Karas Ukrainoje. „Mano šalis pasirinko blogio kelią“: Rusijos kariai slapta padeda ukrainiečiams

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos kariai

Ukrainos specialiosios tarnybos turi šimtus ar net tūkstančius savo agentų Rusijos kariuomenėje. Jie vykdo ne tik šnipinėjimo, bet ir sabotažo misijas, rašo „The Telegraph“.

Publikacijos autorius kalbėjosi su partizaninio judėjimo „Ateš“, kuris iš pradžių buvo įkurtas Kryme 2022 m. vasarą, o dabar gerokai išplėtė savo veiklą, atstovais. Šiuo metu judėjimui priklauso daugiau kaip 2000 pogrindininkų, kurie slapčia veikia visoje okupuotoje Ukrainos teritorijoje, pačioje Rusijoje ir net prasiskverbia gilyn į Rusijos armiją.

„Mes nuolat augame. Beveik nuo pat pradžių prie mūsų jungiasi rusų kariai, kurie padeda mums gauti informacijos tiek fronto linijose, tiek Krymo ir Rusijos užnugaryje. Tačiau dabar pastebime, kad Rusijos kariškių, prisijungiančių prie mūsų gretų, gerokai padaugėjo. Jie yra pagrindinis įrankis, padedantis mums kovoti, vykdyti svarbias sabotažo ir žvalgybos užduotis“, – sakė „Ateš“ atstovas.

Ši partizaninė grupė bendradarbiauja su Ukrainos žvalgyba, taip pat su kitais pasipriešinimo judėjimais, pasikliaudama geromis vietinių gyventojų žiniomis apie savo kraštą ir vis dažniau – pačiais rusų kariais.

Dešimtys prieš savo valią į karą įtrauktų rusų tapo vertingu aktyvu. Pasak pašnekovo, mūšio lauke rusai teikia informaciją apie karių judėjimą, ginklų ir šaudmenų tiekimą, vadų judėjimą ir vadaviečių išsidėstymą.

Rusijos aerodromuose ukrainiečių agentai praneša apie orlaivių tipą, skaičių ir būklę, taip pat apie oro gynybos sistemas, skrydžių tvarkaraščius ir degalų bei šaudmenų sandėlius. Kai kurie dalyvauja rizikingose operacijose, gadina įrangą ir ginklus, kelia gaisrus, kad pakenktų ir atskleistų savo pozicijas.

Laikraštis „The Telegraph“ kalbėjosi su keliais Rusijos kariais, kurie stojo į pogrindinės kovos su V.Putino režimu kelią. Praėjusiais metais „Ateš“ teigė, kad 4000 Rusijos karių jau išklausė internetinį kursą, kaip „išgyventi karą“ gadinant savo įrangą.

Visų pirma jis cituoja istoriją apie rusų šauktinį, kuris padegė savo dalinio blindažą prie pat fronto linijos kažkur kairiajame Dniepro krante. Ugnis persimetė į kaimyninio dalinio blindažą, o vaikinas stebėjo, kaip jo bendražygiai, veltui bandydami išgelbėti šaudmenis ir ginklus, patiria nudegimus.

„Kilo panika, tiršti dūmai nuo gaisro ir apšaudymas iš ukrainiečių pusės. Kol jie bandė užgesinti gaisrą ir išgelbėti maisto ir ginklų atsargas, ugnis išplito dideliame plote. Daug karių patyrė nudegimų. Gerai pažinojau tą vietovę, nes buvau ten ilgą laiką. Manau, kad savo darbą atlikau gerai, gal net daugiau nei gerai. Rezultatai pranoko mūsų lūkesčius“, – sakė jis.

Pažymima, kad dabar šis karys toliau kovoja, bet jau Ukrainos pusėje.

