Svarbiausios naujienos
- NATO paskelbė didelio masto branduolines pratybas
- Ukraina gali tikėtis amerikietiškų raketų, kurios pasiekia Maskvą
- „Corriere della Sera“: Ukraina pasiruošusi nutraukti kovas palei dabartinę fronto liniją, bet nori kai ko mainais
- 410 kilometrų nuo fronto: Ukraina smogė kariniam aerodromui Rusijoje
- Ne taip pastatei automobilį: R.Kadyrovas nusprendė siųsti į karą eismo taisyklių pažeidėjus
- Žymus istorikas T.Snyderis paanalizavo, ar tikrai Rusijos imperija baigiasi dabar
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Įvardijo, kiek metrų Ukrainos verta vieno Rusijos kario gyvybė
09:48
Nuslūgus Ukrainos reido į Kursko sritį entuziazmui, vėl ėmė dominuoti pagrindinis Rusijos puolimas palei fronto liniją. Ukrainos kariai traukiasi spaudžiami lėto Rusijos kariuomenės veržimosi Donbase, kur ji turi didelę skaičiaus ir ugnies galios persvarą.
Kaip rašo žurnalas „The Economist“, remdamasis Ukrainos šaltiniais, Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Vuhledaro, o Torecko sektoriuje kovos tęsiasi, tačiau kol kas neužfiksuota jokių reikšmingų laimėjimų.
Nepaisant to, Rusijai dar nepavyko užimti tokių svarbių miestų kaip Časiv Jaras ir Pokrovskas. Pastarasis tebėra svarbus Ukrainos logistikos centras, tačiau Rusijos kariai, dėl jo kovodami, įstrigo. Visą rugpjūtį daug kalbėta apie neišvengiamą Pokrovsko žlugimą, tačiau Rusijos puolimas sulėtėjo ir per pastarąsias tris savaites jos pajėgoms nepavyko pasiekti jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų.
Pasak buvusio Vokietijos gynybos pareigūno Nico Lange'o, Rusija neturi pakankamai pajėgų pradėti plataus masto puolimą prieš Pokrovską, nors jos artilerija ir yra arti miesto. Pokrovsko užėmimas leistų Rusijai tęsti puolimą į centrinę Ukrainą ir sutrikdyti logistiką pietiniame Donbase.
Tačiau, net jei operacija būtų sėkminga, ji galėtų trukti kelis mėnesius ir atnešti didelių nuostolių Rusijos kariams.
Žvėriški nuostoliai
Nepaisant nuogąstavimų dėl galimo Ukrainos gynybos žlugimo, Kyjivas ir toliau laikosi strategijos palaipsniui atiduoti teritoriją, tuo pat metu padarant kuo daugiau nuostolių priešui, pažymėjo „The Economist“.
Rusijos nuostoliai, ypač žmonių ir technikos, kasdien didėja iki tūkstančio karių, o sovietinių šarvuočių atsargos gali baigtis jau kitais metais.
Pasak Ukrainos misijos prie ESBO vadovo pavaduotojos Natalijos Kostenko, Rusijos kariuomenė praranda po vieną karį kiekviename 2,5 kv.m okupuotos Ukrainos teritorijos plote, rašo naujienų agentūra „UkrInform“.
„Rusijos karinė vadovybė labai pasikliauja „patrankų mėsos“ taktika, demonstruodama, kad ji gali daryti pažangą tik tokia kaina, kuri bet kuriai kitai šaliai būtų nepriimtina. Apskaičiuota, kad kiekvienas 2,5 kvadratinio metro plotas Rusijos pažangos Ukrainoje kainuoja Rusijai kainuoja vieno kario gyvybę“, – pažymėjo ji ESBO Bendradarbiavimo saugumo forumo posėdyje.
N.Kostenko nurodė, kad pats naujausias to pavyzdys – Vuhledaro užėmimas.
„Rusijos pajėgoms pavyko įtvirtinti šio miesto kontrolę tik po šimtų kasdienių bandymų pralaužti Ukrainos gynybą. Nors Rusijos propaganda tai jau paskelbė strategine pergale, tikrovė yra tokia, kad net ir turint vyraujančią gyvosios jėgos, artilerijos ir aviacijos kiekį, Rusijos kariams prireikė dvejų metų, kad perimtų šio miesto kontrolę, kurį jie visiškai sunaikino“, – sakė ji.
