Svarbiausios naujienos
- „Le Monde“: Jungtinės Valstijos pasirengusios pakviesti Ukrainą į NATO
- „Raudonoji linija NATO“: JAV Kongresas ragina reaguoti į Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje
- Ukraina smogė rusų gamyklai, kurioje gaminamos priešlėktuvinės gynybos sistemų dalys
- Paaiškino, kokiomis sąlygomis Ukraina bus pakviesta į NATO
- Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 95 karius
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Le Monde“: Jungtinės Valstijos pasirengusios pakviesti Ukrainą į NATO
19:11
JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris nesutarė dėl idėjos pakviesti Ukrainą į NATO.
Kaip rašo „Le Monde“, keturi lyderiai visų pirma siekia suderinti atsaką į pergalės planą, kurį pastarosiomis savaitėmis jiems pateikė Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, siekiama, kad jo šalis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą su Rusija ir pradėti derybas dėl karo veiksmų nutraukimo iki 2025 m.
Tačiau Ukrainos lyderis pergalės planą stumia Rusijos veržimosi į priekį Rytų Ukrainoje fone. Plano punktai kelia rimtų nesutarimų tarp Vašingtono, Paryžiaus, Londono ir Berlyno.
„Tai plataus užmojo planas, kuriame sprendžiami sudėtingi klausimai, dėl kurių nuomonės savaime nesutampa“, – sakė vienas su diskusijomis susipažinęs Vakarų diplomatas.
Šiuo metu JAV ir Vokietija blokuoja bet kokias Ukrainos narystės NATO perspektyvas, tačiau Prancūzija ir Didžioji Britanija veikiau tam pritaria.
Kartu, kai kurių leidinio šaltinių teigimu, amerikiečiai nebeturi esminių prieštaravimų paprastam kvietimui.
Kaip pranešė vienas Europos diplomatinis šaltinis:
„Jei Kamala Harris bus išrinkta (JAV prezidente per lapkritį vyksiančius rinkimus), tuomet visai įmanoma, kad J.Bidenas pereinamuoju laikotarpiu galės judėti šia kryptimi.
Jei juo taps D.Trumpas, tuomet argumentas netenka galios, o menkiausia J.Bideno iniciatyva rizikuoja pabloginti padėtį“.
Optimistiškiausiai nusiteikę leidinio šaltiniai mano, kad JAV žingsnis gali lemti Vokietijos pozicijos pasikeitimą. Šiuo metu keturi lyderiai negali priimti sprendimų, nes aljansui priklauso 32 šalys. Turkija ir Vengrija tikriausiai priešinsis Ukrainos stojimui į NATO.
Ukraina susitarė su Vokietija dėl skubaus oro gynybos stiprinimo
23:23
Ukraina imasi konkrečių veiksmų civiliams gyventojams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti. Visų pirma, nuo šiol yra sudarytas susitarimas su Vokietija dėl neatidėliotino priešlėktuvinės gynybos stiprinimo.
Tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Ukrainos gynybos ministro Rustemo Umerovo pareiškimu.
„Imamės konkrečių veiksmų, kurie užtikrins civilių gyventojų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą“, – pabrėžė R.Umerovas.
Jis paaiškino, kad G7 gynybos ministrų susitikime su Vokietija buvo pasirašytas svarbus susitarimas dėl neatidėliotinų veiksmų Ukrainos oro gynybos sistemai stiprinti.
„Susitarime numatyti susitarimai, pagal kuriuos jį pasirašiusios šalys prisidės prie bendrų projektų arba pačios finansuos projektus, kuriais siekiama stiprinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos pajėgumus“, – paaiškino jis.
Kartu Gynybos ministerijos vadovas pažymėjo, kad, be Ukrainos, prie projekto prisijungs dar penkios pasirašiusios šalys: Vokietija, Belgija, Norvegija, Nyderlandai ir Danija.
„Nuoširdžiai dėkoju Vokietijai už iniciatyvą ir visoms dalyvaujančioms šalims už svarų indėlį į Ukrainos saugumą. Kartu mes artėjame prie pergalės!“ – užbaigė jis.
