas, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Vašingtone, ir Friedricho Eberto fondas, susijęs su kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partija (SDP).
Ji paskelbta ketvirtadienį Londone įvyksiančio naujojo NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy ir Ukrainos prezidento Volodymyo Zelenskio susitikimo išvakarėse.
D.Trumpas yra sakęs, kad jei laimės JAV rinkimus, jis pasakys Ukrainai, kad ji turi sudaryti susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Liko tik trys mėnesiai įtikinti jį, kad taikos kaina, kurios greičiausiai reikalaus Kremlius, yra nepriimtina, tvirtino ataskaitos autoriai.
„Siekiant sušvelninti antrojo D.Trumpo prezidentavimo poveikį, NATO šalys turėtų paremti sąjungininkų daugiašalės skolinimo institucijos, praktiškai NATO banko, sukūrimą“, – analitikus cituoja „The Guardian“.
Manoma, kad tai galėtų „padėti valstybėms sutaupyti milijonus būtiniausios įrangos įsigijimui, siūlyti mažas paskolų palūkanas Aljanso narėms ir įdiegti naują finansavimo liniją su ilgesniais grąžinimo terminais. Toks bankas būtų finansuojamas iš pradinių NATO narių įnašų mainais į įstatinį kapitalą“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinė Karalystė turėtų pasirengti pasirašyti arba atnaujinti saugumo susitarimus su Vokietija, Europos Sąjunga ir Prancūzija. Susitarimai galėtų apimti priešraketinės gynybos sistemų, degalų papildymo ore, orlaivių techninės priežiūros, oro transporto pajėgumų ir bendrų kibernetinių pajėgumų plėtojimą.
Taip pat siūloma Londonui garantuoti, kad jis dalysis žvalgybos informacija, gauta iš Aljanso „Penkios akys“, kuriame dalyvauja JAV, JK, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija.
Analitikai įvardijo ir kitas grėsmes, kurias gali sukelti D.Trumpo pergalė rinkimuose: JAV ir Europos diplomatinio bendravimo nutrūkimas, JAV karių ir karinio turto išvedimas iš Europos ir visuotinis muitų įvedimas, dėl kurio žlugtų Pasaulio prekybos organizacija.
Autoriai prognozuoja, kad D.Trumpo taikos planas Ukrainai greičiausiai žlugs, nes Rusija nori daugiau, nei D.Trumpas įsivaizduoja, o pasipriešinimą tariamai kapituliacijai jam gali būti per sunku ignoruoti.
Dr. Jade McGlynn, viena iš ataskaitos autorių iš „Naujosios diplomatijos projekto“, pažymėjo, kad „Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos lyderiai jau dabar turi aktyviai svarstyti priemones, kaip prevenciškai paremti Ukrainą tuo atveju, jei lapkritį D.Trumpas būtų perrinktas.“
Jos teigimu, nors D.Trumpas turės ribotas politines galimybes manevruoti Ukrainos politikos srityje, kai kalbama apie mirtinos pagalbos teikimą, strateginį dviprasmiškumą ir diplomatinius svertus, jis gali siekti pakenkti NATO aljansui ir pasinaudoti savo „taikos planu“, kad apribotų tolesnę pagalbą Ukrainai.
410 kilometrų nuo fronto: Ukraina smogė kariniam aerodromui Rusijoje
10:11
Praėjusią naktį Rusijos Adygėjos respublikoje esančiame Chanskajos kariniame aerodrome nudundėjo Ukrainos dronų sprogimai.
Kaip praneša kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės, remdamosi liudininkais, prieš kelias valandas bepiločiai lėktuvai atakavo Chanskajos karinį aerodromą netoli Chanskajos kaimo prie Maikopo. Vietos valdžios institucijos šios informacijos nekomentavo.
Viešai prieinamais duomenimis, šiame aerodrome dislokuota 272-oji mokomoji aviacijos Polocko Suvorovo ir Kutuzovo ordinų aviacijos bazė, 2-osios kategorijos Krasnodaro aukštosios karo aviacijos mokyklos Sovietų Sąjungos didvyrio Serovo vardo karo lakūnų mokykla.