Karo studijų instituto analitikai anksčiau pranešė, kad Rusija mūšyje dėl Pokrovsko neteko mažiausiai penkių šarvuočių divizijų, o tai labai susilpnino jos pozicijas.
Taip pat sumažėjo Rusijos artilerijos pranašumas, nors ji vis labiau priklauso nuo nepatikimos amunicijos iš Šiaurės Korėjos. Metų pradžioje artilerijos apšaudymų santykis buvo 10:1 Rusijos naudai, dabar šis skirtumas sumažėjo iki 2,5:1. Tai tapo įmanoma dėl padidėjusio šovinių tiekimo iš sąjungininkų ir pačios Ukrainos produkcijos, taip pat dėl sėkmingų smūgių Rusijos amunicijos sandėliams.
Nepavyko pasiekti tikslo
„The Economist“ straipsnyje pabrėžiama, kad Rusijai nepavyko pasiekti pagrindinio puolimo tikslo.
„Nepaisant dabartinio nusivylimo Ukrainos perspektyvomis, Rusija toli gražu nepasiekė savo pagrindinio tikslo – iki šių metų pabaigos nustatyti Donecko ir Luhansko sričių kontrolę. Ir nors Rusija buvo užsibrėžusi tikslą išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities iki šio mėnesio pradžios, dabar atrodo, kad tai užtruks daug ilgiau ir tam prireiks gerokai daugiau pajėgų.“
Tačiau, anot N.Lange'o, Rusija daro pažangą „informaciniame kare“.
Mintis, kad Ukraina negali laimėti, vis dažniau tampa savaime išsipildančia pranašyste, kuria Vakarų lyderiai naudojasi kaip pretekstu apriboti karinę paramą. Atsiranda dėsningumas: pažadėta pagalba teikiama pavėluotai arba visai neteikiama.
Kaip pastebėjo JAV analitikas Phillipsas O'Brienas, JAV karinės pagalbos Ukrainai suma šiais metais, palyginti su 2023 m., gerokai sumažėjo.
Panašius vertinimus išsakė ir žymus JAV karybos ekspertas Michaelas Koffmanas, kurio teigimu leidiniui „Intelligencer“, Rusijos kiekybinė persvara mūšio lauke Ukrainoje gali pradėti mažėti dar iki šių metų pabaigos.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant Rusijos tęsiamo nuožmaus spaudimo Ukrainai, jos pajėgos yra gerokai išsekusios ir susiduria su rimtais apribojimais.
„Tikėtina, kad Rusijos pranašumas mūšio lauke pradės mažėti artėjant žiemai ir vėliau, iki 2025 m.“, – kalbėjo M.Koffmanas, Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis, besispecializuojantis Rusijos klausimais.
Tačiau ekspertas pabrėžė, kad, nors Kyjivas gali viltingai laukti subjurusių orų, artimiausiu metu Rusijai nepritrūks išteklių, bet jos puolamųjų operacijų tempas gerokai sulėtės.
„Tai gali suteikti Ukrainai vilties, nes Rusijos žengimas į rytus tebėra lėtas, o jį lydi dideli gyvosios jėgos ir technikos nuostoliai“, – interviu metu dėstė ekspertas.
Įvardijo, kiek metrų Ukrainos verta vieno Rusijos kario gyvybė
09:48
Nuslūgus Ukrainos reido į Kursko sritį entuziazmui, vėl ėmė dominuoti pagrindinis Rusijos puolimas palei fronto liniją. Ukrainos kariai traukiasi spaudžiami lėto Rusijos kariuomenės veržimosi Donbase, kur ji turi didelę skaičiaus ir ugnies galios persvarą.
Kaip rašo žurnalas „The Economist“, remdamasis Ukrainos šaltiniais, Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Vuhledaro, o Torecko sektoriuje kovos tęsiasi, tačiau kol kas neužfiksuota jokių reikšmingų laimėjimų.
