Svarbiausios naujienos
- Rusai Kursko srityje nušovė 9 paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius
- Analitikai: Ukrainos F-16 greičiausiai numušė Rusijos naikintuvą Su-34
- „The Washington Post“: pradėję nelegaliai naudoti „Starlink“ rusai ėmė efektyviau kariauti
- „The Telegraph“: Rusijos smūgiai Odesai gali sukelti karą su NATO
- B.Hodgesas: Kinija ir Indija negalės paremti Rusijos, jei ši panaudos branduolinius ginklus
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: Ukrainos F-16 greičiausiai numušė Rusijos naikintuvą Su-34
07:49
Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos naikintuvas F-16 greičiausiai numušė Rusijos naikintuvą Su-34 . Jei tai pasitvirtintų, tai būtų pirmas kartas, kai Ukrainos pajėgos sunaikino pilotuojamą Rusijos naikintuvą naudodamos Vakarų sąjungininkų suteiktą lėktuvą.
Tai teigiama Karo tyrimų instituto ( ISW) šeštadienio, spalio 12 d., ataskaitoje.
Rusijos karinis tinklaraštininkas, glaudžiai susijęs su Rusijos karinėmis oro pajėgomis, patvirtino, kad šeštadienį buvo prarastas naikintuvas Su-34, tačiau detalių nepateikė. Jis taip pat pažymėjo, kad žuvo lėktuvo įgula, tačiau patikino, kad tai nebuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio rezultatas, sakoma pranešime.
Kai kurie kiti kariniai tinklaraštininkai teigia, kad naikintuvas galėjo būti prarastas dėl techninio gedimo arba įgulos klaidos.
Rusijos „Telegram“ kanale, kurį, kaip teigiama, valdo Rusijos oro pajėgų karininkai ir „Dnepr“ grupės štabas, teigiama, kad Ukrainos naikintuvas F-16 tikriausiai numušė Rusijos Su-34. Tai įvyko, kai Rusijos orlaivis maždaug 50 km atstumu nuo fronto linijos mėtė didelės sprogstamosios galios bombas su vieningais planavimo ir koregavimo moduliais (UMPC).
Pasak ISW, vėliau tame pačiame „Telegram“ kanale buvo komentuojamos versijos, kad Su-34 galėjo nukristi dėl techninio gedimo arba žmogiškosios klaidos. Pranešime pažymima, kad net ir tokios prielaidos išryškina Rusijos orlaivių pasenimą, taip pat pilotų profesionalumo stoką ir išsekimą.
Kanalas taip pat apkaltino Kremliui artimus karinius tinklaraštininkus iškraipant tiesą apie Su-34 katastrofą ir užkertant kelią kurti“ priemones, skirtas Ukrainos F-16 keliamai grėsmei atremti“.
„ISW negali nepriklausomai patvirtinti „Telegram“ kanalo teiginio. Tačiau jei jis pasitvirtintų, šis incidentas būtų pirmasis Ukrainos įvykdytas Rusijos pilotuojamo orlaivio numušimas naudojant Vakarų šalių suteiktą naikintuvą F-16“, – pažymėjo analitikai.
„Bild“: Vokietija neketina Ukrainai perduoti daugiau sunkiosios įrangos
12:14
Vokietija neketina perduoti Ukrainai daugiau didelės karinės įrangos, be to, kas jau deklaruota, praneša „Bild“ , remdamasis Gynybos ministerijos dokumentais.
Vadinasi, išsiuntus 18 tankų „Leopard 2“, daugiau jų nebus tiekiama, nors Bundesveras turi apie 300 tokių tankų. Tas pats pasakytina ir apie kitų rūšių techniką – pėstininkų kovos mašinas, šarvuočius, savaeiges haubicas ir kt.
„Vokietijos gynybos ministerija nemano, kad Ukraina artimiausiu metu sugebės pradėti kontrpuolimą ir išlaisvinti savo teritorijas“, – priduriama leidinyje.
Pasak „Bild“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, keliaudamas po Europą su „pergalės planu“, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pateikė du pagrindinius reikalavimus. Pirmasis – leidimas naudoti Vakarų ginkluotę prieš strateginius taikinius Rusijoje – tam Ukrainai reikia papildomų tolimojo nuotolio ginklų – „Storm Shadow“ iš Jungtinės Karalystės, „Scalp EG“ iš Prancūzijos ir „Taurus“ iš Vokietijos. Taip pat pagreitinta stojimo į NATO procedūra (įskaitant saugumo garantijas Rusijai).
„Bild“ teigimu, šie reikalavimai Berlyne nebuvo sutikti entuziastingai. O.Scholzas nepasakė aiškaus „ne“, bet ir teigiamo atsakymo nepateikė“, – rašo leidinys.
