Svarbiausios naujienos
- R.Fico: Rusijos karas prieš Ukrainą netrukus baigsis
- O.Scholzas sako esąs atviras deryboms su V.Putinu
- Vokietijos specialiosios pajėgos siunčiamos saugoti infrastruktūrą Baltijos jūroje
- Ukraina pasipiktino: JAV atsisako numušti Rusijos raketas virš Ukrainos, kaip tai daro Izraelyje
- Skrenda iki 2500 km: kuo dronas ACS-3 pavojingas rusams ir kaip konkuruoja su „Boeing“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
O.Scholzas sako esąs atviras deryboms su V.Putinu
15:56
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas nori išsiaiškinti, kaip būtų galima užbaigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Šalia aiškios paramos Ukrainai atėjo laikas padaryti viską, ką galime, kad ištirti, kaip galėtume pasiekti situaciją, kai šis karas nesitęstų neribotą laiką“, – sakė O.Scholzas Vokietijos parlamentui.
Jis teigė, kad yra atviras deryboms, kuriose dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Kai mūsų klausia, ar mes taip pat kalbėsime su Rusijos prezidentu, mes atsakome: „Taip, taip ir bus“, – sakė O.Scholzas.
Tačiau kancleris pridūrė, kad sprendimai niekada nebus priimami nepaisant Ukrainos ir „be mūsų artimų partnerių sutikimo“.
Kartu kancleris pridūrė, kad nesuskaičiuojama daugybė Rusijos karių kasdien tampa „Rusijos prezidento imperialistinės beprotybės aukomis“:
„Jie taip pat yra jo politikos, kuria siekiama išplėsti savo šalį, aukos... Tai, kas neturi pasikartoti Europoje.“
Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos karinė rėmėja po Jungtinių Valstijų.
O.Scholzo komentarai nuskambėjo tą pačią dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė ilgai lauktą pergalės planą, kaip užbaigti karą. Jis atmetė bet kokių teritorinių nuolaidų galimybę ir ragino didinti Vakarų paramą.
R.Fico: Rusijos karas prieš Ukrainą netrukus baigsis
17:10
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico prieš išvykdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimą pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis artimiausiu metu, trečiadienį pranešė Slovakijos dienraštis TASR, kurį cituoja leidinys „New Voice“.
„Tikimybė, kad karas Ukrainoje baigsis per trumpą laiką, yra labai didelė“, – sakė politikas. Jis taip pat pažymėjo, kad tikisi – per Europos Vadovų Tarybos susitikimą paaiškės, kada gali baigtis Rusijos ir Ukrainos karas.
„Kadangi netikėtai iškelta Ukrainos pakvietimo į NATO tema“, – sakė R.Fico, tačiau pridūrė esąs įsitikinęs, kad toks pakvietimas nebus „nemokamas“.
Argumentų nepateikė
Slovakijos premjeras savo kalbų apie greitą karo pabaigą neparėmė rimtais argumentais. Jo šnekėjimas iš dalies primena respublikonų kandidato į JAV prezidento postą Donaldo Trumpo kalbas apie greitą karo pabaigą, jei jį išrinktų prezidentu.
R.Fico teigia, kad jo vadovaujama Slovakijos vyriausybė remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir kad jis palaikys „bet kokį taikos planą, pasiūlytą konfliktui išspręsti“.
Be to, Slovakijos ministras pirmininkas sakė, kad taikos derybų aptarimas įtrauktas į jo būsimo vizito į Kiniją darbotvarkę.
Skandalingi ankstesni R.Fico pareiškimai
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva vėl gąsdina: V.Zelenskio pergalės planas gali sukelti tiesioginį NATO ir Rusijos konfliktą
16:54
Maskva trečiadienį sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio naujai pristatytą pergalės planą, teigdama, kad jis gali sukelti tiesioginį NATO ir Rusijos konfliktą.
„Jis stumia NATO nares link tiesioginio konflikto su mūsų šalimi ir vėl reikalauja gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kremlius kiek anksčiau irgi atmetė V. Zelenskio išdėstytą pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams, ir pavadino tai „kažkokiu efemerišku taikos planu“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“.
Ukrainos prezidentas anksčiau trečiadienį savo šalies parlamentui pristatė ilgai lauktą pergalės planą.
Pasiūlymą sudaro penki punktai: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.
Kazachstanas atsisakė prisijungti prie Rusijos draugų organizacijos BRICS
16:33
Kazachstanas kol kas neplanuoja prisijungti prie BRICS, nors prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas yra gavęs tokių pasiūlymų, „TengriNews“ sakė valstybės vadovo patarėjas ir atstovas spaudai Berikas Uali.
„Šiuo metu ir greičiausiai artimiausioje ateityje Kazachstanas susilaikys nuo paraiškos stoti į BRICS, be kita ko, atsižvelgdamas į daugiapakopį narystės svarstymo procesą, taip pat į kitus dalykus, susijusius su šios asociacijos plėtros perspektyvomis“, – sakė jis.
Pasiūlymus prisijungti prie BRICS valstybės vadovas apsvarstė „atsižvelgdamas į Kazachstano nacionalinius interesus“, sakė prezidento patarėjas. Tačiau Kasymas Žomartas Tokajevas iki šiol pirmenybę teikė Jungtinėms Tautoms „kaip visuotinei ir ne alternatyviai organizacijai, kurioje galima ir reikia aptarti visas aktualias tarptautines problemas“, pridūrė jis.
Kartu Kazachstano prezidentas pasisako už JT Saugumo Tarybos reformą, „pagrįstą plačiomis konsultacijomis su JT valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į „viduriniųjų galių“ interesus, nes, jo nuomone, šis organas prarado galimybę „priimti svarbius ir lemtingus sprendimus“, pažymėjo B.Uali.
Kalbant apie BRICS, Kasymas Žomartas Tokajevas „susidomėjęs stebi šios asociacijos raidą“ ir ketina dalyvauti bloko aukščiausiojo lygio susitikime Rusijoje, kur spalio 24 d. ketina kalbėti išplėstinėje informacinėje sesijoje, kurios tema bus sąveika su pasaulio Pietų šalimis.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Scholzas sako esąs atviras deryboms su V.Putinu
15:56
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas nori išsiaiškinti, kaip būtų galima užbaigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Šalia aiškios paramos Ukrainai atėjo laikas padaryti viską, ką galime, kad ištirti, kaip galėtume pasiekti situaciją, kai šis karas nesitęstų neribotą laiką“, – sakė O.Scholzas Vokietijos parlamentui.
Jis teigė, kad yra atviras deryboms, kuriose dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Kai mūsų klausia, ar mes taip pat kalbėsime su Rusijos prezidentu, mes atsakome: „Taip, taip ir bus“, – sakė O.Scholzas.
Tačiau kancleris pridūrė, kad sprendimai niekada nebus priimami nepaisant Ukrainos ir „be mūsų artimų partnerių sutikimo“.
