Svarbiausios naujienos
- Ukrainos kariuomenėje kilo naujas skandalas: išformuota perspektyvių IT specialistų grupė ir dalis jų pasiųsti į frontą
- Ukrainos žvalgyba: Rusijos kariniame aerodrome sunaikintas lėktuvas Tu-134, juo skraidinti aukšti rusų pareigūnai
- Suktas V.Orbano ėjimas pakenks Ukrainai, smogs ES ir padės D.Trumpui
- JAV analitikai: Rusijos vadai skatina vykdyti egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams
- J.Stoltenbergas pripažino, kad NATO padarė didelę klaidą dėl Ukrainos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos kariniame aerodrome sunaikintas lėktuvas Tu-134, juo skraidinti aukšti rusų pareigūnai
09:28
Rusijos Orenburgo-2 kariniame aerodrome buvo sunaikintas karinis transporto lėktuvas Tu-134. Apie tai praneša Ukrainos karinė žvalgyba GUR.
„Sudegė priešo „Tuška“. Naktį iš 2024 m. spalio 12 d. į 13 d. Rusijoje sudegė agresoriaus valstybės ginkluotųjų pajėgų 117-ajam kariniam transporto aviacijos pulkui priklausantis lėktuvas Tu-134. Pražūtingas gaisras kilo Rusijos kariniame aerodrome Orenburgas-2, kuriame bazavosi Tu-134“, – sakoma pranešime.
Žvalgybos agentūra pažymi, kad tokie sovietiniai orlaiviai visų pirma naudojami aukštiems Rusijos gynybos ministerijos darbuotojams pervežti.
GUR duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų 117-ajam karinės transporto aviacijos pulkui priklausantis lėktuvas sudegė Orenburgo antrajame aerodrome.
GUR pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti gaisras, tačiau neprisiėmė atsakomybės už incidentą.
„Kiekvienas nusikaltimas prieš Ukrainos žmones bus tinkamai nubaustas“, – pridūrė žvalgyba.
Siekdama susilpninti Rusijos karines oro pajėgas, Ukraina yra ne kartą sudavusi smūgių oro bazėms.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad praėjusią savaitę buvo smogta į Rusijos Chanskajos karinį aerodromą Adygėjos Respublikoje.
Naujas skandalas Ukrainoje: išformuota perspektyvių IT specialistų grupė ir dalis jų pasiųsti į frontą
11:08
Ukrainos kariuomenę krečia skandalas dėl informacinių technologijų specialistų. Leidinys „New Voice“ (NV) nagrinėja, ar tiesa, kad Generalinis štabas pasiuntė geriausius IT specialistus į frontą ir įšaldė pažangius skaitmeninius pokyčius.
NV analizavo, kodėl vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis išformavo vieną perspektyvią Ukrainos pajėgų itin modernių skaitmeninių sistemų kūrėjų grupę, o kitą „reformuoja“.
„Mūsų padalinys neegzistuoja nuo 2024 m. liepos pabaigos“. Šia fraze pokalbį su žurnalistu su anonimiškumo sąlyga pradėjo vieno netipiško, bet svarbaus Ukrainos pajėgų padalinio kariškis.
Kalbama apie vadinamąjį Geoprograminių duomenų centrą, pavaldų Generaliniam štabui, kuriame dirbo keli šimtai žmonių. Tai buvo aukštos kvalifikacijos specialistų komanda, kuri rengė kariuomenei skirtus IT projektus, ypač susijusius su analitikos ir žvalgybos priemonėmis. Jų sukurtais produktais naudojasi apie trys šimtai gynybos pajėgų padalinių, t. y. beveik visi galimi.
Centras sėkmingai veikė, tačiau po to, kai naujuoju Ukrainos pajėgų vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Oleksandras Syrskis, jis buvo išformuotas.
„Niekas niekada nepasakė priežasčių [kodėl buvome išformuoti], – sako dabar jau buvęs centro karys. – Nebuvo taip, kad dirbome blogai, kad kažką dubliavome ar kad kai kurie produktai nebuvo naudojami. Priešingai – nė vienoje komisijoje ir inspekcijoje niekas nesiginčijo, kad šie projektai buvo reikalingi ir naudojami.“
Todėl kai kurie buvę centro komandos nariai atsidūrė „dispozicijoje“, t. y. laukia naujo paskyrimo, o kai kurie – kovinėse brigadose.