Dar vienas „Ateš“ grupės užverbuotas rusų karys dirba oro pajėgų bazėje, esančioje už kelių šimtų kilometrų nuo Ukrainos sienos, sekdamas lėktuvų judėjimą ir ginklų pristatymą. Šiame aerodrome, kurį agentas apibūdina kaip „vieną didžiausių kovai parengtų aerodromų Rusijoje“, bazuojasi vieni pažangiausių Rusijos naikintuvų, atsakingų už reguliarius raketų smūgius Ukrainos miestams.

„Čia aš veikiu kaip „Ateš“ akys ir ausys“, – sakė karys žurnalistams. Tai rizikingas darbas, už kurį, kaip jis žino, gresia kaltinimai išdavyste ir dešimtmečiai kalėjimo. „Bet aš suprantu, kas yra blogis ir kas yra gėris. Deja, mano šalis pasirinko blogio kelią“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį jis perdavė informaciją apie naikintuvų bombonešių Su-34 perdislokavimą į kitus Rusijos gilumoje esančius aerodromus, kurie, pasak jo, vėliau tapo Ukrainos taikiniais.

„Ateš“ atstovas spaudai sakė, kad didžiausia jų judėjimo sėkmė buvo Juodosios jūros laivyno būstinės Sevastopolyje sunaikinimas. Čia taip pat padėjo rusų kareivis, kuris papasakojo apie planuojamą laivyno vadų susitikimą, o Ukraina pasinaudojo šia informacija, kad laiku suduotų smūgį.

Jurijus Felštinskis

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis rusų kilmės istorikas, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Jurijus Felštinskis įsitikinęs – Vladimirą Putiną į valdžią delegavusios specialiosios tarnybos dabar stiprios kaip niekada ir net mirus diktatoriui karas Ukrainoje vargu ar pasibaigs tą pačią sekundę.

Ekspertas įsitikinęs, kad šalį šiuo metu valdo ir svarbiausius sprendimus priima kolegialus organas, o diktatoriumi laikomas V.Putinas, mirties atveju, bus pakeistas dar nespėjus atšalti kūnui.

Anot J.Felštinskio, FSB dabar yra stipri kaip niekada, o Vakarai vis dar galvoja, kad gal galima kaip nors „susitarti geruoju“, kai tuo metu Rusija siunčia savo žvalgus, papirkinėja politikus ir vykdo užsakomąsias žmogžudystes už šalies ribų.

Jis pabrėžia, kad Vakarų žiniasklaida vis dar pernelyg naivi, o specialiųjų tarnybų „projektų“ esama net tarp patikimais įprastų laikyti naujienų portalų. J.Felštinskis davė interviu 15min.

Interviu skaitykite čia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos kariai

Rusijos kariai pasistūmėjo iki 7 kilometrų gilyn į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupuotę Kursko srityje ir sustojo, jie nebeturi jėgų ir priemonių žengti toliau, sakė karo ekspertas Olehas Ždanovas.

Tuo pat metu Rusijos aviacija toliau viską lygina su žeme savo teritorijoje – „griaunami kaimai ir miesteliai“, patvirtino ekspertas.

„Padėtis Kursko srityje pradeda aiškėti. Priešas įsiveržė, yra patvirtinimas. Iki 7 kilometrų jie pasistūmėjo gilyn į mūsų grupuotę, ir ten sustojo. Jėgų ir priemonių nebėra. nėra antrojo ešelono pastangoms didinti, nėra rezervo sėkmei plėtoti“, – sakė jis.

Eksperto teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „metodiškai“ stumia rusų karius iš prarastų pozicijų „iš abiejų pusių“: „Kiek ilgai jie ten išsilaikys, sunku pasakyti.“

O.Ždanovas pridūrė, kad rusai patiria milžiniškų nuostolių.

„Matyt, dabar Rusijos vadovybei vėl teks spręsti klausimą, kur atitraukti rezervus, kad juos būtų galima perkelti į Kursko sritį“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į kovų Charkivo srityje mažėjimo tendenciją.