Kartu kancleris pridūrė, kad nesuskaičiuojama daugybė Rusijos karių kasdien tampa „Rusijos prezidento imperialistinės beprotybės aukomis“:
„Jie taip pat yra jo politikos, kuria siekiama išplėsti savo šalį, aukos... Tai, kas neturi pasikartoti Europoje.“
Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos karinė rėmėja po Jungtinių Valstijų.
O.Scholzo komentarai nuskambėjo tą pačią dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė ilgai lauktą pergalės planą, kaip užbaigti karą. Jis atmetė bet kokių teritorinių nuolaidų galimybę ir ragino didinti Vakarų paramą.
„Nėra žodžių“: „Bild“ analitikas sukritikavo V.Zelenskio pergalės planą
15:50
Leidinio „Bild“ analitikas Julianas Röpcke sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pristatytą „Pergalės planą“.
„Nebus jokio įstojimo į NATO, jokio leidimo smogti į Rusijos gilumą Vakarų ginklais, jokios bendros priešlėktuvinės gynybos nuo Rusijos aviacijos. Ir net neužsimenama apie visišką šalies išlaisvinimą. Nėra jokių žodžių“, – rašė analitikas savo X (Twitter) puslapyje.
Aiškindamas savo poziciją analitikas pabrėžė, kad jį pribloškė ne patys punktai, o tai, kad kiekvieno iš jų įgyvendinimą jau atmetė Vakarų partneriai.
„Plane nėra nė vieno punkto, kuris iš tikrųjų galėtų lemti posūkį mūšio lauke“, – sako J.Röpcke.
V.Zelenskis trečiadienį pristatė Pergalės planą
Pasiūlymą sudaro penki punktai: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.
V.Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davidas Arachamija sakė, kad slaptieji punktai bus vėliau pristatyti frakcijų vadovams.
„Jei planui bus pritarta, karą galėsime užbaigti ne vėliau kaip kitais metais“, – parlamente sakė V.Zelenskis.
Be to, plane pateikiamas pasiūlymas tarptautiniams partneriams dėl bendros Ukrainoje esančių svarbiausių išteklių apsaugos ir bendrų investicijų.
Prezidento teigimu, jei jau dabar pradėsime įgyvendinti šį pergalės planą, tuomet galėtume užbaigti karą ne vėliau kaip kitais metais .
Vokietijos specialiosios pajėgos siunčiamos saugoti infrastruktūrą Baltijos jūroje
14:00
Vokietija pasitelks elitines specialiąsias pajėgas GSG 9 povandeninei infrastruktūrai Baltijos ir Šiaurės jūrose saugoti, praneša leidinio „Spiegel“ saugumo šaltiniai. Pasak jų, atitinkamą įsakymą davė Vidaus reikalų ministerijos vadovė Nancy Feiser.
Kovoje su terorizmu dalyvaujančios specialiosios pajėgos GSG 9 bus nuolat dislokuotos operatyvinėje grupėje prie Baltijos jūros esančiame Noištato mieste. Dėl šios vietos ji galės greičiau reaguoti į krizines situacijas tiek jūroje, tiek Šiaurės Vokietijoje.
GSG 9 jūrų pajėgų padaliniuose yra greitaeigiai kateriai. Specialiai apmokyti narai taip pat gali veikti iš federalinės policijos laivų. Šaltiniai pažymėjo, kad sabotažo pavojus povandeninei infrastruktūrai „tapo aiškus“ po to, kai buvo pakenkta „Nord Stream“ vamzdynams. Be to, Vokietijos policija ir ginkluotosios pajėgos jau kurį laiką stebi dešimtis Rusijos „laivų-šnipų“, kurie kartografuoja vamzdynų ir povandeninių kabelių tinklą Šiaurės ir Baltijos jūrose, pridūrė šaltiniai.
Noištatas bus trečioji GSG 9 dislokacijos vieta: nuo pat organizacijos įkūrimo 1972 m. (specialiosios pajėgos buvo sukurtos reaguojant į išpuolį prieš Izraelio komandą Miuncheno olimpinėse žaidynėse) būstinė buvo Sankt Augustine netoli Bonos, o operatyvinis padalinys jau kelerius metus dislokuotas Berlyne.
Sprogimai Rusijos dujotiekiuose „Nord Stream-1“ ir „Nord Stream-2“ įvyko 2022 m. rugsėjo 26 d. naktį netoli Danijos Bornholmo salos Baltijos jūroje. Dėl to buvo pažeistos trys iš keturių vamzdynų atšakų. Kelios šalys, įskaitant Vokietiją, vykdė tyrimą. Vakarų žiniasklaidos šaltiniai teisėsaugos institucijose pažymėjo, kad už sabotažo galėjo stovėti „proukrainietiška grupuotė“, kuri išsinuomojo jachtą, kad iš Vokietijos uosto į dujotiekius atgabentų sprogmenis.
Dienraščių „The Washington Post“ ir „The Wall Street Journal“ duomenimis, pulkininkas, buvęs Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padalinio vadas Romanas Červinskis, veikęs buvusio Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno įsakymu, atliko pagrindinį vaidmenį slapta nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio organizuojant sprogdinimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią versiją pavadino „absurdiška“ ir atsakomybę už sabotažą priskyrė „anglosaksams“.
Savo ruožtu NATO įtarė Rusiją, kad ji minuoja povandeninę infrastruktūrą Šiaurės jūroje. Aljanso nuogąstavimai grindžiami svarbiausias naftos ir dujų platformas, vamzdynus, elektros ir telekomunikacijų kabelius eksploatuojančių bendrovių duomenimis.
Balandžio pradžioje „Euractiv“ pranešė, kad šešios Europos šalys, turinčios jūrines sienas Šiaurės jūroje, – Belgija, Jungtinė Karalystė, Danija, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai – pasirašė susitarimą bendradarbiauti siekiant apsaugoti povandeninę infrastruktūrą nuo galimų Rusijos atakų.
Kremlius atmeta V.Zelenskio planą, ragina Kyjivą išblaivėti
13:21
Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams, ir pavadino tai „kažkokiu efemerišku taikos planu“.
„Tačiau gali būti kitas planas ir jis išties gali būti taikos: tai (planas) Kyjivo režimui suvokti jo vykdomos politikos beprasmiškumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak jo, Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“.
Ukrainos prezidentas anksčiau trečiadienį savo šalies parlamentui pristatė ilgai lauktą pergalės planą.
Pasiūlymą sudaro penki punktai: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.
Propagandininkai pasinaudojo Jaredo Leto kalbomis: atlikėjas galėtų finansuoti karą Ukrainoje
13:07
Neseniai Lietuvoje koncertavęs ir per pasirodymą Serbijoje apie „rusišką energiją“ prakalbęs atlikėjas Jaredas Leto iš propagandininkų gavo pasiūlymą paremti Rusiją ir koncertuoti šioje šalyje.