Kaip „Bild“ komentare pažymėjo politologas Carlo Masala, V.Zelenskis nepasiekė pažangos dviem svarbiausiais savo pergalės plano punktais, „taigi Ukrainos požiūriu kelionė po Europą buvo nesėkminga“.
Padėtį dar labiau pablogino tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas atšaukė planuotą susitikimą dėl karinės paramos Ukrainai Ramšteine (Vokietija). Oficiali priežastis – Floridos pakrantę nusiaubęs uraganas Miltonas, tačiau, pasak „Bild“ šaltinio, tai buvo tik pretekstas. J.Bidenas esą nenori toliau komentuoti Rusijos karo prieš Ukrainą prieš JAV rinkimus.
„Jokių naujų pareiškimų, jokios naujos pagalbos“, – padarė išvadą karinis tinklaraštininkas „German Aid To Ukraine“, dokumentuojantis visą Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai.
Stebėsenos grupė teigia, kad Rusijos naikintuvai greičiausiai išskrido iš Baltarusijos
11:45
Du Rusijos naikintuvai MiG-31K, kurie šią savaitę buvo perduoti Baltarusijai, greičiausiai grįžo į Rusiją, spalio 12 d. pranešė Baltarusijos stebėsenos grupė „Hajun“.
„Remdamiesi turima informacija, žinome, kad po pakilimo MiG-31K negrįžo į Mačiuliškių aerodromą. Naikintuvai pasirinko kursą į pietus, praskrido pro Baranoviči7 aerodromą, o tada į rytus – Rusijos link“, – skelbė grupė „Telegram“.
„Taigi šiuo metu labiausiai tikėtina, kad MiG naikintuvai po pakilimo paliko Baltarusijos teritoriją ir grįžo į Rusiją“, – pridūrė grupė.
Du naikintuvai MiG-31K nusileido Baltarusijoje spalio 9 ir 10 d., praėjus pusantrų metų nuo paskutinio jų pasirodymo Baltarusijoje.
Generalinis štabas: Rusija neteko 668 930 karių
11:15
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ji neteko 668 930 karių, spalio 13 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 300 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 971 tanko, 17 876 šarvuotų kovos mašinų, 26 584 automobilių ir degalų cisternų, 19 410 artilerijos sistemų, 1 231 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 978 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 329 sraigtasparnių, 16 992 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
„Daugiau nebegalima laukti“: Lenkija kuria stipriausią kariuomenę Europoje
11:09
„Mums reikia dar dvejų metų, ir tada Lenkijos kariuomenė bus stipriausia sausumos kariuomenė Europoje“, – šiuos žodžius Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas ištarė praėjusių metų balandį.
Nuo to laiko Lenkijos vyriausybė pasikeitė, pats M.Blaszczakas atsidūrė opozicijoje, tačiau dabartinė vyriausybė ir toliau laikosi kariuomenės stiprinimo kurso, išleisdama milžiniškas lėšas ir pastangas. Apie Lenkijos bandymus sukurti galingą kariuomenę pasakoja BBC Rusijos tarnyba.
Varšuva akivaizdžiai tikisi, kad galingos ginkluotosios pajėgos leis jai ne tik pagerinti savo gynybinius pajėgumus, bet ir tapti svarbia veikėja regione.
Tačiau svarbiausia, kad prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Lenkija rimtai baiminasi, jog Rusijos kariuomenė gali pradėti karą jau jos teritorijoje.
Nepaisant Vladimiro Putino teiginių, kad Rusija „neturi interesų“ Rytų Europoje, Lenkijos vadovybė atvirai sako, kad šalis gyvena „prieškariniais laikais“, ir prognozuoja karo su Rusija pradžią po trejų metų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Šiurkštus pažeidimas“: rusai Kursko srityje nušovė 9 paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius
10:55
Spalio 10 d. Kursko srityje rusai nušovė 9 ukrainiečių karius. Apie tai pranešė „DeepState“ analitikai.
„Kacapų šunsnukiai dar kartą pažeidė karybos taisykles ir įprastus papročius – Kursko srityje buvo nušauti 9 Ukrainos kariai“, – sakoma pareiškime.
Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas „Telegram“ rašo: „Tokie veiksmai yra šiurkštus Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimas!“
Pareiškime cituojami šaltiniai 1-ojoje atskirojoje brigadoje. Pažymima, kad spalio 10 d. rusai atakavo bepiločių orlaivių operatorius ir Zelionyj Put gyvenvietės rajone:
„Papildomos aplinkybių detalės tikslinamos, tačiau žinoma, kad vaikinai išėjo į pozicijas manydami, kad yra santykinai užnugaryje, tačiau buvo priversti stoti į kovą su priešu ir atidengti ugnį. Tačiau kovotojų šaudmenų skaičius buvo ribotas ir jie buvo priversti pasiduoti“.