Panašus likimas beveik ištiko ir kitą Generaliniam štabui pavaldų IT padalinį – Technologinių sprendimų mastelio didinimo centrą, kuriame dirba daugiau kaip tūkstantis IT specialistų ir kuris taip pat kūrė skaitmenines priemones kariuomenei.
Taip pat buvo gautas įsakymas ją išformuoti, NV sakė trys kariškiai, tiesiogiai susipažinę su situacija. Tačiau iš pradžių sprendimas buvo pakeistas į „personalo mažinimą“. O vėliau, kai informacija pateko į socialinius tinklus ir kai kurias žiniasklaidos priemones, Ukrainos pajėgos pareiškė, kad iki metų pabaigos padalinį tiesiog „reformuos“.
Nepaisant to, kad pirmieji žingsniai siekiant išformuoti minėtus centrus buvo žengti 2024 m. pavasarį, viešai apie tai tapo žinoma rugsėjo 30 d.
Buvęs O.Syrskio patarėjas, o dabar Sausumos pajėgų vado patarėjas ir Liaudies tarno deputato Oleksandro Fedijenkos padėjėjas Oleksandras Dmitrijevas mano, kad Geoprograminių duomenų centras „visiškai dubliuoja Vyriausiosios žvalgybos valdybos funkcijas“.
„Kažkas norėjo perimti dubliuojančias tam tikras funkcijas, bet, deja, nesugebėjo jų įgyvendinti, – aiškino O.Dmitrijevas. – Taigi, kai buvo teikiamos ataskaitos ir pagrindinė inspekcija atliko auditą, sprendimuose ir išvadose, kurios buvo slapta perduotos vadui, buvo teigiama, kad nėra jokio [centro darbo] efektyvumo koeficiento. Tai labai „piariška“, labai „parduodama“, o iš tikrųjų jokio produkto nebuvo“.
NV pašnekovas ir vienas iš centro kariškių patvirtino, kad centro analitikai iš tiesų dirbo žvalgybos darbą. Tačiau, pasak jo, tuo užsiima visi Gynybos pajėgų padaliniai. „Tačiau centro kūrėjai kūrė žvalgybai skirtas priemones. Šių žvalgybai skirtų įrankių naudotojai, be kita ko, yra GUR“, – pridūrė jis.
Liepos pabaigoje padalinys buvo išformuotas. Po to kai kurie žmonės atsidūrė „dispozicijoje“, per kurią tik pirmuosius du mėnesius galėjo gauti buvusį 25-28 tūkst. grivinų atlyginimą, o vėliau – 1,5-2 tūkst. grivinų. Kiti – daugiausia tie IT specialistai, kurie į centrą buvo paskirti iš kovinių brigadų – grįžo į frontą.
Pasak NV pašnekovų, visi šie žmonės dirbo prie svarbių žvalgybos sistemų, todėl kai kurie kariškiai kreipėsi į vadovybę, kad specialistai būtų grąžinti. Juk kalbėta ne tik apie jų darbo naudingumą, bet ir apie slaptų kūrinių slaptumo išsaugojimą, nes kai kurie iš šių kūrėjų gali patekti į nelaisvę.
Lenkija skubiai ruošiasi karui: kuria galingą kariuomenę, bet turi silpnąją vietą
10:26
„Mums reikia dar dvejų metų, ir tada Lenkijos kariuomenė bus stipriausia sausumos kariuomenė Europoje“, – šiuos žodžius Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas ištarė praėjusių metų balandį. Nuo to laiko Lenkijos vyriausybė pasikeitė, pats M.Blaszczakas atsidūrė opozicijoje, tačiau dabartinė vyriausybė ir toliau laikosi kariuomenės stiprinimo kurso, išleisdama milžiniškas lėšas ir pastangas. Apie Lenkijos bandymus sukurti galingą kariuomenę pasakoja BBC Rusijos tarnyba.
Varšuva akivaizdžiai tikisi, kad galingos ginkluotosios pajėgos leis jai ne tik pagerinti savo gynybinius pajėgumus, bet ir tapti svarbia veikėja regione.
Tačiau svarbiausia, kad prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Lenkija rimtai baiminasi, jog Rusijos kariuomenė gali pradėti karą jau jos teritorijoje.