Pasak „Telegram“ kanalo „Shot“, su tokiu pasiūlymu į Amerikos superžvaigždę kreipėsi prokremlinio judėjimo „Rusijos veteranai“ aktyvistai. Jų nuomone, toks žingsnis „galėtų tapti humanitarine misija ir parama mūsų kovotojams kovų zonoje“.
Iniciatyvos autoriai mano, kad dabar Rusija nepajėgi daug išlaidauti užsienio žvaigždėms, o jei grupės „30 Seconds to Mars“ vokalistas taip pasiilgo Rusijos miestų ir publikos, tai kodėl gi nesurengti koncerto veltui.
„Džiaugiamės užsienio menininkų, tokių kaip Jaredas Leto, noru sugrįžti pas Rusijos žiūrovus, tačiau manome, kad dabartinėmis aplinkybėmis būtina parodyti supratimą ir pagarbą mūsų realijoms. Koncertai ir šou programos, reikalaujančios didžiulių išlaidų, atrodo netinkamai, kai daugelis mūsų tėvynainių ir toliau aukoja lėšas specialiajai karinei operacijai (taip Kremlius vadina karą Ukrainoje – red.past.) remti. Išsiuntėme pasiūlymą Jaredui Leto ir jo komandai apsvarstyti galimybę koncertuoti Rusijoje su humanitarine misija. Visos uždirbtos lėšos turėtų būti skiriamos fronto reikmėms: dronams, įrangai ir įrangai mūsų kovotojams pirkti. Tai būtų garbingas solidarumo ir paramos gestas“, – sakė judėjimo pirmininkas Ildaras Reziapovas.
Atlikėjas Jaredas Leto prisišnekėjo apie karą ir gavo atkirtį iš Ukrainos
15min primena, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija „Thirty Seconds to Mars“ lyderio Jaredo Leto žodžius apie koncertus Rusijoje ir Ukrainoje, kai „šios problemos“ baigsis, pavadino įžeidimu tiems, kurie aukoja savo gyvybes už laisvę.
Tai sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime socialiniame tinkle X.
„Jaredo Leto „rusiškos energijos“ jausmas ir noras koncertuoti Rusijoje yra įžeidimas tiems, kurie aukoja savo gyvybes gindami laisvę“, – sakoma žinutėje.
Ministerija taip pat pridūrė, kad negali būti jokio nuolaidžiavimo Rusijai, kai ji ir toliau visomis priemonėmis siekia išspręsti Ukrainos egzistavimo „problemą“.
Anksčiau amerikiečių muzikantas ir grupės „Thirty Seconds to Mars“ lyderis Jaredas Leto per vieną iš savo koncertų Belgrade sakė, kad norėtų nuvykti į Sankt Peterburgą ir Maskvą.
Prieš plataus masto karą Ukrainoje Jaredas Leto dažnai atvykdavo į Kyjivą. Pavyzdžiui, 2019 m. jis dainavo ant Ukrainos sostinės pėsčiųjų tilto.
V.Zelenskis: nusikaltėlių koalicijoje kartu su V.Putinu jau yra ir Šiaurės Korėja
12:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją dėl jų paramos Maskvai jau trečius metus trunkančiame kare.
„Nusikaltėlių koalicijoje kartu su Putinu jau yra ir Šiaurės Korėja“, – įstatymų leidėjams pareiškė V.Zelenskis.
„Visi mato Irano režimo pagalbą Putinui, taip pat Kinijos bendradarbiavimą su Rusija“, – pridūrė jis.
Ukraina statys naujos kartos sprogmenų gamyklą Lietuvoje
12:41
Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Ukrainos įmone pasirašė Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant Lietuvoje naujos kartos RDX sprogmenų gamyklą. Taip būtų sustiprinti Ukrainos, Lietuvos ir Europos gynybiniai pajėgumai. Numatoma, kad gamyklos statybų darbai turėtų prasidėti kitąmet, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
„Su partnere Ukraina aktyviai plėtojame bendradarbiavimą gynybos srityje. Naujoji sprogmenų gamykla Lietuvoje yra aiškus signalas agresoriui, kad mes neatsitrauksime. Ukrainos ir Europos gynybiniai pajėgumai didėja ir didės, kalbant tiek apie ginkluotę ir amuniciją, tiek apie pažangias gynybos ir saugumo technologijas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
RDX sprogmenų rinka pasaulyje sparčiai auga. Ši sprogstamoji medžiaga pasižymi geresnėmis savybėmis nei daugelis kitų šiuolaikinių sprogmenų – itin greitu detonacijos laiku, didele sprogstamąja galia, brizantiškumu, jautrumu. Medžiaga RDX gali būti naudojama viena ar kartu su kitomis sprogstamosiomis medžiagomis ir yra skirta įvairių bombų, minų ir kitų sprogmenų gamybai. Su šia medžiaga pagamintus sprogmenis plačiai naudoja NATO šalių kariuomenės.
RDX rinka 2023 m. sudarė maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Dėl didėjančios šios sprogstamosios medžiagos paklausos prognozuojama, kad rinka augs ir 2028 m. turėtų pasiekti 13 mlrd. JAV dolerių.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis pristatė Ukrainos pergalės planą savo parlamentarams
12:38 Atnaujinta 12:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo šalies parlamentui pristatė ilgai lauktą pergalės planą.
„Ukrainos pergalės planas – tai planas, kaip sustiprinti mūsų šalį ir mūsų pozicijas. Būti pakankamai stipriems, kad užbaigtume karą“, – sakė V.Zelenskis savo kalboje įstatymų leidėjams.
Kai kurios daug diskusijų sukėlusio plano dalys liko įslaptintos.
Pasiūlymą sudaro penki punktai: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.
V.Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davidas Arachamija sakė, kad slaptieji punktai bus vėliau pristatyti frakcijų vadovams.
„Jei planui bus pritarta, karą galėsime užbaigti ne vėliau kaip kitais metais“, – parlamente sakė V.Zelenskis.
Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO minimas kaip vienas svarbiausių dalykų. Kyjivas pateikė paraišką dėl narystės 2022 metų rugsėjį, tačiau dar negavo aiškaus signalo iš sąjungininkų.
Toliau pabrėžiama būtinybė perkelti karą į Rusijos teritoriją, pavyzdžiui, per rugpjūčio pradžioje pradėtą įsiveržimą į Kursko sritį. Šiame punkte taip pat raginama panaikinti apribojimus tolimojo nuotolio smūgiams Rusijoje ir Vakarų paramą numušant Rusijos raketas ir dronus virš Ukrainos.
Taip pat kalbama apie nebranduolinį atgrasymą ir įtrauktas slaptas punktas.
Kreipdamasis į parlamentą jis sakė, kad konflikto įšaldymas nėra sprendimas, taip pat nepriimtina ir „prekyba Ukrainos teritorija ar suverenumu“.
Be to, V.Zelenskis sukritikavo Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją dėl jų paramos Maskvai jau trečius metus trunkančiame kare.
„Nusikaltėlių koalicijoje kartu su Putinu jau yra ir Šiaurės Korėja“, – įstatymų leidėjams pareiškė V.Zelenskis.