„Scanpix“ nuotr./Elonas Muskas „Starlink“ interneto svetainės fone

Rusijos pajėgų Ukrainoje efektyvumas gerokai padidėjo nuo tada, kai jos pradėjo aktyviai naudoti „Starlink“ palydovinius terminalus. Apie tai praneša laikraštis „The Washington Post“.

Pažymima, kad šių terminalų tiekimas Rusijai draudžiamas pagal JAV sankcijas. Tačiau Rusijoje veikia juodoji „Starlink“ rinka.

Ukrainos kariai, su kuriais kalbėjosi publikacijos autoriai, asmeniškai kritikavo Eloną Muską už tai, kad jo bendrovė nepakankamai stengiasi užkirsti kelią rusams naudotis „Starlink“ terminalais. Jie abejoja, ar amerikiečių milijardierius tikrai turi noro spręsti šią problemą dėl to, kad jis, jų nuomone, tikriausiai palankiai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu.

„Starlink“ terminalai Rusijos armijoje

Kaip pažymi laikraštis, prasidėjus plataus masto karui, Rusijos kariai daugiausia pasikliaudavo radijo ryšiu, kad perduotų, ką mato ir daro mūšių metu. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos rėmėsi internetiniu ryšiu per „Starlink“ terminalus, ir tai buvo didelis pranašumas. Dabar rusai irgi naudoja „Starlink“, sako Ukrainos kariuomenės pareigūnai.

Vienas 72-osios mechanizuotosios brigados, kuri nuo 2022 m. gynė Vuhledaro rajoną ir neseniai buvo priversta pasitraukti, karininkas apibūdino Rusijos naudojimąsi „Starlink“ kaip vieną iš svarbių veiksnių greta jų kiekybinio pranašumo.

Ukrainos kariškių teigimu, puolime dalyvaujančios Rusijos pajėgos dabar naudoja „Starlink“ ryšį, kad koordinuotų savo šturmus ir artilerijos bei bombardavimo smūgius.

„Anksčiau rusai negalėjo kontroliuoti kai kurių savo judesių, manevrų, artilerijos, pėstininkų“, – sakė 93-iosios mechanizuotosios brigados dronų būrio vadas Jevhenas. Dabar ši padėtis pasikeitė, sakė jis.

Kur rusai gauna „Starlink“ terminalus

Laikraščio atlikta analizė parodė, kad „Starlink“ terminalus Rusijoje galima laisvai įsigyti už tūkstančio dolerių kainą, kuri nėra daug didesnė nei jų kaina kitose šalyse. Terminalai yra susieti su užsienio telefono numeriais ir pašto dėžutėmis, kad nebūtų blokuojami.

Šiais terminalais prekiaujančių Maskvos parduotuvių „klientų aptarnavimo“ pokalbių svetainėse vartotojai sako, kad „Starlink“ rinkinius lengva nusipirkti ir užregistruoti užsienyje. Dauguma jų įsigyjami Europoje ir gabenami per Jungtinius Arabų Emyratus. Vienas tiekėjas sakė, kad Europos Sąjungoje įsigytų įrenginių ryšys gali būti užblokuotas po 90 dienų naudojimo; viena iš išeičių – užsiregistruoti su ukrainietiškais duomenimis.

Kaip išspręsti problemą

Kaip rašo „The Washington Post“, kompanija „Starlink“ gali išjungti atskirus terminalus pagal jų identifikacinius numerius arba blokuoti signalą ištisoms planetos paviršiaus teritorijoms. Su „Starlink“ susipažinęs šaltinis leidinio autoriui sakė, kad bendrovė techniškai gali nustatyti aktyvių terminalų buvimo vietą, remdamasi jų pingais į palydovus, tačiau gali būti sunku atpažinti naudotoją „priešakinėje fronto zonoje“, kur ukrainiečių ir rusų pajėgos veikia labai arti viena kitos.