Nepaisant Vladimiro Putino teiginių, kad Rusija „neturi interesų“ Rytų Europoje, Lenkijos vadovybė atvirai sako, kad šalis gyvena „prieškariniais laikais“, ir prognozuoja karo su Rusija pradžią po trejų metų.
Lenkija ginkluojasi. Šiuo metu ji pirmauja tarp NATO šalių ne tik pagal išlaidas gynybai, išreikštas procentais nuo BVP, bet ir pagal tai, kokią dalį karinių išlaidų ji skiria ginklų įsigijimui.
Tačiau valdžios institucijos susiduria su dideliais iššūkiais modernizuodamos šalies gynybos sistemą – nuo darbo jėgos trūkumo tarnyboje ir ginklų gamyboje iki senstančios karinės pramonės ir didelės naštos ekonomikai, rašo BBC Rusijos tarnyba.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suktas V.Orbano ėjimas pakenks Ukrainai, smogs ES ir padės D.Trumpui
10:05
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ruošiasi įteikti svarbią politinę dovaną savo geriausiam draugui anapus Atlanto, buvusiam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui.
Jis sugalvojo būdą, kaip leisti D.Trumpui, jei lapkritį jam pavyks patekti į Baltuosius rūmus antrai kadencijai, išsisukti nuo 50 mlrd. JAV dolerių paskolos, kurią JAV, Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto lyderiai pasiūlė Ukrainai, kad paremtų jos kovą dėl išlikimo prieš Rusiją. Tai leistų D.Trumpui išsisukti nuo atsakomybės ir pasakyti respublikonų rinkėjams, kad jei bus išrinktas, Ukrainai neduos nė cento, rašo leidinys „Politico“.
Vengrija sako, kad nesutiks pakeisti taisyklių, kurios leistų Vašingtonui atlikti svarbų vaidmenį paskolos srityje, iki JAV rinkimų.
Visa paskola būtų grąžinta iš neplanuoto pelno, gauto iš daugiau kaip 250 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos turto, kuris po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. buvo užšaldytas Vakarų šalyse. Europa turi daugiau galimybių dalyvauti žaidime, nes jai priklauso didžioji dalis lėšų.
Jei Vengrija atšaldys turtą, kitos ES šalys turės naudoti mokesčių mokėtojų pinigus
O laikas yra svarbiausia. Vašingtonas primygtinai reikalauja, kad ES pratęstų sankcijų atnaujinimo terminą bent iki 36 mėnesių. Pagal dabartines taisykles ES sankcijos atnaujinamos kas šešis mėnesius, todėl didėja tikimybė, kad viena šalis atšaldys turtą, o tai priverstų nacionalines vyriausybes naudoti mokesčių mokėtojų pinigus paskolai grąžinti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos kariniame aerodrome sunaikintas lėktuvas Tu-134, juo skraidinti aukšti rusų pareigūnai
09:28
Rusijos Orenburgo-2 kariniame aerodrome buvo sunaikintas karinis transporto lėktuvas Tu-134. Apie tai praneša Ukrainos karinė žvalgyba GUR.
„Sudegė priešo „Tuška“. Naktį iš 2024 m. spalio 12 d. į 13 d. Rusijoje sudegė agresoriaus valstybės ginkluotųjų pajėgų 117-ajam kariniam transporto aviacijos pulkui priklausantis lėktuvas Tu-134. Pražūtingas gaisras kilo Rusijos kariniame aerodrome Orenburgas-2, kuriame bazavosi Tu-134“, – sakoma pranešime.
Žvalgybos agentūra pažymi, kad tokie sovietiniai orlaiviai visų pirma naudojami aukštiems Rusijos gynybos ministerijos darbuotojams pervežti.
GUR duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų 117-ajam karinės transporto aviacijos pulkui priklausantis lėktuvas sudegė Orenburgo antrajame aerodrome.
GUR pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti gaisras, tačiau neprisiėmė atsakomybės už incidentą.
„Kiekvienas nusikaltimas prieš Ukrainos žmones bus tinkamai nubaustas“, – pridūrė žvalgyba.
Siekdama susilpninti Rusijos karines oro pajėgas, Ukraina yra ne kartą sudavusi smūgių oro bazėms.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad praėjusią savaitę buvo smogta į Rusijos Chanskajos karinį aerodromą Adygėjos Respublikoje.