Šiaurės Korėjos kariai gali nepatekti į Ukrainą: ekspertas įvardija, kas galėtų juos sustabdyti
21:51
Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja į Ukrainą gali siųsti specialiąsias pajėgas, o ne eilinius karius. Tačiau iš tikrųjų jų parengimo lygis toli gražu neprilygsta tikroms specialiosioms pajėgoms, rašo „The Telegraph“.
Leidinys remiasi Londone įsikūrusios bendrovės „Gray Dynamics“ analitiko Maksvelo Goldšteino liepos mėnesio ataskaita. Jo duomenimis, Šiaurės Korėjos specialiųjų operacijų pajėgos sudaro apie 200 000 žmonių, o tai yra absurdiškai didelis skaičius. Pavyzdžiui, britų SAS turi tik 500 aktyvių karių, o amerikiečių „Delta Force“ – apie 2 000 operatyvinių narių.
Remiantis JAV Gynybos žvalgybos agentūros 2021 m. vertinimu, Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos yra gerai apmokytos, motyvuotos ir aprūpintos – tačiau tik pagal paribio valstybės standartus. Iš tikrųjų jos visais atžvilgiais, ypač logistikos srityje, atsilieka nuo išsivysčiusių šalių specialiųjų pajėgų.
„Gray Dynamics“ generalinis direktorius Ahmedas Hasanas pabrėžė, kad Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų karys pagal savo kovines savybes yra kažkur per vidurį tarp įprasto pėstininko ir Vakarų specialiųjų pajėgų kario.
Pasak istoriko ir Rusijos kultūros analitiko Iano Garnerio, Kinijos valdžia „kol kas nėra labai susirūpinusi“ dėl Rusijos ir Šiaurės Korėjos suartėjimo.
Tačiau tai gali pasikeisti, jei Pekinas nuspręs, kad Pchenjano ir Maskvos sąjunga gali pakenkti pačios Kinijos interesams pasaulinėje arenoje.
„Jei Kinija pasakys „ne“ [galimam Korėjos karių dislokavimui Ukrainoje], tai neįvyks. Rusija turi labai mažai ką pasiūlyti Šiaurės Korėjai, palyginti su tuo, ką gali pasiūlyti Kinija, todėl jei Pekinas stabdys planą, tie kariai gali niekada nepasirodyti fronto linijose“, – sakė I.Garneris.
Dar viena Rusijos informacinė ataka: ar tikrai daugiau nei 60 proc. tariamų Vakarų samdinių grįžo namo neįgalūs?
21:27
Rusijos propagandinė žiniasklaida ir interneto troliai nuo pat karo Ukrainoje pradžios platina dezinformaciją apie tariamus šios šalies pusėje kovojančius „Vakarų samdinius“.
Nors buvo ne kartą įrodyta, kad tokių Ukrainoje nėra, šįkart atsirado dar viena šios melagienos variacija – pateikiama statistika, esą daugiau nei 60 proc. „samdinių“ jau grįžo namo sunkiai sužaloti.
Platinamoje melagienoje teigiama, kad ne mažiau kaip 60 proc. užsieniečių, kovojusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose, esą patyrė sunkių sužeidimų per rugpjūčio 6 d. – spalio 1 d. vykusias kovas.
Kad patvirtintų savo žodžius, internautai dalijasi infografiku su „Statista“ logotipu, kuriame nurodoma tariamai sužalotų užsieniečių procentinė dalis, suskirstyta pagal šalis: 89 proc. Kolumbijos, 88 proc. Lenkijos, 62 proc. Vokietijos, 71 proc. Prancūzijos ir 64 proc. JAV piliečių buvo sunkiai sužeisti per pastaruosius kelis mėnesius ir dėl sužalojimų priversti grįžti namo.