Žurnalistų paklausti, Pentagonas ir „SpaceX“ sakė, kad kovoja su „Starlink“ problema Rusijos armijoje, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pokrovskas

Galimas Pokrovsko praradimas bus ne tik karinis pralaimėjimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bet ir sukels rimtų ekonominių problemų Ukrainai. Apie tai rašo „Foreign Policy“.

Leidinyje pateikiamas pesimistinis vaizdas apie tai, kas vyksta šiame fronto ruože. Jame teigiama, kad rusai „kasdien priartėja prie jo keliomis myliomis“, o tai, ukrainiečių teigimu, yra labai perdėtas vertinimas. 

Publikacijos autorius Pokrovską taip pat vadina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „pagrindiniu logistikos ir transporto mazgu“ ir „vartais į likusios Donecko srities dalies užkariavimą“ ir net neva į Dnipro miesto užėmimą. Nors pastarasis yra net už 150 km į šiaurės vakarus ir jį saugo didžiuliai vandens barjerai, kuriuos įveikti itin sunku – Dniepro ir Samaros upės. 

„Tačiau Pokrovsko žlugimas gali turėti dar klastingesnį poveikį Ukrainos gebėjimui toliau kovoti. Šiame mieste išgaunama didžioji dalis anglių, naudojamų šalies plieno ir metalurgijos pramonėje, kuri kadaise buvo Ukrainos ekonomikos pagrindas ir vis dar yra antras pagal dydį sektorius, nors gamyba sumažėjo iki mažiau nei 1/3 prieškarinio lygio“, – priduriama leidinyje.

Pažymima, kad akmens anglis yra būtina ketaus gamybai ir maitina daugumą senųjų Ukrainos plieno gamybos krosnių, kurios savo ruožtu užtikrina didelę Ukrainos pramonės eksporto dalį. 

Ukrainos metalurgija dėl anglies šaltinių praradimo nebūtinai sustotų, tačiau jai taptų sunkiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje, nes tektų pasikliauti importuojamomis anglimis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų smūgio sunaikinti jūriniai konteineriai

Rusija nuo rugsėjo mėnesio atnaujino raketų atakas prieš Odesą, siekdama užkirsti kelią Ukrainos grūdų ir kitų maisto produktų eksportui. Atakuodamas grūdų laivus Kremlius gali netyčia išprovokuoti karą su NATO, rašo „The Telegraph“.

Pastarosiomis savaitėmis rusai raketomis jau pataikė į kelis ukrainietiškus grūdus gabenančius laivus. Nors rusai šias atakas aiškina neva tuo, kad laivai gabeno ginklus, jokių tai patvirtinančių įrodymų išties nėra.

Tačiau šių atakų tikslas akivaizdus, rašo „The Telegraph“, – atimti iš Ukrainos pajamas iš maisto produktų eksporto ir išprovokuoti pasaulinių maisto produktų kainų kilimą, kad pasaulis dar aktyviau spaustų Ukrainą ir priverstų ją nedelsiant sudaryti taiką su Rusija. Nepaisant to, kad išpuoliai prieš civilius laivus savaime yra karo nusikaltimas, Rusijos veiksmai gali netyčia sukelti karą su NATO, rašo leidinys.

Kaip aiškina straipsnio autorius, Rusija turi ribotas galimybes tiesiogiai sekti laivų judėjimą vakarinėje Juodosios jūros dalyje. Iš tikrųjų rusai savo raketas turi paleisti tik maždaug į tą sektorių, kuriame, jų manymu, yra dar vienas civilinis grūdų vežėjas. Likusią darbo dalį turi atlikti raketos nukreipimo sistemos galvutė, kuri suranda laivą priartėjusi prie jo.

„Problema ta, kad pagrindinis raketos nukreipimo radaras yra labai paprastas. (...) Per kelias sekundes raketa turi nuspręsti, ką ji pasirinks: jei pro šalį plaukia kitas didesnis laivas arba jo vaizdą atitinka kažkas kitas su stipresniu radaro grįžtamuoju signalu, ji tikriausiai sutelks dėmesį į jį“, – rašo „The Telegraph“.