Rusijos FSB ekspertas: sprendimą pradėti karą Ukrainoje V.Putinas priėmė ne vienas, o tai – bloga žinia Vakarams
08:49
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis rusų kilmės istorikas, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Jurijus Felštinskis įsitikinęs – Vladimirą Putiną į valdžią delegavusios specialiosios tarnybos dabar stiprios kaip niekada ir net mirus diktatoriui karas Ukrainoje vargu ar pasibaigs tą pačią sekundę.
Ekspertas įsitikinęs, kad šalį šiuo metu valdo ir svarbiausius sprendimus priima kolegialus organas, o diktatoriumi laikomas V.Putinas, mirties atveju, bus pakeistas dar nespėjus atšalti kūnui.
Anot J.Felštinskio, FSB (Rusijos federalinė saugumo tarnyba aut.) dabar yra stipri kaip niekada, o Vakarai vis dar galvoja, kad gal galima kaip nors „susitarti geruoju“, kai tuo metu Rusija siunčia savo žvalgus, papirkinėja politikus ir vykdo užsakomąsias žmogžudystes už šalies ribų.
Jis pabrėžia, kad Vakarų žiniasklaida vis dar pernelyg naivi, o specialiųjų tarnybų „projektų“ esama net tarp patikimais įprastų laikyti naujienų portalų. J.Felštinskis davė interviu 15min.
– Gal galėtumėte palyginti kažkada pasaulį šiurpinusios sovietmečio KGB ir dabartinius FSB metodus, veikimo principus? Tarp jų yra panašumų, o galbūt dabar veikiama subtiliau?
– Aš pasakyčiau, kad KGB tarnyba yra visiška FSB pirmtakė, tačiau dabar Rusijos specialiosios tarnybos kelia dar didesnį pavojų.
Šiek tiek pasikeitė struktūra. Iki 1991 metų rugpjūčio KGB buvo valstybės saugumo tarnyba, na, panaši į tokią, kokias anuomet turėjo ar dabar turi dauguma valstybių.
Tai buvo labai didelė struktūra, kurioje dirbo daug žmonių, kiek tiksliai, neaišku – tai išlieka valstybine paslaptimi iki šiol. Taip pat turėjo labai didelį biudžetą.
Nepaisant to, buvo ir kažkokia politinė kontrolė iš valstybės pusės, tai yra – tarnyba dirbo valstybei.
Po 1994-1995 metų, kai KGB buvo lyg decentralizuota, reformuota, maždaug nuo 2000 metų ji virto tokia trigalve struktūra, kurią sudaro FSB – Federalinė saugumo tarnyba (rus. Федеральная служба безопасности), SVR – Užsienio žvalgybos tarnyba (rus. Служба внешней разведки), ir FSO – Federalinė apsaugos tarnyba (rus. Федеральная служба охраны).
Didžiausias skirtumas tas, kad KGB vis tik buvo pavaldi Komunistų partijai, o dabar Rusijos specialiosios tarnybos yra virš valstybės.
Jei anksčiau KGB turėjo tam tikrą biudžetą, tai dabar FSB žinioje yra visi šalies resursai.
Užduotys, kurias kelia sau FSB ir šios tarnybos statytinis prezidentas V.Putinas, yra gerokai reikšmingesnės nei komunistų partija keldavo KGB.
Noriu pabrėžti, kad komunistų partijos ideologija vis tik buvo nukreipta į daugiau ar mažiau taikų koegzistavimą su Vakarais, vengimą branduolinio karo, o štai prezidentu tapęs V.Putinas suformulavo „pergalės prieš Vakarus“ koncepciją.
Taigi, planas yra labai ambicingas, biudžetas neribotas, o nuo 2022 metų tas konfliktas deklaruojamas aiškiai – Rusija kariauja prieš NATO.
– Kaip vertintumėte Rusijos specialiųjų tarnybų profesionalumo lygį? Vis tik nuo 2000 metų buvo padaryta nemažai rimtų klaidų – prastai organizuotas Aleksandro Litvinenkos nužudymas, nesėkmingi bandymai nunuodyti Skripalius ir Aleksejų Navalną, galiausiai Vokietijoje susimovęs ir pagautas Vadimas Krasikovas. Vakaruose juokėsi iš jų kaip nevykėlių ir laikėsi nuomonės, kad jei tai yra tos baisiosios Rusijos tarnybos, tai mums nėra ko bijoti. Kaip yra iš tiesų?
