Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: „Ukraina tvirtai laikosi Rusijos Kursko regione“
- Atskleidė, kaip Rusija užmaskuos korėjiečius kare su Ukraina ir kiek jų bus
- Ukrainos desantininkai keršija rusams už egzekuciją
- Įspėja apie „V.Putino žudikų būrius“ ir likusį laiką iki galimo karinio susirėmimo
- Prieštaringai vertinamas europarlamentaras lankosi Maskvoje ir dėkoja Rusijai už „išlaisvinimą“
- Mirtinas virusas kelia naują rimtą grėsmę Ukrainai
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas neneigė, kad palikęs Baltuosius rūmus kalbėjosi su V.Putinu
21:55
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė patvirtinti arba paneigti pranešimus apie telefoninius pokalbius su Vladimiru Putinu po to, kai 2021 m. paliko Baltuosius rūmus.
Tai jis pasakė antradienį, spalio 15 d., sakydamas kalbą Čikagos ekonomikos forume, praneša „European Pravda“.
Vedėjas paklausė D.Trumpo apie tariamus jo pokalbius su V. Putinu po 2021 m. , apie kuriuos „Washington Post“ redaktorius Bobas Woodwardas rašė savo knygoje „Karas“, remdamasis buvusiam prezidentui artimu šaltiniu.
„Na, aš to nekomentuoju, bet pasakysiu jums štai ką: Jei aš tai padariau, tai buvo protinga. Jei draugauju su žmonėmis, jei galiu palaikyti santykius su žmonėmis, vyriausybės požiūriu tai yra geras, o ne blogas dalykas“, – atsakė D.Trumpas.
Baltieji rūmai anksčiau yra sakę, kad informacija apie galimus V.Putino ir D.Trumpo pokalbius po 2021 m. „kelia rimtą susirūpinimą. „
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:23
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Lėti, ligoti ir vos paeina“: skyles fronte Kremlius kaišo „senukais“
23:42
Nuo šių metų pradžios Rusijos kariuomenėje, kovojančioje Ukrainos teritorijoje, gerokai padaugėjo vyresnių nei 45 metų kontraktinių karių. Tuo metu Rusijos propaganda pasakoja, kad yra daug jaunų rusų, norinčių kariauti Kremliaus gretose.
Patys kariai Rusijos nepriklausomam leidiniui „Verstka“ pasakoja apie didelį vidutinį agresorės šalies karių amžių.
Tai leidiniui patvirtino ir šaltiniai Rusijos parlamente bei Maskvos savivaldybėje.
„Dabar mes čia susimaišėme su mobilizuotaisiais. 40 proc. visų jų yra vyresni nei 50 metų. Iš jaunų [karių] trys ketvirtadaliai yra senukai“, – leidiniui sakė Chersono srityje dislokuotas oro desanto pajėgų karininkas.
Jis pabrėžia, kad situacija su naujais kontraktiniais kariais yra liūdna.
Šią informaciją patvirtina ir kitas karys, esantis fronto pakraštyje Rusijos okupuotoje Ukrainos Donecko srities teritorijoje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: „Ukraina tvirtai laikosi Rusijos Kursko regione“
22:38
Kyjivo pajėgos laikosi tvirtai, nes Rusijos kariai jau penktą dieną iš eilės bando pralaužti jų linijas Kursko regione, sakė Volodymyras Zelenskis.
„Jau penkias dienas rusai bando pralaužti mūsų gynybą Kursko srityje. Mūsų vaikinai tvirtai laikosi ir kontratakuoja“, – sakė Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su Ukrainos vyriausiuoju vadu.
Rugpjūčio 6 d. Ukraina prasiveržė pro Rusijos vakarinio regiono sieną ir greitai užsitikrino 1 300 kv. km (501,93 kv. mylios) teritorijos su daugiau kaip 100 gyvenviečių kontrolę. Pradinis žygis sustojo, o Maskva pranešė, kad praėjusią savaitę atsiėmė kelias gyvenvietes.
Ukrainos generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Kursko operacija tęsiasi, o Maskvos pajėgos toliau smogia Rusijos teritorijoms valdomomis bombomis.
D.Trumpas neneigė, kad palikęs Baltuosius rūmus kalbėjosi su V.Putinu
21:55
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė patvirtinti arba paneigti pranešimus apie telefoninius pokalbius su Vladimiru Putinu po to, kai 2021 m. paliko Baltuosius rūmus.
Tai jis pasakė antradienį, spalio 15 d., sakydamas kalbą Čikagos ekonomikos forume, praneša „European Pravda“.
