Karas Ukrainoje. „Praleidot progą užbaigti karą“: V.Zalužnas griežtai sukritikavo Vakarus ir davė įspėjimą

www.imago-images.de/Aliaksandras Lukašenka

Baltarusijos atstovai turėtų dalyvauti derybose dėl taikos Ukrainoje įtvirtinimo. Šį pareiškimą padarė save Baltarusijos prezidentu paskelbęs Aliaksandras Lukašenka.

„Visada primygtinai reikalavau, apie tai sakiau ukrainiečiams ir perspėjau V.Putino rusus, kad baltarusiai turėtų dalyvauti derybose dėl Ukrainos. Kodėl? Todėl, kad tai mūsų problema, nenoriu, kad ten būtų sprendžiami klausimai – mūsų klausimai – be mūsų“, – sakė jis. 

Baltarusijos diktatorius ypač baiminasi, kad šiose derybose gali būti priimti sprendimai, dėl kurių, anot jo, „rytoj teks atiduoti pusę šalies“. 

A.Lukašenka anksčiau išreiškė abejonių, kad Ukrainos vadovybė planuoja karinę operaciją prieš Baltarusiją. Jo nuomone, karas su Baltarusija Ukrainos valdžiai reikštų „karinį krachą“.

A.Lukašenka taip pat neseniai pažadėjo nutylėti apie „paklydusius“ dronus, kurie skraido iš Ukrainos teritorijos. Pasak diktatoriaus, ukrainiečiai ir rusai gamina milijonus dronų, bet esą nemoka jų valdyti.

Karas Ukrainoje / / AP

Vokietija perdavė Ukrainai naują didelį karinės pagalbos paketą, taip pat paskelbė, kad netrukus bus perduotos F-16 skirtos valdomos raketos AIM-9L ir tūkstančiai bepiločių orlaivių. 

Naująjį paketą sudaro:

• 8 tankai LEOPARD 1 A5 su atsarginėmis dalimis (perduodami kartu su Danija)
• 20 pėstininkų kovos mašinų MARDER su atsarginėmis dalimis
• šaudmenys tankams LEOPARD 2, LEOPARD 1 ir kovos mašinoms MARDER
• 4 nuo minų apsaugotos transporto priemonės MRAP
• AIM-9L raketos (naudojamas F-16)
• 4000 atakos bepiločių orlaivių
• 361 žvalgybinių bepiločių orlaivių SONGBIRD

Be to, pagalbos paketą sudaro dvi oro gynybos sistemos IRIS-T ir joms skirtos raketos, šešios savaeigės haubicos „Panzerhaubitze 2000“ su atsarginėmis dalimis ir 14 000 155 mm šaudmenų.

Vokietija taip pat perdavė Ukrainai 30 žvalgybinių bepiločių orlaivių VECTOR.

Pagalbos paketą taip pat sudaro išminavimo įranga ir šaulių ginklai, dešimtys tūkstančių 40 mm kalibro šovinių ir žieminiai drabužiai.

Ukrainos vėliava / Laurence Kesterson / AP

Čekijos, Danijos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai ketvirtadienį išreiškė norą, kad Prahos inicijuota artilerijos sviedinių Ukrainai perdavimo iniciatyva būtų tęsiama ir kitais metais.

18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko Ukrainai pusę milijono amunicijos sviedinių.

Jau daugiau nei dvejus metus su plataus masto Rusijos invazija kovojanti Ukraina pirmąją 155 mm kalibro amunicijos sviedinių siuntą gavo birželį.

„Šaudmenų iniciatyva turi būti tęsiama ir 2025 metais“, – teigiama socialiniame tinkle „X“ Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos paskelbtame pranešime. 

Pareiškimą taip pat pasirašė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir jos kolega iš Nyderlandų Dickas Schoofas.

Visą tekstą kaitykite čia.

Shutterstock nuotr./Rusija

Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, kasdienių prekių ir paslaugų kainos Rusijoje išaugo beveik dvigubai, o kai kurios prekės pabrango dar labiau, rašo „The Insider“.

