Svarbiausios naujienos
- Liūdna žinia Ukrainai dėl kovinės parengties F-16 eskadrilės
- Sankt Peterburge vandalai nusiaubė sraigtasparnių gamybos cechą
- L.Kojala: kokiai agresijai bus pasirengusi Rusija iki 2030 m.?
- Analitikai – apie V.Putino pergalės teoriją: kodėl ji nepasiteisins
- Prie Maskvos srityje nušautas aukšto rango GRU pareigūnas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Liūdna žinia Ukrainai dėl kovinės parengties F-16 eskadrilės
11:14
JAV gali pakeisti Ukrainos F-16 pilotų rengimo sistemą ir daugiau dėmesio skirti jaunų kadetų, o ne patyrusių kariškių rengimui, laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) citavo JAV pareigūnus. Dėl šio sprendimo Ukraina gali turėti visą lėktuvų eskadrilę (20 naikintuvų ir 40 apmokytų pilotų ukrainiečių) daug mėnesių vėliau nei planuota, teigė laikraštis.
WSJ rašo, kad iš pradžių buvo rengiami F-16 pilotai, turintys daug patirties, įgytos naudojant sovietinius naikintuvus. Šie pilotai galėjo praleisti bazinį skrydžio mokymo etapą, todėl mokymų trukmė gerokai sutrumpėjo. Pradedantieji pilotai, prieš pereidami prie F-16 pilotų programos, pirmiausia turės baigti vienerių metų skrydžio mokymus.
Koją pakišo anglų kalba ir vakarietiška sistema
Pasak laikraščio pašnekovų, pakeisti politiką paskatino tai, kad trūksta patyrusių ukrainiečių pilotų, kurie pakankamai gerai mokėtų anglų kalbą ir kuriuos būtų galima kuriam laikui atitraukti nuo fronto linijos. Kai kurie šaltiniai taip pat pažymėjo, kad jaunesni kadetai geriau įsisavintų mokymą pagal vakarietišką sistemą. Papildomo dėmesio ukrainiečių pilotų rengimo problemai teko skirti dėl nelaimės rugpjūčio mėn. Tuomet žuvo vienas geriausių Ukrainos karo lakūnų Oleksijus Mesis.
Pasak laikraščio, jau apmokytiems ir besimokantiems ukrainiečių pilotams kyla sunkumų su anglų kalba. Daugeliui kilo problemų naudojant anglų kalba parengtus mokymo vadovėlius: kai kurie mokymus pradėję pilotai neįveikė programos, teigė šaltinis tarp Vakarų pareigūnų.
Du šaltiniai laikraščiui teigė, kad kai kurie ukrainiečių pilotai, dalyvavę pirmosiose mokymo grupėse ir turėję daug patirties fronte, pasipriešino JAV mokymo metodams.
Iš pradžių tikėtasi, kad Kyjivas visą eskadrilę turės iki 2025 m. pavasario arba vasaros, WSJ sakė su mokymo programa susipažinęs šaltinis.
Dabar Ukraina turi 11 pilotų, galinčių skraidyti su F-16. Aštuoni ukrainiečiai baigia mokymus Arizonoje ir atvyks į Ukrainą 2025 m. pradžioje. Dar aštuoni kadetai baigė metus trukusį pilotų mokymą Prancūzijoje, o rugsėjį pradėjo mokytis skraidyti su F-16 Rumunijoje, rašo laikraštis.
Amerikiečių pilotai treniruojasi apie dvejus metus. Per devynis mėnesius ar metus jie baigia bazinį skraidymo mokymą, po to keturis-šešis mėnesius skraido pasirinktu orlaiviu, o dar keturis-šešis mėnesius mokosi operacinių vienetų procedūrų. Po to Vakarų šalių pilotai paprastai kelis mėnesius tobulina savo įgūdžius mokomuosiuose skrydžiuose.
Jungtinės Valstijos pagreitino patyrusių Ukrainos pilotų mokymo kursą iki šešių-devynių mėnesių, priklausomai nuo jų patirties, pažymėjo WSJ. Iš tikrųjų mokymo procesas yra dar trumpesnis, nes ukrainiečių pilotai, baigę mokymus, iš karto pradeda vykdyti kovines užduotis, neturėdami galimybės tobulinti savo įgūdžių mokomųjų skrydžių metu.
Liūdna žinia Ukrainai dėl kovinės parengties F-16 eskadrilės
11:14
JAV gali pakeisti Ukrainos F-16 pilotų rengimo sistemą ir daugiau dėmesio skirti jaunų kadetų, o ne patyrusių kariškių rengimui, laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) citavo JAV pareigūnus. Dėl šio sprendimo Ukraina gali turėti visą lėktuvų eskadrilę (20 naikintuvų ir 40 apmokytų pilotų ukrainiečių) daug mėnesių vėliau nei planuota, teigė laikraštis.