– Žiūrint, kaip į tai pažiūrėsi, juk rezultatas buvo pasiektas – A.Litvinenką nužudė, visi žino kas, tačiau tie žmonės nebuvo sulaikyti ar nubausti.
Skripalių apnuodijimas lyg baigėsi laimingai, tačiau niekas juk nežino, kur jie yra dabar ir kokios būklės, ir vėlgi, tą padarę smogikai nesulaukė bausmės, grįžo į Rusiją.
V.Krasikovas, žinoma, buvo sulaikytas, tačiau po visai neilgo laiko buvo išmainytas ir paleistas į Rusiją (V.Krasikovas Vokietijoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 40 metų buvusio čečėnų karo vado Zelimchano Changošvilio nužudymą Berlyne, Vokietijoje, 2019 m. rugpjūčio 23 d., – red. past.)
Taip, viena vertus, tai atrodo kaip „pravalai“, tačiau yra juk ir sėkmingų operacijų – neseniai Ispanijoje įvykdyta (Ukrainos) piloto žmogžudystė.
Jie gal ir atrodo kvailokai tam tikrais atvejais, tačiau pasiekia savo tikslų ir išsisuka nuo atsakomybės.
– Tai dėl to, kad Vakarai pernelyg nuolaidžiauja Rusijai?
– Iš dalies taip. Reikia suprasti, kad Vakarų požiūris į Rusiją galutinai pasikeitė tik 2022 metų vasario 24 dieną, kuomet buvo užpulta Ukraina.
Iki to laiko, nežiūrint į tai, kas vyko Kryme ar Sakartvele, Vakarai laikė Rusiją partnere. O tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kovoje su islamo terorizmu, tai net ir sąjungininke.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karininkas įvardijo pagrindinį veiksnį, kuris lėmė Vuhledaro praradimą
08:32
Laikraštis „Washington Post“ (WP) pranešė, kad Rusijos pajėgos Ukrainos fronto linijose masiškai naudoja juodosios rinkos „Starlink“ interneto terminalus ir taip prisideda prie teritorinių laimėjimų.
Elono Musko bendrovė „SpaceX“ pradėjo tiekti „Starlink“ terminalus Ukrainai netrukus po plataus masto invazijos, suteikdama Kyjivui lemiamą pranašumą mūšio lauke. Nors „SpaceX“ tiesiogiai neparduoda įrenginių Rusijai, Rusijos kariai Ukrainoje ir toliau gauna „Starlink“ terminalus per šešėlines tiekimo grandines ir tarpininkus.
„Starlink“ terminalų paplitimas tarp Rusijos fronto karių prisidėjo prie to, kad Maskva pastaruoju metu pasiekė laimėjimų mūšio lauke, įskaitant Vuhledaro užėmimą Donecko srityje, praneša WP, cituodamas kelis Ukrainos karius ir karininkus.
„Jie tiesiog mus įveikė“, – WP sakė 72-osios mechanizuotosios brigados, vieno iš Vuhledarą ginančių dalinių, karininkas.
Karininkas teigė, kad Rusijos prieiga prie „Starlink“ buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs miesto praradimą, taip pat ginklų ir personalo trūkumas.
93-iosios mechanizuotosios brigados bepiločių orlaivių būrio vadas sakė, kad nors anksčiau Ukrainos „Starlink“ terminalai suteikė jiems technologinį pranašumą prieš Rusijos pajėgas, dabar šis pranašumas išnyko.
„Anksčiau rusai negalėjo kontroliuoti kai kurių savo judesių, manevrų, artilerijos, pėstininkų“, – sakė jis.
Kai Ukraina perėmė rusų radijo transliacijas, jie pastebėjo, kad kariai savo vadams dažnai perduoda neišsamią arba klaidingą informaciją, sakė būrio vadas. Dabar tai pasikeitė.
„Dabar jie tik tobulėja, ir, deja, tai vyksta visur“, – sakė jis.
Pentagonas, kuris finansiškai remia Ukrainos kariuomenės prieigą prie „Starlink“, 2024 m. gegužės mėn. paskelbė, kad siekia užkirsti kelią Rusijos kariams naudotis terminalais Ukrainoje.