Pažymima, kad padėtis Kursko srityje „nėra tokia džiugi“, nors gynybos pajėgos vykdo stabilizavimo priemones, tačiau atkurti tai, kas prarasta, labai sunku.
„Šią situaciją aptarėme su kitų sričių karininkais ir vadais. Nepilotuojamų orlaivių įgulos turėtų rimčiau vertinti priešo proveržio į jų pozicijas galimybę ir nepamiršti saugumo“, – rašoma „DeepState“.
„The Telegraph“: Europos šalys baiminasi patekti į „meilės trikampį“ su V.Putinu ir D.Trumpu
10:17
Visos Europos vyriausybės kuria planus, kaip elgtis tuo atveju, jei vėl susidurtų su Donaldu Trumpu (jei jis vėl taps JAV prezidentu) ir Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Apie tai praneša „The Telegraph“, remdamasis savo šaltiniais.
„Jei jis (D.Trumpas) sugrįš, Maskvoje ir Pekine popkornų pardavimai smarkiai išaugs. Jiems beliks tik sėdėti ir žiūrėti, kaip Vakarai drasko save vidiniais nesutarimais“, – sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.
Pasak „The Telegraph“, vienas iš klausimų, su kuriais susiduria Europos lyderiai, yra tai, ar jie galės „papildyti“ Vašingtono Kyjivui tiekiamos ginkluotės kiekį, jei D.Trumpas , laimėjęs JAV prezidento rinkimus, nuspręstų nutraukti tiekimą.
D.Trumpas ne kartą yra sakęs, kad galėtų užbaigti karą Ukrainoje sudarydamas susitarimą tarp Kyjivo ir Maskvos.
D.Trumpas taip pat teigė, kad jei 2020 m. prezidento rinkimuose būtų nugalėjęs Joe Bideną, V.Putinas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą.
Tokie respublikonų kandidato į prezidentus pareiškimai sukėlė Europos vyriausybių susirūpinimą, kad jis gali priversti Ukrainą mainais į paliaubas atiduoti dalį teritorijos Rusijos Federacijai.
Taip pat nerimaujama, kad Vakarų žvalgyba gali patekti į Kremliaus rankas per D.Trumpą, kuris, kaip neseniai perspėjo buvęs CŽV vadovas Leonas Panetta, gali tapti V.Putino „šaltiniu“, rašo „The Telegraph“.
Europos Sąjunga neseniai paskelbė buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi pranešimą, kuriame jis įspėjo, kad ES nebegali pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis dėl savo saugumo.
Susirūpinimą dėl saugumo Europoje padidino D.Trumpo grasinimai leisti Rusijai pulti Europos NATO sąjungininkes, kurios neįvykdė aljanso finansavimo tikslų.
V.Zelenskis: Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas Kurske
08:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Maskva bandė išstumti ukrainiečių pozicijas Rusijos Kursko regione, bet Kyjivas, anot jo, jas išlaiko.
Nuo rugpjūčio pradžios Ukraina yra užėmusi dalį Kursko regiono teritorijos.
„Kalbant apie Kursko operaciją, Rusija bandė išstumti mūsų pozicijas, bet mes jų laikomės“, – sakė V.Zelenskis.
Anksčiau šią savaitę Rusija pranešė, kad atkovojo du kaimus Kursko regione, ir pažadėjo toliau stumti Ukrainos pajėgas iš savo teritorijos.
Ukraina teigė, kad jos puolimo tikslas – sukurti regione buferinę zoną ir taip apsaugoti savo pasienio teritorijas nuo apšaudymo.
V.Zelenskis taip pat pripažino, kad Ukrainos pajėgų padėtis rytinėje Donecko ir pietinėje Zaporižios srityse yra labai sudėtinga.
Anksčiau Kyjivas pranešė, kad per rusų atakas šeštadienį Donecko regione žuvo du žmonės: 19-metis, važiavęs civiliniu automobiliu, ir 84 metų pensininkas.
Rusija atakuoja Ukrainą: keliuose regionuose paskelbtas oro pavojus, Kyjive girdimi sprogimai
08:26
Spalio 12 d. vakare Rusija pradėjo „Shahed" puolimą iš šiaurės.
Keliuose regionuose buvo paskelbta oro pavojus. Sprogimai buvo girdimi Odesoje ir Kyjive.
Kyjivo regione veikė priešlėktuvinė gynyba.