Nepaisant to, Rusijai dar nepavyko užimti tokių svarbių miestų kaip Časiv Jaras ir Pokrovskas. Pastarasis tebėra svarbus Ukrainos logistikos centras, tačiau Rusijos kariai, dėl jo kovodami, įstrigo. Visą rugpjūtį daug kalbėta apie neišvengiamą Pokrovsko žlugimą, tačiau Rusijos puolimas sulėtėjo ir per pastarąsias tris savaites jos pajėgoms nepavyko pasiekti jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų.
Pasak buvusio Vokietijos gynybos pareigūno Nico Lange'o, Rusija neturi pakankamai pajėgų pradėti plataus masto puolimą prieš Pokrovską, nors jos artilerija ir yra arti miesto. Pokrovsko užėmimas leistų Rusijai tęsti puolimą į centrinę Ukrainą ir sutrikdyti logistiką pietiniame Donbase.
Tačiau, net jei operacija būtų sėkminga, ji galėtų trukti kelis mėnesius ir atnešti didelių nuostolių Rusijos kariams.
Žvėriški nuostoliai
Nepaisant nuogąstavimų dėl galimo Ukrainos gynybos žlugimo, Kyjivas ir toliau laikosi strategijos palaipsniui atiduoti teritoriją, tuo pat metu padarant kuo daugiau nuostolių priešui, pažymėjo „The Economist“.
Rusijos nuostoliai, ypač žmonių ir technikos, kasdien didėja iki tūkstančio karių, o sovietinių šarvuočių atsargos gali baigtis jau kitais metais.
Pasak Ukrainos misijos prie ESBO vadovo pavaduotojos Natalijos Kostenko, Rusijos kariuomenė praranda po vieną karį kiekviename 2,5 kv.m okupuotos Ukrainos teritorijos plote, rašo naujienų agentūra „UkrInform“.
„Rusijos karinė vadovybė labai pasikliauja „patrankų mėsos“ taktika, demonstruodama, kad ji gali daryti pažangą tik tokia kaina, kuri bet kuriai kitai šaliai būtų nepriimtina. Apskaičiuota, kad kiekvienas 2,5 kvadratinio metro plotas Rusijos pažangos Ukrainoje kainuoja Rusijai kainuoja vieno kario gyvybę“, – pažymėjo ji ESBO Bendradarbiavimo saugumo forumo posėdyje.
N.Kostenko nurodė, kad pats naujausias to pavyzdys – Vuhledaro užėmimas.
„Rusijos pajėgoms pavyko įtvirtinti šio miesto kontrolę tik po šimtų kasdienių bandymų pralaužti Ukrainos gynybą. Nors Rusijos propaganda tai jau paskelbė strategine pergale, tikrovė yra tokia, kad net ir turint vyraujančią gyvosios jėgos, artilerijos ir aviacijos kiekį, Rusijos kariams prireikė dvejų metų, kad perimtų šio miesto kontrolę, kurį jie visiškai sunaikino“, – sakė ji.
Karo studijų instituto analitikai anksčiau pranešė, kad Rusija mūšyje dėl Pokrovsko neteko mažiausiai penkių šarvuočių divizijų, o tai labai susilpnino jos pozicijas.
Taip pat sumažėjo Rusijos artilerijos pranašumas, nors ji vis labiau priklauso nuo nepatikimos amunicijos iš Šiaurės Korėjos. Metų pradžioje artilerijos apšaudymų santykis buvo 10:1 Rusijos naudai, dabar šis skirtumas sumažėjo iki 2,5:1. Tai tapo įmanoma dėl padidėjusio šovinių tiekimo iš sąjungininkų ir pačios Ukrainos produkcijos, taip pat dėl sėkmingų smūgių Rusijos amunicijos sandėliams.
Nepavyko pasiekti tikslo
„The Economist“ straipsnyje pabrėžiama, kad Rusijai nepavyko pasiekti pagrindinio puolimo tikslo.