„The Insider“ skaičiavimais, tarp kainų kilimo lyderių – ir automobiliai, ir kelionės, ir prekės iš užsienio, manikiūro, laidojimo paslaugos. Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenys apie vartojimo krepšelį šių svyravimų neatspindi dėl skaičiavimo ypatumų, tačiau didžiųjų miestų gyventojai, kuriems tenka didžiausia vartojimo „liūto dalis“, infliaciją jaučia ypač aštriai.

Vidutinio ruso vartojimo krepšelis nuo 2022 metų vasario iki 2024 metų rugpjūčio pabrango dvigubai – 95 proc., rodo tyrimų holdingo „Romir" duomenys (jo prekių ir paslaugų asortimentas yra platesnis nei „Rosstat“). Vien per pirmuosius tris karo Ukrainoje mėnesius maisto kainos Rusijoje išaugo beveik 30 proc.

Norėdami pamatyti, kaip pasikeitė gyvenimas Rusijoje per karą, „The Insider“ išvardija dešimt prekių ir paslaugų, kurios pabrango daugiau nei dvigubai.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / Benoit Doppagne / ZUMAPRESS.com

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Ukraina niekada nesakė, jog nori sukurti branduolinį ginklą. Tai jis pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.

Prezidentas paaiškino, kad kalbėjo apie Budapešto memorandumą, kai Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, bet mainais negavo žadėtų saugumo garantijų.

„Aš kalbėjau apie Budapešto memorandumą, kuriame teigiama, kad Ukraina gauna saugumo garantijas. Tačiau tai nėra „skydas“, ir mes neturime kitų galimybių, išskyrus NATO. Mes nekuriame branduolinių ginklų“, – pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius tai trumpai pakomentavo, pakartodamas: „Ukraina bus NATO. O iki tol padarysime viską, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia“.

V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad kvietimas į NATO diplomatiškai sustiprintų Ukrainą ir priartintų teisingą taiką.

„Mūsų kariai laiko frontą su ginklais iš viso pasaulio. Praktiniu požiūriu, Ukraina jau yra NATO... Vis dar laukiame, kol bus įgyvendinti įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti per viršūnių susitikimą Vašingtone“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Briuselyje, Europos Vadovų Tarybos susitikimo kuluaruose, V.Zelenskis priminė, kad 1994 m. Budapešto memorandume, kuriame dalyvavo Rusija, Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, Ukrainai buvo pažadėta teritorinio vientisumo ir suvereniteto apsauga mainais į branduolinių ginklų atsisakymą. Tačiau dabar šis dokumentas neveikia, todėl šalies saugumą gali užtikrinti arba narystė NATO, arba branduoliniai ginklai, sakė jis.

„Kuri iš šių didžiųjų branduolinių valstybių nukentėjo? Visos? Ne, tik Ukraina. Kas atsisakė branduolinių ginklų? Visi? Ne. Tik viena šalis. Kas? Ukraina. Kas šiandien kariauja? Ukraina“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Vėliau laikraštis „Bild“, remdamasis aukšto rango Ukrainos pareigūnu, pranešė, kad Ukrainos valdžia rimtai svarsto galimybę atkurti branduolinį arsenalą.

V.Zelenskis atsakė į skambius „Bild“ pareiškimus apie branduolinį ginklą Ukrainai. Prezidento patarėjas ryšiams su visuomene Dmitrijus Litvinas komentare žiniasklaidai paneigė šią informaciją, sakydamas, kad „Bild“ „skelbia nesąmones Rusijos propagandos stiliumi“.

V. Zalužnas

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pažymi, kad Rusija dabar formuoja galingą sąjungą, ir vargu ar tai daroma tik siekiant sunaikinti Ukrainą.

Visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą buvo „kolektyvinių Vakarų“ silpnumo ir nenoro remti pasaulinę saugumo sistemą pasekmė.

Tai pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas, kalbėdamas Karališkajame tarptautinių reikalų institute. Kalbos tekstą cituoja „Ukrainska pravda“.