„Visi mato Irano režimo pagalbą Putinui, taip pat Kinijos bendradarbiavimą su Rusija“, – pridūrė jis.
Pirmieji prancūzų dronai kamikadzės į Ukrainą atvyks artimiausiomis savaitėmis
12:31
Prancūzija sėkmingai išbandė savo pirmuosius dronus kamikadzes ir artimiausiomis savaitėmis pristatys juos Ukrainai, trečiadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
„Pirmosios Prancūzijos nuotoliniu būdu valdomos amunicijos, dar vadinamos dronais kamikadzėmis, bandymai (...) sėkmingi“, – sakė S.Lecornu socialiniame tinkle „X“.
Dronai tampa vis svarbesniu pajėgumu Ukrainos mūšio laukuose. Rusija plačiai naudoja dronus kamikadzes, pavyzdžiui, Irano „Shahed“, atakuodamas jais Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, arba šalies viduje pagamintus „Lancet“ atakoms prieš ukrainiečių karius.
Didėjant bepiločių sistemų svarbai šiuolaikiniuose mūšio laukuose, S.Lecornu šių metų pradžioje pareiškė, kad Prancūzijos kariuomenė užsakys 2 tūkst. dronų kamikadzių. Pirmieji 100 jų bus išsiųsti į Ukrainą.
„Dronai kamikadzės yra neabejotinai svarbūs“ ir galės „papildyti haubicas „Caesar“, teigė ministras, turėdamas omenyje pažangiąsias artilerijos sistemas, kurias Prancūzija tiekia Ukrainai.
Ukraina pasipiktino: JAV atsisako numušti Rusijos raketas virš Ukrainos, kaip tai daro Izraelyje
12:24
Ukraina piktinasi bekompromisine JAV parama Izraeliui ir vadina tai „dvigubais standartais“, nes JAV atsisako numušti Rusijos raketas ir dronus virš Ukrainos, kaip tai daro Artimuosiuose Rytuose, rašo leidinys „Politico“.
Šią savaitę JAV dislokavo pažangią THAAD oro gynybos sistemą, kad apsaugotų Izraelį nuo Irano balistinių raketų. Tačiau Ukraina tokios pagalbos negauna, nors kasdien yra atakuojama Rusijos dronų, raketų ir bombų, rašoma straipsnyje.
Priežastis – Rusija turi branduolinių ginklų, todėl JAV baiminasi eskalacijos su Maskva.
„Sunkus atsakymas, kurio ukrainiečiai galbūt nenori girdėti, bet kuris, deja, yra teisingas, yra tas, kad mes galime rizikuoti numušti Irano raketas virš Izraelio, neprovokuodami tiesioginio karo su Teheranu, galinčio sukelti branduolinį karą. Daug didesnė rizika yra su Rusija“, – „Politico“ sakė vienas iš aukšto rango JAV Senato patarėjų, dirbantis Ukrainos politikos srityje.
Tai patvirtino du Joe Bideno administracijos pareigūnai. Baltieji rūmai baiminasi, kad JAV karių siuntimas į Ukrainą numušti Rusijos raketų gali išprovokuoti tiesioginį karinį susidūrimą tarp dviejų pirmaujančių pasaulio branduolinių galybių „su potencialiai apokaliptinėmis pasekmėmis“.
„Liūdna visa tai stebėti kaip Ukrainos piliečiui, kai tavo šalis ir piliečiai aukojami dėl to, kad Maskva išvengtų eskalacijos“, – sakė Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto tyrėjas Mykola Bielieskovas.
Kyjivas nori, kad Lenkija ir Rumunija padėtų numušti Rusijos taikinius virš Vakarų Ukrainos. Ši galimybė svarstoma, tačiau šalys kol kas nepakeitė savo politikos, sakoma straipsnyje. Lenkija sako, kad nesiims veiksmų be pilnos viso NATO aljanso paramos.
Tuo pat metu du Ukrainos oro gynybos karininkai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, aiškina, kad valstybėms lengviau ginti dangų virš Izraelio, nes tai maža šalis, o Amerika gali naudoti laivuose esančias oro gynybos sistemas. Kita vertus, Ukraina yra didžiulė ir neprieinama Vakarų laivynams: jos sąjungininkams tektų dislokuoti oro gynybos sistemas prie vakarinės šalies sienos, iš kurios jie galėtų ginti tik netoliese esančią teritoriją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Visame Chersone dėl remonto darbų laikinai nėra elektros
11:41
Nuolat rusų apšaudomame Pietų Ukrainoje esančiame Chersone, kol vyksta remonto darbai, netiekiama elektra, trečiadienį pranešė srities pareigūnai.
Ukrainoje didėja nerimas, kad po Rusijos smūgių šalies elektros tinklams žiemą miestuose ir miesteliuose bus šalta ir tamsu.
„Šiuo metu kaimyninėje srityje remontuojami elektros tinklai, kurie tiekia elektros energiją Chersonui ir daliai (Chersono) srities“, – nurodė Chersono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
„Energetikos inžinieriai mus patikino, kad elektros tiekimą mieste atkurs per kelias valandas“, – pažymėjo jis.
Elektros tiekimas taip pat sutrikęs kai kuriose intensyviai rusų bombarduojamose kaimyninės Mykolajivo srities dalyse, pranešė pareigūnai. Tačiau teigiama, kad elektros tiekimas nutrūko dėl techninio gedimo, o ne dėl smūgio.
Ukrainos karinės oro pajėgos atskirai pranešė, kad Rusija į Ukrainą paleido 136 atakos dronus, tačiau oro gynybos sistemos numušė 51 bepilotį orlaivį, o dar 60 nukrito nepasiekę taikinių.
Skrydžio nuotolis iki 2500 km: ką ukrainiečių dronas ACS-3 gali nuveikti priešo užnugaryje ir kaip jis konkuruoja su „Boeing“
11:24
Bendrovės, gaminančios droną, kurio rekordinė skrydžio trukmė – 28 valandos, o didžiausias nuotolis – 2 500 kilometrų, generalinis direktorius Romanas Kniaženka pasakoja apie unikalaus drono karines misijas ir jo naudojimą fronte.
Ukrainos gynybos pajėgų naudojamos įvairios bepilotės sistemos – nuo antžeminių robotizuotų platformų iki smogiamųjų lėktuvų ir antžeminių dronų – galutinai pakeitė šiuolaikinį karą. Efektyvus vietinių ir užsienio dronų naudojimas parodė, kad šalis, turinti daug mažesnį karinį potencialą ir kariuomenę, gali įgyti pranašumą prieš asimetriškai didesnę priešo kariuomenę.