„Nepaisant dabartinio nusivylimo Ukrainos perspektyvomis, Rusija toli gražu nepasiekė savo pagrindinio tikslo – iki šių metų pabaigos nustatyti Donecko ir Luhansko sričių kontrolę. Ir nors Rusija buvo užsibrėžusi tikslą išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities iki šio mėnesio pradžios, dabar atrodo, kad tai užtruks daug ilgiau ir tam prireiks gerokai daugiau pajėgų.“
Tačiau, anot N.Lange'o, Rusija daro pažangą „informaciniame kare“.
Mintis, kad Ukraina negali laimėti, vis dažniau tampa savaime išsipildančia pranašyste, kuria Vakarų lyderiai naudojasi kaip pretekstu apriboti karinę paramą. Atsiranda dėsningumas: pažadėta pagalba teikiama pavėluotai arba visai neteikiama.
Kaip pastebėjo JAV analitikas Phillipsas O'Brienas, JAV karinės pagalbos Ukrainai suma šiais metais, palyginti su 2023 m., gerokai sumažėjo.
Panašius vertinimus išsakė ir žymus JAV karybos ekspertas Michaelas Koffmanas, kurio teigimu leidiniui „Intelligencer“, Rusijos kiekybinė persvara mūšio lauke Ukrainoje gali pradėti mažėti dar iki šių metų pabaigos.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant Rusijos tęsiamo nuožmaus spaudimo Ukrainai, jos pajėgos yra gerokai išsekusios ir susiduria su rimtais apribojimais.
„Tikėtina, kad Rusijos pranašumas mūšio lauke pradės mažėti artėjant žiemai ir vėliau, iki 2025 m.“, – kalbėjo M.Koffmanas, Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis, besispecializuojantis Rusijos klausimais.
Tačiau ekspertas pabrėžė, kad, nors Kyjivas gali viltingai laukti subjurusių orų, artimiausiu metu Rusijai nepritrūks išteklių, bet jos puolamųjų operacijų tempas gerokai sulėtės.
„Tai gali suteikti Ukrainai vilties, nes Rusijos žengimas į rytus tebėra lėtas, o jį lydi dideli gyvosios jėgos ir technikos nuostoliai“, – interviu metu dėstė ekspertas.
Mobilizacijos klausimas Rusijoje: taktika, kaip Kremlius ieško mirti pasirengusių karių
09:19
Rusijoje vis dažniau susiduriama su naujų karių verbavimo problema. Vienkartinė išmoka stojant į kariuomenę vis didinama ir ieškoma kitų gudrybių, kad būtų įvykdyta Kremliaus reikalaujama kvota, komentare leidiniui „Postimehe“ rašo saugumo ekspertas Erkkis Koortas. Jis apžvelgia metodus, ko griebiasi Kremlius, norėdamas papildyti karių gretas.
Maskvos agresyviam karui nuolat reikia naujų karių, tačiau jų rasti darosi vis sunkiau. Nuolat didėjanti išmoka rusams, kurie eina į karą kovoti, rodo, kad sunku rasti naujų karių, nes priešingu atveju nereikėtų didinti išmokos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija surengė ataką Odesoje: įkalino žmones po griuvėsiais
09:17
Vėlų ketvirtadienio vakarą Rusijos pajėgos balistinėmis raketomis atakavo Odesos regioną, žuvo keturi žmonės, tarp jų – paauglys.
Pasak Odesos srities karinės administracijos vadovo Oleho Kiperio, per ataką buvo sugriautas dviejų aukštų pastatas, kuriame gyveno ir dirbo civiliai gyventojai.
„Žmonės buvo įstrigę po griuvėsiais. Valstybinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai išgelbėjo keturis žmones, dar trys žmonės, deja, žuvo po griuvėsiais. Tarp žuvusiųjų yra 43 metų moteris, 22 metų vaikinas ir 16 metų mergina. Dar viena moteris nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, dar 10 žmonių buvo sužeisti, devyni paguldyti į ligoninę. Keturi iš sužeistųjų yra sunkios būklės.
Teisėsaugos institucijos šiuo metu fiksuoja dar vieno Rusijos nusikaltimo padarinius.
Penktadienį ryte Odesos srities prokuratūros spaudos tarnyba paskelbė, kad smūgis buvo suduotas spalio 10 d. apie 22.35 val. civilinei infrastruktūrai. Preliminariai Odesos rajoną atakavo balistinė raketa „Iskander-M“.