Liudininkai paskelbė filmuotą medžiagą iš įvykio vietos. Vaizdo įraše matyti galingi blyksniai aerodrome, taip pat sprogimų garsai.
Pasak kanalo „ASTRA“, kuris remiasi NASA gaisrų stebėjimo sistema, po naktinio išpuolio netoli Chanskajos karinio aerodromo Adygėjoje buvo pastebėtas galingas gaisras.
Po kiek laiko paaiškėjo, kad per ataką buvo sunaikintas degalų sandėlis, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka.
Jis pažymėjo, kad karinis objektas yra už 410 kilometrų nuo kontaktinės linijos.
Anksčiau pranešta, kad trečiadienio naktį Ukrainos kariuomenė smogė dideliam Rusijos amunicijos sandėliui Briansko srityje. Pasak pranešimų, jame buvo laikomi Šiaurės Korėjos perduota amunicija ir didžioji dalis šaudmenų buvo po atviru dangumi.
Tai buvo arčiausiai fronto linijos esantis Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios raketų ir artilerijos valdybos 67-asis arsenalas. Pasak A.Kovalenkos, arsenalas yra vos už 114 km nuo sienos su Ukraina.
Rusija skelbia numušusi 92 ukrainiečių dronus
09:55
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį paskelbė, kad naktį numušė 92 ukrainiečių dronus, daugiausia šalies pietvakariuose.
Rusija apie savo teritorijoje numuštus Ukrainos dronus skelbia beveik kasdien, bet pateikiami skaičiai paprastai būna mažesni.
Kyjivas sako, kad dronus leidžia – dažnai taikydamasis į energetikos objektus – atsakydamas į Rusijos vykdomus Ukrainos teritorijos bombardavimus.
Rusijos gynybos ministerijos ketvirtadienio pranešime sakoma, kad 47 dronai buvo numušti virš Krasnodaro krašto, esančio šalies pietvakariuose prie Juodosios jūros.
15 dronų buvo numušti virš Azovo jūros, 12 – virš pasienyje esančios Kursko srities, o likę – virš kitų regionų, esančių prie ar netoli Ukrainos sienos, nurodė ministerija.
Kyjivas pastaraisiais mėnesiais aktyviau atakuoja Rusijos energijos sektorių, siekdamas mažinti pajamas, kurias Maskva naudoja karui Ukrainoje finansuoti.
Analitikai sugalvojo būdą, kaip apsaugoti Europą nuo D.Trumpo
09:52
Europai, Jungtinei Karalystei ir Ukrainai skubiai reikia „apsaugoti“ savo kolektyvinį saugumą ir įsteigti „NATO banką“, kuris padėtų finansuoti išlaidas gynybai, rašoma Jungtinės Karalystės ir Vokietijos analitikų ataskaitoje, kurią cituoja britų leidinys „The Guardian“.
Jei Donaldas Trumpas laimės kitą mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, jis gali greitai sumažinti Jungtinių Valstijų išlaidas gynybai Europoje, siekti primesti Ukrainai taikos susitarimą, pagal kurį jos teritorijos dalis liktų Rusijos rankose, ir net visiškai pasitraukti iš NATO, išskyrė analitikai.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad tokie žingsniai turėtų didelių pasekmių dalijimuisi žvalgybos informacija ir 5-ojo straipsnio – esminės NATO kolektyvinės savigynos nuostatos – funkcionavimui.
„Per pirmąją D.Trumpo kadenciją buvo atšauktos sutartys, sąjungininkams taikomi muitai ir giriamos autoritarinės vyriausybės. Europos lyderiai turi praktiškai ir prevenciškai sustiprinti Europos gynybą, saugumą ir atsparumą antrosios D.Trumpo prezidentavimo kadencijos atveju“, – rašėė vienas iš ataskaitos autorių Samas Goodmanas.