Leidinys pažymi, kad iš tiesų tokiomis aplinkybėmis Rusijos raketa galėtų pataikyti beveik į bet ką, taip pat ir įskridusi į Rumunijos, kuri yra NATO narė, teritoriją.

„Dėl mažytės radaro galvutės smūgis iš paprasto karo nusikaltimo virstų NATO 5-ojo straipsnio išbandymu ir galbūt branduoliniu karu. (...) Kiekviena tokia ataka yra kvailas lošimas, rizikuojant aukščiausiais statymais, o Putinas dabar vėl ir vėl mėto tuos kauliukus“, – perspėja publikacijos autorius.

Spalio 9 d. vakare rusai raketomis pataikė į su Panamos vėliava plaukiojantį civilinį konteinerinį laivą „Shui Spirit“. Spalio 10 d. naktį buvo žinoma apie šešis žuvusiuosius ir 11 sužeistųjų, iš kurių septynių būklė buvo sunki. Visi sužeistieji buvo Ukrainos piliečiai. Taip pat buvo sunaikintas humanitarinės pagalbos Palestinai krovinys.

Anksčiau okupantai Odesos uoste smogė su Palau vėliava plaukiojančiam civiliniam laivui „Optima“, kuris atplaukė pasikrauti krovinio. Per išpuolį žuvo 60-metis ukrainietis, dirbęs privačioje krovinių krovos bendrovėje. Taip pat buvo sužeisti penki užsieniečiai.

Spalio 6 d. naktį į užsienio laivą uoste pataikė balistinis smūgis. Jis turėjo plaukti į Italiją su kukurūzų kroviniu.

Socialinių tinklų nuotrauka/Vuhledaras

Nepaisant to, kad užėmė Vuhledarą ir kitas Donecko srities gyvenvietes, rusų okupantams nepavyks pasiekti strateginio tikslo, nes per kovas jie patiria didelių nuostolių. Tai Ukrainos televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pareiškė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas.

„Vuhledaro ir kitų karo zonoje esančių miestų praradimas yra labai skausmingas psichologiniu požiūriu. Niekas nenori prarasti miestų, dėl kurių vyko tokia įtempta kova. Tačiau prieš vadinant tai „strateginiu pralaimėjimu“, verta prisiminti, kad Rusija nesugeba visapusiškai pasinaudoti šiomis užgrobtomis teritorijomis. Nesvarbu, ar tai būtų Avdijivka, Bachmutas, ar Vuhledaras, rusai už nedidelius laimėjimus moka dešimtimis tūkstančių kareivių ir technikos“, – sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės karininkas.

Pasak jo, Rusijos armijos ištekliai yra riboti, todėl ji negali užimti didelių teritorijų ar, pavyzdžiui, pasiekti Dniprą. B.Hodgeso teigimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, naudodamasis dabartiniais ištekliais, taiko tinkamą taktiką, kad neleistų Rusijai pasiekti reikšmingų laimėjimų.

„Kartu pritariu sprendimui pradėti kontrpuolimą Kursko link, nes ši operacija rusams kelia rimtų problemų. Dėl to Putinas patiria konkretų spaudimą ir yra priverstas ieškoti sprendimo. Be to, tokiu būdu Ukraina įgyja sau geresnę derybinę poziciją, kai ateis tinkamas laikas deryboms“, – pabrėžė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas.

B.Hodgesas įsitikinęs, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija sutampa su JAV ir Europos strateginiais interesais.

„Be abejo, Ukrainos laukia dideli iššūkiai, tačiau verta prisiminti, kad karas su Rusija tęsiasi jau daugiau nei 10 metų ir, nepaisant visų Rusijos pranašumų, Ukraina vis dar kontroliuoja daugiau nei 80 proc. savo teritorijos, o jos ginkluotosios pajėgos toliau didėja ir stiprėja. Taigi išlieku optimistas, ypač jei Jungtinės Valstijos su naująja administracija ir Vokietija supras, kad Ukrainos pergalė atitinka mūsų strateginius interesus“, – reziumavo generolas.