WSJ rašo, kad iš pradžių buvo rengiami F-16 pilotai, turintys daug patirties, įgytos naudojant sovietinius naikintuvus. Šie pilotai galėjo praleisti bazinį skrydžio mokymo etapą, todėl mokymų trukmė gerokai sutrumpėjo. Pradedantieji pilotai, prieš pereidami prie F-16 pilotų programos, pirmiausia turės baigti vienerių metų skrydžio mokymus.
Koją pakišo anglų kalba ir vakarietiška sistema
Pasak laikraščio pašnekovų, pakeisti politiką paskatino tai, kad trūksta patyrusių ukrainiečių pilotų, kurie pakankamai gerai mokėtų anglų kalbą ir kuriuos būtų galima kuriam laikui atitraukti nuo fronto linijos. Kai kurie šaltiniai taip pat pažymėjo, kad jaunesni kadetai geriau įsisavintų mokymą pagal vakarietišką sistemą. Papildomo dėmesio ukrainiečių pilotų rengimo problemai teko skirti dėl nelaimės rugpjūčio mėn. Tuomet žuvo vienas geriausių Ukrainos karo lakūnų Oleksijus Mesis.
Pasak laikraščio, jau apmokytiems ir besimokantiems ukrainiečių pilotams kyla sunkumų su anglų kalba. Daugeliui kilo problemų naudojant anglų kalba parengtus mokymo vadovėlius: kai kurie mokymus pradėję pilotai neįveikė programos, teigė šaltinis tarp Vakarų pareigūnų.
Du šaltiniai laikraščiui teigė, kad kai kurie ukrainiečių pilotai, dalyvavę pirmosiose mokymo grupėse ir turėję daug patirties fronte, pasipriešino JAV mokymo metodams.
Iš pradžių tikėtasi, kad Kyjivas visą eskadrilę turės iki 2025 m. pavasario arba vasaros, WSJ sakė su mokymo programa susipažinęs šaltinis.
Dabar Ukraina turi 11 pilotų, galinčių skraidyti su F-16. Aštuoni ukrainiečiai baigia mokymus Arizonoje ir atvyks į Ukrainą 2025 m. pradžioje. Dar aštuoni kadetai baigė metus trukusį pilotų mokymą Prancūzijoje, o rugsėjį pradėjo mokytis skraidyti su F-16 Rumunijoje, rašo laikraštis.
Amerikiečių pilotai treniruojasi apie dvejus metus. Per devynis mėnesius ar metus jie baigia bazinį skraidymo mokymą, po to keturis-šešis mėnesius skraido pasirinktu orlaiviu, o dar keturis-šešis mėnesius mokosi operacinių vienetų procedūrų. Po to Vakarų šalių pilotai paprastai kelis mėnesius tobulina savo įgūdžius mokomuosiuose skrydžiuose.
Jungtinės Valstijos pagreitino patyrusių Ukrainos pilotų mokymo kursą iki šešių-devynių mėnesių, priklausomai nuo jų patirties, pažymėjo WSJ. Iš tikrųjų mokymo procesas yra dar trumpesnis, nes ukrainiečių pilotai, baigę mokymus, iš karto pradeda vykdyti kovines užduotis, neturėdami galimybės tobulinti savo įgūdžių mokomųjų skrydžių metu.
Sankt Peterburge vandalai nusiaubė sraigtasparnių gamybos cechą
10:59
Grupė nenustatytų asmenų nusiaubė Sankt Peterburge esančią sraigtasparnių dalių gamybos įmonę, pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“.
Šeši kaukėti vyrai į gamyklą įsiveržė spalio 14 d. naktį. Su savimi jie turėjo plaktukų ir kirvių.
„Pasak tuo metu ceche buvusių darbininkų, nežinomi vyrai ėmė daužyti stakles kuo galėjo“, – teigė kanalas.
Tuo pat metu vienas iš užpuolikų priėjo prie gamyklos darbuotojų ir privertė juos atiduoti savo mobiliuosius telefonus.
Užpuolikams prireikė vos kelių minučių, kad nusiaubtų cechą, po to jie pabėgo nežinoma kryptimi.
Šiuo metu gamyklos darbuotojai vertina gamyklai padarytą žalą. Kol kas negauta jokios informacijos apie tai, kas gali būti užpuolimo kaltininkas. Tačiau, remiantis viena iš versijų, su incidentu gali būti susiję konkurentai.