„Pasinaudodama Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, silpnumu, Rusija 2008 m. pradėjo plėsti „saugumo erdvę“. Tuomet 2014 m., tylint tiems patiems kolektyviniams Vakarams, Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, kuris galiausiai tapo kruviniausiu XXI a. karu Europos centre“, – sakė jis.

Pasak V.Zalužno, Vakarų politikai yra „savo rinkėjų įkaitai“ ir yra priversti „melstis“ dėl būtinybės išvengti eskalacijos. Jis mano, kad to priežastis – nuolatinės Kremliaus pastangos įbauginti Vakarus kalbomis apie „raudonąsias linijas“ ir branduolinį sabotažą.

„Kolektyviniai Vakarai netikėjo Ukraina. Todėl Vakarų spauda, bijodama V.Putino, iš pradžių Ukrainai skyrė tris valandas, paskui tris dienas. Paskui, atėję į pagalbą Ukrainai, Vakarai, bijodami arba branduolinio karo, arba eskalacijos, nesuteikė Ukrainai reikiamo kiekio ginklų, todėl 2023 m. mums nepavyko pasiekti jokios reikšmingos sėkmės nugalint Rusiją ir mes įžengėme į užsitęsusio karo būseną“, – sako buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Pasak V.Zalužno, būtent 2023 m. vasarą Ukraina prarado galimybę savarankiškai „priartėti prie karo pabaigos“. Jis pažymėjo, kad Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja sudarė neformalų aljansą ir plečia savo įtaką per BRICS. Ukrainos ambasadorius išreiškė abejonę, kad šis blokas kuriamas tik tam, kad nugalėtų Ukrainą.

Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarai klysta pasikliaudami sena ginkluote kaip savo karinės galios garantija.

„Nesvarbu, ar jūs to norite, ar ne. Nori to jūsų ginklų gamintojai su sutartimis rankose ar ne, karas, deja, pasikeitė. Tokio karo kaip 1953 m. nebebus. Jis baigėsi 2023-iųjų vasarą Ukrainoje. Tuo metu, kai į mūšio lauką atėjo robotai. (...) Juos atvedė dirbtinis intelektas. (...) NATO tyli. O kaip tada su pasauliniu saugumu? Ar jis vis dar grindžiamas naikintuvais, lėktuvnešiais ir itin brangiomis raketomis? Šiek tiek jus nuvilsiu. Deja, ne“, – sakė generolas.

Kaip pranešė UNIAN, rugsėjo pabaigoje V.Zalužnas pareiškė, kad „pagreitinta“ Ukrainos narystė NATO yra pagrindinis saugumo garantijų elementas, būtinas ilgalaikei taikai. Jo teigimu, partneriai „jau dabar“ gali apsaugoti Ukrainos oro erdvę numušdami Rusijos raketas ir dronus Vakarų Ukrainoje.

Taip pat neseniai buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pasisakė prieš mobilizacinio amžiaus mažinimą Ukrainoje. Jo nuomone, 18-25 metų amžiaus vyrų kategoriją reikia kiek įmanoma labiau saugoti, nes „Ukraina mums reikalinga ir po 20 metų, ir po 30 metų“.

URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlomas pergalės planas yra įgyvendinamas.

Taip jis kalbėjo ketvirtadienį Rygoje susitikęs su Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime aptarti Lietuvos ir Latvijos dvišalio bei regioninio bendradarbiavimo, Baltijos jūros regiono saugumo klausimai, Rusijos karas prieš Ukrainą ir paramos telkimas nuo agresijos besiginančiai šaliai, kiti aktualūs tarptautinės darbotvarkės klausimai.

„Lietuva ir Latvija turi aiškų tikslą ir viziją, tai – Ukrainos pergalė, visi pripažįstame, kad Ukraina turi laimėti – kito kelio nėra. Rusija nesustos, kol nebus sustabdyta. Galime įgyvendinti Volodymyro Zelenskio planą“ – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Visą tekstą skaitykite čia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiro Putino atvaizdas

„Rosselchoznadzor“ nustatė apribojimus pomidorų, paprikų, šviežių melionų, kviečių, linų sėklų ir lęšių importui iš Kazachstano. Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti „fitosanitarinį saugumą“, pranešė institucija, kurios sprendimą skelbia „The Moscow Times“.