Po grafiku nurodyta, kad šių duomenų šaltinis – Karo tyrimų institutas (ISW), tai yra JAV analitinis centras, besispecializuojantis šiuolaikinių ginkluotų konfliktų, įskaitant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, tyrimuose.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija karui per savaitę skiria kosminę sumą: skurstantys regionai tiek pinigų neišleidžia per metus
21:08
Kitų metų biudžete Kremlius ketina skirti įspūdingą suma gynybai ir karui Ukrainoje. Užsienio žiniasklaida atidžiai narsto biudžeto projektą ir analizuoja, ko Vladimiras Putinas ketina atsisakyti, kad atrastų pakankamai pinigų savo karo mašinai.
Biudžeto projektas stebina – vien per savaitę Kremlius karui 2025 m. ketina išleisti daugiau pinigų nei kai kurie skurstantys šalies regionai išleidžia per visus metus.
Stebina ir tai, kad, tokioms išlaidoms padengti, Vladimiras Putinas ėmėsi karpyti finansavimą toms sritims, kurioms žadėjo kaip tik didinti finansavimą.
Remiantis užsienio žiniasklaidos pranešimais, analizuojame, kaip Kremliaus stato savo karo mašiną.
Rugsėjo pabaigoje Rusijos vyriausybė paskelbė 2025 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame planuojamos rekordinės išlaidos kariuomenei: 13,2 trln. rublių (124,6 mlrd. eurų) arba 38 mlrd. rublių (359 mln. eurų) per dieną.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
G-7 gynybos ministrai susirūpinę dėl išpuolių prieš taikdarius, žada paramą Kyjivui
20:59
Neapolyje šeštadienį susitikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių gynybos ministrai išreiškė susirūpinimą dėl eskalacijos Libane bei pažadėjo tvirtą paramą Ukrainai.
Italija, šiuo metu pirmininkaujanti G-7, pirmąjį gynybai skirtą ministrų susitikimą organizavo šiame pietiniame mieste, kuriame yra įsikūrusi NATO bazė.
Svarbiausias darbotvarkės klausimas buvo jau trečius metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Pabrėžiame savo ketinimą toliau teikti pagalbą Ukrainai, įskaitant karinę pagalbą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu“, – sakoma grupės baigiamajame pareiškime, kuriame žadama „tvirta parama“.
Tačiau G-7 – Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Kanados ir Jungtinių Valstijų – gynybos ministrai taip pat įspėjo apie tolesnio konfliktų Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Libaną, kur Jungtinės Tautos apkaltino Izraelį dėl smūgių JT taikdariams, suintensyvėjimo pavojų.
„Esame susirūpinę dėl naujausių įvykių Libane ir tolesnės eskalacijos pavojaus. Reiškiame susirūpinimą dėl visų grėsmių UNIFIL (Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgų Libane) saugumui“, – sakoma ministrų baigiamajame pareiškime, kuriame Iranas raginamas nutraukti paramą „Hamas“ ir „Hezbollah“.
Nyderlandai tiekia Ukrainai stebėjimo bepiločių orlaivių už daugiau nei 40 mln. eurų
20:48
Nyderlandai planuoja aprūpinti Ukrainą moderniais žvalgybai ir stebėjimui skirtais bepiločiais orlaiviais, kuriuos už 42,6 mln. eurų įsigis iš bendrovės „DeltaQuad“, šeštadienio vakarą pranešė gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
„Pasakiau (televizijos laidoje) „Nieuwsuur“, kad Nyderlandų bendrovė „DeltaQuad“ tiekia Ukrainai žvalgybos dronus už 42,6 mln. eurų“, – parašė R.Brekelmansas socialinio tinklo „X“ platformoje.
Pasak ministro, šiuo metu Ukrainai labai reikia modernių bepiločių orlaivių.
Ukraina pirmą kartą numušė rusišką raketą Kh-69 su kasetine kovine galvute
20:36
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema sėkmingai perėmė ir numušė Rusijos raketą Kh-69 su kasetine kovine galvute per Rusijos ataką naktį į spalio 18 d., „Telegram“ paskelbė Ukrainos savanorių armijos Pietų korpuso atstovas Serhijus Bratčukas.
Tai buvo pirmas kartas, kai Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema perėmė tokią raketą.