Ukrainos dronų gamintojai jau seniai dalyvauja naujausiose ginklavimosi varžybose ir savo gaminiais aktyviai stiprina šalies kariuomenę. Nuo 2018 m. Ukrainos bendrovės „Skyeton“ bepilotė orlaivių sistema ACS-3, pasižyminti unikalia iki 28 valandų nepertraukiamo skrydžio trukme, tarnauja Ukrainos pajėgoms. Maksimalus deklaruojamas šio bepiločio orlaivio veikimo nuotolis siekia iki 2 500 km, o skrydžio aukštis – iki 4 500 m, todėl jis nepasiekiamas priešo nešiojamosioms ar mobiliosioms priešlėktuvinės gynybos sistemoms, skelbia leidinys „New Voice“ (NV).
Iš pradžių ACS-3, kuris turi ir civiliniam naudojimui skirtą modelį „Raybird“, buvo sukurtas kaip oro kompleksas, skirtas duomenims rinkti ir apdoroti sudėtingomis sąlygomis ir dideliame plote. Tačiau per tą laiką, kol dronas veikia fronte, jo funkcionalumas gerokai išsiplėtė ir, be žvalgybos galimybių, jis gali tarnauti kaip skraidanti radioelektroninės kovos transporto priemonė, tiekti atsargas Ukrainos gynėjams arba smogti priešui.
NV kalba su „Skyeton“ generaliniu direktoriumi Romanu Kniaženka apie tai, kaip dronas pasiteisino fronte, kiek tokių sistemų reikia Ukrainos kariuomenės ginkluotosioms pajėgoms ir ar ši oro sistema naudojama virš Rusijos teritorijos.
– Kuo dar unikali jūsų bepilotė orlaivių sistema ACS-3? Kokios jos galimybės?
– Kai 2014 m. pradėjome kurti bepilotę orlaivių sistemą, išsikėlėme tris pagrindinius tikslus.
Pirmasis – maksimaliai padidinti savarankiškumą. Atsižvelgiant į tai, sistema nuolat modernizuojama ir tobulinama taip, kad dronų operatorius turėtų kuo mažesnę įtaką bepiločio orlaivio veikiančioms sistemoms. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad dėl operatoriaus kaltės sugedusių, sudužusių ar prarastų bepiločių orlaivių procentas būtų beveik lygus nuliui.
Antrasis tikslas buvo sukurti kuo didesnio veikimo nuotolio ir skrydžio trukmės bepilotį orlaivį. Kadangi buvo siekiama sukurti orlaivį, kuris galėtų aprėpti, kontroliuoti ir stebėti dideles teritorijas ir plotus, buvo pasiektas rekordinis skrydžio laikas. Šiandien bepilotis orlaivis ACS-3 be degalų papildymo ore gali išbūti apie 24 valandas. Ir šis skaičius gali būti didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo naudojamo naudingojo krovinio ir jo poveikio orlaivio aerodinamikai. Todėl yra buvę atvejų, kai ACS-3 ore išbuvo ilgiau nei 30 valandų.
Trečiasis iššūkis – patikimumas. Bendrovė skiria daug lėšų, kad užtikrintų, jog dronai galėtų atlikti kuo daugiau skrydžių. Pavyzdžiui, šiuo metu mes aptarnaujame orlaivius, kurie kovos sąlygomis yra atlikę daugiau kaip 300 išskridimų. Jei šį išskridimų skaičių padauginsite iš vidutinio orlaivio buvimo ore laiko – apie 14 valandų – galite įsivaizduoti jo našumą per daugiau nei 4200 valandų skrydžio.
Visa tai pavyko suderinti kompaktiškame orlaivyje (drono sparnų ilgis – beveik 3 metrai). Žinoma, pasaulyje yra dronų, galinčių skristi ilgai ir toli, tačiau 90 proc. jų matmenys bus daug didesni, o jiems paleisti reikės kilimo ir tūpimo tako. Akivaizdu, kad karo metu, kovų zonoje, orlaiviams sunku suteikti sutvarkytą kilimo ir tūpimo taką, o jei orlaivis yra didelių matmenų, jis yra lengvas taikinys, kurį priešas greitai numuš ir tuo viskas baigsis.
Nors ACS-3 nereikia jokios papildomos infrastruktūros, jis pakyla su katapulta ir nusileidžia parašiutu ant pagalvės. Katapultos svoris – 45 kg, ir šiandien tai yra vos ne lengviausia pasaulyje šios klasės orlaivių katapulta.
Nusileidimas yra visiškai automatinis. Operatorius tik nurodo nusileidimo vietą, o orlaivio sistemos viską padaro pačios: skrisdamas į nusileidimo vietą ir atsižvelgdamas į vėjo kryptį bei greitį, prietaisas apskaičiuoja maršrutą ir parašiuto išsiskleidimo vietą, kad dėl susidariusios vėjo jėgos dronas nusileistų ant žemės nusileidimo zonoje.
Todėl visų šių sprendimų ir funkcijų derinys paverčia droną viena iš unikalių savo klasės transporto priemonių pasaulyje.
– Tokiu atveju, ar pasaulyje yra jūsų drono analogų ir kuo jie skiriasi?
– Šiandien pasaulyje turbūt turime du rimtus konkurentus.
Pirmasis yra „Boeing“ tolimosios žvalgybos dronas „ScanEagle“ [pirmą kartą paleistas 2002 m. ir nuo 2005 m. naudojamas JAV karinio jūrų laivyno tarnyboje]. Tai gerai techniškai išvystyta sistema, tačiau ji pagrįsta ankstesnio modelio bepiločiu orlaiviu „SeaScan“, kuris buvo skirtas naudoti virš vandens. Tai reiškia, kad šis bepilotis orlaivis iš pradžių buvo sukurtas kaip laivams skirta transporto priemonė. Taigi, norint naudoti tokį droną sausumoje, reikalinga infrastruktūra, o pasiruošimo skrydžiui – išskleidimo, išvyniojimo – laikas yra neįtikėtinai ilgas, todėl jį naudoti [fronte] labai sunku. O kartais jo beveik neįmanoma naudoti.
Antrasis konkurentas – „Edge Autonomy“ ilgojo nuotolio daugiafunkcis dronas „Penguin“. Tai taip pat gerai pagamintas ir aukštos kokybės orlaivis. Tačiau jam, kaip ir „ScanEagle“, reikia nemažai laiko pasiruošti skrydžiui.
Mūsų dronai neparengtoje vietovėje yra pasirengę skristi per 20 minučių, geriausias konkurentas tai užtikrins per tris-keturias valandas. O fronto linijai tai yra reikšmingas skirtumas.
Be to, užsienio analogai yra maždaug tris ar net keturis kartus brangesni.
– ACS-3 iš pradžių buvo naudojamas fronte kaip žvalgybinis dronas. Ar dabar planuojama išplėsti jo funkcionalumą?
– Taip, ilgą laiką tai buvo tik žvalgybinis bepilotis orlaivis, kuris taip pat buvo naudojamas artilerijos ir raketų ugniai reguliuoti. Tačiau prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai tapo aišku, kad to nebepakanka. Daugelis dalinių pradėjo skųstis, kad sanglauda [tarp dalinių] ne visada veikia, o kol planuojami paleidimai ir panašiai, labai rimti priešo taikiniai gali atsidurti už aprėpties ribų.