Šią ataskaitą parengė Naujosios diplomatijos projektas, kuriam patarinėja seras Davidas Manningas, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Vašingtone, ir Friedricho Eberto fondas, susijęs su kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partija (SDP).
Ji paskelbta ketvirtadienį Londone įvyksiančio naujojo NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy ir Ukrainos prezidento Volodymyo Zelenskio susitikimo išvakarėse.
D.Trumpas yra sakęs, kad jei laimės JAV rinkimus, jis pasakys Ukrainai, kad ji turi sudaryti susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Liko tik trys mėnesiai įtikinti jį, kad taikos kaina, kurios greičiausiai reikalaus Kremlius, yra nepriimtina, tvirtino ataskaitos autoriai.
„Siekiant sušvelninti antrojo D.Trumpo prezidentavimo poveikį, NATO šalys turėtų paremti sąjungininkų daugiašalės skolinimo institucijos, praktiškai NATO banko, sukūrimą“, – analitikus cituoja „The Guardian“.
Manoma, kad tai galėtų „padėti valstybėms sutaupyti milijonus būtiniausios įrangos įsigijimui, siūlyti mažas paskolų palūkanas Aljanso narėms ir įdiegti naują finansavimo liniją su ilgesniais grąžinimo terminais. Toks bankas būtų finansuojamas iš pradinių NATO narių įnašų mainais į įstatinį kapitalą“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinė Karalystė turėtų pasirengti pasirašyti arba atnaujinti saugumo susitarimus su Vokietija, Europos Sąjunga ir Prancūzija. Susitarimai galėtų apimti priešraketinės gynybos sistemų, degalų papildymo ore, orlaivių techninės priežiūros, oro transporto pajėgumų ir bendrų kibernetinių pajėgumų plėtojimą.
Taip pat siūloma Londonui garantuoti, kad jis dalysis žvalgybos informacija, gauta iš Aljanso „Penkios akys“, kuriame dalyvauja JAV, JK, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija.
Analitikai įvardijo ir kitas grėsmes, kurias gali sukelti D.Trumpo pergalė rinkimuose: JAV ir Europos diplomatinio bendravimo nutrūkimas, JAV karių ir karinio turto išvedimas iš Europos ir visuotinis muitų įvedimas, dėl kurio žlugtų Pasaulio prekybos organizacija.
Autoriai prognozuoja, kad D.Trumpo taikos planas Ukrainai greičiausiai žlugs, nes Rusija nori daugiau, nei D.Trumpas įsivaizduoja, o pasipriešinimą tariamai kapituliacijai jam gali būti per sunku ignoruoti.
Dr. Jade McGlynn, viena iš ataskaitos autorių iš „Naujosios diplomatijos projekto“, pažymėjo, kad „Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos lyderiai jau dabar turi aktyviai svarstyti priemones, kaip prevenciškai paremti Ukrainą tuo atveju, jei lapkritį D.Trumpas būtų perrinktas.“
Jos teigimu, nors D.Trumpas turės ribotas politines galimybes manevruoti Ukrainos politikos srityje, kai kalbama apie mirtinos pagalbos teikimą, strateginį dviprasmiškumą ir diplomatinius svertus, jis gali siekti pakenkti NATO aljansui ir pasinaudoti savo „taikos planu“, kad apribotų tolesnę pagalbą Ukrainai.
V.Zelenskis leidžiasi į kelionę po galingąsias Europos šalis
09:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pradeda kelionę po Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Italiją, kur, kaip numatoma, susitiks su šių šalių lyderiais.
Šios itin dinamiškos kelionės tikslas – užsitikrinti pagalbą prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, galinčius nepalankiai pakreipti paramos Kyjivui eigą.
Šiemet Ukraina gali susidurti su kol kas sunkiausia karo meto žiema, Rusijai pradedant naujus smūgius šalies elektros energijos tinklams ir žengiant į priekį ties rytine fronto linija.
Per kelionę Ukrainos lyderis sieks užsitikrinti kuo didesnę finansinę ir karinę paramą, nes Respublikonų partijos kandidatui Donaldui Trumpui iškovojus pergalę per lapkritį JAV vyksiantį balsavimą kiltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.