S.Bratčukas perspėjo, kad perėmimo vietoje gali būti nesprogusių sprogmenų – metalinių granulių, ir paragino žmones jų neliesti bei skambinti į Valstybinę nepaprastųjų situacijų tarnybą.
Kh-69 raketos ilgis – 4,2 m, masė – 710 kg, nuotolis – iki 400 km. Rusijos kariuomenė šias raketas gavo 2023 m.
Rusai smogė Zaporižios centrui: yra sužeistų, tarp jų – du vaikai
20:03 Atnaujinta 22:11
Šeštadienio vakarą per Rusijos smūgį Zaporižios centre buvo sužeisti 4 žmonės, pranešė Zaporižios srities valstybinės administracijos pirmininkas Ivanas Fiodorovas „Telegram“.
„Šeštadienio vakarą priešas sudavė du smūgius Zaporožės centrui. Deja, yra pirmųjų aukų, apgadinta daugiau pastatų“.
I.Fiodorovas pranešė apie 3 aukas.
19.41 val. jis pranešė, kad aukų skaičius išaugo iki 4 žmonių – trijų moterų ir vieno vyro.
20.40 val. Fiodorovas pranešė, kad sužeistųjų padaugėjo iki 8 žmonių, įskaitant dvi 9 ir 13 metų mergaites.
Visiems suteikiama skubi medicinos pagalba.
G-7 gynybos ministrai žada tvirtą paramą Ukrainai, įskaitant karinę
19:32
Neapolyje šeštadienį susirinkę Didžiojo septyneto (G-7) gynybos ministrai pažadėjo tvirtą paramą Ukrainai ir nurodė, kad tai apims ir karinę pagalbą, sakoma susitikimo baigiamajame pareiškime.
„Pabrėžiame savo ketinimą toliau teikti pagalbą Ukrainai, įskaitant karinę pagalbą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu“, – sakoma grupės baigiamajame pareiškime po vieną dieną trukusio aukščiausiojo lygio susitikimo.
„Le Monde“: Jungtinės Valstijos pasirengusios pakviesti Ukrainą į NATO
19:11
JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris nesutarė dėl idėjos pakviesti Ukrainą į NATO.
Kaip rašo „Le Monde“, keturi lyderiai visų pirma siekia suderinti atsaką į pergalės planą, kurį pastarosiomis savaitėmis jiems pateikė Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, siekiama, kad jo šalis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą su Rusija ir pradėti derybas dėl karo veiksmų nutraukimo iki 2025 m.
Tačiau Ukrainos lyderis pergalės planą stumia Rusijos veržimosi į priekį Rytų Ukrainoje fone. Plano punktai kelia rimtų nesutarimų tarp Vašingtono, Paryžiaus, Londono ir Berlyno.
„Tai plataus užmojo planas, kuriame sprendžiami sudėtingi klausimai, dėl kurių nuomonės savaime nesutampa“, – sakė vienas su diskusijomis susipažinęs Vakarų diplomatas.
Šiuo metu JAV ir Vokietija blokuoja bet kokias Ukrainos narystės NATO perspektyvas, tačiau Prancūzija ir Didžioji Britanija veikiau tam pritaria.
Kartu, kai kurių leidinio šaltinių teigimu, amerikiečiai nebeturi esminių prieštaravimų paprastam kvietimui.
Kaip pranešė vienas Europos diplomatinis šaltinis:
„Jei Kamala Harris bus išrinkta (JAV prezidente per lapkritį vyksiančius rinkimus), tuomet visai įmanoma, kad J.Bidenas pereinamuoju laikotarpiu galės judėti šia kryptimi.
Jei juo taps D.Trumpas, tuomet argumentas netenka galios, o menkiausia J.Bideno iniciatyva rizikuoja pabloginti padėtį“.
Optimistiškiausiai nusiteikę leidinio šaltiniai mano, kad JAV žingsnis gali lemti Vokietijos pozicijos pasikeitimą. Šiuo metu keturi lyderiai negali priimti sprendimų, nes aljansui priklauso 32 šalys. Turkija ir Vengrija tikriausiai priešinsis Ukrainos stojimui į NATO.