Taigi dabar ACS-3 nebėra tik žvalgybos sistema, o daugiafunkcinė platforma, galinti vykdyti pačias įvairiausias misijas: nuo žvalgybos ir ugnies koregavimo iki kovos veiksmų, krovinių pristatymo, kaip atsakiklis, radioelektroninės kovos ir kita.
Šiame kontekste galvoju apie F-16 Fighting Falcon. Juk paklausus: „Kam skirtas šis orlaivis?“, paaiškėja, kad jis gali daryti beveik viską, ir viskas priklauso tik nuo naudingosios apkrovos. Būtent naudingasis krovinys, kurį galima pakabinti ant ACS-3, lemia jo naudojimo užduotis.
Šiuo metu prie ACS-3 galima pritvirtinti maždaug 17 skirtingų tipų įrengimų. Įprastinės versijos naudingoji apkrova yra iki 7 kg, o patobulintos versijos – iki 12 kg.
– Kaip bepilotė sistema ACS-3 veikia per karą su Rusija? Ir kaip ji daugiausia naudojama fronte?
– Pirmiausia ji naudojama pagal paskirtį – kaip žvalgybinė bepiločių orlaivių sistema. Kartu ji pasižymi įspūdingu išlikimo rodikliu. Palyginus šį orlaivį su kitais bepiločiais orlaiviais, paaiškėja, kad ACS-3 mūšio lauke praleidžia dešimtis kartų daugiau valandų nei bet kuris kitas dronas. Pavyzdžiui, turime 2018-2019 m. išleistų pavyzdžių, kurie tebeveikia ir šiandien. Bet kuris gamintojas pasakys, kad tai fantastiška, dronai taip ilgai fronte negyvena.
– Ar buvo kokių nors jūsų dronų nuostolių ir nuo ko tai priklauso?
– Žinoma. Visi praranda orlaivius dėl skirtingų priežasčių. Didžiausią dalį mūsų nuostolių sudaro priešo priešlėktuvinė gynyba, dažniausiai S-300 arba „Buk“ priešlėktuvinės raketų sistemos. Kadangi ACS-3 veikia nemažuose aukščiuose [didžiausias skrydžio aukštis – 4500 metrų] ir jo matmenys yra nedideli, jam nekelia grėsmės visos priešo mobiliosios ar nešiojamosios priešlėktuvinės gynybos sistemos, nes jos negali pastebėti ir užfiksuoti tokio taikinio. Tačiau S-300 ar „Buk“ tai galima padaryti. Tačiau, kad numuštų tokį droną, priešo sistemai paprastai reikia paleisti dvi ar tris raketas.
– Didžiausias deklaruojamas dronų veikimo nuotolis – iki 2 500 km. Iš tikrųjų tai jau yra strateginis nuotolis. Ar svarstote galimybę naudoti bepiločius orlaivius tiesiai virš Rusijos teritorijos ir giliai už priešo linijos?
– Tai viena iš pagrindinių užduočių. Juk neįmanoma nustumti fronto atgal, jei už priešo linijos yra viskas tvarkoje su štabais, sandėliais, logistikos ar priešlėktuvinės gynybos objektais. Jei misija gerai suplanuota, priešo S-300 ar „Buk“ galime pastebėti ir identifikuoti daug anksčiau, nei jie gali užfiksuoti ACS-3 kaip taikinį. Apskritai viskas priklauso nuo konkrečių vadų keliamų užduočių.
Rusija vis aktyviau verbuoja kibernetinius nusikaltėlius
10:06
Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja vis agresyviau ir rafinuočiau verbuoja kibernetinius nusikaltėlius, kad šie vogtų pinigus, gautų žvalgybinės informacijos ir darytų įtaką rinkimams, teigiama antradienį paskelbtoje technologijų įmonės „Microsoft“ ataskaitoje apie skaitmenines grėsmes.
Minėtų šalių užverbuoti programišiai ne tik vagia duomenis, „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje rašė IT milžinės viceprezidentas Tomas Burtas.
Jie „paleidžia išpirkos reikalaujančias programas, ruošia galines duris būsimam sunaikinimui, sabotuoja operacijas ir vykdo įtakos kampanijas“, nurodė jis.
„Valstybių remiamų kibernetinių atakų tempas išaugo iki tokio lygio, kad dabar kibernetinėje erdvėje iš esmės vyksta nuolatinė kova be jokių reikšmingų pasekmių užpuolikui“, – pažymėjo T.Burtas.
Ataskaitoje, kurioje minima Kinijos, Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos veikla, teigiama, kad per praėjusius vienus metus pastebėtas vyriausybių ir kibernetinių nusikaltėlių suartėjimas.
Ataskaitoje teigiama, kad valstybės naudoja finansiškai motyvuotus kibernetinius nusikaltėlius kaip priemonę siekdamos plėsti savo įtaką.
„Taip pat pastebėjome, kad sparčiai keičiasi hibridinio karo taktika, plinta bandymai kištis į demokratinius rinkimus, daugėja išpirkos reikalaujančių programų atakų ir kibernetinio finansinio sukčiavimo atvejų visame pasaulyje“, – pabrėžiama ataskaitoje.
„Microsoft“ teigimu, Rusija, Iranas ir Kinija bando daryti įtaką rinkimams ir deda vis daugiau pastangų, kad pakeistų nuomones, pasėtų nesantaiką ir pakirstų pasitikėjimą viešosiomis institucijomis.
„Plačiai paplitęs generatyvinių DI (dirbtinio intelekto) įrankių prieinamumas kartu su svarbiais geopolitiniais įvykiais sukūrė palankią terpę valstybių įtakos operacijoms“, – sakoma „Microsoft“ ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Korėja jau seniai nutrynė ribą tarp kibernetinių nusikaltimų ir kibernetinio šnipinėjimo.
Jungtinės Tautos (JT) apskaičiavo, kad nuo 2017 metų Šiaurės Korėjos programišiai pavogė daugiau nei 3 mlrd. dolerių (2,75 mlrd. eurų) kriptovaliuta.
Charkivo srities gubernatorius įsakė evakuoti žmones iš Kupjansko
10:02
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas antradienį sakė, kad vietos pareigūnai privalomai evakuos Kupjansko ir trijų gretimų bendruomenių gyventojus, Rusijos pajėgoms toliau žengiant į priekį šiame Ukrainos rytiniame regione.
Kupjanskas turi didelę strateginę reikšmę ir pastaraisiais mėnesiais jį smarkiau atakuoja rusai.
„Dėl saugumo situacijos priimtas sprendimas intensyvinti evakuacijos priemones civiliams Kupjansko rajone, įskaitant Kupjansko miestą“, – per televiziją sakė O. Synjehubovas. Jo žodžiai cituojami srities administracijos interneto svetainėje.
Pasak gubernatoriaus, taip pat bus evakuotas strateginę reikšmę turintis Borovos kaimas.