„Mediazona“ patvirtino beveik 73 000 Ukrainoje žuvusių Rusijos karių tapatybes
08:00
Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ kartu su „BBC Russia“, atlikusi tyrimą iš atvirų šaltinių, patvirtino 72 899 rusų karių, žuvusių nuo Rusijos invazijos pradžios, vardus ir pavardes.
Nuo paskutinio „Mediazona“ atnaujinimo rugsėjo pabaigoje žuvusiųjų sąrašą papildė 1 842 Rusijos karių pavardės.
Žurnalistai pažymi, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni, nes jų patikrinta informacija gauta iš viešų šaltinių, pavyzdžiui, nekrologų, artimųjų pranešimų, regioninės žiniasklaidos pranešimų ir vietos valdžios institucijų pareiškimų.
Pasak žurnalistų, 2024 m. žuvę Rusijos kariai turi tendenciją būti vis vyresnio amžiaus, nes vidutinis savanorių rekrūtų amžius vis didėja. Dauguma kare žuvusių savanorių naujokų labiausiai patenka į 48-50 metų amžiaus grupę.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, kovose Ukrainoje žuvo daugiau kaip 4 100 karininkų. Analitikai taip pat pažymi, kad Ukrainos rytiniame fronte žuvo mažiausiai 13 438 rusų karo prievolininkai.
Pastarąjį mėnesį, atsinaujinus Charkivo puolimui ir Ukrainai įsiveržus į Kursko sritį, Rusijos pajėgos patyrė vienus didžiausių nuostolių nuo pat visaverčio karo pradžios.
Liepos 5 d. Rusijos žiniasklaidos priemonės „Meduza“ ir „Mediazona“ paskelbė apytikslę ataskaitą, kurioje nurodoma, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo apie 120 000 Rusijos karių – nors šis skaičius per kelis mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo greičiausiai yra gerokai didesnis.
Nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d., Ukrainos kariuomenės vertinimu, Rusijos koviniai nuostoliai siekia 667 630 karių – į šį skaičių greičiausiai įeina žuvę, sužeisti, paimti į nelaisvę ir dingę be žinios Rusijos kariai.
Analitikai: Ukrainos F-16 greičiausiai numušė Rusijos naikintuvą Su-34
07:49
Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos naikintuvas F-16 greičiausiai numušė Rusijos naikintuvą Su-34 . Jei tai pasitvirtintų, tai būtų pirmas kartas, kai Ukrainos pajėgos sunaikino pilotuojamą Rusijos naikintuvą naudodamos Vakarų sąjungininkų suteiktą lėktuvą.
Tai teigiama Karo tyrimų instituto ( ISW) šeštadienio, spalio 12 d., ataskaitoje.
Rusijos karinis tinklaraštininkas, glaudžiai susijęs su Rusijos karinėmis oro pajėgomis, patvirtino, kad šeštadienį buvo prarastas naikintuvas Su-34, tačiau detalių nepateikė. Jis taip pat pažymėjo, kad žuvo lėktuvo įgula, tačiau patikino, kad tai nebuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio rezultatas, sakoma pranešime.
Kai kurie kiti kariniai tinklaraštininkai teigia, kad naikintuvas galėjo būti prarastas dėl techninio gedimo arba įgulos klaidos.
Rusijos „Telegram“ kanale, kurį, kaip teigiama, valdo Rusijos oro pajėgų karininkai ir „Dnepr“ grupės štabas, teigiama, kad Ukrainos naikintuvas F-16 tikriausiai numušė Rusijos Su-34. Tai įvyko, kai Rusijos orlaivis maždaug 50 km atstumu nuo fronto linijos mėtė didelės sprogstamosios galios bombas su vieningais planavimo ir koregavimo moduliais (UMPC).
Pasak ISW, vėliau tame pačiame „Telegram“ kanale buvo komentuojamos versijos, kad Su-34 galėjo nukristi dėl techninio gedimo arba žmogiškosios klaidos. Pranešime pažymima, kad net ir tokios prielaidos išryškina Rusijos orlaivių pasenimą, taip pat pilotų profesionalumo stoką ir išsekimą.
Kanalas taip pat apkaltino Kremliui artimus karinius tinklaraštininkus iškraipant tiesą apie Su-34 katastrofą ir užkertant kelią kurti“ priemones, skirtas Ukrainos F-16 keliamai grėsmei atremti“.
„ISW negali nepriklausomai patvirtinti „Telegram“ kanalo teiginio. Tačiau jei jis pasitvirtintų, šis incidentas būtų pirmasis Ukrainos įvykdytas Rusijos pilotuojamo orlaivio numušimas naudojant Vakarų šalių suteiktą naikintuvą F-16“, – pažymėjo analitikai.