Vedėjas paklausė D.Trumpo apie tariamus jo pokalbius su V. Putinu po 2021 m. , apie kuriuos „Washington Post“ redaktorius Bobas Woodwardas rašė savo knygoje „Karas“, remdamasis buvusiam prezidentui artimu šaltiniu.
„Na, aš to nekomentuoju, bet pasakysiu jums štai ką: Jei aš tai padariau, tai buvo protinga. Jei draugauju su žmonėmis, jei galiu palaikyti santykius su žmonėmis, vyriausybės požiūriu tai yra geras, o ne blogas dalykas“, – atsakė D.Trumpas.
Baltieji rūmai anksčiau yra sakę, kad informacija apie galimus V.Putino ir D.Trumpo pokalbius po 2021 m. „kelia rimtą susirūpinimą. „
Pamatykite: ukrainiečiai sunaikino rusų šarvuočių koloną Rusijos srityje
20:19
Ukrainos kariai surengė pasalą ir sunaikino Kursko srityje judančią Rusijos šarvuočių koloną, praneša „Militarnyj“.
Kaip skelbia „Defence Blog“, per pasalą buvo sunaikinti šarvuočiai „VPK-Ural“, „BTR-80“, automobilis „UAZ-452“ ir tankas su minų tralu.
Pasalos vieta – kelyje Rylskas-Korenevas-Sudža, 5 km į pietus nuo Olgivkos.
Skelbiama, kad Rusijos kolona judėjo Zelionyj Šliacho ir Novoivanivkos gyvenviečių link, toliau stengdamasi pralaužti Ukrainos gynybines linijas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Politico“: Prancūzija šiemet neįvykdys pažado padėti Ukrainai
20:14
Prancūzija neįvykdys savo pažado šiais metais suteikti iki 3 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai ir ketina skirti tik „daugiau nei 2 mlrd. eurų“, pirmadienį įstatymų leidėjams sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu, praneša „Politico“.
„2024 m. pradžioje buvo priimtas politinis sprendimas, kad ši pagalba gali siekti 3 mlrd. eurų. Iš tikrųjų mes viršysime 2 mlrd. eurų, bet ne 3 mlrd. eurų“, – sakė S.Lecornu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šiais metais pažadėjo skirti ne daugiau kaip 3 mlrd. eurų – tai dalis pastangų padidinti Prancūzijos pagalbą Ukrainai po to, kai Paryžius buvo kritikuojamas, kad daro mažiau nei kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija.
Tačiau dabar Prancūzija spaudžiama mažinti deficitą, kuris 2024 m. gali siekti 6 proc. BVP.
Tikimasi, kad kitais metais Prancūzijos gynybos biudžetas sieks 50,5 mlrd. eurų. Tačiau pirmadienį S.Lecornu įstatymų leidėjams sakė, kad ginkluotųjų pajėgų ministerija metų pabaigoje nebeprašys papildomų lėšų nenumatytoms išlaidoms, susijusioms su NATO dislokavimu Estijoje ir Rumunijoje arba pagalba Ukrainai, padengti.
Pasak S.Lecornu, 300 mln. eurų pagalba Ukrainai gaunama iš palūkanų už įšaldytą Rusijos turtą ir bus panaudota 155 mm artilerijos šaudmenims, savaeigėms haubicoms „Cezar“ ir degalams pirkti. Nuo 400 iki 600 mln. eurų bus gauta iš mažesnių infliacijos normų ir bus panaudoti Ukrainai skirtoms raketoms SCALP ir „Aster“ remontuoti.
Prancūzijos gynybos ministras pažymėjo, kad dėl papildomų išlaidų pagalbai Ukrainai iš parlamento nebus prašoma iki metų pabaigos.
Kaip ukrainiečiai apmovė rusus: operacija Kursko srityje, kuria galima didžiuotis
20:03
Kariams trūko geriamojo vandens – jie gėrė tiesiai iš upės. Tai buvo sudėtinga operacija, kurios metu buvo stengiamasi išvengti rusų dalinių apgulties Kursko srityje. Kaip viskas vyko – ukrainiečiai detaliai papasakojo leidinio „Postimees“ žurnalistams.
Šiuo metu Ukrainos daliniai Kursko regione patiria didelį Rusijos kariuomenės spaudimą. Tas pats nutiko ir rugsėjo pradžioje.
Ukrainos kariai iš 103-iosios teritorinės gynybos brigados leidiniui „Postimees“ papasakojo, kaip vienos operacijos metu jie tuomet tris dienas ėjo per pelkes ir miškus, kad išvengtų rusų apsupties.