„Sunkiausia padėtis Kupjansko sektoriuje. Rytiniame Oskilo upės, dalijančios miestą, krante dėl nuolatinio apšaudymo nebegalime užtikrinti elektros, šilumos ir vandens tiekimo atkūrimo“, – sakė O. Synjehubovas.
Jis nurodė, kad remontininkų brigadas, bandančias vykdyti remonto darbus, iškart apšaudo rusai.
Rusiją gali įtraukti į juoduosius sąrašus – tai jai smarkiai kirstų per piniginę
09:21 Atnaujinta 09:43
Kitą savaitę Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF), tarpvyriausybinė organizacija, vadovaujanti kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, spręs, ar įtraukti Rusiją į juodąjį sąrašą, teigiama konfidencialiame dokumente, su kuriuo susipažino leidinys „Politico“.
Paryžiuje įsikūrusi institucija reguliariai vertina šalis pagal jų įsipareigojimą kovoti su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų platinimo finansavimu. Patekimas į FATF juodąjį arba pilkąjį sąrašą gali smarkiai pakenkti šalies finansinei reputacijai ir daugumai valstybių gali būti ekonomiškai pražūtingas.
FATF sustabdė Rusijos narystę 2023 m. vasarį – praėjus metams po to, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, – tačiau kol kas nesumažino jos reitingo. Dabar Ukraina sustiprino savo kampaniją, kad tai pakeistų.
FATF viešai pareiškė, kad Rusijos agresiją laiko nepriimtina ir prieštaraujančia jos „pagrindiniams principams“, tačiau praktiškai, norint sumažinti Rusijos reitingą, reikalingas daugiašalis narių sutarimas.
Šiuo metu tarpvyriausybinė institucija tris kartus per metus suburia apie 40 šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, Braziliją, Pietų Afriką ir Saudo Arabiją, kad įvertintų, kurios šalys turėtų būti perkeltos į pilkąjį ir juodąjį sąrašus arba iš jų pašalintos.
Dokumente teigiama, kad Ukraina pirmą kartą paprašė įtraukti Rusiją į didelės rizikos jurisdikcijų sąrašą 2022 m. balandžio mėn. ir nuo to laiko nuolat, nors ir nesėkmingai, teikė naujus įrodymus, kad Maskvos reitingas būtų sumažintas.
Kad naujausiame posėdžių raunde Ukrainai pasisektų, ji turės įtikinti FATF vidaus organą, kuriam pavesta peržiūrėti kandidatūras ir patvirtinamuosius įrodymus ir kuris susirinks spalio 22 d., rekomenduoti pasiūlymą oficialiai svarstyti.
Jei naujausias Ukrainos prašymas bus sėkmingas, Rusija prisijungs prie Irano, Šiaurės Korėjos ir Mianmaro, įtrauktų į FATF aukščiausios rizikos sąrašą.
Nariams svarstyti pateiktoje dokumentacijoje pabrėžiamas glaudus finansinis ir karinis Rusijos ir tokių didelės rizikos šalių kaip Šiaurės Korėja ir Iranas bendradarbiavimas. Jame taip pat pabrėžiama, kad Rusija finansuoja privačias karines grupuotes, tokias kaip „Wagner Group“, ir su jomis susijusią neteisėtą veiklą.
Taip pat užsimenama, kad Rusija naudojasi „Telegram“ žinučių programėle ir kriptovaliutomis terorizmui finansuoti ir plauti „pinigus, gautus iš prekių, pavogtų per invaziją į Ukrainą“ – nuo grūdų iki naudingųjų iškasenų.
Užkirstų galimybes naudotis pasauline finansų sistema
Įtraukus Rusiją į juodąjį FATF sąrašą, iš jos gali būti atimta galimybė naudotis pasauline finansų sistema, nes bankai turės gerokai griežčiau tikrinti visus su Rusija susijusius sandorius, o tai gali lemti, kad bankai gali atsisakyti juos vykdyti. Kaip pernai sakė „Rosfinmonitoring“ vadovas Jurijus Čichančinas, toks sprendimas gali lemti, kad Rusijai bus atimtos „visos galimybės vykdyti finansines operacijas su savo partneriais užsienyje“, rašo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Netgi Rusijos narystės FATF sustabdymas 2023 m. vasarį smogė Maskvos galimybėms, o „Rosfinmonitoring“ skundžiasi, kad užsienio šalys pradėjo ignoruoti prašymus atlikti pinigų plovimo tyrimus. Finansų kontrolės įstaiga taip pat teigė, kad kitos šalys pradėjo ignoruoti Rusijos informaciją apie „jų teritorijoje įvykdytus ar esančius nusikaltimus ar nusikaltėlius“.
Rusijos įtraukimo į FATF juodąjį sąrašą klausimas buvo svarstomas septynis posėdžius, birželio mėn. Federacijos tarybai sakė J.Čichančinas. Siekdama užkirsti kelią pašalinimui iš tarptautinės finansų sistemos, Maskva pasitelkė grasinimus ir įtikino savo sąjungininkes, pavyzdžiui, Indiją, balsuoti prieš Kyjivo iniciatyvą, skelbė naujienų agentūra „Bloomberg“.
Latvijoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą kibernetinių incidentų padaugėjo 40 procentų
08:50
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą kibernetinių incidentų Latvijoje padaugėjo 40 proc., o atakų prieš valstybės institucijas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą – keturis kartus.
Apie tai naujienų agentūrai LETA pranešė informacinių technologijų saugumo incidentų prevencijos padalinio „Cert.lv“ atstovai.
Nuo 2022-ųjų sausio Latvija priskiriama prie aukštą kibernetinio saugumo grėsmės lygį turinčių valstybių. Kai kurios atakos yra politiškai motyvuotos ir laikomos reakcija į politinius sprendimus ar veiksmus, susijusius su parama Ukrainai.
Antrąjį šių metų ketvirtį kibernetinių įsilaužimų bandymų skaičius šalyje pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus, o nuo metų pradžios jų padaugėjo 56 procentais.
Ukrainos pajėgos numušė 51 rusų droną
08:49
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 51 rusų droną.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą dviem raketomis ir 136 „Shahed“ tipo dronais.
51 dronas buvo numuštas Sumų, Čerkasų, Kirovohrado, Ternopilio, Chersono, Charkivo, Žytomyro, Donecko, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Kyjivo, Poltavos, Černihivo ir Černivcių srityse.
Nurodoma, kad kiti 60 dronų nukrito nepasiekę taikinių, o dar du pasuko atgal į Rusiją.
„The Telegraph“: pigūs dronai Ukrainoje visiems laikams pakeitė tankų naudojimą kare
08:10
Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą nepadarė tankų nebereikalingų, tačiau privertė jų operatorius elgtis atsargiau.
Kaip rašo „The Telegraph“, fronte daugėja mažų bepiločių lėktuvų. Šių dronų, kurie gali nešti granatas ar sprogmenis, keliama grėsmė verčia tankų įgulas slėptis ir veikti slaptai, kad išgyventų.