Šią savaitę tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos kariuomenė atakavo Odesos sritį balistinėmis raketomis. Spalio 9 d. vakare buvo pataikyta į viename iš Odesos uostų stovėjusį ir su Panamos vėliava plaukiojantį civilinį konteinerinį laivą „Shui Spirit“. Laivas gabeno saulėgrąžų aliejų. Pasak Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministro Vitalijaus Kovalio, tai buvo humanitarinė pagalba Palestinai pagal Jungtinių Tautų užsakymą.
Per smūgį žuvo 8 žmonės, du iš jų nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Ligoninėje tebėra daug sužeistųjų. Visi jie buvo Ukrainos piliečiai, kurie išpuolio metu buvo darbe.
Ukrainos pajėgos sunaikino rusų sraigtasparnį
09:11
Ketvirtadienį Ukrainos pajėgos Charkivo kryptimi numušė Rusijos sraigtasparnį, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Apskritai Rusijos nuostoliai šia kryptimi siekė 63 žuvusius ir sužeistus kariškius, tris sunaikintas artilerijos sistemas, dvi šarvuotas kovos mašinas, sraigtasparnį Mi-8, 14 bepiločių orlaivių ir keturias transporto priemones.
Be to, Ukrainos kariškiai apgadino tris artilerijos sistemas, keturias transporto priemones ir du specialiosios technikos vienetus.
Rugpjūčio 30 d. Vovčansko karinės administracijos vadovas Tamazas Gambarašvilis teigė, kad miestas yra 90 proc. sugriautas, jame liko tik 20 gyventojų. Pasak jo, iki Rusijos puolimo gegužės mėn. deokupuotame Vovčanske gyveno apie 3 tūkst. gyventojų.
Rugsėjo 13 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių operacijos Rusijos Kursko srityje dėka pavyko sustabdyti priešą Charkivo kryptimi ir sulėtinti jo veržimąsi į Donecko sritį.
Rugsėjo 18 d. Charkivo srities administracijos vadovas Vitalijus Sarancevas pranešė, kad gynybos pajėgos sustiprino savo pozicijas netoli Lipcių Charkivo srityje, priversdamos priešą pereiti į gynybą ir likti be logistinio aprūpinimo.
Vėliau Charkivo vadovybė pranešė, kad nuo gegužės 10 d. iki rugsėjo 21 d. Charkivo kryptimi rusų užpuolikai prarado daugiau kaip 16 tūkst. karių.
Po kelių dienų paskelbta, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai išvadavo Vovčansko agregatų gamyklą ir išlaisvino trisdešimt gamyklos pastatų nuo rusų.
Kyjivas: Rusijoje mirė sulaikyta ukrainiečių reporterė
07:51
Ukrainiečių žurnalistė, kurią rusai sučiupo jai rengiant reportažus iš okupuotos Rytų Ukrainos, Rusijoje mirė, ketvirtadienį sakė vienas Ukrainos pareigūnas.
Viktorija Roščyna, kuriai šį mėnesį būtų suėję 28-eri, dingo pernai rugpjūtį, nuvykusi į rusų kontroliuojamą Rytų Ukrainą rengti reportažo.
Žinių apie ją nebuvo iki balandžio, kai jos tėvas gavo laišką iš Rusijos gynybos ministerijos, kuriame buvo nurodyta, kad žurnalistė yra sulaikyta Rusijoje, sakė Ukrainos pagrindinė žurnalistų sąjunga.
V.Roščynos sulaikymo aplinkybės nėra aiškios, taip pat neaišku, kur ji buvo laikoma Rusijoje.
„Deja, patvirtinta informacija apie Viktorijos mirtį“, – ketvirtadienį sakė Ukrainos karo belaisvių koordinavimo centro atstovas Petro Jacenka.
O.Syrskis: Rusija į Kursko sritį iš viso perkėlė 50 tūkst. karių
07:31
Rusija į Kursko regioną perkėlė apie 50 tūkst. karių, taip susilpnindama savo pozicijas fronte Ukrainoje. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Sirskis dokumentiniame filme, kuris buvo transliuojamas per teletiltą spalio 10 d., praneša „Suspilne“ .