103-iosios brigados kuopa rugpjūčio 10 d. be jokio pasipriešinimo perėjo Ukrainos ir Rusijos sieną Sumų srityje. Jų užduotis buvo užimti ir išlaikyti kaimą ir jo apylinkes už 35 kilometrų į šiaurės vakarus nuo pasienio miesto Sudžos.
Tuomet jie buvo vienintelė Kursko operacijoje dalyvavusi Ukrainos kariuomenės brigada, ginkluota lengva ginkluote.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija sumažins konsulinių pareigūnų skaičių Norvegijoje
19:57
Rusija, gavusi Oslo prašymą, sumažins Norvegijoje dirbančių konsulinių pareigūnų skaičių, pranešė rusų ambasada.
Rusijos misija Osle vėlai pirmadienį feisbuke paskelbė, kad po prašymo sumažinti darbuotojų skaičių iki spalio 17 dienos jos „konsuliniame skyriuje liks tik du diplomatai“.
Rusijos konsulatai Kirkenese, esančiame netoli Rusijos ir Norvegijos sienos šiaurėje, ir Barencburge Arktyje, kur Norvegijos Svalbardo salyne įsikūrusi Rusijos kalnakasių bendruomenė, socialiniuose tinkluose „X“ ir „Telegram“ paskelbė, kad dėl tos pačios priežasties sustabdo konsulinių paslaugų teikimą.
Norvegijos užsienio reikalų ministerija antradienį patvirtino, kad „jau kurį laiką palaiko dialogą su Rusijos puse“.
„Tai nėra klausimas dėl diplomatų išsiuntimo iš Norvegijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovė spaudai Ragnhild Haland Simenstad.
Nei Rusija, nei Norvegija nenurodė, kiek nuo šiol liks Rusijos konsulinių pareigūnų.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Norvegija 2023 metų balandį išsiuntė 15 šnipinėjimu įtariamų Rusijos ambasados darbuotojų.
Atsakydama Rusija išsiuntė 10 Norvegijos diplomatų.
Norvegija, uždariusi savo konsulatą Murmanske Šiaurės vakarų Rusijoje, šiuo metu turi tik ribotą diplomatinį atstovavimą. Jos ambasados Maskvoje ir konsulato Sankt Peterburge darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjo.
Ukraina patvirtino, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį Torecke, Donecko srityje
19:19
Spalio 15 d. per nacionalinę televiziją Luhansko operatyvinės-taktinės grupuotės atstovė Anastasija Bobovnikova pareiškė, kad Rusijos pajėgos priartėjo prie Torecko Donecko srityje ir bando sunaikinti miestą.
Rusijos pajėgos „visiškai sunaikino“ Torecką ir žengia į priekį vietovėse, kuriose mažai kas liko, per nacionalinę televiziją sakė A.Bobovnikova.
Ji pažymėjo, kad miestui ir aplinkinėms teritorijoms naikinti naudojama artilerijos taktika.
„Ne tik namų nebėra – ištisi rajonai išnyko“, – pabrėžė ji. Priešingai, puolimų skaičius sumažėjo ties Chasiv Jaru, kur Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių.
Ispanijoje sulaikyti keturi asmenys, įtariami pažeidę Rusijai skirtas sankcijas
19:04
Ispanijos valdžios institucijos antradienį pranešė sulaikiusios keturis asmenis, įtariamus organizavus sankcijas pažeidžiantį komercinį tinklą, po to, kai konfiskavo 13 tonų cheminių produktų, gabentų į Rusiją.
Tyrimas pradėtas 2022 metais po to, kai Vakarų šalys įvedė Rusijai daugybę sankcijų, kad neleistų jai įsigyti įrangos ir technologijų, reikalingų jos kare Ukrainoje.
Policijos ir muitinės pareigūnai konfiskavo cheminius produktus, rastus konteineryje Barselonos uoste, sakoma Ispanijos nacionalinės policijos pranešime.
Policijos atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad spalio 8 dieną Katalonijos regione buvo sulaikyti keturi įtariamieji, kurie stojo prieš tyrimą atliekantį teisėją.
Ispanijos institucijos, remdamosi pirminiais duomenimis, nustatė bendrovę, kuriai, kaip teigiama, vadovavo rusų kilmės piliečiai, sukūrę tinklą, skirtą neteisėtai tiekti cheminius produktus į Rusiją, sakoma pareiškime.
Policija pridūrė, kad įmonė siuntė prekes Maskvoje įsikūrusiai patronuojamajai bendrovei per kelias šešėlines įmones tokiose šalyse kaip Armėnija ar Kirgizija, o siuntos Rusiją pasiekdavo sausuma.