Anksčiau rusų žurnalistai pranešė, kad elitinės Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados, dalyvavusios kovose dėl Vuhledaro, kurį Rusijos kariuomenė bandė užimti nuo 2022 m., nuostoliai siekia 2,4 tūkst. žmonių. Pažymima, kad tai yra 80 proc. dalinio sudėties, kokia buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios metu.

Tuo pat metu karinis ekspertas Jevhenas Dikijus sakė, kad užėmę Vuhledarą rusai teoriškai galėtų vystyti puolimą Dnipro ir Zaporižios kryptimi, tačiau priešas tam neturi pakankamai pajėgų.

„Shutterstock“/Donaldas Trumpas

Donaldas Trumpas turi aiškią persvarą prieš savo varžovę JAV prezidento rinkimuose Kamalą Harris karo Ukrainoje ir Artimųjų Rytų klausimais. Dienraščio „The Wall Street Journal“ apklausos duomenimis, daugiau rinkėjų mano, kad D.Trumpas geriau vadovautų šaliai per abu konfliktus.

„D.Trumpas lenkia K.Harris 50 proc. prieš 39 proc. apklaustųjų klausimu, kas geriau susidorotų su Rusijos karu Ukrainoje, ir turi dar didesnę persvarą – 48 proc. prieš 33 proc. apklaustųjų, kas geriau susidorotų su Izraelio ir „Hamas“ karu“, – rašo WSJ.

D.Trumpo pranašumą dėl abiejų konfliktų iš dalies palaiko nepriklausomi rinkėjai, iš kurių beveik pusė teigė, kad jis geriau susitvarkytų su Ukrainos ir Rusijos karu, palyginti su maždaug trečdaliu rinkėjų, kurie pirmenybę teikė K.Harris. Kare tarp Izraelio ir „Hamas“ 43 proc. nepriklausomų rinkėjų geriau įvertino D. Trumpą, 26 proc. tą patį sakė apie K.Harris, o likusieji nepasirinko nei vieno, nei kito.

Kartu apklausa parodė, kad užsienio politika rinkėjams nėra prioritetas, o svarbiausiu veiksniu renkantis kandidatą respondentai tebelaiko ekonomiką, po kurios seka imigracija ir sienų apsauga.

Apklausa buvo atlikta rugsėjo 28 d. – spalio 8 d., joje dalyvavo 2100 rinkėjų iš septynių valstijų, paklaida sudaro 2,1 procentinio punkto.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Benas Hodgesas – JAV atsargos generolas

Rusija nedrįs panaudoti branduolinio ginklo, nes tai turės katastrofiškų pasekmių pirmiausia jai pačiai. Tai pareiškė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas Ukrainos žiniasklaidai.

Kartu jis pabrėžė, kad pasaulis turėtų rimtai vertinti branduolinę grėsmę, nes Rusija turi tūkstančius šių ginklų ir šiai šaliai akivaizdžiai nerūpi, kiek žmonių gali žūti, net jei jie yra rusai.

„Todėl neįmanoma ignoruoti tokios grėsmės. Vis dėlto manau, kad tikimybė, jog Rusija iš tikrųjų panaudos branduolinius ginklus, yra labai labai maža, nes ji iš to negauna jokios realios naudos. Nauda Rusijai yra pati grėsmė. Jie mato, kad šis grasinimas veikia, ypač prieš JAV ir Vokietiją, nes dėl to mes vengiame tam tikrų veiksmų“, – sakė B.Hodgesas.

Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės karininkas pažymėjo, kad Rusijos lyderis branduolinius ginklus naudoja daugiau grasinimams, nei iš tikrųjų yra pasirengęs juos panaudoti. Pasak jo, kai Rusija juos panaudos, tai nustos būti tik grasinimu, o pasekmės jai bus katastrofiškos.