Kaip pažymėjo vyriausiasis vadas, Rusijos vadovybė šias pajėgas perkėlė iš kitų frontų, kuriuose priešas vykdė puolamąsias operacijas.
„Žinome, kad į Kursko kryptį iš kitų krypčių buvo perkelta apie 50 tūkst. karių“, – sakė O.Syrskis.
Generolas taip pat pažymėjo, kad dėl Rusijos pajėgų perkėlimo į Kursko sritį susilpnėjo priešo grupuotės kituose rajonuose, ypač Zaporižios ir Chersono srityse bei Kramatorsko fronto ruože.
„Tai, žinoma, palengvino mums vykdyti gynybinę operaciją“, – apibendrino vyriausiasis vadas.
Ukrainos pajėgos pateko į „žiaurią“ pasalą Kursko srityje: atskleidė nuostolius
06:37
Rugpjūčio 6 d. Ukrainos pajėgos pirmą kartą įsiveržė į Rusijos Kursko sritį, o rugsėjo 12 d. atskiros Ukrainos pajėgos pradėjo antrą įsiveržimą, siekdamos susijungti su pagrindinėmis pajėgomis ir įkalinti tūkstančius Rusijos karių.
Tačiau, kaip rašo „Forbes“ analitikas Davidas Axas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, regis, įstrigo į pietus nuo Veselojės miesto ir ten buvo „žiauriai užkluptos“, bei prarado vertingiausią įrangą.
Pasak analitiko, apie rugsėjo 20 d. Ukrainos pajėgos su vokiečių gamybos kovos mašinomis „Marder“, švedų kovos mašinomis CV90 ir tankais „Strv 122“ judėjo pagrindiniu keliu, jungiančiu Veseloję su Gluškovu. Tačiau ten jos susidūrė su 106-ąja oro desanto divizija.
Naudodami minas, artileriją, prieštankines raketas ir bepiločius orlaivius, rusai atrėmė ukrainiečių puolimą, rašo D.Axas:
„Šią savaitę 106-osios oro desanto divizijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad sunaikinta 15 ar 16 ukrainiečių transporto priemonių, tarp jų – geriausios ukrainiečių kovos mašinos: vienas ar du CV90, „Marder“, M-2 ir „Stryker“.
Kursko operacijoje Ukraina naudoja kai kurias geriausias brigadas ir batalionus. Tačiau net ir šiems elitiniams junginiams sunkiai sekasi prasiveržti pro Veseloję ir Gluškovą, rašo analitikas.
Ir kol ukrainiečiai nesugebės pasistūmėti pagrindiniu keliu, jungiančiu šias gyvenvietes, jų tikslas – susitikti su pagrindinėmis pajėgomis – liks neįgyvendintas.
Rusams šiame rajone taip pat sunkiai sekasi, be to, jie praranda daug technikos. Tačiau problema, kaip pažymi D.Axas, yra ta, kad rusai gali prarasti daug daugiau įrangos.
Kaip anksčiau skelbė „Bloomberg“, Ukraina galės išlaikyti užimtas teritorijas Rusijos Kursko srityje kelis mėnesius ar net ilgiau, nes Rusijos kariai vykdo tik ribotas kontratakas, daugiausia dėmesio skirdami operacijoms Rytų Ukrainoje.
Nuviliančios naujienos
Rusijos pajėgos prasiveržė pro kairįjį Ukrainos gynybos pajėgų Kursko grupuotės flangą. Apie tai praneša stebėsenos projektas „DeepState“.
„Itin baisi diena šiandien Novoivanivkos rajone: artileristams ir dronų pilotams teko stoti į mūšį. Priešas pastaruoju metu sukaupė daug technikos ir gyvosios jėgos. Pirmieji bandymai, nors ir pasiekė taktinės sėkmės prie Snagostų, galiausiai buvo visiškai sustabdyti. Iki šios dienos“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad dabar priešas bando įsitvirtinti Novoivanivkos ir Žaliojo Šliacho gyvenviečių rajone. Analitikai pabrėžė, kad „susiklostė itin nepatikima taktinė padėtis šiaurėje esantiems gretimiems daliniams“.