„Bepiločiai orlaiviai kerta oro erdvę, medžiodami didelės vertės taikinius, pavyzdžiui, šarvuotąsias mašinas ir artileriją“, – pastebi Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro atstovas Davidas Kiričenka.
Dėl to labai pasikeitė tankų naudojimo būdas. Naujoji „atsargiųjų tankų era“ labai skiriasi nuo senųjų laikų, kai tankai galėjo laisvai judėti mūšio lauke net dienos metu. Tada pagrindinės grėsmės buvo minos, artilerija, rankiniai prieštankiniai ginklai ir kiti tankai, bet ne dronai.
Tačiau naujausi dronai iš esmės pakeitė žaidimą, tai buvo akivaizdu jau 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Rusijos tankų kolonas, bandančias prasiveržti į Kyjivą, nuolat stebėjo ukrainiečių dronai, todėl artilerija ir prieštankinės pajėgos galėjo veiksmingai rengti pasalas.
Iki 2023 m. situaciją apsunkino FPV dronų, kurie gali atakuoti tankus iš neapsaugotų kampų – iš viršaus arba iš užpakalio, atsiradimas. Dabar Ukraina per metus pagamina apie tris milijonus tokių dronų, o Rusija stengiasi neatsilikti.
Dauguma tankų buvo suprojektuoti taip, kad atlaikytų atakas iš priekio arba šonų, tačiau dronai gali smogti iš nenuspėjamų krypčių. Kaip pastebėjo vienas tankistas, vardu Bogdanas, „500 dolerių kainuojantis FPV dronas gali sunaikinti milijonus kainuojantį tanką“.
FPV dronai tapo viena pagrindinių grėsmių tankams abiejose konflikto pusėse. Pasak „Oryx“ analitikų, Rusija per karą prarado apie 3 300 tankų, o tai prilygsta jos prieškarinėms atsargoms. Ukraina neteko beveik 900 tankų, o tai taip pat prilygsta jos prieškarinėms atsargoms.
Šiandien tankai retai naudojami masinėms atakoms, kaip anksčiau, o jų įgulos yra atsargesnės nei bet kada anksčiau. Tankai veikia iš priedangos ir naudoja papildomas gynybos priemones, kad sumažintų bepiločių lėktuvų keliamą pavojų.
Nors tankai prarado savo buvusį efektyvumą, kaip pastebi tankistas Viktoras, jie tebėra svarbus elementas mūšio lauke. Tačiau bepiločiai orlaiviai visiems laikams pakeitė tankų karo pobūdį.
Analitikai: Šiaurės Korėjos kariuomenė leis V.Putinui išvengti mobilizacijos
07:20
Tikėtina, kad Kremlius pasinaudos Rusijos ir Šiaurės Korėjos visapusiškos strateginės partnerystės susitarimu, kad sustiprintų Rusijos priešakines pajėgas ir apsaugotų sienas. Tai dar labiau sustiprina Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsipareigojimą kuo ilgiau vengti mobilizacijos, skelbia JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Spalio 15 d. Ukrainos leidiniai, remdamiesi anoniminiais karinės žvalgybos šaltiniais, pranešė, kad Rusijos 11-oji oro desantininkų brigada formuoja „batalioną“, kurį sudaro 3 000 žmonių ir kurio personalą sudaro Šiaurės Korėjos piliečiai (šis skaičius gerokai viršija bataliono skaičių).
Ukrainos žvalgybos šaltinių duomenimis, „batalionas“ greičiausiai dalyvaus Rusijos gynybinėse operacijose Kursko srityje ir kad iki 18 Šiaurės Korėjos karių jau dezertyravo iš savo pozicijų Briansko ir Kursko srityse prieš daliniui įsitraukiant į karo veiksmus.
ISW negali nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų tikrumo, tačiau Rusijos pareigūnai spalio 15 d. jų nepaneigė.
Spalio 14 d. V.Putinas pateikė Rusijos ir Šiaurės Korėjos visapusiškos strateginės partnerystės susitarimo, kurį abi šalys pasirašė 2024 m. birželį, tekstą ratifikuoti Rusijos Valstybės Dūmai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentare Kremliaus leidiniui TASS pabrėžė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos susitarimas yra „nedviprasmiškas“ dėl „abipusio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje“.
Tikėtina, kad Kremlius pasinaudos susitarimo nuostatomis dėl „abipusės gynybos“, kad teisiškai pateisintų Šiaurės Korėjos karių siuntimą į Rusijos karo zoną, atsakant į Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį.
Neseniai pasirodė pranešimų, kad netoli okupuoto Donecko veikia nedidelis Šiaurės Korėjos karių kontingentas.
Kitos svarbios ISW analitikų išvados:
- Kremlius ėmėsi veiksmų, reaguodamas į neseniai kilusius ginčus dėl to, kad atremdamas Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį rėmėsi šauktiniais, ir pasiūlė finansinių paskatų bet kokiam personalui, dalyvaujančiam saugant valstybės sieną.
- Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį Rusijos Tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui likti savo poste, nors jis ir sulaukė pensinio amžiaus, taip dar kartą parodydamas, kad V.Putinas nori, jog vadovaujančiuose postuose liktų jam lojalūs žmonės.
- Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė pažengė į priekį Kursko srityje netoli Kupjansko, Torecko ir Pokrovsko.
„Pergalės planas“ nebus iki galo atskleistas ir ukrainiečiams: įvardijo priežastį
06:14
Spalio 16 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų kreiptis į Aukščiausiąją Radą, kur pristatys Ukrainos pergalės planą. Tačiau jo turinys ukrainiečiams nebus iki galo atskleistas.
Tai eteryje pranešė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas. Pasak jo, kai kurie šio plano pasiūlymai nebus viešai aptariami, nes jie, be kita ko, liečia ir reikalingų ginklų kiekių klausimą.
„Prezidentas nori, kad visuomenė suprastų. Ten yra priedų, kurie tikrai nebus viešai aptariami. Tai yra viskas, kas susiję su matematine dalimi, t. y. koks kiekis ginklų, kokia forma ir pan. turėtų būti suteiktas Ukrainai“, – sakė M.Podoliakas.
Patarėjas pabrėžė, kad prezidento pergalės planas yra aiškus ir turi matematinį pagrindą. M.Podoliakas pridūrė, kad Ukrainos partneriai turi apsispręsti, „ar jie visi kartu pasirengę kapituliuoti“, nes „Ukraina nekapituliuos“.
Kartu jis pažymėjo, kad kalbant apie pergalę, pagrindinis vaidmuo tenka Ukrainai ir jos piliečiams, nes „tik Ukraina gali nustatyti galutinius šio karo akcentus“.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis neseniai paskelbė, kad V.Zelenskis 2024 m. spalio 17-18 d. kalbės ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame pristatys pergalės planą.
Nėra žinoma, kas konkrečiai dokumente rašoma. Tačiau anksčiau prezidentas sakė, kad vienas iš pergalės plano punktų yra Ukrainos pakvietimas į NATO.