Per mažiau nei dvi paras V.Zelenskis susitiks su Prancūzijos, Vokietijos, JK ir Italijos vadovais jų šalyse.
Dauningo gatvės teigimu, Ukrainos vadovas ketvirtadienį Londone aplankys JK ministrą pirmininką Keirą Starmerį, taip pat susitiks su naujuoju NATO vadovu Marku Rutte.
Po pietų jis vyks į Paryžių, kur susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o vėliau, anot Italijos žiniasklaidos, turėtų vykti į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
Penktadienio rytą V.Zelenskis Vatikane dalyvaus audiencijoje pas popiežių Pranciškų, ir tą pačią dieną, pasak Vokietijos vyriausybės atstovės, Berlyne susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Šeštadienį planuotas svarbus Ramšteino formato susitikimas su tarptautiniais sąjungininkais buvo atidėtas, nes JAV prezidentas Joe Bidenas atšaukė suplanuotą kelionę į Europą, kad galėtų sutelkti dėmesį į Floridą siaubiančio uragano Miltonas keliamą grėsmę.
Lemtingi JAV rinkimai
V.Zelenskis nuolat primena, kad jo šaliai desperatiškai reikia daugiau pagalbos, kad būtų atstatyta karo pusiausvyra ir galiausiai užtikrinta pergalė, Rusijai užėmus dešimtis mažų miestų ir kaimų šalies rytuose.
Jis taip pat nori gauti leidimą naudoti sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, tiekiamus tolimojo nuotolio ginklus kariniams taikiniams Rusijos gilumoje smogti.
Ukraina, kovodama su Rusijos invazija, kliaujasi milijardine Vašingtono finansine ir karine pagalba, o lapkritį vyksiantys JAV prezidento rinkimai gali turėti lemiamą reikšmę karo eigai.
D.Trumpas yra pažadėjęs greitai nutraukti karą, jei bus išrinktas, o Kyjivas baiminasi, kad jo pergalės atveju bus priverstas vardan taikos daryti didžiulius kompromisus Maskvos naudai.
Viceprezidentė Kamala Harris, demokratų kandidatė, yra sakiusi, kad nesusitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu taikos derybose, jei jose nebus atstovaujama ir Ukrainai.
V.Zelenskis atmeta bet kokį taikos planą, pagal kurį Rusijai būtų atiduota teritorija, ir teigia, kad Maskva, norėdama pasiekti ilgalaikę taiką, privalo iš Ukrainos išvesti visus savo karius.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:22
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 665 200 karių, spalio 10 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 080 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 945 tankų, 17 765 šarvuotų kovos mašinų, 26 314 automobilių ir degalų cisternų, 19 263 artilerijos sistemų, 1 225 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 976 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 16 767 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Baltieji rūmai „rimtai susirūpinę“ dėl įtariamų D.Trumpo ir V.Putino pokalbių
07:48
Joe Bideno administracija yra „rimtai susirūpinusi“ dėl pranešimų, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas slapta skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, per spalio 9 d. surengtą brifingą sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė ir vyresnioji patarėja Karine Jean-Pierre.
V.Putinas ir D.Trumpas kalbėjosi net septynis kartus po to, kai pastarasis 2020 m. paliko postą, pranešė Vakarų žiniasklaidos leidiniai, remdamiesi žurnalisto naujausia spalio viduryje pasirodysiančia Bobo Woodwardo knyga "Karas".
Jiedu esą kalbėjosi dar tada, kai D.Trumpas esą spaudė respublikonus blokuoti 60 mlrd. dolerių pagalbos Kyjivui paketą.
„Ar turime rimtų nuogąstavimų? Taip, jei tai tiesa“, – ketvirtadienį sakė K.Jean-Pierre, pažymėdama, kad negali patvirtinti, jog kuris nors iš pokalbių įvyko.
„Nepamirškime, tai kelia susirūpinimą, ypač kai žinome, kad buvęs prezidentas lobizavo prieš didesnę pagalbą Ukrainai – kad Ukraina galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė ji.