„Net Kinija ir Indija negalės toliau remti Rusijos, nes praras prieigą prie pigios naftos ir dujų, į kurias gali nusitaikyti JAV. Todėl, mano nuomone, tikimybė, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą, yra labai maža. Kai Putinas kalba apie naują doktriną arba rengia branduolines pratybas, visa tai yra informacinės operacijos, kuria siekiama nuolat priminti JAV: „Ei, mes turime branduolinį ginklą“, dalis. Jie mato, kaip mes reaguojame ir kiek esame susirūpinę. Dėl to mes esame faktiškai paralyžiuoti“, – aiškino B.Hodgesas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje pagrasino panaudoti branduolinius ginklus. Pasak jo, Vakarai esą naudoja Ukrainą kaip įrankį strateginiam Rusijos pralaimėjimui ir rengia Europą dalyvauti šioje „savižudiškoje avantiūroje“.

Karo ekspertas Petro Černykas taip pat apibūdino dabartinę Rusijos branduolinių ginklų būklę. Jis pažymėjo, kad priešo šachtinio tipo paleidimo įrenginiai yra degradavę kaip reiškinys.

„Jie negalės jų atkurti. O jeigu jie imsis atkūrinėti, iššvaistys milijardus dolerių. Tegul švaisto. Nepaisant didelio kitų metų biudžeto – daugiau nei 140 mlrd. dolerių – tai reiškia, kad teks atimti iš kažko kito. Visų pirma iš sviedinių gamybos“, – aiškino ekspertas.

VIDEO: Ukainos dronai „drakonai“ naikina rusų pozicijas

Ukainos dronai „drakonai“ naikina rusų pozicijas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos

Ukrainos kariuomenė atlieka vis daugiau bepiločių orlaivių patobulinimų, kad padidintų jų veiksmingumą, o dronai „drakonai“ tapo dar vienu puikiu tokios improvizacijos ir pritaikymo pavyzdžiu.

Kaip rašo „The New York Times“, kariai prie dronų pritvirtina kanistrus, iš kurių išpurškiamas termitas – išlydytas metalas, aliuminio ir geležies oksido mišinys, kuris dega apie 2400 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Užsidegęs jis sukelia savaime vykstančią reakciją, todėl jo beveik neįmanoma užgesinti.

Vjačeslavas, 68-osios atskirosios jėgerių brigados smogiamųjų dronų kuopos „Dovbušo širšės“ vadas, leidiniui pasakojo, kad tai padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms „išrūkyti“ rusų karius iš miško masyvų – liepsnos uždega augmeniją, kurią rusų kariai naudoja kaip priedangą, ir ją sudegina.

Vjačeslavas sako, kad nuo balandžio mėnesio, kai jo dalinys atvyko į Pokrovsko sritį, jis jau nukovė daugiau kaip 3000 rusų karių.

Dronai „drakonai“ – tai dar vienas revoliucinis žingsnis mūšio lauką pakeitusiame bepiločių orlaivių kare“, – rašo NYT.

Savo ruožtu rusai taip pat neilgai trukus pradėjo gaminti savo dronus „drakonus“. Rusijos „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose rusų kariai, naudodami dronus, laisto ugnimi Ukrainos karius.

Kaip rašo NYT, „drakonų dronai“ yra tik nedidelė sparčiai augančio dronų parko dalis. Jie dalyvauja skubiose ginklavimosi varžybose, kurių tikslas – diegti naujoves ir masiškai gaminti dronus, kurie skraido greičiau ir toliau, o kartu tampa vis mirtinesni.

Kadangi abi pusės planuoja gaminti vis daugiau dronų, patyrę pilotai tampa dar vertingesni ir daug sunkiau pakeičiami.

„Pilotai – kaip specialistai – yra verti aukso vertės – ir juos itin svarbu apsaugoti, – sako Vjačeslavas. – Vos tik aptikęs juos, priešas negaili resursų jų pozicijai sunaikinti.“