L.Kojala: kokiai agresijai bus pasirengusi Rusija iki 2030 m.?
10:18
Viešoji erdvė skamba nuo Vokietijos žvalgybos vadovo citatos apie tai, kad Rusija gali būti pasirengusi pradėti agresiją prieš NATO vėliausiai iki 2030-ųjų. Tačiau tokia retorika gali būti neproduktyvi, sako Rytų Europos studijų centro vadovas politologas Linas Kojala.
„Pirma, sudaromas įspūdis, jog Rusijos agresija Vakarų šalims gresia kažkada ateityje. Nors tie patys žvalgybos vadovai pasakojo, jog agresyvūs Kremliaus veiksmai intensyvėja, o sabotažo prieš NATO šalis atvejai tapo kasdienybe, antraštės akcentuoja perspektyvą ateičiai.
Antra, datų minėjimas pagauna akį, bet analitiškai nėra prasmingas be detalaus prielaidų detalizavimo. Teiginys, jog Rusija gali būti pasirengusi, neturi prasmės abstrakčiame kontekste – jis prasmingas tik tada, kai detalizuojama, pasirengusi kam. Pulti NATO galima veržiantis į Lenkiją, apšaudant raketomis JAV, skandinant laivus Baltijos jūroje, surengiant didelio masto kibernetinę ataką (NATO oficialiai pripažino, jog tai irgi būtų V straipsnio aprėpties klausimas) ir daugybe kitų būdų. Visi jie reikšmingai skirtųsi vienas nuo kito, bet patektų po NATO V straipsniu“, – pastebi analitikas.
Be to, pasak jo, nėra konkretaus karių, tankų ar kitų pajėgų tikslaus skaičiaus, kuris „leistų pulti NATO“. Viskas priklauso nuo planuojamo scenarijaus ir oponento pajėgumų/ryžto gintis interpretacijos. O bandant interpretuoti, paklaidos ribos yra labai didelės ir kintančios, sako L.Kojala.
Kuo naudingas toks paskelbimas
„Galiausiai jokia laiko skalė neturi aktualumo nevertinant tokių veiksnių kaip agresijos prieš Ukrainą eiga.
Tad neabejoju, kad Vokietijos žvalgyba turi detalias prielaidas, kuriomis remiantis daro skambų pranešimą (dalį jų pristatė viešai, tačiau tai sutraukia daug mažesnį dėmesį, nei konkreti data). Pareiškimas naudingas tiek, kiek gali mobilizuoti politikus ir visuomenę (nors mobilizavimas gali vykti keliomis kryptimis: ruoštis gintis nuo agresoriaus arba ieškoti būdų agresoriui dar labiau nuolaidžiauti). Tačiau gali ir išryškinti aspektus, kurie nesukuria didelės pridėtinės vertės stiprinant atgrasymą“, – apibendrina politologas.
„Mes esame tiesioginiame konflikte su Rusija“
Jis pridūrė, kad įžvelgia tiesioginę karinę grėsmę iš Rusijos, praneša n-tv. „Vėliausiai iki šio dešimtmečio pabaigos Rusijos kariuomenė bus pajėgi užpulti NATO“, – tokią prognozę B.Kahlis išsakė per Bundestago posėdį.
Vokietijos žvalgybos vadovas sakė, kad „Kremlius laiko Vokietiją priešu“, nes ji yra antra pagal dydį šalis, remianti Ukrainą kare prieš Rusiją.
„Mes esame tiesioginiame konflikte su Rusija“, – sakė jis.
B.Kahlis pridūrė, kad V.Putinui rūpi ne tik Ukraina, bet ir „iš tikrųjų naujos pasaulio tvarkos kūrimas“.
Šalies kontržvalgybos tarnybos vadovas Thomas Haldenwangas taip pat kalbėjo per posėdį ir sakė, kad jo tarnyba „stebi agresyvius Rusijos saugumo tarnybų veiksmus“, rašo „Bild“. Jis pabrėžė, kad Rusijos šnipinėjimas ir sabotažas Vokietijoje auga „tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai“.
Karinės kontržvalgybos tarnybos vadovė Martina Rosenberg sakė, kad bandymų šnipinėti ypatingos svarbos infrastruktūrą skaičius tapo „nerimą keliančiu“. „Rusijos šnipai daugiausia dėmesio skiria vokiškų ginklų tiekimui Ukrainai, Vokietijos karinio personalo mokymui, ginklų gamybai arba sabotažui, kad būtų sukurtas nesaugumo jausmas dėl sabotažo“, – sakė ji.
Pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie Rusijos šnipus Europos šalyse. Pavyzdžiui, vasarą Didžiosios Britanijos kariuomenei buvo pateiktos saugumo instrukcijos dėl Rusijos šnipų darbo. Visų pirma kariai buvo įspėti, kad karinės bazės gali būti stebimos.
Europa ruošiasi ir galimam Rusijos sabotažui Norvegijos energetikos objektuose.
Spalio 8 d. MI5 įspėjo apie grėsmę, kurią Europos gatvėse gali kelti Rusijos agentai. „Konkrečiai GRU nuolat vykdo misiją, kuria siekiama sukelti chaosą Didžiosios Britanijos ir Europos gatvėse. Esame matę padegimų, sabotažų ir pan. Pavojingų veiksmų, vykdomų vis beatodairiškiau“, – sakė MI5 vadovas.
15min primena, kad Lietuva nuolat stiprina gynybą ir ruošiasi kartu su partnerėmis iš NATO atremti galimą Rusijos agresiją.
Rusijos prezidentas V.Putinas – ligoninėje: tikina, kad neturi sveikatos problemų
09:16
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atliekama medicininė apžiūra Centrinėje klinikinėje ligoninėje. Apie tai praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime
08:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį turi lankytis Briuselyje, kur taip pat dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime, sakė Aljanso atstovė.
NATO naujasis vadovas Markas Rutte „pasveikins prezidentą Zelenskį NATO būstinėje spalio 17 dieną, per NATO gynybos ministrų susitikimą“, socialiniame tinkle „X“ parašė Farah Dakhlallah.
Ji pridūrė, kad M.Rutte ir V.Zelenskis 18 val. 20 min. (19 val. 20 min. Lietuvos laiku) surengs bendrą spaudos konferenciją.
Maskvos srityje nušautas aukšto rango GRU pareigūnas
08:49 Atnaujinta 09:56
Trečiadienį Rusijos karinės žvalgybos agentūros (GRU) padalinio vado pavaduotojas Nikita Klenkovas buvo nušautas Maskvos srityje nežinomo užpuoliko, pranešė „Kyiv Independent“, remdamasis Rusijos žiniasklaida.
Pranešama, kad 44 metų N.Klenkovas buvo GRU padalinio 43292, kuris yra specialiųjų operacijų pajėgų mokymo centras, vado pavaduotojas, pranešė laikraštis „Moscow Times“.
Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ pranešė, kad į N.Klenkovą buvo šauta prie kelio į rytus nuo Maskvos esančiame Melenkų mieste. Pranešama, kad užpuolikas paleido aštuonis šūvius pro automobilio langą.
Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės TASS duomenimis, N.Klenkovas prieš savaitę grįžo namo iš Ukrainos fronto linijos.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad vyksta tyrimas.
Šiuo metu neaišku, ar išpuolio tikslas buvo politiškai motyvuota žmogžudystė. Kyjivas situacijos nekomentavo.
Plačiau skaitykite ir nuotraukas žiūrėkite ČIA.
Rusų pajėgos atakavo Kyjivą
07:56
Ketvirtadienio naktį rusų pajėgos atakavo Kyjivą dronais. Desnianskio rajone buvo apgadintas gyvenamasis namas.
Per išpuolį trijuose aukštuose buvo sugadinti langų stiklai ir patalpų vidaus apdaila, informacijos apie nukentėjusiuosius negauta, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Rusijos dronai į Kyjivą įskrido bangomis ir iš skirtingų krypčių. Nuo vakar vakaro ir naktį mieste keturis kartus buvo paskelbtas oro pavojus, iš viso pavojus truko tris su puse valandos. Be nepilotuojamų orlaivių grėsmės, vienas iš pavojaus signalų buvo susijęs su priešo balistinių ginklų panaudojimo grėsme“, – pažymėjo Kyjivo miesto karinė administracija.
Departamentas pridūrė, kad ukrainiečių kariai sunaikino visus priešo bepiločius orlaivius, aptiktus netoli Kyjivo ir virš sostinės.
JAV toliau bendradarbiauja su Ukraina dėl pergalės plano ir „kitų priemonių“
07:35
Vašingtonas su Kyjivu toliau aptaria Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotą pergalės planą. Tokį darbą atlieka ir JAV valdžios institucijos, kalbėdamos apie „kitas priemones“ Amerikos pagalbos kontekste, pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
JAV pareigūnas, duodamas interviu žiniasklaidos atstovams, nepatikslino savo ankstesnio pareiškimo apie „produktyvius žingsnius“, kuriuos JAV valdžios institucijos įžvelgia šiame plane, su kuriuo V.Zelenskis supažindino JAV prezidentą Joe Bideną per rugsėjo mėnesį vykusį vizitą Jungtinėse Valstijose.