D.Trumpui siekiant perrinkimo šių metų lapkritį, jo požiūris į Ukrainą toliau skaldo respublikonus ir kelia nerimą Ukrainos sąjungininkams. D.Trumpas kritikavo prezidentą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad jis nesugebėjo „susitarti“ su Rusija, ir atsisakė tiesiai pasakyti, kad remia Ukrainos pergalę.
Ukraina teigia sunaikinusi dronų saugyklą Rusijos pietuose
07:28
Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos sunaikino Rusijos pietiniame Krasnodaro regione esantį karinį objektą, kuriame buvo laikomi šimtai atakos dronų.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose, kurie esą buvo nufilmuoti tame regione, nakties danguje matyti didelis ugnies kamuolys.
Ukrainos kariuomenė per „Telegram“ pranešė, kad „atakavo „Shahed“ dronų saugojimo bazę netoli Oktiabrskio Rusijos Krasnodaro krašte (...); ten buvo laikoma apie 400 atakos dronų“.
„Sunaikinus „Shahed“ dronų saugojimo bazę, gerokai sumažės Rusijos okupantų galimybės terorizuoti civilius Ukrainos miestuose ir kaimuose“, – priduriama pranešime.
Krasnodaro regionas yra į rytus nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio prie Juodosios jūros, maždaug už 150 km nuo Ukrainos kontroliuojamų fronto zonų.
„Shahed“ yra Irano sukurtas dronas kamikadzė. Juos Maskva plačiai naudoja per pustrečių metų trunkančią invaziją į Ukrainą.
Rusija nepakomentavo Ukrainos kariuomenės pranešimo.
Krasnodaro krašto vietos valdžios institucijos pranešė, kad Oktiabrske kilo gaisras sandėlyje ir kad ugnis apėmė apie 800 kvadratinių metrų plotą.
„Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – platformoje „Telegram“ nurodė Krasnodaro operatyvinis štabas.
Likviduoti gaisro buvo pasitelktos ugniagesių komandos. Aplinkinė teritorija buvo aptverta, nes užsidegė netoliese esanti augmenija, sakoma pranešime.
Pentagonas teigia, kad Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą viršija 600 tūkst. karių
06:58
Nuo visiškos invazijos į Ukrainą pradžios Rusija patyrė daugiau kaip 600 tūkst. karių aukų, trečiadienį pranešė naujienų svetainė „Defense News“, remdamasi aukšto rango Pentagono pareigūnais.
Šis skaičius pateikiamas itin pražūtingu Rusijos kariams karo etapu. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitomis, rugsėjis buvo antras pagal mirtingumą Rusijos kariams mėnuo nuo 2022 m. vasario mėn.
Spartėjantys nuostoliai yra neproporcingi Maskvos teritoriniams laimėjimams, spalio 9 d. sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.
„Rusijos nuostoliai, vėlgi tiek žuvusiųjų, tiek sužeistųjų kovoje, vien per pirmuosius karo metus viršijo visus sovietų nuostolius bet kuriame konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo kartu sudėjus“, – sakė pareigūnas.
Pareigūnas teigė, kad vis didėjančios aukos fronte gali trukdyti Rusijos kariuomenės telkimo pastangoms, todėl Kremlius bus spaudžiamas inicijuoti naują mobilizacijos bangą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vengė skelbti didesnę mobilizacijos kampaniją dėl savo didelio nepopuliarumo Rusijoje. Vietoj to kariuomenė griebėsi nuteistųjų verbavimo, jaunų šauktinių mobilizacijos ir viliojo karius didesniu darbo užmokesčiu bei privilegijomis.
Rusija taip pat gali sulaukti karių paramos iš Šiaurės Korėjos, kuri gali pradėti siųsti reguliarius dalinius į Ukrainą, spalio 8 d. sakė Pietų Korėjos gynybos ministras.