V.Zelenskis: „Tikrąją taiką galima pasiekti tik pasitelkus jėgą“
08:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina rengiasi naujoms deryboms kitą savaitę ir toliau pateiks savo Europos partneriams strategiją, kaip priversti Rusiją sudaryti taiką.
„Mūsų valstybės ir mūsų partnerių, kuriems jau buvo pristatytas pergalės planas, vadovų komandos toliau dirba prie detalių – reikalingi bendri žingsniai, ir tai turi būti tvirti žingsniai.
Yra tam tikrų papildomų klausimų, dėl kurių reikia susitarti su partneriais. Bet partneriai turi visą reikiamą potencialą, ir tai visiškai realu – stiprinti mūsų valstybės pozicijas, stiprinti Ukrainos pozicijas būtent taip, kaip reikia sąžiningam pasauliui“, – sakė Ukrainos prezidentas spalio 13 d. vaizdo kreipimesi.
„Frontui reikia daugiau paramos. Kai kalbame apie didesnį Ukrainos nuotolių skaičių ir ryžtingesnį mūsų pajėgų aprūpinimą, tai nėra tik karinių priemonių sąrašas. Kalbama apie spaudimo agresoriui didinimą, kuris bus didesnis, nei Rusija gali atlaikyti. Ir tai reiškia, kad reikia užkirsti kelią didesniam karui.
Tikrąją taiką galima pasiekti tik pasitelkus jėgą, ir visa kita savaitė bus skirta darbui su mūsų partneriais – vardan tokios jėgos, vardan tikrosios taikos“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, darbas bus tęsiamas tiek komandų, tiek vadovų lygmeniu.
„Labai tikimės, kad sprendimų ilgai laukti nereikės. Mūsų Ukrainos kariai, visa mūsų tauta įrodė, kad Ukraina pajėgi pasiekti net tai, kas kai kam atrodė neįmanoma. Mes ne kartą pakeitėme šio karo eigą, pakeitėme ją į gerąją pusę.
Ukrainiečiai moka kovoti ir moka kurti ateitį savo valstybei, savo žmonėms, mums visiems. Tai reikia padaryti dabar. Didžiuojuosi mūsų žmonėmis. Ir mūsų žmonės nusipelno pakankamos pagalbos ir teisingos taikos“, – užbaigė V.Zelenskis.
JAV analitikai: Rusijos vadai skatina vykdyti egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams
08:11
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį į padažnėjusias ukrainiečių karo belaisvių egzekucijas, kurioms pritaria ir kurias netgi skatina Rusijos vadai.
Spalio 13 d. Ukrainos projektas „Deepstate“ pranešė, kad spalio 10 d. Rusijos kariuomenė netoli Zeliony Šliacho kaimo Kursko srityje įvykdė egzekuciją 9 ukrainiečių karo belaisviams.
Pranešama, kad Ukrainos dronų operatoriai netikėtai susidūrė su Rusijos pajėgomis vietovėje, kurią jie greičiausiai klaidingai suprato kaip artimiausią užnugarį, ir pateko į rusų ugnį.
Ukrainos bepiločių orlaivių operatoriai, turėdami ribotas šaudmenų atsargas, buvo priversti pasiduoti ir pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę.
Iš egzekucijos rezultatų matyti, kad Rusijos kariai nuginklavo, išrikiavo, išrengė, ir sušaudė ukrainiečių belaisvius – tai aiškiai rodo išankstinį egzekucijos pobūdį.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas spalio 13 d. pasmerkė egzekuciją kaip šiurkštų Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimą ir pareiškė, kad dėl šio atvejo kreipėsi į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą.
Ukrainos prokuratūra taip pat paskelbė, kad pradėjo tyrimą dėl pranešimų apie devynių ukrainiečių karo belaisvių egzekuciją Kursko srityje.
„Pastaruoju metu ISW pastebėjo, kad Rusijos pajėgos vykdo vis daugiau ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų, o Rusijos vadai gali pritarti, skatinti ar tiesiogiai įsakyti vykdyti egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams.
ISW toliau stebi vaizdo įrašus ir pranešimus apie Rusijos kariškių įvykdytas ukrainiečių karo belaisvių egzekucijas ir pastebi platesnę Rusijos piktnaudžiavimo prieš ukrainiečių karo belaisvius visame fronte tendenciją, kuriai, atrodo, atskiri Rusijos vadai pritaria ar net tiesiogiai skatina“, – nurodo JAV analitikai.