M.Milleris susilaikė nuo paaiškinimo, kokiems iniciatyvos punktams ir nuostatoms pritaria Amerikos pusė.
„Neketinu leistis į jokias detales, tik pasakysiu, kad toliau dirbame su Ukrainos vyriausybe ties šiuo planu“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad J.Bidenas spalio 16 d. telefoninio pokalbio su V.Zelenskiu metu „akivaizdžiai“ palietė Ukrainos pergalės plano kare su Rusijos Federacija klausimą.
„Esu tikras, kad tai buvo viena iš pokalbio temų. Ir toliau dirbame su jais dėl kitų priemonių, kurios, mūsų nuomone, nėra plano dalis ir kurios, mūsų nuomone, padės Ukrainai laimėti mūšio lauke ir užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką“, – sakė M.Milleris.
Kremliaus milijonai: pinigų kapšą pasididinęs V.Putinas turi tris pagrindinius iššūkius
07:26
Kaip nurodoma spalį paskelbtame biudžeto projekte, V.Putino ir prezidento administracijos išlaidos padidės iki 30,9 mlrd. rublių (beveik 300 mln. eurų), praneša „The Kyiv Independent“.
Pagal 2023 m. pabaigoje patvirtintą trejų metų biudžetą Rusijos autoritarinio valstybės vadovo ir jo administracijos išlaidos 2024 m. turėjo sudaryti 24,6 mlrd. rublių, 2025 m. – tiek pat, o 2026 m. – beveik 25,4 mlrd. rublių.
Plačiau skaitykite čia.
Analitikai – apie V.Putino pergalės teoriją: kodėl ji nepasiteisins
06:43
Dabartinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalės Ukrainoje teorija siekia pratęsti karą ir teigia, kad Rusijos pajėgos gali įveikti Vakarų paramą Ukrainai ir palaužti ukrainiečių pasipriešinimą laimėdamos išsekimo karą. Tačiau tikėtina, kad Rusija susidurs su rimtais vidutinės trukmės ir ilgalaikiais apribojimais, kurie pakenks šioms strateginėms pastangoms, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
V.Putinas ir Rusijos karinė vadovybė įpareigojo Rusijos kariuomenę ištisus metus tęsti puolimą palei fronto liniją Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose, kuriuo siekiama išnaudoti Ukrainos pajėgas ir neleisti Ukrainai sukaupti reikiamų pajėgų ir medžiagų, kad ji galėtų vykdyti kontrpuolimo operacijas, prieštaraujančias Rusijos iniciatyvai visame teatre.
Tikėtina, kad V.Putinas ir Rusijos kariuomenės vadovybė strateginiu prioritetu laiko iniciatyvos išlaikymą ir parodė, kad toleruoja užsitęsusias puolamąsias operacijas, kurių rezultatas – laipsniškas, šliaužiantis progresas, toli gražu neatitinkantis numatytų operacinių tikslų.
Rusijos kariuomenė šiuo metu stengiasi pašalinti iššūkį savo iniciatyvai Kursko srityje po Ukrainos įsiveržimo 2024 m. rugpjūčio pradžioje, tuo pat metu tęsdama puolamąjį spaudimą Rytų Ukrainoje ir siekdama ilgalaikių operatyvinių tikslų.
Rusijos kariuomenės intensyvesnė 2024 m. vasaros puolamoji operacija, kuria siekiama užimti Pokrovską ir sumažinti platesnę Ukrainos teritoriją Donecko srities vakaruose, tikriausiai baigsis artimiausiais mėnesiais, nors Rusijos karinė vadovybė tikriausiai ir toliau skirs Rusijos pajėgas bendroms strateginėms pastangoms, kad išlaikytų iniciatyvą ir išsekintų Ukrainos pajėgas gerokai vėliau, nei baigsis ši operacija, nepriklausomai nuo Rusijos pajėgų kovinio veiksmingumo.
V.Putino pergalės teorija grindžiama tuo, kad Rusijos pajėgos neribotą laiką vykdys nuoseklias puolamąsias operacijas, tačiau tikėtina, kad dėl šių triuškinančių puolimų Rusijos turimos pajėgos ir technika sumažės tiek, kad Rusijos pajėgoms teks sumažinti puolimo tempą bent tam tikruose fronto ruožuose – tai suteiks Ukrainos pajėgoms galimybę varžytis ir galbūt perimti iniciatyvą mūšio lauke šiose teritorijose.