Per Rusijos raketos smūgį Ukrainos Odesos regione žuvo 6 žmonės
06:40
Per Rusijos balistinės raketos smūgį uosto infrastruktūrai Ukrainos pietiniame Odesos regione trečiadienį žuvo šeši žmonės ir dar 11 buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.
Pasak regiono gubernatoriaus Oleho Kiperio, išpuolio metu nukentėjo civilinis konteinerinis laivas su Panamos vėliava.
„Žuvo šeši žmonės (...). Visi žuvusieji yra Ukrainos piliečiai“, – platformoje „Telegram“ teigė O.Kiperis.
Vėliau jis pranešė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 11 žmonių.
„Per pastarąsias keturias dienas tai jau trečias išpuolis prieš civilinį laivą“, – pridūrė gubernatorius.
Rusija viso karo metu taikosi į Ukrainos Odesos regioną, smogdama laivams ir grūdų sandėliams, Kyjivo teigimu, neteisėtai bandydama sunaikinti eksporto pajėgumus.
Iki Rusijos invazijos 2022-ųjų vasarį pradžios Ukraina buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, tačiau nuolatiniai išpuoliai prieš jos uostus ir saugyklas smarkiai apribojo jos produkciją.
Ši ataka įvykdyta praėjus dviem dienoms po to, kai Odesos uoste Rusijos raketa pataikė į laivą su Palau vėliava ir, pasak vietos valdžios institucijų, žuvo vienas jame buvęs žmogus.
JAV pareigūnai atskleidė, kiek laiko Ukraina gali išlaikyti teritoriją Kursko srityje
06:28
Remiantis JAV vertinimais, Ukrainos pajėgos galės išlaikyti užgrobtą teritoriją Rusijos Kursko srityje kelis mėnesius ar ilgiau, spalio 9 d. agentūrai „Bloomberg“ sakė aukšto rango JAV pareigūnai.
Rugpjūčio pradžioje Ukraina pradėjo tarpvalstybinį įsiveržimą į Kursko sritį ir, kaip teigiama, užėmė apie 100 gyvenviečių ir daugiau kaip 1 300 kvadratinių kilometrų. Rusija rugsėjo mėn. pradėjo kontrpuolimą regione, kuris, kaip pranešama, buvo minimalios sėkmės.
Pasak aukšto rango amerikiečių pareigūnų, JAV vertinimu, Ukraina gali dar kelis mėnesius išlaikyti teritoriją Kursko srityje.
Pareigūnai teigė, kad kelis mėnesius kentę baisų amunicijos trūkumą, Ukrainos kariai dabar gauna nuolatinį šovinių tiekimą.
Sąjungininkų pastangos sustiprinti Kyjivo artilerijos amunicijos atsargas padėjo pagerinti tiekimo grandinę. Čekijos vadovaujama amunicijos tiekimo iniciatyva jau vykdo tiekimus ir siekia iki šių metų pabaigos siųsti Ukrainai nuo 80 iki 100 tūkst. šovinių per mėnesį.
Rusijos kontrpuolimas Kursko srityje taip pat dar neišstūmė Ukrainos karių iš regiono. Rugsėjo 18 d. Ukrainos kariuomenė teigė, kad kontrpuolimas sustabdytas, o Rusija atgavo tik kelias gyvenvietes.
Vietoj to Maskva sutelkė dėmesį į savo triuškinamą žygį Rytų Ukrainoje, artėdama prie Donecko srities miestų Pokrovsko ir Torecko.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kursko įsiveržimu pavyko atitraukti dalį Rusijos kariuomenės nuo Ukrainos fronto linijos, tačiau apie bendrą operacijos sėkmę dar „per anksti spręsti“.
V.Zelenskis taip pat teigia, kad puolimas padėjo Ukrainos karo belaisviams, nes papildė šalies „mainų fondą“, leidžiantį keistis belaisviais su Rusija.
Rusijos teritorijos užgrobimu siekiama pagerinti Ukrainos derybines pozicijas būsimose taikos derybose, rugpjūčio 16 d. sakė V.Zelenskio štabo viršininko Andrijaus Jermako patarėjas Mychailo Podoliakas.