Draudimas buvo įvestas gavus informacijos apie Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo atsisakymą prisijungti prie BRICS. Valstybės vadovas gavo tokį pasiūlymą ir apsvarstė jį „nacionalinių interesų“ požiūriu, tačiau vis dėlto nusprendė susilaikyti nuo paraiškos dėl narystės, praėjusią dieną sakė jo patarėjas ir atstovas spaudai Berikas Uali.

Kol kas K.Ž.Tokajevas pirmenybę teikia JT, „kaip visuotinei ir ne alternatyviai organizacijai, kurioje galima ir reikia aptarti visas aktualias tarptautines problemas“, sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Telegram/Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalės planas pirmiausia skirtas šalies partneriams. Taip jie galės suprasti, ko Kyjivas iš jų tikisi.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas tai pasakė per diskusiją „Chatham House“, skelbia „RBK-Ukraina“.

Pasak V.Zalužno, Ukrainos vadovas nusprendė sukurti pergalės planą, kad šalies partneriai „galėtų ką nors padaryti“. Tokia iniciatyva skirta jiems, todėl pirmiausia ji buvo atskleista partneriams, o ne Ukrainos visuomenei.

„Mums reikia strategijos, be jos Ukrainai bus sunku ką nors padaryti. Ką tai reiškia: kažką turėtų daryti JAV, kažką turėtų daryti Vokietija, kažkas turėtų sumažinti rusiškos naftos pirkimą, kažkas turėtų įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai. Štai apie ką kalbama plane“, – patikslino V.Zalužnas.

Jis taip pat pabrėžė, kad karo metu labai sunku prognozuoti. Vienintelis dalykas, kuris veikia, yra „matematika“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas / STR / AFP

Rusija ruošiasi savo karui Ukrainoje pasitelkti 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos informacija.

V.Zelenskis jau anksčiau yra kaltinęs Šiaurės Korėją siunčiant karius padėti Rusijos kariuomenei, tačiau iki šiol jis nebuvo nurodęs tikslių skaičių.

Tam tikras Šiaurės Korėjos karių skaičius jau yra „okupuotoje Ukrainos teritorijoje iš Rusijos priešų pusės“, sakė V.Zelenskis, remdamasis savo žvalgybos informacija.

„Žinome apie 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kuriuos jie ruošiasi pasiųsti kovoti prieš mus“, – pridūrė jis, kalbėdamas su žurnalistais Briuselyje po derybų su Europos Sąjungos (ES) lyderiais.

Ukrainos vadovas ketvirtadienį dalyvavo ir ES vadovų susitikime, ir NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Ten jis pristatė savo pergalės planą, kuriuo siekiama užbaigti karą su Rusija.

V.Zelenskis sakė, kad tarp Šiaurės Korėjos karių yra sausumos pajėgų narių ir „kito taktinio personalo“.

„Tai pirmas žingsnis į pasaulinį karą“, – perspėjo jis, pažymėdamas, kad Iranas taip pat remia Rusiją parūpindamas jai dronų ir raketų. Teheranas ne kartą paneigė, kad tiekia ginklus Maskvai.

V.Zelenskis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kliaujasi Šiaurės Korėjos kariais, nes „bijo mobilizacijos“ savo šalyje.

Šį mėnesį V.Zelenskis surengė turą po Vakarų sostines, įskaitant Vašingtoną, Paryžių, Berlyną, Romą ir Londoną, kad pristatytų savo iniciatyvą.

Ekspertai jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau tiek Maskva, tiek Pchenjanas tai neigia.

Birželį V.Putinas surengė retą vizitą į Pchenjaną, kur su lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) pasirašė abipusės gynybos susitarimą.

Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.