Analitikai priduria, kad rusų vadinamieji karo tinklaraštininkai dažniausiai šlovina ukrainiečių karo belaisvių egzekucijas, taip patvirtindami karo nusikaltimų pateisinimo ir šlovinimo normą platesnėje Rusijos ultranacionalistų bendruomenėje.
„Daugelis Rusijos tinklaraštininkų ne tik pateisino, bet ir šventė rusų karo belaisvių egzekuciją Kursko srityje, teigdami, kad egzekucijos buvo pelnytos arba kad tokios egzekucijos yra normalus karo aspektas.“
Tuo pat metu, pažymima apžvalgoje, kiti rusų tinklaraštininkai pabrėžtinai ragino Rusijos kariuomenę padidinti ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų skaičių.
„Daugelis šių Rusijos aplinkos tinklaraštininkų turi labai daug sekėjų ir ryšių su Kremliumi, o tai suteikia jiems galios jausmą nustatant ir įtvirtinant priimtas kultūrines normas Rusijos ultranacionalistų bendruomenėje.
Rusijos bulvariniai leidiniai nuo pat visiškos invazijos pradžios dažnai šlovino Rusijos žiaurumus ir brutalumą Ukrainoje, o šis šlovinimas pabrėžia platesnę kultūrą, kuri tikriausiai skatina sistemingai vykdyti ukrainiečių karo belaisvių egzekucijas“, – tikina analitikai.
Kitos analitikų išvados apie karą Ukrainoje:
-
Rusijos pajėgos neseniai atnaujino puolamąsias atakas Donecko ir Zaporižios sričių pasienyje ir pasiekė taktinės sėkmės vietinėse atakose, tačiau kol kas neatrodo, kad ši veikla būtų didesnių operatyvinių puolamųjų veiksmų, kuriais siekiama paremti platesnę Rusijos puolamąją operaciją Donecko srities vakaruose, dalis.
- Neseniai Rusijos kariai Kursko srityje įvykdė egzekuciją 9 ukrainiečių karo belaisviams, didėjant ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų skaičiui per visą karo veiksmų laikotarpį.
- Rusijos vadinamieji karo tinklaraštininkai dažniausiai šlovino ukrainiečių karo belaisvių egzekucijas, stiprindami kultūrinę normą pateisinti ir švęsti karo nusikaltimus platesnėje Rusijos ultranacionalistų bendruomenėje.
- Ukrainos pajėgos susigrąžino prarastas pozicijas prie Selidovojaus, o Rusijos kariuomenė žengė į priekį prie Torecko, Donecko ir Didžiosios Novosilkos.
J.Stoltenbergas pripažino, kad NATO padarė didelę klaidą dėl Ukrainos
06:25
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pripažino, kad nesuteikus Ukrainai reikšmingos karinės paramos, Rusijai buvo daug lengviau pradėti plataus masto invaziją.
Interviu žurnalui „Spiegel“ jis sakė, kad tai turėtų būti pamoka visiems partneriams ateičiai. „Mes investuojame į savo karinę galią ne tam, kad kariautume, bet kad užkirstume kelią karui. Priešingu atveju ne tik Rusija, bet ir niekas į mus nežiūrės rimtai“, – pridūrė buvęs generalinis sekretorius.
Pasak jo, Šiaurės Atlanto aljanso šalys matė, kad Kremliaus valdovas V.Putinas tampa vis agresyvesnis, todėl po neteisėtos Krymo aneksijos sustiprino savo gynybą. „Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos mes dislokavome kovines pajėgas rytiniame Aljanso flange. Taigi neužmerkėme akių“, – pridūrė buvęs generalinis sekretorius.
Kartu J.Stoltenbergas vis dar mano, kad buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel strategija Rusijos atžvilgiu yra teisinga:
„Buvo teisinga bandyti kurti geresnius santykius su Rusija po Šaltojo karo. Net po Krymo aneksijos ir prasidėjus karo veiksmams Donbase mes ir toliau susitikinėjome NATO ir Rusijos taryboje. Paskutinį kartą susitikome 2022 m. sausio mėn.“
Neseniai duotame interviu J.Stoltenbergas sakė, kad nepakankamai vertino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, nes neįsivaizdavo, kad jis taps kariniu lyderiu.
